Pranešimas - A10-0042/2025Pranešimas
A10-0042/2025

PRANEŠIMAS dėl 2026 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija

25.3.2025 - (2024/2110(BUI))

Biudžeto komitetas
Pranešėjas: Andrzej Halicki


Procedūra : 2024/2110(BUI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A10-0042/2025
Pateikti tekstai :
A10-0042/2025
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2026 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija

(2024/2110(BUI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa[1], ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija[2], taip pat į susijusias vienašales deklaracijas[3],

 atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2022/2496, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa[4],

 atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2024/765, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa[5] (daugiametės finansinės programos (DFP) tikslinimas),

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. poziciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa[6], projekto,

 atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimas: atsparus ir naujiems iššūkiams pritaikytas ES biudžetas“[7],

 atsižvelgdamas į savo 2023 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimo[8],

 atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto[9],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas[10],

 atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2021)0570), ir į savo 2022 m. lapkričio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo[11],

 atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija)[12] (toliau – Finansinis reglamentas),

 atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)[13],

 atsižvelgdamas į ES pareigas pagal Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojimus pagal Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją,

 atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

 atsižvelgdamas į savo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl didėjančių Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės skolinimosi išlaidų poveikio 2024 m. ES biudžetui[14],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo[15],

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo[16],

 atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio[17],

 atsižvelgdamas į 2025 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą[18] ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

 atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 21 d. Europos Parlamente pristatytą Enrico Letta pranešimą „Daug daugiau nei rinka“,

 atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamente pristatytą Mario Draghi pranešimą dėl Europos konkurencingumo ateities ,

 atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamente pristatytą Sauli Niinistö pranešimą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“,

 atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytą ES konkurencingumo kelrodį,

 atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 19 d. Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities, kuri yra pagrindas planui „ReArm Europe“ (JOIN(2025)0120),

 atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės “ (COM(2025)0085),

 

 atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 26 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2015/1017, (ES) 2021/523, (ES) 2021/695 ir (ES) 2021/1153, kiek tai susiję su ES garantijos pagal Reglamentą (ES) 2021/523 veiksmingumo didinimu ir ataskaitų teikimo reikalavimų supaprastinimu (COM(2025)0084),

 atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl 2024 m. biudžeto gairių,

 atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 95 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, klimato ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

 atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A10-0042/2025),

2026 m. biudžetas: atsparios, tvarios ir klestinčios Europos ateities kūrimas

1. akcentuoja, kad prognozuojama, jog 2025 ir 2026 m. ES ekonomika augs[19], sykiu mažės infliacija; vis dėlto atkreipia dėmesį į netikrumą, atsirandantį dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuris kelia tiesioginę grėsmę ES saugumui, ir į didėjantį klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizės poveikį, kuris taip pat matyti iš vis dažnesnių bei intensyvesnių gaivalinių nelaimių, ir padėtį dar labiau apsunkina nauji dideli geopolitiniai pokyčiai, silpnėjanti tarptautinė taisyklėmis grindžiama tvarka, padidėjusios grėsmės saugumui ir visame pasaulyje stiprėjantis protekcionizmas; pabrėžia, kad tokioje vis labiau nestabilioje aplinkoje ES privalo stiprinti savo gynybos ir saugumo pajėgumus, socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, politinį ir strateginį savarankiškumą, mažinti savo priklausomybę, didinti konkurencingumą ir užtikrinti klestinčią žemyno ir jo gyventojų, kurių pragyvenimo išlaido šiuo metu vis auga, ateitį;

2. yra pasiryžęs užtikrinti, kad 2026 m. biudžetas, daugiausia dėmesio skiriant strateginei parengčiai ir saugumui, ekonominiam konkurencingumui ir atsparumui, tvarumui, klimatui, taip pat bendrosios rinkos stiprinimui, suteiktų piliečiams tvirtą ekosistemą ir atitiktų jų prioritetus, ir taip būtų stiprinama socialiai teisinga ir klestinti Europa; pabrėžia, kad reikia papildomai investuoti į saugumą ir gynybą, mokslinius tyrimus, inovacijas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), sveikatą, energetiką, migraciją, taip pat sausumos ir jūrų sienų apsaugą, įtraukią skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, darbo vietų kūrimą ir galimybių jaunimui suteikimą; primygtinai ragina sykiu supaprastinti administracini procesą, kaip nurodyta Konkurencingumo kelrodyje; primygtinai pažymi, kad ES biudžetas yra didžiausia investicijų priemonė, turinti sverto poveikį, papildanti nacionalinius biudžetus ir taip sudaranti sąlygas ES įveikti su sparčiai kintančio pasaulio sunkumus, kartu užtikrinant žmonėms gerovę, sanglaudą ir stabilumą; tvirtai laikosi nuomonės, kad ES turėtų kuo labiau pasinaudoti šiuo sverto poveikiu, kad paremtų Sąjungos tikslus ir politikos formavimą, taip pat privačias investicijas;

Investicijos į tvirtą, tvarią ir atsparią ekonomiką

3. tvirtai laikosi nuomonės, kad patikimą ekonominį atsparumą ir tvarumą Europos Sąjungoje galima užtikrinti skatinant viešąsias ir privačiąsias investicijas, didinant inovacijas ir remiant konkurencingumą, be kita ko, sprendžiant įgūdžių trūkumo problemą ir skatinant didesnę pramoninę gamybą Europoje, kaip tvirto ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo šaltinį, taip garantuojamas Sąjungos strateginis savarankiškumas ir sykiu užtikrinama, kad ES išliks lanksti ir savarankiška pasaulinių iššūkių, sutrikimų ir nestabilumo akivaizdoje; pabrėžia, kad reikia skatinti inovacijas, pirmenybę teikti švietimui, mažinti išlaidas ir administracinę naštą ir stiprinti bendrąją rinką, ypač paslaugų srityje;

4. atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos toliau yra nepaprastai svarbūs siekiant, kad ES būtų sėkminga pažangiausiuose pramonės sektoriuose ir naujų švarių ir tvarių technologijų srityje; primena ilgalaikį tikslą padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP); todėl ragina pagal programą „Europos horizontas“ skirti didesnį finansavimą, kad būtų galima finansuoti bent 50 proc. visų puikių pasiūlymų visose mokslo disciplinose, sudaryti sąlygas tyrėjams ir įmonėms, ypač MVĮ, pateikti rinkai naujus pokyčius ir plėsti veiklą, užtikrinti tvirtą ekonomikos augimą ir didinti Sąjungos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje, taip užkertant kelią tam, kad atitinkami subjektai neišvyktų į konkuruojančius regionus, kartu užtikrinant, kad Europa turėtų žinių bazę, kurios jai reikia žaliojo kurso įsipareigojimams vykdyti;

5. akcentuoja tikslinės paramos skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir didesnio bei prieinamo finansavimo, kad būtų remiamos MVĮ, Europos ekonomikos pagrindas ir novatoriškų inovacijų varomoji jėga, svarbą, ir pabrėžia Europos inovacijų tarybos, programos „InvestEU“ ir Bendrosios rinkos programos MVĮ komponento vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas novatoriškų įmonių startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, remiant jų augimą ir prisidedant prie didesnio ES ekonomikos vaidmens pasaulinėje arenoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, remiantis programos „InvestEU“ tarpiniu vertinimu, nepadidinus biudžeto, daugelio finansinių produktų paketai gali būti išmokėti ir pasibaigti iki 2025 m. pabaigos; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą šiuo klausimu; be to, pabrėžia Bendrosios rinkos programos svarbą panaudojant visą ES tarpvalstybinio aspekto potencialą;

6. pabrėžia, kad modernizuojant ekonomiką reikės derinti viešąsias ir privačiąsias investicijas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad, siekiant kuo labiau padidinti viešųjų lėšų panaudojimo sverto poveikį, būtinos privačios investicijos; primena, kad šios pastangos turėtų padėti supaprastinti ir sumažinti ES MVĮ tenkančią finansinę naštą, kartu išlaikant ES standartus;

7. pabrėžia, kad reikia skubiai toliau spartinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, nes ji skatina į ateitį orientuotą ir efektyviai išteklius naudojančią ekonomiką, kuri išlieka patraukli novatoriškoms įmonėms, yra grindžiama į rinką orientuotomis investicijomis, kurioje užtikrinamos kokybiškos darbo vietos ir niekas nepaliekamas nuošalyje; pasisako už dideles investicijas į ateities perspektyvomis grindžiamą skaitmeninę infrastruktūrą, paremtą gerai reguliuojamu, į žmogų orientuotu ir patikimu dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu; pabrėžia, kad reikia gerinti piliečių pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, kad jie atitiktų įmonių poreikius, ir suteikti piliečiams priemonių apsiginti nuo dezinformacijos; taip pat pažymi, kad reikia didinti Sąjungos demokratijos atsparumą kovojant su piktavališku užsienio šalių kišimusi;

8. pripažįsta strateginę transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vertę padedant siekti ES tarpvalstybinės transporto infrastruktūros ekonominių, socialinių ir klimato tikslų; ragina išplėsti tinklą, visų pirma įtraukiant šalis kandidates ir ES strateginius partnerius, kiek tai susiję su ES darnaus ir išmanaus judumo strategija bei TEN-T ir transeuropinio energetikos tinklo (TEN-E) papildomumu;

Geriau pasirengusi Sąjunga, gebanti veiksmingai reaguoti į krizes

9. pabrėžia, jog reikia stiprinti ES saugumo ir gynybos pajėgumus, kad būtų sukurta tikra gynybos sąjunga ir būtų galima geriau pasirengti precedento neturintiems geopolitiniams iššūkiams bei naujoms hibridinėms saugumo grėsmėms ir į juos reaguoti; pabrėžia esminį bendrų investicijų, mokslinių tyrimų, gamybos ir viešųjų pirkimų mechanizmų vaidmenį, be kita ko, naujų perversminių technologijų, kuriomis remiama nepriklausoma ES gynybos pramonė, srityje; mano, kad bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje, kuriuo ne tik didinamas Europos ir jos piliečių saugumas, bet ir užtikrinamas didesnis veiksmingumas, galimybės sutaupyti lėšų, kokybiškų darbo vietų kūrimas ir strateginio savarankiškumo didinimas, sukuria ES pridėtinę vertę; todėl ragina nedelsiant didinti ir daug geriau koordinuoti valstybių narių gynybos išlaidas; ypač pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių siekiant diegti inovacijas ir stiprinti valstybių narių karinius pajėgumus, taip pat jų sąveikumą; atsižvelgdamas į Komisijos planą „ReArm Europe“, atkreipia dėmesį į jos raginimą Europos investicijų bankui (EIB) ir kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms bei privatiems bankams Europoje aktyviau investuoti į Europos gynybos pramonę, kartu apsaugant jų veiklą ir finansavimo pajėgumus; primena, kad svarbu investuoti į dvejopo naudojimo įrangą ir ją plėtoti, ir visų pirma stiprinti ES karinį mobilumą, kiek tai susiję su dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros finansavimu pagal prioritetines kryptis; atsižvelgiant į karinio mobilumo finansavimo trūkumą, ragina Komisiją įvertinti galimybę šiuo tikslu naudoti kvietimus teikti pasiūlymus pagal EITP transporto programą; pabrėžia, kad, siekiant kovoti hibridiniame kare, reikia skubiai stiprinti ES kibernetinio saugumo pajėgumus;

10. primena ES kosmoso programos vaidmenį didinant strateginį Sąjungos saugumą pasitelkiant įvairias civilines ir karines prietaikas; pabrėžia, kad tvirtas Europos kosmoso sektorius yra labai svarbus Europos saugumui, atviram strateginiam savarankiškumui, saugiam junglumui, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai ir dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos pažangai, todėl jam reikia skirti pakankamai išteklių;

11. atsižvelgdamas į naujus iššūkius vidaus ir išorės saugumo srityje, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimą, visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės, bei laikytis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principų; pabrėžia, kad, siekiant išsaugoti Šengeno erdvės laisves, būtina užtikrinti veiksmingą ES sausumos ir jūrų išorės sienų valdymą ir apsaugą – tai nepaprastai svarbu ir ES bei jos piliečių saugumui; pabrėžia, kad reikia geriau apsaugoti žmones nuo prekybos žmonėmis ir didinti paramą siekiant stiprinti tarpvalstybinį valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimą kovojant su nusikaltėlių tinklais, ypač susijusiais su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, kad būtų sustiprintas teisėsaugos ir teisminis reagavimas į šiuos nusikaltėlių tinklus, taip pat remiamos valstybės narės, susiduriančios su hibridinėmis grėsmėmis, visų pirma migrantų instrumentalizavimu, kaip apibrėžta Krizinių situacijų reglamente[20];

12. primena itin svarbų Integruoto sienų valdymo fondo, Sienų valdymo ir vizų priemonės (SVVP) ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo vaidmenį siekiant apsaugoti išorės sienas; be to, ragina skirti tinkamą finansavimą sienų apsaugos pajėgumams, įskaitant fizinę infrastruktūrą, pastatus, įrangą, sistemas ir paslaugas, kurių reikia sienos perėjimo punktuose, kaip numatyta SVVP reglamento[21] III priede, ir laikytis reikalavimų, susijusių su priėmimo sąlygomis, integracija, grąžinimo ir readmisijos procedūra; dar kartą tvirtina, kad bendradarbiavimo susitarimai su ES nepriklausančiomis šalimis, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės, gali padėti užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir sustiprinti sienų saugumą;

13. pripažįsta, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai pagrindinė strateginė Europos politika siekiant apsirūpinimo maistu saugumo ir didesnio ES savarankiškumo įperkamo bei kokybiško maisto gamybos srityje; pabrėžia nepaprastai svarbų BŽŪP vaidmenį užtikrinant deramas ES ūkininkų pajamas, taip pat produktyvų, konkurencingą ir tvarų Europos žemės ūkį; pažymi, kad dėl infliacijos itin sumažėjo realioji tiesioginių išmokų vertė, o ūkininkams tenkanti administracinė našta dėl išaugusios biurokratijos padidėjo; primygtinai ragina Komisiją sumažinti administracinę naštą, kartu išlaikant aukštus gamybos standartus ir reikalavimą įgyvendinti ES teisės aktus; ragina skirti pakankamai išteklių ir apsaugoti tiesiogines išmokas siekiant padėti ūkininkams atremti infliacijos, kuro kainų, pasaulinės maisto ir prekybos rinkos pokyčių ir nepalankių klimato reiškinių, veikiančių žemės ūkio gamybą bei keliančių grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui, poveikį, be kita ko, atokiausiuose regionuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, koks svarbus yra žemės ūkio rezervas; pabrėžia, kad reikia padėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams bei naujiems ir jauniesiems ūkininkams remiant kartų kaitą ir užtikrinant nuolatinę paramą ES žemės ūkio produktų propagavimui; akcentuoja, jog reikia tinkamai remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad žemės ūkio sektorius taptų tvaresnis, įskaitant vandentvarką, visų pirma pasitelkiant programą „Europos horizontas“, nesumažinant Europos žemės ūkio gamybos ir kartu užkertant kelią tam, kad Europos ūkininkai patirtų nesąžiningą konkurenciją dėl importuojamų produktų, kurie neatitinka mūsų standartų; palankiai vertina tai, kad Komisija parengė antrąjį supaprastinimo dokumentų rinkinį; pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra esminis geopolitinio stabilumo elementas;

14. pabrėžia strateginį žuvininkystės ir akvakultūros vaidmenį, taip pat būtinybę skirti šioms sritims pakankamai finansinių išteklių; pripažįsta, kad bendra žuvininkystės politika užtikrinamos žvejų stabilios pajamos ir ilgalaikė ateitis, nes ja padedama apsaugoti tvarias jūrų ekosistemas, kurios yra itin svarbios sektoriaus konkurencingumui; primygtinai tvirtina, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES žvejybos laivynui, siekiant pagerinti saugą ir saugumą, be kita ko, kovojant su neteisėtos žvejybos veiksmais ir gerinant darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą bei tvarumą, taip pat atnaujinant laivyną; dar kartą patvirtina, kad Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo lėšomis turėtų būti remiama žmogiškųjų išteklių politika, kuria būtų galima spręsti būsimus uždavinius, siekiant skatinti įtraukią, diversifikuotą ir tvarią mėlynąją ekonomiką; reiškia susirūpinimą dėl „Brexit’o“ pereinamojo laikotarpio pabaigos 2026 m. birželio mėn. poveikio žvejybos ir akvakultūros sektoriams;

15. pabrėžia, kad ES vis dar labai svarbu didinti energetinį saugumą ir energetinę nepriklausomybę; akcentuoja ES vaidmenį užtikrinant energijos tiekimo saugumą, padedant namų ūkiams, ūkininkams ir įmonėms mažinti kainų nepastovumą bei valdyti kainų skirtumus, palyginti su likusiu pasauliu; todėl ragina papildomai investuoti į ypatingos svarbos infrastruktūrą ir junglumą, įskaitant didelio masto tarpvalstybinius elektros tinklus ir vandenilio infrastruktūrą sunkiai dekarbonizuojamiems sektoriams, nes tai yra būtina sąlyga siekiant dekarbonizuoti Europos pramonę, taip pat investuoti į mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius bei junglumą, visų pirma tinkamai finansuojant EITP, taip pat į energijos vartojimo efektyvumą; akcentuoja, kad pereinant prie švarios ir modernios ekonomikos reikia pritaikyti Europos infrastruktūrą, kad ji atitiktų būsimus energijos poreikius; pabrėžia, kad svarbu yra investuoti į naujus jungčių pajėgumus, juos plėsti ir modernizuoti prekybos elektros energija tikslais, ypač tarpvalstybinius pajėgumus, siekiant visiškai integruotos ES energijos rinkos, kuri didintų Europos diversifikuoto tiekimo saugumą ir atsparumą energijos rinkos sutrikimams, mažintų priklausomybę nuo išorės subjektų ir galiausiai ES piliečiams bei įmonėms užtikrintų įperkamą ir tvarią energiją; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su Afrika;

16. šiame kontekste primena dabartinę būsto krizę Europoje, įskaitant deramo ir įperkamo būsto trūkumą; todėl ragina skubiai papildomai investuoti derinant finansavimo šaltinius, įskaitant EIB ir nacionalinius skatinamąjį finansavimą teikiančius bankus, tose srityse, kuriose daromas teigiamas poveikis mažinant namų ūkių pragyvenimo išlaidas, didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; ragina ES lygmeniu laikytis suderinto požiūrio, kuriuo būtų paisoma subsidiarumo principo, skatinama geriausia praktika ir veiksmingai naudojami visi atitinkami finansavimo mechanizmai sprendžiant šį neatidėliotiną uždavinį;

17. yra labai susirūpinęs dėl didelio klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizės poveikio tiek Europoje, tiek visame pasaulyje ir dėl to, kad 2024-ieji buvo įvertinti kaip šilčiausi užfiksuoti planetos metai; ragina skirti pakankamai lėšų programai LIFE, kad būtų finansuojami su klimatu ir aplinka susiję projektai, be kita ko, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, ir užtikrinti didesnį biudžeto lankstumą, kad būtų galima tinkamai reaguoti į gaivalines nelaimes ES; apgailestauja, kad vis dažniau vykstančios gaivalinės nelaimės lėmė didelį aukų skaičių, taip pat ilgalaikį pražūtingą poveikį piliečiams, ūkininkams bei įmonėms, įsikūrusiems ir dirbantiems atitinkamuose regionuose, taip pat paveiktose ekosistemose; ragina padidinti ES solidarumo fondo, skubios regioninės atstatymo paramos (RESTORE) ir ES civilinės saugos mechanizmo finansavimą, be kita ko, siekiant padidinti „rescEU“ pajėgumus, nes tai sudarytų sąlygas ekonomiškai efektyviau stiprinti pajėgumus, kad būtų galima greitai ir veiksmingai remti valstybes nares didelio masto krizinėse situacijose; pripažįsta ES atliekamą vaidmenį – ji veikia kaip valstybių narių pasirengimo ir pajėgumų nedelsiant reaguoti į didelio masto didelio poveikio ekstremaliąsias situacijas koordinavimo bei tobulinimo centras, taip pat jo pridėtinę vertę valstybėms narėms ir piliečiams; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES civilinės saugos mechanizmas yra apčiuopiama Europos solidarumo išraiška ir stiprina į krizes reaguojančios ES vaidmenį; pripažįsta, kad vien tik Europos Sąjungos solidarumo fondo ar bet kurio kito fondo lėšomis negali būti visiškai kompensuota dažnesnių ir stipresnių ekstremalių meteorologinių reiškinių, kuriuos šiandien sukelia ir ateityje sukels klimato kaita, daroma žala; pabrėžia, kad reikia investuoti į pasirengimo, prevencijos ir prisitaikymo priemones ir teikti joms pirmenybę, taip pat pirmenybę teikti gamtos procesais pagrįstiems sprendimams; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad Sąjungos išlaidomis būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos pastangų ir hidrologinio atsparumo infrastruktūros; pabrėžia, kad šios investicijos yra daug mažesnės už neveikimo klimato srityje kaštus;

Piliečių galimybių gyvybingoje visuomenėje didinimas

18. primygtinai tvirtina, kad nuolatinės investicijos į programą „ES – sveikatos labui“ ir programos „Europos horizontas“ veiksmų grupę „Sveikata“ – labai svarbios siekiant gerinti sveikatą ir pasirengimą būsimoms sveikatos krizėms, taip gerinant ES piliečių sveikatos būklę; pabrėžia, kad siekiant kuo didesnio poveikio reikalingos investicijos į sveikatą; pabrėžia, kad remia holistinį reguliavimo ir finansavimo srities požiūrį į Europos gyvybės mokslų ir biotechnologijų ekosistemą, įskaitant pažangiųjų Europos kompetencijos grupių, kaip pagrindinio stipresnės Europos sveikatos sąjungos ramsčio, kūrimą, prie kurio turėtų būti pridėtas Europos širdies ir kraujagyslių ligų ir gyvenimo būdo planas, daugiausia dėmesio skiriant pirminei ir antrinei prevencijai, nes tai yra pagrindiniai tikslai siekiant pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę ES; pabrėžia, kad reikia sukurti palankesnę priežiūros sistemą, kad būtų galima reaguoti į demografinius iššūkius ir visuomenės senėjimą; pakartoja, kad remia Europos kovos su vėžiu planą, taip pat, kad svarbios Europos investicijos kovos su vaikų ligomis, retosiomis ligomis ir atsparumu antimikrobinėms medžiagoms srityje; pakartoja, kad svarbu atsižvelgti į lyčių aspektą sveikatos srityje, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir galimybę naudotis paslaugomis; yra labai susirūpinęs dėl dabartinės psichikos sveikatos krizės Europoje, kuri ypač paveikė jaunąją kartą ir kurią dar labiau paaštrino pastarojo meto pasauliniai įvykiai ir dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų; pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią ypatingos svarbos vaistų, medicininių atsako priemonių ir sveikatos priežiūros darbuotojų stygiui, su kuriuo susiduria kai kurios valstybės narės; atsižvelgdamas į tai, ragina geriau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu ir vykdyti bendrus vaistų viešuosius pirkimus, kad būtų sumažintos sąnaudos;

19. pabrėžia, kad svarbu investuoti į jaunąją kartą ir jos įgūdžius užtikrinant prieigą prie kokybiško švietimo, nes jos atstovai – pagrindiniai pokyčių ir pažangos nešėjai; mano, jog labai svarbu, kad visi studentai be diskriminacijos ir kiekvienoje ES valstybėje narėje turėtų visapusišką prieigą prie programos „Erasmus+“, ir atkreipia dėmesį į esminį programos „Erasmus+“ vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas kultūriniams mainams, stiprinant Europos tapatybę ir skatinant taiką tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo sąlygomis, todėl ši programa yra pagrindinis Europos integracijos ir vienybės elementas; primena, kad reikia spręsti įgūdžių trūkumo, protų nutekėjimo ir ryšio tarp rinkos poreikių ir įgūdžių klausimą; mano, jog tam, kad ES darbo jėga išliktų konkurencinga ateityje, reikia nustatyti pagrindines mokymo ir perkvalifikavimo sritis; pabrėžia, kad reikia papildomų investicijų į Sąjungos švietimo sistemų modernizavimą, kad jos būtų pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, specialistų gausinimo sistemų kūrimą ir jaunųjų verslininkų skatinimą; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skirti pakankamai finansinių išteklių tokioms ES programoms kaip „Europos socialinis fondas +“, „Erasmus+“ ir ES solidarumo korpusas, kurios, kaip paaiškėjo, labai veiksmingai padeda užtikrinti aukštą užimtumo lygį ir sąžiningą socialinę apsaugą, plėsti švietimą ir mokymą visoje Sąjungoje, taip pat skatinti naujas darbo galimybes ir ugdyti įgūdžius, jaunimo dalyvavimą ir lygias galimybes visiems; ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad visi universitetų studentai ir toliau galėtų dalyvauti programoje „Erasmus+“, įskaitant Vengriją;

20. primena ES biudžeto vaidmenį prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio tikslų įgyvendinimo; pabrėžia ES biudžeto vaidmenį prisidedant prie iniciatyvų, kuriomis stiprinamas socialinis dialogas ir sudaromos palankesnės sąlygos darbo jėgos judumui, be kita ko, mokymo, tinklaveikos ir gebėjimų stiprinimo forma;

21. atkreipia dėmesį į nuolat didėjančias grėsmes ir pavojus, susijusius su užsienio suinteresuotųjų subjektų vykdomomis organizuotomis ir tikslinėmis dezinformacijos kampanijomis prieš ES, kurios kenkia Europos demokratijai; ragina sutelkti visas atitinkamas Sąjungos programas, įskaitant programą „Kūrybiška Europa“, siekiant 2026 m. finansuoti veiksmus, kuriais skatinamas įtraukus skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma jaunimo, kova su dezinformacija, kova su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir ekstremistiniu turiniu internete, kartu skatinant aktyvų piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir apsaugant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kad būtų užtikrintas geras kultūrinis atsparumas, nes visa tai yra labai svarbu klestinčiai demokratijai;

22. ragina Komisiją padidinti ES finansavimą piliečių, religinių bendruomenių ir viešųjų erdvių apsaugai nuo terorizmo grėsmių, kovai su radikalizacija ir teroristiniu turiniu internete, taip pat kovai su neapykantos kalba ir didėjančiu antisemitizmu, neapykanta musulmonams ir rasizmu;

23. ragina Komisiją užtikrinti greitą, visapusišką ir tinkamą Skaitmeninių paslaugų akto[22], Skaitmeninių rinkų akto[23] ir Dirbtinio intelekto akto[24] įgyvendinimą ir griežtą vykdymo užtikrinimą, be kita ko, skiriant pakankamai žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad svarbu kovoti su užsienio šalių kišimusi, šalinti šališkų algoritmų pavojus ir užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir skaitmeninės viešosios erdvės vientisumą;

24. pabrėžia finansavimo programų demokratijos, teisių ir vertybių srityse pridėtinę vertę; primena svarbų ES biudžeto vaidmenį propaguojant Europos vertybes, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, ir remiant pagrindinius demokratijos, teisinės valstybės, solidarumo, įtraukumo, teisingumo, nediskriminavimo ir lygybės, įskaitant lyčių lygybę, principus; be to, dar kartą patvirtina esminį Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, ypač Sąjungos vertybių paprogramės, vaidmenį propaguojant Europos vertybes ir piliečių teises, taip pat lyčių lygybę, nes taip palaikoma ir toliau puoselėjama atvira, teisėmis pagrįsta, demokratinė, lygiateisė ir įtrauki visuomenė, pagrįsta teisinės valstybės principu; pabrėžia, kad reikia tikslinių priemonių lyčių skirtumams mažinti ir lygioms galimybėms skatinti skiriant ES finansavimą; akcentuoja, kad parama tiriamajai žurnalistikai skiriant pakankamai išteklių yra strateginė investicija į demokratiją, skaidrumą ir socialinį teisingumą; dar kartą atkreipia dėmesį į „Daphne“ programos ir Teisių ir lygybės programos svarbą ir pabrėžia, kad reikiami ištekliai turėtų būti skirti kovai su visų formų diskriminacija, taip pat kovai su smurto formomis;

25. atkreipia dėmesį į vertingą darbą, atliktą įgyvendinant Sąjungos vertybių paprogramę, pagal kurią, be kita ko, teikiamas tiesioginis finansavimas pilietinės visuomenės organizacijoms – pagrindinėms veikėjoms dinamiškose demokratinėse valstybėse; pabrėžia, kad piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos, propaguojančios piliečių valią ir interesus, yra Europos demokratijos pagrindas; atsižvelgdamas į tai, akcentuoja visų ES programų ir didesnio finansavimo svarbą remiant tikrą pilietinės visuomenės angažuotumą, ypač atsižvelgiant į sumažėjusio ES tarptautinių partnerių finansavimo pilietinei visuomenei poveikį;

26. mano, kad siekiant užtikrinti Sąjungos stabilumą ir pažangą bei jos piliečių pasitikėjimą itin svarbu garantuoti tinkamą Sąjungos lėšų naudojimą ir imtis visų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, ypač taikant teisinės valstybės sąlygas; pabrėžia, kad yra neabejotinas ryšys tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis Finansinio reglamento patikimo finansų valdymo principais; pakartoja, kad tinkamų priemonių nustatymas pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą[25] neturi daryti poveikio vyriausybių pareigoms įgyvendinti programą arba fondą, kuriems priemonė daro poveikį, visų pirma įsipareigojimams, kuriuos jos turi galutinių naudos gavėjų atžvilgiu; todėl primygtinai reikalauja, kad tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, Komisija turėtų išnagrinėti alternatyvius biudžeto vykdymo būdus, be kita ko, įvertinant galimybę nukreipti šaltinius į tiesiogiai ir netiesiogiai valdomas programas, siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu, nesusilpninant reglamento taikymo; pabrėžia Europos Audito Rūmų vaidmenį ir nuolatinę jų veiklą ginant skaidrumą, atskaitomybę ir griežtą visų fondų ir programų reglamentų laikymąsi;

Stipri Sąjunga kintančiame pasaulyje

27. pažymi, kad, stiprėjant pasauliniams konfliktams, vykstant geopolitiniams pokyčiams ir užsienio subjektams stengiantis daryti įtaką visame pasaulyje, vis svarbesnis yra ES poreikis išlaikyti ir sustiprinti savo poziciją pasaulinėje arenoje, ypač atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su kitomis didžiausiomis pagalbos teikėjomis pasaulyje; pabrėžia, kad tam užtikrinti Sąjungai reikia pakankamo finansavimo ir išteklių, kad ji galėtų veikti, be kita ko, reaguoti į dideles krizes kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į staigų tarptautinio finansavimo sumažėjimą; pabrėžia humanitarinės pagalbos programos svarbą ir apgailestauja, kad ištekliai nedidėja taip, kaip turėtų atsižvelgiant į rekordiškai didelius poreikius; akcentuoja, kad reikia stiprinti ES, kaip pagrindinės humanitarinės veiklos vykdytojos, vaidmenį, kartu veiksmingai sprendžiant kylančias krizes, visų pirma regionuose, susiduriančiuose su užsitęsusiais konfliktais, priverstiniu gyventojų perkėlimu, maisto stygiumi ir gaivalinėmis nelaimėmis; pabrėžia, kad Sąjungai taip pat reikia pakankamai išteklių ilgalaikėms investicijoms į pasaulinių partnerysčių kūrimą, ir atkreipia dėmesį į ES nepriklausančių šalių dalyvavimo Sąjungos programose svarbą, kai tinkama;

28. pabrėžia, kad Rusijai pradėjus neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą ir dėl neprognozuojamų ES pagrindinių sąjungininkių politikos pokyčių ES saugumo aplinka iš esmės pasikeitė; primena, kad svarbu didinti piliečių saugumą ir užtikrinti veiksmingumą gynybos ir strateginio savarankiškumo srityje, taikant visapusišką požiūrį į saugumą, kuris apimtų karinius ir civilinius pajėgumus, išorės santykius bei vidaus saugumą; pabrėžia Vidaus saugumo fondo svarbą, kad būtų užtikrintas finansavimas siekiant kovoti su padažnėjusiu sunkių formų organizuotu nusikalstamumu, turinčiu tarpvalstybinį aspektą, ir kibernetiniais nusikaltimais; pripažįsta spaudimą, kurį valstybių narių nacionaliniams biudžetams daro didesnės gynybos išlaidos; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės dėtų daugiau pastangų ir didintų savo gynybos pajėgumų finansavimą nuosekliai ir viena kitą papildančiu būdu, laikydamosi NATO gairių;

29. pabrėžia, kad, be didžiulio Ukrainos žmonių pasiaukojimo priešinantis Rusijos agresijos karui dėl mūsų bendro Europos saugumo, šis karas taip pat turėjo didelių ekonominių ir socialinių pasekmių visos Europos gyventojams; primena, kad tam tikroms valstybėms narėms, visų pirma toms, kurios turi sausumos sieną su Rusija ir (arba) Baltarusija Baltijos jūros regione, ir priešakinės linijos valstybėms narėms, taip pat pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams tebekyla ypač didelė rizika dėl karo pasekmių ir jie nusipelno paramos tokiose srityse, kaip žemės ūkis, infrastruktūra ir karinis mobilumas, vadovaujantis ES solidarumo dvasia;

30. karui Ukrainos žemėje tęsiantis ilgiau negu trejus metus, tvirtai pakartoja, kad besąlygiškai ir visapusiškai remia jos kovą už savo laisvę ir demokratiją prieš Rusijos agresiją; pabrėžia, kad ir toliau reikia didelio finansavimo, be kita ko, humanitarinės pagalbos ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų remonto srityse, taip pat stipresnių pajėgumų, susijusių su ES ir Ukrainos solidarumo koridoriais; palankiai vertina iš naujo pademonstruotą ir sustiprintą Komisijos ir valstybių narių pasiryžimą vieningai dirbti siekiant patenkinti neatidėliotinus Ukrainos gynybos poreikius, taip pat remti Ukrainos ekonomiką teikiant reguliarią ir prognozuojamą finansinę paramą ir sudarant palankesnes sąlygas investicijoms; palankiai vertina susitarimą su Taryba dėl iki 35 mlrd. EUR siekiančios makrofinansinės paramos teikimo Ukrainai, pasitelkiant naująjį skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą ir panaudojant iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas, kad būtų remiamas Ukrainos atsigavimas, atstatymas ir modernizavimas, taip pat skatinama Ukrainos pažanga siekiant narystės ES; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atsakomybę už sunkiausius tarptautinius nusikaltimus;

