PRANEŠIMAS dėl Europos prokuratūros 2023 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

1.4.2025 - (2024/2029(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Tomáš Zdechovský

Pakeitimai

• 001-003 (PDF - 112 KB)
• 001-003 (DOC - 74 KB)
• 004-004 (PDF - 106 KB)
• 004-004 (DOC - 38 KB)
• 005-006 (PDF - 111 KB)
• 005-006 (DOC - 72 KB)
• 007-009 (PDF - 114 KB)
• 007-009 (DOC - 38 KB)

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos prokuratūros 2023 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2024/2029(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos prokuratūros 2023 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2023 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais[1],

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2023 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[2],

– atsižvelgdamas į Tarybos 2025 m. vasario 17 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Europos prokuratūra įvykdė 2023 finansinių metų biudžetą (05754/2025 – C10-0023/2025),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[3], ypač į jo 70 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[4], ypač į jo 70 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje[5], ypač į jo 94 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje[6], ypač į jo 105 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnį ir V priedą,

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A10-0051/2025),

1. patvirtina Europos prokuratūros administracijos direktoriui, kad Europos prokuratūros 2023 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2. išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3. paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos prokuratūros administracijos direktoriui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

 

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos prokuratūros 2023 finansinių metų sąskaitų uždarymo

(2024/2029(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos prokuratūros 2023 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2023 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais[7],

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2023 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[8],

– atsižvelgdamas į Tarybos 2025 m. vasario 17 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Europos prokuratūra įvykdė 2023 finansinių metų biudžetą (05754/2025 – C10-0023/2025),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[9], ypač į jo 70 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[10], ypač į jo 70 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje[11], ypač į jo 94 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje[12], ypač į jo 105 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnį ir V priedą,

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A10-0051/2025),

1. pritaria Europos prokuratūros 2023 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2. paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos prokuratūros administracijos direktoriui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

 

 

3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos prokuratūros 2023 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

(2024/2029(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos prokuratūros 2023 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnį ir V priedą,

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A10-0051/2025),

A. kadangi Europos prokuratūra yra nepriklausoma Sąjungos prokuratūra, atsakinga už nusikaltimų Sąjungos finansiniams interesams tyrimą ir baudžiamojo persekiojimo už juos vykdymą, Sąjungos pajėgumo apsaugoti mokesčių mokėtojų lėšas stiprinimą ir už nusikalstamų veikų, numatytų Direktyvoje (ES) 2017/1371[13] ir nurodytų Reglamente (ES) 2017/1939[14], vykdytojų ir jų bendrininkų perdavimą teismui;

B. kadangi Europos prokuratūros kompetencija apima kelių rūšių sukčiavimą, įskaitant tarpvalstybinį sukčiavimą PVM, kai bendra žala siekia mažiausiai 10 mln. EUR, pinigų plovimą, korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir kitas nusikalstamas veikas, kurių atžvilgiu Europos prokuratūra vykdo prokuroro funkcijas dalyvaujančių valstybių narių kompetentinguose teismuose;

C. kadangi Europos prokuratūra yra viena iš Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros dalių ir jos veiksmai derinami su kitų šios struktūros komponentų veiksmais ir juos papildo, siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą koordinavimą, kuris padidintų bendrą struktūros veiksmingumą;

D. kadangi Europos prokuratūra imasi veiksmų, kai nacionalinės institucijos galėtų tirti šias nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, tačiau jų prerogatyvos galioja tik jų valstybės viduje, o kitos organizacijos, pvz., Eurojustas, OLAF ir Europolas, neturi reikiamų įgaliojimų atitinkamiems nusikalstamų veikų tyrimams atlikti ir baudžiamajam persekiojimui vykdyti;

E. kadangi Europos prokuratūros procedūrinius aktus gali peržiūrėti nacionaliniai teismai, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), priimdamas prejudicinius sprendimus arba atlikdamas tų aktų teisminę peržiūrą, turi papildomą įgaliojimą užtikrinti nuoseklų Sąjungos teisės taikymą;

F. kadangi Europos prokuratūrą sudaro centrinis lygmuo, kuriam priklauso Liuksemburge įsikūręs Centrinis biuras, kuriame dirba Europos vyriausiasis prokuroras, 22 Europos prokurorai (po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios ES valstybės narės) ir administracijos direktorius, ir decentralizuotas nacionalinis lygmuo – tai Europos deleguotieji prokurorai 22 dalyvaujančiose valstybės narėse;

G. kadangi centriniu lygmeniu Europos vyriausiasis prokuroras ir 22 Europos prokurorai sudaro Europos prokuratūros kolegiją (toliau – Kolegija) ir prižiūri nacionaliniu lygmeniu Europos deleguotųjų prokurorų, kurie veikia visiškai nepriklausomai nuo savo nacionalinių valdžios institucijų, vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

H. kadangi pagal Reglamento (ES) 2017/1939 93 straipsnį Europos prokuratūros administracijos direktorius, veikdamas kaip Europos prokuratūros leidimus suteikiantis pareigūnas, vykdo Europos prokuratūros biudžetą savo atsakomybe ir neviršydamas biudžete nustatytų apribojimų ir kiekvienais metais siunčia biudžeto valdymo institucijai visą bet kurių vertinimo procedūrų išvadoms aktualią informaciją;

I. kadangi pagal Europos prokuratūros finansinių taisyklių 50 straipsnio 2 dalį Komisijos apskaitos pareigūnas taip pat turi veikti kaip Europos prokuratūros apskaitos pareigūnas ir yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų, kurios konsoliduojamos su Sąjungos ataskaitomis, parengimą;

J. kadangi pagal dabartinę sistemą Audito Rūmai tikrina galutines metines ataskaitas, Taryba rekomenduoja, o Europos Parlamentas sprendžia, ar patvirtinti Europos prokuratūros administracijos direktoriui, kad atitinkamų finansinių metų biudžetas įvykdytas;

K. kadangi Europos prokuratūros išteklių valdymo ir susijusių išlaidų tikrinimas turi apimti operatyvinės veiklos, jos pasekmių ir poveikio bei jos įgyvendinimo metodų tikrinimą;

L. kadangi Europos prokuratūra tik nuo 2021 m. birželio 24 d. savo biudžetą vykdo savarankiškai, o savo operatyvinę veiklą, kurią būtina nuolat vertinti siekiant užtikrinti išteklių ir operatyvinio veiksmingumo atitiktį, ji pradėjo vykdyti 2021 m. birželio 1 d. – dieną, nuo kurios prasidėjo Reglamento (ES) 2017/1939 119 straipsnyje nustatytas penkerių metų laikotarpis, kuriam pasibaigus Komisija turės pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams vertinimo ataskaitą dėl šio reglamento įgyvendinimo ir poveikio, taip pat dėl Europos prokuratūros ir jos darbo metodų veiksmingumo bei efektyvumo, kartu su savo išvadomis;

M. kadangi pagal Reglamento (ES) 2017/1939 119 straipsnio 2 dalį Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, jeigu padaro išvadą, kad yra būtinos papildomos ar išsamesnės taisyklės dėl Europos prokuratūros įsteigimo, jos funkcijų ar jos veiklai, įskaitant jos tarpvalstybinius tyrimus, taikytinos tvarkos;

1. palankiai vertina teigiamą Audito Rūmų nuomonę dėl 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Europos prokuratūros finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų pajamų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

2. primena, kad Parlamentas tvirtai rėmė Europos prokuratūros įsteigimą; pripažįsta, kad Europos prokuratūra yra nepriklausoma Sąjungos įstaiga; pabrėžia, kad Europos prokuratūra atlieka svarbų vaidmenį saugant Sąjungos finansinius interesus ir yra viena iš esminių Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros ir platesnio masto Sąjungos sistemos, grindžiamos sąžiningumu, atskaitomybe, skaidrumu ir patikimu išteklių finansiniu valdymu, dalis; giria Europos prokuratūrą už jos darbą tiriant Sąjungos biudžetui poveikį darančius nusikaltimus, pvz., sukčiavimą, korupciją ir tarpvalstybinį sukčiavimą PVM, vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos ir užtikrinant teisingumą;

3. pažymi, kad galima palyginti tik dviejų paskutinių laikotarpių Europos prokuratūros biudžeto ir veiklos rezultatus – nuo tada, kai 2021 m. birželio mėn. Europos prokuratūra įgijo finansinį savarankiškumą, t. y. nuo 2022 m. iki 2023 m.; pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, vis dar labai sudėtinga įvertinti su Europos prokuratūros veikla susijusio biudžeto padidinimą, nes Europos prokuratūra įsteigta tik neseniai, ji ir jos veikla pasižymi unikaliomis ypatybėmis, negalima nuspėti sukčiavimo atvejų nustatymo lygio, jos bylos yra labai įvairios, ji neturi diskrecijos baudžiamojo persekiojimo vykdymo srityje ir priklauso nuo nacionalinių teismų sistemų išteklių bei procedūrinių apribojimų, taip pat dėl to, kad nėra nustatytos koreliacijos tarp tyrimų skaičiaus bei jų išlaidų ir dėl to, kad Sąjungos finansiniai interesai, kuriuos reikia apsaugoti, yra labai dideli; taip pat pažymi, kad dėl beprecedenčio biudžeto vykdymo būdo ir didelės išteklių apimties sunku prognozuoti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) susijusio darbo krūvio išlaidas;

Biudžeto ir finansų valdymas

4. pažymi, kad bendras galutinis 2023 m. Europos prokuratūrai skirtas biudžetas buvo 65,9 mln. EUR, t. y. gerokai padidintas (14,7 proc.), palyginti su 2022 m. skirta 51,2 mln. EUR suma, o 2021 m. biudžetas (26,2 mln. EUR) apėmė laikotarpį prieš Europos prokuratūros finansinio savarankiškumo įgijimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūros biudžetas apima 500 000 EUR dydžio padidinimą, kurį Europos prokuratūros prašymu 2023 m. birželio mėn. suteikė biudžeto valdymo institucija (prašyme taip pat buvo nurodyti žmogiškieji ištekliai, susiję su reikšmingu Europos prokuratūros saugumo pajėgumų stiprinimu, todėl etatų planas buvo padidintas aštuoniais papildomais etatais); palankiai vertina tai, kad 2023 m. nebuvo grąžinta jokių lėšų, palyginti su 10 proc. (5,9 mln. EUR) pradinio biudžeto 2022 m. ir 21 proc. (9,5 mln. EUR) 2021 m.; pakartoja, kad Europos prokuratūrai reikia suteikti pakankamai išteklių, kad ji galėtų tinkamai vykdyti savo įgaliojimus;

5. palankiai vertina didėjantį biudžeto įvykdymo lygį – 2023 m. jis siekė 99,6 proc. (palyginti su 98,1 proc. 2022 m. ir 97,4 proc. 2021 m.); palankiai vertina tai, kad bendras mokėjimų panaudojimo lygis 2023 m. pakilo iki 85,3 proc. (palyginti su 76,6 proc. 2022 m. ir 71 proc. 2021 m.), o vidutinis mokėjimo laikotarpis sutrumpėjo iki 17 dienų (palyginti su 23,8 dienos 2022 m. ir 21 diena 2021 m.); pažymi, kad 2023 m. birželio mėn. buvo pradėtas naudoti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo modulis (e. sąskaitų faktūrų išrašymas) ir tai padės dar labiau mažinti administracinę naštą, mokėjimo terminus ir bendras tvarkymo išlaidas; ragina toliau tobulinti veiklos procesus siekiant kuo labiau padidinti efektyvumą;

6. supranta, jog dėl to, kad prašymai skirti lėšų buvo patenkinti tik iš dalies, Europos prokuratūra savo išteklius daugiausia skyrė papildomų Europos deleguotųjų prokurorų priėmimui. Tai turėjo įtakos Europos prokuratūros pajėgumams vadovauti vis didesniam tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų skaičiui, poreikiui gerinti organizacijos saugumo padėtį ir jos bylų valdymo sistemos priežiūrai, todėl galėjo būti neigiamai paveiktas tarpvalstybinių tyrimų valdymas; pabrėžia, kad svarbu skirti papildomą finansavimą ir stiprinti Europos prokuratūros personalą, kad ji galėtų veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, saugoti Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinti teisinės valstybės principą – tai yra pagrindiniai Sąjungos prioritetai; ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) tikslingai padidinti finansavimą, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų toliau įgyvendinti savo tikslus ir vykdyti pareigas;

7. žino, kad 2021 m. birželio mėn. finansinį savarankiškumą įgijusi Europos prokuratūra pirmenybę teikė operatyvinėms išlaidoms, susijusioms su tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir saugumo priemonėmis, todėl su šia veikla nesusijusios išlaidos buvo apribotos iki būtiniausių paramos paslaugų; pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, operatyvinės veiklos išlaidų eilutėms (III antraštinė dalis) iš viso buvo skirta 28 312 075 EUR, t. y. 43 proc. galutinio Europos prokuratūros 2023 m. biudžeto (palyginti su 21 047 346 EUR, t. y. 41 proc. galutinio biudžeto, 2022 m.); pažymi, kad pagrindiniai šios veiklos išlaidų veiksniai buvo Europos deleguotųjų prokurorų atlyginimai (51 proc. operatyvinės veiklos išlaidų, palyginti su 42 proc. 2022 m.) ir su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusi operatyvinė veikla (19 proc. palyginti su 28 proc. 2022 m.), pavyzdžiui, Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos priežiūra ir vystymas, taip pat lingvistinės paslaugos (veikla, susijusi su vertimu raštu ir žodžiu) (14 proc., t. y. tiek pat kaip 2022 m.);

8. pažymi, kad Europos deleguotųjų prokurorų atlyginimams skirta suma siekė 14,5 mln. EUR (palyginti su 8,7 mln. EUR 2022 m.), kurie sudaro pagrindines veiklos išlaidas, nes 2023 m. Europos deleguotųjų prokurorų skaičius padidėjo; palankiai vertina Lenkijos ir Švedijos įstojimą į Europos prokuratūrą, apie kurį pranešta 2024 m.; pažymi, kad tai neturėjo poveikio 2023 m. išlaidoms, o 2024 m. biudžetą veikia tik nežymiai dėl vėluojančio laipsniško dviejų Europos prokurorų ir kelių Europos deleguotųjų prokurorų įdarbinimo; supranta, kad iki 2025 m. nebus įmanoma tiksliau apskaičiuoti išlaidų; palankiai vertina tai, kad į programą įtrauktas naujosios Airijos vyriausybės tikslas prisijungti prie Europos prokuratūros; ragina Vengrijos vyriausybę, kaip vienintelę likusią valstybę narę, kuri dar neprisijungė prie Europos prokuratūros, nepaisant to, kad tam nėra jokių teisinių ar konstitucinių kliūčių, nedelsiant prisijungti prie Europos prokuratūros;

9. pažymi, jog 2023 m. komandiruočių ir operatyvinių posėdžių išlaidos dar padidėjo (komandiruočių išlaidos 2023 m. sudarė 1 175 000 EUR, o 2022 m. – 980 000 EUR; 2023 m. operatyvinių posėdžių išlaidos siekė 659 752 EUR palyginti su 170 000 EUR 2022 m.), atsižvelgiant į tai, kad tyrimai vykdomi vis intensyviau;

10. supranta, jog, atsižvelgiant į didėjantį Europos prokuratūros darbo krūvį, numatoma, kad vertimo raštu paslaugoms skiriamos išlaidos toliau didės, ir pripažįsta, kad reikia papildomų išteklių vertimui raštu; palankiai vertina tai, kad nustatytos vidaus gairės dėl naudojimosi vertimo raštu paslaugomis siekiant sustiprinti išlaidų kontrolę ir apimant rekomendaciją, kai tik įmanoma, naudotis mašininiu vertimu, taip pat naudojimąsi nacionalinių paslaugų teikėjų ištekliais, kiek tai leidžiama pagal dabartinį Reglamentą, siekiant spręsti šią problemą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad nors Reglamento (ES) 2017/1939 107 straipsnyje nurodyta, kad Europos prokuratūros administraciniam veikimui reikalingas vertimo raštu paslaugas centriniu lygmeniu teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras, jame taip pat numatyta, kad operatyvinius ir skubius klausimus galima spręsti kitaip ir Europos deleguotiesiems prokurorams suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl tyrimui tinkamos vertimo raštu tvarkos pagal taikytiną nacionalinę teisę;

11. pažymi, kad 2023 m. Europos prokuratūra pagal galiojančias preliminariąsias sutartis pasirašė 234 konkrečias sutartis, kurių bendra vertė – daugiau nei 11 mln. EUR, gerokai išplėsdama naudojimąsi Europos prokuratūros preliminariosiomis sutartimis (sudarytos 82 konkrečios sutartys, kurių vertė – daugiau nei 6,5 mln. EUR). Didele dalimi tai lėmė vis dažnesnis Europos prokuratūros preliminariosios sutarties dėl paslaugų teikimo informacinių sistemų srityje naudojimas; pažymi, kad tik viena sutartis, susijusi su Europos prokuratūros bylų valdymo sistema, dėl ypatingos skubos priežasčių buvo sudaryta taikant derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus skelbimo apie pirkimą;

12. pažymi, kad iš 2022 m. laikotarpio perkelti asignavimai siekė 10 969 680 EUR (24,4 proc. 2022 m. galutinio Europos prokuratūros biudžeto), iš kurių 84,8 proc. buvo panaudoti (9 307 392 EUR), o 15,2 proc. panaikinti (palyginti su 21,4 proc. 2022 m.), ir atkreipia dėmesį į tai, jog numatoma, kad mokėjimų asignavimai bus perkelti dar kartą 2024 m., kol bus pasiekti rezultatai (iš 2023 m. į 2024 m. perkelti asignavimai sudarė 9 392 989 EUR); supranta, kad dalis asignavimų panaikinta dėl laipsniško Europos prokuratūros administracinės praktikos nustatymo po to, kai 2021 m. ji įgijo finansinį savarankiškumą; pažymi, kad panaikinti iš patvirtintų 2022 m. ir 2023 m. biudžetų perkelti asignavimai negalėjo būti nei panaudoti pagal esamas ar naujas sutartis, nei suderinti su metinio periodiškumo principu, o atitinkamų išlaidų, daugiausia susijusių su vertimu raštu, posėdžiais, komandiruotėmis ir išorės rangovais, nebuvo galima tiksliai suplanuoti dėl visiško ankstesnių duomenų ir skaičių trūkumo, taip pat dėl sparčios organizacijos raidos; palankiai vertina tai, kad nuolat stiprinant Europos prokuratūros administracinius pajėgumus šie klausimai yra palaipsniui sprendžiami ir kad numatoma, jog panaikintų asignavimų lygis 2024 m. sumažės, nors dėl Europos prokuratūros operatyvinės veiklos pobūdžio to neįmanoma iš anksto visapusiškai įvertinti;

13. pažymi, kad 2023 m. Europos vyriausiasis prokuroras, remdamasis administracijos direktoriaus parengtu pasiūlymu, patvirtino du biudžeto perkėlimus ir kad apie juos buvo pranešta Kolegijai, kad ji su šia informacija susipažintų. Iš viso iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelta 1,2 mln. EUR;

14. atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti tinkamą biudžeto lankstumą, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus operatyvinius poreikius, pavyzdžiui, tokius kaip kilusius dėl 2023 m. karo Ukrainoje, infliacinio spaudimo ar kitų pasaulinių iššūkių, ir supranta, kad Europos prokuratūra pasinaudojo savo finansinėmis taisyklėmis ir laiku perskirstė asignavimus atlikdama biudžeto pakeitimus (vienas birželio mėn. ir vienas lapkričio mėn.) ir perkėlimus (vienas rugsėjo mėn. ir vienas gruodžio mėn.);

15. pakartoja savo pastabas dėl nebeaktualios 2017 m. finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos, nebetinkamos naudoti dėl joje nepakankamai įvertintos darbo krūvio apimties; primena savo ankstesnę rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad nevykdant laikotarpio vidurio biudžeto peržiūros Europos prokuratūra įpareigojama laukti iki pačios biudžeto priėmimo proceso pabaigos, kad paaiškėtų, kiek išteklių ji gali naudoti ateinančiais metais. Be to, taip apribojamas Europos prokuratūros pajėgumas numatyti biudžeto vykdymo parengiamuosius veiksmus ir galimybės, kurios turėtų būti suteiktos siekiant kuo didesnio lankstumo kuriant tokio novatoriško projekto kaip Europos prokuratūra organizacinę infrastruktūrą; pažymi, kad tai visų pirma neigiamai veikia galimybes pradėti ankstyvą įdarbinimo procedūrą, taip, be kita ko, vilkinant pažangą siekiant užpildyti visas darbo vietas, ir bendriems Europos prokuratūros pajėgumams įsisavinti lėšas;

16. laikosi nuomonės, jog Europos prokuratūrai turėtų būti skirta pakankamai biudžeto ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir sėkmingai vykdyti jos įgaliojimus ir įprastai vykdyti susijusias administracines procedūras; pakartoja savo raginimą Komisijai, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos prokuratūra, peržiūrėti Europos prokuratūros biudžeto sistemą, kad būtų rastas tinkamas būdas, kaip remti jos darbą; ragina Komisiją skirti papildomų išteklių, pagrįstų didėjančiu sudėtingų bylų skaičiumi, ir pabrėžia, kad jie turėtų priklausyti ne nuo Reglamento (ES) 2017/1939 ar Europos prokuratūros įgaliojimų peržiūros, o nuo kovos su organizuotu nusikalstamumu ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos svarbos kitoje DFP;

17. pabrėžia, kad Europos prokuratūros veikla prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos, ir taip pat tikimasi, kad ji padės susigrąžinti Sąjungos biudžeto lėšas, kurios dėl nusikalstamos veiklos nebuvo panaudotos pagal numatytą paskirtį; mano, kad sumos, gautos valstybėse narėse panaudojus Europos deleguotųjų prokurorų priimtas turto arešto ir konfiskavimo priemones, galėtų būti grąžinamos į ES biudžetą pagal Reglamento (ES) 2017/1939 38 straipsnį, po to, kai iš jų būtų atimtos valstybių narių valdžios institucijų įgyvendinant šias priemones patirtos išlaidos; mano, kad galimos pajamos, gautos panaudojus turto arešto ir konfiskavimo priemones, turėtų būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą kaip neasignuotosios pajamos; ragina Komisiją su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis imtis reikiamų priemonių, kad tos sumos patektų į Sąjungos biudžetą;

18. pripažįsta, kad Europos prokuratūra aiškiai prisideda prie Europos pridėtinės vertės koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis tiriant Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos srityje ir kad Europos prokuratūra šiuo atžvilgiu pasiekė Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytus tikslus; tikisi, kad valstybės narės laikysis teisinių įsipareigojimų ir praneš apie visas susijusias bylas Europos prokuratūrai; susirūpinęs pažymi, kad kai kuriais atvejais valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas paskelbė nacionalinėmis bylomis, o jos priklauso Europos prokuratūros kompetencijai; pažymi, kad klausimai dėl nacionalinių valdžios institucijų ir Europos deleguotųjų prokurorų kompetencijos kilo keliose bylose keliose šalyse; žino, kad pagal Reglamento (ES) 2017/1939 25 straipsnio 6 dalį nesutarimų dėl Europos prokuratūros kompetencijos atvejus turi spręsti ta pati nacionalinė teisminė institucija, kuri yra atsakinga už kompetentingos baudžiamojo persekiojimo įstaigos nustatymą nacionaliniu lygmeniu; apgailestauja, kad daugelyje dalyvaujančių valstybių narių galiojančios procedūros ir nacionalinės institucijos, kurioms pavesta priimti sprendimus dėl tokių bylų, susijusių su kompetencijos kolizijomis, nėra nustatytos laikantis Reglamento (ES) 2017/1939; pabrėžia, kad Europos prokuratūros ir nacionalinės prokuratūros kompetencijos kolizijų atvejais nacionalinė institucija, kompetentinga priimti sprendimą dėl kompetencijos priskyrimo, galėtų padaryti išvadą neprašydama Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo ir vietoj to priimti Europos prokuratūrai privalomą sprendimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tai prieštarauja Reglamento (ES) 2017/1939 esmei, nes jame nurodyta, kad pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl nuostatos dėl Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų kompetencijos kolizijos išaiškinimo; mano, kad dabartinė padėtis nėra teisiškai aiški; ragina visas valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su Europos prokuratūra; pabrėžia, kad Europos prokuratūros kompetencija aiškiai apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1939 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 23 straipsnyje ir kad visos valstybės narės turėtų laikytis šio Reglamento; pažymi, kad tais atvejais, kai valstybėms narėms kyla abejonių dėl Europos prokuratūros kompetencijos konkrečioje byloje, pagal SESV 267 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/1939 42 straipsnio 2 dalies c punktą galima pateikti prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui; primygtinai ragina Komisiją Reglamento (ES) 2017/1939 pažeidimo atveju perduoti bylą Teisingumo Teismui; susirūpinęs pažymi, kad kompetencijos klausimas gali lemti tyrimo sustabdymą; yra susirūpinęs dėl galimo įrodymų praradimo, kai sustabdomas bylų tyrimas; ragina Komisiją rinkti informaciją apie bylas, susijusias su kompetencijos kolizijomis, rengiant vertinimo ataskaitą, kuri bus pateikta 2026 m.;

19. pakartoja, kad reikia sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 6 dalį, ir pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į išskirtinius baudžiamojo persekiojimo ir tyrimų išlaidų ypatumus (įskaitant išskirtinius Europos prokuratūros veiklos išlaidų atvejus, kuriems taikoma minėta nuostata); žino, kad 2023 m. pagal bandomąjį projektą pasirašyta pirmoji finansavimo sutartis dėl išlaidų, patirtų pagal Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 6 dalį, kompensavimo, siekiant padengti itin dideles Europos prokuratūros vardu nacionaliniu lygmeniu vykdomų tyrimo priemonių išlaidas; palankiai vertina tai, kad per 2023 m. auditą Audito Rūmai atliko atitinkamo mokėjimo auditą ir kad jis buvo laikomas teisėtu ir tvarkingu;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

20. palankiai vertina tai, kad 2023 m. Kolegija susitiko 22 kartus ir priėmė 73 sprendimus, įskaitant 2023–2025 m. kovos su sukčiavimu strategiją, taip pat darbuotojams ir Kolegijos nariams ar Europos deleguotiesiems prokurorams taikomą kovos su priekabiavimu politiką;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra toliau stengėsi sukurti sistemą, skirtą stebėti su efektyvumu susijusią pažangą ir sutaupytas išlaidas, ir pažymi, kad 2023 m. ji pradėjo biudžeto ir veiklos strateginio ir operatyvinio planavimo bei stebėsenos procesų, taip pat įdarbinimo procesų peržiūrą, siekdama paspartinti procesus ir įgyti kompetencijų; pažymi, kad apskritai galiojančios vidaus kontrolės sistemos yra veiksmingos;

22. pažymi, kad, siekdamas toliau plėtoti Europos prokuratūros patikinimo sistemą, Europos prokuratūros vidaus auditorius ne tiesioginės veiklos klausimais (t. y. Vidaus audito tarnyba, IAS) 2023 m. inicijavo dalinę Europos prokuratūros pagrindinių patikrinimo elementų peržiūrą; mano, kad atlikus peržiūrą, kurią numatyta užbaigti 2024 m., bus pateiktos rekomendacijos, kaip sustiprinti leidimus suteikiančio pareigūno pajėgumus pateikti patikimą patikinimo deklaraciją;

23. palankiai vertina Vidaus audito struktūros atliktą lyginamąją analizę, kurios metu Europos prokuratūros žmogiškieji ištekliai buvo lyginami su keletu kitų Sąjungos subjektų ir nacionalinių prokuratūrų pagal standartizuotą ramsčių rinkinį, kuris apima administracinę paramą ir operatyvinę veiklą; pažymi, kad 2023 m. Vidaus audito struktūra tikrino vidaus priežiūros sistemą ir atliko pirmą vidaus auditą – buvo analizuota Europos prokuratūros decentralizuoto biuro Sofijoje (Bulgarija) darbo aplinka ir vidaus kontrolė;

24. pakartoja savo nuomonę, kad Vidaus audito tarnyba ir Vidaus audito struktūra turėtų koordinuoti savo veiksmus teikdamos konsultacijas ir padėdamos Europos prokuratūrai, kad būtų nustatyti pagrindiniai jos procesai ir įgyvendinti jos tikslai;

25. pažymi, kad Europos prokuratūra sukūrė savo pirkimų pajėgumus 2023 m. pradėjusi specialių viešųjų pirkimų procedūras ir kad ji, įgyvendindama 2023 m. pasirašytas preliminariąsias sutartis, administruoja savo konkrečias sutartis ir užsakymų formas; pažymi, kad lygiagrečiai Europos prokuratūra toliau vykdo prekių ir paslaugų pirkimus sudarydama susitarimus dėl paslaugų lygio su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, taip pat prisijungdama prie tarpinstitucinių susitarimų su įvairiais rinkos dalyviais;

26. žino, kad 2023 m. administracijos direktorius nustatė būtiniausius standartus (vertinimo kriterijus) taikomus kiekvienam iš 17 vidaus kontrolės principų. Šių principų pagrindas yra 2013 m. COSO integruota kontrolės sistema ir jie nustatyti Europos prokuratūros vidaus kontrolės sistemoje kaip Europos prokuratūros vidaus kontrolės sistemos komponentai; atkreipia dėmesį į tai, kad iš 72 atitikties kriterijų 51 yra laikomas įgyvendintu, 20 kriterijų atveju kai kurie elementai jau yra įdiegti, tačiau pageidautinas tolesnis plėtojimas, ir tik vieno kriterijaus įgyvendinimo atveju nepastebėta jokia reikšminga pažanga; palankiai vertina tai, kad nuo tada, kai 2021 m. Kolegija priėmė Vidaus kontrolės sistemos vertinimo kriterijus, 71 proc. kriterijų buvo sėkmingai įgyvendintas, o tam, kad būtų visiškai įgyvendinti likę 29 proc., reikia įdėti papildomų pastangų;

27. palankiai vertina tai, kad 2023 m. kovo 1 d. buvo priimta atnaujinta Europos prokuratūros 2023–2025 m. kovos su sukčiavimu strategijos versija, kurioje nustatyti kovos su sukčiavimu visais organizacijos lygmenimis tikslai, atsižvelgiant į specialių veiksmų planą, kuris yra Europos prokuratūros vidaus kontrolės sistemos dalis ir kuris yra reguliariai stebimas; palankiai vertina Europos prokuratūros vidaus kontrolės pareigūno atliktą kovos su sukčiavimu strategijos veiksmų plano metinę peržiūrą ir tai, kad apie tos peržiūros rezultatus jis pranešė administracijos direktoriui;

28. žino, kad laikydamasi Europos prokuratūros finansinių taisyklių, Europos prokuratūra laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. užtikrino tinkamą finansinių sandorių ir viešųjų pirkimų procedūrų lygį atlikdama finansinių sandorių (mokėjimų, įsipareigojimų ir vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti) bei viešųjų pirkimų procedūrų ex post kontrolę;

29. pažymi, kad Europos prokuratūrai pateikta daugiau pranešimų apie nusikaltimus (2023 m. – 4 187, palyginti su 3 318 2022 m. ir 2 832 2021 m.) ir dėl to padaugėjo pradėtų tyrimų (2023 m. – 1 371, palyginti su 865 2022 m. ir 567 2021 m.) bei apskaičiuota didesnė padaryta žala (2023 m. – 19,27 mlrd. EUR, palyginsi su 14,1 mlrd. EUR 2022 m. ir 5,4 mlrd. EUR 2021 m.); pažymi, kad didžiausią dalį gautos operatyvinės informacijos sudarė iš privačių subjektų (2 494, t y. 29 proc. daugiau negu 2022 m.) ir nacionalinių institucijų (1 562, t. y. 24 proc. daugiau negu 2022 m.) gauti pranešimai, ir apgailestauja, kad iš kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų gautų pranešimų skaičius išliko labai mažas (108) – tai rodo, kad iš pastarųjų pusės nebuvo pasiekta jokios reikšmingos pažangos nusikaltimų aptikimo ir pranešimo apie juos srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius (2023 m. – 139, palyginti su 87 2022 m. ir 5 2021 m.) kartu su Europos prokuratūros gautais nutarimais įšaldyti (1,5 mlrd. EUR suma, palyginti su 359,1 mln. EUR 2022 m. ir 147 mln. EUR 2021 m.) rodo didėjantį Europos prokuratūros veiksmingumo lygį;

30. pažymi, kad, palyginti su 2022 m., Europos prokuratūros bylų skaičius 2023 m. beveik padvigubėjo ir pasiekė 1 927 aktyvius tyrimus; giria Europos prokuratūrą už produktyvią 2023 m. veiklą, kuri apima 139 kaltinimus, 339 su PVM susijusias bylas ir daugiau kaip 200 tyrimų, susijusių su priemonės „NextGenerationEU“ įgyvendinimu; taip pat pažymi, kad Europos prokuratūra padėjo nacionaliniuose teismuose patraukti baudžiamojon atsakomybėn daugiau Sąjungos sukčiavimo vykdytojų;

31. pažymi, kad 2023 m. 48 bylos užbaigtos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu (palyginti su 20 bylų 2022 m.) ir kad konfiskuota suma siekė 60 mln. EUR (palyginti su 2 mln. EUR 2021 m.); pabrėžia, jog svarbu, kad būtų sistemingai teikiamos ataskaitos apie tolesnius su šiomis bylomis susijusius veiksmus, atsižvelgiant į priimtas finansines priemones (konfiskavimą ir lėšų susigrąžinimą), siekiant kuo geriau suprasti Europos prokuratūros veiksmų poveikį; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Europos prokuratūra ir Komisija, siekdamos racionalizuoti savo pranešimus ir pritaikyti juos prie galimų administracinių procedūrų poreikių, kad būtų galima priimti priemones, kuriomis būtų atkurtas finansinių nusikaltimų paveiktas Sąjungos biudžetas; dar kartą ragina Komisiją padėti Europos prokuratūrai vykdyti stebėseną ir tolesnę veiklą tokiu būdu, kad riboti Europos prokuratūros ištekliai nebūtų naudojami atliekant kitas užduotis, kaip tik susijusias su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu; ragina Europos prokuratūrą, jei įmanoma ir tikslinga, glaudžiau bendradarbiauti su kitomis Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros organizacijomis, pavyzdžiui, Eurojustu ir Europolu, arba bendradarbiaujant su OLAF pasinaudoti valstybėse narėse įsteigtų kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų paslaugomis, kad būtų galima stebėti Europos prokuratūros tyrimų rezultatus;

32. pabrėžia, koks iš esmės svarbus yra turto susigrąžinimas kuriant patikimą atgrasomąją priemonę organizuoto nusikalstamumo atžvilgiu; palankiai vertina Europos prokuratūros dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose siekiant daryti tolesnę pažangą vykdant turto susigrąžinimo operacijas; pabrėžia, kad Komisija turi pakviesti Europos prokuratūrą dalyvauti naujai sukurtame bendradarbiavimo tinkle turto susigrąžinimo ir konfiskavimo klausimais; pažymi, kad laiku ir veiksmingai tiriant su sukčiavimu susijusius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos galima sutaupyti nemažai Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų lėšų;

33. yra susirūpinęs dėl didėjančio Europos prokuratūros tyrimų, susijusių su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimu, skaičiaus (2023 m. pabaigoje tokių tyrimų buvo 233, palyginti su 15 tyrimų 2022 m. pabaigoje) ir dėl jų atitinkamos apskaičiuotos finansinės žalos (1,86 mlrd. EUR); yra ypač susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant didelio tyrimų skaičiaus, šiuo metu valstybės narės nėra įpareigotos pranešti Komisijai apie su EGADP susijusius atvejus per Pažeidimų valdymo sistemą (IMS); primena pareigą pranešti Europos prokuratūrai apie visus sukčiavimo atvejus, darančius poveikį EGADP, ir pabrėžia, kad tokie atvejai taip pat yra svarbūs su EDES susijusioms priemonėms; pabrėžia, kad iš pradžių nepakankamai įvertinta Europos prokuratūros darbo krūvio apimtis gerokai padidėjo ir, kaip tikimasi, toliau didės, visų pirma dėl didėjančio su EGADP susijusių bylų skaičiaus, ir kad atitinkamos analizės rodo, jog ateinančiais metais sukčiavimo, korupcijos, dvigubo finansavimo ir interesų konfliktų atvejų skaičius gali augti eksponentiškai; ragina Europos prokuratūrą sistemingai analizuoti ir nustatyti sukčiavimo modelius valstybėse narėse, kuriose nustatyta daug su EGADP susijusių atvejų, ir pranešti apie šiuos modelius valstybėms narėms, Komisijai ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupei, siekiant sustiprinti prevencines priemones sukčiavimo rizikai mažinti; ragina Europos prokuratūrą, Komisiją ir OLAF glaudžiai bendradarbiauti siekiant kuo labiau sumažinti tokios nesąžiningos veiklos poveikį Sąjungos biudžetui ir užtikrinti, kad būtų pasiekti EGADP tikslai; primena raginimą Komisijai pateikti Europos prokuratūrai tinkamas gaires, kaip remti ir skatinti taisomųjų priemonių, kurios taikomos po nepriklausomo Europos prokuratūros sukčiavimo, kuris daro poveikį EGADP, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jį, priėmimą, ir nuolat informuoti biudžeto valdymo instituciją apie turimas galimybes;

34. supranta, kad Europos prokuratūra reagavo į Parlamento raginimą sukurti geresnę stebėsenos sistemą ir imtis aktyvesnių tolesnių veiksmų, susijusių su tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu, – ji pradėjo skaitmeninių statistikos priemonių projektą, kad būtų galima geriau panaudoti jos tvarkomus duomenis ir sustiprinti strateginės analizės pajėgumus sukčiavimo modeliams nustatyti; pritaria Europos prokuratūros požiūriui, kad šių pastangų sėkmė yra tiesiogiai susijusi su turimais ištekliais, ir ragina Komisiją atsižvelgti į šią veiklą bei su ja susijusias išlaidas rengiant būsimus pasiūlymus dėl Reglamento (ES) 2017/1939 ir dėl biudžeto lėšų;

35. palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas nustatyti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) tiek operatyvinei, tiek administracinei veiklai, dėl ypatingo Europos prokuratūros veiklos pobūdžio įtraukiant konkrečius tikslus; toliau laikosi savo išreikštos pastabos, kad operatyvinės veiklos rodikliai turi apimti informaciją apie areštuotas, konfiskuotas ir galiausiai į Sąjungos biudžetą susigrąžintas sumas. Šio biudžeto apsauga iš esmės yra Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros, kurios svarbi dalis yra Europos prokuratūra, pagrindas; supranta, kad stebėsenos ir tolesnių veiksmų vykdymas, įskaitant ataskaitų apie susigrąžinimo rezultatus teikimą, nepatenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį ir jiems atlikti reikia išteklių ir konkrečių įgaliojimų, kurie nėra Europos prokuratūros misijos dalis; prašo Komisijos padėti Europos prokuratūrai nustatyti rodiklius, susijusius su šios esminės užduoties įvykdymu, ir pabrėžia, kad geresnė stebėsenos sistema ir daugiau pakankamai išsamių duomenų, sugrupuotų pagal nusižengimų tipologiją, interesų sektorių ar geografinę teritoriją, galėtų padėti pasiekti apčiuopiamesnį Europos prokuratūros tyrimų poveikį ir nustatyti sukčiavimo modelius;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

36. pastebi darbuotojų skaičiaus augimo tendenciją: nuo 58 darbuotojų 2020 m., 122 darbuotojų 2021 m. iki 217 baigiantis 2022 m. ir 238 – baigiantis 2023 m.; žino, kad 2023 m. Europos prokuratūra biudžeto valdymo institucijos prašė panaikinti 20 sutartininkų etatų ir sukurti 20 laikinųjų darbuotojų etatų. Prašymas buvo patenkintas ir tais pačiais metais Europos prokuratūra tai įgyvendino, todėl bendras darbuotojų skaičius nepakito (248 darbuotojai: 171 laikinasis darbuotojas, 48 sutartininkai ir 29 deleguotieji nacionaliniai ekspertai), tik etatai buvo paskirstyti kitaip (191 laikinasis darbuotojas, 28 sutartininkai, 29 deleguotieji nacionaliniai ekspertai); vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad, nustačius tam tikrų su saugumu susijusių trūkumų, 2023 m. gegužės mėn. Europos prokuratūra paprašė parengti taisomąjį biudžetą ir suteikti papildomų etatų, kad būtų padidintas fizinis, informacijos ir kibernetinis saugumas centriniu ir decentralizuotu lygmenimis, ir kad iš 21 nustatyto su saugumu susijusio etato 2023 m. lapkričio mėn. buvo skirtos tik aštuonios pareigybės (1 AD 9 etatas, 4 – AD 6 ir 3 –AST 3 etatai) tolesniam saugumo priemonių įgyvendinimui, kuris buvo užbaigtas 2024 m.;

37. atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. užimtumo lygis centriniame biure buvo 92,97 proc., t. y. 238 darbuotojai, palyginti su 256 biudžete numatytais etatais; pažymi, kad iš 140 Europos deleguotiesiems prokurorams skirtų etatų 2023 m. pabaigoje 130 etatų buvo užimti, o dar 10 deleguotųjų prokurorų pareigas pradėjo eiti 2024 m., todėl buvo pasiektas 100 proc. užimtumo lygis; pažymi, kad Europos prokuratūra sustiprino savo pajėgumus vykdyti savalaikes ir skaidrias įdarbinimo procedūras – 2023 m. ji užbaigė 24 atrankos procedūras ir įdarbino 45 statutinius darbuotojus, 8 naujus Europos prokurorus bei paskyrė 35 naujus Europos deleguotuosius prokurorus;

38. pažymi, kad iki 2023 m. gruodžio mėn. darbuotojų (laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų) kaita siekė 4,62 proc.[15], t. y. iš viso per metus atsistatydino 11 darbuotojų, daugiausia dėl to, kad jie perėjo dirbti į kitas institucijas (keturi atvejai) ir į kitose Europos institucijose pasiūlytas aukštesnes pareigas (septyni atvejai); pažymi, kad pagrindinė šios kaitos priežastis yra Liuksemburgo darbo rinkos, kurioje yra labai ribotas talentų rezervas ir menka specializuotų įgūdžių pasiūla, specifiškumas;

39. pripažįsta Komisijos pastangas patenkinti Europos prokuratūros prašymus dėl papildomų etatų; mano, jog darbo krūvio prognozės rodo, kad reikia papildomų išteklių, visų pirma atsižvelgiant į neišnagrinėtus ir papildomus su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone susijusius atvejus ir plataus masto sukčiavimą PVM, taip pat į tai, kad numatoma, jog administracinės ir centrinės paramos funkcijos didės, atsižvelgiant į išaugusį operatyvinių darbuotojų skaičių; atkreipia dėmesį į riziką, kuri gali kilti nepakankamai įvertinus poreikius ir pajėgumus; pažymi, kad 2023 m. išlaidos intra muros dirbusiems laikinojo įdarbinimo agentūrų pasamdytiems darbuotojams ir išorės paslaugų teikėjams siekė 4 235 242 EUR; ragina Komisiją ir Europos prokuratūrą rasti tvarų ilgalaikį sprendimą, kuris sudarytų sąlygas tęstinumui, užtikrintų konfidencialumą ir išsaugotų turimas kompetencijas; palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūros papildomi operatyviniai poreikiai yra išsamiai išdėstyti 2024–2026 m. bendrajame Europos prokuratūros programavimo dokumente ir 2024 m. biudžeto prašyme;

40. susirūpinęs pažymi, kad Liuksemburgo darbo rinka yra labai konkurencinga ir kad Sąjungos administracijos siūlomos finansinės sąlygos palyginti su vietos rinka (darbo užmokestis kasmet įvairiai indeksuojamas) nėra patrauklios ir jomis neatsižvelgiama į dideles pragyvenimo išlaidas, kurios tapo dar didesne problema dėl infliacijos lygio ir padidėjusių būsto išlaidų; pažymi, kad Europos prokuratūra savo darbuotojams negali pasiūlyti karjeros su perspektyva tapti Sąjungos pareigūnais, todėl jos darbo pasiūlymai yra dar mažiau patrauklūs nei kitų keturių Sąjungos institucijų, veikiančių Liuksemburge; pabrėžia, kad dėl to arba gaunama labai nedaug paraiškų užimti laisvas darbo vietas, arba atrinkti kandidatai atmeta gautą darbo pasiūlymą dėl didelių pragyvenimo išlaidų; ragina Europos prokuratūrą ir Komisiją įgyvendinti priemones, kuriomis didinamas Europos prokuratūros patrauklumas tarptautinės patirties turintiems aukštos kvalifikacijos specialistams, pvz., 2025 m. biudžeto valdymo institucijos patvirtintą būsto pašalpą žemesnės kategorijos darbuotojams, kaip rekomendavo aukšto lygio tarpinstitucinė grupė; atkreipia dėmesį į pernelyg didelį tam tikrų tautybių darbuotojų skaičių;

41. pažymi, kad 2023 m. pabaigoje iš viso 238 darbuotojai (137 vyrai ir 101 moteris) tinkamai užtikrino geografinę ir lyčių pusiausvyrą; tvirtina, kad Europos prokuratūros darbuotojų pasiskirstymas pagal pilietybę nuolat stebimas įdarbinant naujus darbuotojus, siekiant užtikrinti pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į nevienodą kandidatų pasiskirstymą ir į tai, kad iš 26 skirtingų pilietybių daugiausiai atstovaujama Italijai (34 darbuotojai), Rumunijai (33 darbuotojai), Graikijai (26 darbuotojai) ir Belgijai (24 darbuotojai); ragina Europos prokuratūrą imtis aktyvių priemonių, kad būtų užtikrintas subalansuotas jos darbuotojų tautybių atstovavimas, atspindintis dalyvaujančių valstybių narių įvairovę; reiškia susirūpinimą dėl lyčių pasiskirstymo vyresniosios vadovybės pareigose (keturi vyrai ir viena moteris) ir ragina šį klausimą spręsti įgyvendinant bendrą įvairovės strategiją; ragina skelbti metinę ataskaitą su pagal lytį, pilietybę ir užimtumo kategoriją suskirstytais duomenimis, įskaitant konkrečias priemones, kuriomis siekiama pašalinti įdarbinimo ir karjeros galimybių srities spragas ir stebėti bei šalinti disbalansą;

42. yra informuotas, kad sprendimas įgyvendinti įvairovės ir įtraukties strategiją buvo priimtas 2023 m., o strategija turi būti parengta 2024 m.; ragina Europos prokuratūrą daryti pažangą ją priimant ir reguliariai atlikti savo darbuotojų apklausas, skatinant tarpusavio vertinimą su kitomis kovos su sukčiavimu struktūros organizacijomis, pavyzdžiui, Eurojustu, OLAF ir Europolu; supranta, kad Europos prokuratūros įvairovės ir įtraukties politika bus grindžiama 2023 m. kovo mėn. priimta ES agentūrų tinklo įvairovės ir įtraukties chartiją, ir mano, kad apskritai ji skatins įvairovę siekiant didesnio darbo vietos patrauklumo specialiųjų poreikių turintiems kandidatams; dar kartą prašo Europos prokuratūros nedelsiant priimti įvairovės ir įtraukties chartiją, atsižvelgiant į 2023 m. padidėjusį darbuotojų skaičių;

43. pastebi, kad iki 2023 m. pabaigos 341 iš 396 darbuotojų (palyginti su 275 iš 332 darbuotojų 2022 m.), įskaitant laikinuosius darbuotojus, sutartininkus, deleguotuosius nacionalinius ekspertus ir Europos deleguotuosius prokurorus, dirbo tyrimo veiksmų srityje (t. y. 86,10 proc. palyginti su 82,83 proc. 2022 m. ir 86 proc. 2021 m.), o 55 darbuotojai (palyginti su 57 darbuotojais 2022 m.) vykdė administracinės paramos ir kontrolės funkcijas;

44. palankiai vertina tai, kad 2023 m. į Europos prokuratūrą paskirti 8 nauji Europos prokurorai ir 35 nauji Europos deleguotieji prokurorai; pakartoja, kad Europos prokuratūra gali atlikti savo vaidmenį tik tuo atveju, jei ji teisminiu požiūriu bus visiškai nepriklausoma, o tai užtikrina nuopelnais grindžiama ir objektyvi skyrimo procedūra; ragina valstybes nares prisidėti prie visiško Europos prokuratūros nepriklausomumo šiuo atžvilgiu;

45. laikosi nuomonės, kad Europos deleguotųjų prokurorų skyrimas yra bendra Europos prokuratūros ir valstybių narių atsakomybė; pabrėžia, kad skyrimo procedūra visada turi atitikti Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnį ir nacionalinės procesinės autonomijos principą;

46. pabrėžia, kad, siekiant pritraukti ir išlaikyti patyrusius specialistus, reikia suteikti daugiau karjeros raidos galimybių Europos deleguotiesiems prokurorams; ragina gerinti įdarbinimo sąlygas, įskaitant aiškią karjeros raidą ir socialinės apsaugos bei pensijų sistemų standartizavimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, užtikrinant, kad nacionaliniai darbo užmokesčio skirtumai neatgrasytų kvalifikuotų kandidatų nuo paraiškų teikimo;

47. vertina tai, kad 2023 m. ir 2024 m. pradžioje Europos deleguotųjų prokurorų skaičius pasiekė iš pradžių numatytą 140 etatų; džiaugiasi dėl sprendimo suderinti Europos deleguotųjų prokurorų ir lygiaverčio atsakomybės lygio ES pareigūnų atlyginimus, o ne skirti jiems 80 proc. ES pareigūnų atlyginimų, kaip buvo numatyta iš pradžių; mano, kad šiuo sprendimu padidinamas Europos deleguotųjų prokurorų pareigybės patrauklumas ir sudaromos sąlygos įdarbinti labiau patyrusius nacionalinius prokurorus, kurių valstybėje narėje gaunamas darbo užmokestis buvo didesnis už Europos prokuratūros siūlomą atlyginimą, taip pat sumažinama Europos prokuratūrai tenkanti administracinė našta įgyvendinant Europos deleguotųjų prokurorų įdarbinimo sąlygų 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai bendras atlyginimas atskaičius mokesčius yra mažesnis už valstybės narės mokamą darbo užmokestį yra skiriama papildoma suma, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokestis atitiktų ankstesnį lygį;

48. pabrėžia, kad Europos prokurorų ir Europos deleguotųjų prokurorų atrankos procesas nėra autonomiškai valdomas Europos prokuratūros, nes Europos prokurorų kandidatūras pateikia valstybės narės, o vėliau juos skiria Europos Vadovų Taryba. Europos prokurorų kandidatūras pateikia valstybės narės, o juos skiria – Kolegija; laikosi nuomonės, kad kvalifikuotų kandidatų į Europos deleguotųjų prokurorų pareigas paraiškų skaičius padidėtų, o skyrimo procesas taptų atrankesnis, jei būtų aiškiai apibrėžtos karjeros perspektyvos ir užtikrintas palankesnis administracinis drausmingumas socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo srityje; pakartoja, kad Europos deleguotiesiems prokurorams suteikus specialų statusą būtų atsižvelgiama į jų teisminį funkcijų pobūdį ir šios pareigos taptų patrauklesnės; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamus sprendimus tuo atveju, jei būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1939;

49. supranta, kad kiekviena valstybė narė privalo (pagal Reglamento (ES) 2017/1939 96 straipsnio 6 dalį) nustatyti teisinio ar administracinio pobūdžio tvarką, kuria būtų užtikrinta, kad Europos deleguotieji prokurorai būtų integruoti į sistemą ir apdrausti, įskaitant visas įmokas į atitinkamas nacionalines socialinės apsaugos, pensijų ir draudimo sistemas, tačiau kai kurios valstybės narės dar nevisiškai įvykdė šį įsipareigojimą; todėl ragina Komisiją peržiūrint Reglamentą (ES) 2017/1939 pasiūlyti veiksmingą sprendimą, kaip išspręsti Europos deleguotųjų prokurorų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo spragą;

50. pažymi, kad iki 2023 m. Teisingumo Teisme buvo pateikti penki skundai dėl Europos deleguotųjų prokurorų skyrimo, iš kurių trys buvo baigti nagrinėti (skundai atmesti arba atsiimti) ir vienas buvo atmestas, tačiau šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjamas apeliacinis skundas, o paskutinis skundas dėl Kolegijos sprendimo, kuriuo atmetamas valstybės narės pasiūlyto asmens paskyrimas Europos deleguotuoju prokuroru, panaikinimo buvo priimtas 2024 m. liepos mėn., nes Kolegijos sprendimas nebuvo pakankamai pagrįstas, ir šiuo metu tebevyksta sprendimo panaikinimo įgyvendinimo analizė; pažymi, kad Bendrajam Teismui nepateikta naujų skundų dėl skyrimo į Europos prokuratūrą;

51. pažymi, kad 2023 m. pradėta įgyvendinti Europos prokuratūros mokymosi ir tobulinimosi strategija, kuria siekiama skatinti nuolatinio mokymosi kultūrą ir sudaryti palankesnes sąlygas reguliariai vertinti kintančius darbuotojų mokymosi poreikius ir prie jų prisitaikyti. Taip pat buvo atlikta bandomoji mokymosi poreikių analizė;

52. kalbant apie taikomas priemones ir politiką, kuriomis siekiama užtikrinti darbuotojų fizinę ir psichinę gerovę, pažymi, kad 2023 m. visos priemonės buvo peržiūrėtos ir dėl jų konsultuotasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektai (personalo komitetu, darbuotojais apskritai ir vadovybe), siekiant rasti Europos prokuratūros, kaip augančios ir sparčiai kintančios organizacijos, lūkesčių ir realybės pusiausvyrą; pažymi, kad Europos prokuratūra taiko lankstaus darbo laiko ir standartinę darbo iš namų tvarką, pagal kurią numatoma viena nuotolinio darbo diena per savaitę ir ne daugiau kaip trys dienos per savaitę, taip pat galimas nuotolinio darbo pratęsimas, jei galimybes riboja rimtos su sveikata ar šeima susijusios priežastys; pažymi, kad pagal dabartinę tvarką taip pat 10 dienų per atitinkamus metus galima dirbti iš kitos teritorijos negu darbo vieta, šių dienų nesusiejant su kitomis atostogų dienomis; mano, kad dabartinės Europos prokuratūros darbo sąlygos suteikia darbuotojams galimybę pasinaudoti skaitmeninių sprendimų teikiama nauda, nes yra užtikrinamas tinkamas autonomijos lygis planuojant darbo modelius, sudarant palankesnes sąlygas derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą ir skatinant komandinę moralę ir dvasią; palankiai vertina tai, kad šiuo metu plėtojama gerovės politika, į kurią turi būti įtrauktas skyrius apie galimybe dirbti nuotoliniu būdu besinaudojančių darbuotojų gerovę;

53. pabrėžia, kad, kaip pasiūlė Parlamentas, 2023 m. antrąjį pusmetį vyko atviros konsultacijos dėl lanksčių darbo sąlygų ir buvo atlikta 2021 m. bei 2022 m. priimtų sprendimų ex post peržiūra; pažymi, kad, atsižvelgdamas į visų suinteresuotųjų subjektų nuomonę, 2023 m. gruodžio mėn. administracijos direktorius į nuostatas įtraukė atnaujinimus; pažymi, kad pakeitimai apėmė sąvokos „nuotolinio darbo vieta“ išplėtimą (nuo 2 iki 2,5 valandos kelio spindulys aplink Europos prokuratūros centrinį biurą) ir mišrios darbo tvarkos laikinojo įdarbinimo agentūrų pasamdytiems darbuotojams; pažymi, kad nebuvo priimta jokių tolesnių Kolegijos sprendimų pakeitimų, atsižvelgiant į tai, kad administracijos direktoriaus sprendimai jau apėmė konsultacijų su darbuotojais rezultatus;

54. pažymi, kad, atsižvelgiant į Parlamento raginimus, pirmąjį 2025 m. ketvirtį planuojama atlikti darbuotojų pasitenkinimo (įsitraukimo) apklausą; supranta, kad Europos prokuratūros personalo komitetas taip pat atliko darbuotojų prioritetų tyrimą, ir skatina intensyvesnį dialogą siekiant pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą užtikrinančias sąlygas;

55. palankiai vertina tai, kad nebuvo pranešta apie jokį profesinio pervargimo ar priekabiavimo atvejį ir kad ilgalaikių nedarbingumo atostogų skaičius yra labai nedidelis; palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūra suvokia savo pareigą užtikrinti darbuotojų sveikatos ir gerovės propagavimą ir išsaugojimą, taip pat tai, kad ji atlieka stebėsenos praktiką, siekdama supratimo, kuris apima nepanaudotas kasmetines atostogas, kasmetinių atostogų perkėlimą ir nebuvimą darbe, ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų išėjusių darbuotojų skaičių ir nebuvimo darbe trukmę; primena, kad svarbu sukurti aiškią ir struktūrizuotą pranešimo apie Europos vyriausiojo prokuroro ir Europos prokurorų priekabiavimo atvejus tvarką, taip pat tai, kad su šia tvarka turi būti supažindinti visi darbuotojai;

56. pažymi, kad 2023 m. pradžioje Europos prokuratūros centrinis biuras atliko bandomąjį stažuočių projektą ir Europos prokuratūros teisės tarnyboje buvo priimti du stažuotojai, o 2023 m. kovo ir rugsėjo mėn. dar du stažuotojai atliko apmokamą 5 mėnesių trukmės stažuotę vietoje; pažymi, kad, remiantis teigiamomis bandomojo projekto išvadomis, 2024 m. buvo parengta ir patvirtinta stažuočių politika, o po to tais pačiais metais pirmą kartą buvo atrinkti faktiniai stažuotojai; palankiai vertina iniciatyvą užmegzti eksperimentinį bendradarbiavimą su vietos universitetu ir, jei ji pasiteisins, ragina ją išplėsti, įtraukiant kitus ES universitetus, kurie galėtų suteikti įdomių perspektyvų toliau plėtojant jaunųjų specialistų programas įvairovei skatinti; pabrėžia, kad didelės pragyvenimo Liuksemburge išlaidos yra didelė kliūtis potencialiems stažuotojams; pažymi, kad stažuotės turėtų būti apmokamos, vadovaujantis 2023 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl kokybiškų stažuočių Sąjungoje (2020/2005(INL), kurioje raginama užtikrinti, kad visos stažuotės Sąjungoje būtų apmokamos;

57. palankiai vertina intensyvų personalo komiteto darbą, galutinį jo vidaus darbo tvarkos taisyklių priėmimą, pirmą kartą surengtą darbuotojų komiteto atvirų durų dieną, pradėtą pirmąją visos Europos prokuratūros darbuotojų apklausą, komiteto dalyvavimą vykdant darbuotojų atrankos procedūrą, visų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias Europos prokuratūra priėmė prieš įsteigiant personalo komitetą, peržiūrą atgaline data, ir tai, kad buvo pateikti pasiūlymai dėl vidaus reorganizavimo, darbo laiko ir mišraus darbo, įgyvendinimo taisyklių ir darbo sąlygų gerinimo;

58. supranta, kad Europos prokuratūra daro pažangą siekdama užbaigti rengti veiklos tęstinumo planą, įtrauktą į Sąjungos administravimo valdymo standartus, ir primygtinai ragina Europos prokuratūrą nedelsiant jį priimti;

Etikos sistema ir skaidrumas

59. supranta, kad palaipsniui kuriama Europos prokuratūros etikos sistema; pažymi, kad pagrindinės šios etikos sistemos vertybės aiškiai išdėstytos elgesio kodeksuose, kuriuose apibrėžiami elgesio, kurio tikimasi iš visų lygmenų darbuotojų, standartai; taip pat pažymi, kad etikos sistema priklauso nuo Europos prokuratūros gero administracinio elgesio kodekso, jos kovos su sukčiavimu strategijos ir etikos mokymo programos, kuri apima priekabiavimą, informavimą apie pažeidimus, interesų konfliktų prevenciją ir kitus etikos klausimus; apgailestauja, kad Europos prokuratūros darbuotojai neprivalo dalyvauti toje mokymo programoje, kuri užtikrintų nuoseklų Europos prokuratūros elgesio kodeksų supratimą ir taikymą; ragina Europos prokuratūrą ištaisyti šią padėtį;

60. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra vykdo darbuotojų informuotumo apie etikos sistemą ir susijusius klausimus didinimo veiklą; ragina Europos prokuratūrą nustatyti, kad tokius mokymus privalėtų lankyti pareigas pradedantys eiti Europos prokurorai ir Europos deleguotieji prokurorai; mano, kad reikia aktyviau vesti vidaus dialogą;

61. pažymi, kad 2023 m. nebuvo nustatyta interesų konfliktų atvejų; žino, kad Kolegijos nariams, Europos deleguotiesiems prokurorams ir operatyvinių padalinių darbuotojams ir kitiems jautrių pareigybių darbuotojams nustatytos specialios interesų konfliktų deklaracijos formos ir interesų konflikto taisyklės; palankiai vertina tai, kad rengiama struktūrizuota interesų konfliktų politika, ir ragina Europos prokuratūrą užbaigti jos priėmimą; ragina įgyvendinti privalomą kasmetinį etikos ir sąžiningumo mokymo kurso žinių atnaujinimą visiems Europos prokuratūros darbuotojams;

62. primygtinai ragina Europos prokuratūrą stiprinti savo vidaus sąžiningumo sistemą, įpareigojant viešai atskleisti visus vyresniųjų pareigūnų, įskaitant Kolegijos narius, finansinius interesus ir išorės veiklą; ragina periodiškai atlikti šios atskleistos informacijos auditą siekiant nustatyti ir sumažinti galimą nederamo poveikio riziką;

63. supranta, kad Europos prokuratūra siekia užkirsti kelią „sukamųjų durų“ reiškiniui, visų pirma pasisakydamos už griežtą Tarnybos nuostatų, nustatytų visose Europos prokuratūros sutartyse, taikymą, įskaitant ad hoc išėjimo iš darbo formas, kuriose nurodomi įsipareigojimai pasibaigus tarnybos laikui; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2023 m. priimtas Europos prokuratūros darbuotojams skirtas gaires dėl išorės veiklos ir paskyrimų, susijusių su veiklai, kuri nelaikoma pomėgiais ar laisvalaikio veikla ir nepatenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį;

64. ragina nustatyti griežtesnę „sukamųjų durų“ reiškinio politiką, įskaitant ilgesnį, bent dvejų metų veiklos pertraukos laikotarpį vyresniesiems Europos prokuratūros pareigūnams, prieš jiems galint įsidarbinti privačiajame sektoriuje, susijusiame su Europos prokuratūros tyrimais; prašo Europos prokuratūros kasmet peržiūrėti, kaip laikomasi šių apribojimų pasibaigus tarnybos laikui;

65. ragina Europos prokuratūrą priimti specialią informavimo apie pažeidimus ir kovos su atsakomaisiais veiksmais procedūrą, kad būtų integruotos Kolegijos priimtų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės (Kolegijos sprendimas 2021/077 dėl Europos prokuratūrai taikytinų informavimo apie pažeidimus gairių nustatymo), ir kuri papildytų Europos prokuratūros finansinių taisyklių 45 straipsnio 12 dalį (nustatančią veiksmus, kurių reikia imtis šiomis aplinkybėmis), siekiant užtikrinti saugią ir apsaugotą darbo vietą; palankiai vertina iniciatyvą intensyvinti vidaus komunikaciją dėl pirmojo konfidencialių patarėjų tinklo ir kovos su priekabiavimu nuostatų, taip pat visų nacionalinių Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjų informavimą apie informavimo apie Europos prokuratūros įgaliojimų pažeidimus mechanizmą;

Skaitmeninimas, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

66. apgailestauja dėl Europos prokuratūros savarankiškumo IT srityje padėties, kuriai neigiamą poveikį daro Komisijos Skaitmeninių paslaugų generalinio direktorato (Skaitmeninių paslaugų GD, anksčiau – DIGIT) sprendimas nutraukti skaitmeninių darbo vietos paslaugų teikimą; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti Europos prokuratūros savarankiškumą IT srityje reikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie iki šiol nebuvo suteikti dėl apribojimų, susijusių su bendrais turimais biudžeto ištekliais atitinkamose eilutėse; apgailestauja, jog Europos prokuratūra, atsižvelgiant į riziką jos operatyvinei veiklai, turėjo sukurti savo skaitmeninių paslaugų pajėgumus, kad galėtų patenkinti papildomus žmogiškuosius išteklius, kurie jai buvo suteikti pradėjus dalyvauti Lenkijai ir Švedijai;

67. pažymi, kad iš pradžių Europos prokuratūra pirmenybę teikė su jos operatyvine veikla susijusių esminių skaitmeninių paslaugų, pavyzdžiui, bylų valdymo sistemos, kūrimui ir veikimui, tačiau taip pat pripažįsta, kad Europos prokuratūrai, kurios skaitmeninės paslaugos bent iš dalies neatitinka Komisijos skaitmeninių paslaugų, vidutinės trukmės laikotarpiu greičiausiai reikėjo taikyti individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį; pastebi, kad Komisijos paslaugos nutraukiamos lemiamu Europos prokuratūros įsteigimo konsolidavimo etapu;

68. supranta, kad 2023 m. Europos prokuratūros IT, saugos ir palaikomųjų paslaugų skyrius toliau įgyvendino dvi pagrindines programas: savarankiškumo IT srityje programą, kuria siekiama sukurti išsamų pačios organizacijos tvarkomą administracinių IT paslaugų katalogą, ir Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos programą, skirtą toliau stiprinti organizacijos skaitmeninimą pagrindinėje veiklos srityje; pažymi, kad 2023 m. Europos prokuratūra toliau rengėsi palaipsniui pereiti nuo Skaitmeninių paslaugų GD suteiktos skaitmeninės darbo vietos prie Europos prokuratūros sukurto ir jos valdomo sprendinio; žino, kad nors šiems pokyčiams įgyvendinti reikalingi ištekliai buvo įtraukti į Europos prokuratūros 2023 m. biudžeto prašymą, biudžeto valdymo institucija jų nesuteikė; pažymi, kad po Skaitmeninių paslaugų GD pranešimo Europos prokuratūra pradėjo derybas siekdama rasti sprendimą, kuris dar nepasiektas;

69. palankiai vertina tai, kad Komisija laikinai pratęsė IT paslaugų teikimą iki 2025 m. birželio mėn., tačiau laikosi nuomonės, kad šių paslaugų įsigijimas iš trečiųjų šalių dabartinėmis aplinkybėmis nėra optimalus sprendimas; supranta, kad sprendimą persvarstyti skatina ne tik su saugumu ir konfidencialumu susiję argumentai, bet ir vien finansiniai aspektai, nes užsakomųjų paslaugų įsigijimas iš trečiųjų šalių būtų daug brangesnis nei vidaus sprendimas, o pastarojo įgyvendinimą, Skaitmeninių paslaugų GD nustojus teikti paslaugas, administruotų Europos prokuratūra; pabrėžia, kad, norint įgyvendinti pageidaujamą vidaus sprendimą reikės tinkamesnio biudžeto ir ilgo pereinamojo laikotarpio dėl sudėtingų administracinių aspektų, Europos prokuratūros patirties stokos ir decentralizuotos Europos prokuratūros konfigūracijos, pagal kurią Europos deleguotieji prokurorai ir nacionaliniai Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjai dirba keliose vietose visoje Sąjungoje;

70. pakartoja savo raginimą Skaitmeninių paslaugų GD nenutraukti savo paramos Europos prokuratūrai tol, kol Europos prokuratūra sukurs savo patikimą IT sistemą; mano, kad labai svarbu išvengti duomenų praradimo ir užtikrinti, kad Europos prokuratūra galėtų visapusiškai veikti pereinant nuo vieno IT paslaugų teikėjo prie kito; laikosi nuomonės, kad būtina užtikrinti aiškų bendravimą ir operatyvinį koordinavimą perėjimo klausimu įtraukiant aukščiausius Komisijos ir Europos prokuratūros lygmenis; prašo Komisijos ir Europos prokuratūros susitarti dėl laipsniško kompetencijos perdavimo siekiant užtikrinti sklandų ir nenutrūkstamą perėjimą laikotarpiu po pratęsimo, kuris galėtų tęstis ir po 2025 m. birželio mėn.;

71. pažymi, kad Europos prokuratūros prašymai dėl nuolatinių papildomų etatų siekiant užpildyti spragą, atsiradusią dėl Skaitmeninių paslaugų GD veiklos nutraukimo, buvo atmesti 2023 m. sausio mėn., kai Europos prokuratūra paprašė 45 etatų, ir 2024 m. vasario mėn. pabaigoje, kai taip pat buvo atmestas prašymas dėl 2024 m. taisomojo biudžeto, kuriuo prašyta suteikti 2,98 mln. EUR ir etatų planą papildyti 37 etatais; pažymi, kad sprendimas samdyti intra muros rangovus galėtų būti laikino sprendimo dalis siekiant išspręsti Skaitmeninių paslaugų GD paslaugų nutraukimo problemą, tačiau, nors toks požiūris nedelsiant užtikrintų veiklos tęstinumą, jis neturėtų būti suvokiamas kaip galutinis sprendimas Europos prokuratūrai, atsižvelgiant į itin jautrų jos veiklos pobūdį ir poreikį užtikrinti jos skaitmeninių paslaugų tęstinumą ir patikimumą, taip pat į tai, kad jos IT infrastruktūros, sistemų ir įrangos saugumo lygmuo turi būti pats aukščiausias; pritaria nuomonei, jog Europos prokuratūros biudžeto prašymų atmetimas rodo, kad problema vertinama skirtingai, o tai neigiamai veikia Europos prokuratūros operatyvinę veiklą ir kelia galimą pavojų Sąjungos reputacijai, jei dėl to susilpnėtų Europos prokuratūros veiklos pajėgumai;

72. supranta, kad kiekvienas Europos deleguotasis prokuroras turi naudoti visas nacionalines ir Europos prokuratūros bylų valdymo sistemas – tai skirtingos duomenų bazės, kurioms taikomos skirtingos prieigos teisės; mano, kad dėl tokios padėties kasdieninis duomenų valdymas tampa vis sudėtingesnis; taip pat supranta, jog tam, kad būtų galima tvarkyti informaciją ir ja keistis tarp Europos deleguotųjų prokurorų centrinių biurų ir Europos prokuratūros, Europos deleguotieji prokurorai visus bylos dokumentus turi suskaitmeninti naudodami nacionalines skaitmenines priemones ir laikydamiesi nacionalinės teisės; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad oficialioje organizacijos struktūros schemoje formaliai sukurta Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjų pareigybė – taip Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjams (nacionalinio biuro darbuotojams) suteikiama tiesioginė prieiga prie Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos, todėl nuo Europos deleguotųjų prokurorų nuimama administracinių užduočių našta ir sukuriamas pagrindas užtikrinti didesnį bylų duomenų tikslumą ir nuoseklumą naudojantis dvejomis bylų valdymo sistemomis; mano, kad tinkamai peržiūrėjus reglamentą būtų sudarytos palankesnės sąlygos integruoti Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą ir nacionalines bylų valdymo sistemas ir kad šie veiksmai padidintų Europos prokuratūros tyrimų veiksmingumą; vis dėlto pažymi, kad tokia integracija visų pirma galėtų būti susijusi su suderinamais technologiniais sprendimais, naudojamais skirtingose valstybėse narėse ir susietais su faktiniu teismo procesų skaitmeninimo lygiu tose valstybėse narėse; pažymi, kad šiuo metu atitinkama išlaidų našta dalijamasi: nacionaliniai biudžetai padengia išlaidas, susijusias su įrangą, reikalinga sąveikai su nacionalinėmis bylų valdymo sistemomis užtikrinti, o Europos prokuratūros biudžetas padengia išlaidas, susijusias su aparatine įranga ir skaitmeninės darbo aplinkos kūrimu, kurie užtikrinami laikantis tokių pačių standartų kaip ir Europos prokuratūros centrinio biuro darbuotojų atveju ir kurie yra laikomi Reglamente (ES) 2017/1939 numatytų veiklos ryšių išlaidų dalimi;

73. supranta, kad sąveikumas yra svarbus siekiant veiksmingo keitimosi duomenimis ir bendradarbiavimo ir kad, siekiant priimti būtiniausius bendrus keitimosi duomenimis susitarimus ir įgyvendinti teisminio sąveikumo priemones, 2023 m. pradėtas įgyvendinti e. CODEX EPPO naudojimo atvejo projektas, apimantis kelis praktinius seminarus su e. CODEX konsorciumu, siekiant suderinti techninius ir funkcinius reikalavimus; apgailestauja, jog po kelių praktinių seminarų su e. CODEX konsorciumu projektas buvo sustabdytas dėl to, kad būtų galima pereiti prie naujo e. CODEX programos valdytojo – eu-LISA, ir dėl ekspertinių žinių šioje srityje turinčių Europos prokuratūros darbuotojų trūkumo; ragina Komisiją tarpininkauti siekiant tolesnės projekto pažangos ir taip pat atsižvelgti į šiuos veiksmus vertinant Europos prokuratūros biudžeto poreikius;

74. žino, kad dėl organizuoto nusikalstamumo agresyvumo, su kuriuo kovoja Europos prokuratūra, išaugo grėsmė Europos prokuratūros IT struktūriniam vientisumui, todėl reikia sustiprinti fizinį ir skaitmeninį saugumą; pažymi, kad 2023 m. Europos prokuratūra daugiausia dėmesio skyrė savo saugumo valdymo stiprinimui; palankiai vertina Europos prokuratūros sprendimą įsteigti specialų skyrių, kurio užduotis – spręsti kibernetinio ir fizinio saugumo klausimus; pažymi, kad Europos prokuratūra parengė sistemą, apimančią naujus procesus, vaidmenis, atsakomybes ir politiką, kad būtų padidintas operatyviniams ir administraciniams duomenims tvarkyti naudojamų skaitmeninių sistemų saugumas; supranta, jog siekiant įvertinti skaitmeninių sistemų saugumo sistemą buvo atlikti keli rizikos vertinimai, kurių rezultatai parodė, kad reikia įgyvendinti papildomas technines ir valdymo priemones siekiant pagerinti Europos prokuratūros saugumo aplinką; pažymi, kad šiomis aplinkybėmis politikos sistema buvo patobulinta – 2023 m. pasiūlyta ir 2024 m. oficialiai patvirtinta bei priimta saugumo strategija ir pasaulinė informacijos saugumo politika;

75. pažymi, kad 2023 m. Europos prokuratūra visose dalyvaujančiose valstybėse narėse baigė kurti saugumo kontaktinius punktus, kad sustiprintų tose valstybėse narėse esančių darbuotojų ir Europos prokuratūros biurų bendradarbiavimą saugumo klausimais; palankiai vertina susitarimą dėl paslaugų lygio su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų kibernetinio saugumo tarnyba (CERT-EU), kuri teikia paramą tam tikroms reagavimo į incidentus paslaugoms ir vykdo jų stebėseną; pabrėžia, kad įdiegta rizikos vertinimo ir pranešimo apie incidentus sistema yra gerai struktūrizuota ir kad veiksmingai rengiami mokymai; palankiai vertina fizinio saugumo išorės vertinimą, kurio išvados įtrauktos į priimančiosios šalies parengtą padėties gerinimo veiksmų planą;

76. giria 2023 m. padarytą didelę pažangą kuriant atsarginių duomenų centrą ir įgyvendinant susijusį veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių scenarijų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūra kuria savo bylų valdymo ekosistemą, kurios visi elementai yra Europos prokuratūros duomenų centre, o juos valdo Europos prokuratūros darbuotojai, taip užtikrindami Europos prokuratūros sistemų ir tvarkomų duomenų kontrolę, išsaugojimą ir nuosavybę;

77. pripažįsta, kad Europos prokuratūrai reikia naujausios įrangos ir IT sistemų, kad būtų galima kovoti su vis sudėtingesniais nusikaltimais, dažnai susijusiais su skaitmeniniais elementais ir skaitmeniniais metodais; taip pat pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti tvirtą kibernetinio saugumo sistemą, atsižvelgiant į didėjančią riziką, kurią kelia itin technologiškai išprusę nusikaltėlių tinklai ir galimas užsienio kišimasis naudojant kibernetinius išpuolius; remia Europos prokuratūros prašymą skirti išteklių jos kibernetinio saugumo apsaugai ir ragina skubiai įgyvendinti patikimą kibernetinio saugumo strategiją siekiant apsaugoti Europos prokuratūros operacijas ir duomenų vientisumą;

78. pabrėžia, kad dėl Europos prokuratūros veiklos pobūdžio reikia vykdyti specialią priežiūrą ir skirti ypatingą dėmesį asmens duomenų apsaugai; mano, kad Europos prokuratūra ir Europos deleguotieji prokurorai turėtų palaikyti nuolatinį dialogą, kad būtų užtikrintas duomenų tinkamumas naudoti tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui ir užtikrinta pagarba asmens duomenų apsaugai; supranta, kad su duomenų apsaugos tvarkymu susiję reikalavimai kyla iš Reglamento (ES) 2017/1939 ir Reglamento (ES) 2018/1725[16] ir kad tie reikalavimai papildomi bei įgyvendinami Kolegijos sprendimais, priimtais pasikonsultavus su Europos deleguotaisiais prokurorais; palankiai vertina sprendimą visiems darbuotojams rengti privalomus mokymus, įskaitant specialius duomenų apsaugos mokymus, kurie yra būtini norint naudotis Europos prokuratūros bylų valdymo sistema;

Pastatai ir saugumas

79. pažymi, kad dėl nuomos sutarties, pagal kurią Liuksemburgo valdžios institucijos nemokamai nuomoja pastatą, kuriame šiuo metu įsikūrusi Europos prokuratūros būstinė (TOB pastatas), išlaidas sudaro tik mokesčiai už paslaugas, siekiantys 716 724 EUR per metus; pažymi, kad 2023 m. 248 103 EUR suma buvo išmokėta toms pačioms Liuksemburgo valdžios institucijoms už saugumo įrenginius dviejuose papildomuose aukštuose (9 ir 10), kuriais Europos prokuratūra galėjo naudotis 2023 m. pirmąjį ketvirtį;

80. kalbant apie fizinį saugumą, palankiai vertina tai, kad 2023 m. taisomajame biudžete ir 2024 m. biudžete skirti ištekliai, kurių reikia, kad būtų užtikrinti proporcingi pajėgumai gausesnėms saugumo paslaugoms teikti (21 papildomas etatas Europos prokuratūros saugumo pajėgumams didinti), ir Europos prokuratūros pastangas nuolat tobulinti ir racionalizuoti fizinio saugumo procesus; mano, jog norint užtikrinti tinkamą Europos prokuratūros veikimą, reikia apsaugoti prokurorus ir darbuotojus, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo misiją nesusidurdami su grasinimais, įtakos ar spaudimo darymu;

Aplinka ir tvarumas

81. mano, kad Liuksemburgo valdžios institucijos, kurios Europos prokuratūrai suteikė būstinę, turėtų atsižvelgti į būstinės tvarumą ir energinį veiksmingumą; ragina Europos prokuratūrą pradėti diskusijas su Liuksemburgo valdžios institucijomis siekiant išnagrinėti konkrečius veiksmus, skirtus jos patalpų aplinkosauginiam pėdsakui gerinti, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pvz., saulės baterijų plokščių, įrengimą, CO2 kompensavimo priemonių įdiegimą ir aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos įgyvendinimą, siekiant įvertinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą, teikti ataskaitas apie jį ir jį didinti, taip pat taupyti energiją; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Europos prokuratūros ir vietos priimančiosios valdžios institucijų dialogui, siekiant užtikrinti optimalų išteklių naudojimą ir Europos prokuratūros operacijų suderinimą su Sąjungos tvarumu;

82. pažymi, kad Europos prokuratūros centrinis biuras yra integruotas į Liuksemburgo nemokamo viešojo transporto tinklą, todėl jis lengvai pasiekiamas mažo poveikio aplinkai priemonėmis, darbuotojams ir lankytojams nepatiriant jokių išlaidų, ir kad centrinio biuro požeminė automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengta speciali dviračių stovėjimo aikštelė; supranta, kad šiuo metu diskutuojama dėl elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimo toje pačioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

83. laikosi nuomonės, kad Europos prokuratūros, kaip pagrindinės Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros operatyvinių sudedamosios dalies, funkcija gali būti veiksmingai vykdoma tik intensyviai bendradarbiaujant su jos partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais ir gaunant jų paramą; pakartoja, kad Europos prokuratūra gali atlikti savo vaidmenį tik tuo atveju, jei ji teisminiu požiūriu visiškai nepriklausoma; ragina valstybes nares prisidėti prie visiško Europos prokuratūros nepriklausomumo šioje srityje ir ragina Europos prokuratūrą toliau dėti palaikyti ryšius ir koordinuoti veiksmus su keliais partneriais, kurių veikla buvo suplanuota taip, kad būtų abipusė ir papildanti;

84. palankiai vertina OLAF ir Europos prokuratūros pradėtas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti ir racionalizuoti jų operatyvinį bendradarbiavimą ir dalytis žiniomis tarp susijusių subjektų; palankiai vertina tai, kad 2024 m. Europos Parlamentas surengė pirmąją tarptautinę konferenciją, kurioje Europos prokuratūros prokurorai ir OLAF tyrėjai galėjo keistis nuomonėmis; pabrėžia, kad OLAF ir Europos prokuratūros reguliavimo sistemų peržiūra suteikia galimybę persvarstyti daugelį jų bendradarbiavimo aspektų, atsižvelgiant į pirmaisiais Europos prokuratūros operatyvinės veiklos metais įgytą patirtį, ypatingą dėmesį skiriant papildomų OLAF tyrimų ir administracinių tyrimų, kuriais būtų remiama Europos prokuratūra, pradėjimą, taip pat atsižvelgiant į didesnį OLAF vaidmenį nustatant sukčiavimo atvejus ir pranešant apie juos Europos prokuratūrai, siekiant padėti atlyginti Sąjungos biudžetui padarytą žalą; mano, kad dialogas ir bendradarbiavimas kovos su sukčiavimu struktūroje galėtų būti veiksmingesnis, jei būtų įsteigtas reguliarus tarpinstitucinis forumas, siekiant optimizuoti turimų išteklių veiksmingumą ir efektyvumą;

85. palankiai vertina OLAF ir Europos prokuratūros pradėtas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti operatyvinį dialogą ir gerinti koordinavimą; pabrėžia, jog svarbu, kad Europos prokuratūra, OLAF, Eurojustas ir Europolas visapusiškai ir veiksmingai keistųsi duomenimis, kad būtų užtikrintas sklandus bendradarbiavimas kovojant su tarpvalstybiniu sukčiavimu; ragina įsteigti bendrą darbo grupę, kuri prižiūrėtų šių įstaigų duomenų integravimą ir bylų valdymo veiksmingumą;

86. ragina tęsti ir stiprinti Europos prokuratūros ir OLAF bendradarbiavimą, kaip nustatyta atitinkamuose reglamentuose dėl jų, ir vykdyti OLAF pareigą nepagrįstai nedelsiant pranešti Europos prokuratūrai apie įtarimus dėl nusikalstamų ryšių, kad ji galėtų kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir finansiniais nusikaltimais; remia tolesnį Europos prokuratūros ir OLAF bendrų iniciatyvų, dalijimosi informacija ir koordinuotų veiksmų plėtojimą, nes toks bendradarbiavimas yra itin svarbus stiprinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir Sąjungos kovą su finansiniais nusikaltimais ir užtikrinant veiksmingą bei efektyvų Sąjungos išteklių naudojimą.

87. palankiai vertina glaudų Europos prokuratūros ir Audito Rūmų bendradarbiavimą 2023 m., dėl kurio laiku perduota informacija apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, priklausančių Europos prokuratūros kompetencijai;

88. tikisi, kad kartu su Komisija sudaryta darbo grupė ir posėdžiai dėl Komisijos ir Europos prokuratūros darbo tvarkos įgyvendinimo užtikrins, kad Europos prokuratūros pranešimai, kuriais siekiama lėšų susigrąžinimo administracine tvarka, kaip numatyta Reglamento (ES) 2017/1939 103 straipsnio 2 dalies c punkte, tinkamai ir veiksmingai leistų Komisijai kuo labiau padidinti lėšų susigrąžinimą į Sąjungos biudžetą, kartu laikantis konfidencialumo ir tinkamo tyrimo veiksmų atlikimo; pabrėžia, kad šiuo konkrečiu atveju nė viena iš šalių dar nesuteikė grįžtamojo ryšio, o tai trukdo teisės aktų leidėjams visapusiškai suprasti esmines problemas, įskaitant konkrečias sumas, kurias Komisija kasmet susigrąžina iš valstybių narių, kai padaroma žala Sąjungos biudžetui; pabrėžia, kad už nacionalinių valdžios institucijų vykdomą lėšų susigrąžinimą ir toliau yra atsakinga Komisija, kaip nurodyta už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą atsakingam Komisijos nariui skirtame įgaliojamajame rašte, o Europos prokuratūra neturi įgaliojimų imtis tolesnių veiksmų, susijusių su susigrąžinimo procesu; ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą ir informuoti Komisiją ir Europos prokuratūrą apie galutinį konfiskavimą; primygtinai ragina peržiūrėti atitinkamus reglamentus siekiant patikslinti Europos prokuratūros vaidmenį susigrąžinimo procese; ir primygtinai ragina Europos prokuratūrą ir Komisiją patvirtinti sutartą ataskaitų teikimo Parlamentui formą; supranta, kad tam gali prireikti atitinkamo Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos patobulinimo, ir prašo Komisijos teikti pirmenybę išteklių skyrimui Europos prokuratūrai, kad šis poreikis būtų patenkintas;

89. palankiai vertina glaudesnį bendradarbiavimą su Europolu; pažymi, kad įdiegus ODIN (Operacinio skaitmeninės infrastruktūros tinklo) programą būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti Europos prokuratūros tyrimų metu surinktų duomenų kiekį (daugiau kaip 1 000 terabaitų ir duomenų vis daugėja); pažymi, kad šiomis aplinkybėmis Europos prokuratūra nustatė galimas nusikalstamas veikas, kurios nepriklauso jos kompetencijai, įskaitant organizuoto nusikalstamumo, prekybos narkotikais, neteisėtos cigarečių gamybos, investicinio sukčiavimo, neteisėto lošimo ir prostitucijos (į Direktyvos dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva) taikymo sritį nepatenkantys nusikaltimai) atvejus, ir kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo perduoti keli dokumentai, kurie tapo svarbiais įrodymais nacionaliniuose tyrimuose, ir kad nacionalinės prokuratūros inicijavo 28 naujas bylas, siekdamos toliau tirti tuos į FIA direktyvos taikymo sritį nepatenkančias nusikalstamas veikas, nepriklausančias Europos prokuratūros kompetencijai; supranta, kad galimybė bendradarbiauti su Europolu atliekant šias ir kitas analizes yra ribota dėl nacionalinio baudžiamojo proceso ir Europos prokuratūros turimų duomenų prieinamumo; pabrėžia, kad turėtų būti remiama esama Europos prokuratūros kompetencija tirti organizuotus nusikaltimus ir pinigų plovimo nusikaltimus, susijusius su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, skiriant pakankamai išteklių ir veiksmingai bendradarbiaujant su Europolu; mano, kad, nors bendradarbiavimas su Europolu turi būti dar labiau sustiprintas, jis negali visiškai pakeisti Europos prokuratūros vidaus analitinės platformos vystymo, nes ji tebėra nepaprastai svarbi siekiant greitai analizuoti tyrimų metu surinktus duomenis ir nustatant veiklos strategijas tarpvalstybinių bylų atvejais, kurioms tirti reikia prieigos prie visos Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos; primena, kad savo būsimoje vertinimo ataskaitoje Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti, kurias ar nusikaltimų kategorijas Europos prokuratūros įgaliojimai turėtų apimti, kad ji galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą; palankiai vertina Europos prokuratūros raginimą glaudžiau bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis;

90. yra susirūpinęs dėl didėjančio bylų, susijusių su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, skaičiaus; palankiai vertina tai, kad šiuo klausimu Komisijai ir atitinkamiems Parlamento komitetams buvo laiku pateikta informacija; mano, kad didelis nebaigtų nagrinėti bylų, susijusių su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, skaičius, pateisina aktyvesnį keitimąsi informacija, visų pirma su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupe, siekiant nustatyti galimas priežiūros ar kontrolės spragas, arba sukčiavimo modelius ir sudaryti sąlygas Komisijai nuolat atnaujinti savo veiklos rezultatų stebėsenos procedūras, taip pat užtikrinti neseniai parengtų lėšų mažinimo ir susigrąžinimo priemonių vykdymą; pakartoja, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos yra Sąjungos, o ne nacionalinės lėšos ir priklauso Europos prokuratūros jurisdikcijai, ir ragina Komisiją ir kitas Sąjungos įstaigas bei valdžios institucijas dėti daugiau pastangų nustatant pažeidimus ir pranešti Europos prokuratūrai apie visus atitinkamus pažeidimų atvejus;

91. palankiai vertina tai, kad 2024 m. lapkričio mėn. Europos prokuratūra pasirašė darbo susitarimą su Parlamentu, kuriame nustatytos aiškios bendradarbiavimo sąlygos siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

92. pažymi, kad 2023 m. Europos prokuratūra, toliau naudojosi tarpinstitucinėmis sutartimis ir dvišaliais susitarimais (susitarimais dėl paslaugų lygio), kad galėtų pirkti prekes ir paslaugas mažesnėmis sąnaudomis; atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. pabaigoje Europos prokuratūrai buvo aktyviai atstovaujama 80 tarpinstitucinių preliminariųjų sutarčių, o su kitais Sąjungos subjektais ji buvo pasirašiusi 22 susitarimus dėl paslaugų lygio arba kitus dvišalius susitarimus, siekiant sutaupyti kaip galima daugiau biudžeto lėšų iš galiojančių sutartinių priemonių, laikantis patikimo finansų valdymo principų;

93. palankiai vertina Švedijos ir Lenkijos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje; supranta, jog tai turės įtakos Europos prokuratūros biudžeto poreikiams, ir pritaria Europos prokuratūros prašymui suteikti Europos prokuratūrai reikiamų išteklių, kad ji galėtų išnaudoti galimybes, atsirandančias dėl Lenkijos ir Švedijos dalyvavimo jos operatyvinėje veikloje; pažymi, kad nors Airija ir Danija toliau naudojasi galimybe atsisakyti dalyvauti Europos prokuratūros veikloje pagal SESV protokolus Nr. 21 ir 22, Vengrija yra vienintelė likusi valstybė narė, kuri dar nėra prisijungusi prie Europos prokuratūros; ragina Vengrijos vyriausybę nedelsiant prisijungti prie Europos prokuratūros; primena, kad buvo surinkta 680 000 parašų už prisijungimą prie Europos prokuratūros, o tai rodo ryžtingą visuomenės reikalavimą stiprinti teisines apsaugos priemones nuo sukčiavimo ir korupcijos, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams;

94. pažymi, kad 2023 m. nepadaryta jokios reikšmingos pažangos siekiant Airijos valdžios institucijų dalyvavimo Europos prokuratūros veikloje; primena, kad šioms institucijoms atsisakius bendradarbiauti su Europos prokuratūra ir vykdyti kelis Europos deleguotųjų prokurorų atsiųstus savitarpio teisinės pagalbos prašymus Europos prokuratūra apie padėtį pranešė Europos Komisijai pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092[17]; palankiai vertina po to priimtą Airijos valdžios institucijų sprendimą iš dalies pakeisti savo vidaus teisės aktus, jais numatant teisinį pagrindą teikti savitarpio teisinę pagalbą Europos prokuratūrai, ir pabrėžia, kad nuo 2023 m. lapkričio 1 d. yra teikiama savitarpio pagalba Europos prokuratūrai remiantis šiuo vienašališku pripažinimu; pažymi, kad nevyko jokių diskusijų su Airijos tarpžinybine darbo grupe, įsteigta siekiant išnagrinėti Airijos dalyvavimo Europos prokuratūros veikloje ateityje galimybę; primygtinai ragina Komisiją, Europos prokuratūrą ir Airijos valdžios institucijas pradėti konstruktyvų dialogą, kad būtų rastas veiksmingas bendradarbiavimo būdas;

95. mano, kad bet kokio pobūdžio nepakankamas bet kurios iš valstybių narių bendradarbiavimas su Europos prokuratūra, nepriklausomai nuo to, ar jos dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime, kurio pagrindu įsteigta Europos prokuratūra, kelia pavojų, jog gali atsirasti imuniteto ir privilegijų sritys, dėl kurių Sąjungos finansinių interesų gynimas geriausiu atveju bus neužtikrintas ir neveiksmingas; dar kartą ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas, kad į dabartinį scenarijų būtų įtraukti keli, bet vis dar labai svarbūs trūkstami elementai, skatinant kitų vis dar nedalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje taip, kad būtų padidintas Sąjungos ir nacionalinių biudžetų apsaugos veiksmingumas; ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių bendradarbiavimo su Europos prokuratūra lygį ir primygtinai ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš bet kurią valstybę narę, kuri sistemingai trukdo Europos prokuratūros vadovaujamiems tyrimams; mano, kad narystė Europos prokuratūroje turėtų būti išankstinė ES lėšų gavimo sąlyga;

96. smerkia Vengrijos vyriausybės organizuotą sistemingą OLAF darbuotojų šnipinėjimą, apie kurį neseniai pranešta, per tyrimo misiją dėl piktnaudžiavimo Europos Sąjungos lėšomis, kurį galimai vykdė su Vengrijos ministro pirmininko žentu susijusi bendrovė ELIOS; pabrėžia, kad OLAF ir Europos prokuratūra, kaip pagrindinės Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros institucijos, deja, susiduria su tokiomis grėsmėmis ne tik iš trečiųjų valstybių, bet ir ES valstybėse narėse; pabrėžia, kad tokie veiksmai labai kenkia teisinei valstybei ir Sąjungos institucijų vientisumui; ragina skubiai nustatyti patikimas apsaugos priemones siekiant apsaugoti Sąjungos institucijų darbuotojus, dalyvaujančius misijose valstybėse narėse, ir užkirsti kelią tokiems nepriimtiniems pažeidimams ateityje;

Komunikacija

97. pastebi, kad Europos prokuratūra deda nuolatines pastangas siekdama stiprinti vidaus ir išorės komunikaciją; teigiamai vertina veiklą, vykdomą socialinių tinklų platformose, ir ragina Europos prokuratūrą išlaikyti savo proaktyvumu ir skaidrumu pasižymintį požiūrį;

98. mano, kad paaiškinimai apie Europos prokuratūros intervencines priemones ir operacijas bei jų aplinkybes, apie juos pranešant žiniasklaidoje ir paskelbiant socialiniuose tinkluose, padėtų stiprinti institucijų reputaciją tarp piliečių ir didinti mokesčių mokėtojų informuotumą apie tai, kokia sudėtinga yra Sąjungos finansinių interesų apsauga;

99. mano, kad tinkama ir tiksli Europos prokuratūros komunikacija taip pat padidintų pilietinės visuomenės dalyvavimą ir suteikiamos informacijos, galimai susijusios su tyrimais, kiekį; pažymi, kad Europos prokuratūra prašo, kai įmanoma ir tinkama, įtraukti galimybę pranešti apie nusikaltimą kiekvieno standartinio pristatymo išorės auditorijai metu arba per konferencijas ir seminarus; pažymi, kad 2023 m. Europos prokuratūros organizacijos interneto svetainė buvo visiškai pertvarkyta, visų pirma siekiant didinti prieinamumą ir patogumą naudotojams, ir kad galimybė pranešti apie nusikaltimą dabar aiškiai matoma kiekvieno tinklalapio viršuje, o pradžios tinklalapyje įdiegta reklamjuostė, kurioje atkreipiamas dėmesys į šią funkciją;

100. atkreipia dėmesį į tai, kad komunikacijai skirti Europos prokuratūros ištekliai yra riboti ir kad, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti Europos prokuratūros skaitmeninį savarankiškumą, Europos prokuratūros interneto svetainės valdymas turės būti vykdomas organizacijos viduje, o tam reikės papildomų išteklių, kai Skaitmeninių paslaugų GD nustos teikti šią paslaugą; pabrėžia, kad dėl didėjančio Europos prokuratūros tyrimų masto ir jautraus tyrimų pobūdžio keistis informacija su žiniasklaida, žurnalistais, piliečiais ir akademine bendruomene reikia apgalvotai; dar kartą ragina Europos prokuratūrą aiškiai užtikrinti kuo daugiau pusiausvyros, viena vertus, tarp skaidrumo ir viešojo intereso, kita vertus, tarp konfidencialumo ir tinkamo tyrimo atlikimo, ir garantuoti komunikacijos apie savo veiklą nešališkumą;

101. primena skaidrumo svarbą Europos prokuratūrai sąveikaujant su išorės subjektais; ragina sukurti privalomą viešą visų Europos prokuratūros pareigūnų ir trečiųjų šalių atstovų, įskaitant lobistus ir nacionalinių vyriausybių atstovus, susitikimų registrą, kad būtų užkirstas kelias nederamam poveikiui ir sustiprintas visuomenės pasitikėjimas Europos prokuratūros nepriklausomumu;

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikis

102. mano, kad darbo susitarimai su Ukrainos kompetentingomis institucijomis galėtų veiksmingai padidinti Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygį, laikantis atitinkamų įsipareigojimų remti Ukrainą ir jos gyventojus; žino, kad vykdant savitarpio teisinės pagalbos prašymus buvo perduoti įrodymai, ir palankiai vertina galimybę su Ukrainos valdžios institucijomis sudaryti bendrą darbo grupę, kuri koordinuotų tyrimus; primena Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, kad svarbu nustatyti ir laiku perduoti su tyrimais susijusią informaciją Europos prokuratūrai;

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį pranešėjas pareiškia, kad, rengdamas šį pranešimą, iki jo priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Laura Codruța Kövesi, European Chief Prosecutor

Petr Klement, Deputy European Chief Prosecutor

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima pranešėjas.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, pranešėjas pareiškia, kad jis atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (10.2.2025)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos prokuratūros 2023 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2024/2029(DEC))

Nuomonės referentas: Tomáš Zdechovský

 

 

NUOMONĖ

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamą tekstą:

1. pažymi, kad, palyginti su 2022 m., Europos prokuratūros bylų skaičius 2023 m. beveik padvigubėjo ir pasiekė 1 927 aktyvius tyrimus; giria Europos prokuratūrą už produktyvią 2023 m. veiklą, kuri apima 139 kaltinimus, 339 su PVM susijusias bylas ir daugiau kaip 200 tyrimų, susijusių su priemonės „NextGenerationEU“ įgyvendinimu; taip pat pažymi, kad Europos prokuratūra padėjo nacionaliniuose teismuose pradėti nagrinėti daugiau bylų dėl sukčiavimo ES;

2. teigiamai vertina glaudų Europos prokuratūros ir Audito Rūmų bendradarbiavimą, visų pirma nustatant įtarimus dėl nusikalstamų veikų, kurios priklauso jos kompetencijai ir su kuriomis susijusios dalyvaujančios valstybės narės;3.  palankiai vertina tai, kad 2023 m. Europos prokuratūros biudžeto asignavimai padidėjo ir iš viso pasiekė 64,6 mln. EUR, o tai leido tais metais 11 proc. padidinti darbuotojų skaičių; pripažįsta, kad numatoma, jog dėl spartesnio priemonės „NextGenerationEU“ finansavimo išmokėjimo, greitai didėjančio Europos prokuratūros darbo krūvio (nuo 2022 m. iki 2023 m. bylų skaičius išaugo 70 proc., o tyrimų – 58 proc.) ir augančio narių skaičiaus bus daromas dar didesnis spaudimas jos ištekliams; pabrėžia, kad svarbu skirti papildomą finansavimą ir stiprinti Europos prokuratūros personalą, kad ji galėtų veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, apsaugoti ES finansinius interesus ir užtikrinti teisinės valstybės principą – tai yra pagrindiniai ES prioritetai; apgailestauja, kad pagal Komisijos pasiūlymą dėl Europos prokuratūros 2025 m. biudžeto ir Tarybos poziciją neužtikrinama pakankamai išteklių, kad agentūra galėtų vykdyti savo įgaliojimus; pabrėžia, kad Europos prokuratūra Europos Sąjungai užtikrina didelę finansinę grąžą, kaip matyti iš 2023 m. konfiskuotos 1,5 mlrd. EUR sumos, ir ragina kitoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) padidinti tikslinį finansavimą, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų toliau siekti savo tikslų ir vykdyti pareigas;

4. pripažįsta, kad svarbu laikytis holistinio požiūrio į kovą su tarnautojų nusikaltimais, pvz., sukčiavimu ir korupcija, ir labiau tradicinių rūšių nusikaltimais, pvz., prekyba narkotikais ir prekyba žmonėmis, nes jie dažnai yra tarpusavyje susiję; primena, kad būsimoje vertinimo ataskaitoje Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti, kokioms nusikaltimų kategorijoms reikia išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad ji būtų geriausiai pasirengusi atlikti savo vaidmenį; pabrėžia, kad turėtų būti remiama esama Europos prokuratūros kompetencija tirti organizuotus nusikaltimus ir pinigų plovimo nusikaltimus, kai jie susiję su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, skiriant pakankamai išteklių ir veiksmingai bendradarbiaujant su Europolu, ir turėtų būti analizuojama, kaip Europos prokuratūros operacijos ir tyrimai galėtų tapti efektyvesni ir veiksmingesni, ir kartu su vertinimu pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijos nario M. McGratho planus paspartinti vertinimą;

5. pabrėžia, koks iš esmės svarbus yra turto susigrąžinimas kuriant patikimą atgrasomąją priemonę organizuoto nusikalstamumo atžvilgiu; palankiai vertina Europos prokuratūros dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose siekiant daryti tolesnę pažangą vykdant turto susigrąžinimo operacijas; pabrėžia, kad Komisija turi pakviesti Europos prokuratūrą dalyvauti naujai sukurtame bendradarbiavimo tinkle turto susigrąžinimo ir konfiskavimo klausimais; pažymi, kad laiku ir veiksmingai tiriant su sukčiavimu susijusius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos galima sutaupyti labai daug Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų lėšų;

6. pabrėžia svarbų Europos prokuratūros vaidmenį įgyvendinant Sąjungos požiūrį į kovą su korupcija ir netinkamu Sąjungos lėšų naudojimu; džiaugiasi, kad Europos prokuratūros veikloje dalyvauja 24 valstybės narės, ir ragina likusias valstybes nares taip pat tai daryti, o priešingu atveju iš jų atimti galimybę netiesiogiai valdyti ES lėšas; ragina Komisiją rengiant tolesnes ataskaitas atidžiai stebėti valstybių narių bendradarbiavimo su Europos prokuratūra lygį ir toliau palaikyti aktyvų dialogą su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kad būtų veiksmingai sudarytos palankesnės sąlygos Europos prokuratūrai vykdyti savo užduotis; pabrėžia, kad toks dialogas turi būti tęsiamas su valstybėmis narėmis, kurios jau dalyvauja Europos prokuratūros veikloje, kiek tai susiję su problemų, patiriamų kovojant su teisinės valstybės principo pažeidimais ir korupcija, sprendimu, ir reikia padėti joms praktiškai įgyvendinti rekomendacijas šiuo klausimu, pateiktas metinėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose; vis dėlto pakartoja, jog EP ragina, kad narystė Europos prokuratūroje būtų išankstinė sąlyga norint gauti ES lėšų, ir jog būtina išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus; palankiai vertina Švedijos ir Lenkijos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje, kuris buvo patvirtintas atitinkamai 2024 m. sausio ir liepos mėn.;

7. palankiai vertina tai, kad 2023 m. į Europos prokuratūrą paskirti 8 nauji Europos prokurorai ir 35 nauji Europos deleguotieji prokurorai; pakartoja, kad Europos prokuratūra gali atlikti savo vaidmenį tik tuo atveju, jei ji teisminiu požiūriu bus visiškai nepriklausoma, o tai užtikrina nuopelnais grindžiama ir objektyvi skyrimo procedūra; ragina valstybes nares prisidėti prie visiško Europos prokuratūros nepriklausomumo šiuo atžvilgiu;

8. ragina tęsti ir stiprinti Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) bendradarbiavimą, kaip nustatyta atitinkamuose reglamentuose dėl jų, ir vykdyti OLAF pareigą nepagrįstai nedelsiant pranešti Europos prokuratūrai apie įtarimus dėl nusikalstamų ryšių, kad ji galėtų kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir finansiniais nusikaltimais; remia tolesnį Europos prokuratūros ir OLAF bendrų iniciatyvų, dalijimosi informacija ir koordinuotų veiksmų plėtojimą, nes toks bendradarbiavimas yra itin svarbus stiprinant ES finansinių interesų apsaugą ir Sąjungos kovą su finansiniais nusikaltimais ir užtikrinant veiksmingą bei efektyvų Sąjungos išteklių naudojimą.

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
ANNEXIŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	6.2.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	46 13 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Giuseppe Antoci, Jaume Asens Llodrà, Nikola Bartůšek, Krzysztof Brejza, Saskia Bricmont, Jaroslav Bžoch, Veronika Cifrová Ostrihoňová, Lena Düpont, Marieke Ehlers, Raquel García Hermida-Van Der Walle, Branko Grims, Evin Incir, Irena Joveva, Erik Kaliňák, Marina Kaljurand, Fabienne Keller, András László, Juan Fernando López Aguilar, Erik Marquardt, Michael McNamara, Birgit Sippel, Krzysztof Śmiszek, Petra Steger, Cecilia Strada, Georgiana Teodorescu, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Charlie Weimers, Sophie Wilmès, Alessandro Zan, Javier Zarzalejos, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Fredis Beleris, David Casa, Sigrid Friis, Markéta Gregorová, Hannah Neumann, Gaetano Pedulla’, Sandro Ruotolo, Oliver Schenk, Alexander Sell, Bartłomiej Sienkiewicz, Malika Sorel, António Tânger Corrêa, Marco Tarquinio, Pekka Toveri, Loránt Vincze, Petar Volgin, Axel Voss, Michał Wawrykiewicz, Lucia Yar
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Bart Groothuis, Rima Hassan, Anja Hazekamp, Pär Holmgren, Sérgio Humberto, Evelyn Regner, Carla Tavares, Ingeborg Ter Laak

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

46	+
PPE	Magdalena Adamowicz, Fredis Beleris, Krzysztof Brejza, David Casa, Lena Düpont, Branko Grims, Sérgio Humberto, Oliver Schenk, Bartłomiej Sienkiewicz, Ingeborg Ter Laak, Pekka Toveri, Loránt Vincze, Axel Voss, Michał Wawrykiewicz, Javier Zarzalejos, Tomáš Zdechovský
Renew	Veronika Cifrová Ostrihoňová, Sigrid Friis, Raquel García Hermida-Van Der Walle, Bart Groothuis, Irena Joveva, Fabienne Keller, Michael McNamara, Sophie Wilmès, Lucia Yar
S&D	Evin Incir, Marina Kaljurand, Juan Fernando López Aguilar, Evelyn Regner, Sandro Ruotolo, Birgit Sippel, Krzysztof Śmiszek, Cecilia Strada, Marco Tarquinio, Carla Tavares, Alessandro Zan
The Left	Giuseppe Antoci, Rima Hassan, Anja Hazekamp, Gaetano Pedulla'
Verts/ALE	Jaume Asens Llodrà, Saskia Bricmont, Markéta Gregorová, Pär Holmgren, Erik Marquardt, Hannah Neumann

 

13	-
ECR	Charlie Weimers
ESN	Alexander Sell, Milan Uhrík, Petar Volgin
NI	Erik Kaliňák
PfE	Nikola Bartůšek, Jaroslav Bžoch, Marieke Ehlers, András László, Malika Sorel, Petra Steger, António Tânger Corrêa, Tom Vandendriessche

 

1	0
ECR	Georgiana Teodorescu

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	18.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 3 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Georgios Aftias, Arno Bausemer, Damian Boeselager, Gilles Boyer, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Tamás Deutsch, Dick Erixon, Daniel Freund, Esteban González Pons, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Virginie Joron, Kinga Kollár, Giuseppe Lupo, Marit Maij, Csaba Molnár, Fidias Panayiotou, Jacek Protas, Julien Sanchez, Jonas Sjöstedt, Carla Tavares, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bert-Jan Ruissen, Annamária Vicsek
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Francisco Assis, Vilija Blinkevičiūtė, Gaetano Pedulla’, Georgiana Teodorescu

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23	+
ECR	Bert-Jan Ruissen, Georgiana Teodorescu
NI	Fidias Panayiotou
PPE	Georgios Aftias, Caterina Chinnici, Esteban González Pons, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Kinga Kollár, Jacek Protas, Tomáš Zdechovský
Renew	Gilles Boyer, Olivier Chastel
S&D	Francisco Assis, Vilija Blinkevičiūtė, Giuseppe Lupo, Marit Maij, Csaba Molnár, Carla Tavares
The Left	Gaetano Pedulla', Jonas Sjöstedt
Verts/ALE	Damian Boeselager, Daniel Freund

 

3	-
ESN	Arno Bausemer
PfE	Virginie Joron, Julien Sanchez

 

3	0
ECR	Dick Erixon
PfE	Tamás Deutsch, Annamária Vicsek

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1]  OL C, C/2024/6332, 2024 10 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6332/oj.
• [2]  OL C, C/2024/6041, 2024 10 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6041/oj.
• [3]  OL L 193, 2018 7 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1046/oj.
• [4]  OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj.
• [5]  OL L 283, 2017 10 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1939/oj.
• [6]  OL L 122, 2019 5 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/715/oj.
• [7]  OL C, C/2024/6332, 2024 10 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6332/oj.
• [8]  OL C, C/2024/6041, 2024 10 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6041/oj.
• [9]  OL L 193, 2018 7 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1046/oj.
• [10]  OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj.
• [11]  OL L 283, 2017 10 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1939/oj.
• [12]  OL L 122, 2019 5 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/715/oj.
• [13]  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/1371/oj).
• [14]  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1939/oj).
• [15]  Remiantis 2023 m. konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos duomenimis, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų kaita siekė 5,9 proc.
• [16]  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj).
• [17] 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2092/oj).