Piliečių informavimo skyrius (Ask EP) 

Jei norėtumėte gauti išsamesnės informacijos apie Europos Parlamento veiklą, galias ir struktūrą, galite kreiptis į Piliečių informavimo skyrių („Ask EP“) naudodamiesi toliau pateikiama forma.

Klauskite – atsakysime

Čia rasite keletą naujausių temų, keliančių ypač didelį susirūpinimą piliečiams, kurie raštu kreipiasi į Europos Parlamentą, ir mūsų atitinkamus atsakymus.

  • Kokių veiksmų imasi Europos Sąjunga (ES) kovodama su korupcija ES šalyse? 

    Korupcija tebėra iššūkis visai visuomenei. Tai sunkus, o kartais net ir tarpvalstybinio pobūdžio, nusikaltimas. Kova su nusikalstamumu visų pirma priklauso ES šalių valdžios institucijų kompetencijai. Jos ir toliau lieka atsakingos už pagrindinius kovos su korupcija aspektus: teisėsaugą, teismines priemones, kurių imamasi, ir biudžeto išteklius, skirtus policijos veiklai ir teisingumo vykdymui.

      
  • Ką žmonės rašo kreipdamiesi į Europos Parlamentą ir jo Pirmininką? 

    Žmonės iš visos ES ir kitų pasaulio šalių kreipiasi į Europos Parlamentą ir jo Pirmininką Davidą Maria Sassoli, prašydami informacijos, ragindami imtis veiksmų, pareikšdami savo nuomonę ar siūlydami idėjas įvairiomis temomis. Piliečių informavimo skyrius („Ask EP“) atsako į klausimus bet kuria oficialiąja ES kalba – nuo švedų iki slovakų ir nuo lenkų iki portugalų!

      
  • Kokių priemonių imasi Europos Parlamentas, kad Europoje išsklaidytų abejones dėl skiepijimosi? 

    Abejonės dėl skiepijimosi reiškia delsimą arba atsisakymą sutikti skiepytis, nors yra galimybė naudotis skiepijimo paslaugomis. Abejonės dėl skiepijimosi yra sudėtingas ir nuo aplinkybių priklausantis reiškinys, kuriam įtakos turi laikas, vieta ir skiepų rūšis. Jis susijęs ir su tokiais veiksniais kaip atsainumas (pvz., neigiamas skiepų poreikio ar vertės suvokimas), patogumas (pvz., galimybės lengvai gauti skiepus trūkumas) ir pasitikėjimas (pvz., menkas pasitikėjimas skiepais ar tiekėju). Nors nacionalinės vyriausybinės institucijos priima sprendimus dėl skiepijimo politikos, Europos Sąjunga (ES) teikia pagalbą koordinuojant ES šalių politiką ir programas, pavyzdžiui, sprendžiant nepasitikėjimo skiepais problemą.

      
  • Kokios pozicijos dėl dirbtinio intelekto laikosi Europos Parlamentas? 

    Dirbtinis intelektas (DI) – tai technologija, apjungianti mašinų mokymosi metodus, robotiką ir automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas. Jis labai svarbus visuomenės skaitmeninei transformacijai ir jau yra tapęs Europos Sąjungos (ES) prioritetu. Viena vertus, DI gali daryti teigiamą poveikį visuomenei ir ekonomikai, pvz., sveikatos priežiūros ar transporto sektoriuje. Kita vertus, jis gali kelti pavojų ES piliečių pagrindinėms teisėms, o tai gali turėti neigiamų pasekmių. Todėl ES siekia skatinti ir reguliuoti DI, atsižvelgdama tiek į grėsmes, tiek į galimybes.

      
  • Kokių priemonių ėmėsi Europos Sąjunga dėl sezoninio laiko keitimo? 

    1980 m. Europos Sąjunga (ES), siekdama užtikrinti suderintą požiūrį į laiko keitimą bendrojoje rinkoje, pirmą kartą suvienodino vasaros laiko tvarką. Iki tol nacionalinė vasaros laiko praktika ir tvarkaraščiai buvo skirtingi, o tai turėjo akivaizdų poveikį laiko skirtumams kaimyninėse šalyse. 2000 m. ES direktyva dėl vasaros laiko tvarkos dabar reglamentuoja sezoninį laiko keitimą. Joje vasaros laikas apibrėžiamas kaip „metų laikotarpis, per kurį laikrodžiai pasukami pirmyn 60 minučių, palyginti su likusiu metų laikotarpiu“, ir patikslinama, kad jis prasideda „paskutinį kovo sekmadienį“ ir baigiasi „paskutinį spalio sekmadienį“. Direktyvoje nurodyta, kad suderinta vasaros laiko tvarka yra svarbi vidaus rinkos veikimui.

      
  • Jei norite gauti visą tekstą savo pasirinkta oficialiąja ES kalba, parašykite Piliečių informavimo skyriui („Ask EP“) naudodami šią formą.