31. primygtinai tvirtina, kad pasirengimo narystei lėšos yra naudingos tiek plėtros šalims, tiek pačiai ES, nes finansavimas užtikrina didesnį regiono stabilumą; palankiai vertina tai, kad įgyvendinamas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas, kuriuo siekiama toliau remti Vakarų Balkanų šalių ekonominę konvergenciją su ES bendrąja rinka skatinant investicijas ir ekonomikos augimą regione; atkakliai tvirtina, kad būtina skirti reikiamas lėšas Moldovos stojimo procesui remti, laikantis ES įsipareigojimo vykdyti plėtrą ir užtikrinti regioninį stabilumą; atkreipia dėmesį į Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonės svarbą ir pabrėžia, jog būtina užtikrinti pakankamus finansinius išteklius, kad ji būtų visapusiškai įgyvendinta; akcentuoja, kad svarbu nuolat remti šalis kandidates joms įgyvendinant būtinas su stojimu susijusias reformas, visų pirma teisinės valstybės, kovos su korupcija ir demokratijos srityse, taip pat joms didinant savo atsparumą, užkertant kelią hibridinėms grėsmėms ir su šiomis grėsmėmis kovojant; ragina Komisiją skirti papildomų lėšų pilietinei visuomenei, nepriklausomos žiniasklaidos organizacijoms ir žurnalistams remti;

32. be to, pabrėžia, kad ES kaimynystės politika, t. y. jos Rytų ir Pietų partnerystėmis, prisidedama prie bendro tikslo didinti ES kaimyninių šalių stabilumą, klestėjimą bei atsparumą ir taip didinti mūsų žemyno saugumą; pabrėžia, kad svarbu didinti pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims skirtas biudžeto eilutes siekiant remti politines, ekonomines ir socialines reformas šiuose regionuose, sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti taikos procesus ir atstatymą, taip pat teikti pagalbą pabėgėliams, visų pirma užtikrinant nuolatinį, didesnį bei prognozuojamą finansavimą ir nenutrūkstamą įgyvendinimą vietoje; primena, kad ES, pasitelkdama savo humanitarinės pagalbos programą, turi toliau švelninti kitas krizes ir padėti pažeidžiamiausiems gyventojams visame pasaulyje, taip pat, pasitelkdama Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, turi išlaikyti savo pasaulinę poziciją, kad padėtų spręsti tarptautinius iššūkius ir skatinti žmogaus teises, laisves ir demokratiją, taip pat kad stiprintų pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus ir vykdytų Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus klimato ir biologinės įvairovės srityje, taikydama visapusišką stebėsenos ir kontrolės sistemą;

Kompleksiniai 2026 m. biudžeto klausimai

33. pabrėžia, kad grąžinti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) skolinimosi išlaidas yra ES teisinė pareiga, taigi ji nėra diskrecinė; pažymi, kad skolinimosi išlaidos priklauso nuo išmokų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) tempo, taip pat nuo rinkos svyravimų kalbant apie obligacijų pajamingumą, todėl jos iš esmės yra iš dalies nenuspėjamos ir nepastovios; todėl primygtinai tvirtina, kad Komisija per visą biudžeto procedūrą turi laiku teikti patikimą ir tikslią informaciją apie priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) skolinimosi išlaidas ir numatomas EGADP išmokas, taip pat apie turimus panaikintus įsipareigojimus; tikisi, kad Komisija, pateikdama biudžeto projektą, atnaujins su panaikintais įsipareigojimais susijusią prognozę; primena, jog visos trys institucijos susitarė, kad išlaidomis, kurios padengia priemonės NGEU finansavimo išlaidas, negali būti siekiama sumažinti ES programų ir fondų lėšų;

34. primena, kad pritaria iš dalies pakeistiems Komisijos pasiūlymams dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Taryboje nepadaryta visiškai jokios pažangos naujų nuosavų išteklių srityje, ypač atsižvelgiant į didėjančius investicijų ir nenumatytus poreikius; mano, kad yra labai svarbu nustatyti naujus nuosavus išteklius, laikantis 2020 m. tarpinstituciniame susitarime pateiktų veiksmų gairių, siekiant padengti priemonės NGEU skolinimosi išlaidas, kartu apsaugant maržas ir lankstumo priemones, būtinas minėtiems poreikiams patenkinti;

35. dar kartą akcentuoja, kad Parlamentas visapusiškai remia sanglaudos politiką ir kad ji atlieka itin svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politikos prioritetus ir užtikrinant bendrą jos ekonomikos augimą; pakartoja, kad optimali sanglaudos politikos pridėtinė vertė, teikiama piliečiams, priklauso nuo veiksmingo ir savalaikio jos įgyvendinimo; be to, primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti veiksmų programų, finansuojamų pasidalijamojo valdymo fondų lėšomis, taip pat ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas greitas biudžeto vykdymas ir išvengta susikaupusių vėluojančių mokėjimų per paskutinius dvejus DFP laikotarpio metus, visų pirma papildomai stiprinant pajėgumus ir teikiant techninę pagalbą valstybėms narėms; dar kartą patvirtina, kad būtina sukurti patikimą ir skaidrų mechanizmą, skirtą atidžiai stebėti išmokas paramos gavėjams;

36. pažymi, kad ypač daug dėmesio reikia skirti kaimo ir atokioms vietovėms, pramonės pervarkos poveikį patiriančioms vietovėms ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pvz., saloms, atokiausiems, pasienio ir kalnų regionams, taip pat nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms vietovėms; pabrėžia, jog šiems regionams turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas, kad būtų atsverti jų struktūrinės socialinės ir ekonominės padėties ypatumai bei ribotos galimybės, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje; pabrėžia, kad atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos (POSEI) yra gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti žemės ūkio veiklą atokiausiuose regionuose ir teikti maisto produktus vietos rinkoms; ragina padidinti programų biudžetą, kad jis atspindėtų realius šių regionų ūkininkų poreikius; pažymi, jog tokio pobūdžio padidinimo nebuvo nuo 2013 m., nepaisant to, kad dėl infliacijos ir klimato kaitos šių regionų ūkininkai patiria didesnes gamybos sąnaudas; taip pat pabrėžia, kad su ES asocijuotoms užjūrio šalims ir regionams, kaip nurodyta SESV 198–204 straipsniuose, turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas jų tvariam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, nes jie yra geopolitiškai svarbūs vystant pasaulinius jūrų prekybos kelius ir pagrindines partnerystes, pvz., tvarių žaliavų vertės grandinių srityje;

37. pakartoja, kad ES programos, politika ir veikla, kai aktualu, turėtų būti įgyvendinamos taip, kad siekiant jų tikslų būtų skatinama lyčių lygybė; teigiamai vertina Komisijos darbą plėtojant lyčių aspekto integravimą siekiant prasmingai įvertinti Sąjungos išlaidų poveikį lytims, kaip numatyta Tarpinstituciniame susitarime;

38. atkreipia dėmesį į tai, jog prognozuojama, kad 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas bus įgyvendintas ir sieks 33,5 proc., o biologinės įvairovės tikslas sieks mažiau nei 8,5 proc. ir 10 proc. tikslas 2026 m. nebus įgyvendintas, nebent bus imtasi konkrečių veiksmų; pabrėžia, kad, vykdant Sąjungos biudžetą ir skirstant EURI išlaidas, reikia nuolat dėti pastangų siekiant klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslų, nustatytų tarpinstituciniame susitarime;

39. pabrėžia, kad 2026 m. Sąjungos biudžetas turėtų būti suderintas su Sąjungos užmojais ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, taip pat su Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais, visų pirma nustatytais pagal Paryžiaus susitarimą, taip pat pagal Kunmingo ir Monrealio susitarimą, ir juo turėtų būti svariai prisidedama prie Europos žaliojo kurso ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo;

40. primena, kad veiksmingą programos įgyvendinimą galima užtikrinti tik tada, kai jį remia įsipareigojusi administracija; atkreipia dėmesį į svarbų įstaigų ir decentralizuotų agentūrų darbą ir tvirtina, jog jos, atsižvelgiant į infliaciją, privalo turėti pakankamai darbuotojų ir išteklių, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimus ir prisidėti prie Sąjungos politinių prioritetų įgyvendinimo, net jei joms būtų pavestos naujos užduotys ir suteikti nauji įgaliojimai;

41. primena, jog, remiantis Finansiniu reglamentu, vykdydamos biudžetą valstybės narės ir Komisija privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi ES pagrindinių teisių chartijos ir paisoma ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių; ypač atkreipia dėmesį į Finansinio reglamento 137, 138, 158 straipsnius ir primena, kad Komisija ir valstybės narės yra įpareigotos neskirti Sąjungos lėšų jokiems asmenims ar subjektams, galutiniu teismo sprendimu pripažintiems kaltais dėl teroristinių nusikaltimų ar teroristinės veiklos, taip pat dėl tokios nusikalstamos veikos, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų kurstymo, pagalbos ar bendrininkavimo vykdant tokią veiką arba kėsinimosi ją įvykdyti; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su sukčiavimu tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu ir šiuo tikslu užtikrinti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius visai Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūrai; primena, kad svarbu Sąjungos kovos su sukčiavimu programai skirti pakankamai finansinių išteklių;

42. pabrėžia veiksmingos komunikacijos apie ES politiką ir programas, taip pat jų matomumo svarbą didinant piliečių, įmonių ir partnerių informuotumą apie ES teikiamą pridėtinę vertę;

°

° °

43. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

 


PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

 


UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (20.2.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2026 m. biudžeto gairių – III skirsnis

(2024/2110(BUI))

Nuomonės referentas: Michael Gahler

 

 

NUOMONĖ

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamą tekstą:

1. palankiai vertina tai, kad 2024 m. atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) tikslinimą numatytas papildomas finansavimas pagal 6 išlaidų kategoriją ir skirta 50 mlrd. EUR Ukrainos priemonei; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad DFP tikslinimas neatitiko Parlamento nustatytų poreikių; pakartoja, kad reikia skubiai padidinti finansavimą, ypač nuo krizės nukentėjusiuose regionuose, kuriuose poreikiai yra didžiausi, ir spręsti įvairias problemas kaimyninėse šalyse, investuoti į partnerystes ir stiprinti ES geopolitinę padėtį; ypač pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant finansuoti neatidėliotinus Ukrainos finansavimo poreikius; pabrėžia, kad ES turėtų nedelsiant dėti daugiau pastangų, kad įšaldytą ir imobilizuotą Rusijos turtą būtų galima panaudoti Ukrainos atstatymui, reparacijoms ir biudžeto poreikiams, visapusiškai laikantis ES ir tarptautinės teisės; pabrėžia, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir strategija „Global Gateway“ yra labai svarbios Sąjungos išorės veiksmų priemonės; pabrėžia ES humanitarinės pagalbos politikos ir priemonių svarbą; apskritai ragina laikytis strategiškesnio ir veiksmingesnio požiūrio į ES finansavimą užsienyje, kartu skatinant atvirą strateginį savarankiškumą;

2. pakartoja, kad 2025 m. turėtų būti padidintas pietinių kaimyninių šalių finansavimo lygis, siekiant remti politines, ekonomines ir socialines reformas regione; ypač pabrėžia neatidėliotiną poreikį gausiai prisidėti prie Gazos atstatymo ir teikti papildomą humanitarinę pagalbą Gazoje, Libane ir Sirijoje; primena, kad Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNWRA) iki šiol yra pagrindinė humanitarinės pagalbos struktūra Gazoje ir Vakarų Krante, taip pat pagrindinė paslaugų teikėja regione; primena, kad siekiant ilgalaikės taikos regione reikia toliau remti pagrindinius regioninius partnerius, pvz., Jordaniją;

3. palankiai vertina naują Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę ir siūlomą Moldovos priemonę, taip pat Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) vaidmenį finansuojant veiksmus regione; pabrėžia, kad reformų darbotvarkės, kurias turi parengti paramos gavėjai, yra perspektyvi priemonė siekiant paspartinti pertvarką ir atitiktį ES normoms; ragina Komisiją, siekiant sėkmingo stojimo proceso, griežtai taikyti abiejose priemonėse įtvirtintas sąlygas; be to, ragina Komisiją lydėti visas 10 plėtros šalių jų kelyje į Europos integraciją ir suteikti pagal poreikius pritaikytą paramą, kad būtų išspręstos atitinkamos joms iškilusios problemos; ragina Komisiją skirti papildomų lėšų pilietinės visuomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos organizacijoms bei žurnalistams remti; ragina Komisiją užtikrinti, kad ji išlaikytų galimybę laikinai ar neribotam laikui sustabdyti lėšų skyrimą, jei šios lėšos, tiek nacionaliniu, tiek subnacionaliniu lygmeniu, papildytų vyriausybių, kurių veiksmai stipriai kenkia šalies ar jos kaimyninių valstybių stabilumui arba šalies pažangai siekiant Europos integracijos, visų pirma demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos srityse, biudžetus; be to, ragina Komisiją kitoje DFP pateikti pasiūlymą dėl pasirengimo narystei paramos priemonės, į kurią būtų įtrauktos priemonės, padedančios išvengti dubliavimosi ir apimančios visas 10 plėtros šalių, taip pat galinčios užtikrinti tvirtą institucinį ir ekonominį pasirengimą narystei ES; taip pat ragina Komisiją paspartinti visų šalių kandidačių integraciją į ES tarptinklinio ryšio erdvę;

4. pabrėžia, jog ES svarbu užtikrinti, kad ES lėšomis nebūtų finansuojama mokomoji literatūra, kurioje romantizuojama kankinystė, smurtas ar terorizmas;

5. pabrėžia, kad Plėtros ir Rytų kaimynystės generaliniam direktoratui (ENEST GD), Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos reikalų generaliniam direktoratui (MENA GD) ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) reikia suteikti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų skatinama taika, klestėjimas, saugumas ir ES vertybės bei interesai tiek Europos kaimynystėje, tiek pasauliniu mastu; pabrėžia, kad tiek EIVT, tiek Komisijai reikia suteikti pakankamai išteklių, skirtų strateginei komunikacijai vykdyti ir kovoti su dezinformacija; pabrėžia, kad reikia išlaikyti dabartinę ES delegacijų tinklo struktūrą visame pasaulyje ir teikti finansavimą, kuris atitiktų tokį visų delegacijų vietoje atliekamą vaidmenį, kurio tikisi Sąjunga; be to, pažymi, kad EIVT, kuri turi 145 delegacijas visame pasaulyje, negalima vertinti vadovaujantis ta pačia logika, kuri taikoma Europos institucijoms Briuselyje ir Liuksemburge; todėl ragina Komisiją ir Tarybą netaikyti 2 proc. logikos EIVT; primygtinai reikalauja, kad būtų padidintas biudžetas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmams ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijoms, taip pat kitoms atitinkamoms taikos užtikrinimo ir reagavimo į konfliktus bei krizes priemonėms; pabrėžia, kad reikia tobulinti informacinių technologijų ir saugumo protokolus EIVT būstinėje, ES delegacijose ir Komisijos generaliniuose direktoratuose, atsakinguose už ES išorės veiksmus; pabrėžia, kad svarbu investuoti į Europos saugumą ir gynybą stiprinant ES strateginį savarankiškumą ir kolektyvinės gynybos pajėgumus;

6. palankiai vertina ES partnerystės misijos Moldovoje (EUPM Moldova) įsteigimą; pabrėžia esminį EUPM Moldova vaidmenį ir ragina ES ir jos valstybes nares pratęsti misijos įgaliojimus po 2025 m. gegužės mėn., kartu suteikiant daugiau išteklių jos veiksmingumui didinti;

7. pakartoja ES įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą visame pasaulyje, kaip įtvirtinta Trečiajame ES lyčių lygybės veiksmų plane (2021–2025 m.); ragina skirti daugiau išteklių moterų teisėms remti, įskaitant pastangas panaikinti smurtą dėl lyties, stiprinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus ir skatinti jų ekonominį įgalėjimą; pabrėžia, kaip svarbu integruoti lyčių aspektą į visas biudžeto ir politikos iniciatyvas, kad būtų užtikrintos lygios galimybės ir įtrauktis; pabrėžia, kad lyčių lygybė – ne tik pagrindinė teisė, bet ir esminis socialinį ir ekonominį vystymąsi skatinantis veiksnys;

8. ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos taikos kūrimo ryšių palaikymo biuru (EPLO) Vašingtone ir ES delegacija Jungtinėse Amerikos Valstijose siekiant nustatyti, finansuoti ir įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis stengiamasi stiprinti transatlantinius santykius, įskaitant mainų programas ES ir Jungtinių Valstijų valstybinėse institucijose dirbantiems specialistams;

9. pabrėžia, kad bet kokios išmokos iš ES biudžeto turi priklausyti nuo to, ar paramą gaunančioje šalyje gerbiama teisinė valstybė, žmogaus teisės ir laikomasi tarptautinių įsipareigojimų bei tarptautinių susitarimų;

10. mano, kad reikia skirti daugiau ES lėšų bendrai kibernetinei gynybai, kad būtų galima atremti skaitmenines grėsmes, keliamas Rusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir kitų šalių; mano, kad Komisija turi užtikrinti reikiamą finansavimą būsimoms kibernetinėms pajėgoms, kurios galėtų padėti ES institucijoms ir valstybėms narėms apsisaugoti nuo priešiškų valstybių kibernetinių išpuolių;

11. pabrėžia, kad būtina užtikrinti ES pagalbos matomumą ir informavimą apie ją, visų pirma šalyse kandidatėse, taip pat kitose šalyse partnerėse;

12. pabrėžia, kad ES turi skubiai investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su pigiais bepiločiais orlaiviais, kad ne tik paremtų Ukrainos pastangas gintis nuo Rusijos, bet ir sustiprintų Europos gynybą; mano, kad ES turėtų bendradarbiauti su Ukraina kuriant bepiločių orlaivių sistemą, kadangi Ukraina sėkmingai naudoja bepiločius orlaivius.


