Dialogas su bažnyčiomis, religinėmis bendrijomis ar bendruomenėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis 

Šiandieninės įvairialypės Europos visuomenės gyvenime labai svarbus įvairių bažnyčių, religinių ir filosofinių organizacijų indėlis. Europos Sąjungos institucijos įsipareigojusios palaikyti atvirą dialogą su šiomis religinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, o Europos Parlamentas aktyviai bendradarbiauja su jomis ES politikos klausimais.

Aplinkybės

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnyje, įtrauktame pagal Lisabonos sutartį, pirmą kartą nustatytas teisinis pagrindas atviram, skaidriam ir nuolatiniam ES institucijų dialogui su bažnyčiomis, religinėmis asociacijomis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis. Straipsnyje teigiama:

  1. „Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.
  2. Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėje teisėje.
  3. Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą.“

Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse numatyta specialaus pagal nacionalinę teisę nustatyto bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių, statuso, taip pat tokį pat statusą turinčių filosofinių ir nereliginių organizacijų statuso apsauga, o 3 dalyje ES institucijos raginamos palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su šiomis bažnyčiomis ir organizacijomis.

Mairead McGuinness paskyrus Europos Komisijos nare, David Maria Sassoli dialogą pagal 17 straipsnį įgyvendinti pavedė pirmininko pavaduotojai Robertai Metsola. Atliekant šią užduotį pirmininko pavaduotojai padeda Biuro sekretoriatas ir kitos atitinkamos Parlamento tarnybos. Kasmet Parlamentas rengia keletą visiems dialogo partneriams atvirų aukšto lygio konferencijų svarbiomis ir aktualiomis temomis, susijusiomis su vykstančiu Parlamento darbu ir diskusijomis.

Europos Parlamento dialogas su bažnyčiomis ir filosofinėmis organizacijomis yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad Parlamentas nenutoltų nuo jį išrinkusių piliečių. Man didelė garbė, kad Parlamento Pirmininkas Davidas Sassoli įpareigojo mane rūpintis šiuo dialogu.

Norint, kad Europos projektas padėtų įveikti būsimus iššūkius, jis turi neatitrūkti nuo realybės – reikia padėti piliečiams kasdieniame gyvenime. Įvairios Europoje veikiančios bažnyčios, tikinčiųjų bendruomenės ir filosofinės organizacijos yra labai svarbi daugelio piliečių kasdienio gyvenimo dalis; jos natūraliai įsilieja į mūsų 27 valstybių narių didmiesčių, miestų, miestelių ir kaimų bendruomenes.

ES dialogas su jomis labai tikslingai numatytas pagal Lisabonos sutarties 17 straipsnį. Tai aiškiai rodo, kad ES yra gerokai daugiau nei vien tik ekonominė organizacija; ji iš esmės susijusi su žmonėmis, žmogaus orumu ir bendruoju gėriu. Tokiame pasaulyje, kuriame kiekvienas politinis ir socialinis klausimas vis labiau materialėja, turime nepamiršti savo vertybių ir dvasios.

Kad nepamestume šios krypties, labai svarbu palaikyti dialogą su religinėmis ir filosofinėmis organizacijomis. Todėl manau, kad dirbdami drauge galime prisidėti prie vertybėmis grindžiamų diskusijų apie Europos politiką.