Parlemeter 2012 

Šį septintąjį Europos Parlamento nuomonių apklausos („Parlemeter“) tyrimą, kuriame dalyvavo 26 739 ES piliečiai iš 27 ES valstybių narių, 2012 m. lapkričio 17 d.–gruodžio 2 d. atliko įmonė „TNS Opinion & Social“.

Pagrindinės šio tyrimo išvados

• Nuo 2006 m. apskritai išaugo visuomenės susidomėjimas Europos reikalais. Nuo 2008 m. europiečiams nuolat didžiausią rūpestį kėlė ekonomikos krizė – tai, be abejonės, yra politinių debatų, kurie vyko per pastaruosius nacionalinius rinkimus, „europinimo“ pasekmė.
• Nuo 2007 m. rudens, likus maždaug metams su puse iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų, piliečių nuomone Europos Parlamentas žiniasklaidoje buvo minimas 22 procentiniais punktais dažniau. Tačiau šis skaičius nuo 2011 m. šiek tiek sumažėjo.
• Per pastaruosius metus europiečių susidarytas Europos Parlamento įvaizdis išliko maždaug toks pat. Daugumai ES piliečių šis įvaizdis yra neutralus ir jį teigiamai arba neigiamai vertino atitinkamai kiekvienu atveju šiek tiek daugiau negu ketvirtadalis europiečių. Pateikus tris klausimus dėmesys buvo atkreiptas į svarbą, kurią europiečiai teikia Parlamento vaidmeniui, atsižvelgdami į ES veikimą:
  • trys ketvirtadaliai europiečių mano, kad Parlamentas šiandien atlieka svarbų vaidmenį;
  • absoliuti jų dauguma norėtų, kad ateityje Parlamentas atliktų svarbesnį vaidmenį;
  • galiausiai, daugiau negu trečdalis europiečių mano, kad Parlamento vaidmuo per pastaruosius dešimt metų sustiprėjo. Tačiau ši dalis gerokai sumažėjo nuo 2007 m.
• Pastebėti akivaizdūs pokyčiai, susiję su informacijos šaltiniais, kuriais naudojasi europiečiai. Pirmą kartą šio klausimo pateikimo istorijoje internetas tapo antruoju pagal dydį dažniausiai minimu šaltiniu, naudojamu ieškant informacijos apie Europos Parlamentą. Internetas vis dar labai atsilieka nuo televizijos, kuri išlieka pagrindinis informacijos šaltinis. Tačiau internetas surinko dešimt procentinių punktų daugiau negu rašytinė spauda.
• Kaip ir anksčiau absoliuti europiečių dauguma mano, kad kova su skurdu – tai politika, kurios kaip prioriteto turėtų laikytis Europos Parlamentas. Ekonominės politikos koordinavimas – antroje vietoje. Jį nurodė trečdalis respondentų. Trečioje vietoje taip pat trečdalio nurodyta geresnė vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga.
• Žmogaus teisių apsauga išlieka svarbiausia europiečių vertybė. ES valstybių narių solidarumui skiriama antra vieta. Jį nurodė daugiau negu trečdalis respondentų. Į trečią vietą nukrito vyrų ir moterų lygybė, tokia pati svarba teikiama ir žodžio laisvei.