 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

19.2.2025

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

13

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mika Aaltola, Petras Auštrevičius, Dan Barna, Wouter Beke, Robert Biedroń, Ľuboš Blaha, Ioan-Rareş Bogdan, Marc Botenga, Helmut Brandstätter, Sebastião Bugalho, Tobias Cremer, Danilo Della Valle, Loucas Fourlas, Alberico Gambino, Giorgos Georgiou, Christophe Gomart, Rima Hassan, Rasa Juknevičienė, Sandra Kalniete, Łukasz Kohut, Ondřej Kolář, Rihards Kols, Andrey Kovatchev, Reinhold Lopatka, Antonio López-Istúriz White, Marion Maréchal, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Hannah Neumann, Urmas Paet, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Thijs Reuten, Nacho Sánchez Amor, Mounir Satouri, Andreas Schieder, Alexander Sell, Villy Søvndal, Davor Ivo Stier, Marie-Agnes Strack-Zimmermann, Cristian Terheş, Riho Terras, Pierre-Romain Thionnet, Reinier Van Lanschot, Nicola Zingaretti, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Krzysztof Brejza, Jaroslav Bžoch, Engin Eroglu, Tomasz Froelich, Ilhan Kyuchyuk, Ana Catarina Mendes, Alessandra Moretti, Ana Miguel Pedro, Chloé Ridel, Şerban Dimitrie Sturdza, Marco Tarquinio

Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai

Anna Bryłka, Mélissa Camara, Alexander Jungbluth, Erik Marquardt, Leire Pajín, Kristian Vigenin

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ECR

Cristian Terheş

PPE

Mika Aaltola, Wouter Beke, Ioan-Rareş Bogdan, Krzysztof Brejza, Sebastião Bugalho, Loucas Fourlas, Rasa Juknevičienė, Sandra Kalniete, Łukasz Kohut, Ondřej Kolář, Andrey Kovatchev, Reinhold Lopatka, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Davor Ivo Stier, Riho Terras, Željana Zovko

Renew

Petras Auštrevičius, Dan Barna, Helmut Brandstätter, Engin Eroglu, Ilhan Kyuchyuk, Urmas Paet, Marie-Agnes Strack-Zimmermann

S&D

Robert Biedroń, Tobias Cremer, Ana Catarina Mendes, Sven Mikser, Alessandra Moretti, Tonino Picula, Thijs Reuten, Chloé Ridel, Nacho Sánchez Amor, Andreas Schieder, Marco Tarquinio, Kristian Vigenin, Nicola Zingaretti

 

13

-

ECR

Rihards Kols, Marion Maréchal

ESN

Tomasz Froelich, Alexander Jungbluth, Alexander Sell

NI

Ľuboš Blaha, Kostas Papadakis

PfE

Jaroslav Bžoch, Pierre-Romain Thionnet

The Left

Marc Botenga, Danilo Della Valle, Giorgos Georgiou, Rima Hassan

 

8

0

ECR

Alberico Gambino, Şerban Dimitrie Sturdza

Verts/ALE

Mélissa Camara, Erik Marquardt, Hannah Neumann, Mounir Satouri, Villy Søvndal, Reinier Van Lanschot

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė


TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (19.2.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2026 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija

(2024/2110(BUI))

Nuomonės referentas: Gheorghe Falcă

 

 

NUOMONĖ

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamą tekstą:

A. kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė transporto sektoriuje (EITP-T) yra labai sėkminga ES strateginių investicijų priemonė, taikoma plėtojant transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), kuriuo siekiama pertvarkyti ES kelius, geležinkelius, uostus, vidaus vandenų ir oro kelius į sujungtą, saugią, efektyvią, tvarią ir konkurencingą transporto sistemą; kadangi pagrindinio tinklo užbaigimo terminas yra 2030 m., išplėstinio pagrindinio tinklo – 2040 m. ir visuotinio tinklo – 2050 m. ir jie yra privalomi valstybėms narėms, o siekiant jų laikytis dažnai reikia didelių ir tvarių investicijų į infrastruktūrą; kadangi EITP-T ir toliau turėtų būti svarbi transporto finansavimo priemonė pagal 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą (DFP);

B. kadangi moderni, tarpusavyje sujungta ir daugiarūšio transporto infrastruktūra bendroje Europos transporto erdvėje yra labai svarbi siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES, baigti kurti Europos bendrąją rinką ir užtikrinti teritorinę sanglaudą, be kita ko, periferinių, kaimo, kalnuotų, salų ir atokiausių regionų bei kitoms geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių vietovių labui; kadangi M. Draghi ir E. Letta pranešimuose ES raginama dėti daugiau pastangų ir parengti konkurencingą pramonės strategiją pasaulinės konkurencijos sąlygomis; kadangi norint sėkmingai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu apsaugant Europos pramonės konkurencingumą pasaulyje, reikia didelių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamus transporto tinklus ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą siekiant užtikrinti darnųjį transportą; kadangi skaitmenizacija visuose transporto sektoriuose gali reikšmingai padidinti efektyvumą ir nauda daugeliu atvejų potencialiai viršytų pradines investicijas; kadangi šiam ir kitiems technologiniams sprendimams užtikrinti reikia pakankamai investicijų, kad būtų padidintas skaitmeninių, energetikos ir transporto tinklų sąveikumas ir kuo labiau padidinta tinklo nauda; kadangi, norint pasiekti ES strategijos „Vizija – nulis“ tikslus ir užtikrinti kelių ir kelių eismo dalyvių saugumą, būtina daugiau investuoti į kelių eismo saugumą; kadangi transporto sektoriuje labiau trūksta darbuotojų ir įgūdžių ir kartais darbo sąlygos yra prastos;

C. kadangi siekiant įgyvendinti strateginius tikslus, kai skirti finansiniai ištekliai yra riboti, itin svarbu efektyviai naudoti ES lėšas, ypač atsižvelgiant į infliacinį spaudimą, dėl kurio labai išaugo statybos, energijos ir žaliavų sąnaudos, ir tai kelia grėsmę pagrindinių bendriems Europos interesams svarbių infrastruktūros projektų finansinėms galimybėms; kadangi atsparūs ir koordinuojami ES finansavimo mechanizmai yra labai svarbūs siekiant, kad nepaisant ekonominio nepastovumo būtų išlaikytas projektų įgyvendinimo pagreitis; kadangi siekiant kuo labiau didinti ES išlaidų poveikį reikia atsižvelgiant į infliaciją pakoreguoti biudžetines nuostatas, perskirstyti nevisiškai panaudotas lėšas, taip pat sukurti aiškią stebėsenos sistemą ir patobulinti ataskaitų teikimo sistemą;

D. kadangi dėl planavimo, leidimų išdavimo ir viešųjų pirkimų procesų vėlavimo taip pat trukdoma laiku įgyvendinti transporto ir infrastruktūros projektus, ir tai kelia pavojų ES transporto ir infrastruktūros plėtrai; kadangi siekiant paspartinti projektų įgyvendinimą ir užtikrinti biudžeto įsisavinimą labai svarbu nustatyti optimizuotas patvirtinimo procedūras;

E. kadangi, kaip numatyta „Omnibus“ supaprastinimo dokumentų rinkinyje, kurį Komisija pristatė savo konkurencingumo kelrodyje, labai svarbu sumažinti reglamentavimo ir administracinę naštą ir supaprastinti įgyvendinimą siekiant užtikrinti vienodas galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), regionų valdžios institucijoms ir nepalankioje padėtyje esantiems regionams gauti finansavimą; kadangi siekiant laiku ir veiksmingai įgyvendinti projektus pagal EITP-T ir turizmo programas yra labai svarbu supaprastinti ES reglamentavimo ir administracinius procesus visais lygmenimis ir kartu sudaryti palankesnes galimybes gauti finansavimą, visų pirma MVĮ ir regionų valdžios institucijoms;

F. kadangi karinio mobilumo veiksmų plane 2.0 numatytos plataus užmojo ES lygmens iniciatyvos; kadangi nepakankamas finansavimas vis dėlto tebėra didelė kliūtis, trukdanti jas efektyviai įgyvendinti;

G. kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, kaip ir COVID-19 pandemija, išryškino ES transporto ir turizmo sektorių pažeidžiamumą išorės sukrėtimų atveju; kadangi dabar labiau nei bet kada anksčiau būtina stiprinti transporto jungtis su Ukraina ir Moldova; kadangi ES ir Ukrainos kelių transporto susitarimas, kuriuo palengvinamas krovinių vežimas keliais ir tranzitas sukuriant solidarumo koridorius, pratęstas iki 2025 m. birželio 30 d. ir gali būti automatiškai atnaujintas šešiems mėnesiams; kadangi Europos transporto tinklas yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, jam kyla vis didesnė skaitmeninio ir (arba) fizinio saugumo rizika ir jis turi būti apsaugotas nuo išorės grėsmių, kad būtų išlaikytos visuomenės funkcijos, kurioms užtikrinti jis yra nepaprastai svarbus;

H. kadangi turizmas, didelio masto ekonominė veikla, sudaranti beveik 10 proc. ES BVP ir Komisijos 2021 m. pramonės strategijoje įvardyta kaip itin svarbi ekosistema ES ekonomikai ir užimtumui, ir toliau susiduria su ekonominiais, aplinkos, su užimtumu susijusiais ir skaitmeniniais iššūkiais;

1. ragina gerokai padidinti EITP-T biudžetą, kad būtų užtikrintas tinkamas vykdomų ir planuojamų TEN-T projektų finansavimas, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybinei infrastruktūrai, turinčiai didžiausią pridėtinę vertę ES, ir kliūčių bei trūkstamų jungčių šalinimui, be kita ko, valstybėse narėse, siekiant padidinti keleivių ir krovinių srautus visoje Europoje; taip pat pabrėžia mažesnio masto projektų vertę gerinant tarpvalstybinį junglumą ir jų tinkamumą gauti ES finansavimą;

2. palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji, kaip siūloma M. Draghi pranešime, parengs ES automobilių pramonės sektoriaus veiksmų planą, ir ragina sparčiai daryti pažangą vykstančiame strateginiame dialoge;

3. palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji parengs naują jūrų pramonės strategiją, kuria bus siekiama didinti Europos jūrų gamybos pramonės sektoriaus konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą; palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji pateiks Europos uostų strategiją, siekiant sumažinti ekonominės priklausomybės, šnipinėjimo ir sabotažo riziką, susijusią su ne Europos šalių subjektų ekonominiu vaidmeniu ir operatyvine veikla ES uostuose;

4. be to, ragina parengti strateginį ES aviacijos sektoriaus veiksmų planą, kuriame būtų nustatytas galimas administracinės naštos sumažinimas ir įvertinti finansiniai poreikiai, kad būtų išlaikytas sektoriaus konkurencingumas, reaguojant į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo spaudimą ir susijusią riziką, įskaitant nevienodas sąlygas ir anglies dioksido nutekėjimą, taip pat geopolitinius iššūkius, atsižvelgiant į tarpvalstybinę darbo sąlygų, kurios yra svarbus veiksnys pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus darbuotojus ir didinant našumą, analizę;

5. palankiai vertina įsipareigojimą pateikti plataus užmojo Europos greitųjų geležinkelių sistemos planą siekiant padėti sujungti ES sostines, be kita ko, pasitelkiant naktinius traukinius, ir paspartinti krovinių vežimą geležinkeliais, taip pat kuo greičiau sukurti bendrą skaitmeninę geležinkelių bilietų pardavimo ir rezervavimo sistemą, kaip jau nurodyta peržiūrėtose TEN-T gairėse; pabrėžia, kad reikia plataus užmojo paramos Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimui;

6. pasisako už išsamios „Hyperloop“ sistemos strategijos sukūrimą, nustatant aiškius terminus, išsamias investicijų sistemas ir numatant paramą moksliniams tyrimams, plėtrai ir diegimui;

7. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad Komisija konkurencingumo kelrodyje paskelbė pristatysianti investicijų į darnųjį transportą planą, ir ragina Komisiją apibrėžti pirmiau minėtų strategijų ir veiksmų planų finansavimo priemones, be kita ko, mažinant mažinti riziką, susijusią su investicijomis, reikalingomis norint greitai išplėsti įkrovimo infrastruktūrą ir transporto degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei mažo anglies dioksido pėdsako transporto degalų gamybos ir skirstymo mastą, nekeliant pavojaus esamoms pasirinkimo rinkoje galimybėms;

8. dar kartą pabrėžia Socialinio klimato fondo vaidmenį remiant investicijas į įtraukų perėjimą prie tvaresnio judumo ir ragina valstybes nares savo nacionaliniuose socialiniuose klimato planuose spręsti transporto nepritekliaus problemą taikant konkrečią politiką ir finansavimo priemones;

9. pabrėžia, kad reikia spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, moterų užimtumo ir senėjančios darbo jėgos transporto sektoriuje klausimus; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti pakankamą paramą transporto sektoriaus darbuotojų saugos ir gerų darbo sąlygų labui ir finansavimą saugių sunkvežimių stovėjimo aikštelių visoje ES įrengimui;

10. ragina skaitmenizuoti transporto sektorių pasitelkiant pažangius sprendimus ir skaitmenines užsakymo platformas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos be trukdžių keliauti tarp valstybių; ragina sistemingai mažinti, kalbant apie visas transporto rūšis, ES reglamentavimo naštą, kad būtų atlaisvinti ištekliai, įskaitant ES biudžeto priemones, kuriuos būtų galima skirti didesnėms investicijoms į transporto infrastruktūrą; pabrėžia, kad labai reikia atlikti išankstinius visų naujų teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimus, atsižvelgiant ne tik į jų poveikį biudžetui, bet ir į reglamentavimo ar administracinę naštą, kuri dėl pasiūlymų būtų sukurta arba sumažinta;

11. ragina Komisiją spręsti infliacinio spaudimo ir išteklių trūkumo problemas įtraukiant į biudžetą koregavimus dėl infliacijos; pažymi, kad siekiant apsaugoti transporto ir infrastruktūros projektų gyvybingumą nuo infliacijos nulemto sąnaudų padidėjimo poveikio labai svarbu įtraukti realistiškus kainų koregavimus; pritaria tam, kad nepanaudotos lėšos būtų perskirstytos strateginiams klasteriams, pavyzdžiui, transporto infrastruktūrai, darniojo transporto sprendimams ir inovacijoms; primygtinai ragina į daugiametę finansinę programą integruoti infliacijai atsparias sistemas ir pritaikomuosius biudžeto mechanizmus, kad būtų išvengta finansavimo problemų per būsimus ciklus;

12. pabrėžia, kad svarbu remti bendro finansavimo mechanizmus, visų pirma skirtus didelio masto projektams, tokiems kaip Netaršios aviacijos, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) ir Europos geležinkelių bendrosios įmonės, siekiant užtikrinti, kad nepaisant ekonominių suvaržymų jie būtų įgyvendinti laiku; primygtinai ragina pasinaudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis, siekiant mobilizuoti papildomų išteklių;

13. pritaria novatoriškų finansavimo modelių taikymui, visų pirma tam, kad būtų kuriamos palankesnės sąlygos sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes teikiant garantijas arba diegiant rizikos pasidalijimo mechanizmus, siekiant pritraukti privačias investicijas į transporto ir turizmo infrastruktūrą, taip pat paspartinti perėjimą prie alternatyviųjų degalų; pabrėžia, kad šios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės taip pat gali prisidėti prie dalijimosi žiniomis, inovacijų ir paramos MVĮ ir startuoliams;

14. pabrėžia, kad reikia padidinti transporto agentūrų, visų pirma ES aviacijos saugos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros ir ES geležinkelių agentūros, biudžetus, kad jos galėtų vykdyti papildomas užduotis, kurias teisėkūros institucijos joms paskyrė pagal neseniai priimtus ES teisės aktus, taip pat siekiant remti itin svarbias saugumo, tvarumo, sąveikumo, konkurencingumo, inovacijų ir modernizavimo iniciatyvas;

15. griežtai ragina supaprastinti su ES lėšomis susijusias paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo procedūras pagal Direktyvą 2021/1187[26]; primygtinai ragina skaidriau ir sąžiningiau paskirstyti ES transporto finansavimą lėšas naudojantis skaitmeninėmis platformomis, kad MVĮ ir regioniniams suinteresuotiesiems subjektams būtų sudarytos palankesnės sąlygos jas gauti; ragina nustatyti pagreitintus ypatingos svarbos transporto ir infrastruktūros projektų peržiūros procesus, kad būtų mažiau vėluojama; siūlo administracinėms procedūroms taikyti vienkartinio duomenų pateikimo principą, kad pareiškėjai galėtų vieną kartą pateikti informaciją ir ją pakartotinai naudoti visose ES programose, taip sumažinant dubliavimosi ir vėlavimo atvejų skaičių ir, be kita ko, sudarant galimybę daugiau derinti ES lėšas;

16. primygtinai ragina per septynerius metus atkurti iš pradžių pasiūlytą 6,5 mlrd. EUR karinio mobilumo biudžetą; pakartoja, kad drastiškas karinio mobilumo finansavimo sumažinimas 75 proc. pagal transporto ramstį labai susilpnina šią politiką; pabrėžia, kad finansavimas yra itin svarbus pritaikant TEN-T infrastruktūros dalis dvejopam naudojimui pagal prioritetines kryptis, siekiant palengvinti skubaus ir didelio masto karinės įrangos judėjimo ir pagalbos teikimo galimybes visame žemyne ir sudaryti sąlygas bendrai reaguoti į karines grėsmes ES valstybėms narėms ir jų sąjungininkėms; ragina įtraukti karinį mobilumą į Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities;

17. pakartoja, kad, siekiant padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos agresijos karą ir paspartinti jos atsigavimą ir integraciją į ES rinką po karo, kartu su būsimais sprendimais dėl ES ir Ukrainos kelių transporto susitarimo atnaujinimo, būtina vykdyti projektus, kuriais siekiama stiprinti pajėgumus, susijusius su ES ir Ukrainos solidarumo koridoriais, įskaitant geležinkelių modernizavimą, geresnius sienos perėjimo punktus, ir užtikrinti esminį žingsnį – integruoti atitinkamas Ukrainos geležinkelių sistemos linijas jas pritaikant prie ES standartinės vėžės, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nepertraukiamam prekių ir paslaugų judėjimui; mano, kad 2026 m. biudžetas taip pat turėtų padėti sumažinti ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais susiduria ES rytinių pasienio regionų, ypač Baltijos valstybių, Suomijos, Lenkijos ir Rumunijos, gyventojai, kurie dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ypač nukentėjo dėl didelių ekonominių nuostolių ir tarpvalstybinio judumo sustabdymo; ragina finansuoti tolesnes ES priemones, nukreiptas prieš Rusijos šešėlinį laivyną;

18. pakartoja savo ne kartą pareikštą prašymą sukurti specialią ES programą ir specialią turizmui skirtą biudžeto eilutę pagal dabartinę DFP ir už jos ribų, siekiant taip padidinti sektoriaus atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir prisidėti prie tolesnio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo visoje vertės grandinėje, užtikrinti didelę naudą ir ilgalaikę gerovę vietos žmonėms ir jų įmonėms; pabrėžia, kad reikia mažinti administracinę naštą turizmo sektoriuje veikiančioms MVĮ supaprastinant taisykles, kuo labiau atitinkamais atvejais sumažinant duomenų rinkimo reikalavimus ir teikiant prie jų poreikių pritaikytą finansinę paramą; pažymi, kad turizmo sektoriui labai naudingos skaitmeninės inovacijos, pavyzdžiui, pažangiosios turizmo platformos ir integruotos skaitmeninės bilietų pardavimo sistemos, skirtos lankytinoms vietoms ir paslaugoms, nes jos užtikrina geresnę lankytojų patirtį ir kartu skatina didelį vietos bendruomenių ekonomikos augimą; pabrėžia, kad tolesnė tvaraus turizmo plėtra, be kita ko, vykdoma skatinant regioninius produktus ir taip stiprinant vietos vertės grandines arba užtikrinant turizmo srautų valdymą, galėtų paskatinti ekonomikos augimą mažiau populiariose, atokesnėse ir periferinėse vietovėse, pagerinti miesto ir kaimo jungtis ir sustiprinti ES teritorijų atsparumą klimato kaitai.

 


 

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

19.2.2025

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Oihane Agirregoitia Martínez, Daniel Attard, Tom Berendsen, Nina Carberry, Benoit Cassart, Carlo Ciccioli, Vivien Costanzo, Johan Danielsson, Valérie Devaux, Siegbert Frank Droese, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Sérgio Humberto, François Kalfon, Elena Kountoura, Merja Kyllönen, Luis-Vicențiu Lazarus, Vicent Marzà Ibáñez, Milan Mazurek, Alexandra Mehnert, Ştefan Muşoiu, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Matteo Ricci, Arash Saeidi, Marjan Šarec, Rosa Serrano Sierra, Virginijus Sinkevičius, Kai Tegethoff, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Arno Bausemer, Ondřej Krutílek, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Elena Nevado del Campo, Luděk Niedermayer, Andrey Novakov, Beata Szydło, Flavio Tosi, Kathleen Van Brempt

Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai

Marie Dauchy, Elisabeth Grossmann

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

36

+

ECR

Carlo Ciccioli, Ondřej Krutílek, Beata Szydło, Kosma Złotowski

PPE

Tom Berendsen, Nina Carberry, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Sérgio Humberto, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Alexandra Mehnert, Elena Nevado del Campo, Luděk Niedermayer, Andrey Novakov, Flavio Tosi, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Renew

Oihane Agirregoitia Martínez, Benoit Cassart, Valérie Devaux, Jan-Christoph Oetjen, Marjan Šarec

S&D

Daniel Attard, Vivien Costanzo, Johan Danielsson, Elisabeth Grossmann, François Kalfon, Ştefan Muşoiu, Matteo Ricci, Rosa Serrano Sierra, Kathleen Van Brempt

The Left

Elena Kountoura, Merja Kyllönen, Arash Saeidi

Verts/ALE

Vicent Marzà Ibáñez, Virginijus Sinkevičius, Kai Tegethoff

 

6

-

ESN

Arno Bausemer, Siegbert Frank Droese, Milan Mazurek

NI

Luis-Vicențiu Lazarus

PfE

Marie Dauchy, Philippe Olivier

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (19.2.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2026 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija

(2024/2110(BUI))

Nuomonės referentė: Gabriella Gerzsenyi

 

 

NUOMONĖ

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamą tekstą:

A. kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį tam, „kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą“;

B. kadangi sanglaudos politika yra itin svarbi priemonė siekiant sumažinti įvairių Sąjungos regionų išsivystymo lygio skirtumus ir spręsti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo problemą, nes ji labai svarbi skatinant darnų vystymąsi ir sprendžiant aplinkos problemas, papildant nacionalinius biudžetus ir didinant ES gebėjimą įveikti pasaulinius sunkumus;

C. kadangi, kalbant apie atitinkamus regionus, ypač daug dėmesio reikia skirti kaimo vietovėms, teritorijoms, kurias veikia pramonės, įskaitant automobilių pramonę, pertvarka, mažiau išsivysčiusioms vietovėms vadinamuosiuose išsivysčiusiuose regionuose, rytiniams ES regionams, kurie ribojasi su Rusija, Baltarusija ar Ukraina, didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, taip pat atokiausiems regionams, saloms ir Viduržemio jūros regionams, kurie susiduria su aplinkos ir ekonominio pažeidžiamumo problema;

D. kadangi sanglaudos politikos lėšų įsisavinimo lygis vis dar yra labai žemas, be kita ko, dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti programas ir dėl didelio masto biurokratijos ir sudėtingumo, kurie yra būtini vykdant sanglaudos lėšomis finansuojamus projektus, ir dėl to gali įsivelti klaidų;

E. kadangi, kalbant apie atitinkamus paramos gavėjus, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pažeidžiamiems asmenims, pvz., asmenims su negalia;

1. mano, kad sanglaudos politika, kaip pagrindinė ES ilgalaikių investicijų priemonė, yra grindžiama solidarumu, skatina tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje ir padeda siekti pagrindinių Sąjungos prioritetų ir tikslų, įskaitant jos klimato, energetikos ir biologinės įvairovės tikslus, užtikrinti konkurencingumą, taip pat tvarų ir socialiniu požiūriu integracinį ekonomikos augimą, spręsti demografines problemas ir užtikrinti vienodas galimybes gauti įperkamą būstą;

2. primena, kad sanglaudos politika pasirodė esanti naudinga priemonė sprendžiant įvairių krizių, pvz., Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir jo poveikio energijos tiekimui, problemas, su didelėmis pragyvenimo išlaidomis, infliacija ir pabėgėlių bei perkeltųjų asmenų poreikiais susijusias problemas, taip pat kovojant su gaivalinėmis nelaimėmis; vis dėlto pabrėžia, kad dėl atitinkamų sanglaudos politikos teisės aktų pakeitimų ne kartą netikėtai keitėsi susiję tikslai ir ištekliai, o sanglaudos politika prireikus turėtų papildyti, o ne pakeisti kitas finansines priemones, skirtas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas;

3. pakartoja, kad reikia biudžeto lygmeniu koordinuoti visas finansines priemones, kuriomis remiama sanglaudos politika; mano, kad, siekiant kuo geriau pasinaudoti priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis, jomis turėtų būti remiamos ir papildomos sanglaudos politikos priemonės;

4. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visame ES biudžete būtų laikomasi principo „nepakenkti sanglaudai“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad sanglaudos politika neturėtų būti iš esmės keičiama, nes tai galėtų pakenkti struktūrinių ir investicijų fondų gebėjimui pasiekti savo tikslus; pabrėžia, kad nustatant naujus prioritetus reikėtų skirti naujų išteklių, ir pabrėžia, kad ilgalaikiai sanglaudos politikos investicijų tikslai yra mažinti regioninius skirtumus ir didinti konkurencingumą;

5. yra susirūpinęs dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo padėties; primygtinai ragina Komisiją vykdyti daugiau su stebėsena susijusių veiksmų, užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi, skaidrų, sąžiningą ir atsakingą ES išteklių naudojimą, taip pat patikimą finansų valdymą; primygtinai ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių valdžios institucijomis visais lygmenimis, siekiant sumažinti biurokratiją tam, kad sanglaudos fondai taptų prieinamesni, be kita ko, vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir išvengti įsipareigojimų panaikinimo, nebaigtų projektų ir bet kokio politinio manipuliavimo lėšų paskirstymu; todėl pabrėžia, kad reikia pradėti taikyti pažangių sąlygų mechanizmą;

6. pažymi, kad Teisingos pertvarkos fondui reikia tinkamų finansinių išteklių ir ilgalaikės perspektyvos tam, kad būtų užtikrintas jo veiksmingumas remiant regionų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kartu užtikrinant, kad vykdant pertvarką būtų tinkamai remiami pažeidžiamiausi regionai; pabrėžia, kad reikia laikytis realistiško ir subalansuoto požiūrio į teisingą pertvarką, užtikrinant ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį tvarumą, prasmingai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms bei ekonominiams ir socialiniams partneriams;

7. ragina toliau supaprastinti sanglaudos politiką tam, kad būtų sumažinta didėjanti administracinė našta, padidintas lėšų prieinamumas ir užtikrintos konkretiems regionų poreikiams pritaikytos investicijos, kartu sudarant sąlygas veiksmingai valdyti lėšas, atsižvelgiant į galutinių naudos gavėjų poreikius; atsižvelgdamas į tai, akcentuoja neseniai sukurto už ES reikalus atsakingų regionų ir vietos tarybų narių tinklo, kuriam vadovauja Europos regionų komitetas ir Europos Komisija, svarbą, nes jis turi didelę reikšmę stiprinant gebėjimą rinkti įrodymus apie tai, kaip Sąjunga veikia vietos lygmeniu;

8. pabrėžia, kad kaimo vietovės yra esminė Europos tapatybės ir ekonominio potencialo dalis; palankiai vertina sanglaudos politikos priemones, kuriomis pripažįstamas labiau klestinčių ir atsparesnių kaimo vietovių indėlis į visos Europos atsparumą; ragina skirti tinkamą finansavimą tam, kad būtų sustiprintas jų vaidmuo aplinkos apsaugos, maisto produktų gamybos, turizmo ir „teisės pasilikti“ užtikrinimo srityse; ragina didinti viešąsias investicijas siekiant spręsti demografines problemas ir remti jaunimą: gerinti infrastruktūros ir paslaugų kokybę, plėsti prieigą prie technologijų, inovacijų ir skaitmeninio švietimo tam, kad būtų pagerintas gyvenimo lygis, padidintas įperkamų būstų ūkis ir skatinama vienoda piliečių ir šeimų prieiga prie kultūros išteklių bei galimybės gauti aukštos kokybės išsilavinimą, pagrindines socialines paslaugas bei kitas viešąsias paslaugas, veiksmingiau naudojant išteklius, mažinant poveikį aplinkai ir sudarant naujų galimybių kaimo MVĮ;

9. pažymi, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas remia investicijas į tvarią miestų plėtrą, ir akcentuoja jos, kaip pagrindinio integruoto teritorinio vystymosi komponento, svarbą, nes bent 8 proc. ERPF išteklių nacionaliniu lygmeniu pagal atitinkamus mechanizmus skiriama miestų vietovėms; taip pat pažymi, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tvariai funkcinių miestų ir didmiesčių zonų plėtrai, sudarant palankesnes sąlygas skaitmeninei, žaliajai ir pramonės pertvarkai;

10. ragina daugiau investuoti į skaitmeninimą ir inovacijas tam, kad būtų padidintas MVĮ konkurencingumas mažiau išsivysčiusiuose regionuose, įskaitant kaimo vietoves ir periferinius regionus, siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį ir skatinti integracinį ekonomikos augimą;

11. pabrėžia, kad darnus vystymasis yra tiesiogiai susijęs su aukštos kvalifikacijos darbo jėgos buvimu; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti tinkamą visų minėtų darbingo amžiaus asmenų įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo lygį, taip pat įgyvendinti iniciatyvas, skirtas didinti piliečių pritarimui ekonomikos, pramonės ir energetikos pertvarkai;

12. primena, kad prie ES teritorijų įvairovės pritaikyti mechanizmai ir strategijos yra labai svarbūs, todėl ragina visapusiškai pasinaudoti SESV 349 straipsniu, siekiant pritaikyti sanglaudos politiką prie atokiausių regionų ypatumų; pakartoja, kad atokiausiems regionams turėtų būti skiriami konkretūs papildomi asignavimai tam, kad būtų kompensuotos papildomos išlaidos, patirtos dėl nuolatinių jų vystymosi suvaržymų; ragina ES institucijas apsvarstyti Salų paktą ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, vadovaujantis Miestų paktu ir būsimu Kaimo paktu;

13. dar kartą patvirtina, kad būtinas glaudus nacionalinių, regionų, vietos ir kitų valdžios institucijų bendradarbiavimas, taip pat jų dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius, universitetus ir inovacijų centrus; pripažįsta mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos svarbą skatinant ekonomikos augimą ir didinant konkurencingumą tam, kad būtų pasiekti sanglaudos politikos tikslai; pabrėžia, kad reikia remti tarpregioninių inovacijų projektų plėtrą ir komercializaciją ir kad svarbu plėtoti vertės grandines, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

14. pakartoja, kad būtina stiprinti vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų administracinius pajėgumus bei gebėjimus, nes tai yra pagrindiniai veiksmingo iniciatyvų ir projektų planavimo bei įgyvendinimo vietos lygmeniu elementai; pabrėžia didesnio savarankiškumo, atsakomybės, partnerystės ir decentralizacijos svarbą; yra visiškai įsitikinęs, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti projektus ypač svarbu skirti didesnius finansinius išteklius techninei pagalbai;

15. pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, įskaitant vietos poreikiais grindžiamą pobūdį, daugiapakopį valdymą, tvarumą, partnerystės principą, lyčių lygybę ir nediskriminavimą, užtikrinant, kad visais projektais būtų padedama kurti teisingesnę ir įtraukesnę Sąjungą;

16. pabrėžia, kad reikia didinti Europos piliečių informuotumą apie sanglaudos politikos pasiekimus, ir ragina pasitelkti papildomas informavimo priemones, pvz., prieinamas duomenų platformas, nes sanglaudos politika yra ypač veiksminga stiprių ir subalansuotų Europos regionų skatinimo priemonė.


PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTĖ GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentė, prisiimdama visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 


 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

19.2.2025

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adrian-Dragoş Benea, Gordan Bosanac, Irmhild Boßdorf, Daniel Buda, Klára Dobrev, Klara Dostalova, Raquel García Hermida-Van Der Walle, Gabriella Gerzsenyi, Krzysztof Hetman, Ľubica Karvašová, Elsi Katainen, Isabelle Le Callennec, Elena Nevado del Campo, Andrey Novakov, Valentina Palmisano, Vladimir Prebilič, Sabrina Repp, Marcos Ros Sempere, André Rougé, Antonella Sberna, Mārtiņš Staķis, Şerban Dimitrie Sturdza, Rody Tolassy, Francesco Ventola, Marta Wcisło

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Dan Barna, Sofie Eriksson, Denis Nesci, Jacek Protas

Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai

Francisco Assis

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

29

+

ECR

Denis Nesci, Antonella Sberna, Şerban Dimitrie Sturdza, Francesco Ventola

PPE

Daniel Buda, Gabriella Gerzsenyi, Krzysztof Hetman, Isabelle Le Callennec, Elena Nevado del Campo, Andrey Novakov, Jacek Protas, Marta Wcisło

PfE

Klara Dostalova, André Rougé, Rody Tolassy

Renew

Dan Barna, Raquel García Hermida-Van Der Walle, Ľubica Karvašová, Elsi Katainen

S&D

Francisco Assis, Adrian-Dragoş Benea, Klára Dobrev, Sofie Eriksson, Sabrina Repp, Marcos Ros Sempere

The Left

Valentina Palmisano

Verts/ALE

Gordan Bosanac, Vladimir Prebilič, Mārtiņš Staķis

 

0

-

 

 

 

1

0

ESN

Irmhild Boßdorf

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (19.2.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2026 m. biudžeto gairių – III skirsnis

(2024/2110(BUI))

Nuomonės referentas: Dario Nardella

 

 

NUOMONĖ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamą tekstą:

1. pabrėžia itin svarbų žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos, visų pirma bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), vaidmenį siekiant Sąjungos tikslų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį; pabrėžia, kad ši politika – tai ūkininkams skirtos priemonės, kuriomis naudodamiesi jie gali tiekti saugius, sveikus, įperkamus ir tvarius aukštos kokybės maisto produktus, ir sykiu taip visiems ūkininkams, visų pirma aktyviems, smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams, užtikrinamos sąžiningos ir perspektyvios pajamos, taip pat, be kita ko, užkertamas kelias žemės apleidimui ir remiamos trumpos maisto tiekimo grandinės; pabrėžia, kad šia politika siekiama skatinti tvarias maisto sistemas ir užtikrinti ilgalaikį ES žemės ūkio gamybos gyvybingumą, pelningumą, tvarumą ir saugą, kaimo vietovių plėtrą ir Sąjungos apsirūpinimo maistu savarankiškumą, kartu atsižvelgiant į gyvūnų gerovės standartus, klimato apsaugą, klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės priemones; atsižvelgdamas į tai primena, kad tvirta ir supaprastinta ES finansinė parama konkurencingam ir tvariam ūkininkavimo sektoriui turėtų būti padidinta skiriant 2026 m. BŽŪP biudžeto asignavimus, kad būtų geriau atsižvelgta į didėjančius iššūkius kaimo vietovėse, įskaitant gyventojų skaičiaus mažėjimą, ir kad kaimo vietovės išliktų gyvybingos; pabrėžia, kad, remiantis naujausia „Eurobarometro“ apklausa, parama BŽŪP pasiekė rekordinį lygį – daugiau kaip 70 proc. respondentų sutinka su tuo, kad BŽŪP atlieka savo vaidmenį – užtikrina saugių, sveikų ir tvarių aukštos kokybės maisto produktų tiekimą;

2. pažymi, kad išlaidos pagal BŽŪP gerokai viršija klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo tikslus, ir prašo, kad perteklius būtų panaudotas skiriant lėšas, kurios tiesiogiai padeda siekti pagrindinių BŽŪP tikslų;

3. ragina Komisiją užtikrinti papildomą finansavimą kitiems su gamta susijusiems tikslams, o ne remtis BŽŪP, kuri visų pirma turi išlikti fondu, užtikrinančiu apsirūpinimo maistu saugumą ir perspektyvias pajamas mūsų ūkininkams;

4. pritaria tam, kad pagrindinis žemės ūkio politikos elementas – ES žemės ūkio produktų skatinimas, siekiant tikslo – stiprinti visų gamybos sektorių, ypač vyno ir aukštos kokybės produktų, konkurencingumą ir aktualumą, nes jiems būtina turėti geresnes galimybes patekti į ir vidaus, ir išorės rinkas, ir taip remiamas įvairinimas ir internacionalizacija; primena tokių skatinimo programų sėkmę atveriant ir konsoliduojant naujas rinkas; pabrėžia, kad ateinančiais finansiniais metais reikia užtikrinti tinkamą skatinimo politikos biudžetą;

5. pabrėžia, kad reikia stipresnio, geriau aprūpinto, lankstaus ir reaktyvesnio žemės ūkio rezervo, kuriam būtų skiriamas tinkamas finansavimas rinkos disbalansui arba nenuspėjamiems išorės veiksniams, pvz., ekstremaliems ir pasikartojantiems meteorologiniams reiškiniams, gyvūnų ligoms, vandens stygiui ar kintančioms geopolitinėms aplinkybėms, kurie daro vis didesnį poveikį žemės ūkio gamybai ir rinkoms, ūkininkų pajamoms, ūkių veiklos tęstinumui ir apsirūpinimo maistu saugumui, įveikti; ragina Komisiją krizių rezervu naudotis kuo veiksmingiau, greičiau ir skaidriau; pabrėžia, kad reikia supaprastinti administracines procedūras siekiant užtikrinti greitą šios pagalbos išmokėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio rezervo padidinimas neturi paveikti tiesioginių išmokų; ragina Komisiją parengti išsamią krizių valdymo strategiją kiekvienam svarbiam žemės ūkio sektoriui, užtikrinti greitą ir veiksmingą krizių rezervo panaudojimą ir sykiu apsvarstyti galimybę sukurti naujas krizių ir rizikos valdymo priemones; vis dėlto pripažįsta, kad vien žemės ūkio rezervas negali užtikrinti visapusiškos kompensacijos vis dažnesnių ir sunkesnių ekstremalių meteorologinių reiškinių, kuriuos sukelia klimato kaita, atvejais; pabrėžia, kad reikia finansuoti prevencines klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, kuriomis didinamas kaimo vietovių ir maisto gamybos sistemų atsparumas, įskaitant atsparumą klimato kaitai;

6. griežtai nepritaria jokiems pasiūlymams būsimame biudžete sumažinti iš anksto pagal BŽŪP skiriamų lėšų lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išvengti paslėpto BŽŪP finansavimo sumažėjimo, šios lėšos turėtų būti padidintos bent jau nuo dabartinio biudžetinio laikotarpio pradžios bendrą infliaciją atitinkančiu lygiu; pabrėžia, kad ūkininkams reikia BŽŪP tęstinumo ir nuspėjamumo ir kad BŽŪP biudžetas negali būti mažinamas dėl atsirandančių naujų prioritetų; pasisako už skaidrumą ir atskaitomybę skirstant BŽŪP lėšas ir ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir kovos su sukčiavimu priemones; pabrėžia, kad reikia teisingai paskirstyti BŽŪP paramą tarp valstybių narių ir jų viduje; ragina Komisiją mobilizuoti lėšas už BŽŪP ribų, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria ES žemės ūkis, ir supaprastinti administracines procedūras paramą gaunantiems ūkininkams; primygtinai reikalauja, kad visos Sąjungos biudžeto pajamos, gautos iš asignuotųjų pajamų, arba dėl pažeidimų susigrąžintos su žemės ūkiu susijusios sumos turėtų likti daugiametės finansinės programos (DFP) 3 išlaidų kategorijos žemės ūkio komponentui;

7. pabrėžia, kad 2024 m. priimtos BŽŪP supaprastinimo priemonės turi būti kitos BŽŪP reformos atspirties taškas;

8. primena, kad inovacijos gali atlikti svarbų vaidmenį didinant žemės ūkio našumą, konkurencingumą, atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu didinti mokslinių tyrimų finansavimą, taip išvengiant papildomos biurokratijos tiek ateityje skiriant biudžeto asignavimus pagal mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“, tiek BŽŪP, ir sykiu sukurti finansavimo mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas esamų ir sėkmingų žemės ūkio maisto produktų projektų, sukurtų ir finansuojamų pagal priemonę „NextGenerationEU“, tęstinumas; todėl ragina skirti tinkamą finansavimą klimato kaitos švelninimui, tiksliajam ūkininkavimui, žiedinės ekonomikos projektams, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai kaimo vietovėse, plėtrai ir technologiškai neutralioms inovacijoms, įskaitant projektus, kuriais skatinama gyvūnų ir augalų sveikata ir efektyvus išteklių, pvz., vandens, naudojimas žemės ūkyje; pažymi, kad gamybos efektyvumas pats savaime taip pat gali būti tikslas ir kad finansavimas turėtų ne tik didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, bet ir stiprinti jo atsparumą tokiems iššūkiams kaip klimato kaita ir gyvūnų ligų plitimas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamus išteklius mokymui ir keitimuisi žiniomis pasitelkiant Europos priemones, pvz., žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas;

9. pabrėžia, kad skaitmeninimas yra labai svarbi priemonė plėtojant ir didinant kaimo vietovių, įskaitant krašto gilumos vietoves, vertę ir atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą ir pritraukiant jaunimą į šias vietoves; palankiai vertina skaitmeninę transformaciją žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, įskaitant jos naudojimą drėkinimui, siekiant pagerinti žemės ūkio sistemų veiksmingumą, aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą, atsekamumą ir tikslumą, užtikrinant veiksmingesnį ES biudžeto išteklių naudojimą ir skatinant verslumą kaimo vietovėse, nes taip sudaromos galimybės, kad jos taptų patrauklesnės žmonėms ir įmonėms; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti technologinę ir ryšių infrastruktūrą kaimo vietovėse, įskaitant plačiajuosčio interneto aprėptį, ir ragina jas pasinaudoti technologijomis, kad būtų pagerinta prieiga prie ypatingos svarbos informacijos ir skaitmeninami BŽŪP paramos administraciniai procesai, siekiant sumažinti biurokratinę naštą ir užtikrinti veiksmingesnę prieigą prie paramos ir paslaugų; primena, kad novatoriškų skaitmeninių technologijų diegimui būtinas pakankamas finansavimas, taip pat reikia tikslinių mokymo, švietimo ir paramos programų ūkininkams, visų pirma smulkiesiems ir vyresnio amžiaus ūkininkams, kad būtų užtikrinta teisinga ir įperkama prieiga prie skaitmeninių priemonių;

10. susirūpinęs pažymi, kad ir toliau nyksta ūkiai ir prarandami ūkininkai, ir tai daro didelį socialinį ir ekonominį poveikį kaimo vietovėms; todėl primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą ir dėti daugiau pastangų siekiant skatinti kartų kaitą žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse, įskaitant atokiausius regionus ir krašto gilumos vietoves; pabrėžia, kad svarbu didinti žemės ūkio sektoriaus pelningumą stiprinant fiskalines ir paramos priemones, padedančias didinti ūkininkavimo veiklos patrauklumą, ir gerinant galimybes naudotis žeme, gauti finansavimą ir draudimą, visų pirma moterims, smulkųjį ūkininkavimą vykdančioms šeimoms, marginalizuotoms grupėms ir naujiems ūkininkams, pvz., jaunimui; pabrėžia, kad jaunieji ūkininkai gali tapti tvaraus ir klimatui nekenkiančio ūkininkavimo varomąja jėga, ir pabrėžia, kad būtina juos įgalinti, be kita ko, naudojant Sąjungos lėšas ir pritaikytas konsultavimo ir mokymo priemones; pabrėžia, kad kaimo infrastruktūros kūrimas ir modernizavimas gerina gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ir tai labai svarbu kartų kaitai; atsižvelgdamas į tai, siūlo į būsimą politiką įtraukti konkretų rodiklį, kad būtų galima stebėti kartų kaitos tempą ir paslaugų bei infrastruktūros lygį kaimo vietovėse;

11. ragina ES programose pirmenybę teikti projektams, kuriais išsaugomos esamos darbo vietos žemės ūkio sektoriuje ir skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas; pabrėžia, kad visose žemės ūkio sektoriaus darbo vietose turi būti gerbiamos darbuotojų teisės, užtikrinamas stabilus ir reglamentuotas darbo užmokestis ir geros darbo sąlygos; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi kaimo vietovėse;

12. primena iššūkius, su kuriais žemės ūkio maisto produktų sektorius susidūrė ir susiduria, pvz., COVID-19 krizę, žalingą Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, gaivalines nelaimes ir didėjančias gamybos sąnaudas; apgailestauja, kad dėl infliacijos labai sumažėjo tiesioginių išmokų ir BŽŪP subsidijų realioji išraiška ir dėl to kilo sunkumų įgyvendinant kaimo plėtros priemones, o ūkininkams tenkanti administracinė našta dėl didelės biurokratijos išaugo; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių siekiant padėti ūkininkams įveikti šį infliacijos poveikį, be kita ko, padengti išlaidas kurui, ir pabrėžia, kad taikant dabartinės DFP 2 proc. defliatorių dėl infliacijos prarasta vertė nekompensuojama; prašo Komisijos kitoje DFP numatyti lankstesnį defliatorių ir glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant įgyvendinti geriausią praktiką nacionaliniu ir Europos lygmenimis, siekiant padėti ūkininkams susidoroti su infliacija ir rekordinėmis išlaidomis;

13. prašo, kad dėl pakartotinių ekonomikos krizių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių, kuriuos sukėlė klimato kaita ir kurie paveikė žemės ūkio įmones, nepanaudotos 2014–2022 m. kaimo plėtros planų lėšos būtų panaudotos iki 2026 m. gruodžio 3  d., nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1306/2013[27] 38 straipsnyje nustatytų N+ 3 taisyklių;

14. palankiai vertina Europos investicijų banko sprendimą savo 2024–2027 m. strateginiame plane žemės ūkį ir bioekonomiką laikyti itin svarbiais prioritetais;

15. reiškia susirūpinimą dėl neigiamo politinio nestabilumo tam tikrose valstybėse narėse ir pasauliniu lygmeniu poveikio Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriui, taip pat dėl geopolitinės įtampos, susijusios su prekyba ar tarptautinėmis krizėmis; pabrėžia, kad 2024 m. gruodžio mėn. pasirašytas MERCOSUR susitarimas turės įtakos Sąjungos ūkininkams ir gamintojams; ragina Komisiją tobulinti prekybos susitarimus siekiant apsaugoti ES ūkininkus, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas, taip pat skirti pakankamai lėšų neigiamam prekybos susitarimų poveikiui žemės ūkio sektoriuje sušvelninti; primena, kad Europos ūkininkai gali susidurti su nesąžininga konkurencija su trečiųjų šalių gamintojais, kurie neatitinka tokių pačių gamybos standartų kaip ES, todėl ragina užtikrinti tinkamą abipusiškumo lygį; dar kartą atkreipia dėmesį į neigiamą kaskadinį Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui ir ūkininkų pragyvenimo šaltiniams; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo reforma būtų užtikrintas stabilumas ir ES ūkininkų apsauga; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant geriau pasirengti Sąjungos plėtrai, atsižvelgiant į Europos ūkininkų interesus, ypač priimant subalansuotas ir sustiprintas priemones Europos žemės ūkio sektoriui apsaugoti, kartu užtikrinant paramą Ukrainai;

16. ragina Komisiją skatinti valstybes nares persvarstyti savo nacionalinius strateginius planus, apimant greito Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų panaudojimo galimybę, ir teikti finansavimą, kad būtų sustiprinta santykinė ūkininkų derybinė pozicija vertės grandinėse, ir ragina Komisiją skubiai patvirtinti šiuos pakeitimus;

17. pabrėžia, kad atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos (POSEI) yra gyvybiškai svarbios siekiant atokiausiuose Europos regionuose išlaikyti žemės ūkio veiklą ir tiekti maisto ir žemės ūkio produktus, taip pat užtikrinti visos ES apsirūpinimo maistu savarankiškumą; ragina padidinti schemos biudžetą, nes jis nuo 2013 m. nebuvo padidintas, kad būtų atsižvelgta į realius atokiausių regionų ūkininkų poreikius, nes šių vietovių ūkininkų patiriamos gamybos sąnaudos yra didesnės; todėl ragina Komisiją nedelsiant taikyti 2 proc. defliatorių POSEI finansiniams paketams, siekiant sušvelninto didelius realius gamintojų nuostolius ir užtikrinti teisingesnę paramą visiems ūkininkams;

18. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti pakankamus išteklius ES vandentvarkos strategijai įgyvendinti ir toliau plėtoti vandens surinkimo, saugojimo ir paskirstymo veiklą, kartu išsaugant vandens telkinių būklę, kad vandens atsargų naudojimas žemės ūkyje būtų veiksmingesnis tiek pasėlių drėkinimo, tiek gyvulininkystės srityse, atsižvelgiant į tai, kad sausros visoje Sąjungoje tampa vis sunkesnės.


PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 


 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

18.2.2025

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

2

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sergio Berlato, Stefano Bonaccini, Mireia Borrás Pabón, Daniel Buda, Waldemar Buda, Gheorghe Cârciu, Asger Christensen, Barry Cowen, Carmen Crespo Díaz, Ivan David, Valérie Deloge, Paulo Do Nascimento Cabral, Herbert Dorfmann, Carlo Fidanza, Luke Ming Flanagan, Maria Grapini, Cristina Guarda, Martin Häusling, Krzysztof Hetman, Céline Imart, Elsi Katainen, Stefan Köhler, Norbert Lins, Cristina Maestre, Dario Nardella, Maria Noichl, Gilles Pennelle, André Rodrigues, Katarína Roth Neveďalová, Bert-Jan Ruissen, Eric Sargiacomo, Christine Singer, Raffaele Stancanelli, Anna Strolenberg, Pekka Toveri, Jessika Van Leeuwen, Veronika Vrecionová, Thomas Waitz, Maria Walsh

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Peter Agius, Benoit Cassart, Ton Diepeveen, Elisabetta Gualmini, Esther Herranz García

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

34

+

ECR

Sergio Berlato, Waldemar Buda, Carlo Fidanza, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová

NI

Katarína Roth Neveďalová

PPE

Peter Agius, Daniel Buda, Carmen Crespo Díaz, Paulo Do Nascimento Cabral, Herbert Dorfmann, Esther Herranz García, Krzysztof Hetman, Céline Imart, Stefan Köhler, Norbert Lins, Pekka Toveri, Jessika Van Leeuwen, Maria Walsh

PfE

Raffaele Stancanelli

Renew

Benoit Cassart, Asger Christensen, Barry Cowen, Elsi Katainen, Christine Singer

S&D

Stefano Bonaccini, Gheorghe Cârciu, Maria Grapini, Elisabetta Gualmini, Cristina Maestre, Dario Nardella, Maria Noichl, André Rodrigues, Eric Sargiacomo

 

2

-

PfE

Ton Diepeveen

The Left

Luke Ming Flanagan

 

8

0

ESN

Ivan David

PfE

Mireia Borrás Pabón, Valérie Deloge, Gilles Pennelle

Verts/ALE

Cristina Guarda, Martin Häusling, Anna Strolenberg, Thomas Waitz

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė


BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS (18.2.2025)

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johan‘ui Van Overtveldt‘ui

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl 2025 m. biudžeto gairių – III skirsnis (2024/2110(BUI))

Gerb. Van Overtveldt,

vykdant nurodytą procedūrą Biudžeto kontrolės komitetui pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2025 m. vasario 18 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Pagarbiai

Niclas Herbst

 

CONT komiteto pirmininkas

Pranešėjas Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimu


 

NUOMONĖ

1. Primena savo tvirtą įsipareigojimą laikytis pagrindinių principų ir vertybių, įtvirtintų Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis) ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

2. pabrėžia, kad naudojant ES lėšas labai svarbu laikytis teisinės valstybės principo, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai; primena, kad reikia tobulinti Teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymą ir Komisijai sparčiau imtis veiksmų dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, kurie daro poveikį ES finansiniams interesams, įskaitant bendrosios rinkos aspektą, pvz., viešąjį pirkimą ir valstybės pagalbą, arba kelia tokio poveikio riziką;

3. pabrėžia, kad patikimas biudžeto įgyvendinimas laiku padeda veiksmingiau ir naudingiau spręsti poreikių klausimą bei įvairių politikos sričių problemas, su kuriomis susiduria Sąjunga ir piliečiai; perspėja, kad biudžeto įgyvendinimas spaudžiant laikui gali lemti daugiau klaidų ir pažeidimų;

4. primena, kad pastaraisiais metais buvo panaudotos visos turimos ES biudžeto lankstumo priemonės; primena, jog ES biudžete reikia lankstumo, kad būtų galima reaguoti į galimas naujas aplinkybes, kai atsiranda būtinybė imtis ES veiksmų; pažymi, kad ES biudžeto manevringumo marža vis dažniau naudojama siekiant teikti finansavimą reaguojant į krizes; be to, pažymi, kad prognozuojama, jog ateinančiais metais su garantijomis ir neapibrėžtaisiais įsipareigojimais susijusi ES biudžeto pozicija padidės, o tai dar labiau apribos biudžeto manevringumo maržą ir atitinkamai ES biudžeto lankstumą, kaip jį riboja didesni palūkanų mokėjimai už su NGEU susijusias skolas; primygtinai ragina Komisiją parengti griežtesnę rizikos vertinimo sistemą siekiant tiksliau apibrėžti riziką, kad būtų išvengta pernelyg didelės naštos ES biudžetui;

5. pabrėžia, kad ES biudžetą reikia apsaugoti nuo bet kokio netinkamo naudojimo, ypač sukčiavimo ir korupcijos, ir ragina Komisiją ir toliau būti budriai ir iniciatyviai nagrinėjant dabartinius ir būsimus atvejus, kai Sąjungos vertybių ir teisinės valstybės principų nesilaikymas daro arba gali daryti poveikį Sąjungos finansiniams interesams;

6. pabrėžia ES kovos su sukčiavimu struktūros svarbą ir poreikį skirti daugiau išteklių ir stiprinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) vaidmenį kovojant su korupcija; pabrėžia, kad būtinas visų šių institucijų visapusiškas bendradarbiavimas;

7. pažymi, kad, nors skaitmeninė pertvarka yra būtina siekiant padidinti ES biudžeto veiksmingumą, kontrolę ir skaidrumą, dėl šių pokyčių taip pat padidėjo Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio kibernetinio sukčiavimo rizika; ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų ES skaitmeninei infrastruktūrai, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai stiprinti, sykiu užtikrinant, kad investicijos į kibernetinį saugumą būtų veiksmingos ir prisidėtų prie bendros Sąjungos finansinių interesų apsaugos;

8. yra susirūpinęs dėl to, kad bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma jau kelerius metus siekia rekordinį lygį; pažymi, kad Komisija prognozuoja, jog neįvykdyti įsipareigojimai po 2024 m., kai bus užbaigta NGEU, mažės; mano, kad kol numatomas dar neįvykdytų įsipareigojimų sumažėjimas nepasiektas, įsipareigojimų panaikinimo ir susijusio ES pridėtinės vertės ES biudžetui mažėjimo rizika išlieka didelė; ragina Komisiją laikytis strategiškesnio, skaidresnio ir aktyvesnio požiūrio į panaikintų įsipareigojimų valdymą, be kita ko, svarstyti panaikintų įsipareigojimų naudojimą pakopiniame mechanizme;

9. yra susirūpinęs dėl to, kad Sąjungos skola toliau didėja, o didelė šio padidėjimo dalis siejama su laikina ekonomikos gaivinimo priemone NGEU; yra susirūpinęs dėl to, kad padidėjusi skola ir susijusios didesnės palūkanų išlaidos turės ilgalaikių pasekmių ES fiskaliniam stabilumui ir kad dėl to gali padidėti finansinė našta ir sumažėti pajėgumai reaguoti į būsimus iššūkius arba investuoti į pagrindines strategines sritis; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sumažinti bendrą skolos naštą, pvz., optimizuoti skolos vertybinių popierių emisijos laiką ir struktūrą, ir apsvarstyti alternatyvius finansavimo mechanizmus, kurie galėtų sumažinti priklausomybę nuo didelių palūkanų skolų; pabrėžia, jog taip pat būtina nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad ateities kartos nepatirtų praeities skolų naštos;

10. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų apskaičiuotas bendras klaidų lygis nuo 2020 finansinių metų didėjo ir 2023 finansiniais metais pasiekė 5,6 proc.; pažymi, kad klaidų lygis įvairiose biudžeto išlaidų kategorijose labai skiriasi: kai kuriose srityse jis nesiekia 2 proc. reikšmingumo ribos, tačiau sanglaudos politikos srityje klaidų lygis siekia 9,3 proc.; ypač atkreipia dėmesį į išvadą, kad 100 proc. ES finansuojamų prioritetų atveju nustatytos klaidos sudaro 5,0 proc. bendro įvertinto klaidų lygio, kuris siekia 9,3 proc.; yra susirūpinęs dėl to, kad prie aukšto klaidų lygio prisidėjo didesnis lankstumas, nes sykiu nebuvo mažinami reikalavimai arba didinamos ex ante patikros ir kontrolė; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti patirtį, įgytą įgyvendinant ES reagavimo į krizes priemones, pvz., didesnį lankstumą;

11. pažymi, kad Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę dėl 2023 m. EGADP išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo; yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad 7 iš 23 2023 m. atliktų EGADP mokėjimų įtakos turėjo kiekybinės problemos, o šešiuose iš šių mokėjimų nustatyta reikšmingų klaidų; be to, pažymi, kad 2023 m. buvo vėluojama įsisavinti EGADP lėšas ir kad valstybės narės galbūt nesugebės užbaigti visų priemonių EGADP įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje; taip pat pažymi, kad antroji EGADP įgyvendinimo laikotarpio pusė (po 2023 m.) yra sudėtingesnė, nes didėja įgyvendintinų tarpinių ir siektinų reikšmių skaičius, pereinama nuo reformų prie investicijų, o didelė dalis priemonių turi būti užbaigtos paskutiniais metais; ragina Komisiją remti valstybių narių valdžios institucijas joms naudojant lėšas, ypač tais atvejais, kai reikalingi papildomi administraciniai gebėjimai, siekiant skatinti lėšų įsisavinimą ir sumažinti klaidų skaičių; ragina Komisiją skaidriai informuoti Parlamentą apie lėšų naudojimo ir įsisavinimo pažangą ir laiku pasiūlyti sprendimų, kai pastebimos įgyvendinimo kliūtys;

12. primena, kad Sąjungos nuosavus išteklius svarbu apsaugoti nuo bet kokių sukčiavimu laikomų pažeidimų ir šiuo tikslu skatinti kovos su sukčiavimu tarnybų ir muitinių bendradarbiavimą siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus, kurie daro poveikį Sąjungos pajamoms, užkirsti jiems kelią ir juos ištaisyti; primena savo poziciją dėl iš dalies pakeistų Komisijos pasiūlymų, kurioje pritariama naujų nuosavų išteklių nustatymui.

 


 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Pirmininkas, kaip nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

 

 


 

APLINKOS, KLIMATO IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS (18.2.2025)

 

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

 

Tema: Nuomonė dėl 2026 m. biudžeto gairių – III skirsnis (2024/2110(BUI))

Gerb. Pirmininke,

Aplinkos, klimato ir maisto saugos (ENVI) komiteto koordinatoriai 2024 m. gruodžio 16 d. nusprendė, kad ENVI komitetas laiško forma pateiks nuomonę dėl 2026 m. biudžeto gairių – III skirsnis (2024/2110(BUI)). Todėl, kaip ENVI komiteto pirmininkas ir nuolatinis pranešėjas biudžeto klausimais, norėčiau Jums pateikti ENVI komiteto nuomonę rezoliucijos dalių forma, kurią ENVI komitetas priėmė 2025 m. vasario 18 d. posėdyje[28] ir į kurią prašau Jūsų komiteto atsižvelgti:

1. pabrėžia, kad dabartinėmis rimtomis geopolitinėmis aplinkybėmis Sąjunga turi skirti pakankamai išteklių žaliajai pertvarkai paspartinti, kad ES ekonomika taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką plano „REPowerEU“ įgyvendinimą, kad būtų paspartintas atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimas siekiant paspartinti žaliąją pertvarką ir panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

2. pabrėžia, kad svarbus Paryžiaus susitarimo tikslas užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra; primena Sąjungos pareigas vykdyti finansinius įsipareigojimus, prisiimtus dėl tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo; mano, kad Sąjunga turėtų toliau vadovauti pastangoms mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro pasauliniu lygmeniu;

3. pabrėžia, kad 2026 m. Sąjungos biudžetas turėtų būti suderintas su Europos Sąjungos tikslų mažinti taršą ir didinti biologinę įvairovę įgyvendinimu, taip pat su klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ilgalaike vizija, teisiškai įtvirtintu tikslu iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir Sąjungos tarpiniais 2030 ir 2040 m. klimato tikslais, kaip nustatyta Europos klimato teisės akte;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žaliasis kursas yra augimo strategija, kurios veiksmingas įgyvendinimas skiriant tinkamą finansavimą yra iš esmės susijęs su Sąjungos stiprybe ir konkurencingumu; mano, kad būsimas švarios pramonės kursas ir Žiedinės ekonomikos aktas turėtų toliau didinti Sąjungos konkurencingumą ir tvarumą bei išteklių naudojimo efektyvumą, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai ir užtikrinta teisinga ir įtrauki pertvarka;

5. primena, kad 2021–2027 m. ES ilgalaikiu biudžetu kartu su priemone „NextGenerationEU“ siekiama įgyvendinti ilgalaikius ES prioritetus įvairiose srityse, įskaitant klimatą ir aplinką; ypač pabrėžia, kad 30 proc. visų ES išlaidų pagal DFP turi būti skirta su klimatu susijusiems projektams, įskaitant švarių technologijų ir inovacijų projektus; pabrėžia, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje po 2027 m. turėtų būti išlaikytas klimato ir aplinkos apsaugos užmojų lygis;

6. mano, jog nepriimtina, kad Sąjunga nepasiekė savo tikslo 2024 m. biologinei įvairovei skirti bent 7,5 proc. metinių išlaidų; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 10 proc. tikslas būtų pasiektas 2026 ir 2027 m., kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai, įskaitant Kunmingo ir Monrealio susitarime nustatytus tikslus, kartu užtikrinant ekonominį efektyvumą ir ilgalaikį tvarumą; Atkreipia dėmesį į bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) svarbą siekiant biologinės įvairovės tikslų;

7. pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą kiekvienai atskirai biudžeto eilutei, kuria prisidedama prie žaliosios pertvarkos įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant tvarumui, klimato kaitos mažinimui, inovacijoms, konkurencingumui, efektyviam išteklių naudojimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui, pvz., bičių ir apdulkintojų apsaugai ir jų, kaip sveikų ekosistemų rodiklių, vaidmeniui; pabrėžia Socialinio klimato fondo, įsteigto pažeidžiamoms grupėms remti vykdant Sąjungos žaliąją pertvarką, svarbą;

8. pabrėžia, kad svarbu gerinti nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kad Sąjunga galėtų geriau užkirsti kelią tokioms ekstremaliosioms situacijoms, kaip pastarojo meto klimato kaitos įvykiai, ir į jas reaguoti; pabrėžia nuolatinę būtinybę užtikrinti pakankamą Sąjungos civilinės saugos mechanizmo finansavimą;

9. atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų (EAR) priimtų ataskaitų svarbą valdant su klimatu ir aplinka susijusias ES lėšas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti ataskaitose, visų pirma ataskaitoje Nr. 15/2024 dėl prisitaikymo prie klimato kaitos[29], pateiktas rekomendacijas, susijusias su būtinybe užtikrinti, kad visi atitinkami ES finansuojami projektai būtų pritaikyti prie dabartinių ir būsimų klimato sąlygų; primena Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 14/2024[30] pateiktų rekomendacijų svarbą, kuriose pabrėžiama, kad Komisija turi geriau įvertinti klimato srities išlaidas pagal būsimas finansavimo priemones, užtikrinti tinkamą jų struktūrą ir gerinti žaliosios pertvarkos priemonių veiksmingumą;

10. pabrėžia, kad reikia ambicingiau padidinti lėšas programoms, pvz., programai LIFE, siekiant remti su klimatu ir aplinka susijusius projektus, taip pat Teisingos pertvarkos fondui, siekiant padėti pažeidžiamiausiems daug anglies dioksido išskiriantiems regionams mažinti ekonominį ir socialinį su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; pabrėžia, kad finansavimas pagal programą LIFE yra labai svarbus siekiant apsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę, pereiti prie efektyviai energiją vartojančios, žiedinės, neutralaus poveikio klimatui, konkurencingos ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos ir užtikrinti demokratinį dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose; pažymi, kad veiksmingas ir rezultatais grindžiamas klimato ir biologinės įvairovės finansavimas turėtų būti įtrauktas į programavimo veiklą, kartu išlaikant pakankamą lankstumą, kad būtų atsižvelgta į skirtingus įvairių regionų ir sektorių poreikius;

11. primena, kad stipresnei Europos sveikatos sąjungai reikia tinkamo finansavimo su sveikata susijusioms išlaidoms, laikantis koncepcijos „Viena sveikata“ ir sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką koncepcijos, užtikrinant tinkamą, be kita ko, Europos sveikatos duomenų erdvės ir Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimą;

12. tvirtai pakartoja, kad apgailestauja dėl to, kad 2025–2027 m. laikotarpiu iš programos „ES – sveikatos labui“ buvo perskirstyta 1 mlrd. EUR; mano, kad šis finansavimo trūkumas kelia grėsmę programos galimybėms pasiekti svarbiausius tikslus; dar kartą ragina Komisiją, valstybes nares ir kitus suinteresuotuosius subjektus rasti praktinių sprendimų, kaip kompensuoti šį sumažinimą, užtikrinant, kad būtų pasiektas programos tikslas sukurti tvirtesnes, atsparesnes ir prieinamesnes sveikatos priežiūros sistemas; taip pat ragina programos „Europos horizontas“ veiksmų grupei „Sveikata“ skirti daugiau lėšų; pripažįsta, kad geresnės sveikatos sistemos tiesiogiai prisideda prie ekonominio stabilumo ir našumo, nes mažina su sveikata susijusius darbo jėgos sutrikimus ir didina darbo rinkos atsparumą;

13. pabrėžia, kad svarbu veiksmingai skirti užtektinai žmogiškųjų ir finansinių išteklių visiems atitinkamiems GD priimtiems teisės aktams, susijusiems su klimato aplinka, cheminėmis medžiagomis ir sveikata, įgyvendinti, taip pat atitinkamoms Europos agentūroms, įskaitant Europos aplinkos agentūrą (EAA), Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) ir Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) ir Europos vaistų agentūrą (EMA);

14. pabrėžia, kad reikia stiprinti ES nuosavų išteklių sistemą, kuria būtų galima spręsti dabartinius uždavinius, kartu remiant Sąjungos aplinkos, klimato ir sveikatos tikslus; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kad Komisija galėtų imtis kompensacinių priemonių, kad pašalintų visus trūkumus siekiant ES biudžeto bendro klimato srities išlaidų tikslo.

Panašų laišką išsiunčiau pagrindiniam pranešėjui 2026 m. biudžeto klausimais Andrzejui Halickiui.

Pagarbiai

Antonio Decaro

 

 

 


 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Pirmininkas, kaip nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

 

 


PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS (19.2.2025)

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui VAN OVERTVELDTUI

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė laiško forma dėl 2026 m. biudžeto gairių – III skirsnis (2024/2110(BUI))

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2024 m. vasario 19 d. komitetas per savo eilinį posėdį priėmė laiško forma išdėstytą nuomonę.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateiktus pasiūlymus.

Pagarbiai

Borys BUDKA  

ITRE komiteto pirmininkas

 


PASIŪLYMAI

1.  primena, kad 2026 m. Sąjungos biudžetas turėtų konkrečiai atspindėti naujos kadencijos politinius prioritetus, taip pat atsižvelgiant į įvairius įsipareigojimus, kuriuos 2024 m. lapkričio mėn. Parlamente per savo kandidatūros patvirtinimo klausymus prisiėmė Komisijos nariai; primygtinai reikalauja, kad sudarant 2026 m. biudžetą būtų visapusiškai įgyvendintos visos programos, dėl kurių susitarta pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP), taip pat būtų pradėtos ir finansuojamos naujos strateginės ES iniciatyvos, pvz., švarios pramonės kursas, skirtas konkurencingoms pramonės šakoms ir kokybiškoms darbo vietoms; pabrėžia, kad 2026 m. biudžetas turi atitikti Sąjungos tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus;

2.  pažymi, kad dėl daugybės iššūkių, su kuriais susiduria Europa, reikia didesnių investicijų ir koordinavimo Europos lygmeniu, taip pat konkretesnių valstybių narių veiksmų; ragina Komisiją pasiūlyti 2026 m. Sąjungos biudžetą, kuris atspindėtų skubų šių iššūkių pobūdį, be kita ko, tebesitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą ir hibridinius išpuolius prieš valstybes nares ir jų energetikos ir skaitmeninę infrastruktūrą; toliau laikosi nuomonės, kad tam reikia įvairių formų ES ir nacionalinio lygmens investicijų ir pasirengimo, įskaitant skaitmeninės ir energetikos infrastruktūros atsparumo didinimą, tiesioginę paramą Ukrainai, spartesnes investicijas į Europos gynybos pramonę ir paramą ES rytiniams pasienio regionams, kuriuos labiausiai paveikė karas ir Rusijos hibridinės operacijos; mato poreikį stiprinti Europos ekonominį konkurencingumą ir pramoninę bazę nepastovioje aplinkoje, kurioje pasauliniai konkurentai gauna didelę valstybės paramą, o tai lemia nesąžiningą konkurenciją su Europos įmonėmis; mato būtinybę skubiai gerinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, įskaitant didesnę paramą MVĮ, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms; turi būti atsižvelgta į skaitmeninę revoliuciją, įskaitant dirbtinio intelekto naudojimo spartėjimą ir didėjantį susirūpinimą dėl kibernetinio saugumo, ir į poreikį įgyvendinti teisingą su klimato kaita susijusią pertvarką, kad mūsų ekonomika būtų pritaikyta prie ilgalaikių Sąjungos energetikos tikslų ir siekio užtikrinti poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m., spartinant dekarbonizaciją Europos energijos rinkose, įgyvendinant Europos žaliojo kurso teisės aktus ir kuriant žiedinę ekonomiką;

3.  pažymi, kad ES įmonės susiduria su gerokai didesnėmis elektros energijos ir dujų kainomis, palyginti su JAV, Kinija ir kitais pasauliniais veikėjais, o tai daro didelį neigiamą poveikį konkurencingumui ir ne tik energiją intensyviai vartojantiems Europos pramonės sektoriams, nors ypač jiems; pabrėžia, kad reikia kovoti su energijos nepritekliumi ir mažinti žalingą didelių energijos kainų poveikį Europos vartotojams, kurių daugelis jau patiria sunkumų dėl didelių pragyvenimo išlaidų; pabrėžia, kad svarbu mažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti energijos vartojimo efektyvumą; pabrėžia, kad tiekimo saugumo problemos tebėra itin svarbios ir turėtų būti sprendžiamos sudarant 2026 m. biudžetą, atsižvelgiant į tai, kad valstybiniai subjektai energijos tiekimą lengvai naudoja kaip ginklą; primygtinai tvirtina, kad reikia gerinti energetikos jungtis, modernizuoti energetikos tinklus, integruoti didesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, sykiu užtikrinant pakankamai švarios bazinės apkrovos energijos kiekį ir sistemos lankstumą, todėl ragina gerokai padidinti finansavimą Europos infrastruktūros tinklų priemonei „Energetika“, kuri yra pavyzdinė ES programa šioje srityje, tačiau šiuo metu ji turi ribotus išteklius, kad galėtų patikimai skatinti Europą kurti tarpusavyje sujungtą, atsparią ir dekarbonizuotą energetikos sistemą, galinčią užtikrinti prieinamas kainas; ragina skubiai panaikinti bet kokią likusią ES priklausomybę nuo importo iš Rusijos;

4.  primena, kad reikia stiprinti ES ekonomikos atsparumą ir Sąjungos pramonės konkurencingumą įgyvendinant plataus užmojo ES pramonės politiką, kuri galėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas ir svariai prisidėti siekiant ES socialinių, skaitmeninių ir žaliųjų tikslų, sykiu užtikrinant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje; todėl mano, kad 2026 m. Sąjungos biudžetas turėtų būti investicijų skatinimo, rekomenduojamo M. Draghi pranešime, pradžia, daug investuojant į pramonės konkurencingumą, atvirą strateginį savarankiškumą ir kuriant dekarbonizacijos galimybes, sykiu užtikrinant ES tiekimo grandines strateginiams sektoriams ir technologijoms ir gerinant prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų; primygtinai tvirtina, kad sudarant 2026 m. biudžetą turi būti toliau stiprinamas Sąjungos konkurencingumas didinant paramą MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir startuoliams, įskaitant didesnę paramą veiklos plėtrai, kad įmonės galėtų konkuruoti pasauliniu mastu, visų pirma pasitelkiant Europos inovacijų tarybą;

5.  primena, kad 2026 m. programos „Europos horizontas“ biudžetas bus pirmasis po šios strateginės ES programos laikotarpio vidurio peržiūros, todėl jame turi būti numatytos pakankamos investicijos į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, skatinami bendri moksliniai tyrimai ir sudaromos palankesnės sąlygos mokslinių tyrimų rezultatų plėtrai ir komercializacijai, siekiant užtikrinti, kad Europa galėtų išlaikyti ir toliau plėtoti būtiną žinių bazę, kad galėtų įveikti ateinančių dešimtmečių mokslinius ir ekonominius iššūkius; apgailestauja, kad esamo programos „Europos horizontas“ finansavimo lygio galiausiai nepakanka idėjoms ir technologijoms, būtinoms žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, plėtoti arba nustatytiems ES tvaraus augimo ir atviro strateginio savarankiškumo tikslams visiškai įgyvendinti; ragina padidinti 2026 m. programos „Europos horizontas“ biudžetą, be kita ko, pakartotinai panaudojant visus turimus panaikintus įsipareigojimus, kad pagal kiekvieną paprogramę būtų galima finansuoti bent 50 proc. visų puikių pasiūlymų, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dauguma puikių pasiūlymų tebėra nefinansuojami; ragina išlaikyti stabilų ir pakankamą ITER projekto finansavimą;

6.  pabrėžia, kad reikia didelių investicijų siekiant panaikinti Europos junglumo atotrūkį ir įgyvendinti kitus 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslus; primena, kad, Europos Komisijos skaičiavimais, norint pasiekti visą gigabitinį tikslą gali reikėti daugiau kaip 200 mlrd. EUR; todėl ragina skirti pakankamai išteklių didelės spartos junglumui, įskaitant gigabitines ir 5G paslaugas, užtikrinti, neskaitant investicijų į naujos kartos skaitmeninę infrastruktūrą ir besiformuojančias technologijas; ragina užtikrinti tolesnes investicijas, kuriomis būtų skatinamas Europos skaitmeninio suverenumo ir ES esančio skaitmeninio sektoriaus plėtojimas, siekiant pasivyti itin svarbiose srityse, pvz., kvantinės kompiuterijos ir dirbtinio intelekto; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti visapusišką Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto įgyvendinimą ir patikimą vykdymo užtikrinimą; pabrėžia, kad svarbu kovoti su užsienio šalių kišimusi, šalinti šališkų algoritmų pavojus ir užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir skaitmeninės viešosios erdvės vientisumą;

7.  pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus Europos kosmoso sektorius yra labai svarbus Europos saugumui, atviram strateginiam savarankiškumui, saugiam junglumui, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai ir dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos pažangai; apgailestauja dėl to, kad ES ir jos valstybių narių finansavimas kosmoso programoms yra labai fragmentiškas ir prilygsta tik nedidelei JAV skiriamo finansavimo daliai, o kiti pasauliniai veikėjai, įskaitant Kiniją, sparčiai didina investicijas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą Europos kosmoso pramonės finansavimą, kuris apima privačiojo sektoriaus investicijų skatinimą; be to, ragina skirti pakankamai ES investicijų, kuriomis būtų remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos kosmoso srityje;

8.  ragina visoms agentūroms ir Sąjungos įstaigoms skirti tinkamą finansavimą ir pakankamą darbuotojų skaičių pramonės, mokslinių tyrimų, energetikos, kosmoso ir kibernetinio saugumo politikos srityse, kad būtų galima susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu ir naujais reguliavimo įpareigojimais.

 


 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

 

 


KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO LAIŠKAS (19.2.2025)

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johan Van Overtveldt

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl 2025 m. biudžeto gairių – III skirsnis 2024/2110(BUI)

Gerb. Pirmininke,

vykstant nurodytai procedūrai Kultūros ir švietimo komitetui pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2024 m. gruodžio 3 d. posėdyje komitetas nusprendė šią nuomonę pateikti laiško forma. Jis aptarė šį klausimą 2025 m. vasario 19 d. posėdyje ir tame posėdyje priėmė nuomonę[31].

Kultūros ir švietimo komitetas:

1. primygtinai reikalauja, kad per visą likusį DFP laikotarpį sėkmingiausių ES ir svarbiausių programų, pvz., „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso programos, programos „Kūrybiška Europa“ ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, finansavimas nebūtų įtrauktas į skolos grąžinimo poreikius pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI); pabrėžia, kad EURI pakopinis mechanizmas turi būti veiksmingai įgyvendinamas, apsaugant svarbias programų iniciatyvas, kurios tiesiogiai naudingos piliečiams;

2. palankiai vertina dar didesnį supaprastinimą, kaip ragina EP, pvz., pagal programą „Erasmus+“ numatyti vienkartines išmokas programoms, kurios yra artimos piliečiams ir kurios taip pat turi būti prieinamos ribotų administracinių pajėgumų organizacijoms, ir ragina toliau dėti pastangas, kad šis tikslas būtų pasiektas; pabrėžia, kad dėmesys turėtų būti skiriamas periferinėms, kalnuotoms ir kaimo vietovėms, kurioms sunkiau gauti ES lėšų; ragina Komisiją ir toliau reguliariai dalytis su Parlamentu, įskaitant Kultūros ir švietimo komitetą, atnaujintais rodikliais ir statistiniais duomenimis apie lėšų įsisavinimą pagal šias programas;

3. palankiai vertina tai, kad Parlamentui primygtinai reikalaujant padidinti programos biudžetą buvo padidintos judumo stipendijos pagal programą „Erasmus+“ siekiant kompensuoti didėjančias pragyvenimo išlaidas ir užtikrinti, kad programa išliktų prieinama ir įtrauki;

4. pabrėžia, kad reikia dėti pastangas siekiant padidinti dalyvavimą ir pasiekti įtraukumo tikslus, kad būtų išplėstas pažeidžiamiausių jaunimo grupių ir neįgaliųjų dalyvavimas;

5. griežtai įspėja nemažinti lėšų ir ragina padidinti programos finansavimą, atsižvelgiant į aukštą programos įgyvendinimo lygį ir įsisavinimo pajėgumus; visų pirma ragina išlaikyti finansavimą iniciatyvoms, kuriomis remiamas mokytojų tobulėjimas, pvz., iniciatyvai „Europos universitetai“ ir „Erasmus+“ mokytojų akademijoms; atkreipia dėmesį į didėjantį pareiškėjų skaičių, pvz., nuo 2022 m. iki 2023 m. 94 proc. padidėjo mokyklinio ugdymo mobilumo paraiškų skaičius; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad sumažėjo sėkmės rodikliai, visų pirma susiję su mokyklų akreditacijomis, o tai rodo, kad, siekiant patenkinti augančią paklausą, reikia gerokai padidinti finansavimą;

6. primygtinai reikalauja, kad visos iš pradžių programai skirtos lėšos būtų naudojamos investicijoms į jaunimo ateitį;

7. pabrėžia, kad pagal programą „Erasmus+“ reikia remti sportą, kad būtų skatinamas jo vaidmuo gerinti fizinę ir psichinę sveikatą ir socialinę įtrauktį, taip pat kovoti su diskriminacija;

8. apgailestauja dėl papildomų, nenumatytų išlaidų, susijusių su programos „Kūrybiška Europa“ žiniasklaidos paprograme, įskaitant ne tik Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AŽPD), bet ir Europos žiniasklaidos laisvės akto, įskaitant Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos sekretoriatą, įgyvendinimą, ir dėl papildomų išlaidų, į kurias nebuvo atsižvelgta rengiant dabartinę DFP; primygtinai reikalauja, kad naujos iniciatyvos visada būtų finansuojamos naujomis lėšomis;

9. pabrėžia, kad programos „Kūrybiška Europa“ biudžeto nepakanka didelei visų jos krypčių projektų paklausai patenkinti, o sėkmės rodikliai kelia nerimą (pvz., 2023 m. pagal kultūros paprogramę – 17 proc.); ragina padidinti finansavimą ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti programos „Kūrybiška Europa“ ir kitų ES fondų sąveiką;

10. ragina padidinti Europos solidarumo korpuso programos finansavimą, atsižvelgiant į nedidelį maždaug 2 proc. metinį jos biudžeto pagal DFP padidėjimą, kurio nepakanka, kad būtų kompensuotas infliacijos lygis, ir atsižvelgiant į tai, kad ši programa gauna labai daug paraiškų, o tai lemia didelį atmestų paraiškų skaičių ir dėl to daugeliu atvejų nuvilia jaunuosius pareiškėjus; palankiai vertina tai, kad mažiau galimybių turinčių dalyvių skaičius programoje yra didžiausias iš visų kitų ES programų (sudaro 38 proc.) ir turėtų būti išlaikytas;

11. pabrėžia Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos svarbą kuriant ryšius tarp Europos piliečių iš skirtingų valstybių narių ir skatinant jų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime, kartu prisidedant prie socialinės sanglaudos išsaugojimo ir padedant užkirsti kelią demokratijos regresui, ypač dabartinėmis sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis; todėl primygtinai ragina padidinti biudžetą;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra naujų politikos iniciatyvų išbandymas ir jiems reikia tinkamo finansavimo, kad tinkamai atliktų savo funkciją; apgailestauja dėl bet kokių bandymų jau atrankos etape kliudyti galimai sėkmingiems pasiūlymams dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų ir ragina Komisiją ir Europos Parlamentą glaudžiau bendradarbiauti atrenkant ir įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus.

Pagarbiai

Nela Riehl


 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdama visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 


KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS (18.2.2025)

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldt‘ui

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl 2026 m. biudžeto gairių – III skirsnis (2024/2110(BUI))

Gerb. J. Van Overtveldtai,

vykdant nurodytą procedūrą Konstitucinių reikalų komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2025 m. sausio 29 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Konstitucinių reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą 2025 m. vasario 18 d. posėdyje. Tame posėdyje[32] jis nusprendė atsakingam Biudžeto komitetui pateikti toliau išdėstytą nuomonę.

Pagarbiai

F:\wpdoc_10th Legislature\3. LETTERS\Chair signature.jpgSven Simon

 

 


NUOMONĖ

1. atkreipia dėmesį į tai, kad būsimos didelės ES plėtros negalima pasiekti be didesnio ES biudžeto ir pakankamų naujų nuosavų išteklių; ragina susitarti dėl būtinų biudžeto ir institucinių reformų ir jas patvirtinti prieš pradedant didelę plėtrą;

2. primena, kad reikia užtikrinti tinkamą tokių ES institucijų struktūrų, atsakingų už komunikaciją su piliečiais ir kovą su dezinformacija, kaip Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento ryšių biurai, finansavimą, kad jos galėtų veiksmingai atlikti pavestas užduotis;

3. rekomenduoja skirti pakankamai išteklių Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai, visų pirma personalo reikmėms, atsižvelgiant į jos gerokai išplėstas užduotis, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 išdėstymo nauja redakcija;

4. ragina Biudžeto komitetą į savo poziciją įtraukti pirmiau minėtus biudžeto eilučių padidintus asignavimus, nes jų tikslas – pasiekti konkrečių rezultatų ir kokybiškai informuoti piliečius.

 


 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Pirmininkas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.3.2025

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Georgios Aftias, Rasmus Andresen, Isabel Benjumea Benjumea, Olivier Chastel, Tamás Deutsch, Angéline Furet, Thomas Geisel, Andrzej Halicki, Monika Hohlmeier, Alexander Jungbluth, Fabienne Keller, Ondřej Kovařík, Janusz Lewandowski, Victor Negrescu, Danuše Nerudová, João Oliveira, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Julien Sanchez, Hélder Sousa Silva, Nicolae Ştefănuță, Carla Tavares, Nils Ušakovs, Lucia Yar, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stine Bosse, Mohammed Chahim, Rasmus Nordqvist

Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai

Sakis Arnaoutoglou, Łukasz Kohut, Marit Maij, Arkadiusz Mularczyk, Mirosława Nykiel, Leire Pajín, Krzysztof Śmiszek

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

27

+

ECR

Arkadiusz Mularczyk, Bogdan Rzońca

PPE

Georgios Aftias, Isabel Benjumea Benjumea, Andrzej Halicki, Monika Hohlmeier, Łukasz Kohut, Janusz Lewandowski, Danuše Nerudová, Mirosława Nykiel, Karlo Ressler, Hélder Sousa Silva

Renew

Stine Bosse, Olivier Chastel, Fabienne Keller, Lucia Yar

S&D

Sakis Arnaoutoglou, Mohammed Chahim, Marit Maij, Victor Negrescu, Leire Pajín, Krzysztof Śmiszek, Carla Tavares, Nils Ušakovs

Verts/ALE

Rasmus Andresen, Rasmus Nordqvist, Nicolae Ştefănuță

 

8

-

ESN

Alexander Jungbluth

NI

Thomas Geisel

PfE

Tamás Deutsch, Angéline Furet, Ondřej Kovařík, Julien Sanchez, Auke Zijlstra

The Left

João Oliveira

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

Atnaujinta: 2025 m. balandžio 1 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika