Spring 2021 survey 

Atsparumo didinimas ir ekonomikos gaivinimas: visuomenės nuomonė praėjus metams nuo pandemijos pradžios

Speciali „Eurobarometro“ apklausa, kuri Europos Parlamento prašymu buvo atliekama 2021 m. kovo–balandžio mėn., rodo, kad piliečiai jaučia vis didesnį COVID-19 pandemijos poveikį savo asmeniniam gyvenimui ir finansinei padėčiai. 8 iš 10-ies respondentų žino, kokių veiksmų imasi Sąjunga, siekdama įveikti pandemiją. Piliečių nuomone, didžiausi Europos Parlamento prioritetai turėtų būti visuomenės sveikata, kova su skurdu ir ekonomikos atkūrimas. Apskritai Europos Parlamento pavasario „Eurobarometro“ apklausa patvirtina, kad Europos Sąjunga tvirtai palaikoma visu pandemijos laikotarpiu. Be to, iš esmės sutariama, kad tokie visuotiniai iššūkiai, kaip COVID-19 pandemija, geriausiai atremiami ES lygmeniu.

Pagrindinės išvados:

  • Baigiantis 2021 m. pirmajam ketvirčiui, dėl pandemijos jau buvo nukentėjusi 31 proc. europiečių asmeninė finansinė padėtis. Dar 26 proc. mano, kad tai dar įvyks.
  • Nepaisant šio poveikio, dauguma respondentų (58 proc.) yra įsitikinę, kad jų šalyje taikytų ribojamųjų priemonių nauda sveikatai nusveria galimai dėl jų patirtus ekonominius nuostolius.
  • Europiečiai yra puikiai informuoti apie Europos Sąjungos pastangas kovoti su COVID-19 pandemija: 8 iš 10-ies europiečių yra matę, girdėję arba skaitę apie tokius veiksmus ir beveik pusė visų piliečių (48 proc.) žino, kokios tai priemonės.
  • Nepaisant trumpalaikių svyravimų ir nacionalinių skirtumų, apskritai teigiamas ES įvaizdžio reitingas lieka vienu aukščiausių per dešimtmetį. Vidutiniškai ES beveik kas antras pilietis (48 proc.) ES vertina teigiamai.
  • 74 proc. europiečių norėtų, kad ES būtų suteikta daugiau kompetencijos kovoti su tokiomis krizėmis, kaip COVID-19 pandemija, įskaitant 28 proc., kurie visiškai tam pritaria.
  • Konkrečiai paklausti, ko tikisi iš Europos Parlamento, piliečiai pageidavo, kad jų išrikti Parlamento atstovai ypatingą dėmesį skirtų visuomenės sveikatai (49 proc.). Toliau minima kova su skurdu ir socialine atskirtimi (39 proc.), ekonomikos rėmimo ir naujų darbo vietų kūrimo priemonės (39 proc.) bei kova su klimato kaita (34 proc.).