PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

24.3.2025 - (12475/2024 – C10‑0108/2024 – 2024/0159M(NLE))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Eric Sargiacomo

Procedūra : 2024/0159M(NLE)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A10-0040/2025

Pateikti tekstai :

A10-0040/2025

Debatai :

Balsavimas :

PV 02/04/2025 - 7.4
CRE 02/04/2025 - 7.4

Priimti tekstai :

P10_TA(2025)0054

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS
VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PR_Consent_Motion

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(12475/2024 – C10‑0108/2024 – 2024/0159M(NLE))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12475/2024),

– atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolą (2024–2029 m.) (12189/2024)[1],

– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C10‑0108/2024),

– atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo atsižvelgiant į aprūpinimo maistu saugumo ir skurdo panaikinimo tikslus,

– atsižvelgdamas į Europos Komisijos užsakytą 2023 m. ataskaitą „Tausios žvejybos partnerystės susitarimų vertinimas ir analizė“[2],

– atsižvelgdamas į savo … m. ... ... d. teisėkūros rezoliuciją [3] dėl Tarybos sprendimo projekto,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto atliktą biudžetinį vertinimą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 107 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A10-0040/2025),

A. kadangi bendras ES ir Bisau Gvinėjos tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) tikslas yra stiprinti ES ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimą žuvininkystės srityje paisant abiejų šalių interesų, skatinant tausios žvejybos politiką ir patikimai bei tausiai naudojant žvejybos išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, taip pat plėtoti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių ir jos mėlynąją ekonomiką;

B. kadangi leidžiamų sužvejoti kiekių panaudojimas pagal ankstesnį TŽPS apskritai laikomas patenkinamu;

C. kadangi mokslininkai [4] įspėjo, kad šiame regione pereikvojami pelaginiai ištekliai, kurie nuolat intensyviai žvejojami;

D. kadangi, atsižvelgiant į įvairius ES su trečiosiomis valstybėmis sudarytus TŽPS, ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS įgijo didelę svarbą ir šiuo metu yra antras pagal svarbą, turint mintyje įdėtas lėšas, be to, papildomas jo privalumas yra tai, kad jis yra vienas iš vos trijų susitarimų, pagal kuriuos leidžiama vykdyti mišriąją žvejybą;

E. kadangi ES ir Bisau Gvinėjos tausios žvejybos partnerystės susitarimas yra svarbus bendradarbiavimui su Bisau Gvinėja, tarptautinio vandenynų valdymo veiksmams, bendradarbiavimo tokiuose forumuose kaip regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO) stiprinimui ir kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;

F. kadangi Bisau Gvinėja yra viena vargingiausių, nestabiliausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių regione ir žvejybos indėlis į šalies gerovę yra labai mažas (3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2018 m.[5]), tačiau lėšos, kurias šalis gaus pagal TŽPS kaip finansinę kompensaciją už prieigą prie išteklių, gerokai prisidės prie nacionalinių viešųjų finansų;

G. kadangi smulkioji žvejyba negali pakankamai patenkinti vietos rinkų poreikių; kadangi pernelyg intensyvi smulkiųjų pelaginių rūšių žvejyba tebėra neatidėliotina problema, susijusi su vietos gyventojų apsirūpinimo maistu saugumu; kadangi didėjanti žuvų miltų, kurie daugiausia pagaminami iš smulkiųjų pelaginių rūšių sausumoje esančiose žuvų miltų gamyklose arba tiesiogiai žvejybos produktų perdirbimo laivuose, gamyba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šių išteklių pereikvojimą regione; kadangi trūksta skaidrumo dėl to, kas tiekia žuvis šioms žuvų miltų gamykloms ir kas yra jų tikrieji savininkai;

H. kadangi, remiantis 2023 m. ex post ir ex ante vertinimu [6], 97 proc. Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejoto laimikio iškraunama už šalies ribų;

I. kadangi, palyginti su ankstesniu protokolu, ES finansinis įnašas, sudarantis metinę už prieigą prie žvejybos išteklių mokamą sumą, buvo padidintas nuo 11,6 iki 12,5 mln. EUR per metus, o įnašas, skiriamas Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai, buvo padidintas nuo 4 iki 4,5 mln. EUR per metus;

J. kadangi protokolo taikymo laikotarpiu nustatant žvejybos galimybes bus pereita nuo žvejybos pastangų (matuojamų pagal bendrąją talpą (BRT)) prie laimikio limitų (matuojamų tonomis – BLSK); kadangi šis perėjimas turėtų būti vykdomas kartu įgyvendinant elektroninę laimikio ataskaitų ir laimikio duomenų tvarkymo sistemą;

K. kadangi protokolo taikymo laikotarpiu Sąjungos laivynams suteikiamos tokios žvejybos galimybės: 3 700 BRT krevetes žvejojantiems traleriams šaldikliams, 3 500 BRT žuvis ir galvakojus moliuskus žvejojantiems traleriams šaldikliams ir 0 BRT smulkiąsias pelagines žuvis žvejojantiems traleriams, 28 tunų seineriams šaldikliams ir ūdomis žvejojantiems laivams ir 13 tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų, gaudančių toli migruojančių rūšių žuvis;

L. kadangi pirmasis Europos ekonominės bendrijos ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas sudarytas 1980 m.; kadangi ankstesnis susitarimo protokolas baigė galioti 2024 m. birželio 14 d; kadangi šių susitarimų vystomojo bendradarbiavimo dalies (t. y. paramos sektoriui) rezultatai apskritai nebuvo patenkinami; kadangi, nepaisant to, buvo užfiksuota pažanga žuvininkystės stebėjimo, kontrolės ir priežiūros bei sanitarinės inspekcijos pajėgumų srityse, taip pat Bisau Gvinėjos dalyvavimo regioninių žvejybos organizacijų veikloje pažanga;

M. kadangi reikia stiprinti sektorių bendradarbiavimą su vietos pakrančių bendruomenėmis siekiant labiau skatinti vietos žuvininkystės sektoriaus ir su juo susijusių pramonės ir veiklos sektorių plėtrą, siekiant užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant šalies gamtos išteklius, dalis liktų Bisau Gvinėjoje; kadangi Komisija turėtų pagerinti stebėseną ir užtikrinti, kad sektorių bendradarbiavimas būtų labiau orientuotas į vietos poreikius ir kad pagalba veiksmingai prisidėtų prie darnaus vystymosi šalyse partnerėse, taip pat teikti skaidrią informaciją apie tai, kaip ir kur naudojama parama;

N. kadangi siekiant plėtoti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių reikia sukurti pagrindinę gerai veikiančią infrastruktūrą, pvz., uostus, iškrovimo vietas, sandėlius ir perdirbimo įmones, kurių vis dar trūksta arba kurias stato kitos su ES konkuruojančios trečiosios valstybės, kad būtų pritraukta Bisau Gvinėjos vandenyse sužvejotų žuvų iškrovimo veikla;

O. kadangi 2021 m. prasidėjo dešimtmetis, kurį Jungtinės Tautos paskelbė vandenynų mokslo siekiant darnaus vystymosi dešimtmečiu (2021–2030 m.); kadangi trečiosios valstybės turi būti skatinamos ir remiamos, kad jos atliktų pagrindinį vaidmenį žinių apie išteklius ir ekosistemas srityje; kadangi šiuo atžvilgiu ES valstybės narės turėtų atlikti paramos vaidmenį;

P. kadangi Bisau Gvinėjos prekyba žuvininkystės produktais su ES daug metų uždrausta dėl to, kad ši valstybė nesugebėjo laikytis sanitarinių priemonių, kurių reikalauja ES; kadangi tai, jog vėluoja analizės laboratorijos (CIPA) sertifikavimo procesas, yra pagrindinė žuvininkystės produktų eksporto iš Bisau Gvinėjos į ES kliūtis; kadangi Bisau Gvinėjos valdžios institucijos ir Komisija bendradarbiauja sertifikavimo proceso klausimu, kad panaikintų draudimą;

Q. kadangi pirmą kartą TŽPS preambulėje pateikiama nuoroda į neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo, siekiant apsaugoti mažos apimties žvejybą, atsižvelgiant į jos vaidmenį užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir mažinant skurdą;

R. kadangi Bisau Gvinėjai derėtų užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant žvejybos išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, liktų šalyje; kadangi ES turėtų skatinti vietos valdžios institucijas taikyti šią rekomendaciją ne tik ES laivams, bet ir Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejojantiems užsienio laivynams;

S. kadangi sukurtų tiesioginių darbo vietų Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriuje skaičius, deja, yra labai mažas, net priskaičiuojant vietinius įgulos narius laivuose ir moteris, kurios dirba žuvininkystės sektoriuje ir pragyvena iš šios veiklos; kadangi reikšminga dalis sektoriui skiriamos paramos turėtų būti skiriama smulkiajai žvejybai, moterims perdirbėjoms ir vietinei prekybai remti;

T. kadangi, palyginti su ankstesniu protokolu, gerokai padidėjo jūreivių, kurie turi būti įdarbinti Sąjungos laivyne, skaičius; kadangi Sąjungos laivų savininkai turi stengtis įdarbinti daugiau Bisau Gvinėjos jūreivių; kadangi Bisau Gvinėjos valdžios institucijos vis dėlto turėtų vykdyti savo įsipareigojimą parengti ir nuolat atnaujinti orientacinį kvalifikuotų jūrininkų, kurie galėtų būti priimti į ES laivus, sąrašą; kadangi parama sektoriui gali būti teikiama vietos jūrininkų mokymui pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) standartus;

U. kadangi parafavusi protokolą Komisija kartu su Taryba patvirtino protokolo priedo VIII skyriaus 4 punkto („Atlyginimas giliavandenių išteklių žvejams“) pakeitimą, žodį „darbo užmokestis“ pakeičiant žodžiu „atlyginimas“, ir tam pritarė Bisau Gvinėjos valdžios institucijos;

V. kadangi sustiprinus Bisau Gvinėjos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) priežiūros priemones, visų pirma tas, kurios skirtos žvejybos ir žvejybos veiklos apmokestinimo ir kontrolės generalinei direkcijai (port. Fiscalização e Controlo das Atividades de Pesca, FISCAP) – jos apima stebėtojų korpusą ir greitus patrulinius laivus, padaryta pažanga kovojant su NNN žvejyba Bisau Gvinėjos teritoriniuose vandenyse; kadangi vis dar yra trūkumų, be kita ko, susijusių su palydovine laivų stebėjimo sistema (LSS), ir juos būtina pašalinti;

W. kadangi prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus labai svarbi teisėsaugai, kad būtų galima nustatyti neteisėtos žvejybos atvejus, aptikti paslėptus tinklus ir nustatyti asmenis bei įmones, gaunančius naudos iš šios veiklos, atsekant pelno srautus;

X. kadangi, remiantis naujausiu 2023 m. liepos mėn. ex post ir ex ante vertinimu, pažanga, padaryta vertinant demersinius išteklius Bisau Gvinėjos IEZ, nėra pakankama, kad būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis;

Y. kadangi Bisau Gvinėja yra viena iš 13 šalių, dalyvaujančių 2017 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimu C(2017) 2951 patvirtintame Europos žuvininkystės kontrolės agentūros projekte „Regioninio žvejybos valdymo Vakarų Afrikoje gerinimas“ (PESCAO), kuriuo, be kitų tikslų, siekiama gerinti NNN žvejybos prevenciją ir reagavimą į ją gerinant stebėjimą, kontrolę ir priežiūrą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

Z. kadangi tai, kaip Parlamento anksčiau pateiktos rekomendacijos buvo įtrauktos į dabartinį protokolą, nebuvo visiškai patenkinama;

AA. kadangi Parlamentas visais etapais turi būti gerai informuojamas apie procedūras, susijusias su protokolu, jo pakeitimais ar jo atnaujinimu;

1. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS svarbus tiek Bisau Gvinėjai, tiek šios valstybės žvejybos zonoje veiklą vykdantiems ES laivynams; pabrėžia, kad yra galimybių daryti veiksmingesnę pažangą ES ir Bisau Gvinėjai bendradarbiaujant žuvininkystės srityje, ir dar kartą ragina Komisiją imtis visų reikalingų veiksmų, kad naujuoju susitarimo įgyvendinimo protokolu būtų pasiekta daugiau nei ankstesniais protokolais, siekiant užtikrinti, kad šiuo TŽPS būtų apskritai pakankamai padedama plėtoti vietos žuvininkystės sektorių ir padidinti pridėtinę vertę pakrančių bendruomenėms, prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo ir suverenumo, ir kad jis derėtų su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 14 tiksle (DVT) nurodytais uždaviniais išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi;

2. palankiai vertina Komisijos įtrauktą naująją TŽPS socialinę nuostatą; primena į ją įtrauktus svarbius principus, taip pat apimančius vienodas darbo sąlygas jūrininkams, įskaitant Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos šalių žvejus, dirbančius ES laivuose, ir mano, kad šio protokolo įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti veiksmingai vykdoma jo stebėsena;

3. pabrėžia struktūrizuotos bendradarbiavimo žuvininkystės srityje su Bisau Gvinėja sistemos, kuri taip pat sudarys sąlygas geriau bendradarbiauti ir koordinuoti bendras pastangas tarptautinės vandenynų diplomatijos ir tarptautinio vandenynų valdymo srityse, svarbą;

4. ragina Komisiją parengti platesnio užmojo partnerystės susitarimą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti tvariai Afrikos žemyne perdirbamus žuvininkystės produktus, su sąlyga, kad tai nekenktų vietos gyventojų apsirūpinimo maistu saugumui;

5. mano, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS tikslai įgyvendinti įvairiu mastu ir, nors pagal susitarimą ES laivams Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje buvo ir vis dar yra suteikiamos žvejybos galimybės ir Europos laivų savininkai šias galimybes gana gerai išnaudoja, to paties negalima pasakyti apie vietos žuvininkystės sektorių – jo plėtra apskritai yra nepakankama arba nepatenkinama;

6. pasisako už tai, kad būtų plėtojama infrastruktūra ir žuvininkystės produktai būtų naudojami taip, kad būtų užtikrinti apčiuopiami rezultatai vietos ir smulkiosios žvejybos sektoriui, pirmenybę teikiant jų poreikiams ir remiant infrastruktūros plėtrą ir prieigą prie rinkų;

7. pritaria, kad reikia didinti informuotumą ir įtraukti visus galimus Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus suinteresuotuosius subjektus į visą susitarimo sudarymo procesą nuo jo parengimo iki jo sudarymo ir įgyvendinimo, įskaitant paramos sektoriui naudojimą, ir pabrėžia, kad reikia gerinti visų galimų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir kad ypač svarbų vaidmenį atlieka vietos kooperatyvai ir vietos smulkiosios žvejybos žvejų bei pakrančių bendruomenių atstovai;

8. pabrėžia, kad protokolo 3 straipsnyje yra nediskriminavimo sąlyga, pagal kurią Bisau Gvinėja įsipareigoja nesudaryti palankesnių techninių sąlygų kitiems Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje veiklą vykdantiems užsienio laivynams, kurių charakteristikos tokios pačios ir kurie žvejoja tos pačios rūšies žuvis; ragina Komisiją atidžiai ir nuolat stebėti, kaip Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje taikomas ES žvejybos susitarimas; pritaria Komisijos taikomam atsargumo principui, pagal kurį smulkiųjų pelaginių išteklių žvejybos traleriams nustatomas 0 BRT, tačiau abejoja suinteresuotųjų subjektų gebėjimu užtikrinti, kad su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojantys laivai, įskaitant su Bisau Gvinėjos vėliava plaukiojančius laivus, laikytųsi lygiaverčio įpareigojimo, kalbant apie NNN reglamento pažeidimų riziką [7];

9. ragina Komisiją, siekiant gerinti NNN žvejybos reglamento įgyvendinimą, spręsti skaidrumo trūkumo Bisau Gvinėjos žvejybos sektoriuje problemą, kurią lemia, pavyzdžiui, patogių šalių vėliavų naudojimas, dažnas vėliavos keitimas (angl. flag hopping), sudėtingos įmonių struktūros ir viešos informacijos apie tikruosius savininkus stygius; prašo Bisau Gvinėjos perduoti Komisijai turimą informaciją apie laivus, plaukiojančius su ES vėliava, arba įmones, priklausančias ES;

10. primena, kad NNN žvejyba kenkia apsirūpinimo maistu saugumui ir pakrančių valstybių gyventojų pragyvenimo šaltiniams, taip pat vandenynų ekosistemoms; susirūpinęs pažymi, kad Bisau Gvinėja tampa sparčiai populiarėjančia patogios vėliavos valstybe; yra susirūpinęs dėl to, kad kovą su NNN žvejyba stabdo nepakankamas skaidrumas, susijęs su žvejybos laivų nuosavybe valstybėse, kuriose yra didelė NNN žvejybos rizika;

11. primena valstybėms narėms pareigą ištirti ir bausti už bet kokį ES žvejybos teisės aktų nesilaikymą, už kurį atsakingi jų jurisdikcijai priklausantys piliečiai, įskaitant tuos, kurie turi laivų, plaukiojančių su trečiųjų valstybių vėliava; prašo valstybių narių gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su ES ir trečiosiomis valstybėmis siekiant nustatyti žvejybos taisyklių pažeidimus ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos proporcingos ir atgrasančios sankcijos; primena valstybėms narėms taikomus reikalavimus pagal NNN žvejybos reglamentą dėl piliečių, remiančių NNN žvejybos veiklą ir užsiimančių ja, įskaitant pareigas, susijusias su tikraisiais savininkais;

12. pabrėžia, kad Bisau Gvinėjos BVP labai priklauso nuo jos jūrų išteklių; pabrėžia, kad žvejybos pramonė duoda 15 proc. visų vyriausybės pajamų, tačiau ši šalis negali eksportuoti jūros gėrybių į ES, nes jos neatitinka eksporto sveikatos ir sanitarinių reikalavimų, o užsienio laivai Bisau Gvinėjoje iškrauna tik 3 proc. laimikio;

13. primena, kad smulkioji žvejyba labai prisideda prie apsirūpinimo maistu saugumo, nes žuvis yra pagrindinis baltymų šaltinis ir ją galima įsigyti už prieinamą kainą; todėl pabrėžia, kad svarbu rezervuoti prieigą prie pelaginių išteklių mažos apimties žvejybą vykdantiems žvejams, kurie tokias žuvis žvejoja žmonių maistui; primena ES atsakomybę savo susitarimais skatinti šias priemones;

14. palankiai vertina ES laivų indėlį į Bisau Gvinėjos aprūpinimą maistu tiesiogiai iškraunant žuvis, kaip nurodyta protokolo priedo V skyriuje, nes tai naudinga vietos bendruomenėms, ir skatinant vidaus prekybą žuvimis ir jų vartojimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. pranešta apie mažą 94 tonų kiekį [8]; atsižvelgdamas į tai, ragina pagal šį naują protokolą padidinti iškraunamų žuvų kiekį;

15. pažymi, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria smulkiosios žvejybos sektorius, yra infrastruktūros, skirtos žvejybos produktams iškrauti, konservuoti ir perdirbti, trūkumas; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama ilgalaikiams gyventojų apsirūpinimo maistu poreikiams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pakrančių bendruomenių apsirūpinimą maistu svarbu išlaikyti tvarius žuvų išteklius; primena, kad 97 proc. Bisau Gvinėjoje sužvejojamų išteklių yra iškraunami kitose šalyse; todėl ragina Europos laivus Bisau Gvinėjoje iškrauti ne mažiau kaip 2 proc. sugautų žuvų vietos gyventojų poreikiams;

16. palankiai vertina tai, kad Bisau Gvinėjos ir ES protokolo preambulėje pirmą kartą TŽPS pateikiamos nuorodos į FAO neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo; pabrėžia, kad šių gairių įtraukimas į protokolo tekstą rodo abiejų šalių pasiryžimą laikyti šį sektorių prioritetu; vis dėlto pažymi, kad rengiant naująjį protokolą nė vienu etapu nebuvo konsultuojamasi su smulkiosios žvejybos bendruomenėmis; pabrėžia, kad ES įsipareigojimas remti Bisau Gvinėjos vietos žuvininkystės sektorių reiškia, jog sektoriaus atstovai turi dalyvauti nustatant sektoriaus paramai skiriamų lėšų naudojimo prioritetus;

17. ragina Bisau Gvinėjos vyriausybę ir Komisiją pagerinti pakrančių ir mažos apimties žvejybos bendruomenių dalyvavimą įgyvendinant naująjį protokolą ir, konkrečiai, prieš rengiant Jungtinio komiteto posėdžius;

18. mano, kad elektroninė laimikio duomenų teikimo, duomenų tvarkymo ir laivų veiklos stebėjimo sistema yra iššūkis taikant šį protokolą; primygtinai ragina Komisiją ir Bisau Gvinėją nedelsiant skatinti tinkamą ir veiksmingą įgyvendinimą, kurį vykdant būtų užtikrintas elektroninio duomenų registravimo sistemos ir duomenų apie laimikį tvarkymo patikimumas ir veiksmingumas, ir pabrėžia, kad tai turi būti padaryta nebeatidėliojant per šį protokolo galiojimo pratęsimo laikotarpį;

19. teigia, kad reikia daryti didelę pažangą plėtojant Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių, be kita ko, su juo susijusios pramonės ir veiklos lygmeniu, ir ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, įskaitant galimą sektoriaus paramai skirtos susitarimo dalies persvarstymą ir paramos padidinimą;

20. mano, kad ES ir Bisau Gvinėjos tausios žvejybos partnerystės susitarimu nebus pasiekti jo tikslai, jei juo nebus prisidedama prie ilgalaikės tausaus jos žvejybos išteklių naudojimo valdymo sistemos sukūrimo ir atsakingų socialinių ir ekonominių priemonių įgyvendinimo; mano, jog labai svarbu, kad būtų laikomasi į protokolą įtrauktų paramos sektoriui nuostatų, užtikrinant kuo didesnį skaidrumą, siekiant prisidėti prie visapusiško nacionalinės tausios žvejybos strategijos įgyvendinimo; primena, kad ES yra suinteresuota Bisau Gvinėjos piliečiams pabrėžti ir parodyti ilgalaikį, teigiamą ir strateginį TŽPS vaidmenį, palyginti su nepakankamu trečiųjų valstybių dalyvavimu užtikrinant vietos gyventojų gerovę; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad ES turėtų sutelkti savo techninę ir finansinę pagalbą, pirmiausia siekiant:

a) stiprinti institucinius pajėgumus, būtent regioninio ir pasaulinio žvejybos valdymo strategijas, kad būtų atsižvelgta į bendrą įvairių regiono valstybių žvejybos susitarimų poveikį;

b) stiprinti žvejybos veiklos stebėsenos ir kontrolės pajėgumus, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai; mažinti riziką, susijusią su perregistravimo strategijomis – nustatyti, kad vėliavos priskyrimas priklausytų nuo tvarumo kriterijų; įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias bet kokiai patogios vėliavos praktikai, ir užtikrinti visišką skaidrumą per visą registracijos procesą;

c) plėtoti, remiantis strategija „Global Gateway“, pagrindinę žvejybai ir su ja susijusiai veiklai pritaikytą infrastruktūrą, tokią kaip uostai (pramoniniai ir smulkiosios žvejybos), žuvų iškrovimo, sandėliavimo ir perdirbimo vietos, turgūs, platinimo ir pardavimo struktūros ir kokybės analizės laboratorijos, siekiant pritraukti, kad Bisau Gvinėjos vandenyse sužvejotos žuvys būtų iškraunamos joje;

d) stiprinti vietos smulkiųjų subjektų pajėgumą žuvininkystės sektoriuje remiant žvejų organizacijas, moterų perdirbėjų ir moterų prekybininkių kooperatyvus;

e) mokyti pirminės grandies žvejybos specialistus, įskaitant jūrininkus, ir galutinės grandies perdirbimo įrenginių specialistus, daugiausia dėmesio skiriant visų pirma žuvų tvarkymui, higienai ir pakavimui, ir informuoti laivų savininkus apie reikiamų įgūdžių turinčių giliavandenių išteklių žvejų sąrašą, kaip numatyta protokole;

f) remti smulkiąją žvejybą, suteikiant jai prieigą prie išteklių pagal FAO neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo, modernizuojant laivybos pajėgumus, laivuose esančią įrangą ir šaldymo grandinės sektorių laimikiui sausumoje konservuoti, nes tai yra pagrindiniai pakrančių bendruomenių sanglaudos ir jų apsirūpinimo maistu savarankiškumo elementai, taip pat rengiant mokymus apie geolokaciją, saugumą ir saugą jūroje pirogų kapitonams;

g) padėti užtikrinti gerą jūros aplinkos ekologinę būklę, visų pirma padedant vietos subjektams rinkti šiukšles bei žvejybos įrankius ir juos perdirbti, prisidedant prie kovos su peržvejojimu ir skatinant naudoti selektyvesnės žvejybos įrankius;

h) pripažinti ir stiprinti moterų ir jaunimo vaidmenį žvejyboje, remiant šį tausios žvejybos partnerystės susitarimą, ir gerinti jų vaidmens organizavimą remiant tam būtinas sąlygas, finansuojant išteklių naudojimo įrenginiuose dirbančių moterų mokymą, sudarant visas būtinas sąlygas jų darbui plėtoti ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti, pvz., tinkamas vaikų priežiūros įstaigas netoli darbo vietos ir paramą švietimui;

i) sudaryti palankesnes sąlygas vietoje suvartojamų rūšių žuvų iškrovimui, kad būtų užtikrintas vietos bendruomenių aprūpinimas maistu, ir užtikrinti galimybę moterims perdirbėjoms ir prekybininkėms gauti pirminių žuvies produktų, užtikrinant ir skatinant, kad vietos žmonės vartotų žuvį;

21. ragina iniciatyviai skelbti informaciją apie veiklą, finansuojamą iš sektorinės paramos lėšų ir užtikrinti didesnį tos veiklos skaidrumą, kad būtų galima vykdyti griežtesnę stebėseną ir geriau užtikrinti nuoseklumą kitų vietos sektoriaus plėtrai skiriamų lėšų atžvilgiu, nes tokia informacija suteiktų ES mokesčių mokėtojams ir vietos gyventojams visapusišką tos veiklos poveikio matomumą;

22. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant bendradarbiavimo ir oficialios paramos vystymuisi politiką atsižvelgti į tai, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, įskaitant jos 2021–2027 m. orientacinę daugiametę programą, ir pagal ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS numatyta parama sektoriui turi papildyti viena kitą ir būti visiškai suderintos siekiant sustiprinti vietos žuvininkystės sektorių pagal FAO taisykles ir užtikrinti pakrančių bendruomenių apsirūpinimo maistu saugumą;

23. pabrėžia, kad smulkiosios žvejybos žvejų, ypač moterų, mokymas yra būtina vietos žuvininkystės sektoriaus plėtros sąlyga; ragina ES sektoriui skirtos paramos lėšas taip pat naudoti šiuo tikslu;

24. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Vakarų Afrikos pakrantėje gausėja žuvų miltų ir žuvų taukų gamyklų, kurioms taip pat tiekiamos žuvys iš Bisau Gvinėjos vandenų; pabrėžia, kad žvejyba pašarams prieštarauja tausumo principui ir kenkia vietos bendruomenės aprūpinimui vertingais baltymų šaltiniais; palankiai vertina uosto ir iškrovimo įrenginių plėtrą Bisau Gvinėjoje, tačiau kartu reiškia susirūpinimą dėl to, kad po to gali būti statomos naujos žuvų miltų gamyklos;

25. ragina ES dėti daugiau pastangų remiant bendrą regioninį smulkiųjų pelaginių išteklių valdymą ir siekiant nutraukti peržvejojimą, be kita ko, sukuriant regioninę žvejybos valdymo organizaciją, skirtą tokiam bendram valdymui;

26. ragina Komisiją ir Bisau Gvinėjos valdžios institucijas stiprinti bendradarbiavimą siekiant nustatyti Bisau Gvinėjos žuvininkystės produktų eksporto į Sąjungą sąlygas, ypač susijusias su būtinų sanitarinių sąlygų patikrinimu ir analizės laboratorijos (CIPA) sertifikavimu, kad būtų panaikintas dabartinis draudimas, paskatinta vietos žuvininkystės sektoriaus plėtra, taigi ir padaryta pažanga siekiant TŽPS tikslų;

27. teigia, kad būtina padidinti TŽPS indėlį į tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų kūrimą vietoje tiek pagal TŽPS veiklą vykdančiuose laivuose, tiek vykdant su žvejyba susijusią pradinės ir galutinės grandies veiklą; mano, kad valstybės narės gali atlikti esminį vaidmenį ir aktyviai prisidėti prie pajėgumo stiprinimo ir mokymo pastangų siekiant šio tikslo; 28. dar kartą atkreipia dėmesį į unikalų Bisau Gvinėjos jūrų ir pakrančių ekosistemų, pvz., mangrovių, kurios yra žuvų išteklių jauniklių augimo buveinės, pobūdį ir į tai, kad, siekiant jas apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, reikia imtis priemonių ir tikslinių veiksmų; ragina ES atsižvelgti į šiuos aspektus kalbant apie savo išorės žvejybos laivyną;

29. primena, kad Bisau Gvinėja yra ypač pažeidžiama dėl klimato kaitos padarinių; ragina išsaugoti jūrų ekosistemas, finansuoti pastangas kovoti su pakrančių erozija ir taikyti plataus masto švelninimo priemones, kad būtų mažinamas klimato kaitos poveikis žvejybai;

30. mano, kad Bisau Gvinėjai naudinga rinkti informaciją apie šio protokolo įgyvendinimo naudą vietos ekonomikai (pvz., užimtumo, infrastruktūros ir socialinės pažangos požiūriu) ir ją kaupti duomenų bazėje, kad nebūtų sukurta administracinė našta;

31. mano, kad reikia daugiau ir kokybiškesnių duomenų apie visus laimikius (tikslinius laimikius ir priegaudą), apie žvejybos išteklių išsaugojimo Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje būklę ir apskritai apie TŽPS poveikį ekosistemoms ir kad turėtų būti stengiamasi išvystyti Bisau Gvinėjos pajėgumą rinkti tokius duomenis; ragina Komisiją padėti užtikrinti sklandų TŽPS įgyvendinimo priežiūros organų, visų pirma jungtinio komiteto ir bendro mokslinio komiteto, veikimą, taip pat įtraukti smulkiųjų žvejų asociacijas, žuvininkystės sektoriuje dirbančių moterų asociacijas, profesines sąjungas, pakrančių bendruomenių atstovus ir atitinkamas Bisau Gvinėjos pilietinės visuomenės organizacijas;

32. mano, kad absoliučiai būtina gerinti duomenų apie Bisau Gvinėjoje sužvejojamus laimikius rinkimą; be to, ragina pagerinti Sąjungos laivų LSS sistemų generuojamų duomenų perdavimą, atliekamą per vėliavos valstybę, Afrikos valstybių valdžios institucijoms; ragina užtikrinti geresnį duomenų sistemų sąveikumą, užtikrinant abipusiškumą su trečiosiomis valstybėmis, remiantis tarptautiniais standartais;

33. pabrėžia, kad Bisau Gvinėjos BVP labai priklauso nuo jos jūrų išteklių; pabrėžia, kad svarbu remti mokslinius žuvų išteklių vertinimus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi laimikio limitų ir kvotų, kad nebūtų viršijamos tvarumą užtikrinančios ribos ir kad būtų užkirstas kelias jūrų išteklių išeikvojimui;

34. ragina Komisiją skatinti sektoriui skirtą paramą naudoti priežiūrai ir kontrolei stiprinti bei moksliniams laboratoriniams išteklių tyrimams plėtoti, taip pat parengti vietos darbuotojus laikytis ES higienos, žuvų perdirbimo ir pakavimo standartų; pabrėžia, kad mokymas yra ilgalaikė investicija į vietos mėlynosios ekonomikos ir prekybos žuvimi plėtrą, taip pat į vietos įmonių ir aplinkos apsaugą;

35. ragina paskelbti atnaujintas veiksmų, kurie buvo paremti pagal paramos sektoriui priemones, ataskaitas, kad būtų užtikrintas būtinas skaidrumas;

36. mano, kad tuo atveju, jei išteklių tvarumo sumetimais būtų nustatytas žvejybos draudimas ar žvejybos apribojimai, kaip nustatyta protokole, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vietos žvejybos poreikius, remiantis patikimomis ir struktūrinėmis mokslinėmis rekomendacijomis;

37. pabrėžia trečiosios valstybės vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomo reikalavimo dėl leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio svarbą; primena, kad turimam perviršiui apskaičiuoti reikia pagrįstų ir patikimų duomenų bei skaidrios informacijos; laikosi nuomonės, kad žuvų populiacijų, kurių ištekliai pereikvojami, žvejyba prieštarauja šiam tikslui;

38. pritaria, kad reikia gerinti Bisau Gvinėjos žvejybos zonos valdymą, kontrolę ir priežiūrą ir kovoti su NNN žvejyba, visų pirma stiprinant laivų stebėseną (naudojant LSS ar bet kokią kitą lengvesnę ir pigesnę geografinės vietos nustatymo ir identifikavimo sistemą), siekiant pagerinti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje laivynų vykdomos žvejybos veiklos tausumą; palankiai vertina pastaraisiais metais ES teikiamą paramą patruliavimui jūroje;

39. primygtinai ragina įtraukti skaidrumo principo įgyvendinimo nuostatas, pagal kurias būtų visų pirma reikalaujama skelbti visus susitarimus su valstybėmis ar privačiaisiais subjektais, kuriais užsienio laivams suteikta prieiga prie Bisau Gvinėjos IEZ; pabrėžia, kad 2023 m. liepos mėn. ex post ir ex ante vertinimuose nurodyta, jog informacija apie prieigos susitarimus buvo dalijamasi su Komisija, tačiau ji nebuvo viešai paskelbta;

40. pabrėžia, kad TŽPS numatytas žvejybos galimybes svarbu paskirstyti remiantis lygybės, pusiausvyros ir skaidrumo principais, pripažįstant anksčiau sužvejoto laimikio lygį ir užtikrinant santykinį stabilumą;

41. ragina Komisiją viešai skelbti informaciją, teikiamą pagal protokolo skaidrumo sąlygą;

42. pabrėžia, jog svarbu, kad žuvų iškrovimas Bisau Gvinėjos uostuose prisidėtų prie vietos perdirbimo veiklos ir apsirūpinimo maistu saugumo tiek rūšių, tiek kokybės požiūriu; todėl ragina Komisiją kitame susitarime sustiprinti šį komponentą; ragina kurti nacionalines įmones pramoninės žvejybos sektoriuje, kurios galėtų dalyvauti nacionaliniams laivynams naudojant žvejybos išteklius, kurie būtų apdorojami sausumoje;

43. ragina Komisiją didinti ES žuvininkystės sektoriaus socialinio dialogo komiteto socialinių partnerių informuotumą apie tai, kaip svarbu koordinuoti ir sudaryti kolektyvines darbo sutartis, kuriose būtų nustatytas minimalus darbo užmokestis pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 188 – tai gali būti naudojama sudarant tolesnius tausios žvejybos partnerystės susitarimus; ragina Komisiją skatinti visas valstybes nares ir trečiąsias valstybes ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 188, be kita ko, derantis dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimų, ir didinti dabartinių konvencijų reikalavimų pažangą TDO; ragina Komisiją įtraukti visas šiems tikslams pasiekti būtinas socialines sąlygas į Tarybos suteikiamus įgaliojimus dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimų arba per derybas regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO);

44. pabrėžia, kad svarbu paaiškinti į TŽPS įtrauktą socialinę sąlygą, ir atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą tai padaryti per pirmąjį būsimą Jungtinio komiteto posėdį su Bisau Gvinėja; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog ši sąlyga atitiktų įprastai naudojamą sektoriaus atlyginimo modelį; ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų, kad būtų iš dalies pakeistas protokolo priedo VIII skyriaus 4 punktas („Atlyginimas giliavandenių išteklių žvejams“), patvirtintas kartu su Taryba;

45. ragina Komisiją, vertinant ir iš naujo derantis dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimų, nustatyti, ar veiksmingai įgyvendinamos visos priedo VIII skyriaus nuostatos, įskaitant nuostatas dėl faktinio vietos žvejų gaunamo atlygio; ragina Komisiją pasiūlyti taisomąsias priemones tais atvejais, kai nesilaikoma visų šių nuostatų;

46. ragina Komisiją vykdant vandenynų diplomatiją ir sudarant tausios žvejybos partnerystės susitarimus spręsti IMO konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F) įgyvendinimo klausimą, siekiant skatinti geresnius darbo saugos standartus žvejybos sektoriuje ir prireikus įtraukti mokymų komponentą į paramos sektoriui nuostatas;

47. primena vėliavos valstybės pareigą užtikrinti jos teritorijoje gyvenančių darbuotojų socialinę apsaugą ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, pasitelkiant susitarimą įgyvendinančius techninius komitetus, kad šios priemonės būtų veiksmingos;

48. ragina Komisiją paskutiniais protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui išsamią jo įgyvendinimo ataskaitą ir dokumentus, reikalingus padėčiai įvertinti;

49. ragina Komisiją ir Bisau Gvinėjos valdžios institucijas pateikti išsamesnę informaciją apie veiklos, susijusios su pašarinių žuvų žvejyba regione, ypač apie trečiųjų valstybių laivų arba kaimyninių valstybių laivų veiklos, raidą;

50. ragina Komisiją geriau integruoti Parlamento rekomendacijas į ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS ir atsižvelgti į jas vykdant protokolo atnaujinimo procedūras;

51. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Bisau Gvinėjos vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bisau Gvinėjos Respublika

Bisau Gvinėja yra 1,9 mln. gyventojų iš 11 etninių grupių turinti šalis. Pusė gyventojų gyvena miestuose. Manoma, kad šis skaičius didės. Apie 60 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metų. Didelis ne tik gimstamumo rodiklis, bet ir kūdikių mirtingumas (54,8 mirties atvejų tūkstančiui gimusių kūdikių). Daugiau kaip 40 proc. gyventojų yra neraštingi. Nuo tada, kai buvo pasirašytas ankstesnis protokolas, šalis nukrito dviem vietomis žemiau ir pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNDP, 2021 m.) užima 179-ą vietą iš 193.

Bisau Gvinėjos ekonomikos pagrindas visada buvo šalies gamtos ištekliai. Žemės ūkyje sukuriama 56 proc. BVP ir pagaminama 90 proc. eksportuojamų produktų; iš esmės auginama viena kultūra – anakardžiai. Gamybos įvairinimas yra vienas iš šaliai kylančių pagrindinių uždavinių.

Beveik trečdalis viešųjų pajamų gaunama iš tarptautinių paramos teikėjų – apie trečdalį šios paramos teikia Europos Sąjunga. Pagal ES ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą (pagal naujausią redakciją tai – tausios žvejybos partnerystės susitarimas, TŽPS) kaip kompensacija už galimybę naudotis ištekliais pervedamos lėšos yra svarbus indėlis į viešuosius nacionalinius finansus.

Tai, kad šalis turi didelį kontinentinį šelfą, maitinamą upių, ir kad vandenyno srovių vanduo sezoniškai iškyla į paviršių (išplūdis), lemia, kad jos žuvininkystės, visų pirma pakrančių ir vandenynų žuvų, ištekliai yra dideli. Pagrindinius verslinius išteklius sudaro demersinių rūšių žuvys, smulkiosios pelaginės žuvys, didelės migruojančios pelaginės žuvys, vėžiagyviai (krevetės, įskaitant giliavandenes krevetes) ir galvakojai moliuskai (kalmarai ir aštuonkojai).

Smulkioji žvejyba, įskaitant žvejybą pragyvenimui, užtikrina keleto tūkstančių žvejų ir jų šeimų pragyvenimą (jų skaičius skiriasi priklausomai nuo vertinimų ir kai kurie jų yra iš kaimyninių šalių).

Nepaisant šalies pastangų, prekyba žuvininkystės produktais su ES buvo sustabdyta dėl šalies nesugebėjimo laikytis ES sveikatos standartų. Tikimasi, kad Bisau Gvinėjos pajėgumų šioje srityje padidinimas – analizės ir kontrolės laboratorijos įsteigimas (2014 m. liepos mėn. ir toliau tęsiant projektą) ir ilgai trunkančio šios laboratorijos akreditavimo proceso užbaigimas – padės pakeisti šią padėtį.

ES ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus susitarimas

Pirmasis Bisau Gvinėjos Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės susitarimas sudarytas 1980 m. Nuo tada EEB / ES valstybių narių laivynai gali naudotis žvejybos šios šalies vandenyse galimybėmis. 2007 m. abi šalys pasirašė žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą. Nuo tada vienas po kito einantys susitarimo įgyvendinimo protokolai būdavo automatiškai atnaujinami ir (arba) dėl jų būdavo deramasi. Po karinio perversmo susitarimas ES iniciatyva buvo sustabdytas nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. Pastaruoju metu vykstant deryboms dėl šio protokolo pripažinta, kad reikia atnaujinti finansinius įnašus, susijusius su ES laivynams pagal šį protokolą suteikiamomis žvejybos galimybėmis.

Dabartinis Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (2024–2029 m.) laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. Šis žuvininkystės sektoriaus susitarimas sudaro sąlygas įvairių ES valstybių narių laivams žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse.

Protokole numatomos tokios nurodytų kategorijų žvejybos galimybės: krevečių traleriams šaldikliams, žuvų ir galvakojų moliuskų traleriams šaldikliams, smulkiųjų pelaginių išteklių žvejybos traleriams, tunų seineriams šaldikliams ir ūdomis žvejojantiems laivams, tunus kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams.

Tai susitarimas, apimantis įvairias rūšis: tunus, galvakojus moliuskus, krevetes ir demersines rūšis. Susitarimas yra susitarimų dėl tunų žvejybos Vakarų Afrikoje rinkinio dalis ir vienas iš trijų susitarimų dėl mišriosios žvejybos regione (kiti du susitarimai sudaryti su Maroku ir Mauritanija).

Susitarime numatytos žvejybos galimybės paremtos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendacijomis.

Apskaičiuota, kad ES įnašas pagal šį naująjį protokolą per penkerius metus sudarys 85 mln. EUR ir per metus sudarys 17 mln. EUR, iš kurių 4,5 mln. EUR bus skirta Bisau Gvinėjos darnios žuvininkystės valdymo, kontrolės ir priežiūros pajėgumams vystyti ir vietos žvejų bendruomenėms remti.

Neskaitant ES įnašo, laivų savininkai Bisau Gvinėjos administracijai mokės licencijos ir žvejybos mokesčius, kad jiems būtų leista žvejoti. ES įnašo ir mokesčių, kuriuos mokės ES veiklos vykdytojai, bendras numatomas finansinis paketas per penkerių metų laikotarpį viršys 100 mln. EUR.

Pranešėjas tikisi, kad naujasis protokolas sudarys sąlygas ES ir Bisau Gvinėjos Respublikai glaudžiau bendradarbiauti siekiant skatinti tausiai naudoti žvejybos išteklius Bisau Gvinėjos vandenyse ir remti šalies pastangas plėtoti nacionalinį žuvininkystės sektorių ir su juo susijusius sektorius.

Naujausios Afrikos plėtros banko ir kitų investuotojų (pvz., Kinijos) investicijos į infrastruktūros objektus ir smulkiosios žvejybos uostą (iškrovimo ir perdirbimo) Alto Bandime yra gera galimybė šaliai, tačiau jos nepakanka poreikiams patenkinti. Žuvų iškrovimo, laikymo ir perdirbimo infrastruktūros objektų, kuriais galėtų naudotis Bisau Gvinėjos vandenyse veiklą vykdantys pramoniniai laivynai, plėtra būtų itin svarbi ne tik šiai veiklai, bet ir šalies žuvininkystės sektoriaus plėtrai, taip pat rinkų, platinimo ir prekybos struktūrų ir kokybės analizės laboratorijų kūrimui.

Pranešėjas mano, kad susitarimas turėtų padėti padidinti šalies savarankiškumą, paremti jos vystymosi strategiją ir užtikrinti jos suverenitetą.

Pranešėjas taip pat rekomenduoja Parlamentui pritarti šio protokolo sudarymui, atsižvelgiant į jo svarbą Bisau Gvinėjai ir šios šalies vandenyse veiklą jau vykdantiems ES laivynams.

Atsižvelgdamas į Parlamento vaidmenį ir įgaliojimus šioje srityje, pranešėjas mano, kad tinka ir reikia priimti neteisėkūros rezoliuciją dėl šio susitarimo, kurioje būtų pateiktos pastabos ir rekomendacijos, į kurias Komisija turėtų atsižvelgti dabartinio protokolo galiojimo laikotarpiu (praeityje taip, deja, ne visada buvo).

Be jau minėtųjų, pranešėjas norėtų pabrėžti toliau nurodytus aspektus, į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį.

Pagal susitarimą turi būti skatinamas tikras Bisau Gvinėjos žvejybos sektoriaus ir su juo susijusios pramonės bei veiklos darnus vystymasis didinant šalyje liekančią pridėtinę vertę, sukuriamą naudojant jos gamtos išteklius.

Galiausiai, pranešėjas pabrėžia, kad Europos Parlamentas visais etapais turi būti nedelsiant visapusiškai informuojamas apie visas su protokolu, jo atnaujinimu ir įgyvendinimu susijusias procedūras, kaip nurodyta prie šios rekomendacijos pridedamoje ne teisėkūros rezoliucijoje.

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį pranešėjas pareiškia, kad, rengdamas šį pranešimą, iki jo priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Europêche

European Transport Workers' Federation (ETF)

Coalition pour des Accords de Pêche Equitables CAPE/CFFA

OCEANA

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima pranešėjas.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, pranešėjas pareiškia, kad jis atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (29.1.2025)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(12475/2024 – C10‑0108/2024 – 2024/0159M(NLE))

Nuomonės referentas: Udo Bullmann

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas teikia atsakingam Žuvininkystės komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 a nurodomoji dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo atsižvelgiant į apsirūpinimo maistu saugumo ir skurdo panaikinimo tikslus,

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D a konstatuojamoji dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Da. kadangi smulkioji žvejyba negali pakankamai patenkinti vietos rinkų poreikių; kadangi pernelyg intensyvi smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių žvejyba tebėra neatidėliotina problema, susijusi su vietos gyventojų apsirūpinimo maistu saugumu; kadangi didėjanti žuvų miltų, kurie daugiausia pagaminami iš smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių sausumoje esančiose žuvų miltų gamyklose arba tiesiogiai žvejybos produktų perdirbimo laivuose, gamyba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šių išteklių pereikvojimą regione; kadangi trūksta skaidrumo apie tai, kas tiekia žuvis šioms žuvų miltų gamykloms ir kas yra jų tikrieji savininkai;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H konstatuojamoji dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
H. kadangi pirmasis Europos ekonominės bendrijos ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas sudarytas 1980 m.; kadangi ankstesnis susitarimo protokolas baigė galioti 2024 m. birželio 14 d; kadangi šių susitarimų vystomojo bendradarbiavimo dalies (t. y. paramos sektoriui) rezultatai apskritai nebuvo patenkinami; kadangi, nepaisant to, buvo užfiksuota pažanga žuvininkystės stebėjimo, kontrolės ir priežiūros bei sanitarinės inspekcijos pajėgumų srityse, taip pat Bisau Gvinėjos dalyvavimo regioninių žvejybos organizacijų veikloje pažanga; kadangi reikia stiprinti sektorių bendradarbiavimą siekiant labiau skatinti vietos žuvininkystės sektoriaus ir su juo susijusių pramonės ir veiklos sektorių plėtrą, siekiant užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant šalies gamtos išteklius, liktų Bisau Gvinėjoje;	H. kadangi pirmasis Europos ekonominės bendrijos ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas sudarytas 1980 m.; kadangi ankstesnis susitarimo protokolas baigė galioti 2024 m. birželio 14 d; kadangi šių susitarimų vystomojo bendradarbiavimo dalies (t. y. paramos sektoriui) rezultatai apskritai nebuvo patenkinami; kadangi, nepaisant to, buvo užfiksuota pažanga žuvininkystės stebėjimo, kontrolės ir priežiūros bei sanitarinės inspekcijos pajėgumų srityse, taip pat Bisau Gvinėjos dalyvavimo regioninių žvejybos organizacijų veikloje pažanga; kadangi reikia stiprinti sektorių bendradarbiavimą su vietos pakrančių bendruomenėmis siekiant labiau skatinti vietos žuvininkystės sektoriaus ir su juo susijusių pramonės ir veiklos sektorių plėtrą, siekiant užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant šalies gamtos išteklius, dalis liktų Bisau Gvinėjoje;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

I konstatuojamoji dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
I. kadangi siekiant plėtoti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių reikia sukurti pagrindinę infrastruktūrą, pvz., uostus, iškrovimo vietas, sandėlius ir perdirbimo įmones, kurių vis dar trūksta arba kurias stato kitos su ES konkuruojančios trečiosios valstybės, kad būtų pritraukta Bisau Gvinėjos vandenyse sužvejotų žuvų iškrovimo veikla;	I. kadangi siekiant plėtoti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių reikia sukurti pagrindinę gerai veikiančią infrastruktūrą, pvz., uostus, iškrovimo vietas, sandėlius ir perdirbimo įmones, kurių vis dar trūksta arba kurias stato kitos su ES konkuruojančios trečiosios valstybės, kad būtų pritraukta Bisau Gvinėjos vandenyse sužvejotų žuvų iškrovimo veikla;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

L konstatuojamoji dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
L. kadangi reikia užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant žvejybos išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, liktų šalyje;	L. kadangi reikia užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, sukuriamos naudojant žvejybos išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, dalis liktų šalyje; kadangi ES turėtų skatinti vietos valdžios institucijas taikyti šią rekomendaciją ne tik ES laivams, bet ir Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejojantiems užsienio laivynams;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

M konstatuojamoji dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
M. kadangi sukurtų tiesioginių darbo vietų Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriuje skaičius yra labai mažas, net skaičiuojant vietinius įgulos narius laivuose ir moteris, kurios dirba žuvininkystės sektoriuje ir pragyvena iš šios veiklos;	M. kadangi sukurtų tiesioginių darbo vietų Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriuje skaičius yra labai mažas, net skaičiuojant vietinius įgulos narius laivuose ir moteris, kurios dirba žuvininkystės sektoriuje ir pragyvena iš šios veiklos; kadangi reikšminga dalis sektoriui skiriamos paramos turėtų būti skiriama smulkiajai žvejybai, moterims perdirbėjoms ir vietinei prekybai remti;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

N konstatuojamoji dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
N. kadangi, palyginti su ankstesniu protokolu, gerokai padidėjo jūreivių, kurie turi būti įdarbinti Sąjungos laivyne, skaičius; kadangi Sąjungos laivų savininkai turi stengtis įdarbinti daugiau Bisau Gvinėjos jūreivių; kadangi Bisau Gvinėjos valdžios institucijos turi sudaryti ir tvarkyti orientacinį kvalifikuotų jūrininkų, kurie gali būti priimti į Sąjungos laivus, sąrašą, o vietos jūreivių mokymui pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) standartus gali būti teikiama sektorinė parama;	N. kadangi, palyginti su ankstesniu protokolu, gerokai padidėjo jūreivių, kurie turi būti įdarbinti Sąjungos laivyne, skaičius; kadangi Sąjungos laivų savininkai turi stengtis įdarbinti daugiau Bisau Gvinėjos jūreivių; kadangi Bisau Gvinėjos valdžios institucijos turi sudaryti ir tvarkyti orientacinį kvalifikuotų jūrininkų, kurie gali būti priimti į Sąjungos laivus, sąrašą, o vietos jūreivių mokymui pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) standartus ir priežiūros bei kontrolės skatinimui vietoje siekiant apsaugoti smulkiosios žvejybos sektorių gali būti teikiama sektorinė parama;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

O a konstatuojamoji dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Oa. kadangi pagal TŽPS ES ir vietos bendrovės skatinamos steigti bendras žvejybos įmones; kadangi nepaisant to, kad tokios bendrosios įmonės yra svarbus jūrų gėrybių tiekimo ES rinkai ir vartotojams šaltinis, atitinka tuos pačius sveikatos ir sanitarijos standartus kaip ir ES įmonės ir laikosi tarptautinių konvencijų, šios bendrosios įmonės vis dėlto konkuruoja su smulkiosios žvejybos sektoriumi;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

O b konstatuojamoji dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ob. kadangi naudojant patogių šalių vėliavas (praktika, kai laivai registruojami šalyse, kuriose galioja negriežtos taisyklės, nors nėra jokių sąsajų su laivo savininko ar operatoriaus pilietybe) ir dažnai keičiant vėliavą (angl. „flag hopping“) (praktika, kai vėliava yra dažnai ir greitai keičiama siekiant išvengti veiklos taisyklių ir apribojimų) didėja neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos rizika ir išvengiama atsakomybės;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

O c konstatuojamoji dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Oc. kadangi skaidrumas (atviras ir prieinamas dalijimasis informacija apie laivus, žvejybos veiklą ir žvejybos valdymo praktiką) padeda užtikrinti atskaitomybę ir lygias galimybes naudotis jūrų ištekliais; kadangi dėl skaidrumo, kiek jis susijęs su prie vietinių laivynų prisijungiančiais užsienio laivais, trūkumo neįmanoma nustatyti, kiek tokie laivai sugauna žuvų;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

O d konstatuojamoji dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Od. kadangi prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus labai svarbi teisėsaugai, kad būtų galima nustatyti neteisėtos žvejybos atvejus, aptikti slaptus tinklus ir nustatyti asmenis bei įmones, gaunančius naudos iš šios veiklos, atsekant pelno srautus;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

S konstatuojamoji dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
S. kadangi Parlamentas visais etapais turi būti laiku ir deramai informuojamas apie procedūras, susijusias su protokolu ar jo atnaujinimu;	S. kadangi Parlamentas visais etapais turi būti laiku ir deramai informuojamas apie procedūras, susijusias su protokolu, jo pakeitimais ar jo atnaujinimu;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS svarbus tiek Bisau Gvinėjai, tiek šios valstybės žvejybos zonoje veiklą vykdantiems Sąjungos laivynams; pabrėžia, kad yra galimybių daryti veiksmingesnę pažangą Sąjungai ir Bisau Gvinėjai bendradarbiaujant žuvininkystės srityje, ir dar kartą ragina Komisiją imtis visų reikalingų veiksmų, kad įgyvendinant šį susitarimą būtų pasiekta daugiau nei ankstesniais protokolais, siekiant užtikrinti, kad pagal šį TŽPS būtų pasiektas apskritai patenkinamas vietos žuvininkystės sektoriaus išsivystymo lygis ir kad jis derėtų su JT darnaus vystymosi 14 tiksle (DVT) nurodytais tikslais išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi;	1. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS svarbus tiek Bisau Gvinėjai, tiek šios valstybės žvejybos zonoje veiklą vykdantiems Sąjungos laivynams; pabrėžia, kad yra galimybių daryti veiksmingesnę pažangą Sąjungai ir Bisau Gvinėjai bendradarbiaujant žuvininkystės srityje, ir dar kartą ragina Komisiją imtis visų reikalingų veiksmų, kad naujasis protokolas dėl susitarimo įgyvendinimo būtų platesnio užmojo ir aiškesnis nei ankstesni protokolai, siekiant užtikrinti, kad pagal šį TŽPS būtų pasiektas apskritai patenkinamas vietos žuvininkystės sektoriaus išsivystymo lygis ir didesnė pridėtinė vertė pakrančių bendruomenėms, nekiltų pavojaus jų apsirūpinimui maistu ir suverenumui ir kad jis derėtų su JT darnaus vystymosi 14 tiksle (DVT) nurodytais tikslais išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi ir vystymosi tikslų, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1a. ragina Komisiją parengti platesnio užmojo partnerystės susitarimą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti tvariai Afrikos žemyne perdirbamus žuvininkystės produktus, su sąlyga, kad tai nekenktų vietos gyventojų apsirūpinimo maistu saugumui;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
2. mano, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS tikslai buvo pasiekti nevienodu mastu: nors pagal susitarimą Sąjungos laivams Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje buvo ir yra suteikiamos didelės žvejybos galimybės ir Europos laivų savininkai šias galimybes išnaudoja dideliu mastu, tačiau vietos žuvininkystės sektoriaus plėtra apskritai yra nepakankama arba nepatenkinama;	2. mano, kad ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS tikslai buvo pasiekti nevienodu mastu: nors pagal susitarimą kelių ES valstybių narių laivams Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje buvo ir yra suteikiamos didelės žvejybos galimybės ir Europos laivų savininkai šias galimybes išnaudoja dideliu mastu, tačiau vietos žuvininkystės sektoriaus plėtra apskritai yra nepakankama arba nepatenkinama; primena, kad Bisau Gvinėja yra viena iš skurdžiausių, nestabiliausių ir mažiausiai išsivysčiusių regiono šalių;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 a dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2a. palaiko idėją, kad būtų plėtojama infrastruktūra ir žuvininkystės produktai būtų naudojami taip, kad būtų užtikrinti apčiuopiami rezultatai vietos ir smulkiosios žvejybos sektoriui, pirmenybę teikiant jo poreikiams ir remiant infrastruktūros plėtrą ir patekimą į rinką;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad protokolo 3 straipsnyje yra nediskriminavimo sąlyga, pagal kurią Bisau Gvinėja įsipareigoja nesudaryti palankesnių techninių sąlygų kitiems Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje veiklą vykdantiems užsienio laivynams, kurių charakteristikos tokios pačios ir kurie žvejoja tos pačios rūšies žuvis; ragina Komisiją atidžiai stebėti Sąjungos ir esančių trečiųjų valstybių žvejybos susitarimus Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje; pritaria Komisijos taikomam atsargumo principui, pagal kurį smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos traleriams nustatomas 0 BRT BLSK, tačiau abejoja suinteresuotųjų subjektų gebėjimu užtikrinti, kad su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi lygiaverčio įpareigojimo;	4. pabrėžia, kad protokolo 3 straipsnyje yra nediskriminavimo sąlyga, pagal kurią Bisau Gvinėja įsipareigoja nesudaryti palankesnių techninių sąlygų kitiems Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje veiklą vykdantiems užsienio laivynams, kurių charakteristikos tokios pačios ir kurie žvejoja tos pačios rūšies žuvis; ragina Komisiją atidžiai ir nuolat stebėti Sąjungos ir Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje esančių trečiųjų valstybių žvejybos susitarimus; pritaria Komisijos taikomam atsargumo principui, pagal kurį smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos traleriams nustatomas 0 BRT BLSK, tačiau abejoja suinteresuotųjų subjektų gebėjimu užtikrinti, kad su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi lygiaverčio įpareigojimo;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
5. palankiai vertina Sąjungos laivų indėlį į Bisau Gvinėjos aprūpinimą maistu tiesiogiai iškraunant žuvis, kaip nurodyta protokolo priedo 5 skyriuje, nes tai naudinga vietos bendruomenėms, skatinant vidaus prekybą žuvimis ir jų vartojimą, ir apgailestauja dėl to, kad kiekiai labai nedideli;	5. palankiai vertina Sąjungos laivų indėlį į Bisau Gvinėjos aprūpinimą maistu tiesiogiai iškraunant žuvis, kaip nurodyta protokolo priedo 5 skyriuje, nes tai naudinga vietos bendruomenėms, skatinama vidaus prekyba žuvimis ir jų vartojimas, tačiau apgailestauja dėl to, kad kiekiai labai nedideli: 2022 m. užregistruotos 94 tonos;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 a dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	5a. pažymi, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria smulkiosios žvejybos sektorius, yra infrastruktūros, skirtos žuvininkystės produktams iškrauti, konservuoti ir perdirbti, trūkumas; primena, kad smulkioji žvejyba labai prisideda prie apsirūpinimo maistu saugumo, nes žuvis yra pagrindinis baltymų šaltinis, kurį galima įsigyti už prieinamą kainą; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama ilgalaikiams gyventojų apsirūpinimo maistu poreikiams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pakrančių bendruomenių apsirūpinimą maistu svarbu išlaikyti tvarius žuvų išteklius; primena, kad 97 proc. Bisau Gvinėjoje sužvejojamų išteklių yra iškraunami kitose šalyse; todėl ragina Europos laivus Bisau Gvinėjoje iškrauti ne mažiau kaip 2 proc. sugautų žuvų vietos gyventojų poreikiams;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 b dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	5b. palankiai vertina tai, kad Bisau Gvinėjos ir ES protokolo preambulėje pirmą kartą TŽPS pateikiamos nuorodos į FAO neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo; pabrėžia, kad jų įtraukimas į protokolo tekstą rodo abiejų šalių pasiryžimą šiam sektoriui teikti pirmenybę; vis dėlto pažymi, kad rengiant naująjį protokolą nė vienu etapu nebuvo konsultuojamasi su smulkiosios žvejybos bendruomenėmis; pabrėžia, kad ES įsipareigojimas remti Bisau Gvinėjos vietos žuvininkystės sektorių reiškia, jog sektoriaus atstovai turi dalyvauti nustatant prioritetus dėl sektoriaus paramai skiriamų lėšų naudojimo;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 c dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	5c. ragina Bisau Gvinėjos vyriausybę ir Komisiją pagerinti pakrančių ir smulkiosios žvejybos bendruomenių dalyvavimą įgyvendinant naująjį protokolą prieš rengiant Jungtinio komiteto posėdžius;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalies d punktas


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
d) stiprinti vietos smulkiųjų subjektų pajėgumą žuvininkystės sektoriuje remiant žvejų organizacijas, moterų perdirbėjų ir moterų prekybininkių kooperatyvus;	d) stiprinti vietos smulkiųjų subjektų pajėgumą žuvininkystės sektoriuje remiant žvejų organizacijas, moterų perdirbėjų ir moterų prekybininkių kooperatyvus ir rengiant jų mokymus, siekiant jiems padėti įveikti netinkamos mitybos problemą;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant bendradarbiavimo politiką ir teikiant oficialią paramą vystymuisi atsižvelgti į tai, kad Europos plėtros fondas (EPF) ir pagal ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS numatyta parama sektoriui turi papildyti vienas kitą ir būti visiškai suderinti siekiant sustiprinti vietos žuvininkystės sektorių;	10. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant bendradarbiavimo politiką ir teikiant oficialią paramą vystymuisi atsižvelgti į tai, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, įskaitant jos 2021–2027 m. orientacinę daugiametę programą, ir pagal ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS numatyta parama sektoriui turi papildyti viena kitą ir būti visiškai suderintos siekiant sustiprinti vietos žuvininkystės sektorių ir užtikrinti pakrančių bendruomenių apsirūpinimo maistu saugumą;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 a dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	10a. pabrėžia, kad smulkiosios žvejybos žvejų, ypač moterų, mokymas yra būtina vietos žuvininkystės sektoriaus plėtros sąlyga; ragina ES sektoriui skirtos paramos lėšas taip pat naudoti šiuo tikslu;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 a dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	14a. primena, kad Bisau Gvinėja yra ypač pažeidžiama dėl klimato kaitos padarinių; ragina išsaugoti jūrų ekosistemas, finansuoti pastangas kovoti su pakrančių erozija ir taikyti plataus masto švelninimo priemones, kad būtų mažinamas klimato kaitos poveikis žvejybai;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17a. pabrėžia, kad Bisau Gvinėjos BVP labai priklauso nuo jos jūrų išteklių; pabrėžia, kad svarbu remti mokslinius žuvų išteklių vertinimus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi laimikio limitų ir kvotų, kad nebūtų viršijamos tvarumą užtikrinančios ribos ir kad būtų užkirstas kelias jūrų išteklių išeikvojimui;

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 b dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17b. ragina Komisiją skatinti sektoriui skirtą paramą naudoti priežiūrai ir kontrolei stiprinti bei moksliniams laboratoriniams išteklių tyrimams plėtoti, taip pat parengti vietos darbuotojus laikytis ES higienos, žuvų perdirbimo ir pakavimo standartų; pabrėžia, kad mokymas yra ilgalaikė investicija į vietos mėlynosios ekonomikos ir prekybos žuvimi plėtrą, taip pat į vietos įmonių ir aplinkos apsaugą;

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 a dalis (nauja)


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	21a. ragina ES spręsti skaidrumo trūkumo Bisau Gvinėjos žvejybos sektoriuje problemą, kurią, be kita ko, lemia patogių šalių vėliavų naudojimas, dažnas vėliavos keitimas, sudėtingos įmonių struktūros ir viešos informacijos apie tikruosius savininkus stoka; primena, kad turimam pertekliui apskaičiuoti reikia pagrįstų ir patikimų duomenų bei skaidrios informacijos; primena, kad NNN žvejyba kenkia apsirūpinimo maistu saugumui ir pakrančių valstybių gyventojų pragyvenimo šaltiniams, taip pat vandenynų ekosistemoms; susirūpinęs pažymi, kad Bisau Gvinėja tampa sparčiai populiarėjančia patogios šalies vėliavos valstybe, o tai trukdo kovoti su NNN žvejyba; pažymi, kad laivų pardavimas bendrosioms įmonėms, kurių daugumą akcijų valdo vietos partneriai, yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip užsienio bendrovės gali naudotis Vakarų Afrikos šalių vėliavomis; ragina ES riboti patogių šalių vėliavų naudojimą ir vėliavos keitimą kaip kovos su NNN žvejyba priemones ir užtikrinti aukštų tvarumo standartų laikymąsi; taip pat primygtinai ragina valstybes nares toliau skatinti įmonių struktūrų skaidrumą;

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. ragina Komisiją, vertinant ir iš naujo derantis dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimų, nustatyti, ar veiksmingai įgyvendinamos visos priedo VIII skyriaus nuostatos, įskaitant nuostatas dėl faktinio vietos žvejų gaunamo atlygio; ragina Komisiją pasiūlyti taisomąsias priemones tais atvejais, kai nesilaikoma visų šių nuostatų;	26. palankiai vertina Komisijos įtrauktą naująją TŽPS socialinę nuostatą; primena, kad ES laivuose dirbantiems žvejams iš valstybių, priklausančių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijai, turi būti taikomos vienodos sąlygos; ragina Komisiją, vertinant ir iš naujo derantis dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimų, nustatyti, ar veiksmingai įgyvendinamos visos priedo VIII skyriaus nuostatos, įskaitant nuostatas dėl faktinio vietos žvejų gaunamo atlygio; ragina Komisiją pasiūlyti taisomąsias priemones tais atvejais, kai visų šių nuostatų nesilaikoma;

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
30. ragina Komisiją ir Bisau Gvinėjos valdžios institucijas pateikti išsamesnę informaciją apie veiklos, susijusios su pašarinių žuvų žvejyba regione, ypač apie trečiųjų valstybių laivų veiklą, raidą;	30. ragina Komisiją ir Bisau Gvinėjos valdžios institucijas pateikti išsamesnę informaciją apie veiklos, susijusios su pašarinių žuvų žvejyba regione, ypač apie trečiųjų valstybių laivų arba kaimyninių valstybių laivų veiklą, raidą;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis


Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. ragina Komisiją geriau integruoti Parlamento rekomendacijas į ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS ir atsižvelgti į jas vykdant protokolo atnaujinimo procedūras;	31. ragina Komisiją geriau integruoti Parlamento rekomendacijas į ES ir Bisau Gvinėjos TŽPS ir atsižvelgti į jas vykdant protokolo atnaujinimo procedūras, siekiant užtikrinti gerą valdymą ir parengti subalansuotą pasitikėjimu pagrįstą susitarimą;

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	28.1.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Abir Al-Sahlani, Barry Andrews, Hildegard Bentele, Robert Biedroń, Rosa Estaràs Ferragut, Niels Geuking, György Hölvényi, Marc Jongen, Murielle Laurent, Reinhold Lopatka, Isabella Lövin, Thierry Mariani, Liudas Mažylis, Ana Miranda Paz, Tiago Moreira de Sá, Leire Pajín, Isabel Serra Sánchez, Kristoffer Storm
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Anna-Maja Henriksson, Paolo Inselvini, Ondřej Kolář, Marit Maij, Carolina Morace, Cecilia Strada

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23	+
ECR	Paolo Inselvini, Kristoffer Storm
PPE	Hildegard Bentele, Rosa Estaràs Ferragut, Niels Geuking, Ondřej Kolář, Reinhold Lopatka, Liudas Mažylis
PfE	György Hölvényi, Thierry Mariani, Tiago Moreira de Sá
Renew	Abir Al-Sahlani, Barry Andrews, Anna-Maja Henriksson
S&D	Robert Biedroń, Murielle Laurent, Marit Maij, Leire Pajín, Cecilia Strada
The Left	Carolina Morace, Isabel Serra Sánchez
Verts/ALE	Isabella Lövin, Ana Miranda Paz

0	-

1	0
ESN	Marc Jongen

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	18.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Sakis Arnaoutoglou, Thomas Bajada, Stephen Nikola Bartulica, Asger Christensen, Carmen Crespo Díaz, Ton Diepeveen, Paulo Do Nascimento Cabral, Siegbert Frank Droese, Emma Fourreau, Anja Hazekamp, France Jamet, Nora Junco García, Isabelle Le Callennec, Isabella Lövin, Francisco José Millán Mon, Jessica Polfjärd, André Rodrigues, Sander Smit, António Tânger Corrêa, Emma Wiesner, Stéphanie Yon-Courtin, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Idoia Mendia, Eric Sargiacomo
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Tilly Metz

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23	+
ECR	Stephen Nikola Bartulica, Nora Junco García
PPE	Carmen Crespo Díaz, Paulo Do Nascimento Cabral, Isabelle Le Callennec, Francisco José Millán Mon, Jessica Polfjärd, Sander Smit, Željana Zovko
PfE	Ton Diepeveen, António Tânger Corrêa
Renew	Asger Christensen, Emma Wiesner, Stéphanie Yon-Courtin
S&D	Sakis Arnaoutoglou, Thomas Bajada, Idoia Mendia, André Rodrigues, Eric Sargiacomo
The Left	Emma Fourreau, Anja Hazekamp
Verts/ALE	Isabella Lövin, Tilly Metz

2	-
ESN	Siegbert Frank Droese
PfE	France Jamet

0	0

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

[1] OL L, 2024/2589, 2024 10 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/prot/2024/2589/oj.
[2] Europos Komisija: Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas et al. Evaluation and analysis of the Sustainable Fisheries Partnership Agreements (SFPAs) between the EU and third countries including an in-depth analysis of the sectoral support component of the SFPAs – Final report, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023 m.
[3] Priimti tekstai, P10_TA(0000)0000.
[4] Europos Komisija: Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, 2024 m. rugsėjo 10 d. 10-ojo ES ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo jungtinio mokslinio komiteto posėdžio ataskaita.
[5] FAO, Šalių žvejybos ir akvakultūros profiliai. Bisau Gvinėja, 2018 m. Žvejybos ir akvakultūros skyrius, Roma.
[6] Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, Évaluation rétrospective et future du Protocole de mise en œuvre de l’accord de partenariat dans le domaine de la pêche entre l’Union européenne et la République de Guinea-Bissau – Rapport final [Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo ex post ir ex ante vertinimas. Galutinė ataskaita], Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023 m.
[7] 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1–32, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1005/oj).
[8] Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas et al., Évaluation rétrospective et future du Protocole de mise en uvre de l’accord de partenariat dans le domaine de la pêche entre l’Union européenne et la République de Guinea-Bissau – Rapport final [Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo ex post ir ex ante vertinimas. Galutinė ataskaita], Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023 m.

Atnaujinta: 2025 m. kovo 26 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika