Pastatų prieinamumas 

Europos Parlamentas yra tvirtai įsipareigojęs visiems naudotojams – nariams, darbuotojams ar lankytojams – užtikrinti prieinamą fizinę aplinką ir didžiausią naudojimosi visais pastatais nepriklausomumą.

2010 m. Europos Sąjunga ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK). Tai buvo plataus užmojo programos, kuria siekiama pagerinti Europos Parlamento pastatų prieinamumą, pradžia.

2015–2019 m. Parlamentas atliko visų savo pastatų prieinamumo auditus. Iš jų buvo matyti, kad bendras prieinamumo lygis yra geras, o tam tikrose srityse reikalingi patobulinimai, kad pastatais būtų galima naudotis nepriklausomai.

Jie taip pat parodė, kad reikia nustatyti suderintą Europos Parlamento pastatų prieinamumo standartą ir taip užtikrinti, kad skirtingose darbo vietose visiems naudotojams būtų taikomas vienodas požiūris.

2023 m. Europos Parlamentas priėmė savo fizinio prieinamumo politiką. Jis yra pirmoji ES institucija, parengusi išsamią ir aiškiai apibrėžtą politiką šioje srityje.

Pagrindinis šios politikos tikslas – apibrėžti bendrus prieinamumo kriterijus, kurie padėtų įveikti valstybių narių teisės aktų skirtumus ir sudarytų sąlygas suderintam įgyvendinimui visose Parlamento patalpose.

Be to, joje numatytos įvairios priemonės, kuriomis siekiama palengvinti tvarų ir nuoseklų bendro prieinamumo standarto įgyvendinimą visuose būsimuose kapitalinės pastatų renovacijos, įsigijimo ir statybos projektuose.

Prieinamumo aspektų integravimas į būsimus pastatų projektus parengiamuoju etapu sudarys sąlygas tvariam ir patikimam išteklių planavimui bei valdymui, kartu išvengiant nereikalingų išlaidų vėlesniu etapu šalinant pastatų projektavimo trūkumus.