PRANEŠIMAS dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

25.4.2025 - (2024/2051(INI))

Biudžeto komitetas
Pranešėjai: Siegfried Mureşan, Carla Tavares

Pakeitimai

• 001-004 (PDF - 126 KB)
• 001-004 (DOC - 42 KB)
• 005-005 (PDF - 120 KB)
• 005-005 (DOC - 40 KB)
• 006-006 (PDF - 115 KB)
• 006-006 (DOC - 39 KB)
• 007-007/REV1 (PDF - 120 KB)
• 007-007/REV1 (DOC - 40 KB)
• 008-012 (PDF - 133 KB)
• 008-012 (DOC - 41 KB)
• 013-018 (PDF - 138 KB)
• 013-018 (DOC - 43 KB)
• 019-019 (PDF - 107 KB)
• 019-019 (DOC - 38 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312, 323 ir 324 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa[1], ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, ir į susijusias vienašales deklaracijas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas[2],

– atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 23 d. iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2023)0331),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo[3] (toliau – TIS),

– atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija)[4] (toliau – Finansinis reglamentas),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo[5] (Sąlygų reglamentas),

– atsižvelgdamas į savo 2024 m. vasario 27 d. poziciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto[6],

– atsižvelgdamas į savo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Nuosavi ištekliai. Nauja ES finansų pradžia. Naujas startas Europai“[7],

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos tobulinimas: atsparus ir naujiems iššūkiams pritaikytas ES biudžetas“[8],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. poziciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto[9],

– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio[10] ir 2021 m. kovo 4 d. Komisijos parengtą Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą (COM(2021)0102),

– atsižvelgdamas į susitarimą, priimtą 2022 m. gruodžio 19 d. Monrealyje vykusioje 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija),

– atsižvelgdamas į susitarimą, priimtą 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje (COP 21) (Paryžiaus susitarimas),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

– atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. Sauli Niinistö pranešimą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“ (S. Niinistö pranešimas),

– atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 9 d. Mario Draghi pranešimą „Europos konkurencingumo ateitis“ (M. Draghi pranešimas),

– atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 4 d. pranešimą dėl strateginio dialogo dėl žemės ūkio ateities ES „Bendra ūkininkavimo ir apsirūpinimo maistu sistemos perspektyva Europoje“,

– atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 17 d. Enrico Lettos pranešimą „Daug daugiau nei rinka. Sparta, saugumas ir solidarumas – bendrosios rinkos įgalinimas siekiant tvarios ateities ir klestėjimo visiems ES piliečiams“ (E. Lettos pranešimas),

– atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 20 d. aukšto lygio grupės sanglaudos politikos ateities klausimais ataskaitą „Tvarios ateities kūrimas kartu: sanglauda konkurencingai ir įtraukiai Europai“ (angl. Forging a sustainable future together – cohesion for a competitive and inclusive Europe),

– atsižvelgdamas į Budapešto deklaraciją dėl Naujojo Europos konkurencingumo susitarimo,

– atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 26 d. bendrą komunikatą „ES pasirengimo krizėms strategija“ (JOIN(2025)0130),

– atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 19 d. Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities (JOIN(2025)0120),

– atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 7 d. Komisijos komunikatą „Moterų teisių veiksmų gairės“ (COM(2025)0097),

– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“ (COM(2025)0085),

– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija“ (COM(2025)0075),

– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 11 d. Komisijos komunikatą „Rengiantis kitai daugiametei finansinei programai“ (COM(2025)0046),

– atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025)0030),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. komunikatą „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2021)0778),

– atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 20 d., 2025 m. kovo 6 d. ir 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

– atsižvelgdamas į 2024 m. liepos 18 d. kitos kadencijos Europos Komisijos politines gaires (2024–2029),

– atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 20 d. Regionų komiteto nuomonę „ES biudžetas ir teritorinė politika: pasiūlymai dėl naujos struktūros ir įgyvendinimo mechanizmų DFP po 2027 m.“[11],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, klimato ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A10-0076/2025),

A. kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,

B. kadangi Sąjungos biudžetas visų pirma yra investicijų priemonė, kuria galima užtikrinti masto ekonomiją, kurios neįmanoma pasiekti valstybių narių lygmeniu, ir remti Europos viešąsias gėrybes, visų pirma įgyvendinant tarpvalstybinius projektus; kadangi naudojant bet kurias Sąjungos biudžeto lėšas turi būti sukurta Europos pridėtinė vertė ir užtikrinta pastebima grynoji nauda, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, garantuojant realius ir ilgalaikius rezultatus;

C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą geriau koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo, skatinama aukštynkryptė konvergencija, mažinama nelygybė ir didinamas bendras viešųjų investicijų poveikis; kadangi viešosios investicijos yra nepaprastai svarbios kaip privačiųjų investicijų skatinamasis veiksnys sektoriuose, kuriuose vien rinka negali užtikrinti reikiamų investicijų;

D. kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), sukurta po COVID-19 pandemijos, sudarė sąlygas dideliems papildomiems investicijų pajėgumams, siekiantiems 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis (jie sukurti už Sąjungos biudžeto ribų ir sudaro 1,1 proc. 27 šalių ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)), ir ja paskatintas greitas atsigavimas bei ekonomikos augimas iš naujo ir paremta žalioji ir skaitmeninė pertvarka; kadangi po 2027 m. NGEU nebus taikoma;

E.  kadangi 2022 m. valstybės narės valstybės pagalbai išleido vidutiniškai 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. gerokai daugiau nei jų įnašas į Sąjungos biudžetą, o daugiau kaip pusė valstybės pagalbos nebuvo susijusi su krizėmis;

F. kadangi pasitelkiant NGEU ir paskolas pagal priemonės SURE sistemą sustiprintas Sąjungos biudžetas padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir krizes bei praktiškai įgyvendinti solidarumo principą, taip pat sudaryti galimybes Sąjungai pasiekti savo tikslus, kaip nustatyta Sutartyse;

G. kadangi žmonės iš Sąjungos ir jos biudžeto pagrįstai tikisi daugiau, įskaitant gebėjimą greitai ir veiksmingai reaguoti į kintančius poreikius bei teikti jiems reikiamą paramą, ypač krizės metu;

H. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl 2024 m. reikėjo iš esmės tikslinti DFP;

I. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., taip pat kelia įvairiausių iššūkių, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai bei radikaliai kinta, Sąjungos artimiausioje kaimynystėje vėl vyksta plataus masto karas, ekonominės ir socialinės aplinkybės yra nepaprastai sudėtingos, taip pat gilėja klimato ir biologinės įvairovės krizė; kadangi, kaip aiškiai nurodė Komisija, nebegali tęsti status quo ir Sąjungos biudžetas turės būti atitinkamai pakeistas;

J. kadangi JAV administracija nusprendė atsisakyti po karo prisiimto šalies pasaulinio vaidmens užtikrinant taiką ir saugumą, vadovaujant pasauliniam valdymui taisyklėmis grindžiamos daugiašalės tarptautinės tvarkos sąlygomis ir teikiant esminę vystymosi bei humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia visame pasaulyje; kadangi dėl to Sąjunga turės dėti daugiau pastangų, kad užpildytų dalį JAV paliktos tuštumos, taigi atsiras papildomų biudžeto poreikių;

K. kadangi Sąjunga įsipareigojo imtis visų veiksmų, kurių reikia, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas ir būtų apsaugota gamta bei apgręžtas biologinės įvairovės nykimo procesas; kadangi norint įgyvendinti šiam tikslui pasiekti sukurtą politikos sistemą reikės didelių investicijų; kadangi Sąjungos biudžetas turės atlikti pagrindinį vaidmenį teikiant ir skatinant šias investicijas;

L. kadangi, siekiant kompensuoti biudžeto trūkumus, buvo rasta daug alternatyvių sprendimų, dėl kurių biudžetas tampa neskaidresnis, paliekant visuomenę nežinioje apie tikrąją Sąjungos išlaidų apimtį, mažinant ilgalaikį investicijų, kurias užtikrinti turi biudžetas, nuspėjamumą ir kenkiant ne tik biudžeto vieningumo principui, bet ir Parlamento, kaip teisės aktų leidėjo ir biudžeto valdymo bei biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmeniui, taip pat jo siekiui užtikrinti vykdomosios valdžios atskaitomybę;

M. kadangi Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šių vertybių pažeidimai kenkia Sąjungos sanglaudai, ardo Sąjungos piliečių teises ir mažina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą;

1. primygtinai tvirtina, kad sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame žmonės iš Sąjungos ir jos biudžeto pagrįstai tikisi daugiau ir kuriame Sąjunga susiduria su vis daugiau krizių, kitai DFP, palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu, turi būti skirta daugiau išteklių, atsisakant tradiciškai ribojančio, pačių nusistatyto 1 proc. BNP lygio;

2. pabrėžia, kad kitoje DFP daugiausia dėmesio turi būti skiriama Europos viešųjų gėrybių, kuriomis sukuriama pastebima pridėtinė vertė, palyginti su nacionalinėmis išlaidomis, finansavimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnę Sąjungos ir nacionalinių išlaidų sinergiją bei geresnį jų koordinavimą; pabrėžia, kad išlaidomis turės būti atremiami didžiuliai iššūkiai, pvz., Sąjungos artimiausioje kaimynystėje vykstantis plataus masto karas, labai sudėtingos ekonominės ir socialinės aplinkybės, konkurencingumo atotrūkis ir gilėjanti klimato bei biologinės įvairovės krizė;

3. mano, kad planuojant pasidalijamojo valdymo išlaidas po 2027 m. negali būti remiamasi Komisijos numatytu požiūriu „po vieną nacionalinį planą kiekvienai valstybei narei“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės modeliu; pabrėžia, kad planuojant pasidalijamojo valdymo išlaidas pagal kitą DFP turi būti visapusiškai apsaugoti Parlamento, kaip teisės aktų leidėjo ir biudžeto valdymo bei biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenys ir jos turi būti parengtos bei įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis, taip pat visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

4. ragina pagal kitą DFP toliau remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, siekiant padėti susaistyti Sąjungą, stiprinti bendrąją rinką, skatinti konvergenciją ir mažinti nelygybę, skurdą bei socialinę atskirtį;

5. mano, kad Komisijos numatyta bendro konkurencingumo fondo, sujungiančio esamas programas, idėja nėra tinkama, nes jis neatitinka paskirties; pabrėžia, kad fondas turėtų būti nauja priemonė, kurią taikant būtų naudojamasi finansavimo priemonių rinkinio privalumais, remiamasi naudojantis programa „InvestEU“ ir Inovacijų fondu įgyta patirtimi ir papildomos esamos labai sėkmingai įgyvendinamos programos;

6. pabrėžia, kad, ypač atsižvelgiant į tai, jog JAV atsisako savo, kaip pasaulinio taikos ir saugumo garanto, vaidmens, akivaizdu, kad reikia daryti pažangą kuriant tikrą gynybos sąjungą ir kitoje DFP remti visapusišką požiūrį į saugumą didinant investicijas; pabrėžia, kad išlaidos gynybai negali būti skiriamos ilgalaikių investicijų į Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą sąskaita ar lemti tokių investicijų sumažėjimą;

7. ragina galutinių naudos gavėjų atžvilgiu atlikti tikrą supaprastinimą, vengiant programų, kurių tikslai sutampa, skiriasi tinkamumo kriterijai ir taisyklės, reglamentuojančios horizontaliąsias nuostatas; pabrėžia, kad supaprastinimas neturi reikšti didesnės Komisijos veiksmų laisvės be būtinos stabdžių ir atsvarų sistemos, todėl jis turi būti pasiektas visapusiškai paisant Sutartyse numatytos institucinės pusiausvyros;

8. primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruoti didesni reagavimo į krizes pajėgumai ir kiekvienoje išlaidų kategorijoje numatytos pakankamos maržos; pabrėžia, kad išlaidų programose turėtų būti išlaikytas ne tik investicijų nuspėjamumas, bet ir didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos lankstumas turėtų būti tikslinis; mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos dvi specialios priemonės: viena, skirta solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti, ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes;

9. pabrėžia, kad Sąjungos vertybių ir pagrindinių teisių paisymas yra esminė išankstinė sąlyga siekiant gauti ES lėšų; primygtinai ragina apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo netinkamo naudojimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principo pažeidimų ir ragina užtikrinti tvirtesnę teisinės valstybės principo ir Sąjungos biudžeto po 2027 m. sąsają;

10. pabrėžia, kad pagal NGEU pasiskolintų lėšų grąžinimas neturi kelti pavojaus ES politikos ir prioritetų finansavimui; todėl pabrėžia, kad visos išlaidos, susijusios su skolinimusi, dengiamu iš Sąjungos biudžeto arba biudžeto manevringumo maržos, turi būti vertinamos atskirai nuo asignavimų ES programoms būsimoje DFP struktūroje;

11. ragina Tarybą skubos tvarka patvirtinti naujus nuosavus išteklius, kad būtų sudarytos sąlygos tvariai grąžinti pagal NGEU pasiskolintas lėšas; pabrėžia, kad nauji tikri nuosavi ištekliai, nenumatyti TIS, yra nepaprastai svarbūs siekiant patenkinti Sąjungos didesnius išlaidų poreikius; mano, kad turi būti išnagrinėtos visos priemonės siekiant suteikti Sąjungai reikiamų išteklių, ir atsižvelgdamas į tai mano, jog bendras skolinimasis yra perspektyvi galimybė užtikrinti, kad Sąjunga turėtų pakankamai išteklių reaguoti į dideles Sąjungos masto krizes, pvz., tebesitęsiančią krizę saugumo ir gynybos srityje;

12. yra pasirengęs konstruktyviai bendradarbiauti su Taryba ir Komisija, kad būtų parengtas ilgalaikis biudžetas, kuriuo būtų tenkinami Sąjungos poreikiai; pabrėžia, kad DFP po 2027 m. yra rengiama aplinkybėmis, kurios labai skiriasi nuo įprastinės veiklos scenarijaus, ir rimtai traktuoja Sutartyse įtvirtintą savo institucinį vaidmenį; primygtinai tvirtina, kad jis patvirtins ilgalaikį biudžetą tik tuo atveju, jei jis pagal paskirtį bus tinkamas Sąjungai kintančiame pasaulyje, ir ragina nedelsiant priimti DFP, kad būtų galima nuo 2028 m. sausio 1 d. laiku įgyvendinti išlaidų programas;

Ilgalaikis biudžetas ir nauji išlaidų prioritetai

13. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;

 

Konkurencingumas, strateginis savarankiškumas, socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda ir atsparumas

14. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra pagrindiniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą bei klestinčią atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

15. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, ir kad konkurencingumas turi skatinti ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą, kaip pabrėžta tiek M. Draghi, tiek E. Lettos pranešimuose;

16. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Lettos ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių atotrūkis daro grandininį poveikį europiečių, kurie jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis, darbo vietų kokybei ir gyvenimo lygiui; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbo galimybių trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja protų nutekėjimo iš Europos rizika;

17. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, jog 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą atotrūkis sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi atlikti itin svarbų vaidmenį, tačiau vien jo lėšomis šis trūkumas negali būti padengtas, ir kad didžiąją dalį pastangų turės dėti privatusis sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia išnaudoti viešųjų ir privačiųjų investicijų sinergiją, visų pirma supaprastinant ir suderinant ES investicijų struktūrą;

18. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas su nacionalinėmis išlaidomis, kad būtų užtikrintas papildomumas, ir turi būti parengtas taip, kad juo būtų galima veiksmingai sumažinti privačiųjų investicijų riziką, jas mobilizuoti ir jų pritraukti, taip sudarant sąlygas startuoliams ir MVĮ lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka bei paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad finansinės priemonės ir biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimo būdas siekiant svarbiausių Sąjungos politikos tikslų, ir ragina jas toliau supaprastinti;

19. primygtinai tvirtina, kad turi būti dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti Europos investicijų banko (EIB) grupės ir kartu kitų tarptautinių bei nacionalinių finansų įstaigų vaidmens potencialą teikiant paskolas ir mažinant riziką strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – saugumo ir gynybos projektų; ragina EIB grupę didinti rizikos apetitą ir užmojus siekiant pritraukti investicijas, remiantis tvirta kapitalo padėtimi, ir stiprinti investicijų partnerystę siekiant užtikrinti, kad kiekvienas Sąjungos lygmeniu išleistas euras būtų panaudotas kuo veiksmingiau;

20. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas, įskaitant paramą fundamentiniams moksliniams tyrimams, turėtų būti gerokai padidintas ir, visų pirma, skiriamas Sąjungos strateginiams prioritetams, toliau būti nustatomas remiantis kompetencijos principu ir toliau grindžiamas nuopelnais; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių, kad būtų galima finansuoti visus aukštos kokybės projektus per visą inovacijų ciklą ir iki 2030 m. pasiekti 3 proc. BVP išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai tikslą;

21. pabrėžia, kad į kitą DFP, remiantis dabartine Europos infrastruktūros tinklų priemone, turėtų būti įtrauktas daug didesnis tiesiogiai valdomas finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, o pirmenybė teiktina tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad, keičiantis geopolitinei tvarkai, tokia infrastruktūra yra būtina sėkmingo bendrosios rinkos plėtojimo ir Sąjungos atsparumo didinimo sąlyga;

22. atkreipia dėmesį į tai, kad saugus ir tvirtas kosmoso sektorius yra labai svarbus Sąjungos savarankiškumui ir suverenumui, todėl šiame sektoriuje reikia tvarių investicijų;

23. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, stiprinant sanglaudą, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;

24. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau turėtų būti remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas ir kultūros bei kūrybos sektoriai; pabrėžia, kad Sąjungos biudžete po 2027 m. reikia numatyti konkretų finansavimą turizmui, be kita ko, siekiant įgyvendinti ES tvaraus turizmo strategiją; atkreipia dėmesį į programos „Kūrybiška Europa“ svarbą prisidedant prie Europos įvairovės ir konkurencingumo skatinimo ir remiant gyvybingas visuomenes;

25. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams, efektyviam išteklių naudojimui ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;

26. mano, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisijos numatyta bendro konkurencingumo fondo, sujungiančio esamas programas, idėja nėra tinkama, nes tai neatitinka paskirties; pabrėžia, kad fondas turėtų būti nauja priemonė, kurią taikant būtų naudojamasi finansavimo priemonių rinkinio privalumais ir remiamasi naudojantis programa „InvestEU“ ir Inovacijų fondu įgyta patirtimi; primena, kad pagal SESV 182 straipsnį Sąjunga turi priimti pamatinę mokslinių tyrimų programą;

27. pažymi, kad Komisija savo komunikate dėl konkurencingumo kelrodžio teigia, kad turėtų būti sukurta nauja konkurencingumo koordinavimo priemonė, siekiant geriau suderinti pramonės ir mokslinių tyrimų politiką ir investicijas ES ir nacionaliniu lygmenimis; pažymi, kad siūloma nauja priemonė numatyta kaip naujo, švelnaus valdymo mechanizmo, skirto „sustiprinti bendro politikos koordinavimo ir ES biudžeto sąsają“, dalis; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas visapusiškai dalyvautų sprendimų priėmimo procese abiejų mechanizmų atveju;

28. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, konkurencingumas ir atsparumas ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę, jūras ir vandenynus; pabrėžia, kad moderni ir supaprastinta žemės ūkio politika yra nepaprastai svarbi siekiant didinti našumą tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, garantuoti deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą, užtikrinti europiečiams saugaus, kokybiško ir įperkamo maisto gamybą, skatinti kartų kaitą ir išsaugoti kaimo vietovių gyvybingumą;

29. atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio sektorius yra ypač pažeidžiamas infliacijos sukrėtimų atveju, nes jie daro poveikį ūkininkų perkamajai galiai; ragina kitoje DFP skirti tinkamą ir nuspėjamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;

30. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; šiuo atžvilgiu dar kartą patvirtina konvergencijos proceso svarbą; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, užtikrinant, kad ištekliai būtų skiriami ten, kur jų labiausiai reikia regioniniams skirtumams mažinti;

31. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; be to, ragina miestams, regionams ir miestų valdžios institucijoms suteikti daugiau galimybių gauti ES finansavimą;

32. primena Europos Sąjungos socialinio aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio, jo veiksmų plano ir pagrindinių tikslų įgyvendinimo skatinimo svarbą; pabrėžia, kad todėl Sąjungos biudžetas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, remiant vaikus, šeimas ir pažeidžiamas grupes; primena, kad apie 20 mln. vaikų Sąjungoje gresia pavojus patirti skurdą ir socialinę atskirtį; pabrėžia, kad siekiant sumažinti vaikų skurdą Sąjungoje, reikalingos tinkamai finansuojamos, detalios ir integruotos priemonės, taip pat reikia nacionaliniu lygmeniu veiksmingai įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą; pabrėžia, kad Parlamentas nuolat prašė specialaus ESF+ biudžeto vaiko garantijų sistemai, kaip pagrindiniam ES kovos su skurdu strategijos ramsčiui, remti;

33. atkreipia dėmesį į ES masto būsto krizę, su kuria susiduria milijonai šeimų ir jaunuolių; pabrėžia, kad reikia didinti paramą būstui iš Sąjungos biudžeto, visų pirma pagal sanglaudos politiką, ir iš kitų finansavimo šaltinių, pvz., EIB grupės ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų; pripažįsta, kad, nors vien Sąjungos finansavimas negali išspręsti būsto krizės, jis gali atlikti labai svarbų vaidmenį finansuojant skubias priemones ir papildant platesnius Sąjungos ir nacionalinio lygmens veiksmus, kuriais siekiama pagerinti būsto įperkamumą ir padidinti būstų ūkio energijos vartojimo efektyvumą;

34. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija ir Ukraina ir Baltarusija turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;

Žalioji ir skaitmeninė pertvarka

35. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu ir yra į ateitį orientuotos ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos katalizatorius; todėl primygtinai pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama ir spartinama dvejopa pertvarka;

36. primena, kad Sąjungos biudžetas labai padeda siekti tikslo – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, be kita ko, nes remiamas 2030 m. ir 2040 m. tikslų siekis; pabrėžia, kad vykdant pertvarką reikės mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma, diegiant švarias technologijas, užtikrinant geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP siekiančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šios spragos, jo įnašas ir toliau turi išlikti esminis; todėl ragina didinti tiesiogiai valdomą paramą aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugai ir klimato politikos veiksmams, pasinaudojant dabartine programa LIFE;

37. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kuriant energetikos sąjungą ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad svarbu vykdyti pertvarką nė vieno nepaliekant nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Teisingos pertvarkos mechanizmą ir Socialinį klimato fondą;

38. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija suteikia galimybių Sąjungos ekonominio potencialo, pasaulinės lyderystės ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriais ir kartu dėl to kyla su patikimumu, etika ir suverenumu susijusių iššūkių; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turi būti remiami moksliniai tyrimai skaitmeninių technologijų srityje, jų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis;

Saugumas, gynyba ir parengtis

39. primena, kad taika ir saugumas yra Sąjungos klestėjimo, socialinio modelio ir konkurencingumo pagrindas ir gyvybiškai svarbus Sąjungos geopolitinės padėties ramstis; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turi būti remiamas visapusiškas požiūris į saugumą ir daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;

40. pabrėžia, kad, kaip aiškiai nurodyta S. Niinistö pranešime, kyla įvairios grėsmės ir tai didina nestabilumą ir Sąjungos pažeidžiamumą, šios grėsmės – tai, visų pirma, suskaidyta pasaulinė tvarka, Rusijos ir Baltarusijos keliama grėsmė saugumui, didėjanti įtampa visame pasaulyje, priešiški tarptautiniai veikėjai, nusikaltėlių tinklų globalizacija, hibridinės kampanijos, įskaitant kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei naudojimąsi migrantais kaip įrankiais, dėl klimato kaitos vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir grėsmės sveikatai;

41. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga atliko labai svarbų vaidmenį, kad jos teritorijoje būtų užtikrinta ilgalaikė taika, ir kad ji turi toliau tai daryti prisitaikydama prie pašonėje vykstančio karo tikrovės ir būtinybės gerokai sustiprinti gynybos infrastruktūrą, pajėgumus ir parengtį, be kita ko pasitelkiant Sąjungos biudžetą ir gerokai viršijant dabartinius asignavimus (mažiau nei 2 proc. DFP);

42. pažymi, kad į Europos gynybos pajėgumus dešimtmečius nebuvo pakankamai investuojama ir kad, kaip nurodo Komisija, atsižvelgiant į aktualią padėtį, gynybos išlaidoms padengti ateinantį dešimtmetį reikės 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau kartu su nacionaliniais biudžetais jam tenka svarbus vaidmuo, ir didžiausias dėmesys skirtinas aiškiai ES pridėtinei vertei; mano, kad Sąjungos biudžetas ir skolinimas per EIB grupę gali padėti skatinti investicijas į gynybą; pabrėžia, kad išlaidos gynybai negali būti skiriamos mažinant socialines ir aplinkosaugos išlaidas, taip pat dėl jų neturėtų būti mažinamas finansavimas ilgalaikėms Sąjungos politikos kryptims, kurios pasiteisino ilguoju laikotarpiu;

43. pabrėžia dabartinės DFP laikotarpiu sukurtų gynybos programų ir priemonių, kuriomis sustiprinti bendri moksliniai tyrimai, gamyba ir viešieji pirkimai gynybos srityje, privalumus, nes tai yra vertingas pagrindas tolesnei Sąjungos politikai ir investicijoms plėtoti;

44. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, akivaizdu, kad reikia imtis veiksmų ir daryti pažangą kuriant tikrą gynybos sąjungą, koordinuoti veiksmus su NATO ir visapusiškai paisyti atskirų valstybių narių neutralumo įsipareigojimų; šiuo atžvilgiu pritaria Komisijos analizei, kad kitoje DFP turi būti nustatyta išsami ir tvirta ES gynybos rėmimo sistema;

45. pabrėžia konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą; mano, kad pagal kitą DFP numatytos didesnės bendros ES lygmens investicijos į gynybą, vykdomos pasinaudojant aiškia ir skaidria valdymo struktūra, gali padėti išvengti dubliavimosi, sukurti masto ekonomiją ir taip padėti sutaupyti daug valstybių narių lėšų, sumažinti susiskaidymą ir užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; pabrėžia technologijų svarbą šiuolaikinėse gynybos sistemose, todėl būtina investuoti į mokslinius tyrimus, kibernetinę gynybą ir kibernetinį saugumą, taip pat į dvejopo naudojimo produktus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip stiprinant strateginį savarankiškumą ir kartu kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas, skatinant inovacijas ir kuriant tarpvalstybines galimybes ES įmonėms, įskaitant MVĮ;

46. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžete numatyti didesnę paramą kariniam mobilumui, kad būtų atnaujinta dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, sudarytos sąlygos didelio masto karinės įrangos ir personalo judėjimui per trumpą laiką ir taip prisidėta prie Sąjungos gynybos pajėgumų ir kolektyvinio saugumo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbu finansuoti transeuropinius transporto tinklus, kad juos būtų galima pritaikyti dvejopo naudojimo tikslams;

47. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti parengties visose srityse finansavimą; yra sunerimęs dėl didėjančio gaivalinių nelaimių poveikio, jas dažnai lemia klimato kaita, todėl ateityje jos gali būti dažnesnės ir intensyvesnės; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2024 m. Europos klimato rizikos vertinimo ataskaita, bendri ekonominiai nuostoliai dėl gaivalinių nelaimių galėtų siekti apie 1,4 proc. Sąjungos BVP;

48. todėl akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir sumažinti jų poveikį; mano, kad parama, skiriama šiam tikslui, pvz., pasinaudojant dabartiniu Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, kitoje DFP turi būti gerokai padidinta ir greitai prieinama vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios nelaimės atveju dažnai patiria didžiausią poveikį;

49. pabrėžia, kad atstatymo ir atkūrimo po gaivalinių nelaimių priemonės turi būti grindžiamos tobulinamojo atkūrimo koncepcija ir pirmenybė teiktina gamtos procesais pagrįstiems sprendimams; pabrėžia tvarios vandentvarkos ir saugumo bei hidroenergijos atsparumo, kaip bendros Sąjungos parengties strategijos dalies, svarbą;

50. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia teikti pirmenybę investicijoms į grėsmių sveikatai prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas, medicininius mokslinius tyrimus ir ligų prevenciją, prieigą prie ypatingos svarbos vaistų, sveikatos priežiūros infrastruktūrą, fizinę ir psichinę sveikatą ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą ir prieinamumą; primena, kad strateginis savarankiškumas sveikatos srityje yra labai svarbus siekiant užtikrinti Sąjungos parengtį šioje srityje;

51. mano, kad kitoje DFP turi būti remiamasi dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu, užtikrinant, kad būtų vykdomos investicijos, būtinos siekiant sukurti tikrą Europos sveikatos sąjungą, naudingą visiems piliečiams;

52. pabrėžia, kad vykstant technologinei plėtrai piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, skatinti neapykantos retoriką internete, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai pabrėžia, kad pagal kitą DFP turi būti investuojama į didesnius kibernetinio saugumo pajėgumus ir užtikrinta, kad Sąjunga būtų pasirengusi kovoti įvairiais hibridinio karo apraiškos atvejais;

53. pabrėžia, kad laisva, nepriklausoma ir pliuralistinė žiniasklaida turėtų būti laikoma pagrindine Europos atsparumo sudedamąja dalimi, apsaugančia ne tik laisvą informacijos srautą, bet ir demokratinę mąstyseną, kritinį mąstymą ir informacija pagrįstą sprendimų priėmimą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu investuoti į nepriklausomą ir tiriamąją žurnalistiką, faktų tikrinimo iniciatyvas, skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir kritinį mąstymą, kad būtų galima apsisaugoti nuo dezinformacijos, užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi į rinkimus vykdant Europos demokratijos skydo iniciatyvą ir taip užtikrinti demokratinį atsparumą; pabrėžia, kad šių sričių iniciatyvoms reikia toliau skirti Sąjungos paramą iš biudžeto;

54. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; pabrėžia, kad reikia kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltėlių tinklais ir geriau apsaugoti prekybos žmonėmis tinklų aukas, taip pat stiprinti atsparumą ir reagavimo pajėgumus siekiant spręsti trečiųjų šalių arba priešiškų nevalstybinių subjektų vykdomų hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą; visų pirma pabrėžia, kad siekiant apsaugoti ES išorės sienas reikia teikti paramą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms;

55. pabrėžia, kad ES atsparumas, parengtis ir saugumas yra neatsiejamai susiję su jos regioninių ir pasaulinių šalių partnerių atsparumu, parengtimi ir saugumu; pabrėžia, kad stiprinant partnerių pajėgumą užkirsti kelią ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, sveikatos krizėms, hibridinėms kampanijoms, kibernetiniams išpuoliams ar ginkluotiesiems konfliktams, juos atlaikyti ar veiksmingai į juos reaguoti sumažinamas persiduodantis poveikis Europai;

Išorės veiksmai ir plėtra

56. primygtinai pabrėžia, kad padidėjusio visuotinio nestabilumo sąlygomis Sąjunga, laikydamasi savo su visuotine atsakomybe susijusių vertybių ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, turi toliau konstruktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir remti taiką, konfliktų prevenciją, stabilumą, gerovę, saugumą, žmogaus teises, teisinės valstybės principą, lygybę, demokratiją ir darnų vystymąsi visame pasaulyje;

57. apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę DFP buvo nepakankamai finansuojami išorės veiksmai, buvo itin dažnai naudojamasi specialiomis priemonėmis ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą atlikti dideli lėšų padidinimai; visų pirma pažymi, kad humanitarinės pagalbos finansavimas buvo tikrai nepakankamas ir dėl to reikėjo reguliariai naudotis Neatidėliotinos pagalbos rezervu;

58. pabrėžia, kad JAV atsisakius po karo prisiimto pasaulinio vaidmens, atliekamo užtikrinant taiką, saugumą ir demokratiją, vadovaujant pasauliniam valdymui taisyklėmis grindžiamos daugiašalės tarptautinės tvarkos sąlygomis ir teikiant esminę vystymosi ir humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia visame pasaulyje, atsiras didžiulė spraga ir kad Sąjunga yra atsakinga ir strategiškai suinteresuota padėti užpildyti šią spragą; ragina Komisiją ne vėliau kaip savo pasiūlyme dėl DFP po 2027 m. atsižvelgti į JAV atsisakymo pasekmes;

59. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, smurtinio konflikto prevencijai, sprendimui ir pasaulinio saugumo garantavimu, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu, demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės principo bei socialinio teisingumo propagavimu, taip pat konkurencingumo ir pasaulinių tiekimo grandinių saugumo didinimu, visapusiškai laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;

60. pabrėžia, kad, visų pirma atsižvelgiant į drastišką JAV tarptautinio vystymosi agentūros USAID biudžeto sumažinimą, biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; atsižvelgdamas į tai primena, kad Sąjunga ir jos valstybės narės bendrai įsipareigojo 0,7 proc. savo BNP skirti oficialiai paramai vystymuisi ir kad skurdo mažinimas turi išlikti pagrindiniu jos tikslu; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;

61. primygtinai tvirtina, kad, atsižvelgiant į precedento neturintį humanitarinių krizių mastą, vis naujus pasaulinius iššūkius ir netikrumą dėl JAV pagalbos vadovaujant dabartinei administracijai, humanitarinės pagalbos finansavimas turi būti gerokai padidintas ir kad jo naudojimas toliau turi būti grindžiamas tik poreikiais, laikantis neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principų; pabrėžia, kad dėl poreikiais grindžiamo humanitarinės pagalbos pobūdžio reikalingas tikslinis finansavimas, teikiamas pagal atskirą išlaidų programą, kuri skirtųsi nuo kitų išorės veiksmų finansavimo; be to, pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos teikimo veiksmingumas priklauso nuo nuspėjamumo ir pakankamo metinio bazinio paskirstymo;

62. pabrėžia, kad dėl humanitarinės pagalbos pobūdžio reikia užtikrinti didelį lankstumą ir reagavimo pajėgumus; todėl mano, kad siekiant teikti humanitarinę pagalbą reikės ne tik pakankamos bazinės sumos, bet ir didelio tikslinio lankstumo jos struktūroje, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į didėjančias krizes;

63. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą; pabrėžia, kad laikantis tokio požiūrio reikia strategiškai paskirstyti išorės finansavimą, kad būtų remiamos, pavyzdžiui, ekonominės, saugumo ir energetikos partnerystės, atitinkančios Sąjungos vertybes bei strateginius interesus;

64. mano, kad plėtra suteikia galimybę stiprinti Sąjungą kaip geopolitinę jėgą ir kad kita DFP yra labai svarbi siekiant parengti Sąjungą plėtrai, šalis kandidates – stojimui; primena, kad šalių kandidačių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas yra neatsiejamai susiję su ES stabilumu, saugumu ir demokratiniu atsparumu ir tam reikia tvarių strateginių investicijų, susietų su reformomis, kad būtų remiama konvergencija su Sąjungos standartais; pabrėžia svarbų piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį plėtros procese;

65. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strategiškai tikslinės paramos pasirengimui narystei, augimui ir investicijoms finansuoti; mano, kad pasirengimo narystei parama po 2027 m. turėtų būti teikiama tiek dotacijų, tiek paskolų forma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būsima sistema turėtų sudaryti sąlygas novatoriškiems finansavimo mechanizmams, taip pat skolinimui šalims kandidatėms garantuojant biudžeto manevringumo marža (skirtumas tarp nuosavų išteklių ir DFP viršutinių ribų);

66. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų, suderintų su Sąjungos acquis ir politika, įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė, taip pat stipri ir veiksminga kovos su sukčiavimu struktūra;

67. pakartoja, kad visapusiškai remia ukrainiečių kovą už laisvę ir demokratiją, ir apgailestauja dėl siaubingų kančių bei poveikio, kuriuos sukelia neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas; palankiai vertina sprendimą suteikti Ukrainai ir kaimyninei Moldovos Respublikai šalių kandidačių statusą ir primygtinai ragina skirti reikiamas lėšas jų stojimo procesams remti;

68. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos makroekonominiam stabilumui, atstatymui ir atsigavimui po karo bei teikiama ją papildant, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto;

69. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju ir kad neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat turės būti nustatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemonės pagrindinėms išlaidų sritims, pvz., sanglaudai ir žemės ūkiui, grindžiamos kruopščiu poveikio įvairiems sektoriams vertinimu;

Pagrindinės teisės, Sąjungos vertybės ir teisinė valstybė

70. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto ir tokių programų, kaip „Erasmus+“ ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, svarbą skatinant ir saugant demokratiją bei Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą, pilietinį ugdymą ir jaunimo dalyvavimą, apsaugant bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atsižvelgdamas į tai ragina kitoje DFP padidinti finansavimą programai „Erasmus+“; atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus yra teisingumo sistemos nepriklausomumas, patikimas nacionalinių institucijų veikimas, deoligarchizacija, tvirta parama pilietinei visuomenei ir, laikantis ES sutarties 11 straipsnio 2 dalies, aktyvus dialogas su ja, nes ji yra gyvybiškai svarbi siekiant skatinti aktyvią pilietinę erdvę, užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, taip pat informuoti politikos formuotojus apie geriausią praktiką vietoje;

71. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia naujoje Finansinio reglamento redakcijoje nustatytą reikalavimą Komisijai ir valstybėms narėms vykdant biudžetą užtikrinti, kad būtų laikomasi Pagrindinių teisių chartijos, ir gerbti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje; tikisi, jog Komisija užtikrins, kad pasiūlymai dėl kitos DFP, įskaitant išlaidų programas, būtų suderinti su nauja Finansinio reglamento redakcija;

72. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose ir tolimesniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos, demografiniai pokyčiai bei klimato kaita ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą, o jie daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas ir greitas Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimas, taip pat veiksminga grąžinimo ir readmisijos politika, laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių, įskaitant solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principą; be to, pabrėžia, kad pagal minėtą paktą ES turi siekti tvirtesnio bendradarbiavimo ir abipusiškai naudingų partnerysčių su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, vykdydama tinkamą parlamentinę kontrolę, ir kad toks bendradarbiavimas turi atitikti ES ir tarptautinę teisę;

73. pabrėžia, kad Sąjungos vertybių ir pagrindinių teisių paisymas yra esminė išankstinė sąlyga siekiant gauti ES lėšų; pabrėžia tvirtų teisinės valstybės principo laikymosi ir galimybės gauti ES lėšų pagal dabartinę DFP sąsajų svarbą; mano, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga priklauso nuo teisinės valstybės principo laikymosi nacionaliniu lygmeniu; ypač palankiai vertina teigiamą Teisinės valstybės sąlygų reglamento poveikį apsaugant Sąjungos finansinius interesus sisteminių ir nuolatinių teisinės valstybės principų pažeidimų atvejais; ragina Komisiją ir Tarybą griežtai, nuosekliai ir nepagrįstai nedelsiant taikyti reglamentą, kai tai būtina; pabrėžia, kad sprendimai sustabdyti arba sumažinti Sąjungos finansavimą dėl teisinės valstybės principo pažeidimų turi būti grindžiami objektyviais kriterijais ir neturi būti nei atsižvelgiama į kitas aplinkybes, nei vadovaujamasi derybų rezultatu;

74. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nustatyti tvirtesnį ryšį tarp teisinės valstybės principo ir Sąjungos biudžeto po 2027 m., ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą stiprinti sąsajas tarp metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir galimybės gauti lėšų iš biudžeto; ragina Komisiją nuo 2025 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodyti, kokiu mastu nustatyti teisinės valstybės sistemų trūkumai gali kelti riziką Sąjungos biudžetui; be to, palankiai vertina pagarbos Sąjungos vertybėms ir biudžeto vykdymo sąsają ir ragina Komisiją aktyviai stebėti, kaip valstybės narės vieningai laikosi šio principo, ir imtis skubių veiksmų, jei jo nesilaikoma;

75. ragina konsoliduoti išsamų teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų, Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis, taip pat atitinkamomis Finansinio reglamento nuostatomis, ir primygtinai tvirtina, kad priemonių rinkinys turėtų būtų taikomas visam ES biudžetui; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;

76. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomos sankcijos; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti pažangių sąlygų metodą, kad paramos gavėjai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; ragina Komisiją, vadovaujantis savo politinėse gairėse pareikštu ketinimu, pasiūlyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo ir išlaikant valstybių narių pareigą mokėti įnašus pagal Sąjungos teisę;

Sąjungos politikos tikslus apimantis ilgalaikis biudžetas

77. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį biudžetą, kuris būtų visiškai suderintas su Sąjungos strateginiais tikslais, reikia, kad pagrindiniai tikslai būtų integruoti į visą biudžetą pasitelkiant horizontaliųjų principų rinkinį, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę DFP bei EGADP;

78. primena, kad horizontaliųjų principų įgyvendinimas neturėtų paramos gavėjams sukurti pernelyg didelės administracinės naštos ir atitikti proporcingumo principą; ragina ieškoti novatoriškų sprendimų ir naudoti automatizuotas pranešimų teikimo priemones, įskaitant dirbtinį intelektą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis duomenų rinkimas;

79. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;

80. atkreipia dėmesį į tai, kad tikslai veiksmingiausiai integruojami taikant priemonių rinkinį, visų pirma pasitelkiant politikos, projektų ir reglamentavimo struktūrą, išsamius poveikio vertinimus ir patikimą išlaidų ir, tam tikrais atvejais, išlaidų tikslų stebėjimą, remiantis tinkamais ir prieinamais duomenimis; palankiai vertina tai, kad dabartinėje DFP gerokai patobulinta veiklos rezultatų ataskaitų teikimo tvarka, o tai leidžia daug geriau patikrinti ES išlaidų poveikį, ir ragina ją toliau plėtoti kitu programavimo laikotarpiu;

81. palankiai vertina tai, kad parengta lyčių aspektu grindžiamų išlaidų stebėjimo metodika, ir mano, kad įgyta patirtis, visų pirma, susijusi su pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimu, įgyvendinimo ir poveikio stebėsena ir administracine našta, turėtų būti taikoma kitoje DFP, siekiant patobulinti metodiką; ragina Komisiją kitoje DFP išnagrinėti galimybę sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą; taip pat pabrėžia, kad reikia gerokai patobulinti klimato ir biologinės įvairovės integravimo metodikas, siekiant užtikrinti poveikio vertinimą;

82. apgailestauja dėl to, kad Komisija sistemingai neatliko išsamių visų teisės aktų, susijusių su biudžeto išlaidomis, poveikio vertinimų, įskaitant poveikio lytims vertinimus, ir primygtinai ragina vykdyti pokyčius šioje srityje;

83. palankiai vertina tai, kad numatoma, jog dabartinėje DFP bus viršytas 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Sąjungai sunkiai sekasi siekti 10 proc. su biologine įvairove susijusio išlaidų tikslo 2026 m.; tačiau primygtinai tvirtina, kad TIS nustatyti tikslai buvo pagrindinis veiksnys skatinant klimato ir biologinės įvairovės išlaidas; ragina Komisiją pritaikyti tikslinius išlaidų rodiklius, kuriais prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės būklės gerinimo, atsižvelgiant į Sąjungos politikos užmojus šioje srityje ir į investicijų poreikius šiems politikos užmojams įgyvendinti;

84. be to, pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turėtų būti vykdomas pagal Finansinio reglamento 33 straipsnio 2 dalį – nedarant didelės žalos[12] nurodytiems tikslams, laikantis taikytinų darbo ir įdarbinimo sąlygų ir atsižvelgiant į lyčių lygybės principą;

85. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pagal kitą DFP laipsniškai panaikinti visas subsidijas iškastiniam kurui ir aplinkai kenksmingas subsidijas; tikisi, kad pasiūlyme dėl kitos DFP Komisija pateiks ir planuojamų veiksmų gaires šioje srityje;

Europiečiams tarnaujantis ir veiksmingai administruojamas ilgalaikis biudžetas

86. pabrėžia, kad Sąjungos politika turi būti grindžiama gerai veikiančiu administravimu; primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių tam, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, decentralizuotos agentūros ir Europos prokuratūra galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, aukštos kokybės įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, teikti techninę pagalbą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir tam, kad jos turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;

87. apgailestauja dėl to, kad Sąjungos gebėjimui veiksmingai įgyvendinti politiką ir apsaugoti savo finansinius interesus pagal dabartinę DFP pakenkė tai, kad administraciniai ištekliai yra riboti ir dogmatiškai taikoma stabilaus darbuotojų skaičiaus politika, nepaisant didėjančių reikalavimų ir atsakomybės; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad nepaskirta pakankamai darbuotojų tam, kad būtų tinkamai įgyvendintas ir užtikrintas Skaitmeninių paslaugų akto[13] ir Skaitmeninių rinkų akto[14] vykdymas, ir taip sumažinamas teisės aktų veiksmingumas, ir į tai, kad darbuotojai ne vieną kartą perkelti iš programų į decentralizuotas agentūras personalo poreikiams patenkinti; primygtinai reikalauja, kad, siūlant ir galutinai priimant teisės aktus, darbuotojų skaičius būtų nustatomas atliekant objektyvų poreikių vertinimą ir į jį būtų atsižvelgiama nuo pat pradžių planuojant administracines išlaidas;

88. pabrėžia, kad Komisija iš dalies stengėsi apeiti savo stabilią personalo politiką didindama su programomis ir priemonėmis susijusių darbuotojų skaičių, todėl jiems netaikoma viršutinė administracinių išlaidų riba; vis dėlto pabrėžia, kad tokiu požiūriu tik slepiama problema ir galiausiai gali būti pakenkta programų veiklos pajėgumui; todėl primygtinai tvirtina, kad papildomoms pareigoms reikia administracinių išlaidų ir neturi būti mažinami programų paketai;

89. pabrėžia, kad išankstinės investicijos į saugią ir sąveikią IT infrastruktūrą ir duomenų gavybos pajėgumus taip pat gali padėti ilguoju laikotarpiu sutaupyti išlaidų ir labai pagerinti politikos įgyvendinimą bei išlaidų stebėjimą;

90. pripažįsta, kad dabartinėje DFP nesant jokio korekcijos mechanizmo, dėl didelės infliacijos labai padidėjo teisės aktais nustatytos išlaidos, todėl reikia plačiai naudoti specialias priemones trūkumui padengti; apgailestauja dėl to, kad Taryba nusprendė neatsižvelgti į Komisijos pasiūlymą atliekant DFP peržiūrą padidinti administracinių išlaidų viršutinę ribą ir taip dar labiau susilpninti specialias priemones;

Paprastesnis ir skaidresnis ilgalaikis biudžetas

91. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas visų paramos gavėjų gyvenimas, sumažinant nereikalingą biurokratizmą; pabrėžia, kad dėl supaprastinimo, jei įmanoma, reikės suderinti taisykles ir ataskaitų teikimo reikalavimus, be kita ko, kai tinkama, užtikrinant taikytinų taisyklių nuoseklumą Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia sukurti vieną tikrą ir patogią naudoti bendrą prieigą prie finansavimo iš ES lėšų ir, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, nustatyti supaprastintą paraiškų teikimo procedūrą; be to, pažymi, kad kita DFP turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių;

92. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojamos horizontaliosios nuostatos, kurios turėtų būti vienodos visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus, turinčius aiškią Europos pridėtinę vertę, ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika; pabrėžia, kad programų skaičiaus mažinimas pats savaime nėra tikslas;

93. pabrėžia, kad supaprastinimu be būtinos stabdžių ir atsvarų sistemos negali būti padidinta Komisijos veiksmų laisvė, todėl jis turi būti užtikrintas visapusiškai laikantis Sutartyse numatytos institucinės pusiausvyros;

94. primygtinai tvirtina, kad supaprastinimu negali būti pakenkta programų rengimo ir įgyvendinimo kokybei, todėl paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis – juo turi būti sudarytos sąlygos geresnei atskaitomybei, tikrinimui, išlaidų kontrolei ir mažinama dvigubo finansavimo, lėšų pasisavinimo ir sukčiavimo rizika; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes tam, kad biudžeto valdymo institucija galėtų užtikrinti tinkamą atskaitomybę ir kad būtų užtikrintas prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą ir biudžeto vykdymo metu;

95. primena, kad skaidrumas yra labai svarbus, kad būtų išlaikytas piliečių pasitikėjimas, ir kad sukčiavimas ir netinkamas lėšų naudojimas labai kenkia šiam pasitikėjimui; todėl pabrėžia, kad Parlamentas turi turėti galimybę kontroliuoti išlaidas ir įvertinti, ar galima suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą; primygtinai tvirtina, kad tinkamai atskaitomybei užtikrinti reikalingas patikimas visų biudžeto išlaidų auditas, grindžiamas bendros audito sekos taikymu; ragina Komisiją DFP po 2027 m. finansavimo priemonėse nustatyti suderintus ir veiksmingus kovos su sukčiavimu mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta Sąjungos biudžeto apsauga;

96. pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad visos ES lygmens išlaidos turėtų būti priskirtos biudžeto valdymo institucijos kompetencijai, taip užtikrinant skaidrumą, demokratinę kontrolę ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą; todėl ragina į biudžetą visiškai įtraukti (iš dalies) nebiudžetines priemones, pvz., Socialinį klimato fondą, Inovacijų fondą ir Modernizavimo fondą arba juos pakeisiančias priemones;

Lankstesnis ilgalaikis biudžetas, kuriuo geriau reaguojama į krizes ir sukrėtimus

97. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, saugumo, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruoti pakankami reagavimo į krizes pajėgumai;

98. pabrėžia, kad dabartinė DFP stokoja lankstumo ir pajėgumo prisitaikyti prie kintančių išlaidų prioritetų; mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, kad būtų galima pritaikyti išlaidų tikslus; pabrėžia, kad išlaidos tam tikrose srityse turi būti stabilesnės nei kitose srityse, kuriose labiau vertinamas lankstumas; pabrėžia, kad pasikartojantys perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti Sąjungos prioritetus, nes jie kenkia investicijoms ir kelia pavojų sutartų politikos tikslų įgyvendinimui;

99. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros institucijoms reikia suteikti tvirtesnius ir veiksmingus politikos prioritetų ir tikslų nustatymo kontrolės įgaliojimus ir detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucija būtų pasirengusi priimti prasmingus ir informacija pagrįstus sprendimus;

100. pabrėžia, kad kiekvienoje DFP išlaidų kategorijoje turi būti numatytos pakankamos maržos siekiant užtikrinti, kad būtų galima įtraukti naujas priemones ar išlaidų tikslus, dėl kurių susitariama per programavimo laikotarpį, nesumažinant kitiems politikos ir ilgalaikiams strateginiams tikslams skirto finansavimo ir nenaudojant reagavimo į krizes pajėgumų;

101. pabrėžia, kad galimybė perkelti biudžeto lėšas pagal Finansinį reglamentą jau suteikia lankstumo, kad vykdant biudžetą būtų galima prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių; pabrėžia, kad pagal dabartines taisykles Komisija turi didelę laisvę perkelti dideles sumas iš vienos politikos srities į kitą be biudžeto valdymo institucijos patvirtinimo, o tai riboja tikrinimą ir kontrolę; todėl ragina pakeisti taisykles, kad be didžiausios procentinės dalies kiekvienai biudžeto eilutei būtų nustatyta didžiausia suma, taikoma perkėlimams be patvirtinimo; mano, kad perkėlimų iš kitų nei Komisija Sąjungos institucijų, dėl kurių Parlamentas arba Taryba gali pareikšti tinkamai pagrįstą prieštaravimą, atveju riba, kurios nepasiekus jiems ši procedūra nebūtų taikoma, galėtų būti naudinga supaprastinimo priemonė;

102. primena, kad dabartinė DFP ir toliau patiria spaudimą dėl didelės infliacijos, 2018 m. kainoms taikant metinį 2 proc. defliatorių, taip sumažinant biudžeto realiąją vertę ir jo veiklos bei administracinius pajėgumus; todėl mano, kad būsimame biudžete turėtų būti numatyti pakankami reagavimo pajėgumai, kad biudžetas galėtų prisitaikyti prie infliacinių sukrėtimų;

103. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai, ir užtikrintas veiksmingas ir greitas reagavimas greičiau sutelkiant pajėgas; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;

104. mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos tik dvi specialios priemonės: viena, skirta solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes ir reagavimui į bet kokius nenumatytus poreikius ir naujus prioritetus, įskaitant atvejus, kai sumos pagal specialią gaivalinėms nelaimėms skirtą priemonę yra nepakankamos (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad abiem specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į dvi specialias priemones ar esamas programas;

105. ragina daug būsimos lankstumo priemonės lėšų sutelkti laikotarpio pradžioje, o vėliau ją finansuoti pasitelkiant kelis papildomus finansavimo šaltinius: nepanaudotas ankstesnių metų maržas (kaip tai daroma taikant dabartinę bendros maržos priemonę), praėjusių metų metinį perteklių, baudomis grindžiamą mechanizmą, sukurtą vadovaujantis galiojančiu DFP reglamento 5 straipsniu, finansinių priemonių grįžtamąsias lėšas ir panaikintus asignavimus; pabrėžia, kad kita DFP turėtų būti parengta taip, kad ateityje skolos grąžinimui padengti nereikėtų specialių priemonių;

106. pabrėžia, kad norint pakartotinai panaudoti perviršį, finansinių priemonių grįžtamąsias lėšas, perteklinius atidėjinius ir panaikintus įsipareigojimus reikėtų iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą;

107. atkreipia dėmesį į tai, kad, numačius pakankamai išankstinių išteklių ir minėtą nepanaudotų lėšų pakartotinio naudojimo tvarką, biudžetas turėtų daug daugiau reagavimo pajėgumų nesumažinant nacionalinių BNP pagrįstų įnašų nuspėjamumo; primygtinai tvirtina, kad, jei bus numatyta lankstesnė ir daugiau reagavimo pajėgumų turinti DFP, bus mažiau tikėtina, kad reikės atlikti esminį jos laikotarpio vidurio tikslinimą;

Labiau į rezultatus orientuotas ilgalaikis biudžetas

108. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir geriau koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad, savo ruožtu, konsultacijos su regionų ir vietos valdžios institucijomis yra labai svarbios siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir užtikrinti, kad Sąjungos parama atitiktų tikruosius galutinių gavėjų poreikius ir duotų apčiuopiamos naudos žmonėms; pabrėžia techninės pagalbos įgyvendinimo institucijoms svarbą siekiant padėti užtikrinti įgyvendinimą laiku, investicijų papildomumą, tad ir didžiausią poveikį;

109. pabrėžia, kad, siekdama remti veiksmingą Sąjungos ir nacionalinių išlaidų koordinavimą, Komisija numato „naują, švelnų valdymo mechanizmą“, skirtą „sustiprinti bendro politikos koordinavimo ir ES biudžeto sąsają“; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas visapusiškai dalyvautų sprendimų priėmimo procese bet kurio koordinavimo ar valdymo mechanizmo atveju;

110. mano, kad EGADP, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumui ir reformų, investicijų bei paramos biudžetui sąsajoms, padėjo skatinti nacionalines investicijas ir reformas, kurios kitu atveju nebūtų buvę įgyvendintos;

111. pabrėžia, kad informacija, gauta įgyvendinant EGADP, galėtų būti remiamasi įgyvendinant Sąjungos išlaidas pagal pasidalijamąjį valdymą; vis dėlto primena, kad dėl EGADP buvo susitarta labai specifinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis, todėl jos negalima plačiu mastu atkartoti būsimoms investicijų programoms;

112. atkreipia dėmesį į tai, kad kitoje DFP išlaidos pagal pasidalijamąjį valdymą turi apimti regionų ir vietos valdžios institucijas ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nuo projektavimo iki įgyvendinimo, taikant teritorinį ir daugiapakopį valdymo metodą ir laikantis geresnio partnerystės principo, užtikrinti investicinių projektų tarpvalstybinį europinį aspektą ir daugiausia dėmesio skirti rezultatams ir poveikiui, o ne galutiniam rezultatui, nustatant išmatuojamus veiklos rezultatų rodiklius, užtikrinant atitinkamų duomenų prieinamumą ir prisidedant prie programos rengimo ir koregavimo;

113. pabrėžia, kad rengiant pasidalijamojo valdymo išlaidas pagal kitą DFP turi būti išsaugotas Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmuo, taip pat užtikrinama vykdomosios valdžios atskaitomybė, nustatant griežtus atskaitomybės mechanizmus ir užtikrinant visišką skaidrumą, susijusį su galutiniais Sąjungos lėšų gavėjais ar gavėjų grupėmis, taikant sąveikią sistemą, leidžiančią veiksmingai stebėti pinigų srautus ir projektų pažangą;

114. mano, kad Komisijos numatytas požiūris „po vieną nacionalinį planą kiekvienai valstybei narei“ neatitinka pirmiau išdėstytų principų ir juo negali būti remiamasi planuojant pasidalijamojo valdymo išlaidas po 2027 m.; primena, kad šiuo atžvilgiu Sąjunga pagal SESV 175 straipsnį turi teikti paramą žemės ūkio, regioninėms ir socialinėms išlaidoms skirtomis priemonėmis;

Ilgalaikis biudžetas, pagal kurį tvariai valdomi įsipareigojimai

115. primena, kad Parlamentas labai tvirtai prieštarauja tam, kad NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimui būtų nustatyta viršutinė riba DFP išlaidų kategorijoje, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos priklauso nuo rinkos sąlygų, joms įtakos turi išorės veiksniai, todėl jos iš esmės nepastovios, ir kad skolinimosi išlaidų grąžinimas yra nediskrecinė teisinė prievolė; pabrėžia, jog taip pat būtina nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad ateities kartos nepatirtų praeities skolų naštos;

116. apgailestauja dėl to, kad pagal esamą struktūrą ir nepaisant bendros trijų institucijų deklaracijos, kuri yra 2020 m. susitarimo dėl DFP dalis ir kurioje nurodoma, kad NGEU finansavimo išlaidas padengiančiomis išlaidomis nesiekiama sumažinti programų ir fondų lėšų, didelės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų sąlygomis pagrindinių Sąjungos programų finansavimas ir specialioms priemonėms skirti ištekliai, net ir po DFP tikslinimo, de facto konkuruoja su NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimo lėšomis; primena, kad spaudimas biudžetui, kurį lėmė NGEU skolinimosi išlaidos, buvo pagrindinis veiksnys mažinant lėšas pavyzdinėms programoms persvarstant DFP;

117. pabrėžia, kad iki šiol Sąjungos biudžeto lėšų reikėjo tik su NGEU susijusioms palūkanoms sumokėti ir kad nuo 2028 m. biudžeto lėšomis taip pat turės būti grąžintas kapitalas; pabrėžia, kad, Komisijos teigimu, numatoma, kad nuo 2028 m. bendros NGEU kapitalo ir palūkanų grąžinimo išlaidos sudarys apie 25–30 mlrd. EUR per metus, t. y. 15–20 proc. 2025 m. biudžeto mokėjimų asignavimų;

118. pripažįsta, kad, nors priemonės NGEU skolinimosi išlaidos kitu DFP laikotarpiu bus stabilesnės, nes obligacijos jau bus išleistos, tikslus grąžinimo modelis turės įtakos palūkanų lygiui, taigi ir nepastovumo dydžiui; todėl primygtinai reikalauja, kad visos išlaidos, susijusios su skolinimusi, dengiamu Sąjungos biudžetu arba biudžeto manevringumo marža, būtų vertinamos atskirai nuo asignavimų ES programoms pagal DFP struktūrą;

119. atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į didėjantį poreikį, kad Sąjungos biudžetas būtų garantija gyvybiškai svarbiai Sąjungos paramai, teikiamai kaip makrofinansinė parama, ir susijusiai rizikai; pabrėžia, kad įsipareigojimų nevykdymo arba nacionalinių garantijų panaikinimo atveju Sąjungos biudžetu galiausiai garantuojamos visos makrofinansinės paramos paskolos, taigi ir dideli iš esmės nenuspėjami neapibrėžtieji įsipareigojimai, visų pirma susiję su Ukraina;

120. todėl ragina Komisiją sukurti patikimą ir patvarią struktūrą, kuri sudarytų sąlygas tvariai valdyti visas nediskrecines išlaidas ir įsipareigojimus, visapusiškai išsaugant Sąjungos programas ir biudžeto lankstumą bei reagavimo pajėgumus;

Tinkamais ištekliais aprūpintas ir tvariai finansuojamas ilgalaikis biudžetas

121. pabrėžia, kad, kaip nurodyta pirmiau, po 2027 m. biudžeto poreikiai bus gerokai didesni nei 2021–2027 m. DFP numatytos sumos, ir, be to, turės apimti skolinimosi išlaidas ir skolos grąžinimą; todėl primygtinai reikalauja, kad kitai DFP būtų skirta gerokai daugiau išteklių, palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu, atsisakant istoriškai ribojamojo, pačių nustatyto 1 proc. BNP lygio, dėl kurio Sąjunga negalėjo įgyvendinti savo užmojų ir negalėjo reaguoti į krizes ir prisitaikyti prie naujų poreikių;

122. mano, kad, siekiant suteikti Sąjungai minėtus išteklius, atsižvelgiant į jos prioritetus bei nustatytus poreikius, turėtų būti išnagrinėtos visos priemonės; atsižvelgdamas į tai mano, kad bendras skolinimasis leidžiant ES obligacijas yra perspektyvi galimybė užtikrinti, kad Sąjunga turėtų pakankamai išteklių reaguoti į dideles Sąjungos masto krizes, pvz., tebesitęsiančią krizę saugumo ir gynybos srityje;

123. pakartoja, kad Sąjungos biudžetui reikia tvarių ir atsparių pajamų; atkreipia dėmesį į teisiškai privalomas veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, įtrauktas į Tarpinstitucinį susitarimą, kuriose Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo nustatyti naujus nuosavus išteklius, kurių pakaktų bent jau NGEU skolos grąžinimui padengti; pabrėžia, kad apskritai naujų nuosavų išteklių krepšelis turėtų būti sąžiningas, susietas su platesniais Sąjungos politikos tikslais ir dėl jo turėtų būti susitarta laiku ir jis turėtų būti pakankamo dydžio, kad atitiktų padidėjusius biudžeto poreikius;

124. primena, kad pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui dėl nuosavų išteklių sistemos; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Taryboje nėra jokios pažangos svarstant nuosavų išteklių sistemos klausimą; ragina Tarybą skubos tvarka priimti šį pasiūlymą; ir primygtinai ragina Komisiją dėti visas pastangas remiant priėmimo procesą;

125. be to, ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant nustatyti papildomus novatoriškus ir tikrus naujus nuosavus išteklius ir kitus pajamų šaltinius, kurie nėra nurodyti Tarpinstituciniame susitarime; pabrėžia, kad nauji nuosavi ištekliai yra labai svarbūs ne tik siekiant sudaryti sąlygas grąžinti pagal NGEU pasiskolintas lėšas, bet ir užtikrinti, kad Sąjunga būtų pasirengusi patenkinti savo didesnius išlaidų poreikius;

126. ragina Komisiją parengti modernizuotą biudžetą ir perorientuoti išlaidas, remiantis poreikiu užtikrinti sąžiningumą, didesnį supaprastinimą, mažesnę administracinę naštą ir daugiau skaidrumo, be kita ko, pajamų srityje; pabrėžia, kad pasibaigus dabartinei DFP automatiškai nustoja galioti dabartinės lengvatos ir korekcijos;

127. palankiai vertina nauja redakcija išdėstytame Finansiniame reglamente priimtą sprendimą bet kokias palūkanas ar kitus trečiosioms šalims mokėtinus mokesčius, susijusius su baudomis, kitomis nuobaudomis ar sankcijomis, kurias Teisingumo Teismas panaikino arba sumažino, laikyti neigiamomis pajamomis; primena, kad šis sprendimas nustoja galioti 2027 m. gruodžio 31 d.; ragina Komisiją pasiūlyti galutinį sprendimą dėl kitos DFP, kuriuo būtų pasiektas tas pats tikslas – išvengti bet kokio poveikio biudžeto išlaidoms;

Tvirtu tarpinstituciniu bendradarbiavimu grindžiamas ilgalaikis biudžetas

128. pabrėžia, kad Parlamentas ketina visapusiškai naudotis savo, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, prerogatyvomis pagal Sutartis;

129. primena, kad reikalavimas Komisijai, Tarybai ir Parlamentui tvirtai bendradarbiauti tarpinstituciniu lygmeniu nuo pirmųjų DFP rengimo etapų iki galutinio jos priėmimo yra įtvirtintas Sutartyse ir išsamiau išdėstytas Tarpinstituciniame susitarime;

130. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;

131. ragina Komisiją pačioje pradžioje pateikti praktinę bendradarbiavimo ir nuoširdžių derybų tvarką; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sušaukti trijų pirmininkų posėdžius, kaip numatyta SESV 324 straipsnyje, kai tik jie galėtų padėti siekti pažangos, ir primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, kai Parlamentas prašo surengti tokius posėdžius; primena Komisijai jos pareigą teikti Parlamentui informaciją vienodomis sąlygomis su Taryba, nes jie yra dvi biudžeto valdymo institucijos ir teisėkūros institucijos su DFP susijusių pagrindinių teisės aktų klausimais;

132. primena, kad tarpinstituciniame susitarime konkrečiai numatyta, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija „siekia nustatyti konkrečią bendradarbiavimo ir dialogo tvarką“; pabrėžia, kad Tarpinstituciniame susitarime numatytos bendradarbiavimo nuostatos, įskaitant reguliarius Parlamento ir Tarybos susitikimus, yra visiškas minimumas ir kad reikia numatyti daug daugiau siekiant įgyvendinti SESV 312 straipsnio 5 dalyje nustatytą principą imtis visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai priimti naują DFP; todėl ragina Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares gerbti ne tik Sutarčių raidę, bet ir jų dvasią;

133. primena, kad vėlai priėmus DFP reglamentą ir susijusius teisės aktus 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpiams buvo labai vėluojama, o tai trukdė tinkamai įgyvendinti ES programas; todėl primygtinai reikalauja dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad būsimas DFP dokumentų rinkinys būtų priimtas laiku;

134. tikisi, kad Komisija, teikdama pasiūlymų dėl DFP rinkinį, pateiks naują tarpinstitucinį susitarimą, atitinkantį naujo biudžeto realijas, be kita ko, kiek tai susiję su neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymu; pabrėžia, kad Finansinio reglamento pakeitimai, būtini siekiant suderinimo su naująja DFP, turėtų įsigalioti tuo pačiu metu kaip ir DFP reglamentas;

135. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagal reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, Europos Komisija iki 2025 m. liepos 1 d. turi pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl programos po 2027 m. Todėl šiame pranešime siekiama išdėstyti Parlamento viziją dėl šios programos po 2027 m. parengimo ir aprūpinimo ištekliais.

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAI GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį pranešėjai pareiškia, kad, rengdami šį pranešimą, iki jo priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

DG BUDG, European Commission EU Agencies Network European Institute for Gender Equality Eurojust Joint Research Centre of the European Commission Budget and Finance Committee of the Lower Saxony State Parliament Members of the Austrian Parliament Bundestag Representatives Delegation of the Grand Committee of the Parliament of Finland State Minister for Economic Affairs Sven Schulze and CDU Delegation of the Saxony-Anhalt State Parliament CDU/CSU Parliamentary Group Copa – Cogeca Alstom Belgium Eurocities Comunidade Intermunicipal do Douro (CIMDOURO) Magellan Circle - European Affairs Consultancy MBDA

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima pranešėjai.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, pranešėjai pareiškia, kad jie atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

 

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (20.03.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentė: Hilde Vautmans

PAKEITIMAI

Užsienio reikalų komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, 24 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 2 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 4 dalį,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją,

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 5 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Nauja Europos gynybos pramonės strategija. Užtikrinti ES parengtį, grindžiamą reaguojančia ir atsparia Europos gynybos pramone“ (JOIN(2024)0010),

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
A. kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,	A. kadangi Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo piliečių gerovę; kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;	C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai Sąjungoje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo, padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį ir skatinti taiką, saugumą ir pažangą pasaulyje; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti; kadangi ES turi laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį visos išorės veiksmų finansavimo programos turėtų apimti saugumo aspektą; kadangi iki DFP po 2027 m. pabaigos rytiniame flange gali kilti grėsmė Sąjungos teritoriniam vientisumui;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ga. kadangi, atsižvelgiant į naują geopolitinę tikrovę, pasireiškiančią tuo, kad į Europą grįžo didelio intensyvumo karo veiksmai, ir į blogiausių karinių scenarijų pasitvirtinimo Europos žemyne tikimybę, DFP po 2027 m. turi sudaryti sąlygas ES pasirengti galimai karinei agresijai jos teritorijoje iki šio dešimtmečio pabaigos;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gb. kadangi 2022 m. kovo mėn. Versalio deklaracijoje valstybės narės bendrai įsipareigojo gerokai padidinti gynybos išlaidas ir investuoti į bendradarbiavimu grindžiamą gynybos pajėgumų plėtrą, taip pat bendrus projektus ir bendrus viešuosius pirkimus;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
H. kadangi, siekiant kompensuoti biudžeto trūkumus, buvo rasta daug alternatyvių sprendimų, dėl kurių biudžetas tampa neskaidresnis ir trukdoma Parlamentui vykdyti savo, kaip teisės aktų leidėjo ir biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį ir užtikrinti vykdomosios valdžios atskaitomybę;	H. kadangi, siekiant kompensuoti biudžeto trūkumus, buvo rasta daug alternatyvių sprendimų, dėl kurių biudžetas tampa neskaidresnis ir trukdoma Parlamentui vykdyti savo, kaip teisės aktų leidėjo ir biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį ir užtikrinti vykdomosios valdžios atskaitomybę; kadangi užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje reikia laikytis institucinės Tarybos ir Parlamento biudžetinių funkcijų pusiausvyros;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, būtų atspari, pajėgi įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, pasiruošti sukrėtimams ir krizėms ir reaguoti į juos bei prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad suverenios ES gynybos užtikrinimas, konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį saugumą, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – gynybos projektams;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims, su dvejopu naudojimu susijusioms ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;	16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams, pavyzdžiui, energetikos ir gynybos sektoriui, ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17a. pažymi, kad energetinė nepriklausomybė yra labai svarbi ES saugumui; ragina nustatyti finansines paskatas valstybėms narėms, investuojančioms į strateginės energetikos infrastruktūros plėtrą, visų pirma į atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, kuriais mažinama priklausomybė nuo Rusijos ir kitų strateginę riziką keliančių tiekėjų;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;	20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija, Baltarusija ir Ukraina turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad taika ir saugumas yra Sąjungos stabilumo ir klestėjimo, padėties pasaulyje ir socialinio modelio pagrindas ir kad, kaip aiškiai nurodyta Draghi pranešime, pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo egzistencinių išorinių jai kylančių grėsmių;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;	26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, pasaulinės tvarkos susiskaidymas, kurį skatina autokratinės ir revizionistinės jėgos, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios sabotažą, kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat terorizmas ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir naudojimąsi Sąjungos pažeidžiamumu;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

27 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
27. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga atliko labai svarbų vaidmenį užtikrindama ilgalaikę taiką savo teritorijoje ir turi toliau tai daryti prisitaikydama prie pašonėje vykstančio karo tikrovės, ir į poreikį stipriai padidinti gynybos pajėgumus ir parengtį, gerokai viršijant dabartinius asignavimus;	27. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga atliko labai svarbų vaidmenį užtikrindama ilgalaikę taiką savo teritorijoje ir turi toliau tai daryti prisitaikydama prie naujos pašonėje vykstančio karo tikrovės, ir į poreikį stipriai padidinti gynybos pajėgumus ir parengtį, gerokai viršijant dabartinius asignavimus; primena, kad reikia naudoti priemones, kuriomis būtų skatinama bendra strateginė saugumo ir gynybos kultūra bei valstybių narių sanglauda ir užtikrinamas dalijimasis žvalgybos informacija ir jos vertinimas bendradarbiaujant valstybių narių ir ES lygmenimis, taip pat koordinuotas atsakas į grėsmes, su kuriomis susiduria Sąjunga; todėl primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą daugiau nedelsiant pritarti gynybos sąjungos sukūrimui;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

28 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo;	28. pabrėžia, kad siekiant nacionalinės ir kolektyvinės gynybos tikslų reikia didelių nacionalinio lygmens investicijų, kurios, Komisijos vertinimu, turėtų siekti keletą procentų BVP; pabrėžia, kad reikia ilgalaikių investicijų į gynybos pajėgumus, siekiant pagerinti strateginį savarankiškumą, sanglaudą tarp valstybių narių ir Sąjungos gynybos parengtį; pabrėžia, kad svarbu sukurti aiškią ir skaidrią investicijų į saugumą valdymo struktūrą, kad būtų išvengta susiskaidymo ir pastangų dubliavimo ES lygmeniu;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

29 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas;	29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės, kuri būtų savarankiška ir nepriklausoma nuo ne Europos subjektų, svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą turėtų padėti sukurti masto ir įvairovės ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti jų ginkluotųjų pajėgų sąveikumą ir veiksmingumą;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

29 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	29 a. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia teikti tiesioginę paramą gynybos pramonei Sąjungoje, pradedant MVĮ ir baigiant pagrindiniais rangovais, taip pat gynybos srities mokymui ir švietimui, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir išnaudojant visą subalansuotos ir strateginės Europos gynybos ekosistemos potencialą, visų pirma siekiant išvengti konkurencijos tarp valstybių narių ir spręsti dubliavimosi ir susiskaidymo problemą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad bendros ES viešųjų pirkimų gynybos srityje iniciatyvos būtų naudingos ne tik pagrindiniams gynybos pramonės subjektams, bet ir kitoms įmonėms, įskaitant MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmones ir tas pramonės šakas, kurios nepriklauso šioms kategorijoms, bet yra gerokai mažesnės, palyginti su tarptautinėmis įmonėmis, kurios gali veikti kaip pagrindinės šalys įgyvendinant bendras pajėgumų plėtojimo iniciatyvas, taip stiprinant visą tiekimo grandinę, taip pat skatinant inovacijas ir konkurencingumą gynybos sektoriuje; ragina atsižvelgti į M. Draghi ir S. Niinistö pranešimuose pateiktas rekomendacijas, siekiant sukurti subalansuotą ir strateginę Europos gynybos ekosistemą;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžetu remti karinį mobilumą, kad būtų atnaujinama dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;	30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu padidinti DFP asignavimus kariniam mobilumui, transportui, energetikai ir duomenų infrastruktūrai, jų atnaujinimui ir priežiūrai, civilinei saugai, bendradarbiavimu grindžiamiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei inovacijoms kariniais ir civiliniais tikslais, siekiant stiprinti Sąjungos gynybos pajėgumus;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	30 a. ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti gynybos finansavimą, atsižvelgiant į galimybę padidinti nacionalinius įnašus į Sąjungos biudžetą, nustatyti naujus nuosavus išteklius ir perskirti nepanaudotus asignavimus, taip pat apsvarstant bendrų skolos vertybinių popierių emisijos galimybę bei fiskalinio stabilumo taisyklių pritaikymą valstybėms narėms; primygtinai reikalauja, kad vykdant viešuosius pirkimus daugiausia dėmesio būtų skiriama tiekėjams iš valstybių narių, kad būtų skatinamas technologinis suverenumas ir prisidedama prie Sąjungos strateginio savarankiškumo;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;	33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; pripažįsta, kad kibernetinis saugumas ir technologinės inovacijos yra itin svarbūs ES pasaulinio konkurencingumo ir saugumo komponentai; ragina toliau investuoti į besiformuojančias technologijas, pvz., dirbtinį intelektą ir kvantinę kompiuteriją, siekiant užtikrinti ES lyderystę šiuose strateginiuose sektoriuose ir kovoti su nuolat kintančiomis grėsmėmis; primygtinai reikalauja, kad kitoje DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą, siekiant kovoti su dezinformacija imantis greitų, veiksmingų ir koordinuotų poveikio mažinimo veiksmų; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti Sąjungos strateginės komunikacijos pajėgumus;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	33a. pabrėžia, kad svarbu kurti naujus Europos pajėgumus hibridinio karo ir vis dažnesnių užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi atvejų kontekste; pabrėžia, kad reikia skubiai skirti reikiamų lėšų, kad būtų veiksmingai didinamas tiek ES institucijų būstinių, tiek ES delegacijų trečiosiose šalyse atsparumas; pabrėžia, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida turėtų būti laikoma pagrindine Europos atsparumo sudedamąja dalimi, apsaugančia ne tik laisvą informacijos srautą, bet ir demokratinę mąstyseną, kritinį mąstymą ir informacija pagrįstą ES piliečių sprendimų priėmimą; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos demokratijos skydo iniciatyvą svarbu daugiau investuoti į nepriklausomą žurnalistiką, faktų tikrinimo iniciatyvas, skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinį mąstymą, nes tai yra apsauga nuo dezinformacijos ir užsienio vykdomo manipuliavimo informacija bei kišimosi į rinkimus;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
34. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; pabrėžia, kad reikia kovoti su prekybos žmonėmis tinklais ir spręsti hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą, ypač kai tai vykdo trečioji šalis arba priešiškas nevalstybinis subjektas;	34. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas, pavyzdžiui, formuojant „Rytų skydą“; pabrėžia, kad reikia kovoti su prekybos žmonėmis tinklais; ragina laikytis visapusiško požiūrio į saugumą, kuris apimtų diplomatiją, vystymąsi, pastangas kovoti su nelygybe ir bendradarbiavimą saugumo srityje, užtikrinant, kad ES užsienio politika būtų stiprinamas stabilumas, žmogaus teisių apsauga ir įtraukaus valdymo propagavimas; pabrėžia, kad svarbu spręsti hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą, ypač kai tai vykdo trečioji šalis arba priešiškas nevalstybinis subjektas;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

35 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
35. primygtinai tvirtina, kad padidėjusio visuotinio nestabilumo sąlygomis Sąjunga, laikydamasi savo vertybių, turi toliau konstruktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir remti taiką, stabilumą, gerovę, saugumą, demokratiją ir darnų vystymąsi visame pasaulyje;	35. primygtinai tvirtina, kad padidėjusio visuotinio nestabilumo sąlygomis Sąjunga, laikydamasi savo vertybių ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, turi toliau konstruktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir remti taiką, stabilumą, gerovę, saugumą, žmogaus teises, demokratiją ir darnų vystymąsi visame pasaulyje; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad kitoje DFP būtų numatytas tvirtas ir specialiai tuo tikslu numatytas finansavimas demokratijai ir žmogaus teisėms remti, ypač atsižvelgiant į didėjančią pasaulinę autoritarizmo tendenciją;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

36 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
36. apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę DFP buvo nepakankamai finansuojami išorės veiksmai, todėl buvo itin dažnai naudojamasi specialiomis priemonėmis ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą numatyta daug daugiau lėšų; visų pirma pažymi, kad humanitarinės pagalbos finansavimas buvo visiškai nepakankamas ir dėl to reikėjo reguliariai naudotis Neatidėliotinos pagalbos rezervu;	36. pažymi, kad geopolitinės krizės, pvz., Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą arba padėtis Gazoje, daro didelį spaudimą dabartinei 6 išlaidų kategorijai; apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę DFP buvo nepakankamai finansuojami išorės veiksmai, todėl buvo itin dažnai naudojamasi specialiomis priemonėmis ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą numatyta daug daugiau lėšų, bet tai neatitiko Parlamento nustatyto poreikių lygio; pakartoja, kad reikia skubiai didinti finansavimą ir stiprinti ES geopolitinę padėtį, ypač nuo krizės nukentėjusiuose regionuose, kuriuose poreikiai didžiausi, pvz., Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje; mano, kad išorės veiksmų finansavimo priemonės neturėtų būti perskirstomos arba neturėtų būti naudojamos specialios priemonės ir kad neatidėliotinos pagalbos rezervai turėtų būti naudojami skubiai tenkintinų poreikių atvejais; visų pirma pažymi, kad humanitarinės pagalbos finansavimas buvo visiškai nepakankamas ir dėl to reikėjo reguliariai naudotis Neatidėliotinos pagalbos rezervu; pabrėžia, kad taikant minėtas priemones itin svarbus skaidrumas, atsekamumas ir atskaitomybė, taip pat veiksminga Europos Parlamento priežiūra;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;	37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, įskaitant humanitarines krizes, klimato kaitą ir apsirūpinimo maistu saugumą, kartu ginant žmogaus teises ir demokratiją, gerinant sveikatos priežiūros sistemas, mažinant skurdą ir nelygybę ir prisidedant prie pasaulinės tiekimo grandinės stabilumo; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis; pritaria tiksliniam finansavimui, skiriamam, kad būtų galima didinti regioninį saugumą, stiprinti pajėgumus siekiant vystyti institucijas ir bendradarbiauti migracijos srityje, griežtai taikant visapusiško ES ir tarptautinės teisės laikymosi bei ES vertybių paisymo sąlygą; ragina užtikrinti saugią, pakankamą ir nuspėjamą paramą subjektams, teikiantiems pagalbą ir remiantiems pastangas pasiekti ilgalaikį stabilumą ir saugumą Artimųjų Rytų regione; ragina sukurti Gazos atstatymui skirtą priemonę, panašią į Ukrainos priemonę, kai bus pasiektas politinis susitarimas dėl jos atstatymo; ragina padidinti paramos demokratijai, ypač rinkimų stebėjimo misijoms ir Europos demokratijos fondui, finansavimą;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

38 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;	38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu, ir Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises, lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, nediskriminavimą ir pagrindines vertybes; ragina nustatyti supaprastintą užsienio politikos priemonę, kuria būtų remiamos moterų organizacijos ir lyčių lygybė; pabrėžia, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms nutraukiant finansavimą ES turi prisiimti atsakomybę už tinkamą pilietinės visuomenės ir demokratizacijos pastangų finansavimą visame pasaulyje;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

39 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
39. primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į humanitarinių krizių mastą ir didėjančius pasaulinius iššūkius, pagal kitą DFP humanitarinės pagalbos finansavimas turi būti gerokai padidintas ir labiau nuspėjamas ir kad jo naudojimas ir toliau turi būti grindžiamas tik poreikiais;	39. primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į augantį humanitarinių krizių mastą ir didėjančius pasaulinius iššūkius, pagal kitą DFP humanitarinės pagalbos finansavimas turi būti gerokai padidintas, jis turi atitikti didėjančius poreikius ir būti labiau nuspėjamas ir kad jo naudojimas ir toliau turi būti grindžiamas tik poreikiais; pabrėžia, kad reikia išlaikyti specialias ES humanitarinės pagalbos priemones ir vengti bet kokio galimo sujungimo; atkreipia dėmesį į netikrumą dėl būsimų Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimų, kuriuos gali reikėti kompensuoti;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;	40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, įvairinti politinius ir prekybos aljansus su trečiosiomis šalimis ir savo tiekimo grandines bei veiksmingai spręsti pernelyg didelės priklausomybės nuo tam tikrų trečiųjų šalių problemą, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40a. ragina stiprinti strategijos „Global Gateway“ pasiūlą pasitelkiant integruotus šalims skirtus paketus, kurie apimtų investicijas į infrastruktūrą, prekybą ir makroekonominę paramą, kartu siekiant rezultatų vystymosi srityje, įskaitant skurdo mažinimą; pabrėžia, kad kita finansavimo priemonė turėtų užtikrinti nuspėjamumą, kad būtų galima plėtoti ilgalaikes ir abipusiai naudingas partnerystes; ragina sukurti Europos ir Afrikos infrastruktūros fondą;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

41 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
41. mano, kad kita DFP yra labai svarbi rengiantis Sąjungos plėtrai ir narystės siekiančioms šalims kandidatėms; primena, kad šalių kandidačių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas yra neatsiejamai susiję su ES stabilumu, saugumu ir demokratiniu atsparumu ir tam reikia tvarių strateginių investicijų, kad būtų remiama konvergencija su Sąjungos standartais;	41. mano, kad kita DFP yra labai svarbi rengiantis Sąjungos plėtrai ir užtikrinant, kad ES šalys kandidatės gautų struktūrinę finansinę paramą instituciniams ir ekonominiams pokyčiams; primena, kad šalių kandidačių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas yra neatsiejamai susiję su ES stabilumu, saugumu ir demokratiniu atsparumu ir tam reikia tvarių strateginių investicijų, kad būtų remiama konvergencija su Sąjungos standartais; pabrėžia, kad svarbu integruoti ES šalis kandidates į ES vidaus rinką ir ES politines struktūras bei skirti pakankamai išteklių pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai remti; pabrėžia, kad ES dalyvavimas šalių kandidačių veiklose yra labai svarbus ne tik dėl to, kad šios šalys yra pagrindinės ES partnerės, bet ir dėl to, kad bet kokia likusi spraga galėtų paskatinti Rusiją ir Kiniją stiprinti savo įtaką;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

42 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
42. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strategiškai tikslinės paramos pasirengimui narystei, augimui ir investicijoms finansuoti; mano, kad parama po 2027 m. turėtų būti teikiama tiek dotacijų, tiek paskolų forma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būsima sistema turėtų sudaryti sąlygas taikyti novatoriškus finansavimo mechanizmus, įskaitant skolinimą šalims kandidatėms su manevringumo marža (skirtumas tarp nuosavų išteklių ir DFP viršutinių ribų);	42. ragina Komisiją kitoje DFP pateikti pasiūlymą dėl pasirengimo narystei paramos priemonės, į kurią būtų įtrauktos naujos priemonės, padedančios išvengti dubliavimosi, kuri apimtų visas 10 plėtros šalių ir kuria turėtų būti užtikrinamas tvirtas institucinis ir ekonominis pasirengimas narystei ES; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai biudžeto išteklių, kad šalys kandidatės galėtų prasmingai laipsniškai integruotis į ES; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strategiškai tikslinės paramos pasirengimui narystei, augimui ir investicijoms finansuoti; mano, kad parama po 2027 m. turėtų būti teikiama tiek dotacijų, tiek paskolų forma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būsima sistema turėtų sudaryti sąlygas taikyti novatoriškus finansavimo mechanizmus, įskaitant skolinimą šalims kandidatėms su manevringumo marža (skirtumas tarp nuosavų išteklių ir DFP viršutinių ribų), kaip tvirtą politinį ES įsipareigojimo integruoti šalis kandidates ženklą;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

43 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;	43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė, taip pat sustiprintas sąlygų mechanizmas, grindžiamas geresnėmis teisinės valstybės principo taikymo ataskaitomis ir aiškiais kriterijais, visų pirma stipria ir funkcionalia kovos su sukčiavimu struktūra; mano, kad parama pilietinei visuomenei plėtros šalyse turėtų likti nepriklausoma nuo vyriausybės reformų pažangos;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto;	44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto; ragina sukurti specialų Ukrainai skirtą atstatymo fondą ir panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui remti;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	44a. pabrėžia poreikį stiprinti ES prevencinę diplomatiją, įskaitant tarpininkavimą ir dialogą, kaip proaktyvią užsienio politikos priemonę; ragina toliau teikti finansavimą, visų pirma tarpininkavimo siekiant taikos, dialogo ir susitaikymo pastangoms, ypač didelės rizikos regionuose, reaguojant į vis didėjantį poreikį, kad ES imtųsi konflikto sprendimų iniciatyvų;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	44b. pabrėžia konstruktyvų gyvybingos pilietinės visuomenės vaidmenį, ypač atsižvelgiant į ES integracijos procesą, taigi šis vaidmuo svarbus plėtros šalyse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia didinti prasmingą bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir biudžeto asignavimus jai, ypač tais atvejais, kai uždaromos pilietinės erdvės, ir ypatingą dėmesį skiriant žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų apsaugai; ragina skirti daugiau lėšų siekiant stiprinti ES delegacijų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus rengti ir įgyvendinti pagrindinę viešąją politiką, skirtą stipresnei pilietinei visuomenei skatinti ir apsaugoti;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	44c. pabrėžia, jog šalių kandidačių piliečiai ir jų organizacijos atlieka svarbų vaidmenį plėtros procese; mano, kad piliečių tarpusavio projektai ir sąveika tarp valstybių narių ir narystės siekiančių šalių atlieka svarbų vaidmenį padedant visuomenėms pasirengti plėtrai; pabrėžia, kad narystės siekiančių šalių organizacijos turėtų dalyvauti įvairiose ES programose, turinčiose tarpvalstybinį aspektą, vienodomis sąlygomis kaip ir valstybių narių organizacijos;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	44d. pabrėžia, kad kita DFP turėtų būti padedama stiprinti kovą su tarptautinėmis represijomis ir remti nuo tarpvalstybinių represijų nukentėjusius asmenis ES;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	45a. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti geresnę atitiktį ES interesams ir konkurencingumą, reikia geriau suderinti ES vidaus ir išorės politiką; pasisako už išorės veiksmų finansavimą, kuriuo būtų remiami nauji sprendimai žaliųjų technologijų, skaitmeninių inovacijų, sveikatos, švietimo ir migracijos srityse, kartu derinant ES investicijų ir prekybos tikslus; pabrėžia, kad svarbu skatinti sukurti vienodas sąlygas privačiojo sektoriaus investicijoms;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	45b. pabrėžia, kad ES turi aktyviau bendradarbiauti su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis ir besivystančiais regionais įgyvendinant tvarių investicijų programas; ragina kitoje DFP nustatyti tikslinius finansavimo mechanizmus, kuriais būtų skatinamas ekonominis bendradarbiavimas, technologijų perdavimas ir reglamentavimo derinimas pagrindinėse šalyse partnerėse;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	45c. ragina lanksčiau taikyti finansavimo gaires siekiant užtikrinti, kad organizacijos, priverstos išsikelti iš trečiosios šalies, galėtų toliau gauti paramą, net jei jos persikelia į ES; mano, kad finansavimas, skirtas projektams trečiosiose šalyse, taip pat turėtų būti prieinamas organizacijoms, veikiančioms iš ES, joms tęsiant darbą, susijusį su padėtimi atitinkamoje šalyje;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	45d. pabrėžia, kad konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą reikėtų įtraukti kaip tikslus į visas išorės finansavimo priemones;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	45e. pabrėžia, kad reikia padidinti biudžeto asignavimus teminei taikos, stabilumo ir konfliktų prevencijos programai;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje turi atitikti ES teisę ir tarptautinius standartus;	47. pabrėžia, kad pasaulinis nestabilumas, persekiojimas, konfliktai, smurtas, žmogaus teisių pažeidimai, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai, taip pat tiesioginis ir netiesioginis klimato kaitos poveikis ir toliau prisideda prie to, kad visame pasaulyje didėja priverstinai perkeltų žmonių skaičius; pabrėžia, kad 71 proc. visų pabėgėlių ir asmenų, kuriems reikia apsaugos, yra priėmusios mažų ir vidutinių pajamų šalys; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti numatytas pakankamas biudžetas, skirtas apsaugai ir priėmimui trečiosiose šalyse remti, ir ja turi būti remiamas visapusiškas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, grindžiamas solidarumo ir teisingo pasaulinės atsakomybės pasidalijimo principu, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, laikantis Sąjungos vertybių ir tarptautinių įsipareigojimų; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje turi atitikti ES teisę ir tarptautinius standartus;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

49 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	49a. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būsima ES pagalba trečiosioms šalims kitoje DFP būtų suderinta su žmogaus teisių ir taikos tikslais, taikant griežtas apsaugos priemones, kad šiomis lėšomis nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai remiama teroristinė ar smurtinė veikla;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

49 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	49b. pabrėžia, kad neturi būti mokamos išmokos iš Europos biudžeto valstybėms, kuriose įrodyti teisinės valstybės principų pažeidimai kelia pavojų europinių lėšų valdymui;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

50 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;	50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą; pripažįsta, kad apie 65 proc. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo procese turi dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos; ragina nustatant išorės veiksmų finansavimą atkurti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtą biudžetą, kad būtų sustiprintas jų vaidmuo ES vystymosi politikos srityje; rekomenduoja įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į ES finansavimo priemones, pvz., Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir strategiją „Global Gateway“, nemažinant paramos pilietinės visuomenės organizacijoms ir jų finansavimo galimybių; remia vietos rodiklių taikymą siekiant įvertinti ES veiksmų poveikį vietos lygmeniu, užtikrinant veiksmingesnį vystomąjį bendradarbiavimą; ragina kitoje DFP finansuoti decentralizuoto bendradarbiavimo programas, pvz., partnerystę dėl tvarių miestų, ir sudaryti palankesnes sąlygas šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijoms gauti finansavimą; pabrėžia, kad reikia didinti ekonominį saugumą stiprinant tiekimo grandinės atsparumą, apsaugant ypatingos svarbos medžiagas ir technologijas, įvairinant strategines partnerystes ir stiprinant ES pramonės pajėgumus siekiant stabilios ir konkurencingos ekonomikos;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

53 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;	53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama skaitmeninės politikos, klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinama ir saugoma demokratija, žmogaus teisės ir lygios galimybės visiems, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas, propaguojamos Sąjungos vertybės ir ginami jos interesai, taip pat stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms ir atsparumas joms;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	56a. primena reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamente, suderinamumo su humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės principais bei jų laikymosi ir teisės imtis individualios ar kolektyvinės savigynos, kaip įtvirtinta JT Chartijoje, svarbą vykdant Sąjungos biudžetą;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;	57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Sąjungos įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	57a. pabrėžia, kad nepakankamas Europos išorės veiksmų tarnybos finansavimas kelia pavojų ES santykiams su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad, turint omenyje nepastovias palūkanų normas ir didėjančias ES delegacijų finansavimo išlaidas, reikia lanksčių sprendimų, pvz., su darbo užmokesčiu nesusijusių išlaidų viršutinės ribos susiejimo su infliacijos lygiu; pabrėžia, kad reikia išlaikyti dabartinę ES delegacijų tinklo struktūrą;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
59. pabrėžia, kad išankstinės investicijos į sąveikią IT infrastruktūrą ir duomenų gavybą taip pat gali padėti ilguoju laikotarpiu sutaupyti išlaidų ir labai pagerinti politikos įgyvendinimą bei išlaidų stebėjimą;	59. pabrėžia, kad išankstinės investicijos į sąveikią ir saugią IT infrastruktūrą ir duomenų gavybą taip pat gali padėti ilguoju laikotarpiu sutaupyti išlaidų ir labai pagerinti politikos įgyvendinimą bei išlaidų stebėjimą;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

66 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
66. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos sprendimai būtų prasmingi;	66. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos sprendimai būtų prasmingi; apskritai ragina laikytis strategiškesnio ir veiksmingesnio požiūrio į ES finansavimą užsienyje, kartu skatinant atvirą strateginį savarankiškumą;

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTĖ GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį nuomonės referentė pareiškia, kad, rengdama šią nuomonę, iki jos priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

EEAS

DG INTPA

CoR rapporteur of the report on EU-Africa

Search for Common Ground

UNICEF

Concord

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima nuomonės referentė.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, nuomonės referentė pareiškia, kad ji atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 ( https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	18.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+ : 45 - : 17 0 : 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Petras Auštrevičius, Jordan Bardella, Dan Barna, Wouter Beke, Robert Biedroń, Adam Bielan, Ľuboš Blaha, Marc Botenga, Helmut Brandstätter, Sebastião Bugalho, Danilo Della Valle, Özlem Demirel, Elio Di Rupo, Loucas Fourlas, Michael Gahler, Alberico Gambino, Giorgos Georgiou, Bernard Guetta, Hana Jalloul Muro, Rasa Juknevičienė, Sandra Kalniete, Łukasz Kohut, Ondřej Kolář, Andrey Kovatchev, Antonio López-Istúriz White, Marion Maréchal, Costas Mavrides, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Hannah Neumann, Leoluca Orlando, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Nacho Sánchez Amor, Mounir Satouri, Andreas Schieder, Alexander Sell, Villy Søvndal, Davor Ivo Stier, António Tânger Corrêa, Marta Temido, Hermann Tertsch, Sebastian Tynkkynen, Reinier Van Lanschot, Roberto Vannacci, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Nicola Zingaretti, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pernando Barrena Arza, Krzysztof Brejza, Jaroslav Bžoch, Vasile Dîncu, Jan Farský, Viktória Ferenc, Mircea-Gheorghe Hava, Evin Incir, András László, Yannis Maniatis, Marjan Šarec, Claudiu-Richard Târziu, Matej Tonin, Pekka Toveri, Matthieu Valet, Thomas Waitz, Lucia Yar
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Jüri Ratas, Kristian Vigenin

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

45	+
PPE	Beke Wouter, Brejza Krzysztof, Bugalho Sebastião, Farský Jan, Fourlas Loucas, Gahler Michael, Hava Mircea-Gheorghe, Jukneviciene Rasa, Kalniete Sandra, Kohut Lukasz, Kolár Ondrej, Kovatchev Andrey, López-Istúriz White Antonio, Meimarakis Vangelis, Millán Mon Francisco José, Ratas Jüri, Stier Davor Ivo, Tonin Matej, Toveri Pekka, Zovko Zeljana
Renew	Austrevicius Petras, Barna Dan, Brandstätter Helmut, Guetta Bernard, Sarec Marjan, Vautmans Hilde, Yar Lucia
S&D	Biedron Robert, Dîncu Vasile, Di Rupo Elio, Incir Evin, Jalloul Muro Hana, Maniatis Yannis, Mavrides Costas, Mikser Sven, Picula Tonino, Sánchez Amor Nacho, Schieder Andreas, Temido Marta, Vigenin Kristian
Verts/ALE	Neumann Hannah, Satouri Mounir, Søvndal Villy, Van Lanschot Reinier, Waitz Thomas

 

17	-
ESN	Sell Alexander
NI	Blaha Lubos, Papadakis Kostas
PfE	Bardella Jordan, Bzoch Jaroslav, Ferenc Viktória, László András, Tânger Corrêa António, Tertsch Hermann, Valet Matthieu, Vannacci Roberto, Vilimsky Harald
The Left	Barrena Arza Pernando, Botenga Marc, Della Valle Danilo, Demirel Özlem, Georgiou Giorgos

 

6	0
ECR	Bielan Adam, Gambino Alberico, Maréchal Marion, Târziu Claudiu-Richard, Tynkkynen Sebastian
Verts/ALE	Orlando Leoluca

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (9.4.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Barry Andrews

 

 

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti ir panaikinti skurdą, ir į ES vystymosi politikoje nustatytą įsipareigojimą ginti žmogaus teises, teisinę valstybę ir gerą valdymą,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į ES kolektyvinius įsipareigojimus iki 2030 m. teikti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) kaip oficialią paramą vystymuisi (OPV) ir 0,2 proc. kaip OPA mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurie buvo dar kartą patvirtinti 2024 m. birželio 24 d. Tarybos išvadose, Europos konsensuse dėl vystymosi ir 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose,

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2023 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl politikos suderinamumo vystymosi labui1a, __________________________________ 1a OL C, C/2023/398, 2023 11 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/398/oj.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, 2023 m. gegužės mėn. parengtą dokumentą „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo pažangos savanoriška peržiūra“ ir 2023 m. birželio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir vykdymo1a, __________________________________ 1a OL C, C/2024/493, 2024 1 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/493/oj.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 e nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje priimtą Paryžiaus susitarimą,

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 f nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“1a, __________________________________ 1a OL L 210, 2017 6 30, p. 1.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 g nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusioje trečiojoje tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Adis Abebos veiksmų darbotvarkę,

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 h nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Kotonu partnerystės susitarimą (2000 m.) su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybėmis, kuriuo sustiprinti santykiai su AKR šalimis pabrėžiant politinius, ekonominius ir socialinius aspektus,

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 i nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“ – pagrindinę tarptautinio vystymosi finansinę priemonę, kurios 2021–2027 m. biudžetas – 79,5 mlrd. EUR,

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 j nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl būsimos Europos vystymosi finansinės struktūros1a, kurioje pabrėžiama, kad struktūra turėtų būti veiksminga, efektyvi, nuosekli ir įtrauki, grindžiama principu „pirmiausia politika“ ir atitinkanti DVT tikslus ir ES vertybes; __________________________________ 1a OL L 167, 2023 5 11, p. 57.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 k nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vykdant ES išorės veiksmus (LLVP III), ES veiksmų planą dėl moterų, taikos ir saugumo ir Jaunimo veiksmų planą ES išorės veiksmų srityje,

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti, tačiau sykiu reikia laikytis Sutarties nuostatų ir užtikrinti Parlamento vaidmenį demokratinio teisėtumo tikslais nustatant biudžeto prioritetus, vykdant priežiūrą ir didinant skaidrumą, be kita ko, ES išorės veiksmų srityje;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ga. kadangi, atsižvelgiant į didėjančią pasaulinę konkurenciją ir iššūkius daugiašalei tvarkai, ES turi plėtoti savo įtaką investuodama į strategines tarptautines partnerystes, kurias plėtojant gerbiamos ES vertybės ir partnerių interesai, kurių pagrindas yra teisėmis grindžiamas požiūris ir principas nepalikti nė vieno nuošalyje ir kurios grindžiamos ilgalaike stabilesnio, tvaresnio ir teisingesnio pasaulio vizija, atsižvelgiant į tai, kad didėjantis skurdas ir didėjanti šalių tarpusavio nelygybė ir nelygybė jose kelia grėsmę tvariam vystymuisi visame pasaulyje; kadangi ES vystomasis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje pabrėžtais principais ir SESV 208 straipsnyje nustatytais tikslais, t. y. pagrindiniu tikslu sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gb. kadangi vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą pirmenybė turėtų būti teikiama šalių partnerių strateginiuose regionuose, ypač Afrikoje, atsparumo ir savarankiškumo didinimui, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams prioritetams, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrai;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gc. kadangi parama vystymuisi yra labai svarbi priemonė sprendžiant pagrindines priverstinės migracijos priežastis, nes ja skatinamos ekonominės galimybės, stabilumas ir atsparumas šalyse partnerėse;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gd. kadangi, siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą atsaką į krizes, reikia racionalizuoti visų biudžeto priemonių procedūras ir sukurti specialius, tinkamai finansuojamus lanksčius biudžeto rezervus, skirtus konkrečiai humanitarinei pagalbai ir vystymosi poreikiams, nesuvaržant bendrų šioms itin svarbioms politikos sritims skiriamų asignavimų;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ge. kadangi ES, kaip didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja, turi išlikti patikima partnere ir etalonu teikiant veiksmingą ir paveikią pagalbą, pritaikytą prie šiuolaikinių iššūkių, ir sykiu puoselėti savo vertybes ir kurti strategines partnerystes;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G f konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gf. kadangi ES vystomojo bendradarbiavimo politikai reikia tvirtesnio geostrateginio požiūrio siekiant kovoti su didėjančia tokių subjektų, kaip Kinija ir Rusija, įtaka besivystančiose šalyse, kartu gerbiant pagrindines Europos vertybes; kadangi Europa yra prisiėmusi ilgalaikį įsipareigojimą toliau teikti ir didinti paramą vystymuisi, ypač tokiu metu, kai dėl Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimo iš vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos atsivėrė atsakomybės spraga, kurią Europa privalo užpildyti; kadangi dėl 2025 m. sausio mėn. D. Trumpo administracijos priimto sprendimo sustabdyti visas užsienio pagalbos programas, taip pat pasitraukti iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir Paryžiaus susitarimo tarptautinio vystymosi ir humanitarinės pagalbos sektoriui tenka didžiulis spaudimas, ir dėl to buvo padaryta didelė sisteminė žala, lėmusi rimtas pasekmes humanitarinėms, sveikatos ir klimato srities iniciatyvoms globaliuosiuose Pietuose; kadangi ES tarptautinis patikimumas priklauso nuo to, kaip ji vykdo savo įsipareigojimus finansuoti tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Paryžiaus susitarimą; kadangi įgyvendinant iniciatyvą „Global Gateway“ reikia laikytis strategiškesnio ir labiau koordinuoto požiūrio, pagal kurį taikomi griežti kriterijai ir DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslai yra visų jos finansuojamų projektų centrinis elementas; kadangi ir viešojo, ir privačiojo sektorių investicijos yra labai svarbios siekiant įveikti darnaus vystymosi iššūkius; kadangi būsimomis ES išorės finansavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinamas suderinamumas su ES įsipareigojimais dėl skaidrumo, atskaitomybės ir įtraukių partnerysčių;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G g konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gg. kadangi Europos investicijų bankas atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą „Global Gateway“ ir finansuojant darnų vystymąsi ir turėtų intensyvinti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir nacionaliniais plėtros bankais, kad būtų kuo labiau padidintas jo intervencijų poveikis ir kartu užtikrinta, kad jo veikla visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir darnaus vystymosi tikslus;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes, prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių ir būtų galima įtvirtinti ES, kaip pasaulinės lyderės darnaus vystymosi ir humanitarinių veiksmų srityje, vaidmenį, puoselėti jos pagrindines vertybes, atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų;	2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų, taip pat sykiu turi būti gerbiamos Parlamento institucinės prerogatyvos vykdant metinę biudžeto procedūrą ir laikomasi Sutarties nuostatų;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;	3. pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti sudaryta galimybė lengviau stebėti ir sekti Sąjungos išlaidas, didinamas skaidrumas ir suteiktos geresnės apsaugos priemonės nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Konkurencingumas, strateginis savarankiškumas, socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda ir atsparumas	Konkurencingumas, strateginis savarankiškumas, socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda, vystymasis ir atsparumas

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį ir stabilų ekonomikos augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;	9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ, visų pirma besivystančiose šalyse partnerėse, turinčiose didelį ekonominio vystymosi potencialą, galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti ir išplėsti;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams Europos Sąjungoje;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	10a. ragina Europos investicijų banko (EIB) grupę visų pirma teikti garantijas privačiojo ir viešojo sektorių investicijoms besivystančiose šalyse, kartu užtikrinant, kad EIB veikla visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir darnaus vystymosi tikslus, ir intensyvinant bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir nacionaliniais plėtros bankais; šiuo atžvilgiu primena, kad labai svarbios nuspėjamos garantijos iš ES biudžeto, kad EIB galėtų toliau vykdyti operacijas už ES ribų su papildoma nauda vystymosi srityje;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;	11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti, visų pirma tiems, kurie yra skirti švietimui, sveikatai, pasirengimui epidemijoms ir reagavimo pajėgumams;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	16a. pabrėžia, kad didesnis ES išorės veiksmų biudžetas yra strateginė investicija, kuri didina ES įtaką ir stiprina jos gebėjimą formuoti pasaulinius veiksmus tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose forumuose tokiomis aplinkybėmis, kuriomis kitiems pagrindiniams pasaulinio masto veikėjams vis geriau sekasi žymėtis įtakos sferas; pabrėžia, kad ES išorės veiksmų biudžetas vis dar yra unikali priemonė ES pagrindinėms vertybėms propaguoti; susirūpinęs pažymi, kad pagal dabartinę DFP ES negali sutelkti išteklių pakankamu mastu ar pakankamai greitai, kad galėtų laiku reaguoti į pasaulinius iššūkius;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;	17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę Europoje ir už jos ribų; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai; pabrėžia, kad reikia tikslinių programų žemės ūkio pajėgumams besivystančiose šalyse stiprinti, kad visame pasaulyje būtų sustiprintas apsirūpinimo maistu saugumas;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad visų formų saugumas ir taika yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	25a. pabrėžia, kad saugumas turėtų būti suprantamas taikant į žmogų orientuotą daugialypį požiūrį, įskaitant socialinius, švietimo, aplinkos ir kultūrinius aspektus, sutelkiant dėmesį į demokratijos stiprinimą ir įtraukią galimybę naudotis (tiek kolektyvinėmis, tiek individualiomis) pagrindinėmis teisėmis; primena, kad būtina užtikrinti žmogiškojo saugumo finansavimą tiek Sąjungoje, tiek su šalimis partnerėmis; pabrėžia, kad būtina stiprinti konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir taikos kūrimą pasitelkiant DFP programas;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;	26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą; pažymi, kad S. Niinistö ataskaitoje pabrėžiamas neatsiejamas ES ir jos regioninių ir pasaulinių šalių partnerių atsparumo ir pasirengimo ryšys; pabrėžia, kad oficiali parama vystymuisi atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant šiuos bendrus pajėgumus;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;	31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos tiek ES, tiek šalyse partnerėse, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui; pakartoja, kad krizių trečiosiose šalyse prevencija ir palengvinimas yra investicija į pačios Europos saugumą ir stabilumą;

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

32 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai, medicininius mokslinius tyrimus ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu;	32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai, medicininius mokslinius tyrimus ir visuomenės sveikatos sistemų atsparumą Sąjungoje ir užsienyje, atsižvelgiant į tarpvalstybinį grėsmių sveikatai pobūdį; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
34. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; pabrėžia, kad reikia kovoti su prekybos žmonėmis tinklais ir spręsti hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą, ypač kai tai vykdo trečioji šalis arba priešiškas nevalstybinis subjektas;	34. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; todėl ragina skirti didelį finansavimą vidiniam ir išoriniam saugumui stiprinti, visų pirma skiriant dėmesį išorės sienų apsaugai nuo migrantų antplūdžių, kurie kenkia valstybių narių suverenumui, taip pat pagarbai žmogaus orumui ir teisinei valstybei; taip pat pabrėžia, kad būtina nedelsiant kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklais, ypatingą dėmesį skiriant prekybai nepilnamečiais, ypač tais, kuriems gresia pedofilijos pavojus, taip pat kovai su prostitucija ir prekyba narkotikais – reiškiniais, kurie dažnai būna susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	34a. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti finansavimą Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės integracijai ES gynybos ir saugumo sektoriuje pagal ES veiksmų planą dėl moterų, taikos ir saugumo; pabrėžia, kad būtinas specialus finansavimas su lytimi susijusiems veiksmams vykdant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, be kita ko patarėjams lyčių klausimais civilinėse BSGP misijose;

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

35 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
35. primygtinai tvirtina, kad padidėjusio visuotinio nestabilumo sąlygomis Sąjunga, laikydamasi savo vertybių, turi toliau konstruktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir remti taiką, stabilumą, gerovę, saugumą, demokratiją ir darnų vystymąsi visame pasaulyje;	35. primygtinai tvirtina, kad padidėjusio visuotinio nestabilumo sąlygomis Sąjunga, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, turi toliau konstruktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir remti taiką, stabilumą, gerovę, saugumą, demokratiją ir darnų vystymąsi visame pasaulyje, kartu stiprindama bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, su kuriomis yra įmanomas veiksmingas ir tvarus bendradarbiavimas; pabrėžia, kad investicijos į ekonomikos plėtrą ir infrastruktūrą šalyse partnerėse yra labai svarbios siekiant kovoti su migracijos ir nestabilumo priežastimis ankstyvoje jų stadijoje ir siekiant užkirsti kelią priverstiniam persikėlimui;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

35 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	35a. taip pat pabrėžia, kad ES vystomasis bendradarbiavimas turi padėti sėkmingai įgyvendinti darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus;

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

36 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
36. apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę DFP buvo nepakankamai finansuojami išorės veiksmai, todėl buvo itin dažnai naudojamasi specialiomis priemonėmis ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą numatyta daug daugiau lėšų; visų pirma pažymi, kad humanitarinės pagalbos finansavimas buvo visiškai nepakankamas ir dėl to reikėjo reguliariai naudotis Neatidėliotinos pagalbos rezervu;	36. apgailestauja dėl to, kad, nepaisant valstybių narių finansavimo, pagal dabartinę DFP išorės veiksmai neveikė tinkamai, ir kad dėl netinkamo finansų administravimo biudžeto asignavimai nesuteikė pajėgumų reaguoti į išorės veiksmų prioritetus; be to, pažymi, kad mažas ES paramos įgyvendinimo veiksmingumas yra dar vienas iššūkis, kurį reikia spręsti siekiant užtikrinti ES veiksmų patikimumą savo piliečių akyse;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;	37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su neteisėta migracija, pasaulinės mokymosi krizės sprendimu, kova su klimato kaita ir jos poveikio švelninimu ir baigiant pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo ir žmogaus socialinės raidos rėmimu, taip pat turi būti sudarytos palankesnės sąlygos stabilumui ir saugumui šalyse partnerėse, kartu laikantis principo dėl politikos suderinamumo vystymosi labui; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis ir šią paramą galima įgyvendinti bendrai reorganizavus biurokratinę administravimo sistemą, kartu išlaikant atitinkamą finansavimą pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims bei Užsachario Afrikos šalims; ragina šalyse partnerėse stiprinti MVĮ kaip ekonominio vystymosi priemonę; pabrėžia, kad svarbu investuoti į kovą su skurdu kuriant darbo vietas, taip pat į žmogaus socialinę raidą, tokioms programoms kaip maitinimas mokyklose taikant daugiasektorinį požiūrį, kuris padėtų gerinti švietimo kokybę, sveikatą, stiprinti ekonomikos augimą, lyčių lygybę ir mažinti skurdą bei badą; taip pat pažymi, kad, norint veiksmingai įgyvendinti ES finansavimą, reikia stiprinti pritaikymą vietos kontekstui ir glaudų bendradarbiavimą su vietos subjektais;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	37a. pabrėžia rimtą JAV pagalbos panaikinimo poveikį lyčių lygybei ir moterų bei mergaičių teisėms; ragina didinti ES finansavimą lyčių lygybei, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, jos išorės veiksmų srityje; primena, kad Lyčių lygybės veiksmų planas (LLVP III) yra svarbi priemonė sparčiau siekiant lyčių lygybės visame pasaulyje, nes nustatoma, kad tai yra visų ES išorės veiksmų prioritetas, ir siekiama, kad iki 2025 m. 85 proc. visų naujų veiksmų būtų prisidedama prie lyčių lygybės ir moterų įgalinimo; pažymi, kad reikia tęsti šias pastangas ir imtis dėl jų tolesnių veiksmų pagal DFP po 2027 m., skiriant pakankamai išteklių būsimam LLVP IV veiksmų planui įgyvendinti atsižvelgiant į Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę; pabrėžia, kad vadovaujantis lyčių požiūriu būtina skubiai spręsti seksualinio smurto ir smurto dėl lyties vykstant konfliktams problemą;

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	37b. laikosi nuomonės, kad supaprastinant DFP po 2027 m. turėtų būti atsižvelgiama į išskirtinį išorės veiksmų priemonių pobūdį ir Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) „Globali Europa“, humanitarinės pagalbos priemonė (HUMA) ir Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP) turėtų būti išsaugotos kaip atskiros priemonės, užtikrinant, kad būtų apsaugoti jų skirtingi politikos tikslai ir programavimo metodai, kartu suteikiant galimybę Parlamentui tinkamai vykdyti jų priežiūrą; pabrėžia, kad visos šios priemonės turi konkrečius tikslus ir jų negalima sujungti į vieną sistemą; pabrėžia, kad dabartinėje DFP išorės veiksmų priemonės jau buvo gerokai supaprastintos, ir išoriniai vertinimai (pvz., KVTBP „Globali Europa“ laikotarpio vidurio vertinimas) patvirtino jų veiksmingumą; pabrėžia, kad nors reaguojant į krizes labai svarbus lankstumas, nuspėjamas finansavimas yra būtinas siekiant ilgalaikių ES tikslų ir ES patikimumo šalių partnerių akyse, todėl lankstumas turėtų papildyti nuspėjamą finansavimą;

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	37c. primygtinai tvirtina, kad humanitarinė pagalba ir toliau turėtų reguliuojama atskirai; pabrėžia, kad būtina kitoje DFP užtikrinti tinkamą humanitarinės pagalbos atskyrimą, kad būtų užtikrintas stabilumas ir sudarytos sąlygos ilgalaikiam planavimui;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

38 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;	38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti sustiprinta Sąjungos ir jos valstybių narių geopolitinė padėtis ir turi būti sudarytos sąlygos ES laikytis savo tarptautinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos ir jos valstybių narių pastangos skatinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą su ES šalimis partnerėmis, ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes; pabrėžia, kad kitoje DFP iniciatyva „Global Gateway“ turi būti atsakingai finansuojama; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat turi būti užtikrinta infrastruktūros projektų rėmimo pagal strategiją „Global Gateway“, tradicinės vystymosi politikos ir humanitarinės pagalbos pusiausvyra;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

38 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	38a. reiškia susirūpinimą, nes paaiškėjo, jog ES delegacijų finansavimas vis labiau nepakankamas tiek atsižvelgiant į ES diplomatinius poreikius ir užmojus, tiek į vykdomą vystomąjį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu nemažinti ES delegacijų veiklos šalyse partnerėse, nes toks sumažinimas būtų klaidingas veiksmas, dėl kurio būtų daromas ilgalaikis neigiamas poveikis ES vystomajam bendradarbiavimui, užsienio politikai ir partnerystėms, sumažėtų ES vaidmuo pasaulyje ir galbūt būtų sudaryta galimybė Kinijai ir Rusijai užpildyti atsiradusį vakuumą, o tai prieštarautų iniciatyvos „Global Gateway“ tikslams;

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

39 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
39. primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į humanitarinių krizių mastą ir didėjančius pasaulinius iššūkius, pagal kitą DFP humanitarinės pagalbos finansavimas turi būti gerokai padidintas ir labiau nuspėjamas ir kad jo naudojimas ir toliau turi būti grindžiamas tik poreikiais;	39. primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į humanitarinių krizių mastą ir didėjančius pasaulinius iššūkius, pagal kitą DFP humanitarinės pagalbos finansavimas turi būti veiksmingiau valdomas ir labiau nuspėjamas ir pabrėžia, kad svarbu išlaikyti atskirą humanitarinės pagalbos priemonę, valdomą vadovaujantis humanitariniais principais, kad būtų užtikrintas veiksmingas principinis atsakas; ragina Komisiją remti pasaulinio humanitarinės pagalbos finansavimo teikėjų bazės didinimą;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

39 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	39a. pabrėžia, kad didelė dalis lėšų turėtų būti investuojama į projektus, kuriais krizės ištiktuose regionuose būtų skatinama ilgalaikė ekonominė nepriklausomybė, kad būtų išvengta pasikartojančios priklausomybės; pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, jog bent 10 proc. ES vystomajam bendradarbiavimui skirto biudžeto būtų skiriama kokybiškam švietimui šalyse partnerėse remti, nes tai labai svarbu siekiant spręsti pagrindines migracijos priežastis ir skatinti visapusišką žmogaus socialinę raidą, ekonomikos augimą ir regioninę gerovę Užsachario Afrikos regione; mano, kad reikėtų sukurti partnerystės programą šalims partnerėms, kurios, be kita ko, skatina demokratinių reformų pastangas, yra strategiškai svarbios, taip pat skatina galimybes naudotis socialinės apsaugos sistemomis ir ekonominį verslumą;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;	40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, užtikrinti, kad jos prekybos partneriai laikytųsi tarptautinės teisės ir bendradarbiautų su ES įvairiose srityse, įskaitant kovą su neteisėta imigracija, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40a. pakartoja, kad politikos nuoseklumas yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad nenuosekli politika kitose srityse nepakenktų oficialios paramos vystymuisi investicijoms;

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40b. pakartoja, kad ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje pirmenybė turėtų būti teikiama lygiateisių partnerysčių užmezgimui, pripažįstant šalių partnerių atsakomybę ir prioritetus, kartu užtikrinant abipusę naudą ir atskaitomybę ir ypatingą dėmesį skiriant strateginėms partnerystėms, kaip antai partnerystėms su Afrika ir šalimis, kuriose skatinamos demokratinės reformos, galimybės naudotis socialinės apsaugos sistemomis ir ekonominis verslumas; pabrėžia, kad įgyvendinant šias partnerystes būtinas didesnis skaidrumas ir parlamentinė priežiūra;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40c. primena, kad Europos Audito Rūmai kritikavo EDVF+ dėl galimai pervertinto savo gebėjimo pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas; primygtinai reikalauja, kad vykdant iniciatyvą „Global Gateway“ būtų pateikti aiškūs ir patikimi poveikio įrodymai ankstyvuoju etapu, atsižvelgiant į susijusių investicijų dydį;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40d. pabrėžia, kad ES šalyse partnerėse trūksta skaidrumo dėl strategijos „Global Gateway“ veikimo ir nėra aiškių mechanizmų jos poveikiui įvertinti, visų pirma nestabiliose situacijose, kuriose strategija „Global Gateway“ nėra tinkamas sprendimas; pabrėžia, kad būtina nuolat vertinti strategiją „Global Gateway“, kad būtų galima įvertinti jos veiksmingumą ir strateginę kryptį;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40e. mano, kad valstybės narės aiškiai nesupranta strategijos „Global Gateway“ tikslų ir įgyvendinimo, taip pat skiriasi jų susidomėjimo ir dalyvavimo lygis, todėl reikia aiškiau informuoti, koordinuoti ir derinti veiksmus su esama ES vystymosi politika;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40f. pripažįsta iniciatyvos „Global Gateway“ potencialą stiprinti partnerystes su besivystančiomis šalimis investuojant į tvarią infrastruktūrą ir skatinant junglumą; primygtinai reikalauja, kad vykdant iniciatyvą „Global Gateway“ visada turėtų būti vadovaujamasi pagrindinėmis ES vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, gerą valdymą, demokratiją ir skaidrumą, taip pat užtikrinamas aplinkos tvarumas;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40g. pabrėžia itin svarbų Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą „Global Gateway“ ir finansuojant darnų vystymąsi; pabrėžia, kad EIB turėtų intensyvinti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir nacionaliniais plėtros bankais, kad būtų kuo labiau padidintas jo intervencijų poveikis ir kartu užtikrinta, kad jo veikla visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir darnaus vystymosi tikslus (DVT);

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 h dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	40h. primena, kad pusei pasaulio mažų pajamų šalių gresia labai dideli įsiskolinimai arba jos jau yra labai įsiskolinusios, ir tam reikia skirti ypatingą dėmesį ir pritaikytą paramą; susirūpinęs, kad didelė dalis mažų pajamų šalių turi teikti pirmenybę skolos grąžinimui, o ne investicijoms į savo gyventojų žmogaus socialinę raidą; todėl primygtinai ragina Sąjungą pakoreguoti savo išorės veiksmų finansines priemones, sąlygas ir metodus, kad būtų išvengta šalių partnerių, visų pirma pažeidžiamiausių, skolų naštos didinimo; pabrėžia, kad mišrus mechanizmų ir garantijų naudojimas gali prisidėti prie skolų kaupimosi ir nelabai tinka nepalankiausioje padėtyje esančioms partnerėms; primena, kad mišrusis finansavimas turi atitikti vystymosi veiksmingumo principus; ragina Sąjungą pirmenybę teikti dotacijoms, įskaitant paramą biudžetui, siekiant, kad pažeidžiamiausioms partnerėms tai būtų pagrindinis paramos vystymuisi teikimo būdas; ragina Komisiją rengiant teisėkūros pasiūlymus dėl naujos DFP įgyvendinti išorės tyrimo „Ataskaita dėl ES išorės finansavimo priemonės (2014–2020 m., 2021–2027 m.)“ (angl. „Report on the EU’s External Action Financing Instrument“)1a rekomendacijas, visų pirma dėl didesnio dotacijų naudojimo mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir bendradarbiauti koordinuojant veiksmus su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės subjektus; plačiau ragina ES ir jos valstybes nares laikytis atsargaus požiūrio į mišrųjį finansavimą ir užtikrinti, kad visi mišriuoju finansavimo būdu sutelkti finansai atitiktų vystymosi veiksmingumo principus;
	__________________
	1a https://data.europa.eu/doi/10.2841/05549.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

42 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
42. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strategiškai tikslinės paramos pasirengimui narystei, augimui ir investicijoms finansuoti; mano, kad parama po 2027 m. turėtų būti teikiama tiek dotacijų, tiek paskolų forma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būsima sistema turėtų sudaryti sąlygas taikyti novatoriškus finansavimo mechanizmus, įskaitant skolinimą šalims kandidatėms su manevringumo marža (skirtumas tarp nuosavų išteklių ir DFP viršutinių ribų);	42. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strategiškai tikslinės paramos pasirengimui narystei, augimui ir investicijoms finansuoti; mano, kad parama po 2027 m. turėtų būti teikiama tiek dotacijų, tiek paskolų forma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būsima sistema turėtų sudaryti sąlygas taikyti novatoriškus finansavimo mechanizmus, įskaitant skolinimą šalims kandidatėms su manevringumo marža (skirtumas tarp nuosavų išteklių ir DFP viršutinių ribų), kurie turėtų užtikrinti, kad šis skolinimas, taip pat su juo susijusios išlaidos ir garantijos nesumažintų išteklių kitiems išorės veiksmų prioritetams; pabrėžia paskolų teikimo projektams šalyse partnerėse, kurios konkrečiai skatina ekonomiką kaip vystymosi priemonę, veiksmingumą;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

42 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	42a. atkreipia dėmesį į tai, kad nors ES ir jos valstybės narės bendrai skiria didžiausią finansinį įnašą į JT sistemą ir yra pagrindinės oficialios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje, šių įnašų apčiuopiamas poveikis stiprinant ES geopolitinę padėtį ir didinant jos matomumą šalyse partnerėse tebėra gerokai mažesnis, nei tikėtasi; pripažįsta bendras ES ir JT sistemos vertybes bei tikslus ir ragina persvarstyti ES matomumo taisykles, kad būtų atpažįstamas ES finansinis indėlis į JT ir kitų agentūrų įgyvendinamus projektus; pabrėžia, kad reikia įdiegti griežtesnę vystymosi išlaidų stebėsenos ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir iš tikrųjų skatintų tvarų ekonomikos vystymąsi;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

43 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;	43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir tarptautinių susitarimų, visų pirma dėl bendradarbiavimo kovojant su neteisėta migracija, laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto;	44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikia suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto, tačiau ji turėtų būti planuojama taip, kad, kalbant apie kitus Sąjungos išorės veiksmų tikslus, nebūtų konkuruojama dėl tų pačių ribotų išteklių;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju; pabrėžia, kad plėtros atveju neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat reikės reformuoti pagrindines išlaidų sritis, pvz., sanglaudą ir žemės ūkį, ir planuoti tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones;	45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju; pabrėžia, kad plėtros atveju neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat reikės reformuoti pagrindines išlaidų sritis, pvz., sanglaudą ir žemės ūkį, ir planuoti tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones, be kita ko, nuodugniai tikrinti lėšų skyrimą ir naudojimą vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai, užtikrinant atitiktį politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principams ir ES tarptautiniams įsipareigojimams;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje turi atitikti ES teisę ir tarptautinius standartus;	47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; taip pat pabrėžia, kad rengiant DFP po 2027 m. reikia spręsti finansavimo, skirto pagrindinėms migracijos priežastims Šiaurės Afrikoje ir Somalio pusiasalyje šalinti, trūkumus; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti veiksmingesnes sienų kontrolės priemones, kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu; pabrėžia, kad DFP po 2027 m. visų pirma turėtų siekiama užtikrinti migrantų, kurie neatitinka prieglobsčio reikalavimų, grąžinimą ir taip pat turėtų būti pabrėžiamas geresnis readmisijos susitarimų su trečiosiomis šalimis koordinavimas; atkreipia dėmesį, kad taip pat būtina, jog Afrikos šalys būtų atsakingos už neteisėtos migracijos valdymą ir kad ES parama būtų teikiama tik tuo atveju, jei jos įsipareigoja veiksmingai bendradarbiauti šioje kovoje;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	47a. primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingai šalinti pagrindines migracijos priežastis ir užkirsti kelią migrantų išvykimui; pabrėžia, kad svarbu skatinti lygiavertes partnerystes vystomojo bendradarbiavimo srityje, kurios būtų pagrįstos abipuse pagarba ir bendra atsakomybe; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad šalys partnerės turi vykdyti savo įsipareigojimus dėl kovos su neteisėta migracija, įskaitant grąžinimo ir readmisijos procesų supaprastinimą;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

55 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
55. palankiai vertina tai, kad parengta lyčių aspektu grindžiamų išlaidų stebėjimo metodika, ir mano, kad įgyta patirtis turėtų būti taikoma pagal kitą DFP; taip pat pabrėžia, kad reikia gerokai patobulinti klimato ir biologinės įvairovės integravimo metodikas;	Išbraukta.

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
56. palankiai vertina tai, kad numatoma, jog dabartinėje DFP bus viršytas 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Sąjungai sunkiai sekasi siekti su biologine įvairove susijusių išlaidų tikslo; mano, kad TIS nustatyti tikslai buvo pagrindinis veiksnys skatinant klimato ir biologinės įvairovės išlaidas; be to, primena reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamente12, svarbą vykdant Sąjungos biudžetą;	56. palankiai vertina tai, kad numatoma, jog dabartinėje DFP bus viršytas 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Sąjungai sunkiai sekasi siekti su biologine įvairove susijusių išlaidų tikslo; primena, kad biologinės įvairovės nykimas, ypač pažeidžiamuose regionuose, skatina konfliktus, priverstinį persikėlimą ir migraciją; primygtinai tvirtina, kad, siekiant įvykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, būtina padidinti specialų finansavimą biologinei įvairovei; be to, primena reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamente12, svarbą vykdant Sąjungos biudžetą; ragina Komisiją geriau įgyvendinti šį principą visame ES biudžete;
__________________	__________________
12 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13., ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/852/oj).	12 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13., ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/852/oj).

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;	57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių; pabrėžia, kad kitoje DFP svarbu išlaikyti tinkamą ES delegacijų finansavimą ir išteklius, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus; pabrėžia, kad gerai aprūpintos delegacijos yra labai svarbios siekiant veiksmingai įgyvendinti ES išorės politiką, puoselėti tvirtas ir ilgalaikes partnerystes, reaguoti į geopolitinius iššūkius ir įgyvendinti Sąjungos strateginius prioritetus, įskaitant veiksmingą vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą, žmogaus socialinę raidą ir diplomatinį angažavimąsi;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	57a. primena, kad parama atokiausiems regionams turi išlikti prioritetu, ir laiko reikšmingų lėšų skyrimą šiems regionams Europos Sąjungos pareiga;

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;	61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose, kartu išsaugant biudžetus, skirtus konkretiems tikslams, pvz., humanitarinėms operacijoms, įgyvendinti; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61a. atkreipia dėmesį į tai, kad supaprastinimas neturėtų pakenkti nuspėjamam ir strateginiam programavimui, nes jis ypač svarbus vystomojo bendradarbiavimo srityje ir užtikrina šalių partnerių gebėjimą veiksmingai planuoti, išlaikyti atsakomybę ir pasiekti ilgalaikę pažangą; primena svarbų lyginamųjų standartų ir tikslų vaidmenį nukreipiant finansavimą ES vystymosi prioritetams remti ir pakartoja, kad vykdant supaprastinimą neturėtų būti panaikinti tikslai, kurie suteikia aiškią trajektoriją siekiant darnaus vystymosi tikslų;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61b. pažymi, kad, atlikusi Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija nepateikė aiškių duomenų apie tai, kiek tikimasi į EDVF+ pritraukti investicijų iš privačiojo sektoriaus; ragina Komisiją, vadovaujantis tarptautiniais standartais, pvz., EBPO standartais, įvertinti ES mišriojo finansavimo priemonių pagal KVTBP „Globali Europa“ sverto poveikį ir pateikti ataskaitą; pabrėžia, kad nėra pateiktas vertinimas dėl pagal EDVF ir EDVF+ sutelktų privačių išteklių; primygtinai ragina Komisiją atsargiau naudoti mišrią paramą ir garantijas teikiant ES paramą vystymuisi ir užtikrinti visišką skaidrumą, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl geriausių finansavimo būdų;

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;	62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP, pvz., Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) atveju, – nors buvo sėkmingai užtikrinta nuoseklesnė sistema, kartu buvo apribotas biudžeto eilučių ir Parlamento vykdomos priežiūros skaidrumas; todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

66 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
66. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos sprendimai būtų prasmingi;	66. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas ir kad turėtų būti nustatytas toks procesas, kuris užtikrintų Parlamentui prasmingo strateginio valdymo ir tikrinimo galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos sprendimai būtų prasmingi;

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

69 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
69. mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos tik dvi specialios priemonės: viena, skirta solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad abiem specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į dvi specialias priemones ar esamas programas;	69. mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos tik trys specialios priemonės: paliekami du solidarumo rezervai (esamas Europos solidarumo rezervas ir neatidėliotinos pagalbos rezervas), ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad visoms šioms trims specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas kiekvienai specialiai priemonei neribotam laikui; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į tris specialias priemones ar esamas programas;

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

69 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	69a. ragina užtikrinti ES gebėjimą padidinti humanitarinę paramą, kai to reikia reaguojant į netikėtas krizes, ir atitinkamus rezervus suplanuoti taip, kad nebūtų vidaus ir išorės poreikių konkurencijos, nes tuomet kiltų pavojus, kad ES humanitariniai veiksmai gali būti politizuoti, o tai pakenktų jų humaniškumui, neutralumui, nešališkumui ir nepriklausomumui ir kartu ES, kaip principingos veikėjos ekstremaliųjų situacijų atveju, patikimumui ir reputacijai;

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

69 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	69b. supranta, kad DFP reikia didesnio lankstumo reaguojant į nenumatytas aplinkybes ir, be kita ko, būtina gerokai padidinti neatidėliotinos pagalbos rezervą, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į pasaulines humanitarines krizes; ragina taikant neatidėliotinos pagalbos rezervą pakeisiančią priemonę lėšas skirti už Europos ribų esančioms krizėms; pabrėžia, kad neatidėliotinos pagalbos rezervas buvo labai svarbi priemonė siekiant greitai ir veiksmingai reaguoti į netikėtus įvykius ir stiprinti humanitarines operacijas atsižvelgiant į poreikius už ES ribų; primena, kad ES turi užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama laikantis humanitarinių žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų;

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

70 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
70. ragina daug būsimos lankstumo priemonės lėšų sutelkti laikotarpio pradžioje, o vėliau ją finansuoti pasitelkiant kelis papildomus finansavimo šaltinius: nepanaudotas ankstesnių metų maržas (kaip tai daroma taikant dabartinę bendros maržos priemonę), praėjusių metų metinį perteklių, baudomis grindžiamą mechanizmą, sukurtą vadovaujantis galiojančiu DFP reglamento 5 straipsniu, ir panaikintus asignavimus;	70. ragina daug būsimos lankstumo priemonės lėšų sutelkti laikotarpio pradžioje, o vėliau ją finansuoti pasitelkiant kelis papildomus finansavimo šaltinius, išskyrus nepanaudotas sumas iš kitų specialių priemonių: nepanaudotas ankstesnių metų maržas (kaip tai daroma taikant dabartinę bendros maržos priemonę), praėjusių metų metinį perteklių, baudomis grindžiamą mechanizmą, sukurtą vadovaujantis galiojančiu DFP reglamento 5 straipsniu, ir panaikintus asignavimus; vis dėlto pabrėžia, kad vystomojo bendradarbiavimo atveju svarbu išlaikyti principą, kad panaikintų įsipareigojimų sumą atitinkančius asignavimus leidžiama vėl naudoti pagal kilmės biudžeto eilutę, kaip nustatyta KVTBP „Globali Europa“ reglamento 30 straipsnyje ir pagal Europos plėtros fondo principus; be to, pabrėžia, kad į priemonės KVTBP „Globali Europa“ pirminę biudžeto eilutę turi būti grąžintos visos garantijos iš „Europos darnaus vystymosi fondo +“ (EFSD+) atidėjinių fondo;

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	72a. pabrėžia, kad reikia įdiegti griežtesnę vystymosi išlaidų stebėsenos ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad parama vystymuisi ir investicijos būtų naudojamos veiksmingai ir iš tikrųjų skatintų tvarų ekonomikos vystymąsi ir žmogaus socialinę raidą; pabrėžia, kad reikalinga griežta, įrodymais pagrįsta sistema, pagal kurią būtų vertinamas intervencinių priemonių šalyse partnerėse poveikis paskirstymui, užtikrinant, kad jos veiksmingai pasiektų nepalankiausioje padėtyje esančius gyventojus ir bendruomenes, įskaitant skurdžiausius ir pažeidžiamiausius asmenis, pvz., moteris, vaikus ir neįgaliuosius; pabrėžia, kad pagal šią sistemą taip pat turėtų būti vertinamas poveikis tvariam darbo vietų kūrimui ir vietos įmonių, įskaitant MVĮ, plėtrai šalyse partnerėse; pabrėžia, kad toks empirinis požiūris didina išlaidų skaidrumą ir stiprina Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, vykdomą priežiūrą;

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

85 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
85. primena, kad pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui dėl nuosavų išteklių sistemos; ragina Tarybą skubos tvarka priimti šį pasiūlymą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant patenkinti didesnius išlaidų poreikius, reikia išnagrinėti papildomus naujoviškus ir tikrus naujus nuosavus išteklius;	85. primena, kad pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui dėl nuosavų išteklių sistemos; ragina Tarybą skubos tvarka priimti šį pasiūlymą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant patenkinti didesnius išlaidų poreikius, reikia išnagrinėti papildomus naujoviškus ir tikrus naujus nuosavus išteklius bei sustiprintą EIB skirtą garantijų programą;

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

88 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;	88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; primena Parlamento svarbą teisėkūros procese ir ragina Komisiją pradėti sąžiningą įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą; taip pat mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;

 

 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį pirmininkas, kaip nuomonės referentas, rengdamas šią nuomonę, iki jos priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

ECDPM, CONCORD, VOICE, „Aidsfonds“, „Global Citizen“, „ONE Campaign“, UNICEF, PMP

Europos Komisija: DG INTPA, DG ECHO

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima pirmininkas, kaip nuomonės referentas.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, pirmininkas, kaip nuomonės referentas, pareiškia, kad jis atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	31.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 12 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Abir Al-Sahlani, Barry Andrews, Robert Biedroń, Udo Bullmann, Niels Geuking, Charles Goerens, György Hölvényi, Murielle Laurent, Reinhold Lopatka, Isabella Lövin, Lukas Mandl, Liudas Mažylis, Ana Miranda Paz, Tiago Moreira de Sá, Leire Pajín, Kristoffer Storm, Marco Tarquinio
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Damien Carême, Tomasz Froelich, Paolo Inselvini, Ondřej Kolář, Carolina Morace, Rody Tolassy
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Peter Agius, Kosma Złotowski

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

13	+
ECR	Paolo Inselvini, Kristoffer Storm, Kosma Złotowski
ESN	Tomasz Froelich
PPE	Peter Agius, Niels Geuking, Ondřej Kolář, Reinhold Lopatka, Lukas Mandl, Liudas Mažylis
Frakcija „Patriotai už Europą“	György Hölvényi, Tiago Moreira de Sá, Rody Tolassy

 

12	-
RENEW	Abir Al-Sahlani, Barry Andrews, Charles Goerens
S&D	Robert Biedroń, Udo Bullmann, Murielle Laurent, Leire Pajín, Marco Tarquinio
The Left	Damien Carême, Carolina Morace
Verts/ALE	Isabella Lövin, Ana Miranda Paz

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0  :  susilaikė

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ (24.3.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Dirk Gotink

 

 

PAKEITIMAI

Biudžeto kontrolės komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir Europos Audito Rūmų išvadas jų metinėse ataskaitose dėl ES biudžeto vykdymo,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
E. kadangi pasitelkiant NGEU sustiprintas Sąjungos biudžetas padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą;	E. kadangi Sąjungos biudžetas padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ha. kadangi Europos Audito Rūmai 2023 m. ataskaitoje1a padarė išvadą, kad su ES išlaidomis susijęs klaidų lygis padidėjo iki 5,6 proc. viso biudžeto, ir įspėjo, kad didėjanti Europos skola daro vis didesnį spaudimą ES biudžetui;
	_________________
	1a Europos Audito Rūmai, „2023 finansinių metų metinės ataskaitos“.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;	3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė ir demokratiškesnė, prieinamesnė bei skaidresnė, didinanti efektyvumą ir atskaitomybę pasitelkiant supaprastintas ir racionalizuotas procedūras, taip pat apsaugota nuo korupcijos, piktnaudžiavimo, sukčiavimo bei interesų konfliktų ir sudaranti sąlygas nedelsiant imtis veiksmų teisinės valstybės principų pažeidimų ir pagrindinių Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; pabrėžia, kad supaprastinimas neturėtų neigiamai paveikti skaidrumo, taip pat visų pirma turėtų būti naudingas galutiniams gavėjams ir padaryti paraiškų teikimo procedūras prieinamesnes;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3a. pabrėžia ES kovos su sukčiavimu struktūros svarbą DFP po 2027 m. ir esminį vaidmenį, kurį turi atlikti ES institucijos, įstaigos ir agentūros (Europos Audito Rūmai, Eurojustas, Europolas, Europos prokuratūra ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)); ragina užtikrinti pakankamą šių organų finansavimą ir skatina juos stiprinti bendradarbiavimą, visų pirma keičiantis informacija apie nusikalstamą ir (arba) sukčiavimu laikomą veiklą, susijusią su ES lėšomis, ir suteikiant prieigą prie vienas kito duomenų; primena koordinavimo ir glaudesnio bendradarbiavimo su valstybių narių teismų ir policijos sistemomis svarbą siekiant veiksmingiau kovoti su sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir organizuotu nusikalstamumu; atkakliai tvirtina, kad dalyvavimas Europos prokuratūros veikloje turi būti privalomas valstybėms narėms, gausiančioms ES lėšas pagal DFP po 2027 m., išskyrus atvejus, kai valstybės narės konstitucijoje numatyta galimybė nedalyvauti; ragina išnagrinėti galimybes, susijusias su Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros sinergija ir galimu jos konsolidavimu; pabrėžia, kad dabartinė kovos su sukčiavimu struktūra susiduria su tokiais iššūkiais kaip susiskaldymas ir integruoto valdymo sistemos trūkumas, sutampančių kompetencijų problema, nepakankami ištekliai ir nepatikimi duomenys, dėl kurių gali būti nepakankamai įvertintas sukčiavimo ES finansų srityje mastas; todėl ragina Komisiją (i) sukurti bendrą valdymo sistemą, skirtą visų kovos su sukčiavimu srityje veikiančių subjektų koordinavimui, (ii) įgyvendinti suvienodintą ataskaitų teikimo sistemą, kad būtų konsoliduota turima informaciją, (iii) skatinti aktyviau naudoti skaitmenines priemones, siekiant pagerinti duomenų rinkimą, keitimąsi jais ir jų analizę, ir (iv) padidinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrintas kovos su sukčiavimu institucijų veiksmingumas;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;	4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti skaidresnę ir tvirtesnę parlamentinę kontrolę ir atskaitomybę; primena, jog ES piliečiai turi būti tikri, kad ES biudžetą vykdantys subjektai juos informuos apie tai, kaip buvo panaudotos lėšos ir pasiekti tikslai; primena, kad siekiant išlaikyti piliečių pasitikėjimą yra labai svarbu užtikrinti skaidrumą ir kad sukčiavimas bei netinkamas lėšų naudojimas labai kenkia šio pasitikėjimo išlaikymui; ragina Komisiją visose DFP po 2027 m. finansavimo priemonėse nustatyti patikimus kovos su sukčiavimu mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta ES biudžeto apsauga; rekomenduoja toliau kurti viešai prieinamą duomenų bazę, kurioje tikruoju laiku būtų teikiama informacija apie ES biudžeto asignavimus ir rezultatus, pasiektus panaudojus lėšas;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo ir Europos saugumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį;	8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis vis dėlto turėtų kaip įmanoma labiau remti ES konkurencingumą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;	9. ragina būsimoje DFP numatyti patikimas apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią korupcijai ir užtikrintų skaidrumą; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų pritraukti, kad startuoliai, veiklą plečiančios įmonės ir MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio, taip pat jas suderinti su Sąjungos prioritetais ir nustatytų problemų mastu, taip pat leisti, kad programų atžvilgiu būtų galima laikytis mažesniu rizikos vengimu paremto požiūrio ir taip iš tiesų skatinti inovacijas; mano, kad biudžeto garantijos, jei jas papildo veiksmingos kovos su korupcija priemonės, yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina garantijas supaprastinti;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas ir konsultavimo paslaugas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;	16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą, tikslinę ir koordinuotą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;	17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; atkreipia dėmesį į esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP užtikrinti tolygiai paskirstytas, skaidrias, atsekamas ir tikslines investicijas į bendrą žemės ūkio politiką;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
18. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;	18. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką, kurios potencialas, kaip nurodyta 2025 m. bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitoje, vis dar nėra visapusiškai išnaudotas; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; mano, kad aktyvus jų dalyvavimas užtikrins veiksmingą priežiūrą ir padės stiprinti apsaugos nuo korupcijos ir netinkamo lėšų panaudojimo priemones, taip sustiprinant skaidrumą, atskaitomybę ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą; primena, kad svarbu spręsti žemo sanglaudos fondų lėšų įsisavinimo lygio problemą, ir ragina laikytis labiau į vietos ir regionų ekonominius poreikius orientuoto požiūrio, be kita ko, rengiant pažangiosios specializacijos strategijas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus;	22. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu; pažymi poveikio klimatui neutralumo užtikrinimo veiklos rezultatų rodiklių svarbą siekiant stebėti, kaip įgyvendinama ES politika ir investicijos;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP jam turi būti teikiamas aukštas prioritetas, atsižvelgiant į daugybę ES kylančių grėsmių, pavyzdžiui, geopolitinius konfliktus, hibridines ir kibernetines grėsmes, taip pat autoritarinius režimus, besikėsinančius į laisvę, demokratiją ir kitas pagrindines Europos vertybes;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

27 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
27. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga atliko labai svarbų vaidmenį užtikrindama ilgalaikę taiką savo teritorijoje ir turi toliau tai daryti prisitaikydama prie pašonėje vykstančio karo tikrovės, ir į poreikį stipriai padidinti gynybos pajėgumus ir parengtį, gerokai viršijant dabartinius asignavimus;	27. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga atliko labai svarbų vaidmenį užtikrindama ilgalaikę taiką savo teritorijoje ir turi toliau tai daryti greitai prisitaikydama prie pašonėje vykstančio karo tikrovės, ir į poreikį stipriai padidinti gynybos pajėgumus ir parengtį, gerokai viršijant dabartinius asignavimus;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

28 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo;	28 pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, nors gynybos ir saugumo išlaidos yra ES prioritetas, taip pat atsižvelgiant į strateginio savarankiškumo siekį; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sudaryti sąlygas privačioms investicijoms ir kapitalo srautams, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms siekiant pašalinti lėšų spragą ir užtikrinti aukštus skaidrumo, etikos ir atskaitomybės standartus;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžetu remti karinį mobilumą, kad būtų atnaujinama dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;	30. pakartoja, kad svarbu biudžetu koordinuotai remti karinį mobilumą NATO sistemoje, kad būtų atnaujinama dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;	33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms; be to pabrėžia, kad reikia investuoti į plačiosios visuomenės švietimą, kad ji galėtų nustatyti kibernetines grėsmes ir naviguoti dezinformacija persmelktoje aplinkoje šiandieniniame pasaulyje;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

38 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;	38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes; pabrėžia, kad reikia gerinti šios srities investicijų ir politikos priežiūrą ir ataskaitų apie jas teikimą;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

43 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;	43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi, taip pat nuo veiksmingų priemonių, apsaugančių Sąjungos finansinius interesus, įgyvendinimo; primena Europos Audito Rūmų rekomendaciją kiekvienai plėtros šaliai iš anksto apibrėžti aiškius strateginius tikslus, susijusius su teisinės valstybės priemonėmis, ir reikalauti, kad, pasirengimo narystei paramos atveju, būtų nustatyti išsamūs pasiekimai ir rezultatai, taip pat aiški sprendimų dėl mokėjimų priėmimo metodika; ragina Komisiją nustatyti griežtesnes nuostatas, kuriomis ES institucijoms būtų suteikta daugiau galimybių tikrinti, kaip naudojamos ES lėšos, susijusios su finansiniais susitarimais, sudarytais su šalimis kandidatėmis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė, o visų pirma – stipri ir funkcionali kovos su sukčiavimu struktūra;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto;	44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti teikiama papildomai su finansine parama atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Pagrindinės teisės, Sąjungos vertybės ir teisinė valstybė	Pagrindinės teisės, teisinė valstybė ir kitos Sąjungos vertybės

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą;	46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą, kartu užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant kovos su korupcija priemones ir vykdant skaidrų finansų valdymą; atkreipia dėmesį į teisminių institucijų, be kita ko, prokuratūrų, nepriklausomumo, patikimo Europos, nacionalinių ir subnacionalinių institucijų veikimo, įskaitant laisvą, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą, taip pat pliuralistinę bei klestinčią pilietinę visuomenę, ir deoligarchizacijos svarbą; pabrėžia, kad tvirtos kovos su korupcija priemonės turi būti pagrindinis DFP po 2027 m. ramstis; ragina visapusiškai įtraukti Parlamentą į šį procesą, be kita ko, užtikrinant jo teisę susipažinti su atitinkamais dokumentais, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė visos procedūros metu;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

48 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
48. pabrėžia tvirtų teisinės valstybės principo laikymosi ir galimybės gauti ES lėšų pagal dabartinę DFP sąsajų svarbą; mano, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga priklauso nuo teisinės valstybės principo laikymosi nacionaliniu lygmeniu; ypač palankiai vertina teigiamą Teisinės valstybės sąlygų reglamento poveikį apsaugant Sąjungos finansinius interesus sisteminių ir nuolatinių teisinės valstybės principų pažeidimų atvejais; ragina Komisiją ir Tarybą griežtai, nuosekliai ir nepagrįstai nedelsiant taikyti reglamentą, kai tai būtina; pabrėžia, kad sprendimai sustabdyti arba sumažinti Sąjungos finansavimą dėl teisinės valstybės principo pažeidimų turi būti grindžiami objektyviais kriterijais ir neturi būti nei atsižvelgiama į kitas aplinkybes, nei vadovaujamasi derybų rezultatu;	48. mano, kad teisinės valstybės principo ir kitų Sąjungos vertybių laikymasis yra labai svarbus siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, todėl tai turi būti būtina sąlyga norint gauti ES lėšų; pabrėžia tvirtų teisinės valstybės principo laikymosi ir galimybės gauti ES lėšų pagal dabartinę DFP sąsajų svarbą; mano, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga priklauso nuo teisinės valstybės principo laikymosi nacionaliniu lygmeniu; ypač palankiai vertina teigiamą Teisinės valstybės sąlygų reglamento poveikį apsaugant Sąjungos finansinius interesus sisteminių ir nuolatinių teisinės valstybės principų pažeidimų atvejais; ragina Komisiją ir Tarybą griežtai, nuosekliai ir nepagrįstai nedelsiant taikyti reglamentą, kai tai būtina; pabrėžia, kad sprendimai sustabdyti arba sumažinti Sąjungos finansavimą dėl teisinės valstybės principo pažeidimų turi būti grindžiami objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, taip užtikrinant, kad mechanizmas nebūtų naudojamas kaip politinė priemonė ir netaptų šantažo taktikų, kurių imasi įtaką ES sprendimams siekiančios daryti vyriausybės, dalimi; ragina sukurti tobulesnę procedūrinę sistemą, kuria būtų užtikrinamas objektyvumas, skaidrumas, nuoseklumas ir galutinių paramos gavėjų apsauga; ragina visapusiškai įtraukti Parlamentą į šį procesą, be kita ko, užtikrinant jo teisę susipažinti su atitinkamais dokumentais, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė visos procedūros metu; pažymi, kad nacionalinės vyriausybės ėmė vykdyti naujo tipo teisinės valstybės principo pažeidimus, ir ragina Komisiją spręsti šias naujo pobūdžio problemas, į teisinės valstybės principo taikymo kiekvienoje valstybėje narėje vertinimą įtraukti atitikties bendrosios rinkos taisyklėms būklės vertinimą ir pradėti taikyti sąlygų mechanizmą, jei nacionaliniu lygmeniu daromi struktūriniai ir nuolatiniai pažeidimai, neigiamai veikiantys ES finansinių interesų apsaugą; mano, kad ex ante sąlygos ir nuolatinė jų vykdymo stebėsena atlieka pagrindinį vaidmenį apsaugant ES finansinius interesus;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

49 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
49. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tvirto ryšio tarp teisinės valstybės principo ir Sąjungos biudžeto po 2027 m., ir palankiai vertina Komisijos ketinimą stiprinti sąsajas tarp metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir galimybės gauti lėšų iš biudžeto; ragina Komisiją nuo 2025 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodyti, kokiu mastu nustatyti teisinės valstybės sistemų trūkumai gali kelti riziką Sąjungos biudžetui; be to, palankiai vertina pagarbos Sąjungos vertybėms ir biudžeto vykdymo sąsają ir ragina Komisiją aktyviai stebėti, kaip valstybės narės laikosi šio principo;	49. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tvirtesnio ryšio tarp teisinės valstybės principo, kitų Sąjungos vertybių ir Sąjungos biudžeto po 2027 m., ir palankiai vertina Komisijos ketinimą stiprinti sąsajas tarp metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir galimybės gauti lėšų iš biudžeto; ragina Komisiją nuo 2025 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodyti, kokiu mastu nustatyti teisinės valstybės sistemų trūkumai gali kelti riziką Sąjungos biudžetui; be to, palankiai vertina pagarbos Sąjungos vertybėms ir biudžeto vykdymo sąsają ir ragina Komisiją aktyviai stebėti, kaip valstybės narės laikosi šio principo, ir imtis skubių veiksmų, jei jo nesilaikoma;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

50 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;	50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės ir kitų Sąjungos vertybių priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis1a, taip pat atitinkamomis Finansinio reglamento nuostatomis, ir primygtinai reikalauja, kad priemonių rinkinys apimtų visą ES biudžetą ir būtų užtikrinta, kad įgyvendinant bet kokias priemones nebūtų regreso; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą; ______________ 1a 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj).

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

51 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomos sankcijos; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti pažangių sąlygų metodą, kad paramos gavėjai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus būdus, kaip užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo;	51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomas mechanizmas; yra tvirtai įsitikinęs, kad iki šiol šios nuostatos vykdymas nėra pakankamai užtikrintas, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti sąlygų režimą, kad paramos gavėjai būtų apsaugoti nuo sankcijų už jų vyriausybių veiksmus; primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

51 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	51a. pripažįsta, kad Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytos horizontaliosios reikiamos sąlygos atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant sistemingą Pagrindinių teisių chartijos taikymą; pabrėžia, kad reikia stiprinti stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, siekiant pagerinti praktinį šių sąlygų įgyvendinimą, užtikrinant didesnį skaidrumą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą stebėsenos komiteto veikloje;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

55 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
55. palankiai vertina tai, kad parengta lyčių aspektu grindžiamų išlaidų stebėjimo metodika, ir mano, kad įgyta patirtis turėtų būti taikoma pagal kitą DFP; taip pat pabrėžia, kad reikia gerokai patobulinti klimato ir biologinės įvairovės integravimo metodikas;	Išbraukta.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	56a. pripažįsta, kad svarbu sukurti aiškią horizontaliųjų kompleksinių ES tikslų stebėsenos sistemą ir užtikrinti, kad būtų sukurtos tokiems ES tikslams pasiekti skirtos finansavimo priemonės; atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas gerinti tokių horizontaliųjų prioritetų stebėjimą ir ataskaitų apie juos teikimą, tačiau ragina nustatyti griežtesnes apsaugos priemones ir aiškesnes šių priemonių įgyvendinimo tarpines reikšmes; ragina būsimose finansavimo priemonėse lėšų mokėjimą glaudžiau sieti su tikslų įgyvendinimu, taip pat imtis proaktyvių veiksmų siekiant sumažinti riziką, kad tikslai nebus pasiekti;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	56b. ragina Komisiją sukurti horizontaliųjų ES prioritetų stebėsenos ir vertinimo sistemą; pabrėžia patikimų veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistemų svarbą, kad būtų galima stebėti investicijų indėlį siekiant horizontaliųjų tikslų; ragina Komisiją stiprinti savo įsipareigojimą laikytis geresnio reglamentavimo principų siekiant užtikrinti, kad būsimos finansavimo priemonės duotų išmatuojamų rezultatų;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;	57. primena, kad veiksmingas Europos viešasis administravimas yra viešoji gėrybė; primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat Sąjungos finansinių interesų apsaugą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
59. pabrėžia, kad išankstinės investicijos į sąveikią IT infrastruktūrą ir duomenų gavybą taip pat gali padėti ilguoju laikotarpiu sutaupyti išlaidų ir labai pagerinti politikos įgyvendinimą bei išlaidų stebėjimą;	59. pabrėžia, kad tinkamai valdoma skaitmenizacija gali padidinti viešojo administravimo veiksmingumą, patikimumą ir saugumą, kartu prisidedant prie ES finansinių interesų apsaugos; pabrėžia, kad norint daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams reikia patikimesnės stebėsenos sistemos ir veiksmingo IT priemonių, tokių kaip ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) ir duomenų bazė ARACHNE naudojimo, kad būtų padidintas skaidrumas, duomenimis grindžiama priežiūra ir valdymas pagal DFP po 2027 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu iš anksto investuoti į sąveikią IT infrastruktūrą ir duomenų gavybą, nes tai yra būtina sąlyga siekiant kitoje DFP įgyvendinti pagrindinius Sąjungos finansinių interesų apsaugos elementus, ir pabrėžia, kad tai taip pat gali padėti ilguoju laikotarpiu sutaupyti išlaidų ir labai pagerinti politikos įgyvendinimą bei išlaidų stebėjimą; ragina Komisiją didinti skaitmeninių priemonių, skirtų ES lėšoms stebėti ir audituoti, sąveikumą ir teikti paramą bei priemones, kurių reikia siekiant tobulinti ES lėšų valdyme dalyvaujančių viešojo administravimo darbuotojų, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, skaitmeninius įgūdžius;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	59a. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjančias grėsmes, ES institucijų ir įstaigų kibernetinio saugumo parengtis yra nepakankama, todėl vis sudėtingesni kibernetiniai išpuoliai daro jas pažeidžiamas; pabrėžia, kad trūksta bendros teisinės sistemos, nepakanka išteklių ir mokymų, nėra vienodų investicijų į kibernetinį saugumą ir yra spragų bendradarbiavimo bei dalijimosi informacija apie saugumo incidentus srityje; primena Reglamento (ES, Euratomas) 2023/28411a 14 konstatuojamosios dalies ir 6 straipsnio 7 dalies svarbą ir ragina Komisiją toliau tinkamai investuoti į kibernetinį saugumą, kad būtų pasiektas ilgalaikis orientacinis tikslas – bent 10 proc. visų IT išlaidų; ragina Komisiją i) nustatyti privalomas kibernetinio saugumo taisykles visoms ES institucijoms ir įstaigoms, ii) padidinti CERT-EU ir ENISA išteklius, iii) stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, iv) teikti pirmenybę paramai mažesnės kibernetinės brandos subjektams ir v) užtikrinti privalomą darbuotojų ir sprendimus priimančių asmenų kibernetinio saugumo mokymą; taip pat pabrėžia, kad reikia gerinti pranešimus apie incidentus ir jų koordinavimą, kad būtų sustiprintas bendras ES kibernetinis atsparumas; ______________ 1a 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (OJ L, 2023/2841, 2023 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių;	60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintos procedūros galutiniams paramos gavėjams, plėtojamas skaitmeninimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių; mano, kad biurokratijos mažinimas ir veiksminga biudžeto kontrolė gali būti vykdomi kartu; todėl primygtinai reikalauja, kad Sąjungos lėšų finansinė priežiūra būtų vykdoma taikant labiau sinchronizuotus ir suskaitmenintus ataskaitų teikimo mechanizmus, siekiant sustiprinti finansų priežiūrą, sudaryti sąlygas pažangiai duomenų analizei, nustatyti rizikos rodiklius ir palengvinti valstybių narių tarpusavio lyginamuosius vertinimus;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;	61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika; atkreipia dėmesį į tai, kad skaidrumas turi būti užtikrinamas ir didinamas sukuriant centralizuotą, tikralaikę ir viešai prieinamą visų ES lėšų gavėjų, įskaitant galutinius sanglaudos ir žemės ūkio finansavimo gavėjus, duomenų bazę, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir netinkamam naudojimui;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61a. reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos Audito Rūmų išvados, kuri nurodyta jų 2023 m. ataskaitoje1a, kad ES bendro biudžeto išlaidų klaidų lygis padidėjo iki 5,6 proc.; pabrėžia Europos Audito Rūmų įspėjimą, kad dėl didėjančios Europos skolos didėja spaudimas ES biudžetui; primygtinai ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti Europos Audito Rūmų išvadas ir įgyvendinti visas rekomendacijas, pateiktas jų metinėje ir specialiosiose ataskaitose, kad būtų padidintas ES biudžeto išlaidų veiksmingumas, skaidrumas ir atskaitomybė;
	_________________
	1a Europos Audito Rūmai, „2023 m. metinė ataskaita.“

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61a. mano, kad kitoje DFP šalia tvirtų kontrolės mechanizmų ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tolesniam procedūrų, taikomų pareiškėjams ir (arba) gavėjams, ypač mažesniems gavėjams, supaprastinimui; mano, kad pareiškėjai, norintys gauti ES finansavimą, taip pat turėtų pajusti Komisijos reguliavimo panaikinimo prioritetus; pakartoja, kad dėl tokio supaprastinimo neturėtų nukentėti pakankama kontrolė, patikimas finansų valdymas ir skaidrumas;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;	62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką nepakenkiant būtinam ES lėšų papildomumui, nepiktnaudžiaujant ir nesukčiaujant; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62b. visų pirma pabrėžia dvigubo finansavimo riziką, kuri didėja pradėjus taikyti su išlaidomis nesusijusiu finansavimu paremtas priemones, ir yra didesnė, kai panašioms priemonėms ir veiksmams tuo pačiu laikotarpiu finansuoti naudojamos skirtingos ES finansavimo programos su skirtingais įgyvendinimo modeliais, taisyklėmis ir valdymo bei atskaitomybės sistemomis; ragina Komisiją suderinti taisykles, valdymo ir atskaitomybės sistemas; pabrėžia, kad ex ante reikia užkirsti kelią dvigubam finansavimui aiškiai nustatant, kokie veiksmai gali būti finansuojami pagal kokias priemones; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad didėja poreikis nustatyti dvigubą finansavimą naudojant bendrą integruotą sąveikią informacijos ir stebėsenos sistemą, numatytą Finansiniame reglamente;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62c. apgailestauja dėl to, kad Komisija atmetė rekomendacijas patikslinti dvigubo finansavimo apibrėžtį pagal su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelius ir sugriežtinti kontrolės reikalavimus; mano, kad siekiant veiksmingai sumažinti riziką reikia atsižvelgti į išlaidų ir į veiklos rezultatų aspektus; primygtinai ragina Komisiją oficialiai patvirtinti būtiniausius kontrolės reikalavimus ir užtikrinti, kad gavėjai juos nuosekliai taikytų, kad būtų apsaugotos ES lėšos ir sustiprinta priežiūra visose valstybėse narėse;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62d. pripažįsta finansavimo programų ir priemonių koordinavimo svarbą atsižvelgiant į EGADP ir su išlaidomis nesusijusio finansavimo modelių sudėtingumą; ragina Komisiją aktyviai spręsti šiuos uždavinius DFP po 2027 m. nustatant patikimus dalijimosi duomenimis mechanizmus ir suderinant visų finansavimo priemonių ataskaitų teikimą, kad būtų sustiprinta priežiūra ir atskaitomybė;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62e. ragina Komisiją reformuoti audito mechanizmus, kad būtų sustiprintas Europos Audito Rūmų vaidmuo įgyvendinant DFP programas ir palaikant jų sąveiką su nacionalinėmis audito tarnybomis, daugiausia dėmesio skiriant terminams, įgytai patirčiai ir subsidiarumui;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62f. ragina Komisiją didinti DFP skaidrumą ir piliečių informuotumą apie ją surenkant ir sukuriant tikralaikę, viešai prieinamą skaitmeninę suvestinę, kurioje būtų pateikiama išsami informacija apie lėšų paskirstymą, projektų tikslus, rezultatus ir galutinius naudos gavėjus;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62g. atkreipia dėmesį į tai, kad Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas nagrinėja, ar esama susitarimų dėl dotacijų, į kuriuos įtraukta išsami lobistinė veikla, finansuojama pagal DFP LIFE programą; pažymi, kad Komisija priėmė gaires dėl finansavimo veiklos, susijusios su Sąjungos teisės aktų ir politikos rengimu, įgyvendinimu, stebėsena ir vykdymo užtikrinimu, išaiškindama, kad finansavimas atitinka ES acquis, kartu nurodydama, kad tai gali kelti pavojų Sąjungos reputacijai; ragina Komisiją užtikrinti visišką skaidrumą, susijusį su galutiniais ES lėšų gavėjais įvairiose politikos srityse, taip pat peržiūrėti visas kitas DFP programas, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų priemones, kurių ėmėsi Komisija;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

63 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
63. pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad visos ES lygmens išlaidos turėtų būti priskirtos biudžeto valdymo institucijos kompetencijai; todėl ragina į biudžetą visiškai įtraukti (iš dalies) nebiudžetines priemones, pvz., Socialinį klimato fondą, Inovacijų fondą ir Modernizavimo fondą arba juos pakeisiančias priemones;	63. pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad visos ES lygmens išlaidos turėtų būti priskirtos biudžeto valdymo institucijos kompetencijai; todėl ragina į biudžetą visiškai įtraukti (iš dalies) nebiudžetines priemones, pvz., Socialinį klimato fondą, Inovacijų fondą ir Modernizavimo fondą arba juos pakeisiančias priemones, siekiant užtikrinti Europos Parlamento priežiūros ir Audito Rūmų audito teises; pakartoja raginimą suteikti viešojo audito įgaliojimus visoms finansavimo priemonėms, kuriomis remiama ES politika, įskaitant tas, kurios nėra įtrauktos į ES teisinę sistemą;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

63 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	63a. primygtinai ragina kitoje DFP nustatyti automatines taisomąsias priemones, ypač tais atvejais, kai nustatomi dideli nacionalinių kontrolės mechanizmų trūkumai; ragina Komisiją tokiais atvejais laikytis griežto požiūrio ir nedelsiant sustabdyti finansavimą, kai struktūriniai ir nuolatiniai trūkumai kelia pavojų patikimam ES biudžeto finansiniam vykdymui, taip apsaugant Sąjungos finansinius interesus; pabrėžia tokios sistemos atgrasomąjį poveikį ir šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į grynąsias finansines pataisas, kuriomis apsaugomi ES finansiniai interesai ir dėl kurių atitinkama valstybė narė patiria tiesioginių nuostolių; ragina parengti pakankamas vidaus gaires dėl fiksuoto dydžio pataisų dėl valstybių narių kontrolės sistemų trūkumų, be kita ko, susijusių su veiklos rezultatais grindžiamomis priemonėmis; primygtinai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti fiksuoto dydžio pataisų taikymui sisteminių pažeidimų atveju, kad būtų geriau apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai; pabrėžia, kad svarbu šalinti susigrąžinimo mechanizmų trūkumus, siekiant užtikrinti, kad pažeidimai būtų tinkamai nustatomi ir valdomi; pabrėžia, kad į būsimas finansavimo priemones reikia įtraukti patikimas nuostatas dėl lėšų susigrąžinimo ir apsaugos priemones, kad būtų sumažinta neįgyvendintų priemonių, dvigubo finansavimo ar neteisėtų veiksmų rizika;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

63 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	63b. ragina Komisiją pateikti išsamią, skaidrią ir viešai prieinamą informaciją apie nustatytas neteisėtas išlaidas ir taisomąsias priemones, kurių imtasi; pabrėžia, kad pakankamas ir skaidrus ataskaitų teikimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir atskaitomybę; pabrėžia, kad svarbu susieti išmokas su tarpinių reikšmių ir tikslų pasiekimu pagal tokias priemones kaip EGADP; pabrėžia, kad reikia stiprinti mechanizmus siekiant užtikrinti, kad nebūtų dvigubo finansavimo, ypač taikant supaprastintus finansavimo modelius, pvz., su išlaidomis nesusijusį finansavimą, išplečiant audito aprėptį, kad ji apimtų išlaidų ir veiklos aspektus;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

63 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	63d. apgailestauja dėl to, kad ES lėšos išmokamos valstybei narei, dalyvaujančiai procedūroje pagal teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, nepaisant didelių trūkumų teismų nepriklausomumo ir kovos su korupcija sistemose; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ES lėšos tikrai pasiektų gyventojus; ragina Komisiją sistemingai stabdyti ES lėšų mokėjimą taikant visas turimas priemones sunkių ir nuolatinių teisinės valstybės principų pažeidimų, korupcijos, netinkamo ES lėšų naudojimo arba struktūrinių ir nuolatinių trūkumų, kurie kelia pavojų patikimam ES biudžeto finansiniam vykdymui, atvejais;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

64 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruoti pakankami reagavimo į krizes pajėgumai;	64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; primena, kad dėl to ES finansų aplinka tapo fragmentuota, o priemonės turi skirtingus finansavimo šaltinius ir valdymo tvarką; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruoti pakankami reagavimo į krizes pajėgumai; pabrėžia, kad, nors atsakas į krizes yra labai svarbus, jis turi būti atliekamas visapusiškai laikantis skaidrumo reikalavimų ir kad neatidėliotinomis aplinkybėmis į taikomų priemonių struktūrą turėtų būti įtraukti atitinkami vertinimo kriterijai, pagal kuriuos išmokamos lėšos; ragina atlikti pakankamą išankstinį visų finansinių priemonių, kurios naujai nustatytos arba vėl įtrauktos į DFP po 2027 m., vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant jų struktūrai, būtinumui ir suderinimui su ES tikslais; ragina vykdyti visapusišką parlamentinę nebiudžetinių priemonių ir specialių fondų kontrolę, užtikrinant, kad visoms ES išlaidoms būtų taikoma demokratinė priežiūra ir kad nė viena finansinė priemonė neapeitų parlamentinės kontrolės;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

67 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
67. pabrėžia, kad kiekvienoje DFP išlaidų kategorijoje turi būti numatytos pakankamos maržos siekiant užtikrinti, kad būtų galima įtraukti naujas priemones ar išlaidų tikslus, dėl kurių susitariama per programavimo laikotarpį, nesumažinant kitiems politikos tikslams skirto finansavimo ir nenaudojant reagavimo į krizes pajėgumų;	Išbraukta.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

67 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	67a. pažymi, kad skirtingų programų ir projektų įgyvendinimo terminai gali skirtis; įspėja dėl pernelyg apsunkinančių administracinių prievolių, susijusių su tokių programų ar projektų keitimu; pabrėžia, kad reikia nustatyti lanksčius finansavimo tikslus, kad lėšas būtų galima perskirstyti, jei jos nepanaudojamos planuojamam projektui (principas „naudokis arba prarask“);

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

69 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	69a. pabrėžia, kad ES reagavimo į krizes mechanizmai atskleidė stebėsenos, atskaitomybės ir ilgalaikio planavimo spragas; primygtinai ragina Komisiją didinti skaidrumą ir veiklos stebėjimą, užtikrinant suderintus rodiklius ir priežiūrą tikruoju laiku; pabrėžia, kad reikia griežtesnės krizių valdymo fondų parlamentinės kontrolės ir aiškesnių sąlygų, kad neatidėliotinos priemonės būtų suderintos su ES strateginiais ilgalaikiais tikslais;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

71 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	71a. šiuo atžvilgiu ragina sutrumpinti DFP biudžeto trukmę nuo 7 iki 5 metų, kad būtų padidintas lankstumas ir atskaitomybė ir kad jis būtų labiau suderintas su ES institucijų įgaliojimais;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

71 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	71a. mano, kad, atsižvelgiant į planuojamus reikšmingus pakeitimus ir supaprastinimus, kartu su DFP reglamento priėmimu didėja poreikis pritaikyti Finansinį reglamentą prie visiškai naujo darbo būdo pagal DFP po 2027 m.; tikisi, kad Komisija užtikrins, kad kita DFP, įskaitant išlaidų programas, ir toliau būtų suderinta su Finansiniu reglamentu (nauja redakcija); atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Finansinio reglamento naujoje redakcijoje nustatytą reikalavimą Komisijai ir valstybėms narėms vykdant ES biudžetą užtikrinti, kad būtų laikomasi Pagrindinių teisių chartijos, ir gerbti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, įtvirtintas SESV 2 straipsnyje;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	72a. ragina Komisiją DFP po 2027 m. daugiau dėmesio skirti rezultatams ir poveikiui, taip pat išdirbiams ir išlaidoms, ir daugiau dėmesio skirti tarpvalstybinei ES pridėtinei vertei; įspėja, kad politiniai tikslai neturi būti įtraukti į veiklos rezultatais grindžiamą sistemą, todėl būtina sutelkti dėmesį į rezultatus ir poveikį;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	72b. mano, kad bet koks perėjimas prie labiau veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio turi būti grindžiamas aiškia ir patikima veiklos rezultatų peržiūros sistema, pagal kurią ES išlaidos būtų aiškiai susietos su siekiamais tikslais ex ante, remiantis įverčiais ir ex post, remiantis faktinėmis išlaidomis, ir kad tai turėtų būti aiškiai nurodyta Komisijos pažangos ir veiklos rezultatų ataskaitose; mano, kad į tai turėtų būti atsižvelgta DFP po 2027 m. teisiniame pagrinde, kad Komisija galėtų rinkti šią informaciją iš valstybių narių;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
75. atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, kai kitoje DFP būtų taikomas EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelis, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę;	75. atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, kai kitoje DFP būtų taikomas EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelis, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, sudarant sąlygas lankstesnei programavimo sistemai, užtikrinančiai patikimas viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūras, įgyvendinant partnerystės principą, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas bei kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų ir pačių ir tarpvalstybinių projektų aspektą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne išdirbiui, užtikrinant, kad būtų prieinami veiklos rezultatų vertinimui svarbūs duomenys, taip pat bendrą audito seką, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę; primena, kad svarbu aiškiai apibrėžti tarpines reikšmes ir tikslus;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75a. mano, kad skaidrumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad ES lėšomis būtų pasiekti užsibrėžti tikslai ir lėšos pasiektų numatytus galutinius paramos ir (arba) lėšų gavėjus; pabrėžia būtinybę nustatyti tikruosius galutinius visų ES lėšų gavėjus ir apie juos pranešti, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas ir sudarytos sąlygos Parlamentui veiksmingai atlikti savo biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį; pakartoja susirūpinimą dėl to, kaip Komisija ir valstybės narės aiškina, ką reiškia sąvoka „galutinis EGADP finansavimo gavėjas“, nes tai neatitinka per derybas dėl „REPowerEU“ pasiekto susitarimo, ir teigia, kad ministerijos, valdžios institucijos ir kitos perkančiosios organizacijos negali būti įtrauktos į galutinių EGADP finansavimo gavėjų sąrašą; taip pat reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų išvadų dėl neteisėto ir dvigubo finansavimo ir pasikartojančių biudžeto išlaidų, kurios neatitinka EGADP teisinio pagrindo, finansavimo rizikos; pabrėžia, kad patikimas mechanizmas, kuriuo siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui ir užtikrinti atskaitomybę, turi būti centralizuotai integruotas į visas finansavimo priemones, visų pirma pagal EGADP ir su išlaidomis nesusijusio finansavimo įgyvendinimo modelį, ir turi būti joms taikomas;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75b. pakartoja savo poziciją, kad regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra labai svarbus rengiant ir įgyvendinant bet kokį nacionalinį požiūrį į kitą DFP;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75a. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatais grindžiamam ES biudžeto vykdymui, o tam reikia kruopščiai pasirinkti ir apibrėžti rodiklius, aiškiai susietus su finansavimo tikslais, remiantis išsamiais ex ante poveikio vertinimais, stebėsena ir ex post vertinimais; mano, kad siekiant pereiti prie rezultatais grindžiamo požiūrio, paremto EGADP, reikia spręsti nustatytas jos įgyvendinimo problemas, kurias pripažino Komisija, ir kad priešingu atveju ji negali būti naudojama kaip planas; pažymi, kad šios problemos apima ribotą atskaitomybę ir ribotas ES lygmens įžvalgas apie (ES) taisyklių ir reglamentų laikymąsi naudojant ES lėšas, ribotą skaidrumą galutinių gavėjų atžvilgiu, ribotą ES pridėtinę vertę, visų pirma dėl riboto tarpvalstybinių projektų skaičiaus, ir ribotą subnacionalinių subjektų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų, dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant priemonę; ragina ir toliau daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams, o tai neturėtų būti daroma kontrolės ir patikimo finansų valdymo sąskaita; pabrėžia, kad reikia labiau centralizuotų, integruotų ir sąveikių IT sprendimų siekiant automatizuoti ataskaitų teikimą ir užtikrinti duomenų patikimumą ir tikslumą, nesukuriant papildomos administracinės naštos; pabrėžia, kad siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu taip pat svarbu stebėti pagal naująją DFP patirtų išlaidų tvarkingumą; todėl mano, kad, net jei pereinama prie labiau į rezultatus ir poveikį orientuotos sistemos, būtina tikrinti išlaidų tvarkingumą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti visapusišką Sąjungos finansinių interesų apsaugą vykdant rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymą reikės kruopščiai suderinti audito ir kontrolės reikalavimus su valstybėms narėms ir paramos gavėjams tenkančia administracine našta; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant vieno bendro audito metodą ir sukūrus vieną bendrą kontaktinį punktą Komisijoje, skirtą valstybėms narėms ir Europos Audito Rūmams, pvz., FENIX, būtų galima sumažinti administracinę naštą ir kartu konsoliduoti ir koordinuoti audito funkcijas;

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75c. pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia specialiai pritaikytų metodų; mano, jog itin svarbu, kad Komisija ir toliau laikytųsi tvirto horizontaliojo požiūrio, kad būtų užkirstas kelias Sąjungos politikos nacionalizavimui, dėl kurio susiformuotų 27 nacionaliniai požiūriai, kurie kartu nesudarytų Sąjungos požiūrio, o valstybės narės panašiais klausimais būtų vertinamos skirtingai; pažymi, kad ligšiolinė patirtis, susijusi su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, nebuvo teigiama, nes dėl turimų duomenų trūkumo arba nepalyginamumo ne visada buvo įmanoma kiekybiškai įvertinti kiekvienos valstybės narės indėlį siekiant ES tikslų, o didesnės valstybės narės, turinčios daugiau biudžeto išteklių, buvo vertinamos kitaip nei mažesnės valstybės narės, kurių biudžetai yra mažesni; mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti nustatant tokius nacionalinius metodus;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75d. pažymi, kad esamų veiklos rezultatais grindžiamų priemonių, įgyvendinamų taikant tiesioginį valdymą, atveju valstybės narės nėra įpareigotos pranešti apie įtariamo sukčiavimo atvejus Pažeidimų valdymo sistemoje (IMS), kaip kad lėšų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, atveju; ragina Komisiją sumažinti šią informacijos spragą, susijusią su būsimomis veiklos rezultatais grindžiamomis priemonėmis, reikalaujant naudoti IMS arba nustatant naujus ataskaitų teikimo įpareigojimus, pagal kuriuos ES lygmens kovos su sukčiavimu organizacijoms valstybės narės suteiktų prieigą prie tokios informacijos;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 a paantraštė (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Veiklos rezultatus rodantis ilgalaikis biudžetas

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75e. atkreipia dėmesį į Komisijos norą DFP po 2027 m. suteikti tvirtesnį veiklos rezultatais grindžiamą pagrindą; atkreipia dėmesį į dabartinės ir ankstesnių DFP patirtį, susijusią su veiklos rezultatų planais, pagal kuriuos turėjo būti apibrėžti veiklos rezultatai, jie įvertinti ir apie juos pranešta; primena Audito Rūmų ataskaitas, kuriose veiklos rezultatų planai buvo nagrinėjami atitikties arba veiklos rezultatų požiūriu ir kuriose, nepriklausomai nuo politikos srities, ne kartą nustatyta panašių trūkumų; primena, kad tai buvo susiję su prasta veiklos rodiklių ir (arba) tikslų apibrėžtimi, turimų veiklos rezultatų duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti su rodikliais ar tikslais susijusius pasiekimus, trūkumu, prasta veiklos rezultatų duomenų kokybe ir paslaugų teikėjų (pvz., valstybių narių) palyginamumo stoka; ragina Komisiją spręsti šiuos klausimus DFP po 2027 m. veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistemoje, kuri būtų susieta su Komisijos politiniais prioritetais, kartu atsižvelgiant į galimas išlaidas ir administracinę naštą valstybėms narėms, suinteresuotiesiems subjektams ir projektų rengėjams;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75f. supranta, kad procesas, kurio metu Komisija ir valstybės narės kartu apibrėžia rodiklius ir (arba) tikslus ir dėl jų susitaria, yra derybų klausimas, todėl gali lemti politiškai motyvuotus kompromisus; yra susirūpinęs dėl to, kad tai gali lemti skirtingą požiūrį į valstybes nares, ypač į didesnes ir mažesnes valstybes nares; vis dėlto pabrėžia aiškių ir išmatuojamų ex ante apibrėžčių svarbą, nes nuo jų priklauso viso įgyvendinimo proceso rezultatai; todėl pabrėžia, kad ex ante reikia apibrėžti aiškius ir išmatuojamus rodiklius ir (arba) tikslus; pažymi, kad rodikliai ir tikslai gali būti apibrėžti įvairiais lygmenimis, be kita ko, kaip indėlis, išdirbis, rezultatai ir poveikis, ir kad faktinis Sąjungos veiklos indėlis vertinamas skirtingai kiekvienu lygmeniu, nes indėlis ir išdirbis yra palyginti glaudžiai susiję, o rezultatus ir poveikį sunkiau priskirti Sąjungos politikai; pabrėžia, kad DFP po 2027 m. reikia nustatyti metodiką, pagal kurią būtų galima nustatyti pagal Sąjungos politiką vykdomos veiklos ir pastebėtų rezultatų bei poveikio ryšį; pabrėžia, kad reikia suderinti apibrėžtis visose Sąjungos politikos srityse, todėl reikia veiksmingos veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistemos;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75g. mano, kad veiklos rezultatų duomenų nustatymas ir apibrėžimas nustačius rodiklius ir tikslus yra labiau techninis įsipareigojimas, kurį reikia iš esmės patobulinti DFP po 2027 m.; pabrėžia, kad tiek esami, tiek nauji veiklos rezultatų duomenys turėtų būti tikslūs ir nuoseklūs, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos ir užtikrintas valstybių narių duomenų palyginamumas; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti Eurostato ir Jungtinio tyrimų centro turimais duomenimis ir žiniomis; ragina Komisiją nustatyti rodiklių ir tikslų pradines reikšmes prieš prasidedant DFP po 2027 m.;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 h dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75h. pažymi, kad veiklos rezultatais grindžiamų priemonių atveju, kai mokėjimai grindžiami ex ante nustatytų rodiklių ir (arba) tikslų pasiekimu, labai svarbu patikrinti, ar šie tikslai iš tikrųjų pasiekti; mano, kad sutarti tikrinimo mechanizmai gali suteikti aiškumo dėl veiksmų ir rezultatų, kurie yra būtini siekiant nustatyti, ar tikslas buvo pasiektas ir ar galima atlikti susijusį mokėjimą; primena, kad tikrinant pasiektus rezultatus reikia tinkamai konsultuotis su visomis atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir dokumentuoti procesą;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

78 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
78. pabrėžia, kad iki šiol Sąjungos biudžeto lėšų reikėjo tik su NGEU susijusioms palūkanoms sumokėti ir kad nuo 2028 m. biudžeto lėšomis taip pat turės būti grąžintas kapitalas; pabrėžia, kad numatoma, jog nuo 2028 m. bendros NGEU kapitalo ir palūkanų grąžinimo išlaidos sudarys apie 20–30 mlrd. EUR per metus;	78. reiškia susirūpinimą, kad 2023 m. pabaigoje negrąžinta skola dėl skolinimosi siekė 458,5 mlrd. EUR, o tai sudaro 2,7 proc. viso ES BVP; pabrėžia, kad iki šiol Sąjungos biudžeto lėšų reikėjo tik su NGEU susijusioms palūkanoms sumokėti, tačiau nuo 2028 m. biudžeto lėšomis taip pat turės būti grąžintas kapitalas; pabrėžia, kad numatoma, jog nuo 2028 m. bendros NGEU kapitalo ir palūkanų grąžinimo išlaidos sudarys apie 20–30 mlrd. EUR per metus; pažymi, kad esant didesniam įsiskolinimui dėl palūkanų normų didėjimo Sąjungos biudžetas tampa labiau pažeidžiamas; todėl pabrėžia, kad reikėtų kiek įmanoma vengti naujo skolinimosi;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Tinkamais ištekliais aprūpintas ir tvariai finansuojamas ilgalaikis biudžetas	Tinkamais ištekliais aprūpintas, tvariai finansuojamas ir veiksmingai saugomas ilgalaikis biudžetas

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

82 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
82. pabrėžia, kad, kaip nurodyta pirmiau, po 2027 m. biudžeto poreikiai bus gerokai didesni nei 2021–2027 m. DFP numatytos sumos; todėl primygtinai tvirtina, kad Sąjunga galės įveikti didelius jai kylančius iššūkius ir pasiekti savo politikos tikslus tik tuo atveju, jei kitoje DFP bus numatyti didėjantiems biudžeto poreikiams patenkinti reikalingi ištekliai;	82. pabrėžia, kad, kaip nurodyta pirmiau, po 2027 m. biudžeto poreikiai bus gerokai didesni nei 2021–2027 m. DFP numatytos sumos; todėl primygtinai tvirtina, kad Sąjunga galės įveikti didelius jai kylančius iššūkius ir pasiekti savo politikos tikslus tik tuo atveju, jei kitoje DFP bus numatyti Sąjungos iššūkiams įveikti reikalingi ištekliai;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

84 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
84. pakartoja, kad Sąjungos biudžetui reikia tvarių ir atsparių pajamų; atkreipia dėmesį į teisiškai privalomas veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, įtrauktas į Tarpinstitucinį susitarimą, kuriose Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo nustatyti naujus nuosavus išteklius, kurių pakaktų bent jau NGEU skolos grąžinimui padengti;	84. yra susirūpinęs dėl to, kad Sąjungos skola toliau didėja, o didelė šio padidėjimo dalis siejama su laikina ekonomikos gaivinimo priemone NGEU; yra susirūpinęs dėl to, kad padidėjusi skola ir susijusios didesnės palūkanų išlaidos turės ilgalaikių pasekmių ES fiskaliniam stabilumui ir kad dėl to gali padidėti finansinė našta ir sumažėti pajėgumai reaguoti į būsimus iššūkius arba investuoti į pagrindines strategines sritis; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sumažinti bendrą skolos naštą;

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

86 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
86. ragina Komisiją parengti modernizuotą biudžetą ir perorientuoti išlaidas, remiantis poreikiu užtikrinti sąžiningumą, didesnį supaprastinimą, mažesnę administracinę naštą ir daugiau skaidrumo, be kita ko, pajamų srityje; pabrėžia, kad pasibaigus dabartinei DFP automatiškai nustoja galioti dabartinės lengvatos ir korekcijos;	86. ragina Komisiją parengti modernizuotą biudžetą ir perorientuoti išlaidas, remiantis poreikiu užtikrinti sąžiningumą, didesnį supaprastinimą ir skaitmeninimą, mažesnę administracinę naštą, apsaugą nuo sukčiavimo ir daugiau skaidrumo, be kita ko, pajamų srityje; pažymi, kad supaprastinimas negali būti vykdomas kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos sąskaita ir turėtų būti derinamas su veiksmingomis sukčiavimo atvejų nustatymo ir pranešimo apie juos sistemomis; pabrėžia, kad pasibaigus dabartinei DFP automatiškai nustoja galioti dabartinės lengvatos ir korekcijos;

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

88 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;	88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu visų susijusių suinteresuotųjų subjektų ir vietos bei regionų valdžios institucijų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas; pabrėžia, kad visos derybose dėl DFP dalyvaujančios ES institucijos turi užtikrinti aukštus skaidrumo ir atskaitomybės standartus;

 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	18.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 6 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Georgios Aftias, Arno Bausemer, Gilles Boyer, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Tamás Deutsch, Dick Erixon, Daniel Freund, Gerben-Jan Gerbrandy, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Virginie Joron, Kinga Kollár, Giuseppe Lupo, Marit Maij, Claudiu Manda, Csaba Molnár, Fidias Panayiotou, Jacek Protas, Julien Sanchez, Jonas Sjöstedt, Carla Tavares, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Maria Grapini, Erik Marquardt, Bert-Jan Ruissen, Annamária Vicsek
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Andrzej Halicki, Valentina Palmisano, Georgiana Teodorescu

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22	+
ECR	Bert-Jan Ruissen, Georgiana Teodorescu
NI	Fidias Panayiotou
PPE	Georgios Aftias, Caterina Chinnici, Andrzej Halicki, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Jacek Protas, Tomáš Zdechovský
Renew	Gilles Boyer, Olivier Chastel, Gerben-Jan Gerbrandy
S&D	Maria Grapini, Giuseppe Lupo, Marit Maij, Claudiu Manda, Csaba Molnár, Carla Tavares
The Left	Jonas Sjöstedt
Verts/ALE	Daniel Freund, Erik Marquardt

 

6	-
ECR	Dick Erixon
ESN	Arno Bausemer
PfE	Tamás Deutsch, Virginie Joron, Julien Sanchez, Annamária Vicsek

 

2	0
PPE	Kinga Kollár
The Left	Valentina Palmisano

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0  :  susilaikė

 

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (01.04.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Damian Boeselager

 

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą :

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

–1 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 10 d. Komisijos komunikatą „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“ (COM(2025)0085),

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640)  ir 2015 m. gruodžio 12 d. JT klimato kaitos konferencijoje priimtą Paryžiaus susitarimą,

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 20 d. pasirašytą Antverpeno deklaraciją dėl Europos pramonės kurso,

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025)0030),

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir Europos Audito Rūmų išvadas jų metinėse ataskaitose dėl ES biudžeto vykdymo,

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos gynybos,

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Aa. kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje vidaus rinka apibrėžiama kaip konkurencinga socialinė rinkos ekonomika;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

B a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ba. kadangi Europos ekonomikos augimas atsilieka nuo kitų pasaulio regionų; kadangi atotrūkis tarp Jungtinių Valstijų ir ES bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjo nuo 17 proc. 2002 m. iki 30 proc. 2023 m.;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;	C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos, jei jos naudojamos veiksmingai ir tikslingai, turėtų skatinti privačiąsias investicijas ir užpildyti investicijų spragas, kad Sąjunga galėtų atgauti pirmaujančią poziciją;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ca. kadangi pritraukti privačiąsias investicijas Sąjungoje tebėra prioritetas; kadangi siekiant sutelkti privačiąsias investicijas, visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas mažmeniniams investuotojams patekti į rinką, spręsti vidaus rinkos susiskaidymo problemą, gerinti Europos įmonių galimybes gauti nuosavo kapitalo finansavimą ir remti ES pramonės strategiją, labai svarbu baigti kurti santaupų ir investicijų sąjungą;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
D. kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), sukurta po COVID-19 pandemijos, sudarė sąlygas dideliems papildomiems investicijų pajėgumams – 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir taip paskatintas greitas atsigavimas ir ekonomikos augimas iš naujo ir paremta žalioji ir skaitmeninė pertvarka; kadangi po 2027 m. NGEU nebus taikoma;	D. kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), kurios vienkartinis investavimo pajėgumas – 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, sukurta po COVID-19 pandemijos, sudarė sąlygas papildomoms investicijoms ir reformoms, ir taip paskatintas greitas atsigavimas ir ekonomikos augimas iš naujo ir paremta žalioji ir skaitmeninė pertvarka; kadangi po 2027 m. NGEU nebus taikoma; kadangi 2028 m. turi būti pradėtas NGEU skolos grąžinimas;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Da. kadangi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) atlieka vaidmenį skatinant investicijas visoje ES, nes palaikydama didelį viešųjų investicijų lygį mažina stabdomąjį poveikį; kadangi EGADP yra laikina priemonė, kuri baigsis 2026 m.; kadangi reikia laiku surengti diskusijas siekiant užtikrinti tinkamą viešųjų investicijų lygį po 2026 m., kad būtų tinkamai finansuojami bendri ES prioritetai ir užtikrintos tolesnės reformos;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
E. kadangi pasitelkiant NGEU sustiprintas Sąjungos biudžetas padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą;	E. kadangi Sąjungos biudžetas ir NGEU padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių reformų ir investicijų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes, praktiškai įgyvendinti solidarumo principą ir visų pirma spręsti didėjančių grėsmių Europos saugumui ir sparčiai didėjančių įsipareigojimų gynybai klausimus;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ea. kadangi sparčiai kintančiomis Europos saugumo sąlygomis į ES biudžetą kaip konkretų prioritetą turi būti įtraukta gynyba, atspindinti ES pridėtinę vertę, kuria visapusiškai padedama valstybėms narėms veiksmingai vykdyti tarpusavio gynybos įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;	F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), įvairios krizės, pvz., COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, išryškino lankstumo poreikį siekiant spręsti rimtas socialines ir ekonomines problemas; kadangi reikia atsižvelgti į tai, kad politinės, aplinkos, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, planetos tvarumas tebėra vienas iš svarbiausių rūpesčių, ES susiduria su didėjančiais metiniais finansavimo poreikiais, kaip pabrėžta M. Draghi pranešime, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ha. kadangi 2024 m. spalio 8 d. Budapešto deklaracijoje dėl naujo Europos konkurencingumo susitarimo Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo pasiekti tikslą iki 2030 m. moksliniams tyrimams ir plėtrai skirti bent 3 proc. Sąjungos BVP, o šis tikslas pirmą kartą nustatytas 2010 m. pagal Lisabonos strategiją;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hb. kadangi Europos Audito Rūmai savo 2024 m. ataskaitoje padarė išvadą, kad ES bendro biudžeto išlaidų klaidų lygis padidėjo iki 5,6 proc.;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hc. kadangi ES biudžetas turi atitikti socialinius ir ekonominius Sąjungos tikslus, nustatytus Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hd. kadangi E. Letta pranešime pasiūlytas valstybės pagalbos įnašo mechanizmas;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	He. kadangi šeimų ir asmenų gerovė turėtų išlikti pagrindiniu principu visais Sąjungos biudžeto aspektais;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H f konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hf. kadangi Komisijos nariui Valdžiui Dombrovskiui pavesta įgyvendinti nacionalinių sąskaitų sistemos peržiūrą, kad būtų geriau integruoti gerovės ir tvarumo klausimai;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų tinkamai investuoti, skatinti viešąsias investicijas ir įgyvendinti savo politikos tikslus, stiprinti savo konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių; primena, kad DFP ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) dabartiniu laikotarpiu siekia beveik 2 trln. EUR ir kad aukštas infliacijos lygis sumažino ES išlaidų poveikį; ragina nustatyti biudžeto po 2027 m. dydį, kad būtų pakankamai pašalintas didelis investicijų trūkumas, nustatytas M. Draghi pranešime;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų;	2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tvaraus konkurencingumo ir atsparumo tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų; ypač prašo, kad bendrų Europos viešųjų gėrybių finansavimui būtų teikiama pirmenybė tose politikos srityse, kuriose viešasis teikimas ES lygmeniu yra veiksmingesnis dėl masto ekonomijos, taip sutaupant ES mokesčių mokėtojų lėšų;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;	3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų vėlesnėse ataskaitose pateiktas rekomendacijas;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3a. pabrėžia, kad kitoje DFP svarbu laikytis subsidiarumo principo; ragina išnagrinėti tas politikos sritis, kuriose viešosios išlaidos yra veiksmingesnės nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;	4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia pakankamo skaidrumo ir numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę; pabrėžia, kad bet kokiame būsimame biudžete turi būti visapusiškai gerbiamas Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmuo ir jo bendro sprendimo priėmimo teisės, kaip apibrėžta Sutartyse, kiek tai susiję su biudžeto rengimu, tikrinimu, paskirstymu ir vertinimu; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad nacionaliniams parlamentams turėtų būti suteiktos galimybės atlikti priežiūros vaidmenį ir naudotis savo teisėmis užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę, kai prisiimami įsipareigojimai ES; be to, pabrėžia, kad reikia stiprinti parlamentinę Europos semestro proceso priežiūrą, laikantis Sutarčių nuostatų;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	4a. primena, kad ES piliečiai turi turėti galimybę pasikliauti tuo, kad ES biudžetą vykdantys subjektai informuotų juos apie tai, kaip buvo panaudotos lėšos ir pasiekti tikslai; primena, kad skaidrumas yra labai svarbus, kad būtų išlaikytas piliečių pasitikėjimas, ir kad sukčiavimas ir netinkamas lėšų naudojimas labai kenkia šiam pasitikėjimui; ragina Komisiją visose DFP po 2027 m. finansavimo priemonėse nustatyti patikimus kovos su sukčiavimu mechanizmus, kad būtų užtikrinta ES biudžeto apsauga;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, mūsų saugumo ir gynybos bei teritorinės, regioninės ir socialinės sanglaudos stiprinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas ir skaitmeninimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų, žalią ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę; tačiau pažymi, kad šių prioritetų negalima pasiekti vien tik papildomomis išlaidomis;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
7. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Letta ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį darbo vietų kokybei ir europiečių gyvenimo lygiui ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbo galimybių trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja protų nutekėjimo iš Europos rizika;	7. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Letta ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonominis ir socialinis modelis, grindžiamas socialinės rinkos ekonomikos principu, patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį mūsų ekonomikos stiprumui ir darbo vietų kokybei, taip pat europiečių gyvenimo lygiui ir ekonominei bei socialinei gerovei ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl galimybių kurti naujas įmones ir darbo vietas trūkumo, didelių pragyvenimo išlaidų ir prastėjančios bendrojo intereso paslaugų teikimo kokybės bei prieinamumo didėja protų nutekėjimo iš Europos rizika; be to, pabrėžia, kad deindustrializacijos grėsmė didina šiuos iššūkius ir daro neigiamą poveikį darbuotojams;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	7a. primena, kad, vadovaujantis E. Letta ir M. Draghi pranešimuose pateiktomis rekomendacijomis, visi Komisijos nariai savo įgaliojimų raštuose buvo įpareigoti užtikrinti, kad galiojančios taisyklės būtų tinkamos pagal paskirtį ir kad prioritetas bus teikiamas administracinių kliūčių ir naštos mažinimui ir teisės aktų supaprastinimui; ragina Komisiją užtikrinti, kad joks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nebūtų pateiktas neatlikus išsamaus poveikio vertinimo ir konkurencingumo patikrinimo;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį;	8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis privačiųjų ir viešųjų investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį padengiant šį trūkumą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nustatyti finansavimo, kuris turėtų būti skiriamas startuoliams ir MVĮ, tikslą; primena, kad naujasis Komisijos nustatytas tikslas – būti investicijų komisija ir pritraukti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kurio reikia, be kita ko, žaliajai, skaitmeninei ir socialinei pertvarkai; be to, primena, kad biudžetas turėtų būti geriau panaudotas siekiant Europos tikslų ir didinant Europos ekonomikos konkurencingumą; pripažįsta M. Draghi vertinimą, kad didžiąją dalį gamybinių investicijų atliks privatusis sektorius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad į Sąjungos biudžetą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti privačiųjų investicijų riziką ir jas pritraukti;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	8a. pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti Europos strateginio savarankiškumo ateitį, reikia modernizuoto biudžeto; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė apie Europos konkurencingumo fondą, kuris teiks finansinę paramą pagrindiniams sektoriams, kad ji atitiktų jų investicijų poreikius pagal konkurencingumo koordinavimo priemonę; primena, kad Europos konkurencingumo fondas taip pat turėtų siekti bendrosios rinkos vientisumo; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti Europos pridėtinę vertę teikiančioms investicijoms, pvz., tarpvalstybiniams projektams ir bendriems Europos interesams svarbiems projektams (BEISP); pabrėžia, kad nors svarbu investuoti į švarias ir strategines technologijas bei remti BEISP, veiksmai, kuriais siekiama veiksmingai stiprinti Europos konkurencingumą, turi būti vykdomi vadovaujantis visapusišku požiūriu, kuris apimtų ir tikslines priemones įgūdžių trūkumui šalinti pasitelkiant švietimą, kvalifikacijos įgijimą ir perkvalifikavimą bei mokymą, taip užtikrinant, kad ES darbo jėga ir toliau bus prisitaikanti ir pasirengusi ateities iššūkiams; pabrėžia, kad norint, jog fondas turėtų realų poveikį, jį būtina paremti „naujais pinigais“, o ne vien tik pasikliauti esamų išteklių perskirstymu;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	8b. pabrėžia, kad Sąjungos biudžete daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrai sutartiems strateginiams tikslams ir uždaviniams, supaprastinant jos biudžeto struktūrą, kad būtų pasiektas pakankamas mastas ir remiami strateginiai tikslai, ir supaprastinant prieigą paramos gavėjams, taip pat pabrėžia, kad santaupų ir investicijų sąjungos sukūrimas bus labai svarbus siekiant papildyti veiksmingesnį viešąjį finansavimą;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;	9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad jame būtų elementų, kuriais siekiama veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, užtikrinant sąžiningas galimybes visoms valstybėms narėms, ypač mažesnės ekonomikos valstybėms narėms, pritraukti kapitalą ir skatinti tvarų augimą, taip pat sudaryti sąlygas startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms ir MVĮ lengviau gauti lėšų; pripažįsta, kad finansinės priemonės ir biudžeto garantijos yra galingos priemonės siekiant svarbiausių ES politikos tikslų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“ ir Europos inovacijų taryba, kuriomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio, ir leisti laikytis mažiau rizikingo požiūrio siekiant iš tiesų skatinti inovacijas, kad būtų sukurta Europos rizikos kapitalo ekosistema; mano, kad biudžeto garantijos gali būti veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti bei racionalizuoti, taip sumažinant nereikalingą sudėtingumą ir naštą paramos gavėjams ir įgyvendinantiesiems partneriams;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko (EIB) grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse pagal EIB įgaliojimus; šiuo atžvilgiu ragina stiprinti investicijų partnerystę siekiant užtikrinti, kad kiekvienas euras Europos lygmeniu būtų panaudotas kuo veiksmingiau; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2023 m. vasario 13 d. pradėtą Europos technologijų lyderių iniciatyvą, kurią įgyvendinant vėlyvosios stadijos plėtros kapitalas nukreipiamas Europos inovatoriams; pabrėžia, kad dėl didelio dabartinės geopolitinės padėties nestabilumo reikia stiprinti gynybos pramonės galimybes gauti privatųjį finansavimą, be kita ko, pasitelkiant EIB ir kitas įstaigas, neprarandant AAA statuso; pabrėžia, kad EIB atlieka labai svarbų vaidmenį, visų pirma srityse, kuriose trūksta privačiojo finansavimo, ir ragina didinti jo norimą prisiimti riziką ir dėti daugiau pastangų, ypač rizikos kapitalo srityje;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	10a. ragina Komisiją teikti pirmenybę pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant baigti kurti santaupų ir investicijų sąjungą ir bankų sąjungą; pažymi, kad svarbu didinti finansinį raštingumą Europos Sąjungoje, nes tai yra būdas užtikrinti, kad ES piliečiai turės žinių ir įgūdžių, reikalingų norint priimti tinkamus finansinius sprendimus;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;	11. pabrėžia, kad dėl atotrūkio inovacijų srityje lėtėja Europos Sąjungos našumo augimas; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansuoti; siūlo įsteigti eksperimentinį padalinį, kuriam būtų skiriamas spartesnis finansavimas novatoriškoms programoms ir priemonėms išbandyti; šiuo atžvilgiu ragina Konkurencingumo fondo mokslinių tyrimų ir plėtros programoms suteikti daugiau savarankiškumo, vykdant didesnę ekspertų priežiūrą;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti geriau paskirstytas ir įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto, gynybos ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; prašo, kad tarpvalstybinei viešajai infrastruktūrai iš ES biudžeto būtų skirta fiksuota suma; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12a. pabrėžia, kad investuojant į infrastruktūrą būtina atsižvelgti ir į pakitusią geopolitinę padėtį, todėl reikia, kad Sąjungos finansavimu būtų prisidedama prie pastangų stiprinti naujos ir jau esamos infrastruktūros atsparumą;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;	13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, įgyvendinti vidaus rinkos užmojus, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, siekiant tvaraus Europos vystymosi, grindžiamo subalansuotu ekonomikos augimu ir kainų stabilumu, labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo, taip pat teritorinės sanglaudos; pripažįsta, kad šalių ir regionų tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant šių tikslų, skatinant sinergiją ir užtikrinant subalansuotą ir darnų vystymąsi visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13a. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką, daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;	14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė, tvaresnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gerovę bei gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje; pabrėžia, kad reikia tikslinių darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvų sektoriuose, kuriuose vyksta krizė, pvz., automobilių pramonės sektoriuje, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka ir būtų išvengta masinio darbo vietų praradimo ir deindustrializacijos Europoje; pabrėžia suaugusiųjų mokymosi svarbą ir šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares skatinti įmones skirti išteklių mokymui;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;	16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais ir pagerinti Europos įmonių gebėjimą konkuruoti pasaulinėse rinkose, Europos socialinė rinkos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė, efektyviau išteklius naudojanti, novatoriškesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, užbaigdama kurti santaupų ir investicijų sąjungą ir daugiau investuodama į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant integruotą, koordinuotą, tikslinę ir horizontaliąją pramonės politiką, kuri yra labai svarbi didinant investicijas į ES inovacijų pajėgumus strateginiuose sektoriuose ir ypatingos svarbos technologijose, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių, kaip pabrėžta Komisijos komunikate dėl švarios pramonės kurso; pabrėžia, kad tokia politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į regioninę pusiausvyrą ES ir laikantis konkurencijos politikos, kad būtų išvengta patekimo į rinką kliūčių;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	16a. pabrėžia, kad siekiant konkurencingumo būtina skubiai keisti politiką, kad ji būtų orientuota į naujas pramonės šakas ir inovacijas, kad ES taptų patrauklesne vieta verslui, ir turės būti grindžiama didesne galimybe pasinaudoti idėjomis, kapitalu ir specialistais, taip pat geresne skaitmenine ir fizine infrastruktūra, veiksmingu administravimu, griežtomis konkurencijos taisyklėmis ir tarptautine prekyba;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19a. primena specifinius regioninius, ekonominius, socialinius ir saugumo iššūkius, kurie yra būdingi konkretiems ES regionams; ragina Komisiją paskelbti poveikio vertinimą dėl alternatyvių rodiklių, pagal kuriuos būtų skiriamas didelis finansavimas pagal būsimą DFP, parengimo, kuriame į tai būtų atsižvelgta; mano, kad reikia surengti diskusiją dėl specialaus finansavimo, kuriuo būtų siekiama kompensuoti ekonominius sunkumus, su kuriais susiduria ES piliečiai ir įmonės dėl jų geografinių galimybių pasiekti ES bendrąją rinką;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;	20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ilgalaikių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija ir Baltarusija turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP Ukrainai ir šiems regionams skirti paramą, be kita ko, siekiant skatinti saugumą plėtojant infrastruktūrą (įskaitant dvejopo naudojimo infrastruktūrą) ir gerinti bendras sąlygas investicijoms bei gyvybingą verslo aplinką; taip pat mano, kad pagal DFP turėtų būti skatinama papildoma Ukrainos integracija į ES vidaus rinką; taip pat atkreipia dėmesį į sudėtingas situacijas, pvz., tebesitęsiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, kurios daro poveikį Sąjungos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, ypač netoliese esančiose valstybėse narėse, ir primygtinai reikalauja, kad kitoje DFP į tai būtų atsižvelgta ir taip pat būtų remiami šie regionai;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Žalioji ir skaitmeninė pertvarka	Žalioji, skaitmeninė ir socialinė pertvarka

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;	21. pabrėžia, kad žalioji, skaitmeninė ir socialinė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama ši pertvarka, siekiant užtikrinti ES lyderystę, be kita ko, tvarių ir skaitmeninių inovacijų srityje; pažymi, kad ekonominės pažangos negalima vertinti tiesiog pagal ekonomikos augimą;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus;	22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus ir būti geriau panaudotas, kad būtų galima iš esmės prisidėti prie atotrūkio padengimo;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. pabrėžia, kad taika ir saugumas yra labai svarbūs Sąjungos klestėjimui ir socialiniam modeliui ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių, taip pat padėti valstybėms narėms veiksmingai vykdyti tarpusavio gynybos įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;	26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos ir Baltarusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

28 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo;	28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau, jei jis bus geriau panaudotas, jam gali tekti svarbus vaidmuo skatinant papildomas viešąsias ir privačiąsias investicijas ir stiprinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; taip pat mano, kad tai neturėtų būti daroma socialinių ir aplinkosaugos išlaidų sąskaita;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

29 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas;	29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; pabrėžia, kad šiuo tikslu ES turi investuoti į naujas perversmines technologijas, kuriomis iš naujo apibrėžiama naujoji saugumo ir gynybos paradigma; ragina Komisiją išsamiai nustatyti gynybos finansavimo iššūkius ir pateikti teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių rinkinį, kuriuo būtų stiprinamos gynybos pramonės finansavimo galimybės, vienodai naudingos visoms valstybėms narėms, numatant daugiau nuostatų dėl Rytų fronto ir valstybių narių, kuriose investicijos į gynybą yra didesnės; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas; pabrėžia, kad reikia remtis masto ekonomija pasinaudojant bendrų pirkimų ir daugiamečio planavimo sinergija;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;	31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir galimų socialinių ir ekonominių padarinių, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; pabrėžia klimato kaitos poveikį Europos hidrologiniam atsparumui, nuo kurio priklauso aplinka, pramonė ir pragyvenimas; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;	33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą ir skirta pakankamai išteklių hibridinio karo, taip pat užsienio dezinformacijos kampanijų prevencijai, švelninimui ir kovai su jais; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

36 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
36. apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę DFP buvo nepakankamai finansuojami išorės veiksmai, todėl buvo itin dažnai naudojamasi specialiomis priemonėmis ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą numatyta daug daugiau lėšų; visų pirma pažymi, kad humanitarinės pagalbos finansavimas buvo visiškai nepakankamas ir dėl to reikėjo reguliariai naudotis Neatidėliotinos pagalbos rezervu;	36. apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę DFP buvo nepakankamai finansuojami išorės veiksmai, ypač kalbant apie finansavimą globaliuosiuose Pietuose, todėl buvo itin dažnai naudojamasi specialiomis priemonėmis ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą numatyta daug daugiau lėšų; visų pirma pažymi, kad humanitarinės pagalbos finansavimas buvo visiškai nepakankamas ir dėl to reikėjo reguliariai naudotis Neatidėliotinos pagalbos rezervu; pažymi, kad investuojant į globaliuosius Pietus galima sustiprinti ir paramą teikiančių, ir ją gaunančių šalių ekonomiką;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;	37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita bei biologinės įvairovės nykimu ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo, darbo vietų kūrimo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

39 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
39. primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į humanitarinių krizių mastą ir didėjančius pasaulinius iššūkius, pagal kitą DFP humanitarinės pagalbos finansavimas turi būti gerokai padidintas ir labiau nuspėjamas ir kad jo naudojimas ir toliau turi būti grindžiamas tik poreikiais;	39. primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į humanitarinių krizių mastą ir didėjančius pasaulinius iššūkius, pagal kitą DFP humanitarinės pagalbos finansavimas turi būti gerokai padidintas ir labiau nuspėjamas ir kad jo naudojimas ir toliau turi būti grindžiamas tik poreikiais; atkreipia dėmesį į papildomus iššūkius, kylančius dėl JAV administracijos sprendimo atsisakyti tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su Paryžiaus susitarimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir parama vystymuisi, ir pabrėžia, kad ES turi dėti daugiau pastangų, įskaitant finansinius įsipareigojimus, ir imtis vadovaujamo vaidmens pasaulyje, kad padėtų pažeidžiamiausiems žmonėms ir regionams visame pasaulyje;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;	40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą; pabrėžia, kad ES turi turėti reikiamų biudžeto priemonių ekonominiam poveikiui, kurį galiausiai lems prekybos karas su jos tradiciniais prekybos partneriais, kompensuoti;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

43 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;	43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta teikiamos pagalbos parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto;	44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto; mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybę panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad padėtų Ukrainai vykdyti savo įsipareigojimus ES;

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju; pabrėžia, kad plėtros atveju neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat reikės reformuoti pagrindines išlaidų sritis, pvz., sanglaudą ir žemės ūkį, ir planuoti tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones;	45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat turėtų būti siekiama pagerinti pagrindines išlaidų sritis, įskaitant, sanglaudą ir žemės ūkį, ir planuoti tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

50 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;	50. ragina konsoliduoti tvirtą ir suderintą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis1a, taip pat atitinkamomis Finansinio reglamento nuostatomis; primygtinai reikalauja, kad priemonių rinkinys apimtų visą ES biudžetą ir užtikrintų, kad nė viena iš naudojamų priemonių nesuteiktų galimybių padėčiai blogėti ir spragoms sukurti; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; ragina nustatyti atsarginę nuostatą siekiant užtikrinti, kad reformos nebūtų atšauktos, ir užtikrinti, kad įgyvendinus ir finansavus programą nebūtų atšaukti patobulinimai; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;
	_________________
	1a 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj).

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

51 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomos sankcijos; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti pažangių sąlygų metodą, kad paramos gavėjai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus būdus, kaip užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo;	51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomos sankcijos; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti pažangių sąlygų metodą, kad paramos gavėjai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus būdus, kaip užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo; šiuo atžvilgiu ragina kitoje DFP sukurti supaprastintą ir racionalizuotą mechanizmą, kad būtų užtikrintas tiesioginis finansavimas miestams ir bendruomenėms;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

52 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
52. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį biudžetą, kuris būtų visiškai suderintas su Sąjungos strateginiais tikslais, reikia, kad pagrindiniai tikslai būtų integruoti į visą biudžetą pasitelkiant horizontaliųjų principų rinkinį, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę DFP;	52. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį biudžetą, kuris būtų visiškai suderintas su Sąjungos strateginiais tikslais, reikia, kad pagrindiniai tikslai būtų integruoti į visą biudžetą pasitelkiant horizontaliųjų principų rinkinį, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę DFP; šiuo atžvilgiu palankiai vertina neseniai Europos Sąjungai pasiūlytą Konkurencingumo kelrodį, kad būtų užtikrinta ES kaip ekonominės galios, investavimo vietos ir gamybos centro ateitis; pabrėžia, kad svarbu suderinti biudžetą su Konkurencingumo kelrodyje nustatytais tikslais, siekiant atkurti Europos konkurencingumą ir užtikrinti jos klestėjimą;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

53 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;	53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų orientuojamasi į žmones, siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms, kartu užtikrinant, kad biudžetas būtų paprastesnis ir lankstesnis ir valstybės narės galėtų geriau ir greičiau reaguoti į kylančius iššūkius;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	56a. atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į rengiamą žaliojo finansavimo ataskaitų teikimo metodiką;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	56b. mano, kad atsižvelgiant į Europos poreikį stiprinti savo konkurencinį pranašumą ir didinti atvirą strateginį savarankiškumą, į TIS mažų mažiausiai turi būti įtrauktas konkurencingumo, gynybos ir paramos MVĮ integravimas; ragina šiuos aspektus integruoti į Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti, kad išlaidų programomis būtų sistemingai prisidedama prie inovacijų skatinimo, Europos pasaulinio konkurencingumo ir gynybos pajėgumų stiprinimo ir MVĮ plėtros rėmimo;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	57a. pabrėžia, kad svarbu skirti patikimą, specialų ir tikslinį finansavimą ES agentūroms ir jų darbuotojams siekiant užtikrinti veiksmingą ES politikos finansinį ir ekonominį valdymą; pažymi, kad tinkamas šio ES priežiūros lygio aprūpinimas darbuotojais yra labai svarbi sąlyga siekiant įgyvendinti sutartus politikos tikslus ir apsaugoti bei padidinti investicijų lygį Europos Sąjungoje; be to, primena, kad, remiantis Audito Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita Nr. 22/2020, esamų agentūrų veiklos pagrindimas turėtų būti iš naujo įvertintas įvairiais etapais, siekiant nustatyti, ar jos ir toliau yra reikalingos ir ar jų veikla suderinama su kitų agentūrų veiksmais; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą finansinių išteklių paskirstymą nustatant sinergiją ir svarstant galimus struktūrinius koregavimus, įskaitant, kai tinkama, sujungimus reaguojant į kintančius poreikius;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių;	60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų procedūros, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių, kad pagerėtų paramos įsisavinimo lygis; mano, kad siekiant užtikrinti, kad bet kokia galima horizontalioji politika ar integravimo pastangos, nustatytos DFP, būtų veiksmingai įgyvendinamos ir nesukurtų nereikalingų administracinių sunkumų galutiniams Sąjungos lėšų gavėjams, jų įgyvendinimas konkrečiose programose turėtų būti reglamentuojamas sektorių teisės aktais; ragina visoms ES programoms nustatyti bendrą taisyklių sąvadą su vienodomis finansinėmis taisyklėmis, kuris veiktų kaip bendra sistema įvairioms programoms, siekiant supaprastinti įgyvendinimą partneriams, pvz., Europos investicijų bankui (EIB), kad jie galėtų sutelkti dėmesį į skirtingus tikslus, o ne į skirtingas apibrėžtis, nepakenkiant projekto tikslams ir atitinkamiems standartams;

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;	61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu toliau vykdyti supaprastinimą ir šalinti biurokratines kliūtis, kartu mažinant administracinę naštą, ypač MVĮ; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61a. pabrėžia, kad supaprastinimu visų pirma turėtų būti siekiama sumažinti sudėtingumą, įgyvendinimo vėlavimą ir ataskaitų teikimo naštą galutiniams paramos gavėjams ir įgyvendintojams, visų pirma mažesniems paramos gavėjams; apgailestauja, kad inovacijoms trukdo neproporcinga administracinė našta ir laiko uždelsimas startuoliams ir MVĮ; mano, kad siekiant geriau išnaudoti Europos novatorių potencialą būtina taikyti de minimis nuostatas ir griežtai įgyvendinti vienkartinio duomenų pateikimo principą; ragina imtis iniciatyvos siekiant paspartinti startuoliams ir MVĮ taikomas administracines procedūras; pakartoja, kad dėl tokio supaprastinimo neturėtų nukentėti pakankama kontrolė, patikimas finansų valdymas ir skaidrumas;

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61b. reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos Audito Rūmų išvados, kuri nurodyta jų 2024 m. ataskaitoje, kad ES bendro biudžeto išlaidų klaidų lygis padidėjo iki 5,6 proc.; primygtinai ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti Europos Audito Rūmų išvadas ir įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas jų metinėje ir specialiosiose ataskaitose, kad būtų padidintas ES biudžeto išlaidų veiksmingumas, skaidrumas ir atskaitomybė;

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;	62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą; primygtinai reikalauja, kad veiklos rezultatų peržiūros ir diskusijos dėl biudžeto būtų skaidrios, o informacija būtų viešai prieinama;

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62a. ragina būsimas rezultatais grindžiamas priemones papildyti bendra audito seka, kad būtų galima atsekti biudžeto įnašus, skirtus finansuojamiems projektams ir galutiniams gavėjams, t. y. privatiems subjektams, kurie gauna naudos iš viešųjų pirkimų ar programų; pabrėžia, kad reikia atlikti projektų lygmens auditą siekiant sumažinti reputacinę riziką plačiosios visuomenės akyse; pabrėžia, kad viešas ES finansuojamų projektų ženklinimas duoda papildomos naudos; pabrėžia, kad reikia mažinti didėjančias administracines kliūtis ir biurokratinę naštą; pabrėžia, kad kompensacijos gali būti grindžiamos preliminariomis išlaidomis, jei faktinių išlaidų skaidrumo ir audito standartai yra viešai skelbiami ex post; pabrėžia būtinybę susieti reformas ir investicijas, kad būtų pasiekti ilgalaikiai struktūriniai pokyčiai; prašo pateikti aiškią metodiką dėl dalinio tarpinių reikšmių ir antrinio lygmens tarpinių reikšmių įvykdymo;

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

63 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	63a. pažymi, kad Komisija yra atsakinga už biudžeto įgyvendinimą ir kad daug fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įgyvendina valstybės narės; todėl pabrėžia, kad svarbi patikima finansinių klaidų ištaisymo sistema, kad būtų galima įsikišti, jei būtų didelių trūkumų valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemose; pabrėžia, kad tokia sistema turi būti pakankamai atgrasoma;

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

67 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	67a. pažymi, kad skirtingų programų ir projektų įgyvendinimo terminai gali skirtis; įspėja dėl pernelyg apsunkinančių administracinių prievolių, susijusių su tokių programų ar projektų keitimu; pabrėžia, kad biudžetas turi būti lankstus, kad būtų galima patenkinti kintančius poreikius;

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;	68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus ir lankstumą peržiūrint nacionalines programas asimetrinių sukrėtimų atveju bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	68a. primena, kad EGADP pakeitė pasiūlymus dėl konvergencijai ir konkurencingumui skirtos biudžeto priemonės ir dėl 2021–2027 m. Reformų rėmimo programos; pabrėžia, kad veiksmingas valstybių narių fiskalinis koordinavimas po EGADP tebėra gyvybiškai svarbus siekiant įgyvendinti tinkamą fiskalinę kryptį;

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	68b. atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. ES finansavimo priemonėmis buvo užtikrintas makroekonominis stabilizavimas ES lygmeniu kilus įvairioms krizėms, iš dalies sudarant euro zonos biudžetą, taip pat didinant vidaus ir išorės atsparumą ir remiant valstybes nares finansuojant esmines ir strategines investicijas Sąjungoje;

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	68d. ragina sukurti ES lygmens investicines priemones ir priemones, skirtas kuo labiau sumažinti ES mokesčių mokėtojų išlaidas ir kuo labiau padidinti viešųjų gėrybių teikimo ES veiksmingumą;

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

69 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
69. mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos tik dvi specialios priemonės: viena, skirta solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad abiem specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į dvi specialias priemones ar esamas programas;	69. pabrėžia, kad į DFP po 2027 m. reikia įtraukti mažiau specialių priemonių, pvz., vieną, skirtą solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), ir vieną, skirtą bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad abiem specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui;

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir atidžiai koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu;	72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir atidžiai koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu; todėl pažymi, kad būtina subalansuoti Sąjungos strateginius politikos prioritetus su vietos ypatumais; pakartoja savo poziciją, kad regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas yra labai svarbus rengiant ir įgyvendinant bet kokį nacionalinį požiūrį į kitą DFP;

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	72a. ragina Komisiją DFP po 2027 m. daugiau dėmesio skirti rezultatams ir poveikiui, taip pat atliktam darbui ir išlaidoms, ir daugiau dėmesio skirti Europos tarpvalstybinei pridėtinei vertei;

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

73 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
73. mano, kad EGADP, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumui ir reformų, investicijų bei paramos biudžetui sąsajoms, padėjo skatinti nacionalines investicijas ir reformas, kurios kitu atveju nebūtų buvę įgyvendintos;	73. mano, kad EGADP, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumui ir reformų, investicijų bei paramos biudžetui sąsajoms, padėjo skatinti nacionalines investicijas ir reformas, kurios kitu atveju nebūtų buvę įgyvendintos; ragina atlikti būtiną išsamų pagal šį mechanizmą vykdomų reformų ir investicijų tikrojo poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui vertinimą tiek visai ES, tiek kiekvienai valstybei narei; šiuo atžvilgiu taip pat ragina pasimokyti iš EGADP trūkumų ir pabrėžia, kad būsimos rezultatais grindžiamos priemonės turėtų būti kuriamos pirmiausia atsižvelgiant į rezultatus ir poveikį, o ne tik į atliktą darbą; ragina parengti išsamų šios priemonės grąžinimo planą;

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

74 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
74. pabrėžia, kad informacija, gauta įgyvendinant EGADP, galėtų būti remiamasi įgyvendinant Sąjungos išlaidas pagal pasidalijamąjį valdymą; vis dėlto primena, kad dėl EGADP buvo susitarta labai specifinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis, todėl jos negalima plačiu mastu atkartoti būsimoms investicijų programoms;	74. pabrėžia, kad EGADP suteikia vertingos patirties, susijusios su viešųjų investicijų pritraukimu; vis dėlto primena, kad dėl EGADP buvo susitarta kaip dėl laikinos priemonės labai specifinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis; pažymi, kad tam tikru mastu EGADP nefinansavo investicijų į bendrus Europos projektus;

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
75. atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, kai kitoje DFP būtų taikomas EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelis, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę;	75. atkreipia dėmesį į pagrindinius EGADP trūkumus, pvz., neįtraukiamos regionų ir vietos valdžios institucijos nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, neužtikrinamas tarpvalstybinis investicinių projektų, turinčių teigiamą šalutinį poveikį ir didelę Europos pridėtinę vertę, aspektas, neskiriama daugiausia dėmesio rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, neatliekami reformų ir investicijų pagal šiuos fondus poveikio vertinimai, neužtikrinama bendra audito seka, neužtikrinama bendra apibrėžtis ir visiškas skaidrumas galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir neišsaugomas Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios bei vykdomosios valdžios atskaitomybę užtikrinančios institucijos vaidmuo; pažymi, kad siekiant užtikrinti sėkmingą ES lėšų įsisavinimą, labai svarbu, kad nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos prisiimtų aukšto lygio atsakomybę;

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75a. primena, kad tik valstybėms narėms sparčiai, skaidriai ir veiksmingai įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, taip pat laikantis nustatytų terminų įgyvendinant pagrindinius tikslus ir uždavinius, šios lėšos turės žadėtą ir laukiamą poveikį Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės BVP; pabrėžia, kad jų sėkmė priklausys nuo greito ir veiksmingo lėšų panaudojimo realiojoje ekonomikoje, gamybos sektoriuose ir įmonėse;

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75 b. ragina parengti jautresnį biudžetą, kuriame dėl geresnio vertinimo ir duomenų prieinamumo būtų patobulinti grįžtamojo ryšio mechanizmai, skirti informacijai apie veiklos rezultatus ir programų kūrimui ar koregavimui; pabrėžia, kad reikia geriau skleisti geriausią skirtingų programų ir valstybių narių patirtį; primygtinai teigia, kad siekiant parengti veiksmingesnį biudžetą reikia išsamaus kelių programų poveikio vertinimo;

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

77 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	77a. susirūpinęs pažymi, kad laikui bėgant konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tampa vis svarbesnės Sąjungos ekonominei ir biudžetinei struktūrai ir kad mechanizmai, susiję su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, arba bet koks Komisijos diskrecijos šioje srityje didinimas turėtų būti papildyti didesne demokratine atskaitomybe;

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

78 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
78. pabrėžia, kad iki šiol Sąjungos biudžeto lėšų reikėjo tik su NGEU susijusioms palūkanoms sumokėti ir kad nuo 2028 m. biudžeto lėšomis taip pat turės būti grąžintas kapitalas; pabrėžia, kad numatoma, jog nuo 2028 m. bendros NGEU kapitalo ir palūkanų grąžinimo išlaidos sudarys apie 20–30 mlrd. EUR per metus;	78. atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol Sąjungos biudžeto lėšų reikėjo tik su NGEU susijusioms palūkanoms sumokėti ir kad nuo 2028 m. biudžeto lėšomis taip pat turės būti pradėta grąžinti pagrindinė suma; pabrėžia, kad numatoma, jog nuo 2028 m. bendros NGEU kapitalo ir palūkanų grąžinimo išlaidos sudarys apie 20–30 mlrd. EUR per metus; ragina Komisiją pateikti planą dėl veiksmingo požiūrio į galutinį NGEU programos, kuria bus užtikrintas veiksmingas lėšų panaudojimas, patikima įgyvendinimo kontrolė ir didesnis skaidrumas galutinių naudos gavėjų atžvilgiu, etapą; pažymi, kad esant didesnei skolos naštai dėl palūkanų normų didėjimo Sąjungos biudžetas tampa labiau pažeidžiamas ir dėl to gali sumažėti pajėgumas reaguoti į būsimus iššūkius; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sumažinti bendrą skolos naštą;

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

82 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
82. pabrėžia, kad, kaip nurodyta pirmiau, po 2027 m. biudžeto poreikiai bus gerokai didesni nei 2021–2027 m. DFP numatytos sumos; todėl primygtinai tvirtina, kad Sąjunga galės įveikti didelius jai kylančius iššūkius ir pasiekti savo politikos tikslus tik tuo atveju, jei kitoje DFP bus numatyti didėjantiems biudžeto poreikiams patenkinti reikalingi ištekliai;	82. pabrėžia, kad, kaip nurodyta pirmiau, po 2027 m. biudžeto poreikiai bus gerokai didesni nei 2021–2027 m. DFP numatytos sumos; todėl primygtinai tvirtina, kad Sąjunga galės įveikti didelius jai kylančius iššūkius ir pasiekti savo politikos tikslus tik tuo atveju, jei kitoje DFP bus numatyti Sąjungos iššūkiams spręsti reikalingi ištekliai; pabrėžia, kad reikia nuodugniai įvertinti išlaidas ir užtikrinti tinkamą biudžeto balansą; pabrėžia konkrečius regioninius ekonominius, socialinius ir saugumo iššūkius, kurie turi būti atspindėti būsimoje DFP; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją ES;

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
83. mano, kad, siekiant suteikti Sąjungai minėtus išteklius, atsižvelgiant į jos prioritetus bei nustatytus poreikius, turėtų būti išnagrinėtos visos priemonės;	83. mano, kad, siekiant suteikti Sąjungai minėtus išteklius, atsižvelgiant į jos prioritetus bei nustatytus poreikius, turėtų būti išnagrinėtos visos priemonės; pabrėžia, kad šiuo klausimu ES, atlikusi poveikio vertinimą, turi sutelkti naujus nuosavus išteklius;

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

84 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	84a. pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą kitoje DFP; pabrėžia, kad naujų nuosavų išteklių, atitinkančių paprastumo, skaidrumo, nuspėjamumo ir sąžiningumo kriterijus, nustatymas atlikus kruopštų poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą požiūrį į visas valstybes nares, yra ypač svarbi ES prioritetų finansavimo priemonė; todėl mano, kad būtina stiprinti koordinavimą mokesčių ir muitų klausimais ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos lygmeniu; pažymi, kad reikia teisingai ir proporcingai paskirstyti nacionalinius įnašus ir ES išlaidas politikos sritims, susijusioms su Europos viešosiomis gėrybėmis;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

85 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
85. primena, kad pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui dėl nuosavų išteklių sistemos; ragina Tarybą skubos tvarka priimti šį pasiūlymą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant patenkinti didesnius išlaidų poreikius, reikia išnagrinėti papildomus naujoviškus ir tikrus naujus nuosavus išteklius;	85. primena, kad pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui dėl nuosavų išteklių sistemos; pakartoja, kad pažadas dėl naujų nuosavų išteklių buvo susitarimo dėl NGEU sąlyga, ir pabrėžia, kad nenustačius naujų nuosavų išteklių Sąjungos biudžetas patirs didelę naštą vykdant NGEU refinansavimo įsipareigojimus; pakartoja, kad reikia iš anksto atlikti kruopštų vertinimą, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir subalansuotas požiūris; ragina Tarybą skubos tvarka priimti šį pasiūlymą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant patenkinti didesnius išlaidų poreikius, atlikus poveikio vertinimą reikia išnagrinėti papildomus naujoviškus ir tikrus naujus nuosavus išteklius; ragina valstybes nares ir Komisiją didinti bendras PVM pajamas kovojant su sukčiavimu, didinant veiksmingumą, skatinant ekonomikos augimą ir skaitmeninimą, kartu užtikrinant, kad PVM tarifo ar lengvatų pakeitimai neturėtų neproporcingo poveikio valstybėms narėms, turinčioms unikalių geografinių apribojimų; ragina Tarybą užtikrinti, kad bet koks PVM įmokų padidinimas, viršijantis dabartinį 0,3 proc. lygį, išliktų proporcingas BVP ir būtų atsižvelgta į geografinius apribojimus, užtikrinant teisingumą izoliuotoms ar nepalankioje geografinėje padėtyje esančioms valstybėms narėms;

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

86 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	86a. pabrėžia tebesitęsiantį netikrumą, susijusį su NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimu, nes nebuvo susitarta dėl grąžinimo plano;

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

91 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
91. tikisi, kad Komisija, teikdama pasiūlymų dėl DFP rinkinį, pateiks naują tarpinstitucinį susitarimą, atitinkantį naujo biudžeto realijas, be kita ko, kiek tai susiję su neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymu;	91. tikisi, kad Komisija, teikdama pasiūlymų dėl DFP rinkinį, pateiks naują tarpinstitucinį susitarimą, atitinkantį naujo biudžeto realijas, be kita ko, kiek tai susiję su neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymu ir konkurencingumo, MVĮ ir gynybos aspekto integravimu;

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

91 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	91a. pabrėžia parlamentinės kontrolės svarbą įgyvendinant Sąjungos biudžetą pagal DFP ir laikantis sektorių teisės aktų;

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį nuomonės referentas pareiškia, kad, rengdamas šį nuomonės projektą, gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

European Commission - DG BUDG

European Commission - Secretariat General

Institut Jacques Delors

European Commission - DG ECFIN

European Commission - Secretariat General REFORM

ECA

EIB

Climate Strategy

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima nuomonės referentas.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, pranešėjas pareiškia, kad jis atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	31.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+ : 37 - : 10 0 : 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Georgios Aftias, Rasmus Andresen, Francisco Assis, René Aust, Stefan Berger, Damian Boeselager, Gilles Boyer, Giovanni Crosetto, Fabio De Masi, Engin Eroglu, Marco Falcone, Markus Ferber, Jonás Fernández, Claire Fita, Dirk Gotink, Enikő Győri, Michalis Hadjipantela, Eero Heinäluoma, Billy Kelleher, Tomáš Kubín, Aurore Lalucq, Rada Laykova, Siegfried Mureşan, Fernando Navarrete Rojas, Denis Nesci, Luděk Niedermayer, Ľudovít Ódor, Nikos Papandreou, Gaetano Pedulla', Kira Marie Peter-Hansen, Pierre Pimpie, Friedrich Pürner, Evelyn Regner, René Repasi, Jussi Saramo, Paulius Saudargas, Marie Toussaint, Anouk Van Brug, Lara Wolters, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Paolo Borchia, Regina Doherty, Gerben-Jan Gerbrandy, Antonio López-Istúriz White, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Reinis Pozņaks, Sebastiaan Stöteler, Roberto Vannacci

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37	+
ECR	Crosetto Giovanni, Nesci Denis, Poznaks Reinis, Zile Roberts
PPE	Aftias Georgios, Berger Stefan, Doherty Regina, Falcone Marco, Ferber Markus, Gotink Dirk, Hadjipantela Michalis, López-Istúriz White Antonio, Muresan Siegfried, Navarrete Rojas Fernando, Niedermayer Ludek, Saudargas Paulius, Winzig Angelika
RENEW	Boyer Gilles, Eroglu Engin, Gerbrandy Gerben-Jan, Kelleher Billy, Ódor Ludovít, Van Brug Anouk
S&D	Assis Francisco, Fernández Jonás, Fita Claire, Heinäluoma Eero, Lalucq Aurore, Papandreou Nikos, Regner Evelyn, Repasi René, Wolters Lara
The Left	Saramo Jussi
Verts/ALE	Andresen Rasmus, Boeselager Damian, Peter-Hansen Kira Marie, Toussaint Marie

 

10	-
ESN	Aust René, Laykova Rada
NI	De Masi Fabio, Pürner Friedrich
PfE	Borchia Paolo, Gyori Eniko, Kubín Tomás, Pimpie Pierre, Stöteler Sebastiaan, Vannacci Roberto

 

1	0
The Left	Pedulla' Gaetano

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

– : prieš

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (0  :  susilaikė1.4.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentė: Romana Tomc

 

 

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2025 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl „Europos socialinio fondo +“ po 2027 m.1a,   ______________ 1a Priimti tekstai, P10_TA(2025)0027.

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą1a,   ______________ 1a OL C 456, 2021 11 10, p. 145.

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl benamystės lygio mažinimo ES1a,   ______________ 1a OL C 425, 2021 10 20, p. 2.

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2023 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją „Darbo vietų kūrimas. Teisinga pertvarka ir poveikio investicijos“1a,   ______________ 1a OL C, C/2024/4224, 2024 7 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4224/oj.

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 e nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.1a,   ______________ 1a OL C 362, 2021 9 8, p. 8.

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 f nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją „Siekiant lygių teisių neįgaliesiems“1a,   ______________ 1a OL C 177, 2023 5 17, p. 13.

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 g nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos1a,   ______________ 1a OL C 456, 2021 11 10, p. 208.

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 h nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 i nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2022 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl bendrų Europos veiksmų priežiūros srityje1a,   ______________ 1a OL C 47, 2023 2 7, p. 60.

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. komunikatą „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2021) 9778),

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 5 d. Lježo deklaraciją dėl įperkamo, deramo ir tvaraus būsto visiems,

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 16 d. La Hulpės deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio ateities,

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
A. kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis;	A. kadangi Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises (Sąjungos vertybėmis); kadangi Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę; kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;	C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto, kuris pirmiausia yra socialinei ir teritorinei sanglaudai skirta priemonė, lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir valstybių narių prioritetus ir strategiją ir remiantis jų ekonomine ir socialine plėtra, gali būti padedama sušvelninti asimetrinį bendrosios rinkos poveikį, kompensuoti lygybės riziką ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
E. kadangi pasitelkiant NGEU sustiprintas Sąjungos biudžetas padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą;	E. kadangi svarbu skirti finansavimą Sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje ir taikytinose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose įtvirtintų teisių ir vertybių apsaugai ir propagavimui; kadangi pasitelkiant NGEU sustiprintas Sąjungos biudžetas ir visų pirma sanglaudos politikos finansavimas, pvz., „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), taip pat priemonė SURE padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą; kadangi, siekiant kompensuoti šiuos trūkumus, per praeitą kadenciją sanglaudos politika de facto tapo pirmuoju skubios finansinės paramos šaltiniu bet kokiam iššūkiui ar nenumatytam įvykiui, o tai lėmė nuolatinius reguliavimo sistemos pokyčius ir pakenkė politikos strateginiam tikslui;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ea. kadangi ESF+ yra vienintelis ES fondas, visų pirma skirtas socialinei politikai, todėl yra unikalus ir jis, kartu įgyvendinant sanglaudos politiką, yra labai veiksmingas siekiant socialinės įtraukties; kadangi ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms ir regionams pasiekti aukštą užimtumo lygį, užtikrinti sąžiningą socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotus ir atsparius darbuotojus, pasirengusius ateities darbo rinkai, ir įtraukias bei darnias visuomenes, siekiančias panaikinti skurdą; kadangi ESF+ yra pagrindinė priemonė ES socialiniam aspektui stiprinti, kuria visapusiškai remiamas Europos socialinių teisių ramsčio, jo veiksmų plano ir pagrindinių tikslų įgyvendinimas;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Eb. kadangi ES biudžetas ir ypač sanglaudos politika bei ESF+ atliko labai svarbų vaidmenį remiant pažeidžiamiausias grupes ir taip mažinant socialinius, ekonominius ir teritorinius skirtumus ir nelygybę ir kuriant labiau socialinę ir įtraukesnę Europą, kaip numatyta pagal Europos socialinių teisių ramstį; kadangi, nepaisant padarytos pažangos, konvergencija skirtinguose regionuose vyko netolygiai ir vis dar yra socialinių ir ekonominių skirtumų bei tokių problemų kaip skurdas, nelygybė ir galimybių stoka;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ec. kadangi ES vienam iš keturių vaikų vis dar gresia skurdas ir socialinė atskirtis1a; kadangi Europos vaiko garantijų sistema siekiama užkirsti kelią vaikų skurdui ir socialinei atskirčiai ir su jais kovoti, užtikrinant veiksmingas galimybes nemokamai gauti aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat veiksmingas galimybes sveikai maitintis ir gyventi deramame būste;
	_________________
	1a https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20240719-1

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;	F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, be to, klimato kaitos padariniai tapo dažnesni ir stipresni, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija rengia savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta sudėtingos ekonominės ir socialinės aplinkos, taip pat gilėjančios klimato ir biologinės įvairovės krizės sąlygomis, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įtvirtintus ES sutartyse, ir kartu įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, užtikrindama savo valstybių narių socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir solidarumą, kaip numatyta ES pagrindinių teisių chartijoje, Europos socialinių teisių ramstyje ir La Hulpės deklaracijoje;

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų;	2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, kurie visi yra vienodai ir abipusiai vertingi, kaip nurodyta SESV, suteikti apčiuopiamos vertės visų Sąjungos regionų žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų;

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;	3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti veiksmingesnė, demokratiškesnė, prieinamesnė, skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir kartu padėti stiprinti ES teisės aktų, socialinės paramos ir aplinkos sąlygų ir Sąjungos pagrindinių teisių bei vertybių laikymosi užtikrinimą; pabrėžia, kad ES biudžete turi būti įtrauktos socialinės paramos sąlygos, nes ES išlaidų socialinis aspektas tampa kompleksiniu kriterijumi, taikytinu visose politikos srityse, be kita ko, turi būti parengta metodika socialinėms išlaidoms sekti;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3a. ragina ilgalaikiam ES biudžetui išnaudoti visą kiekvienos šalies vystymosi potencialą per viešąsias investicijas, remiant ir modernizuojant našius ir strateginius sektorius, investuojant į viešųjų paslaugų veiksmingumą ir jį stiprinant, kuriant darbo vietas, kuriose užtikrinamos teisės, ir skatinant visišką užimtumą, kovojant su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe, saugant ir atkuriant ekosistemas, mažinant klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikant, taip pat siekiant stiprinti išorinius santykius, kurie būtų grindžiami solidarumu, bendradarbiavimu, abipuse pagarba ir taika;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;	4. pabrėžia, kad siekiant taupesnės ir veiksmingesnės DFP reikia numatyti patikimesnius išteklius, kurie būtų leidžiami kuo arčiau žmonių ir vietos administracijų, ir tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
5. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;	5. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius ir geopolitines aplinkybes, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Konkurencingumas, strateginis savarankiškumas, socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda ir atsparumas	Konkurencingumas, strateginis savarankiškumas, socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda, atsparumas ir technologinė plėtra

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad būtina didinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą siekiant spręsti uždavinius, susijusius su skurdo panaikinimu, nelygybės mažinimu, kokybiškų darbo vietų kūrimu, gyvenimo kokybės ir gerovės didinimu, Sąjungos strateginio savarankiškumo stiprinimu ir Sąjungos inovacinių pajėgumų rėmimu, taip pat su tvarios, teisingos ir įtraukios socialinės Europos kūrimu, ir kad tai yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką, aplinką ir visuomenę; pabrėžia, kad visos išlaidos DFP po 2027 m. turi atitikti valstybių narių plėtros poreikius;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
7. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Letta ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį darbo vietų kokybei ir europiečių gyvenimo lygiui ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbo galimybių trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja protų nutekėjimo iš Europos rizika;	7. pripažįsta, kad svarbu palaikyti centrinį ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos vaidmenį; pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Letta ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo, investicijų ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį darbo vietų kokybei ir europiečių gyvenimo lygiui ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis, taip pat su tiesioginiais ir netiesioginiais klimato kaitos padariniais; pabrėžia, kaip svarbu kovoti su diskriminacija; pažymi, kad kokybiškų viešųjų ir esminių paslaugų prieinamumas ir visuotinė galimybė jomis naudotis visiems žmonėms yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti lygias galimybes, padidinti užimtumo lygį, pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi; ragina ES programose pirmenybę teikti projektams, kuriais skatinamas ir išlaikomas darbo vietų kūrimas; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl kokybiško darbo galimybių, įskaitant deramas darbo sąlygas ir kokybiškas paslaugas, trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja skurdo ir socialinės atskirties rizika, taip pat dar labiau didėja regionų ir valstybių narių tarpusavio skirtumai; pabrėžia, kad didėjantis nesaugumas dėl darbo ir didėjančios darbo skaitmeninėse platformose ir nestandartinio užimtumo apimtys prisideda prie ekonominio nestabilumo ir didesnio socialinio pažeidžiamumo; ragina kitoje DFP sustiprinti programas, kuriomis siekiama gerinti darbuotojų apsaugos priemones, remti kolektyvines derybas ir visiems darbuotojams užtikrinti teisingą darbo užmokestį ir socialinę apsaugą;

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	7a. pažymi, kad pagrindinis ES ekonominės politikos tikslas turi būti išsaugoti ir plėtoti Europos socialinį ir ekonominį modelį, pagal kurį oriai galėtų gyventi visi žmonės, būtų užtikrintas socialinis teisingumas, kokybiškos darbo vietos, stipri ir patikima socialinės gerovės sistema ir darni visuomenė, kurioje nė vienas nepaliekamas nuošalyje, o pažeidžiamiausioje padėtyje esančioms grupėms teikiama tikslinė parama, taip pat visi galėtų naudotis viešosiomis paslaugomis, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros, darnaus judumo paslaugomis, būtų galima išsaugoti aplinką ateities kartoms ir įgyvendinti ES ilgalaikius tikslus, susijusius su poveikio klimatui neutralumu ir darniu bei teisingu vystymusi; pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų ir toliau būti svarbus DFP po 2027 m. ramstis ir jai turėtų būti skiriama ne mažiau, nei yra skiriama dabar, taip formuojant atsparesnę ir konkurencingesnę Europą ir vengiant suskaidymo ir išdalinimo į platesnius strateginius prioritetus; pabrėžia, kad Europos ekonomikos konkurencingumo turi būti siekiama atsižvelgiant į šiuos svarbiausius socialinius tikslus; ragina DFP smarkiai padidinti biudžetą, skirtą sanglaudos politikai, įskaitant ESF+;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	7b. mano, kad įmonėms, kurios nesilaiko aukščiausių socialinių ir darbo standartų, visų pirma toms įmonėms, kurių darbo organizavimo modelis grindžiamas mažų garantijų darbo santykiais arba kurios be aiškių priežasčių nutraukia veiklą ir atleidžia darbuotojus, turėtų būti draudžiama naudotis ES biudžeto lėšomis; mano, kad jomis turėtų būti draudžiama naudotis įmonių grupėms, kurios yra įsteigtos mokesčių rojuose ir aktyviai prisideda prie mokesčių vengimo, slėpimo schemų ir pinigų plovimo;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį;	8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį ir jam reikia surinkti papildomų išteklių, kad būtų remiamas Europos ilgalaikis konkurencingumas ir socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda, nė vieno asmens ir nė vieno regiono nepaliekant nuošalyje; pabrėžia, kad nauji nuosavi ištekliai gali padėti užpildyti likusį trūkumą;

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;	9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti viešąsias ir privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ, įskaitant socialinę ekonomiką, galėtų lengviau gauti lėšų, kai jie prisideda prie plačiajai visuomenei naudingų socialinių ir aplinkos tikslų įgyvendinimo; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti ir išplėsti;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato, tvaraus, deramo ir visiems įperkamo būsto ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams; pabrėžia, kad ES reikia suderintos, integruotos viešųjų investicijų politikos, kuri galėtų padėti spręsti įvairias problemas, su kuriomis Europa dabar susiduria; pabrėžia, kad ši integruota politika turi būti grindžiama sanglaudos politika, kaip pagrindine ES priemone siekiant socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos;

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;	11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, nukreiptas į Sąjungos strateginius prioritetus ir toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP, taikomoje darniai nacionaliniu lygmeniu, turi būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turi būti įtrauktas daug didesnis finansavimas tvarios energetikos, energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus, įperkamo ir prieinamo transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant projektams, kuriais didinama socialinė ir teritorinė sanglauda, kaimo vietovėms ir mažiau sujungtiems bei išvystytiems regionams, taip pat tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad investicijoms į šią infrastruktūrą turėtų būti taikomi kriterijai ir tikslai, kuriais siekiama ekonominės sanglaudos ir socialinių poreikių patenkinimo;

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;	13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus; pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, aukštesnė kvalifikacija ir aukštesnis inovacijos lygis, taip pat aplinkos tvarumas yra būtinos konkurencingumo sąlygos; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad semestro procesas grindžiamas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, be kita ko įgyvendinant aukštynkryptės socialinės konvergencijos sistemą, ir juo nėra daromas spaudimas darbo užmokesčiui ir kolektyvinėms deryboms;

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13a. pabrėžia, kokia svarbi yra stipresnė ir teisinga socialinė Europa, kurioje remiama užimtumo politika, kokybiškų darbo vietų kūrimas ir todėl sudaromos lygios galimybės, vienodos galimybės patekti į darbo rinką, deramos darbo sąlygos, teisingas darbo užmokestis ir socialinė apsauga bei įtrauktis;

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;	14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, tvaresnė ir socialiai įtrauki ekonomika, kurioje yra mažiau nelygybės, padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir teikti finansavimą aukštos kokybės paslaugoms, taip padėdama ilgainiui pagerinti žmonių gyvenimo lygį ir gerovę; primygtinai tvirtina, kad savarankiškas, tvirtas ir sustiprintas ESF+ toliau turi būti svarbiausia ir pagrindinė priemonė valstybėms narėms, žmonėms ir regionams remti stiprinant Sąjungos socialinį aspektą; atsižvelgdamas į du bendruosius ESF+ fondo tikslus ir siekdamas užtikrinti, kad jų svarba būtų vienodai atspindėta, primygtinai ragina Komisiją padidinti lėšas, skiriamas socialinei įtraukčiai, kad jos viršytų dabartinius 25 proc., ir, reaguojant į didėjančias pragyvenimo ir maisto išlaidas, iki 5 proc. padidinti lėšas, skiriamas pagalbai maistu ir pagrindinei materialinei pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims; reiškia didelį susirūpinimą dėl bandymų ESF+ padalyti arba sujungti su kitais fondais, nes tai keltų didelį pavojų jo tikslų įgyvendinimui; primygtinai tvirtina, kad turi būti užtikrintas ir skatinamas visapusiškas Europos socialinių teisių ramsčio, jo veiksmų plano ir pagrindinių tikslų įgyvendinimas ir kad juo toliau turėtų būti ne tik remiamas kokybiškas užimtumas, bet ir prisidedama prie skurdo panaikinimo, geresnių galimybių visiems sukūrimo, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, vaikams ir pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, taip pat geresniems fizinės ir psichikos sveikatos rezultatams; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas atlieka svarbų vaidmenį remiant socialinę įtrauktį ir socialinį judumą, padedant žmonėms išbristi iš skurdo, stiprinant teisę į švietimą ir mokymąsi, įskaitant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant profesinio rengimo ir mokymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis, ypač atsižvelgiant į dvejopą pertvarką ir kintančią ekonominę aplinką, ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ir skaitmenizuotoje ekonomikoje; pabrėžia, kad reikia remti prekybos sektorių, visų pirma tradicinę prekybą, siekiant šį sektorių modernizuoti, taip pat remti kooperatyvų sektorių, siekiant užtikrinti jo socialinę funkciją; pabrėžia, kad perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui didžiausia pirmenybė turėtų būti teikiama regionuose, kuriuose tokių galimybių reikia; pabrėžia, kad Europos konkurencingumo fondas taip pat turi teikti pirmenybę, kad būtų užtikrinta perspektyvi ES darbo jėga;

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau būtų remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas ir kultūros bei kūrybos sektoriai;	15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau būtų remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kurie yra svarbūs atspariai visuomenei ir kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., priežiūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų, turizmo ir kultūros bei kūrybos sektoriai, taip pat investuojama į sektorius ir pramonės šakas, kurie yra labai svarbūs stiprinant ES strateginį savarankiškumą ir skaitmeninę bei žaliąją pertvarką ir kurie svariai prisideda prie ES konkurencingumo, kartu laikydamiesi socialinės paramos sąlygų;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;	16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, nedarant neigiamo poveikio esamai socialinei apsaugai ir teisėms, todėl reikia investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą švarios pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir išteklių naudojimo efektyvumui, švariai ir įperkamai energijai bei ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių ir kartu būtų kuriamos žaliosios darbo vietos Europos Sąjungoje;

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	16a. mano, kad šiuo tikslu ES privalo dalyvauti išsamiose politinėse diskusijose, kad apibrėžtų, kokio pobūdžio pramonės politika reikalinga ES lygmeniu, koks yra viešųjų investicijų vaidmuo ir kaip šią politiką susieti su Europos aukštynkrypte socialine konvergencija, ekonominiu saugumu, strateginiu savarankiškumu, taip pat su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais ir aplinkos apsauga; mano, kad taikydama holistinį ir labai visapusišką požiūrį Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus;

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
18. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;	18. atkreipia dėmesį į gyvybiškai svarbų ES programų, visų pirma ESF+, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Socialinio klimato fondo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), vaidmenį remiant Sąjungos socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skatinant ekonominį atsparumą; įspėja, kad infliacija daro poveikį tikrajai projektų vertei ir gali kliudyti jų įgyvendinimui; primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota ir sustiprinta sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir socialinius partnerius visais lygmenimis; pabrėžia, kad, padidinus biudžeto asignavimus Teisingos pertvarkos fondui, būtų galima teikti tvirtesnę paramą regionams ir darbuotojams, patiriantiems dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir sušvelninti neigiamus socialinius padarinius, pvz., inter alia, nedarbą, energijos ar transporto galimybių nepriteklių; pabrėžia, kad sanglaudos politika turi išlikti ilgalaike politika, grindžiama SESV 174 ir 175 straipsniuose nustatytais tikslais; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos sanglaudos politika, be kita ko, kaip numatyta ESF+, dažnai naudojama kaip reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonė; šiuo atžvilgiu ragina Sąjungos biudžete numatyti pakankamai lankstumo, kad būtų galima greitai ir veiksmingai jį panaudoti galimais nepaprastosios padėties atvejais, nekenkiant pradžioje sutartiems politikos tikslams; primygtinai tvirtina, kad DFP po 2027 m. turi būti gerokai padidintos investicijos į tvarų, deramą ir įperkamą būstą, be kita ko, naudojant sanglaudos fondų, „InvestEU“ fondo ir EIB lėšas, kad valstybėms narėms būtų padėta spręsti šiuos struktūrinius uždavinius;

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;	19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais, gyventojų skaičiaus mažėjimu, didėjančia socialine nelygybe, pragyvenimo išlaidų ir būsto krizėmis, socialine įtrauktimi ir skurdu, įskaitant vaikų skurdą, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; pabrėžia, kad politinis atsakas į demografinių problemų poveikį, kylantį dėl visuomenės senėjimo, kurį lemia mažėjantis gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė, yra nepakankamas; ragina palankiai traktuoti Sąjungos ir valstybių narių išlaidas, kuriomis siekiama kovoti su demografine krize;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19a. ragina skirti tinkamą finansavimą skurdo ir socialinės atskirties panaikinimui, visų pirma marginalizuotose bendruomenėse ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pabrėžia, kad reikia padidinti finansinę paramą teisingai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir labiausiai skurstančių asmenų rėmimui, stiprinant finansavimą, skirtą organizacijoms ir socialinėms tarnyboms, tenkinančioms pagrindinius poreikius, pvz., teikiančioms pagalbą maistu, laikiną būstą ir esmines sveikatos priežiūros paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingos pertvarkos fondas padėjo inicijuoti permainas, kurių reikėjo vietos ekonomikai restruktūrizuoti nuo iškastinio kuro priklausančiuose regionuose; vis dėlto pabrėžia, kad tikslas įgyvendinto teisingą ir sąžiningą pertvarką nebus pasiektas iki dabartinės programos pabaigos ir kad pertvarką būtina tęsti po 2027 m.; pabrėžia labai svarbų priemonės SURE vaidmenį saugant darbuotojus ir švelninant labai neigiamą socialinį ir ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį; pabrėžia, kad reikia remti sutrumpinto darbo laiko tvarką asimetrinių sukrėtimų laikotarpiais, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant priemonę SURE; ragina sukurti sustiprintą SURE mechanizmą, nes mano, kad remiant tokias užimtumo apsaugos priemones krizių laikotarpiais galima stabilizuoti viešąsias išlaidas, skirtas užimtumo politikai ir teisingos pertvarkos priemonėms, kuriomis siekiama sušvelninti tiesioginį būtinos ES ekonomikos pertvarkos poveikį darbo vietoms, taip pat ragina parengti Europos pramonės politiką kokybiškoms darbo vietoms kurti ir ES ekonominiam bei socialiniam atsparumo stiprinti; ragina Komisiją įvertinti, kiek kokybiškų darbo vietų yra sukurta paveiktuose regionuose;

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19b. visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu teikti didesnę paramą kovai su ES masto būsto krize, susidarančią, pavyzdžiui, dėl didėjančių nuomos mokesčių, spekuliacijos būstu, masinio turizmo ir socialinio būsto nepakankamumo, kuri dar labiau didina socialinę nelygybę ir daro neproporcingą neigiamą poveikį mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, jaunimui ir vyresnio amžiaus asmenims bei kitoms pažeidžiamoms grupėms, versdama juos gyventi nesaugiomis sąlygomis ir stumdama į benamystę; todėl pabrėžia, kad svarbu spręsti būsto nesaugumo problemą; mano, kad visos valstybės narės turi investuoti pakankamą savo ESF+ lėšų sumą į kovą su benamyste siekiant ją panaikinti iki 2030 m., ir prašo Komisijos pasiūlyti tam skirti daug lėšų;

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19c. palankiai vertina Komisijos planą spręsti Europos būsto krizę ir paskirti už būstą atsakingą Komisijos narį, įskaitant ES finansavimo naudojimą socialiai įtraukioms ir tvarioms būsto sistemoms; pabrėžia, kad pagal naujosios Komisijos politines gaires yra svarbu kovoti su būsto krize ir benamyste, pavyzdžiui, Europoje taikant principą „svarbiausia – būstas“, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pagal kitą DFP imtis didesnio vaidmens remiant būsto politiką, kuria visiems būtų užtikrinta teisė į tvarų, deramą ir įperkamą būstą, investuojant ir taikant reguliavimo priemones; todėl ragina EIB išplėsti savo investicijas ir remti ne tik socialinį būstą bei energinę renovaciją, bet ir įvairesnius projektus, kuriais skatinama visiems skirta tvaraus, gerai suplanuoto ir kokybiško būsto plėtra;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19d. be to, pabrėžia, kad žaliajai pertvarkai įgyvendinti reikia investuoti į namų ūkius, kurie kitaip negalėtų pasinaudoti pertvarkos teikiama nauda, visų pirma teikiant paramą mažiausio energinio naudingumo pastatų renovacijai;

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19e. atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. pabaigoje maždaug 20 milijonų vaikų, o tai yra beveik ketvirtadalis visų ES vaikų, patyrė skurdo ir socialinės atskirties riziką; dar kartą reikalauja į ESF+ įtraukti bent 20 mlrd. EUR specialų biudžetą Europos vaiko garantijų sistemai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas ES galėtų veiksmingai ir nemokamai gauti kokybiškas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, mokytis ir dalyvauti mokyklinėje veikloje, gauti bent vieną sveiką patiekalą kiekvieną pamokų dieną ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat veiksmingas galimybes turėti deramą būstą ir sveikai maitintis; pabrėžia, kad svarbu visoje ES užtikrinti geresnes galimybes naudotis įperkamomis ir aukštos kokybės vaikų priežiūros įstaigomis, kad būtų remiamas ankstyvas vaikų vystymasis ir kad tėvai, visų pirma motinos, galėtų lanksčiai rinktis karjerą; primygtinai reikalauja, kad visos valstybės narės bent 5 proc. savo ESF+ lėšų skirtų Europos vaiko garantijų sistemai, o tos valstybės narės, kuriose yra didesnė vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis, tai sistemai skirtų bent 10 proc.; primygtinai tvirtina, kad šios pastangos yra viena iš pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano peržiūros ir būsimos kovos su skurdu strategijos sudedamoji dalis; ragina dėti daugiau pastangų siekiant remti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, skiriant daugiau lėšų visoms valstybėms narėms, kurios bent 15 proc. savo ESF+ išteklių skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriomis remiamas kokybiškas jaunimo užimtumas, profesinis rengimas ir mokymas, visų pirma stažuotės ir pameistrystė, ir perėjimui iš mokyklos į darbo rinką, reintegracijai į švietimo ar mokymo sistemą ir antrą galimybę mokytis;

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;	21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, teisinga pertvarka, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka; primygtinai tvirtina, kad dvejopa pertvarka turi būti socialiai sąžininga ir teisinga, grindžiama prasmingu ir veiksmingu socialiniu dialogu, kuriuo užtikrinamas pokyčių darbo pasaulyje numatymas ir veiksmingas jų valdymas bei visiems sektoriams parengti darbo vietos keitimo planai;

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima nė vieno nepalikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą;	23. pabrėžia, kad stiprinti pramonės sektorių bus labai svarbu pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti tam tikriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia tvirtai remti deramas darbo sąlygas, įgūdžių įgijimą, perkvalifikavimą ir mokymąsi visą gyvenimą, nes tai yra būdai tobulinti ES darbo jėgą ir prisitaikymą prie darbo rinkos; pabrėžia, kad pertvarka turi būti įtrauki, ją vykdant negalima nė vieno, įskaitant tuos, kuriuos permainos paveiks netiesiogiai, palikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą ir Teisingos pertvarkos fondą; atkreipia dėmesį į priemones, kurių imtasi pagal sanglaudos politiką siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos ir skatinant tvarų augimą, ir pabrėžia, kad sanglaudos politika ir toliau turėtų daugiausiai prisidėti remiant socialiniu požiūriu teisingą pertvarką;

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis;	24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo, etinę ir socialinę riziką bei aplinkosaugos iššūkių, kurie jau dabar daro didelį poveikį darbo pasauliui; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti, jomis naudotis ir gauti iš jų naudos;

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo pagrindas, todėl pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į jos socialinį modelį, taip apsaugant Sąjungą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;	26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, grėsmės sveikatai ir sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

28 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo;	28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo; vis dėlto mano, kad dėl gynybos išlaidų negali būti mažinamos socialinės ir aplinkos apsaugos išlaidos, taip pat dėl jų neturėtų būti mažinamas finansavimas ilgalaikėms Sąjungos politikos sritims, pvz., sanglaudos politikai, kurios pasiteisino ilguoju laikotarpiu;

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;	31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidintas ilgalaikis pagrindinių investicijų į parengtumą finansavimas; pabrėžia, kad dėl nepaprastųjų poreikių finansavimo neturėtų sumažėti ES ilgalaikių tikslų finansavimas; todėl ragina Komisiją apsaugoti ESF+ biudžeto asignavimus, kad juos būtų galima panaudoti jo pagrindiniams tikslams ir paramos gavėjams, ir pasiūlyti finansinio rezervo priemonę, kurią naudodama ES galėtų skubiai ir lanksčiai reaguoti į socialines nepaprastąsias padėtis ir krizes, ir kuri papildytų ESF+ ir kitus sanglaudos fondus;

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

32 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai, medicininius mokslinius tyrimus ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu;	32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai, medicininius mokslinius tyrimus ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą ir spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu ir joje turi būti numatytas didesnis biudžetas sveikatos apsaugai;

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;	37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, be kita ko, sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo mažinimu, skurdo panaikinimu, nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą;	46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą; primena, kad biudžeto proceso demokratizacija turi būti užtikrintas visapusiškas Parlamento dalyvavimas; rekomenduoja prasmingai įtraukti socialinius partnerius, regionų ir vietos valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę, nes tai turi būti užtikrinta rengiant, įgyvendinant, stebint bei vertinant fondų programas, įskaitant techninę pagalbą (pagal techninės paramos priemonę), visais lygmenimis ir skirti atitinkamai finansinių išteklių gebėjimams stiprinti, kad būtų įgalintas socialinis dialogas Europos ir nacionaliniu lygmenimis ir taip sustiprintas socialinių partnerių potencialas bei socialinio dialogo vaidmuo, be kita ko, kaimynystės politikos, plėtros ir vystomojo bendradarbiavimo srityse;

Pakeitimas  60

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

50 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;	50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis, visų pirma partnerystės principu; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

53 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;	53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, neįgaliųjų teises ir marginalizuotų grupių įtrauktį, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir stiprinant konkurencingumą bei socialines teises būtų remiamas Europos socialinis modelis, būtų didinamas socialinis sąžiningumas ir gerinamas teisėtas teisės aktų bei kolektyvinių derybų įgyvendinimas, taip pat būtų stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms ir krizėms, be kita ko, sveikatos priežiūros srityje, investuojant į sveikatos priežiūros darbuotojų pajėgumų stiprinimą ir plėtojimą; ragina visose ES programose labiau integruoti socialines inovacijas, kad būtų skatinamas įtraukus ekonomikos augimas ir kuriami nauji paslaugų teikimo modeliai, kuriais būtų sprendžiami demografinių pokyčių, skaitmenizacijos ir darbo rinkos pokyčių klausimai;

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

55 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
55. palankiai vertina tai, kad parengta lyčių aspektu grindžiamų išlaidų stebėjimo metodika, ir mano, kad įgyta patirtis turėtų būti taikoma pagal kitą DFP; taip pat pabrėžia, kad reikia gerokai patobulinti klimato ir biologinės įvairovės integravimo metodikas;	55. pabrėžia, kad SESV 8 nurodoma, jog „[v]isuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“; pripažįsta lyčių aspektu grindžiamų išlaidų stebėjimo metodikos svarbą ir mano, kad įgyta patirtis turėtų būti taikoma pagal kitą DFP; pakartoja, kad būtina toliau plėtoti ir gerinti ES lyčių aspektu grindžiamą stebėjimo metodiką; ragina susieti būsimoje lyčių lygybės strategijoje ir DFP numatytus tikslus, nes DFP yra svarbi priemonė tai strategijai įgyvendinti, ir kitoje DFP nuosekliai bei tvariai sudaryti biudžetą visai su lytimi susijusiai veiklai, laikantis lyčių aspekto integravimo įsipareigojimų; pabrėžia, kad reikia geriau rinkti duomenis, teikti ataskaitas ir vertinti palyginamus pagal lytį suskirstytus duomenis ir parengti horizontaliąsias ES apibrėžtis, kad būtų lengviau vertinti poveikį lyčiai Sąjungos politikos srityse; taip pat pabrėžia, kad reikia gerokai patobulinti klimato ir biologinės įvairovės integravimo metodikas;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

55 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	55a. ragina DFP po 2027 m. apibrėžti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos principą kaip ES ilgalaikio biudžeto horizontalųjį principą, nustatant reikalavimą įvertinti visų išlaidų, politikos priemonių ar veiksmų poveikį valstybių narių tarpusavio ir jų vidinei sanglaudai, kad būtų skatinama veiksminga ekonominės ir socialinės pažangos konvergencija;

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	56a. primena, kad, vadovaujantis Finansinio reglamento 33 straipsnio 2 dalimi, programos ir veikla pagal kitą DFP turėtų būti įgyvendinamos siekiant įvykdyti joms nustatytus tikslus laikantis darbo ir įdarbinimo sąlygų pagal taikytiną nacionalinę teisę, Sąjungos teisę, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir kolektyvines sutartis; pabrėžia šio principo svarbą ir tikisi, kad Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip šį principą reikėtų taikyti visose išlaidų programose pagal kitą DFP;

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;	57. primena, kad veiksmingas Europos viešasis administravimas yra labai svarbus; primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, kokybišką įgyvendinimą, be kita ko, teikiant techninę pagalbą, ir vykdymo užtikrinimą, taip pat Sąjungos finansinių interesų apsaugą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių; vertina kokybišką darbą, kurį atlieka užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityse veiklą vykdančios agentūros – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Europos profesinio mokymo plėtros centras, Europos mokymo fondas ir Europos darbo institucija; primena ypatinguosius šių agentūrų įgaliojimus ir specifinę jų valdančiųjų organų sudėtį, grindžiamą trišaliu principu, pagal kurį įtraukiami nacionalinių valdžios institucijų ir socialinių partnerių atstovai; pabrėžia šių penkių agentūrų svarbą, savarankiškumą ir pridėtinę vertę jų kompetencijos srityje; pakartoja, kad reikia šias agentūras aprūpinti tokiu lygiu, kad jis atitiktų joms priskirtas užduotis ir jos turėtų pakankamą skaičių darbuotojų, dirbančių pagal stabilias darbo sutartis ir turinčių pakankamai materialinių išteklių;

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių;	60. pabrėžia, kad kita DFP ir susijusios sektorių programos turi būti parengtos taip, kad būtų supaprastinta paramos gavėjų, ypač MVĮ ir pilietinės visuomenės organizacijų, galimybė gauti lėšų, visų pirma suderinant taisykles dėl galimybės gauti lėšų ir prašymų jų skirti teikimo, be kita ko, kai tik įmanoma, dėl ataskaitų teikimo, ir kitas kompleksines priemones, pvz., kovos su sukčiavimu priemones, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, su kuriuo susiduriama siekiant gauti lėšų, taigi ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių ir turi būti užtikrinta, kad rengiant supaprastinimo priemones būtų tariamasi su paramos gavėjais; pabrėžia, kad būtina teikti pirmenybę moterims, vaikams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, pažeidžiamoje padėtyje esančioms šeimoms ir asmenims, ir ragina taikyti tikslines kovos su nedarbu ir nesaugumu priemones; pakartoja savo raginimą skirti pakankamai išteklių kovos su vaikų skurdu tikslui pasiekti;

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;	61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą ir suderinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika; vis dėlto mano, kad išlaidų programos pagal kitą DFP turi būti pagrįstos Sąjungos politikos ir sutarčių tikslais ir principais; primygtinai reikalauja, kad sanglaudos politika ir toliau būtų priskiriama atskirai DFP pakategorei;

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;	62. primygtinai tvirtina, kad veiksmingesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad kiekvienos ES programos, visų pirma didesnio masto programų, kuriose sujungiami skirtingi politikos tikslai, biudžetas turėtų būtų daug detaliau paskirstytas pagal biudžeto eilutes; mano, kad, nors detalizuotas biudžeto paskirstymas padeda padidinti atskaitomybę ir skaidrumą bei sustiprinti biudžeto kontrolę, juo negalima pateisinti ar kompensuoti skirtingos paskirties lėšų sujungimo; pažymi, kad tai skiriasi nuo kai kurių programų sujungimo, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl pabrėžia, kad pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes būtina tam, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė, įskaitant geresnę teisėkūros institucijų atliekamą tikslų ir programų valdymo kontrolę, ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

64 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruoti pakankami reagavimo į krizes pajėgumai;	64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, esant spaudimui, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos, toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad į kitą DFP būtų integruoti reagavimo į krizes pajėgumai, kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir būtų daugiau investuojama į tai, kad būtų atkurta geresnė padėtis, nekeliant pavojaus fondų ir programų konkretiems tikslams ir jiems skirtoms lėšų sumoms, visų pirma susijusiems su socialine, ekonomine ir teritorine sanglauda;

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

65 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
65. pabrėžia, kad dabartinė DFP stokoja lankstumo ir pajėgumo prisitaikyti prie kintančių išlaidų prioritetų; mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, kad būtų galima pritaikyti išlaidų tikslus; pabrėžia, kad išlaidos tam tikrose srityse turi būti stabilesnės nei kitose srityse, kuriose labiau vertinamas lankstumas; pabrėžia, kad pasikartojantys perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti Sąjungos prioritetus, nes jie kenkia investicijoms ir kelia pavojų sutartų politikos tikslų įgyvendinimui;	65. pabrėžia, kad dabartinė DFP stokoja specialių lėšų ir priemonių, skirtų kovai su ekstremaliosiomis situacijomis, ir pajėgumo prisitaikyti prie kintančių išlaidų prioritetų; mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, kad būtų galima pritaikyti išlaidų tikslus ir reaguoti į naujus poreikius ir kylančias krizes; pabrėžia, kad išlaidos tam tikrose srityse turi būti stabilesnės nei kitose srityse, kuriose labiau vertinamas lankstumas; pabrėžia, kad pasikartojantys perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti Sąjungos prioritetus, nes jie kenkia investicijoms ir kelia pavojų sutartų politikos tikslų įgyvendinimui;

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

66 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
66. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos sprendimai būtų prasmingi;	66. pabrėžia, kad laikydamiesi bendro sprendimo procedūros Parlamentas ir Taryba gali kiekvienu konkrečiu atveju įtraukti į programą integruotąjį lankstumo rezervą, ir įspėja, kad šis integruotasis lankstumo rezervas yra svarbus ne visoms programoms; pažymi, kad tokiais atvejais dėl šio rezervo panaudojimo turėtų būti sprendžiama laikantis bendro sprendimo procedūros ir priimant bent deleguotąjį aktą;

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;	68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai ir DFP įgytų lankstumo kintančių poreikių atžvilgiu; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos  kitoms investicijoms jau skirtos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

69 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
69. mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos tik dvi specialios priemonės: viena, skirta solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad abiem specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į dvi specialias priemones ar esamas programas;	69. mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos specialios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti solidarumą gaivalinių nelaimių atveju (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), teikti paramą didelio restruktūrizavimo atveju atleistiems darbuotojams (Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams tąsa), ir viena priemonė, skirta bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui; mano, kad šių priemonių stiprinimui skirtos lėšų sumos neturėtų būti kitų fondų ar programų lėšų sumažinimo rezultatas; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į dvi specialias priemones ar esamas programas;

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

70 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
70. ragina daug būsimos lankstumo priemonės lėšų sutelkti laikotarpio pradžioje, o vėliau ją finansuoti pasitelkiant kelis papildomus finansavimo šaltinius: nepanaudotas ankstesnių metų maržas (kaip tai daroma taikant dabartinę bendros maržos priemonę), praėjusių metų metinį perteklių, baudomis grindžiamą mechanizmą, sukurtą vadovaujantis galiojančiu DFP reglamento 5 straipsniu, ir panaikintus asignavimus;	70. ragina daug būsimos lankstumo priemonės lėšų sutelkti laikotarpio pradžioje, o vėliau ją finansuoti pasitelkiant kelis papildomus finansavimo šaltinius: nepanaudotas ankstesnių metų maržas (kaip tai daroma taikant dabartinę bendros maržos priemonę), praėjusių metų metinį perteklių, baudomis grindžiamą mechanizmą, sukurtą vadovaujantis galiojančiu DFP reglamento 5 straipsniu, ir panaikintus asignavimus, kurie turėtų būti vėl įtraukti į pradinį programų biudžeto paketą, kad būtų galima išnaudoti jų visą potencialą, įgyvendinti jų tikslus ir pasiekti kuo daugiau paramos gavėjų;

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir atidžiai koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu;	72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strategine politika, kuria siekiama teritorinės ir aukštynkryptės socialinės konvergencijos;

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

74 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
74. pabrėžia, kad informacija, gauta įgyvendinant EGADP, galėtų būti remiamasi įgyvendinant Sąjungos išlaidas pagal pasidalijamąjį valdymą; vis dėlto primena, kad dėl EGADP buvo susitarta labai specifinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis, todėl jos negalima plačiu mastu atkartoti būsimoms investicijų programoms;	74. pabrėžia, kad informacija, gauta įgyvendinant EGADP, galėtų būti remiamasi įgyvendinant Sąjungos išlaidas pagal pasidalijamąjį valdymą; vis dėlto primena, kad dėl EGADP buvo susitarta labai specifinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis, todėl jos negalima plačiu mastu atkartoti būsimoms investicijų programoms, nes ji yra pagrįsta centralizuotu valstybių narių lygmens požiūriu ir pavieniais nacionaliniais planais; įspėja, kad centralizuotas valstybių narių lygmens programavimas rengiant pavienius nacionalinius planus kenkia subsidiarumui, neatitinka daugiapakopio valdymo metodo ir partnerystės principo ir nebūtų veiksmingiausias ar įtraukiausias būdas skirti Sąjungos išlaidas ilgalaikėms politikos sritims; pabrėžia, kad tam tikriems tikslams, pvz., užimtumo ir socialinės politikos prioritetams, negali būti taip pat veiksmingai taikomi griežti efektyvumo rodikliai;

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
75. atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, kai kitoje DFP būtų taikomas EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelis, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę;	75. atkreipia dėmesį į tai, kad į kitą DFP įtraukus patirtį, įgytą taikant EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelį, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, kiekvienam reglamentui taikant įprastą teisėkūros procedūrą, t. y. institucijų bendro sprendimo procedūrą, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne galutiniam rezultatui arba kartais atliktam darbui, nurodytam veiklos rezultatų apibrėžtyje, ir užtikrinant veiklos rezultatų vertinimui svarbių duomenų prieinamumą, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į sanglaudos politikos ypatumus ir kartu išlaikyti jos kertinius ilgalaikių ir struktūrinių priemonių bei reformų principus;

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75a. pabrėžia techninės pagalbos vaidmenį užtikrinant kuo didesnę projektų kokybę ir investicijų papildomumą ir sudarant galimybę laiku įgyvendinti išlaidas; šiuo atžvilgiu primena labai didelę koncentruotų techninių žinių, pvz., kurias teikia EIB konsultacijų centras, svarbą;

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

81 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
81. todėl ragina Komisiją sukurti patikimą ir patvarią struktūrą, kuri sudarytų sąlygas tvariai valdyti visas nediskrecines išlaidas ir įsipareigojimus, visapusiškai išsaugant Sąjungos programas ir biudžeto lankstumą bei reagavimo pajėgumus;	81. todėl ragina Komisiją sukurti patikimą ir patvarią struktūrą, kuri sudarytų sąlygas tvariai valdyti visas nediskrecines išlaidas ir įsipareigojimus, nesumažinant programoms ir fondams skirtų sumų ir kartu išsaugant biudžeto lankstumą bei reagavimo pajėgumus;

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

84 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
84. pakartoja, kad Sąjungos biudžetui reikia tvarių ir atsparių pajamų; atkreipia dėmesį į teisiškai privalomas veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, įtrauktas į Tarpinstitucinį susitarimą, kuriose Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo nustatyti naujus nuosavus išteklius, kurių pakaktų bent jau NGEU skolos grąžinimui padengti;	84. pakartoja, kad Sąjungos biudžetui reikia tvarių ir atsparių pajamų; atkreipia dėmesį į teisiškai privalomas veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, įtrauktas į Tarpinstitucinį susitarimą, kuriose Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo nustatyti naujus nuosavus išteklius, kurių pakaktų tiek žinomiems ir nenumatytiems poreikiams patenkinti, tiek siekiant užtikrinti ilgalaikį ES biudžeto finansavimą, kuris yra būtinas siekiant išlaikyti visoms valstybėms narėms naudingas Sąjungos iniciatyvas ir išvengti bet kokios papildomos naštos darbuotojams ir nuo pertvarkų nukentėjusiems asmenims;

 

 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS, IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTĖ GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentė, prisiimdama visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	2025 3 31
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 7 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maravillas Abadía Jover, Grégory Allione, Nikola Bartůšek, Vilija Blinkevičiūtė, Rachel Blom, Andrzej Buła, Estelle Ceulemans, Leila Chaibi, Henrik Dahl, Johan Danielsson, Marie Dauchy, Mélanie Disdier, Elena Donazzan, Gheorghe Falcă, Chiara Gemma, Niels Geuking, Isilda Gomes, Alicia Homs Ginel, Sérgio Humberto, Irena Joveva, Martine Kemp, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Marit Maij, Idoia Mendia, Maria Ohisalo, João Oliveira, Aodhán Ó Ríordáin, Dennis Radtke, Liesbet Sommen, Villy Søvndal, Pál Szekeres, Georgiana Teodorescu, Romana Tomc, Jana Toom, Raffaele Topo, Brigitte van den Berg, Marie-Pierre Vedrenne, Mariateresa Vivaldini, Petar Volgin, Jan-Peter Warnke, Séverine Werbrouck
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Borys Budka, Andi Cristea, Klára Dobrev, Estrella Galán, Rudi Kennes, Pierfrancesco Maran, Benedetta Scuderi, Andrea Wechsler, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Salvatore De Meo

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

41	+
NI	Jan-Peter Warnke
PPE	Maravillas Abadía Jover, Borys Budka, Andrzej Buła, Henrik Dahl, Salvatore De Meo, Gheorghe Falcă, Niels Geuking, Sérgio Humberto, Martine Kemp, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Liesbet Sommen, Romana Tomc, Andrea Wechsler, Angelika Winzig
RENEW	Grégory Allione, Irena Joveva, Jana Toom, Brigitte van den Berg, Marie-Pierre Vedrenne
S&D	Vilija Blinkevičiūtė, Estelle Ceulemans, Andi Cristea, Johan Danielsson, Klára Dobrev, Isilda Gomes, Alicia Homs Ginel, Marit Maij, Pierfrancesco Maran, Idoia Mendia, Aodhán Ó Ríordáin, Raffaele Topo
The Left	Leila Chaibi, Estrella Galán, Rudi Kennes, João Oliveira
Verts/ALE	Katrin Langensiepen, Maria Ohisalo, Benedetta Scuderi, Villy Søvndal

 

7	-
ESN	Petar Volgin
PfE	Nikola Bartůšek, Rachel Blom, Marie Dauchy, Mélanie Disdier, Pál Szekeres, Séverine Werbrouck

 

4	0
ECR	Elena Donazzan, Chiara Gemma, Georgiana Teodorescu, Mariateresa Vivaldini

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

APLINKOS, KLIMATO IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (9.4.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Michalis Hadjipantela

PAKEITIMAI

Aplinkos, klimato ir maisto saugos komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso1a;
	__________________
	1a OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano1a;
	__________________
	1a OL C 465, 2021 11 17, p. 11.

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 e nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“ (COM(2025)0085),

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 f nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 20 d. Antverpeno deklaraciją dėl Europos pramonės kurso,

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 g nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio mėn. 15-ojoje JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje priimtą Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją,

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Aa. kadangi sveika aplinka yra visų žmonių gerovės pagrindas, joje išlaikoma biologinė įvairovė ir klesti ekosistemos, o gamta yra saugoma ir atkuriama taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai, gaivalinėms ir su klimatu susijusioms nelaimėms ir kitai su aplinka susijusiai rizikai; kadangi priklausomybė nuo pirminių žaliavų ir ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų kelia grėsmę aplinkai ir mūsų ekonomikai; kadangi reikia spręsti klimato kaitos, taršos, įskaitant oro taršą, ir biologinės įvairovės nykimo problemas, kad būtų užtikrintas Sąjungos saugumas ir gerovė; kadangi, kaip pabrėžė Europos aplinkos agentūra, klimato kaitos padariniai turi įtakos visam žemynui, tačiau dėl socialinių ir ekonominių veiksnių neproporcingai paveikia pažeidžiamus gyventojus, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose; kadangi Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad su klimatu susijusi rizika daro poveikį makroekonominiams rodikliams, pvz., infliacijai, ekonomikos augimui, finansiniam stabilumui ir pinigų politikos poveikio perdavimui, ir kad biologinės įvairovės nykimas, taip pat natūralių ekosistemų nykimas gali sustiprinti su klimatu susijusią riziką1a; kadangi pirmenybė turi būti teikiama kartų atsakomybei ir jaunimo poreikiams;
	__________________
	1a https://www.ecb.europa.eu/ecb/climate/managing_mitigating_climatel_risk/html/index.lt.html

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Da. kadangi 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (8AVP) nustatyta, kad iki 2050 m. turi būti atkurta ES natūrali aplinka, kad ji taptų atspari ir būtų tinkamai apsaugota ir kad „visa tarša būtų sumažinta iki tokio lygio, kuris nebelaikomas žalingu žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemoms“; kadangi Nulinės taršos veiksmų plane nustatyti konkretūs oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimo tikslai, įskaitant tikslą iki 2030 m. daugiau kaip 55 proc. sumažinti oro taršos poveikį sveikatai (priešlaikinių mirčių skaičių) ir bent 50 proc. sumažinti maistinių medžiagų netekimą; kadangi oro tarša tebėra pagrindinė aplinkos grėsmė sveikatai Europoje; kadangi Septintojoje ministrų konferencijoje aplinkos ir sveikatos klausimais priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad svarbu planuoti ir investuoti į sveikatą skatinančią ir teisingą aplinką, kad būtų sukurtos atsparios ir sveikos bendruomenės; kadangi geros būklės dirvožemis gali teikti ekosistemines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios žmonėms ir aplinkai; kadangi vertinama, kad 60–70 proc. Sąjungos dirvožemio būklė yra prasta; kadangi dėl pasenusio vandentiekio ir drėkinimo tinklo, taip pat dėl klimato ir demografinių pokyčių prarandama daug vandens, todėl didės strateginė pakankamo kiekio ir kokybės vandens, kaip išteklių piliečiams, pramonei, ekosistemoms ir žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, svarba;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;	F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės, aplinkosaugos ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta sudėtingoje ekonominėje ir socialinėje aplinkoje, taip pat pasireiškia viršytų planetos išgalių padariniai, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, kartu užtikrinant socialinę, ekonominę, aplinkos ir teritorinę sanglaudą;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1a. pabrėžia ES programų ir fondų sąveikos galimybes; ragina parengti priemones, kuriomis būtų siekiama kuo labiau padidinti sąveiką pagal DFP finansavimo programas po 2027 m., užtikrinti reglamentavimo stabilumą ir, kai tinkama, skatinti ES lėšų naudojimo supaprastinimą ir suderinimą, taip pat kuo labiau mažinti administracinę naštą visiems dalyviams;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1b. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pagal kitą DFP laipsniškai panaikinti visas subsidijas iškastiniam kurui ir aplinkai kenksmingas subsidijas; mano, kad tai turėtų būti daroma siekiant remti perėjimą prie Europos žaliojo kurso tikslų – poveikio klimatui neutralumo ir nulinės taršos, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą, švelninant pragyvenimo išlaidų krizę ir skatinant teisingą pertvarką; ragina Komisiją dar prieš pateikiant pasiūlymą dėl kitos DFP pateikti planuojamą veiksmų planą šioje srityje; pabrėžia, koks svarbus Teisingos pertvarkos fondas regionų, kurie yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro ir kitų taršių pramonės šakų, ekonominei ir socialinei pertvarkai;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų stiprinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai siekiant Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslų ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį;	8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą, įskaitant pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus, neatsižvelgiant į investicijų trūkumą, susijusį su prisitaikymu prie klimato kaitos, nulinės taršos, biologinės įvairovės ir žiediškumo tikslais; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, bet turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį jį padengiant; primena DFP vaidmenį strategiškai pritraukiant privatųjį kapitalą ir užtikrinant finansavimą, kurio reikia žaliajai, skaitmeninei ir socialinei pertvarkai; pabrėžia programos „InvestEU“ panaudojimą sprendžiant investicijų trūkumo problemą ir didinant žaliųjų bei priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų, kurioms būdinga didesnė finansinė rizika, mastą; pabrėžia, kad ES finansavimas turi užtikrinti tikrą papildomumą, o ne pakeisti valstybių narių įsipareigojimus;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato, aplinkos, biologinės įvairovės ir teisingos pertvarkos ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams; pabrėžia, kad su klimatu susijusios investicijos turi būti vertinamos visapusiškai ir veiksmingai ir turi būti racionalizuotos pagal visus ekonomikos ir saugumo prioritetus;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	10a. pabrėžia, kad reikia investuoti gamtos atkūrimo srityje; ragina sukurti novatoriškus finansavimo mechanizmus, kuriais būtų teikiama pirmenybė gamtos procesais pagrįstiems sprendimams Europos struktūriniuose fonduose, remiantis strategine programos „InvestEU“ patirtimi;

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, vandens, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms aiškią Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra gali būti neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo taip, kad ja taip pat būtų prisidedama prie mūsų klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12a. pabrėžia, kad strategiškai būtina pertvarkyti Europos energetikos sektorių, skiriant tikslines investicijas į atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas, kurios mažina geopolitinį pažeidžiamumą ir energetinę priklausomybę nuo užsienio tiekėjų; pabrėžia, kad reikia skubiai paspartinti įperkamos Europos energijos gamybą ir kartu plėsti tinklų infrastruktūrą, o šios investicijos yra vienas iš pagrindinių kitos DFP ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo ramsčių;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12b. pabrėžia, kad Sąjungoje reikia geros būklės dirvožemių ir būtinų išteklių dirvožemio būklei stebėti bei tvaraus dirvožemio valdymo bei regeneracinės praktikos diegimui remti, taip pat priemonių, kuriomis būtų užtikrintas politikos nuoseklumas siekiant tikslo, kad iki 2050 m. dirvožemio būklė taptų gera;

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;	14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, tvaresnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje; pabrėžia, kad žiniasklaida atlieka strateginį vaidmenį šiuo klausimu;

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;	17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas ir tvarios gamybos pajėgumai yra gyvybiškai svarbios strateginio savarankiškumo sudedamosios dalys ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, pabrėžiant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams vykdyti jų teisingą pertvarką teikiant didesnę paramą; ragina daugiau investuoti į tvarias žemės ūkio inovacijas ir pažangias ūkininkavimo technologijas, kurios didina efektyvumą ir kartu mažina poveikį aplinkai, taršą, stabdo biologinės įvairovės nykimą ir užtikrina, kad maisto tiekimo grandinės išliktų tvarios, atsparios ir konkurencingos; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį, maisto saugą ir apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos iš trečiųjų šalių, kuriose taikomi žemesni aplinkos apsaugos standartai; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai, suderinant finansavimą su aplinkos apsaugos prioritetais, kaip pabrėžta strateginiame dialoge dėl žemės ūkio ateities ES; ragina sukurti strateginį reagavimo į maisto krizes mechanizmą, kad būtų užtikrintas maisto prieinamumas;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;	19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais, gyventojų skaičiaus mažėjimu, klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo padariniais, didėjančiu stichinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių skaičiumi ir ilgalaikiu ekonomikos sąstingiu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus;	22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį bent 55 proc. ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus, taikant metodą, kuriuo užtikrinamas ekonominis konkurencingumas ir fiskalinė atsakomybė; pabrėžia Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais (ESABCC) vaidmenį teikiant nepriklausomas konsultacijas sprendimų priėmėjams; primena, kokie svarbūs moksliniai tyrimai ir inovacijos sprendžiant pagrindinius uždavinius, susijusius su klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimu, kad būtų sustiprintas vadovavimasis mokslu politikoje, susijęs su jų poveikiu ekonomikai ir sveikatai, ir kaip svarbu teikti prioritetą šios srities ES institucijoms ir bendrovėms;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	22a. pabrėžia, kad vanduo yra ES strateginio savarankiškumo pagrindas; ragina Komisiją būsimoje DFP remti pramonės įmonių ir vietos bei regionų valdžios institucijų perėjimą prie išmaniosios vandentvarkos, investuojant į žiedinį ir efektyvų vandens naudojimą; atkreipia dėmesį į padidėjusius novatoriškų pramonės sektorių, pvz., duomenų centrų, vandens poreikius ir būtinybę užtikrinti jų tvarumą ir nuolatinį veikimą; primena, kad dėl to, jog dabartinėje DFP nėra specialaus vandens srities finansavimo, ribojamas ES gebėjimas nukreipti tikslines investicijas į būtinas hidrologinio atsparumo priemones; pabrėžia, kad Komisija turėtų apsvarstyti vandens atsparumo strategiją kaip neatsiejamą kitos DFP dalį; pabrėžia, kad vandens infrastruktūra, pvz., rezervuarai, jungtys ir vandens gėlinimas, turėtų būti stiprinama ir modernizuojama dėl jos svarbos apsisaugant nuo stichinių nelaimių, ypač daug dėmesio skiriant apsaugai nuo potvynių; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama gamtos procesais pagrįstiems sprendimams, skirtiems atsparumui vandeniui ir prisitaikymui prie klimato kaitos; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turėtų būti sprendžiamos geografiškai pažeidžiamų regionų, kuriuose labai trūksta vandens, pvz., Viduržemio jūros baseino, problemos siekiant užtikrinti pakankamą vandens tiekimą žemės ūkiui, pramonei, ekosistemoms ir bendruomenėms; pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimas galimybes naudotis švariais ir įperkamais vandens ištekliais, kovoti su farmacijos teršalų, mikroplastiko ir PFAS keliamais pavojais, taip pat užtikrinti, kad nuotekos būtų valomos pagal ES standartus;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	22b. pabrėžia, koks svarbus mokslu grindžiamas pilietinės visuomenės atitinkamos veiklos finansavimas žaliojoje pertvarkoje, įgyvendinant tokias programas kaip LIFE ir „Europos horizontas“, teikiant paramą novatoriškiems aplinkosaugos projektams ir veiksmams, kuriais siekiama ekologinės pertvarkos; pabrėžia esminį tokių iniciatyvų vaidmenį siekiant įrodymais pagrįstų sprendimų, be kita ko, gamtos išsaugojimui ir klimato kaitos švelninimui;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima nė vieno nepalikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą;	23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad skiriant ES finansavimą švarioms technologijoms ir pramonės pertvarkai pirmenybė būtų teikiama Europoje įsisteigusioms įmonėms ir inovacijų centrams siekiant išlaikyti pasaulinę lyderystę strateginiuose žaliuosiuose sektoriuose ir sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių; pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima nė vieno nepalikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą ir Teisingos pertvarkos fondą; palankiai vertina švarios pramonės kursą, kuriuo skatinamas Europos pramonės konkurencingumas, visų pirma MVĮ, ir ragina taikyti suderintą reglamentavimo metodą, kuriuo būtų skatinamos investicijos; pabrėžia, kad reikia remti kaimo ir atokias bendruomenes, taip pat regionus, neproporcingai priklausomus nuo aplinką teršiančių pramonės šakų ir praktikos, skiriant jiems specialų finansavimą, kad jie nebūtų palikti nuošalyje;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	24a. atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant ES finansavimą žaliosioms inovacijoms pirmenybė turėtų būti teikiama ES įmonėms, technologiniam suverenumui ir pramonės masto didinimui, užtikrinant, kad ES išliktų konkurencinga pasaulyje švarių technologijų sektoriuje;

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	24b. pabrėžia, kad reikia finansuoti žiedinės ekonomikos iniciatyvas, be kita ko, skirtas efektyviam išteklių naudojimui didinti, gamtos išteklių eikvojimui mažinti, atliekoms mažinti ir pramoniniam perdirbimui didinti, užtikrinant, kad ši politika būtų suderinama su Sąjungos konkurencingumo ir supaprastinimo darbotvarke;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

28 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo;	28. pažymi, kad, pasak Komisijos pirmininkės, gynybos išlaidų atotrūkis ateinantį dešimtmetį šiuo metu siekia 500 mlrd. EUR; pabrėžia, kad vien tik Sąjungos biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo; kartu mano, kad išlaidos gynybai negali būti skiriamos pakenkiant socialinei, aplinkos, mokslinių tyrimų ir sveikatos politikai;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;	31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį visuomenei ir biologinei įvairovei, teikiant pirmenybę gamtos procesais pagrįstiems sprendimams, kai jų yra; rekomenduoja skirti pakankamą finansavimą iniciatyvoms, kuriomis mažinamas pavojus sveikatai, susijęs su klimato kaita, oro, šviesos ir triukšmo tarša; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui siekiant apsaugoti bendruomenes ir infrastruktūrą, visų pirma regionuose, kuriuose didėja stichinių nelaimių pavojus; ragina efektyviai ir sparčiai naudoti ES lėšas, skirtas reaguoti į stichines nelaimes; pabrėžia, kad pasirengimas ir atsakas turėtų būti vykdomi laikantis bendros sveikatos koncepcijos;

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

32 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai, medicininius mokslinius tyrimus ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu;	32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai bei aplinkai ir reagavimą į krizes, medicininius mokslinius tyrimus ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą, taip pat mokslo pažangą, susijusią su taršos našta sveikatai ir ekonomikai; pabrėžia klimato ir aplinkos būklės blogėjimo poveikį sveikatai; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu; pabrėžia, kad DFP reikia tvirto lankstumo rezervo, kad būtų galima reaguoti į visuomenės sveikatos ir atsparumo klimato kaitai krizes;

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;	37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, taip pat taršos prevencija bei mažinimu, ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

38 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;	38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes; šiuo atžvilgiu primena, kad DFP turėtų padėti Sąjungai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus klimato ir aplinkos srityje;

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje turi atitikti ES teisę ir tarptautinius standartus;	47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai, kuriuos dar labiau stiprina klimato kaitos poveikis, ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje turi atitikti ES teisę ir tarptautinius standartus;

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

53 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;	53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų vis labiau siekiama klimato, taršos mažinimo ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

54 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	54a. palankiai vertina tai, kad pagal dabartinę DFP patobulinta veiklos ataskaitų teikimo tvarka, kuri suteikia galimybę geriau kontroliuoti ES išlaidų poveikį; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir diegti metodus bei priemones, skirtas DFP išlaidų poveikiui aplinkai vertinti, užtikrinant, kad investicijos padėtų siekti politikos tikslų; pabrėžia, kad svarbu suderinti politinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos teisės aktuose ir atitinkamus finansinius asignavimus DFP; pabrėžia, kad reikia plataus užmojo ir specialaus finansavimo pagal DFP, kad būtų visapusiškai remiami klimato, biologinės įvairovės ir taršos tikslai bei uždaviniai;

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
56. palankiai vertina tai, kad numatoma, jog dabartinėje DFP bus viršytas 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Sąjungai sunkiai sekasi siekti su biologine įvairove susijusių išlaidų tikslo; mano, kad TIS nustatyti tikslai buvo pagrindinis veiksnys skatinant klimato ir biologinės įvairovės išlaidas; be to, primena reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamente12, svarbą vykdant Sąjungos biudžetą;	56. palankiai vertina tai, kad numatoma, jog dabartinėje DFP bus viršytas 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Sąjungai sunkiai sekasi siekti su biologine įvairove susijusių išlaidų tikslo; mano, kad TIS nustatyti tikslai buvo pagrindinis veiksnys skatinant klimato ir biologinės įvairovės išlaidas; be to, primena reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamente12, svarbą vykdant Sąjungos biudžetą; pabrėžia, koks svarbus ECHA, EAA ir EFSA darbas; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad skiriant finansavimą būtų veiksmingai pasiekti aplinkos apsaugos tikslai ir išvengta nereikalingo dubliavimo;
__________________	__________________
12 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13., ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/852/oj).	12 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13., ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/852/oj).

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;	68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai, ir suteikti DFP lankstumo, susijusio su kintančiais poreikiais; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus, susijusius su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir atidžiai koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu;	72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir atidžiai koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad būtina užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą skiriant visų rūšių finansavimą;

 

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

74 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	74a. primena, kad 2014–2020 m. DFP buvo nustatytos ES lygmens „su išlaidomis nesusijusios priemonės“, kad ES finansavimas būtų veiksmingesnis ir prieinamesnis vietos valdžios institucijoms ir regionams, ypač tiems, kurių administraciniai pajėgumai yra mažesni, visų pirma siekiant remti ypatingos svarbos investicijas į klimato kaitą, energijos vartojimo efektyvumą ir pagrindinę infrastruktūrą;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

77 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
77. apgailestauja dėl to, kad pagal esamą struktūrą ir nepaisant bendros trijų institucijų deklaracijos, kuri yra 2020 m. susitarimo dėl DFP dalis ir kurioje nurodoma, kad NGEU finansavimo išlaidas padengiančiomis išlaidomis nesiekiama sumažinti programų ir fondų lėšų, didelės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų sąlygomis pagrindinių Sąjungos programų finansavimas ir specialioms priemonėms skirti ištekliai, net ir po DFP tikslinimo, de facto konkuruoja su NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimo lėšomis;	77. apgailestauja dėl to, kad pagal esamą struktūrą ir nepaisant bendros trijų institucijų deklaracijos, kuri yra 2020 m. susitarimo dėl DFP dalis ir kurioje nurodoma, kad NGEU finansavimo išlaidas padengiančiomis išlaidomis nesiekiama sumažinti programų ir fondų lėšų, didelės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų sąlygomis pagrindinių Sąjungos programų finansavimas ir specialioms priemonėms skirti ištekliai, net ir po DFP tikslinimo, de facto konkuruoja su NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimo lėšomis; pabrėžia, kad bet koks tolesnis bendras skolinimasis turėtų būti labiau orientuotas į konkrečius politinius prioritetus;

 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį nuomonės referentas pareiškia, kad, rengdamas šią nuomonę, gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Water Europe

Aqua Publica Europea

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima nuomonės referentas.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, nuomonės referentas pareiškia, kad jis atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	8.4.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	56 24 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Grégory Allione, Vytenis Povilas Andriukaitis, Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Bartosz Arłukowicz, Sakis Arnaoutoglou, Anja Arndt, Thomas Bajada, Barbara Bonte, Lynn Boylan, Delara Burkhardt, Mohammed Chahim, Christophe Clergeau, Annalisa Corrado, Ivan David, Antonio Decaro, Ondřej Dostál, Viktória Ferenc, Emma Fourreau, Emmanouil Fragkos, Heléne Fritzon, Gerben-Jan Gerbrandy, Andreas Glück, Hanna Gronkiewicz-Waltz, Roman Haider, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Romana Jerković, Marc Jongen, Radan Kanev, Ondřej Knotek, Stefan Köhler, Katri Kulmuni, Peter Liese, Javi López, César Luena, Ignazio Roberto Marino, Tilly Metz, Dan-Ştefan Motreanu, Rasmus Nordqvist, Jacek Ozdoba, Jutta Paulus, Michele Picaro, Jessica Polfjärd, Nicola Procaccini, Carola Rackete, Massimiliano Salini, Silvia Sardone, Majdouline Sbai, Lena Schilling, Günther Sidl, Susana Solís Pérez, Marta Temido, Ingeborg Ter Laak, Beatrice Timgren, Filip Turek, Ana Vasconcelos, Aurelijus Veryga, Kristian Vigenin, Alexandr Vondra, Emma Wiesner, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mireia Borrás Pabón, Biljana Borzan, Carmen Crespo Díaz, Valérie Deloge, Nikolas Farantouris, Sigrid Friis, Giorgos Georgiou, Jens Gieseke, Paolo Inselvini, Letizia Moratti, Valentina Palmisano, Manuela Ripa, Laurence Trochu, Roberto Vannacci
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Rosa Estaràs Ferragut, Liudas Mažylis, Verena Mertens

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

56	+
PPE	Pascal Arimont, Bartosz Arłukowicz, Carmen Crespo Díaz, Rosa Estaràs Ferragut, Jens Gieseke, Hanna Gronkiewicz-Waltz, Radan Kanev, Stefan Köhler, Peter Liese, Liudas Mažylis, Verena Mertens, Letizia Moratti, Dan-Ştefan Motreanu, Jessica Polfjärd, Manuela Ripa, Massimiliano Salini, Susana Solís Pérez, Ingeborg Ter Laak
RENEW	Grégory Allione, Sigrid Friis, Gerben-Jan Gerbrandy, Martin Hojsík, Katri Kulmuni, Ana Vasconcelos, Emma Wiesner, Michal Wiezik
S&D	Vytenis Povilas Andriukaitis, Sakis Arnaoutoglou, Thomas Bajada, Biljana Borzan, Delara Burkhardt, Mohammed Chahim, Christophe Clergeau, Annalisa Corrado, Antonio Decaro, Heléne Fritzon, Romana Jerković, Javi López, César Luena, Günther Sidl, Marta Temido, Kristian Vigenin, Tiemo Wölken
The Left	Lynn Boylan, Nikolas Farantouris, Emma Fourreau, Giorgos Georgiou, Valentina Palmisano, Carola Rackete
Verts/ALE	Pär Holmgren, Ignazio Roberto Marino, Tilly Metz, Rasmus Nordqvist, Jutta Paulus, Majdouline Sbai, Lena Schilling

 

24	-
ECR	Emmanouil Fragkos, Paolo Inselvini, Jacek Ozdoba, Michele Picaro, Nicola Procaccini, Beatrice Timgren, Laurence Trochu, Aurelijus Veryga, Alexandr Vondra, Anna Zalewska
ESN	Anja Arndt, Ivan David, Marc Jongen
Nepriklausomas Parlamento narys	Ondřej Dostál
Frakcija „Patriotai už Europą“	Mathilde Androuët, Barbara Bonte, Mireia Borrás Pabón, Valérie Deloge, Viktória Ferenc, Roman Haider, Ondřej Knotek, Silvia Sardone, Filip Turek, Roberto Vannacci

 

1	0
RENEW	Andreas Glück

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (18.3.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Christian Ehler

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ea. kadangi besitęsiančių geopolitinių įvykių keliami iššūkiai, visų pirma Rusijos agresija Ukrainoje sutrikdė vertės grandines ir energijos rinkas, o tai turėjo įtakos dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimui laiku;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ha. kadangi Budapešto deklaracijoje dėl naujo Europos konkurencingumo susitarimo Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo pasiekti tikslą iki 2030 m. moksliniams tyrimams ir plėtrai skirti bent 3 proc. Sąjungos BVP, o šis tikslas pirmą kartą nustatytas 2010 m. pagal Lisabonos strategiją;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3a. pakartoja savo įsipareigojimą pagal kitą DFP palaipsniui panaikinti visas subsidijas iškastiniam kurui ir aplinkai kenksmingas subsidijas; prašo, kad Komisija gerokai anksčiau prieš pateikiant pasiūlymą dėl kitos DFP pateiktų planuojamas veiksmų gaires dėl tolesnio subsidijų iškastiniam kurui naudojimo mažinimo ir laipsniško nutraukimo;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams, neprarandant AAA statuso; todėl mano, kad turėtų būti naudojamos alternatyvios priemonės, pvz., Europos inovacijų taryba, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinės priemonės investicijas, kurių reikia norint skirti ir pritraukti pakankamai privataus rizikos kapitalo, kad būtų užtikrinta finansavimo aplinka Europos startuoliams, galintiems konkuruoti su ES pasauliniais konkurentais;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;	11. pabrėžia, kad inovacijų diegimo atotrūkis yra viena iš priežasčių, dėl kurių lėtėja Sąjungos našumo augimas; pabrėžia, jog tam, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos taptų ES ekonomikos pagrindu, Sąjunga turi gerokai padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma skatindama moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) skirtas viešąsias išlaidas, be kita ko, nacionaliniu lygmeniu, ir pritraukdama privačiojo sektoriaus MTP išlaidas, be kita ko, sukuriant patrauklesnę vidaus rinką startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms ir rizikos kapitalui, ypatingą dėmesį skiriant strateginiams sektoriams; pabrėžia veiksmingų finansavimo procesų svarbą, užtikrinant nuspėjamumą ir veiksmingą viešųjų išteklių naudojimą pritraukiant privačiąsias investicijas į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas; pažymi, kad, siekdamos Sąjungos politikos tikslų, Sąjunga ir jos valstybės narės turi finansuoti geriausią įmanomą mokslą (įskaitant fundamentalųjį mokslą), mokslinius tyrimus ir inovacijas bei patrauklią mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, visų pirma įtvirtindamos penktąją laisvę1a ir tęsdamos bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje per Euratomą; mano, kad pagal kitą DFP 10-ajai bendrajai programai turėtų būti skirtas bendras biudžetas, atitinkantis 3 proc. BVP išlaidų tikslą ir pakankamas finansuoti bent 75 proc. aukštos kokybės pasiūlymų, t. y. bent 220 mlrd. EUR; pabrėžia, kad 10-oji bendroji programa turi būti nepriklausoma finansavimo programa, apimanti visus Sąjungos fondus ir finansuojanti pažangių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti biudžeto stabilumą, šios bendrosios programos biudžetas turėtų būti rezervuotas DFP, o visi dėl šios programos ar ankstesnių programų panaikinti įsipareigojimai turėtų būti automatiškai grąžinti programai arba ją pakeisiančioms programoms; atkreipia dėmesį į iš esmės teigiamus žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) nepriklausomų ekspertų vertinimus (visų pirma susijusius su ES pridėtine verte); vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Europos inovacijos ir technologijos instituto, kaip programos, aktualumu abejoja keli suinteresuotieji subjektai, įskaitant kai kuriuos didžiausius paramos gavėjus; pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai iš esmės vertina ŽIB koncepciją kaip naudingą veiksmingos inovacijų ekosistemos plėtros ir integracijos priemonę; pabrėžia, kad daugiausia susirūpinimo kelia du dalykai: ŽIB finansinio savarankiškumo reikalavimas1b ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vykdomas centrinis valdymas, kuris yra pernelyg biurokratiškas ir apsunkinantis bei keliantis ŽIB valdymo sunkumų1c; daro išvadą, kad daugelio suinteresuotųjų subjektų finansinės ir kitos išlaidos, įskaitant didelę dalyvavimo ŽIB naštą, nusveria palyginti nedidelės jiems aktualios finansavimo paramos naudą;
	_________________
	1a E. Letta pranešimas, p. 19–26.
	1b Žr., pvz., Europos universitetų asociacijos pozicijos dokumentas „Paving the way for impactful European R&I – EUA’s vision for FP10“, 2024 m., p. 14, https://www.eua.eu/publications/positions/paving-the-way-for-impactful-european-r-i.html.
	1c Žr., pvz., „Fraunhofer-Gesellschaft“ pozicijos dokumentas „Towards a bigger bang for the buck: Bid farewell to the EIT“, 2024 m. gegužės mėn., https://www.fraunhofer.de/content/dam/zv/en/institutes/international/brussels/finalpapers/Fraunhofer_PositionPaper_EIT.pdf.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11a. mano, kad dėl išliekančio branduolinių technologijų naudojimo Sąjungoje ir išliekančio kai kurių valstybių narių intereso naudoti branduolinę energiją kaip nacionalinio energijos rūšių derinio dalį (šiuo metu tai reiškia, kad apie 22,8 proc. elektros energijos Sąjungoje gaunama iš branduolinės energijos gamybos) reikia, kad Sąjunga pirmautų pasaulyje žinių apie šias technologijas, MTP bei ekspertinių žinių apie jas, įskaitant jų saugą, srityse, pasitelkiant Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą ir užtikrinant nuolatinį Sąjungos dalyvavimą ITER projekte; pabrėžia, kad šių programų biudžetai turėtų atspindėti naują realybę, susijusią su svarbiais pokyčiais siekiant branduolių sintezės technologijų komercializacijos; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į projekto vėlavimus ir nepanaudotus asignavimus pagal dabartinę DFP, Sąjungos įnašo į ITER projektą finansavimo struktūra turėtų atspindėti tokio plataus užmojo aukštųjų technologijų projekto ilgalaikiam finansiniam planavimui būdingą netikrumą, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas galėtų būti optimaliai naudojamas kiekvienais finansiniais metais ir per visą DFP laikotarpį; reiškia didelį susirūpinimą dėl tolesnio Rusijos dalyvavimo ITER projekte, atsižvelgiant į neišprovokuotą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir tebesitęsiančią grėsmę, kurią Rusija kelia laisvam ir demokratiniam Europos žemynui; primena apie Kinijos dalyvavimą ITER projekte; atkreipia dėmesį į tai, kad ITER projekte dalyvaujantiems nariams bendrai priklauso sukurta technologija ir su ja susijusios intelektinės nuosavybės teisės;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad energetikos sąjungos stiprinimas bus labai svarbus siekiant tiekti įperkamą, švarią ir saugią energiją Europos piliečiams ir įmonėms, visų pirma didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, pvz., taikant atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą; pažymi, kad tam reikės Europos investicijų į ypatingos svarbos ir tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą, energijos kaupimą ir lankstumą, taip pat energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir tolesnį energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atsižvelgiant į nacionalinius energijos rūšių derinio pasirinkimus ir technologinio neutralumo principą; pabrėžia, kad investicijomis turėtų būti siekiama užtikrinti atvirą strateginį Sąjungos savarankiškumą energijos tiekimo srityje, siekiant padidinti energetinį saugumą ir tiekti įperkamą energiją, taip pat pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą; ragina kitoje DFP gerokai padidinti energetikos infrastruktūros finansavimą pagal EITP energetikos programą, kad būtų remiama ES energetikos sistemos pertvarka siekiant atsparesnės, pigesnės, švaresnės ir pažangesnės ateities ir patenkinta didėjanti permainas skatinančių investicijų į ypatingos svarbos projektus paklausa; pabrėžia, kad investicijomis turėtų būti didinamas lankstumas ir efektyvumas, mažinamas kainų svyravimas ir didinamas energijos tiekimo saugumas; pažymi, kad tarpvalstybinių infrastruktūros projektų atveju investicijos turėtų ir toliau atitikti TEN-E reglamente nustatytus prioritetus ir daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendro intereso projektų rėmimui, siekiant užtikrinti tolesnį švarios energijos diegimą ir integravimą, kad vartotojams ir įmonėms būtų tiekiama įperkama ir saugi energija; rekomenduoja toliau skirti finansavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, taip pat finansavimą energetikos sistemos integravimui ir sistemos efektyvumui skatinti, remiant elektros energijos jungčių modernizavimą ir plėtrą ir didinant investicijas į vandenilio transportavimo infrastruktūrą, CO2 transportavimo infrastruktūrą, jūrinius tinklus ir abipusio intereso projektus su trečiosiomis šalimis, ypač su Ukraina ir kitomis ES kaimyninėmis šalimis; pabrėžia esminį elektrifikacijos vaidmenį vykdant energetikos pertvarką, todėl ragina imtis priemonių, kuriomis būtų paspartintas nacionalinių elektros tinklų modernizavimas ir plėtra, siekiant padidinti Sąjungos elektros tinklo nuoseklumą; be to, pabrėžia Modernizavimo fondo svarbą siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos 13-oje paramą gaunančių valstybių narių, teikiant finansavimą atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies ir energijos kaupimo pajėgumų didinimui, energijos vartojimo efektyvumo skatinimui ir energetikos tinklų modernizavimui;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;	13. primena, kad „Europos konkurencingumas“ reiškia Europos įmonių gebėjimą sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant skatinti tvarų Europos pramonės konkurencingumą reikės sudaryti vienodas sąlygas Europos pramonei, palyginti su pasauliniais konkurentais, kiek tai susiję su verslo sąnaudomis, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas investuoti, mažinant energijos sąnaudas, didinant našumą, didinant ilgalaikes viešąsias investicijas, mažinant administracinę naštą ir sudarant palankesnes sąlygas naudotis viešosiomis sutartimis, svarbiausiosiomis žaliavomis ir privačiuoju kapitalu; mano, kad Sąjunga turi skatinti savo konkurencingumą vadovaudamasi savo vertybėmis ir politiniais tikslais, įskaitant ekonomikos augimą, socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13a. pabrėžia, jog tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių; primena, kad Europos pramonės politika turi užbaigti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę Europos pramonės pertvarką; primena ankstesnės kadencijos diskusijas dėl Europos suverenumo fondo; atsižvelgdamas į tai mano, kad naujas konkurencingumo fondas turėtų vykdyti investicijas, kad būtų užtikrintas Sąjungos strateginis savarankiškumas skatinant tvarų Sąjungos pramonės konkurencingumą ir atsparumą, visų pirma investuojant į strateginius pramonės sektorius ir projektus, ir kad jo prioritetai turėtų būti grindžiami Sąjungos pramonės politika; pabrėžia, kad šis fondas turi tapti nauja ir tiksline finansavimo priemone, kad būtų užpildyta finansavimo spraga dabartinėje DFP, o ne iš dalies ar visiškai perimti esamų finansavimo programų vaidmenį; atsižvelgdamas į planuojamas diskusijas dėl būsimo konkurencingumo fondo ypač pabrėžia, kad reikalinga atskira Europos bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, skirta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti; pabrėžia, kad pagrindinis būsimo konkurencingumo fondo tikslas turėtų būti sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms į pramonės pajėgumus Sąjungoje, kad būtų suvienodintos sąlygos su sąlygomis pramonės investicijomis kitose pasaulio dalyse; šiuo atžvilgiu pažymi, kad fondas galėtų būti kuriamas remiantis programos „InvestEU“ ir Inovacijų fondo patirtimi, pavyzdžiui, taikant paslauginio aukciono principą;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13b. primygtinai tvirtina, kad siekiant užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą ir konkurencingumą kosmoso sektoriuje ir sumažinti priklausomybę nuo ne ES subjektų kosminės veiklos srityje, ES reikia gerokai padidinti investicijas, kad ji galėtų įgyvendinti savo kosmoso politiką; pabrėžia, kad Sąjungos kosmoso politika tampa vis svarbesnė dėl kintančių geopolitinių aplinkybių ir esminių pasaulinės kosmoso pramonės pokyčių, be kita ko, atsižvelgiant į naujosios kosmoso industrijos atsiradimą ir didėjančią komercializaciją; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia investuoti į kosmoso technologijas, visų pirma ryšių technologijas ir Žemės stebėjimą, taip pat į technologijas, susijusias su prieiga prie kosmoso; mano, kad valstybės narės vienos nepajėgs veiksmingai spręsti šių su investicijomis susijusių uždavinių ir kad todėl Europos dalyvavimas ir bendradarbiavimas šioje srityje tampa vis svarbesnis ir turi būti stiprinamas, be kita ko, pasitelkiant Europos Sąjungos kosmoso programos agentūrą (EUSPA) ir Europos kosmoso agentūrą (EKA); pabrėžia, kad šioje srityje bus vis svarbiau koordinuoti ES veiksmus pasitelkiant EUSPA operatyvinį vadovavimą ir EKA technines žinias; mano, kad investicijos į kosmoso sistemų kūrimą ir diegimą, šiuo metu teikiamos pagal Europos Sąjungos kosmoso programą, programą „InvestEU“, Europos gynybos fondą ir programą „Europos horizontas“, turėtų būti gerokai padidintos, palyginti su dabartine DFP, kad būtų sustiprintas Europos atviras strateginis savarankiškumas kosmoso srityje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia toliau investuoti siekiant užtikrinti pirmaujantį palydovinių sistemų „Copernicus“ ir „Galileo“ vaidmenį, kartu gerokai padidinant investicijas į Europos kosmoso technologijomis grindžiamas saugias ryšių sistemas, pvz., IRIS2, taip pat kosmosu grindžiamas civilinio saugumo sistemas, įskaitant informuotumo apie padėtį kosmose sistemas; atkreipia dėmesį į svarbų EUSPA darbą užtikrinant tinkamą ir strateginį šių investicijų įgyvendinimą; pažymi, kad į kitą DFP taip pat turėtų būti įtrauktos papildomos investicijos į prieigą prie kosmoso, įskaitant investicijas į paleidimo infrastruktūrą ir pažangių paleidimo technologijų plėtrą, ir kad investicijomis turėtų būti kuo labiau skatinama Europos kosmoso rinkos reforma, kad rinka taptų konkurencingesnė, tinkamai remiant naujus Europos kosmoso sektoriaus subjektus; pabrėžia, kad investuojant į kosmoso sistemas pagal kitą DFP pirmenybė turi būti teikiama integruotam kibernetiniam saugumui, Europos kosmoso duomenų rengimo stiprinimui ir optimalaus jų naudojimo ES užtikrinimui, taip užtikrinant atsparumą per visą kosmoso infrastruktūros gyvavimo ciklą – nuo plėtojimo iki eksploatavimo nutraukimo;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
16. pabrėžia, kad tam, kad būtų galima konkuruoti su kitais svarbiais pasauliniais veikėjais, Europos ekonomika taip pat turi tapti konkurencingesnė ir atsparesnė pasiūlos atžvilgiu, todėl reikia daugiau investuoti į Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą vykdant sustiprintą pramonės politiką ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams ir ypatingos svarbos technologijoms, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo trečiųjų šalių;	Išbraukta.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;	21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl ji turi būti remiama tvirtomis mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangomis ir kad pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima nė vieno nepalikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą;	23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad šis perėjimas vyks pasaulinės konkurencijos sąlygomis, kurioms būdingos palyginti didelės verslo Europoje sąnaudos ir nesąžiningi bei antikonkurenciniai Sąjungos pasaulinių konkurentų veiksmai; mano, kad inovacijos, ypač švarių technologijų srityje, yra vienintelis būdas išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą, užtikrinti ekonomikos augimą ir kokybiškas darbo vietas, kartu taip pat mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro; atsižvelgdamas į tai pabrėžia sustiprinto Inovacijų fondo, kuris yra DFP dalis, svarbą; mano, kad Inovacijų fondas ir toliau turėtų tarnauti aiškiam tikslui mažinti Europos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kartu su būsimu konkurencingumo fondu ir investicijomis į skaitmeninį ir kosmoso sektorius turėtų sudaryti nuoseklų ir lengvai prieinamą finansavimo programų rinkinį Europos pramonės konkurencingumui remti; mano, kad vykdant pertvarką nė vienas neturi būti paliktas nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23a. pabrėžia, jog tam, kad Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmenine pertvarka, ji turi investuoti į savo technologinę lyderystę ir suverenumą, be kita ko, vykdydama standartizaciją ir plėtodama Europos technologijų rinkinį, kad būtų remiamas ES skaitmeninis savarankiškumas ir poveikis tarptautiniams standartams; pažymi, kad visapusiškai įdiegus pritaikomas ir į naudotojus orientuotas skaitmenines technologijas ES viešasis sektorius ir administracija taps veiksmingesni, pagerės ES piliečių gyvenimo kokybė ir padidės ES įmonių konkurencingumas; pabrėžia, kad sparti skaitmeninės infrastruktūros raida rodo, jog reikia patikimo, ateities iššūkiams pritaikyto junglumo, sujungiančio antžeminius, palydovinius ir naujos kartos judriojo ryšio tinklus (t. y. 5G ir 6G) į vientisą saugią sistemą, galinčią palaikyti didelio masto sparčiojo ryšio tinklus; yra tvirtai įsitikinęs, kad siekdama šio tikslo Sąjunga turėtų teikti pirmenybę novatoriškų, patikimų ir pritaikomų tinklų plėtrai; be to, pabrėžia, kad nuolatinis skaitmeninės pertvarkos spartėjimas rodo, jog svarbu, kad Sąjunga ir toliau skirtų lėšų skaitmeninių technologijų diegimui, naudojimui (skaitmeniniams įgūdžiams) ir inovacijoms, taip pat duomenų infrastruktūrai, kuri yra skaitmeninių produktų ir paslaugų vidaus rinkos pagrindas; pažymi, kad, atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą, kitoje DFP reikia numatyti pakankamą lankstumą, kad būtų galima įtraukti naujus prioritetus, kai tik jie atsiranda, kartu užtikrinant, kad suinteresuotieji subjektai galėtų lengviau gauti finansavimą; ragina padidinti investicijoms į skaitmeninę infrastruktūrą skirtą biudžetą; mano, kad Skaitmeninės Europos programos ir EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies tikslai tebėra aktualūs, tačiau būtų galima apsvarstyti galimybę racionalizuoti skaitmeninių investicijų programavimo aplinką, visų pirma siekiant skatinti Europos technologijų derinio plėtrą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimą visų skaitmeninių technologijų ir infrastruktūros kibernetinį ir fizinį saugumą ir kad tai turi išlikti horizontaliuoju Sąjungos išlaidų prioritetu, siekiant apsaugoti ypatingos svarbos investicijas, atlaikyti hibridinius išpuolius, pvz., sabotažą ir šnipinėjimą, ir skatinti pasitikėjimą skaitmenine ir technologine pažanga;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis;	24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti padidinta parama su tokiomis technologijomis susijusiems moksliniams tyrimams ir plėtrai ir saugiam tokių technologijų taikymui; pažymi, kad svarbu toliau investuoti siekiant padėti žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų dirbti su tokiomis technologijomis ir jomis naudotis;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

35 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
35. primygtinai tvirtina, kad padidėjusio visuotinio nestabilumo sąlygomis Sąjunga, laikydamasi savo vertybių, turi toliau konstruktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir remti taiką, stabilumą, gerovę, saugumą, demokratiją ir darnų vystymąsi visame pasaulyje;	35. primygtinai tvirtina, kad padidėjusio visuotinio nestabilumo sąlygomis Sąjunga, laikydamasi savo vertybių, turi toliau konstruktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir remti taiką, stabilumą, gerovę, saugumą, demokratiją ir darnų vystymąsi visame pasaulyje; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu mokslo diplomatija gali būti labai veiksminga priemonė, ypač atsižvelgiant į Europos mokslo sektoriaus stiprumą;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
56. palankiai vertina tai, kad numatoma, jog dabartinėje DFP bus viršytas 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Sąjungai sunkiai sekasi siekti su biologine įvairove susijusių išlaidų tikslo; mano, kad TIS nustatyti tikslai buvo pagrindinis veiksnys skatinant klimato ir biologinės įvairovės išlaidas; be to, primena reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamente, svarbą vykdant Sąjungos biudžetą;	56. palankiai vertina tai, kad numatoma, jog dabartinėje DFP bus viršytas 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Sąjungai sunkiai sekasi siekti su biologine įvairove susijusių išlaidų tikslo; mano, kad TIS nustatyti tikslai buvo pagrindinis veiksnys skatinant klimato ir biologinės įvairovės išlaidas; be to, primena Finansinio reglamento 33 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriame nustatyta, kad Sąjungos programos, „kai įmanoma ir tinkama pagal atitinkamas konkrečių sektorių taisykles, turi būti įgyvendinamos taip, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, nedarant reikšmingos žalos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytiems aplinkos tikslams, susijusiems su klimato kaitos švelninimu, prisitaikymu prie klimato kaitos, tausiu vandens ir jūrų išteklių naudojimu ir apsauga, perėjimu prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrole, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu“;
_________________
12 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13., ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/852/oj).

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

58 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
58. apgailestauja dėl to, kad Sąjungos gebėjimui veiksmingai įgyvendinti politiką pagal dabartinę DFP pakenkė tai, kad administraciniai ištekliai yra riboti ir dogmatiškai laikomasi stabilaus darbuotojų skaičiaus politikos, nepaisant didėjančių reikalavimų ir atsakomybės; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad nepaskirta pakankamai darbuotojų, kad būtų tinkamai užtikrintas Skaitmeninių paslaugų akto13 ir Skaitmeninių rinkų akto14 vykdymas, ir taip sumažinamas teisės aktų veiksmingumas;	58. apgailestauja dėl to, kad Sąjungos gebėjimui veiksmingai įgyvendinti politiką pagal dabartinę DFP pakenkė tai, kad administraciniai ištekliai yra riboti ir dogmatiškai laikomasi stabilaus darbuotojų skaičiaus politikos, nepaisant didėjančių reikalavimų ir atsakomybės; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad nepaskirta pakankamai darbuotojų, kad būtų tinkamai užtikrintas Skaitmeninių paslaugų akto13 ir Skaitmeninių rinkų akto14 vykdymas, ir taip sumažinamas teisės aktų veiksmingumas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į neigiamą Komisijos darbuotojų trūkumo poveikį Sąjungos pramonės politikos veiksmingumui, nes tai kenkia Komisijos gebėjimui greitai tvarkyti pranešimus apie valstybės pagalbą arba veiksmingai taikyti prekybos apsaugos priemones, todėl Europos pramonei sudaromos nevienodos sąlygos pasauliniu mastu;
_________________	_________________
13 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj).	13 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj).
14 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj).	14 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj).

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	59a. mano, kad bet kokių galimų horizontaliųjų politikos sričių arba integravimo pastangų, nustatytų DFP, pvz., susijusių su konkurencingumu arba dvejopa žaliąja ir skaitmenine pertvarka, įgyvendinimas konkrečiose programose turėtų būti reglamentuojamas sektorių teisės aktais siekiant užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir nesukeltų nereikalingų administracinių sunkumų galutiniams Sąjungos lėšų gavėjams;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

91 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	91a. pabrėžia parlamentinės kontrolės svarbą įgyvendinant Sąjungos biudžetą pagal DFP ir laikantis sektorių teisės aktų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad susitarimai, pagal kuriuos konkrečioms trečiosioms šalims1a leidžiama dalyvauti ES programose, turėtų sudaryti sąlygas vykdyti visapusišką konkrečios šalies partnerės dalyvavimo konkrečioje ES programoje parlamentinę kontrolę taikant pritarimo procedūrą; pabrėžia, kad tai ypač svarbu tais atvejais, kai dalyvavimas nėra įtrauktas į bendrą tarptautinį susitarimą dėl Sąjungos ir trečiosios šalies politinių santykių;
	__________________
	1a Šios konkrečios šalys, be kita ko, yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, Europos kaimynystės politikos šalys ir panašių pažiūrų trečiosios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Šveicariją.

 

 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

 

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

 

Priėmimo data	18.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	54 17 10
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Oihane Agirregoitia Martínez, Wouter Beke, Paolo Borchia, Markus Buchheit, Borys Budka, João Cotrim De Figueiredo, Pilar del Castillo Vera, Elena Donazzan, Matthias Ecke, Christian Ehler, Sofie Eriksson, Jan Farský, Sigrid Friis, Niels Fuglsang, Alexandra Geese, Bruno Gonçalves, Nicolás González Casares, Giorgio Gori, Bart Groothuis, András Gyürk, Niels Flemming Hansen, Eero Heinäluoma, Ivars Ijabs, Diana Iovanovici Şoşoacă, Adam Jarubas, Fernand Kartheiser, Seán Kelly, Rudi Kennes, Sarah Knafo, Michał Kobosko, Ondřej Krutílek, Eszter Lakos, Morten Løkkegaard, Yannis Maniatis, Eva Maydell, Marina Mesure, Jana Nagyová, Ville Niinistö, Aleksandar Nikolic, Mirosława Nykiel, Daniel Obajtek, Thomas Pellerin-Carlin, Tsvetelina Penkova, Virgil-Daniel Popescu, Jüri Ratas, Julie Rechagneux, Aura Salla, Elena Sancho Murillo, Jussi Saramo, Paulius Saudargas, Benedetta Scuderi, Diego Solier, Anna Stürgkh, Marcin Sypniewski, Beata Szydło, Dario Tamburrano, Filip Turek, Yvan Verougstraete, Mariateresa Vivaldini, Andrea Wechsler, Angelika Winzig, Auke Zijlstra, Nicola Zingaretti
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mohammed Chahim, Paulo Cunha, Radan Kanev, Marion Maréchal, Georg Mayer, Kira Marie Peter-Hansen, Oliver Schenk, Irene Tinagli, Zala Tomašič, Francesco Torselli, Marie Toussaint, Dimitris Tsiodras
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Grégory Allione, Mireia Borrás Pabón, Vasile Dîncu, Marcos Ros Sempere, Alexandre Varaut, Juan Ignacio Zoido Álvarez

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

54	+
PPE	Wouter Beke, Borys Budka, Pilar del Castillo Vera, Paulo Cunha, Christian Ehler, Jan Farský, Niels Flemming Hansen, Adam Jarubas, Radan Kanev, Seán Kelly, Eszter Lakos, Eva Maydell, Mirosława Nykiel, Virgil-Daniel Popescu, Jüri Ratas, Aura Salla, Paulius Saudargas, Oliver Schenk, Zala Tomašič, Dimitris Tsiodras, Andrea Wechsler, Angelika Winzig, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Renew	Oihane Agirregoitia Martínez, Grégory Allione, João Cotrim De Figueiredo, Sigrid Friis, Bart Groothuis, Ivars Ijabs, Michał Kobosko, Morten Løkkegaard, Anna Stürgkh, Yvan Verougstraete
S&D	Mohammed Chahim, Vasile Dîncu, Matthias Ecke, Sofie Eriksson, Niels Fuglsang, Bruno Gonçalves, Nicolás González Casares, Giorgio Gori, Eero Heinäluoma, Yannis Maniatis, Thomas Pellerin-Carlin, Tsvetelina Penkova, Marcos Ros Sempere, Elena Sancho Murillo, Irene Tinagli, Nicola Zingaretti
Verts/ALE	Alexandra Geese, Ville Niinistö, Kira Marie Peter-Hansen, Benedetta Scuderi, Marie Toussaint

 

17	-
ECR	Elena Donazzan, Fernand Kartheiser, Ondřej Krutílek, Marion Maréchal, Daniel Obajtek, Diego Solier, Beata Szydło, Francesco Torselli, Mariateresa Vivaldini
ESN	Markus Buchheit
PfE	Mireia Borrás Pabón, Georg Mayer, Aleksandar Nikolic, Julie Rechagneux, Filip Turek, Alexandre Varaut, Auke Zijlstra

 

10	0
ESN	Sarah Knafo, Marcin Sypniewski
NI	Diana Iovanovici Şoşoacă
PfE	Paolo Borchia, András Gyürk, Jana Nagyová
The Left	Rudi Kennes, Marina Mesure, Jussi Saramo, Dario Tamburrano

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (23.4.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentė: Aura Salla

 

 

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025)0030),

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Išsamus saugiai ir tvariai e. prekybai skirtas ES priemonių rinkinys“ (COM(2025)0037),

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į tai, kad Ursula von der Leyen 2025 m. vasario 11 d. paskelbė apie pranešimą apie iniciatyvą „InvestAI“, įskaitant naują 20 mlrd. EUR vertės Europos fondą, skirtą dirbtinio intelekto gigafabrikams1a,
	__________________
	1a https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_25_467

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir Europos Audito Rūmų metinėse ataskaitose dėl Europos Audito Rūmų ES biudžeto vykdymo pateiktas išvadas,

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
D. kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), sukurta po COVID-19 pandemijos, sudarė sąlygas dideliems papildomiems investicijų pajėgumams – 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir taip paskatintas greitas atsigavimas ir ekonomikos augimas iš naujo ir paremta žalioji ir skaitmeninė pertvarka; kadangi po 2027 m. NGEU nebus taikoma;	D. kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), sukurta po COVID-19 pandemijos, sudarė sąlygas papildomiems investicijų pajėgumams – 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis; kadangi po 2027 m. NGEU nebus taikoma;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;	F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), įvairios krizės, pvz., pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje, parodė, kad reikia lankstumo sprendžiant rimtas ekonomines problemas; kadangi politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ha. kadangi svarbu, kad pagal naująją 2028–2034 m. DFP būtų veiksmingai remiama konkurencija ir bendrosios rinkos veikimas, būtų apsaugomi vartotojai ir būtų pasiekta išmatuojamų rezultatų piliečiams ir įmonėms, taikant skaidrius veiklos rodiklius ir reguliarius poveikio vertinimus; kadangi, kaip nurodyta M. Draghi pranešime1a, kad parama būtų veiksminga, ji turi būti neatsiejama nuo iškastinio kuro mažinimo plano; kadangi nesuderinus šių politikos priemonių kiltų pavojus ES konkurencingumui;
	__________________
	1a https://commission.europa.eu/topics/eu-competitiveness/draghi-report_en#paragraph_47059

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hb. kadangi reikia pašalinti bendrojoje rinkoje likusias kliūtis ir nesąžiningos konkurencijos praktiką, taip pat veiksmingai kovoti su neteisėtu turiniu ir visuomenei kylančia rizika, pvz., internete skleidžiama dezinformacija;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hc. kadangi Europos Audito Rūmai 2023 m. ataskaitoje1a padarė išvadą, kad su ES išlaidomis susijęs klaidų lygis padidėjo iki 5,6 proc. viso biudžeto, ir įspėjo, kad didėjanti Europos skola daro vis didesnį spaudimą ES biudžetui;
	__________________
	1a https://www.eca.europa.eu/ECAPublications/AR-2023/AR-2023_LT.pdf

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hd. kadangi ES sanglaudos politika yra vystymosi ir augimo kertinis akmuo ir atlieka pagrindinį vaidmenį mažinant skirtumus ir skatinant konvergenciją tarp valstybių narių;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų tinkamai investuoti ir įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai ir laiku valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;	3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais; pabrėžia, kad supaprastintos ir racionalizuotos procedūros, administravimas ir ataskaitų teikimas pagerins veiksmingumą ir atskaitomybę; pabrėžia, kad supaprastinimas neturėtų neigiamai paveikti skaidrumo ir veiksmingumo; pažymi, kad nepagrįstos administracinės naštos mažinimas visų pirma turėtų būti naudingas galutiniams gavėjams ir padaryti paraiškų teikimo procedūras prieinamesnėmis; ragina supaprastinti ir pagreitinti svarbius bendro Europos intereso projektus (BEISP), kurie daro didelį šalutinį poveikį visai ES už dalyvaujančių šalių ribų, ir kad juos taip pat turėtų papildyti ES finansavimas;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;	4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę; primena, kad ES piliečiai turi turėti galimybę pasikliauti tuo, kad ES biudžetą vykdantys subjektai juos informuos apie tai, kaip buvo panaudotos lėšos ir pasiekti tikslai; primena, jog skaidrumas yra labai svarbus, kad būtų išlaikytas piliečių pasitikėjimas, ir jog sukčiavimas ir netinkamas lėšų naudojimas labai kenkia šiam pasitikėjimui; ragina Komisiją visose skirtose laikotarpiui po 2027 m. skirtose DFP finansavimo priemonėse nustatyti patikimus kovos su sukčiavimu mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta ES biudžeto apsauga;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Konkurencingumas, strateginis savarankiškumas, socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda ir atsparumas	Konkurencingumas ir bendroji rinka, vartotojų apsauga, strateginis savarankiškumas, socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda ir atsparumas

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, užbaigta kurti bendroji rinka, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir skaitmeninimas bei Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai; pabrėžia, kad šių tikslų įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;	9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų pritraukti; pabrėžia, jog svarbu, kad startuoliai, veiklą plečiančios įmonės ir MVĮ galėtų lengviau ir paprasčiau pasinaudoti turimomis lėšomis; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio, taip pat ragina sudaryti galimybes laikytis mažiau rizikingo požiūrio, kad būtų iš tikrųjų skatinamos inovacijos; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	9a. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes ir paprastesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, ypač atsižvelgiant į jų ribotas galimybes gauti išorės nuosavo kapitalo ir rizikos kapitalo, ir ragina diegti alternatyvias finansavimo formas, pritaikytas jų poreikiams;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	9b. pabrėžia didelį laisvo paslaugų judėjimo, kuris bendrojoje rinkoje vis dar nepakankamai išvystytas, potencialą ir ragina imtis iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama tarpvalstybinė prekyba paslaugomis ir mažinama įmonėms tenkanti administracinė našta;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	9c. pabrėžia, kad ES sukūrė tvirtą reglamentavimo sistemą, skirtą įvairiems sektoriams, dėl kurios padidėjo reikalavimų laikymosi išlaidos; ragina supaprastinti reglamentavimą, kad būtų padidintas Europos įmonių konkurencingumas ir inovacijų potencialas pasaulio mastu, nesumažinant Europos teisės aktų tikslo;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11a. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse įperkamų ir socialinių būstų trūkumas yra opi problema, kurią būtina spręsti; todėl ragina Komisiją, neviršijant ES kompetencijos ribų, Europos lygmeniu parengti priemonių ir iniciatyvų rinkinį;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti geriau paskirstytas finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo; atsižvelgdamas į tai, ragina išplėsti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), atsižvelgiant į jos indėlį stiprinant bendrąją rinką;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12a. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad naujose DFP programose būtų padidinti turimi ištekliai siekiant remti tinkamą bendrosios rinkos taisyklių ir vartotojų teisių, įskaitant produktų saugos taisykles, užtikrinimą, sykiu užtikrinant lėšų skaidrumą ir atsekamumą; pabrėžia, kad bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skatinti įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir užkirsti kelią rinkos iškraipymams; pabrėžia, kad svarbu stiprinti vartotojų teisių užtikrinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis ir didinti vartotojų informuotumą apie jų teises;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12b. pabrėžia, jog naujoje DFP turėtų būti padidinti turimi ištekliai, kad būtų remiamas tinkamas mūsų bendrosios rinkos taisyklių, pvz., Skaitmeninių paslaugų akto, Skaitmeninių rinkų akto, Dirbtinio intelekto akto ir produktų saugos taisyklių, vykdymo užtikrinimas; yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta tinkamų išteklių šiems pagrindiniams teisės aktams tinkamai ir laiku įgyvendinti;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12c. primygtinai tvirtina, kad reikia papildomų lėšų siekiant užtikrinti tinkamą DI akto1a vykdymą, suteikiant Europos dirbtinio intelekto biurui reikiamus personalo išteklius, įskaitant įvairių sričių ekspertus ne iš institucijų, kartu remiant DI grindžiamų sprendimų ir novatoriškų metodų, kuriais didinamas ES technologinis suverenumas, mokslinius tyrimus ir plėtrą;
	__________________
	1a 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas) (Tekstas svarbus EEE) (OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj).

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12d. pabrėžia, kad siekiant sustiprinti muitų sąjungą ir padidinti muitinės ir rinkos priežiūros institucijų atsparumą ir veiksmingumą, visų pirma pažangiai įgyvendinant muitų sąjungos reformą, reikės tinkamo finansavimo ir išteklių, kad būtų sukurta ir prižiūrima ES muitinės duomenų platforma ir sprendžiamos problemos, susijusios su nesaugiais ir neteisėtais produktais, importuojamais per e. prekybos platformas iš ES nepriklausančių šalių; pabrėžia, kad reikia panaikinti muitų lengvatas mažos vertės siuntoms ir stiprinti kontrolės pajėgumus; ragina skirti daugiau išteklių skaitmeninėms priemonėms kurti, kad būtų padidintas nacionalinių valdžios institucijų muitinių veiklos veiksmingumas; pabrėžia patikimos muitų sistemos svarbą siekiant užtikrinti ES ekonominį atsparumą ir konkurencingumą supaprastinant tarpvalstybinę prekybą ir kovojant su neteisėta rinkos veikla;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;	13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą; pabrėžia, kad Konkurencingumo fondas turėtų toliau prisidėti prie bendrosios rinkos stiprinimo ir jos atsparumo didinimo, kartu užtikrinant supaprastinimą ir lankstumą;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13a. pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti Europos strateginio savarankiškumo ateitį, reikia modernizuoto biudžeto; ragina sukurti tikrą Konkurencingumo fondą, skirtą pagrindiniams sektoriams, kad būtų patenkinti investicijų poreikiai ir sudarytos sąlygos privačiai paramai; pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti ES skaitmeninį savarankiškumą, atsižvelgiant į M. Draghi pranešime pateikiamas rekomendacijas dėl sąlygų Europai pirmauti technologijų srityje sudarymo;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13b. pabrėžia, kad nauja bendrosios rinkos priemonės sistema turėtų pašalinti tokias kliūtis kaip daugybiniai prieigos punktai ir vėlavimas gauti finansavimą; ragina užtikrinti dabartinės Bendrosios rinkos programos ir paskelbto Konkurencingumo fondo sąveiką, siekiant padidinti ES konkurencingumą, toliau stiprinti bendrąją prekių ir paslaugų rinką ir užtikrinti supaprastinimą ir lankstumą, numatant galimybę perskirstyti finansavimą ir kartu užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13c. pabrėžia, kad svarbu integruoti skaitmenines priemones siekiant supaprastinti galimybes gauti finansavimą ir užtikrinti išteklių paskirstymo stebėseną tikruoju laiku, taip didinant naujos bendrosios rinkos sistemos lankstumą ir veiksmingumą;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13d. pabrėžia, kad bendroji rinka turi būti atspari ir pasirengusi reaguoti į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	14a. palankiai vertina iki šiol atliktą darbą žiedinės ir skaitmeninės ekonomikos srityje, daugiausia dėmesio skiriant rinkos kliūčių šalinimui, vartotojų teisių užtikrinimui ir tvarių verslo modelių skatinimui;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;	17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai, kuris yra labai svarbus siekiant išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir užtikrinti Sąjungos konkurencingumą;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
18. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;	18. primena, kad ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;	21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka, kad būtų užtikrinta ES lyderystė tvarių ir skaitmeninių inovacijų srityje;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis;	24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis; palankiai vertina tai, kad paskelbta apie iniciatyvą „InvestAI“1a, šia iniciatyva siekiama sutelkti 200 mlrd. EUR investicijoms į dirbtinį intelektą, įskaitant naują 20 mlrd. EUR Europos fondą, skirtą dirbtinio intelekto gigafabrikams; pabrėžia, jog šios investicijos reikalingos tam, kad Europa taptų dirbtinio intelekto žemynu;
	__________________
	1a https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_25_467

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	24a. ragina integruoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus į naujas DFP programas, siekiant užtikrinti ES lyderystę tvarių inovacijų srityje;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių ir laikomasi visapusiško požiūrio į saugumą; pabrėžia, kad reikia paaiškinti ir išplėsti EIB įgaliojimus investuoti į ES gynybą, taip pat sukurti gynybos vidaus rinką standartizuojant šaudmenis ir ginklų sistemų sąveikumą; pabrėžia, kad reikia toliau mažinti biurokratizmą; pabrėžia, kad svarbu remti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą gynybos pramonėje ir nustatyti pirkimo Europoje pirmenybę;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;	26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad įsteigtas Specialusis komitetas Europos demokratijos skydo klausimais – tai yra ryžtingas žingsnis kovojant su užsienio šalių kišimusi, keliančiu grėsmę demokratiniams procesams;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

29 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	29a. pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į gynybą, nes tai padės didinti konkurencingumą ir inovacijas Sąjungoje, o tai bus naudinga visai bendrajai rinkai; pabrėžia, kad investicijos į gynybą dažnai turi teigiamą šalutinį poveikį civilinei ekonomikai; pabrėžia, kad užimtumo galimybėms ir ekonomikos augimui teigiamą poveikį darys integruotos tiekimo grandinės ir didesnės galimybės įmonėms veikti tarpvalstybiniu mastu;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžetu remti karinį mobilumą, kad būtų atnaujinama dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;	30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžetu remti karinį mobilumą, kad būtų atnaujinama ar kuriama dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

41 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	41a. pabrėžia, kad pagal naująją DFP reikia skirti pakankamą finansavimą ES šalių kandidačių integracijai į bendrąją rinką, laikantis Vakarų Balkanų ir Moldovos Respublikos augimo planų ir Ukrainos plano;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

48 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	48a. pabrėžia tai, kad ES teisės, įskaitant bendrosios rinkos taisykles, laikymasis yra pagrindinis teisinės valstybės principo ramstis; ragina Komisiją į teisinės valstybės principo taikymo kiekvienoje valstybėje narėje vertinimą įtraukti bendrosios rinkos taisyklių laikymosi būklės vertinimą ir pradėti taikyti sąlygų mechanizmą, jei nacionaliniu lygmeniu daromi struktūriniai ir nuolatiniai pažeidimai, neigiamai veikiantys ES interesų apsaugą;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

52 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	52a. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti visapusiškai atspindėta kompetencija grindžiamo požiūrio į ES finansavimą svarba, užtikrinant, kad ištekliai būtų skiriami projektams ir iniciatyvoms, turintiems didžiausią inovacijų, įtraukaus ekonomikos augimo ir pasaulinio konkurencingumo potencialą; palankiai vertina neseniai pasiūlytą ES konkurencingumo kelrodį, kuriuo siekiama apsaugoti ES, kaip ekonomikos varomosios jėgos, investicijų traukos vietos ir gamybos centro, ateitį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu suderinti biudžetą su Konkurencingumo kelrodyje nustatytais tikslais, visų pirma siekiant stiprinti vidaus rinką, taip pat skirti pakankamą finansavimą politikai ir priemonėms, kuriomis didinamas našumas, remiamas pramonės pirmavimas ir skatinama technologinė pažanga, taip remiant ES tikslą tapti pasauline ekonomikos ir inovacijų lydere, atkuriamas Europos konkurencingumas ir užtikrinama jos gerovė;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

56 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	56a. ragina Komisiją sukurti horizontaliųjų ES prioritetų stebėsenos ir vertinimo sistemą; pabrėžia patikimų veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistemų svarbą, kad būtų galima stebėti investicijų indėlį siekiant horizontaliųjų tikslų; ragina Komisiją stiprinti savo įsipareigojimą laikytis geresnio reglamentavimo principų siekiant užtikrinti, kad būsimos finansavimo priemonės duotų išmatuojamų rezultatų;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;	61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu toliau vykdyti supaprastinimą ir mažinti administracinę naštą, ypač MVĮ; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61a. ragina mažinti biurokratizmą, susijusį su galimybėmis pasinaudoti ES lėšomis ir programomis, ypač MVĮ; pabrėžia, kad svarbu skaitmeninti paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo procesus finansavimo srityje; ragina supaprastinti procedūras bendrojoje rinkoje dalyvaujančioms įmonėms, ypač MVĮ; pabrėžia, kad reikia vieno langelio principu veikiančios platformos, kad būtų galima centralizuoti prieigą prie ES lėšų ir teikti specialias paramos paslaugas, pritaikytas MVĮ poreikiams; pabrėžia, kad svarbu pašalinti kliūtis tarpvalstybinei prekybai ir paslaugoms, visų pirma MVĮ;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61b. mano, kad kitoje DFP šalia tvirtų kontrolės mechanizmų ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tolesniam procedūrų, taikomų pareiškėjams ir (arba) gavėjams, ypač mažesniems gavėjams, supaprastinimui; mano, kad pareiškėjai, norintys gauti ES finansavimą, taip pat turėtų laikytis Komisijos prioritetų; pakartoja, kad toks supaprastinimas neturėtų trukdyti vykdyti pakankamą kontrolę, užtikrinti patikimą finansų valdymą ir skaidrumą;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	61c. pabrėžia, kad procedūrų skaitmeninimas gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas laikytis reikalavimų ir mažinant administracinę naštą, ir ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti atitinkamus išteklius;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62a. ragina Komisiją didinti DFP skaidrumą ir piliečių informuotumą apie ją surenkant ir sukuriant tikralaikę, viešai prieinamą skaitmeninę duomenų suvestinę, kurioje būtų pateikiama išsami informacija apie lėšų paskirstymą, projektų tikslus, rezultatus ir galutinius paramos gavėjus;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

67 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	67a. pažymi, kad skirtingų programų ir projektų įgyvendinimo terminai gali skirtis; įspėja dėl pernelyg apsunkinančių administracinių prievolių, susijusių su tokių programų ar projektų keitimu; pabrėžia, jog reikia nustatyti lanksčius finansavimo tikslus, kad lėšas būtų galima perskirstyti, jei jos nepanaudojamos planuojamam projektui (principas „naudokis arba prarask“);

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	72a. ragina Komisiją laikotarpiui po 2027 m. skirtoje DFP daugiau dėmesio skirti rezultatams ir poveikiui, taip pat išdirbiams ir išlaidoms, ir daugiau dėmesio skirti tarpvalstybinei ES pridėtinei vertei; įspėja, kad politiniai tikslai neturi būti įtraukti į veiklos rezultatais grindžiamą sistemą, todėl būtina sutelkti dėmesį į rezultatus ir poveikį;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75a. pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia specialiai pritaikytų metodų; mano, jog itin svarbu, kad Komisija ir toliau laikytųsi tvirto horizontaliojo požiūrio, kad būtų užkirstas kelias Sąjungos politikos nacionalizavimui, dėl kurio susiformuotų 27 nacionaliniai požiūriai, kurie kartu nesudarytų Sąjungos požiūrio, o valstybės narės panašiais klausimais būtų vertinamos skirtingai; pažymi, kad ne visada buvo įmanoma kiekybiškai įvertinti kiekvienos valstybės narės indėlį siekiant ES tikslų visuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose dėl turimų duomenų trūkumo arba jų nepalyginamumo; mano, kad Europos Parlamentas turėtų dalyvauti nustatant tokius nacionalinius metodus;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
83. mano, kad, siekiant suteikti Sąjungai minėtus išteklius, atsižvelgiant į jos prioritetus bei nustatytus poreikius, turėtų būti išnagrinėtos visos priemonės;	83. mano, kad, siekiant suteikti Sąjungai minėtus išteklius, atsižvelgiant į jos prioritetus bei nustatytus poreikius, turėtų būti išnagrinėtos visos priemonės; pabrėžia, kad reikia sukurti tikrą taupymo ir investicijų sąjungą siekiant sutelkti privačias investicijas ir skatinti strategines investicijas;

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTĖ GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį nuomonės referentė pareiškia, kad, rengdama šią nuomonę, iki jos priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

CEPS

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima nuomonės referentė.

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	8.4.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 10 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Peter Agius, Pablo Arias Echeverría, Jeannette Baljeu, Laura Ballarín Cereza, Biljana Borzan, Anna Cavazzini, David Cormand, Henrik Dahl, Adnan Dibrani, Elisabeth Dieringer, Klara Dostalova, Michał Dworczyk, Kamila Gasiuk-Pihowicz, Hanna Gedin, Sandro Gozi, Maria Grapini, Elisabeth Grossmann, Maria Guzenina, Svenja Hahn, Anna-Maja Henriksson, Pierre Jouvet, Arba Kokalari, Kateřina Konečná, Katrin Langensiepen, Pierfrancesco Maran, Nikola Minchev, Piotr Müller, Cynthia Ní Mhurchú, Reinis Pozņaks, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Filip Turek, Inese Vaidere, Adina Vălean, Marion Walsmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Saskia Bricmont, Tomasz Buczek, Sebastião Bugalho, Delara Burkhardt, Dirk Gotink, Mary Khan
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Fernand Kartheiser, Matjaž Nemec, Lídia Pereira, Diego Solier

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35	+
PPE	Peter Agius, Pablo Arias Echeverría, Sebastião Bugalho, Henrik Dahl, Kamila Gasiuk-Pihowicz, Dirk Gotink, Arba Kokalari, Lídia Pereira, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Inese Vaidere, Adina Vălean, Marion Walsmann
Renew	Jeannette Baljeu, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Anna-Maja Henriksson, Nikola Minchev, Cynthia Ní Mhurchú
S&D	Laura Ballarín Cereza, Biljana Borzan, Delara Burkhardt, Adnan Dibrani, Maria Grapini, Elisabeth Grossmann, Maria Guzenina, Pierre Jouvet, Pierfrancesco Maran, Matjaž Nemec, Christel Schaldemose
The Left	Hanna Gedin
Verts/ALE	Saskia Bricmont, Anna Cavazzini, David Cormand, Katrin Langensiepen

 

10	-
ECR	Michał Dworczyk, Fernand Kartheiser, Piotr Müller, Reinis Pozņaks, Diego Solier
ESN	Mary Khan
NI	Kateřina Konečná
PfE	Elisabeth Dieringer, Klara Dostalova, Filip Turek

 

1	0
PfE	Tomasz Buczek

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (0  :  susilaikė19.03.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentė: Rosa Serrano Sierra

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą :

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 170 straipsnį, kuriame nustatyta, jog Sąjunga turi prisidėti prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtros transporto, telekomunikacijų ir energetikos srityse, kad ES piliečiai, ekonominės veiklos vykdytojai ir regionų bei vietos bendruomenės galėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus sienų neturinčia erdve,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į SESV 171 straipsnį, kuriame apibrėžiama sistema 170 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, įskaitant, be kita ko, paramos bendrų interesų projektams teikimą;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/20141a,
	_________________
	1a OL L 249, 2021 7 14, p. 38, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1153/2024-07-18.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/20131a,
	_________________
	1a OL C, C/2024/1679, 2024 6 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1679/oj.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 e nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025)0030),

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 f nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“,

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 g nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 4 d. Briuselio deklaraciją dėl judumo ateityje,

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 h nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 31 d. Palmos deklaraciją, kurioje raginama užtikrinti socialinį tvarumą Europos Sąjungos turizmo sektoriuje,

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 i nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 22 d. Barselonos deklaraciją „Žmonių judumas. Socialinės ir teritorinės sanglaudos didinimas“;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 5 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 04/2025 „ES karinis mobilumas. Koncepcijos trūkumai ir įgyvendinimo kliūtys lėtina pažangą“,

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas),

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr. 01/2024 „Europos klimato rizikos vertinimas (EUCRA)“,

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį,

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m.,

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 e nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, dėl klimato kaitos ir žemės ir dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 f nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą bei Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją,

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 g nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Orhuso konvenciją ir ja nustatytus įpareigojimus,

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

B a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ba. kadangi formuojant naują biudžeto sistemą DFP po 2027 m įgyvendinimui reikia atsižvelgti į specifinį tarpvalstybinį tokių sektorių, kaip transportas ir energetika, turinčių didelę ES pridėtinę vertę ir atliekančių svarbų vaidmenį siekiant įvairių Sąjungos strateginių tikslų, pobūdį;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;	C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas; kadangi tai ypač pasakytina apie Sąjungos infrastruktūros tinklą, kuris yra Europos konkurencingumo pagrindas;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra dar sudėtingesnės, nes prie pat Europos Sąjungos vyksta plataus masto karas, o nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka ir bendros transatlantinės vertybės patiria radikalius išbandymus, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia keisti, siekiant atitinkamai reaguoti į esamus ir būsimus iššūkius;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ga. kadangi transporto sektorius, transporto sistemos ir patikima, prieinama, saugi ir tvari transporto infrastruktūra yra būtini Sąjungos strateginiam savarankiškumui, saugumui, atsparumui, ekonominei plėtrai, konkurencingumui, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir socialinei sanglaudai, taip pat visų ES regionų teritoriniam prieinamumui ir junglumui;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gb. kadangi Europos geležinkelių tinklas vis dar yra labai suskaidytas, ypač kalbant apie greitojo ir daugiarūšio transporto jungtis;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gc. kadangi norint įgyvendinti 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programą ir iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose niekas nežūtų („vizija – nulis“), reikia stabilių ir pakankamų finansinių išteklių iš ES ir valstybių narių biudžetų;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	G d. kadangi ES koordinuojamas teisingos pertvarkos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti ES konkurencingumą, kartu nemažinant mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ge. kadangi Socialinis klimato fondas bus labai svarbus remiant pažeidžiamus namų ūkius ir transporto naudotojus pereinant prie tvaresnio judumo, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G f konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gf. kadangi centralizuotai valdomos finansavimo priemonės, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), yra veiksmingiausios priemonės užtikrinant valstybių narių bendradarbiavimą ir suderinimą vykdant didelio masto tarpvalstybinius ir didžiausią Europos pridėtinę vertę kuriančius projektus transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse; kadangi EITP yra labai sėkminga plėtojant transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), ypač tarpvalstybinių projektų atveju;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G g konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gg. kadangi EITP būtinybę ir pridėtinę vertę, taip pat bendrus investicijų į transportą poreikius patvirtina didelis paraiškų dėl finansavimo skaičius, kuris nuosekliai ir gerokai viršija turimą biudžetą;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G h konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gh. kadangi praktika sutelkti bendrą finansavimą visų pirma pradiniame finansavimo laikotarpio etape ir vėliau jį sumažinti pasirodė esanti sėkminga transporto projektų atžvilgiu, nes buvo užtikrintas būtinas investicijų saugumas;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G i konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gi. kadangi Europos viešųjų pirkimų nuostatos yra labai svarbios siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją transporto projektų srityje, skatinti darbo vietų kūrimą Europoje ir atlyginti už geriausią infrastruktūros projektų įgyvendinimo praktiką;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G j konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gj. kadangi Europa turėtų imtis lyderės vaidmens ateities inovacijų ir transporto srityje;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G k konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gk. kadangi 2021 m. Europos pramonės strategijoje pripažįstama, kad turizmas yra viena iš pagrindinių ES pramonės ekosistemų, pirmenybę teikiant jo žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir atsparumui; kadangi turizmas, kuris yra gyvybiškai svarbus užimtumui, socialinei gerovei ir konkurencingumui, nuolat susiduria su socialiniais ir ekonominiais, aplinkosauginiais bei skaitmeniniais iššūkiais; kadangi kaimo, kalnų, salų, pakrančių ir atokios vietovės yra itin svarbios siekiant daryti pažangą Europos turizmo srityje; kadangi siekiant išsaugoti ir skatinti vietos kultūras ir biologinę įvairovę tuose regionuose ir turizmo vietovėse, kurių masinis turizmas neapima, reikalinga parama; kadangi Europai reikia konkrečių planų, kad turizmo infrastruktūra būtų prieinama asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6a. pabrėžia, kad, kaip nurodyta Draghi pranešime, gerai veikiantys transporto tinklai ir paslaugos ir klestinti transporto pramonė yra labai svarbūs visos ES ekonomikos konkurencingumui, nes jie sukuria 5 proc. ES BVP, 5 proc. visų tiesioginių darbo vietų ir 10 proc. tarpvalstybinio užimtumo; pripažįsta, kad transporto sistemos yra labai svarbios siekiant užtikrinti prieigą prie prekių, paslaugų ir išteklių, nes tai skatina ekonomikos augimą, kuria darbo vietas ir skatina teritorinę ir socialinę sanglaudą visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	9a. ragina Komisiją, konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, atlikti reguliarias viešųjų pirkimų gairių peržiūras ir jas atnaujinti, kad būtų skatinama sąžininga ir konkurencinga ES vidaus rinka ir didinamas ES finansavimas novatoriškoms Europos technologijoms ir pramonės sektoriams; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant užkirsti kelią nesąžiningai trečiųjų šalių subjektų konkurencijai ES viešųjų pirkimų srityje, prireikus griežtai taikant abipusiškumo kriterijus ir įgyvendinant stebėsenos ir reagavimo mechanizmus, pirmenybę teikiant Europos pramonei ES finansuojamuose projektuose;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų  banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., transporto, klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems civiliniams ir kariniams gynybos projektams, be kita ko, kibernetinio saugumo;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;	11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma siekiant užtikrinti konkurencingumo kelrodžio veiksmingumą, turėtų būti daugiausia skiriamas Sąjungos strateginiams prioritetams ir toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11a. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal kitą DFP turėtų būti toliau remiamos pagrindinės bendrosios įmonės, pvz., Netaršios aviacijos BĮ, SESAR 3 ir „EU-Rail“, kurios yra itin svarbios skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, naudingą Europos transporto sektoriui ir galiausiai piliečiams, skatinant bendradarbiavimą, nustatant strateginius prioritetus, panaudojant viešąjį finansavimą privačioms investicijoms pritraukti, didinant ES įmonių veiklos mastą ir saugumą ir sudarant joms sąlygas augti;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11b. pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos atlieka esminį vaidmenį plėtojant veiksmingą ir tvarų transporto, judumo ir logistikos valdymą; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus ir inovacijas kuriant novatoriškus visų rūšių transporto sprendimus miesto ir kaimo aplinkoje, užtikrinant sklandžias jungtis su viešuoju transportu, kurios būtų naudingos visiems ES piliečiams, taip pat remti pažangiąsias technologijas, pvz., sistemą „Hyperloop“;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis centriniu lygmeniu valdomas finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, atitinkantis dabartinę DFP, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims, trūkstamoms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę, įskaitant kliūčių šalinimą; atkreipia dėmesį į Lettos ir Draghi pranešimus, kuriose patvirtinta, kad tokia infrastruktūra yra būtina sėkmingo bendrosios rinkos stiprinimo, atsparios ekonomikos kūrimo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir konkurencingumo didinimo, klimato ir aplinkos apsaugos, socialinės sanglaudos ir karinio mobilumo sąlyga;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12a. primygtinai tvirtina, kad EITP yra labai sėkminga plėtojant TEN-T, visų pirma sujungiant tarpvalstybines atkarpas, užbaigiant trūkstamas jungtis ir šalinant kliūtis, vykdant koridorių darbo planus, diegiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir skaitmeninant transportą; primena, kad ši priemonė pasirodė esanti veiksmingiausia didelio ir mažo masto tarpvalstybinių transporto, energetikos ir telekomunikacijų projektų finansavimo priemonė, kuria sukuriama didžiausia Europos pridėtinė vertė; taip pat primena, kad tokios programos kaip EITP yra labai svarbios įgyvendinant šiuos sudėtingus daugiavalstybius (įskaitant trečiąsias valstybes) projektus, todėl jas reikia ne tik tęsti, bet ir gerokai padidinti, o tai reiškia, kad kitoje DFP turi būti iš esmės padidintas biudžetas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas stabiliam ir strateginiam investicijų planavimui ir centralizuotam koordinavimui ES lygmeniu; teigia, kad įgyvendinant pavienius nacionalinius planus būtų sunku bendradarbiauti ir juos derinti su ES strateginiais prioritetais, o EITP tai užtikrina;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12b. atkreipia dėmesį į tai, kad būsimas Europos konkurencingumo fondas (EKF), apie kurį paskelbė Komisija, jokiu būdu neturėtų pakeisti EITP – patikimos, centralizuotai valdomos ir specialios Europos transporto finansavimo priemonės; pabrėžia, kad EKF turėtų būti papildoma finansavimo priemonė, kuriai būtų numatytas specialus biudžetas ir kuri būtų skirta transporto srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti bei tarpsektorinei sinergijai (pvz., su skaitmeninėmis technologijomis ir energetika) skatinti;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12c. primena, kad pagrindinio TEN-T tinklo užbaigimo terminas yra 2030 m., išplėstinio pagrindinio tinklo – 2040 m., o visuotinio tinklo – 2050 m., ir kad šie terminai yra privalomi valstybėms narėms, o siekiant laikytis naujų reikalavimų transporto infrastruktūrai, keliamų peržiūrėtame TEN-T reglamente1a, reikia didelių ir tvarių investicijų į infrastruktūrą; pabrėžia, kad, kaip nurodyta Draghi pranešime, TEN-T iki 2040 m. reikia 845 mlrd. EUR investicijų, įskaitant 210 mlrd. EUR investicijas tarpvalstybinėms jungtims; vis dėlto pabrėžia, kad, kaip teigiama Draghi pranešime, TEN-T užbaigimas galėtų paskatinti tolesnį augimą ir konkurencingumą ES, nes jo nulemtas BVP padidėjimas 2050 m. sieks 467 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad investuojant į infrastruktūrą turi būti atsižvelgiama į pasikeitusią geopolitinę padėtį, dėl kurios reikia ES finansavimo, kad būtų padidintas tiek naujos, tiek esamos infrastruktūros atsparumas;
	_________________
	1a 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12d. pabrėžia, kad visos transporto rūšys – kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų – atlieka labai svarbų ir tarpusavyje susijusį vaidmenį užtikrinant sklandų prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą; pabrėžia, kad apleidus kurią nors iš jų būtų keliamas pavojus bendram Europos transporto sistemos veiksmingumui ir konkurencingumui; todėl primygtinai reikalauja naudojantis EITP tvariai ir teisingai finansuoti visą transporto infrastruktūrą;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;	13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą; pripažįsta, kad Europos konkurencingumą labai mažina tebesančios bendrosios rinkos kliūtys; primygtinai tvirtina, kad svarbu supaprastinti ES reguliavimo sistemą ir sumažinti reglamentavimo naštą, kad būtų atkurtas jos konkurencinis pranašumas pagal ES standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad sumažinus ES reglamentavimo naštą visuose sektoriuose būtų atlaisvinta išteklių, įskaitant ES biudžeto lėšas, kuriuos būtų galima skirti didesnėms investicijoms, visų pirma į transporto ir energetikos infrastruktūrą; pakartoja, kad svarbu atlikti išankstinį visų pasiūlymų dėl supaprastinimo ir naujų teisėkūros iniciatyvų vertinimą, tinkamai atsižvelgiant į reglamentavimo naštą, kuri atsirastų arba būtų panaikinta dėl pasiūlymo, ES standartų laikymosi ir jų poveikio biudžetui aspektais;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;	14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė, atsparesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau būtų remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas ir kultūros bei kūrybos sektoriai;	15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau turi būti remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas – jis sudaro beveik 10 proc. ES BVP – ir kultūros bei kūrybos sektoriai;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	15a. pakartoja ne kartą Parlamento pareikštą prašymą būsimoje DFP sukurti specialią ES programą ir specialią turizmui skirtą biudžeto eilutę, be kita ko, siekiant įgyvendinti ES darnaus turizmo strategiją, patenkinti sektoriaus poreikius, padidinti jo atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir prisidėti prie tolesnio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo visoje vertės grandinėje, taip užtikrinant didelę naudą ir ilgalaikę gerovę vietos gyventojams ir jų įmonėms; apgailestauja dėl fragmentiškos turizmo finansavimo aplinkos pagal dabartinę DFP; pabrėžia, kad reikia mažinti administracinę naštą turizmo sektoriaus MVĮ supaprastinant taisykles, kuo labiau sumažinant duomenų rinkimo reikalavimus, kai tinkama, ir teikiant prie jų poreikių pritaikytą finansinę paramą;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	15b. ragina Komisiją parengti specialią ES turizmo strategiją su aiškiais siekiais, tikslais, rodikliais ir veiksmais, įtraukiant visus turizmo suinteresuotuosius subjektus; primygtinai ragina geriau koordinuoti politiką ir taisykles, kurios daro poveikį turizmui;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	15c. pažymi, kad turizmo sektoriui labai naudingos skaitmeninės inovacijos, pavyzdžiui, pažangiosios turizmo platformos ir integruotos skaitmeninės bilietų pardavimo sistemos, skirtos lankytinoms vietoms ir paslaugoms, nes jos užtikrina geresnę lankytojų patirtį ir kartu skatina didelį vietos bendruomenių ekonomikos augimą; pabrėžia, kad tolesnė tvaraus turizmo plėtra, be kita ko, vykdoma skatinant regioninius produktus ir taip stiprinant vietos vertės grandines arba užtikrinant turizmo srautų valdymą, galėtų paskatinti ekonomikos augimą mažiau lankomose, atokesnėse ir periferinėse vietovėse, pagerinti miesto ir kaimo jungtis, sustiprinti Europos teritorijų atsparumą klimato kaitai ir apsaugoti gyventojų gerovę;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

16 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	16a. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad TEN-T užbaigimas yra labai svarbus ES strateginiam savarankiškumui; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos pramonei reikalinga parama, kad ji galėtų užsitikrinti prieigą prie transportui svarbių ypatingos svarbos žaliavų ir technologijų (pvz., elektra varomų transporto priemonių, baterijų gamybos, pažangiųjų geležinkelių technologijų ir kt.); atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu galėtų atlikti žiedinė ekonomika;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
18. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;	18. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo, bendradarbiavimo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas; atkreipia dėmesį į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį sėkmingai įgyvendinant ES transporto projektus, ypač tuos, kurie finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir INTERREG programų;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18a. pabrėžia, kad toliau tiesiogiai valdant pervedimus iš Sanglaudos fondo, skirtus tarpvalstybinėms transporto jungtims tarp sanglaudos valstybių narių, ypač trūkstamoms jungtims, palengvintų transeuropinio transporto tinklo plėtrą ir ES ekonominę konvergenciją;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18b. pažymi, kad sanglaudos politika naudojant Europos struktūrinį ir investicijų fondą labai prisidėjo prie pagrindinių transporto projektų, ypač tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių, finansavimo; mano, kad pagal kitą DFP struktūrinių fondų lėšomis ir toliau turėtų būti padedama ES regionams ir miestams mažinti skirtumus ir gerinti teritorinį prieinamumą bei tvarų junglumą visoje ES, įskaitant junglumą ir prieinamumą periferiniuose, kaimo, salų, kalnų ir atokiausiuose regionuose gyvenantiems žmonėms, taip pat kitoms nepalankioje padėtyje esančioms geografinėms vietovėms;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;	20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija turinčiose valstybėse narėse; šiame kontekste pabrėžia bendrosios rinkos ir jos transporto tinklo jungčių su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Ukraina ir Moldova, taip pat su kitomis šalimis kandidatėmis ar potencialiomis šalimis kandidatėmis svarbą; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą ir pirmumo tvarka sukurti ES, Ukrainos ir Moldovos jungtis, daugiausia dėmesio skiriant sienos kirtimo modernizavimui, vandens kelių ir uostų jungtims ir Ukrainos geležinkelių tinklo integracijai jai pereinant prie Europos standartinės vėžės;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;	21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu, kokybiškų darbo vietų kūrimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad, Komisijos vertinimu, norint iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, reikia papildomų 1,5 proc. BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus;	22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą, be kita ko, vykdant novatorišką renovaciją, ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad, Komisijos vertinimu, norint iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, reikia papildomų 1,5 proc. BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus; atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak M. Draghi, siekiant metinių ES transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų iki 2050 m. reikės didelių investicijų, o tai rodo, kad kitoje DFP šiam tikslui skirtas finansavimas turėtų būti gerokai padidintas;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima nė vieno nepalikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą;	23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams, pvz., transporto, ir jų darbuotojams; ragina Komisiją remti Europos pramonę ir pabrėžia, kad pramonės konkurencingumui skirta teisės aktų sistema turėtų sudaryti vienodas sąlygas tiek ES, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu; pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima nė vieno palikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą, kad būtų sprendžiama energijos ir transporto nepritekliaus problema; todėl ragina toliau tinkamai finansuoti Teisingos pertvarkos fondą, kad būtų sudarytos sąlygos ryžtingesnei teisingai pertvarkai transporto darbuotojų atžvilgiu, įskaitant tvirtas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, taip pat konkrečias priemones, skirtas darbo jėgos trūkumo problemai spręsti ir sektoriaus patrauklumui didinti;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23a. atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pripažįstama Draghi pranešime, nepakankama viešoji ir privačioji įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra tebėra pagrindinė kliūtis netaršių transporto priemonių naudojimui; ragina pagal DFP po 2027 m. padidinti paramą finansinėms priemonėms, pvz., Alternatyviųjų degalų infrastruktūros priemonei, kad visoje ES būtų paspartintas įkrovimo ir degalų papildymo tinklų diegimas;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23b. atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuojama, jog spūstys keliuose ES kasmet kainuoja apie 230 mlrd. EUR; pažymi, kad, remiantis Draghi pranešimu, geresnė infrastruktūra ir paslaugos, kartu su veiksmingesniu geležinkelių ir vidaus vandenų valdymu gali paskatinti tolesnį augimą, padėti spręsti spūsčių dėl krovinių vežimo problemą ir patenkinti didėjančią paklausą; pabrėžia, jog abiem sektoriams turi būti skiriamas Europos finansavimas, kad būtų pašalintos kliūtys, optimizuojamos logistikos tiekimo grandinės ir investuojama į riedmenis, modernius, tvarius ir klimato kaitos poveikiui atsparius laivus, signalizacijos ir informacines bei automatizuotas sistemas;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23 c. atkreipia dėmesį į tai, kad geležinkelių transportas pirmauja tvarumo srityje ir, palyginti su kitų rūšių transportu, jo dalis bendrame ES transporto išmetamų teršalų kiekyje yra gerokai mažesnė; palankiai vertina įsipareigojimą parengti greitajam transportui skirtą plataus užmojo Europos pagrindinį planą, į kurį būtų įtraukti naktiniai traukiniai, jungiantys Europos sostines ir didžiuosius miestus, kartu išsaugant regionų ir vietos geležinkelių jungtis, taip pat įsipareigojimą sukurti bendrą skaitmeninę bilietų sistemą ir paspartinti krovinių vežimą geležinkeliais; primygtinai reikalauja kitoje DFP numatyti tinkamą šių tikslų finansavimo sistemą;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23d. pabrėžia, kad EITP reikia finansuoti horizontaliuosius geležinkelių prioritetus, pvz., Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), įskaitant Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) riedmenų įrangą, skaitmeninį automatinį sukabinimą (DAC) ir skaitmeninį pajėgumų valdymą (DCM), siekiant užtikrinti sektoriaus skaitmeninimą, padidinti veiklos efektyvumą ir palengvinti perėjimą prie kitų transporto rūšių Europos transporto sektoriuje;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23e. pabrėžia, kad veiksmingas žaliosios logistikos valdymas Sąjungoje gali labai prisidėti prie eismo spūsčių ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo; ragina Komisiją skatinti logistikos skaitmeninimą, pvz., krovinių telkimo iniciatyvas; ragina stiprinti daugiarūšio krovininio transporto terminalų infrastruktūrą, veiksmingumą, tvarumą, tinkamumą ir prieinamumą, taip pat modernizuoti ir tvariai optimizuoti esamus įrenginius;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23f. palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė apie Investicijų į darnųjį transportą planą, kuriuo siekiama sumažinti riziką, susijusią su investicijomis, kuriomis siekiama mažinti transporto sektorių, kuriuose sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pvz., vandens ir aviacijos transporto sektorių, priklausomybę nuo iškastinio kuro; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta Draghi pranešime, skaičiuojama, jog metiniai investicijų į aviacijos ir vandens transporto sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikiai siekia atitinkamai 61 mlrd. EUR ir 39 mlrd. EUR; pabrėžia, kad, laikantis švarios pramonės kurso, kitoje DFP turėtų būti numatytas koordinuotas Europos finansavimas, kad būtų greitai vykdoma įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros plėtra, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų gamyba ir paskirstymas;

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23g. atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta Lettos pranešime, uostai yra ypatingos svarbos ES infrastruktūra, jie veikia kaip vartai į bendrąją prekybos rinką ir kaip pramonės klasteriai bei karinio mobilumo ir energetikos centrai, sykiu skatindami augimą ir darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad būsima ES uostų strategija turėtų stiprinti Europos uostų konkurencingumą ir jų esminį vaidmenį mažinant vandens transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, tiekiant laivams elektros energiją nuo kranto, gaminant ekologišką vandenilį ir prisidedant prie žiedinės ekonomikos; primena, kad būsimoje strategijoje turėtų būti įvertintas ir sprendžiamas jūrų maršrutų nukreipimo į ne ES uostus klausimas, nes tai, kaip pripažinta Lettos pranešime, kenkia ES konkurencingumui, klimato srities tikslams ir ES regionų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; mano, kad kitoje DFP investicijos į ES uostų sektorių turėtų būti gerokai padidintos;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 h dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23h. pabrėžia, kad, kaip nurodyta Lettos pranešime, judumas mieste yra itin svarbi Europos transporto ekosistemos sudedamoji dalis ir kad miesto vietovėms tenka spręsti sudėtingus iššūkius, susijusius su sauga, spūstimis ir aplinkos tvarumu; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal persvarstytą TEN-T reglamentą valstybės narės iki 2027 m. turi įgyvendinti darnaus judumo mieste planus ir tai turėtų būti paremta tinkamu finansavimu;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 i dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23 i. pabrėžia, kad ES finansavimas itin svarbus siekiant investuoti į tvarius ir pažangius kelių eismo saugumo sprendimus ir sparčiau pagerinti su kelių eismo saugumu susijusią padėtį visoje ES; primena, kad 2023 m. ES keliuose žuvo 20 418 žmonių ir daug buvo sunkiai sužeista; ragina Komisiją kitoje DFP užtikrinti, didinti ir stebėti ES investicijas į kelių eismo saugumą visose atitinkamose ES finansavimo programose, kad iki 2030 m. būtų perpus sumažintas žūčių ir sunkių sužalojimų keliuose skaičius, laikantis 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos ir 2050 m. visiškai saugaus eismo vizijos; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės EITP programos finansuoti tinkami veiksmai apima kelių eismo saugumo didinimą ir kad siekiant padidinti ES kelių eismo saugumą labai svarbu ją toliau taikyti; pabrėžia, kad kitoje DFP turėtų būti užtikrintas kelių saugumo finansavimas pagal ES finansuojamus projektus;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

29 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas;	29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą ir išsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas; ragina kartu su NATO parengti naują karinio mobilumo veiksmų planą, kuriame pirmenybė būtų teikiama dvejopo naudojimo infrastruktūros projektams, kuriais būtų sprendžiamas ES karinio mobilumo tinklo spragų klausimas ir jos būtų šalinamos;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžetu remti karinį mobilumą, kad būtų atnaujinama dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;	30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžetu remti karinį mobilumą, kad būtų statomos arba modernizuojamos TEN-T tinklo dalys, skirtos dvejopam naudojimui pagal prioritetines kryptis, visų pirma tarpvalstybinėse jungtyse, didinamas tiek karinis, tiek civilinis mobilumas ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos parengties, nes tai itin svarbu siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos ateityje ir išlaikyti gyvybiškai svarbų sąjungininkių saugumo paramos Ukrainai srautą; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų, išvadas, iš kurių matyti, kad karinių pajėgų ir ginkluotės judėjimui ES šalyse trukdo nepakankamas finansavimas ir pernelyg sudėtingas karinio mobilumo valdymas; prašo, laikantis Audito Rūmų rekomendacijos, užtikrinti, kad dvejopo naudojimo infrastruktūros finansavimas būtų labiau nuspėjamas;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	30a. šiame kontekste primygtinai ragina drastiškai padidinti karinio mobilumo biudžetą, atsižvelgiant į tai, kad, kaip skaičiuojama, vien tik keturiems karinio mobilumo koridoriams užbaigti reikia 70 mlrd. EUR investicijų; pakartoja, kad, atsižvelgiant į naujausią geopolitinę raidą, Tarybos radikalus – 75 proc. – karinio mobilumo finansavimo sumažinimas pagal dabartinę DFP, palyginti su Parlamento ir Komisijos pozicija, labai susilpnino šią politiką; primygtinai teigia, kad investuoti į karinį mobilumą pagal kitą DFP yra itin svarbu tam, kad būtų nustatytos galimybės užtikrinti greitą, veiksmingą ir skubų didelio masto karinės įrangos judėjimą ir humanitarinės pagalbos teikimą visame žemyne ir sudarytos sąlygos bendrai reaguoti į karines grėsmes ES valstybėms narėms ir jų sąjungininkėms; ragina įtraukti karinį mobilumą į Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengties finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;	31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių civilinės saugos, atsparumo klimato kaitai ir parengties finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą ir užtikrinti atsparumą jai vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir numatyti krizes, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; pabrėžia, kad ekstremalūs meteorologiniai ir klimato reiškiniai daro didelį poveikį transporto sektoriui, todėl reikia konkrečių ir integruotų priemonių transporto infrastruktūrai projektuoti, statyti, pritaikyti ir valdyti, kad jos atsparumas ir gebėjimas reaguoti į šiuos iššūkius būtų padidintas; pabrėžia, kad, remiantis Komisijos tyrimu, TEN-T tinklui pritaikyti prie šio amžiaus vidurio (2024–2075 m.) klimato sąlygų reikia maždaug 71 mlrd. EUR; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

32 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai, medicininius mokslinius tyrimus ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu;	32. primena, kad COVID-19 pandemija visame pasaulyje lėmė ekonominę ir socialinę sumaištį ir kad pagrindinė išvada yra ta, kad reikia investuoti į pasirengimą grėsmėms sveikatai, medicininius mokslinius tyrimus ir Sąjungos visuomenės sveikatos sistemų atsparumą; pabrėžia, kad tokios iniciatyvos kaip ES žalieji koridoriai, kurios sudarė sąlygas vykdyti pagreitintas TEN-T sienų kirtimo procedūras ir pasirodė esančios labai svarbios išlaikant prekių srautą visoje ES COVID-19 krizės metu, yra labai svarbios stiprinant tiekimo grandinės atsparumą ir parengtį; mano, kad kita DFP turi būti grindžiama dabartiniu programavimo laikotarpiu atliktu darbu;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;	33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; pažymi, kad transporto infrastruktūra, visų pirma uostai, oro uostai ir transporto mazgai, yra ypatingos svarbos infrastruktūra, pažeidžiama dėl hibridinių grėsmių, įskaitant kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos uostų aljanso viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuria siekiama nustatyti pažeidžiamumą, dalytis geriausia praktika ir ieškoti sprendimų, visų pirma kiek tai susiję su prekyba narkotikais ir nusikaltėlių tinklų įsiskverbimu į Europos uostus; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis;	37. pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti toliau sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos, pradedant kova su klimato kaita ir hidrologinio atsparumo didinimu, laikantis koordinuoto, integruoto ir tarpsektorinio požiūrio, ir baigiant pagalbos teikimu gaivalinių nelaimių atveju, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimu, sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, skurdo ir nelygybės mažinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių konkurencingumo ir saugumo didinimu; ypač pabrėžia, kad reikia remti Sąjungos pietines ir rytines kaimynines šalis; pabrėžia, kad pagal strategiją „Global Gateway“ turėtų būti toliau skatinamos strateginės investicijos į transporto infrastruktūrą trečiosiose šalyse, daugiausia dėmesio skiriant Europos pramonės strateginiams interesams;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	37a. pripažįsta svarbų ES ir Ukrainos solidarumo koridorių vaidmenį užtikrinant alternatyvius logistikos maršrutus, išlaikant ekonomikos srautus ir užtikrinant pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą; be to, pabrėžia, kad rengiantis būsimai Sąjungos plėtrai labai svarbu toliau stiprinti solidarumo koridorius su Ukraina ir Moldova;

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;	40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, taisykles ir bendras vertybes, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

41 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	41a. pabrėžia, kad veiksmingų ir modernių TEN-T jungčių su trečiosiomis šalimis išlaikymas ir stiprinimas bei tolesnė Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalių integracija yra strategiškai vertinga ES skatinant integraciją, bendradarbiavimą ir regioninį stabilumą, taip pat šalims kandidatėms siekiant sustiprinti savo ekonominę plėtrą;

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą;	46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, valstybių narių bendradarbiavimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą; pabrėžia, kad ES iniciatyvos, pvz., „Discover EU“, yra labai svarbios siekiant suteikti jaunimui galimybę susipažinti su Europa ir Sąjungos vertybėmis pasitelkiant mokymąsi, kultūrą ir vietos kultūros paveldo propagavimą;

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	46a. primena, kad pagal Europos socialinių teisių ramstį transportas yra viena iš pagrindinių paslaugų, kuriomis kiekvienas turi teisę naudotis; primena, kad Sutartyse transportas įvardijamas kaip bendrojo intereso paslauga; taip pažymima ir Draghi pranešime;

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	46b. atkreipia dėmesį į transporto sektoriuje esamą lyčių nelygybę, ypač kiek tai susiję ne tik su visų rūšių transporto sektoriaus darbo jėga, bet ir su kelių eismo saugumu ir judumu apskritai;

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

53 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	53a. pabrėžia, kad pagal lytį, amžių ir negalią suskirstyti duomenys yra svarbūs siekiant stebėti vienodas galimybes naudotis paslaugomis ir infrastruktūra; ragina daryti tikslines DFP investicijas, kad būtų užtikrinta saugi infrastruktūra pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams, didesnis viešojo transporto saugumas ir geresnės paslaugos, taip pat pasiekti, kad darbo vietos transporto sektoriuje būtų patrauklesnės ir tinkamesnės, be kita ko, moterims;

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

54 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
54. atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas tikslų integravimas geriausiai pasiekiamas taikant priemonių rinkinį, visų pirma formuojant politiką, atliekant išsamius poveikio vertinimus ir patikimą išlaidų ir, tam tikrais atvejais, išlaidų tikslų stebėjimą;	54. atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas tikslų integravimas geriausiai pasiekiamas taikant priemonių rinkinį, visų pirma formuojant politiką, atliekant išsamius poveikio vertinimus ir patikimą išlaidų, susijusių su teisės aktų įgyvendinimu, ir, tam tikrais atvejais, išlaidų tikslų stebėjimą;

Amendment  81

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;	57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių ir reikalingų darbuotojų, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	57a. pabrėžia, kad reikia padidinti decentralizuotų ES transporto agentūrų, visų pirma ES aviacijos saugos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros ir ES geležinkelių agentūros, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį veiksmingai įgyvendinant ES transporto politiką ir strateginius prioritetus, biudžetus, užtikrinant tokį finansavimą, kuris atitiktų jų atsakomybę gausėjančių iššūkių kontekste;

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

64 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruoti pakankami reagavimo į krizes pajėgumai;	64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruotas tiek išankstinis planavimas, tiek pakankami reagavimo į krizes pajėgumai;

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

65 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
65. pabrėžia, kad dabartinė DFP stokoja lankstumo ir pajėgumo prisitaikyti prie kintančių išlaidų prioritetų; mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, kad būtų galima pritaikyti išlaidų tikslus; pabrėžia, kad išlaidos tam tikrose srityse turi būti stabilesnės nei kitose srityse, kuriose labiau vertinamas lankstumas; pabrėžia, kad pasikartojantys perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti Sąjungos prioritetus, nes jie kenkia investicijoms ir kelia pavojų sutartų politikos tikslų įgyvendinimui;	65. pabrėžia, kad dabartinė DFP stokoja lankstumo ir pajėgumo prisitaikyti prie kintančių išlaidų prioritetų; mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, kad būtų galima pritaikyti išlaidų tikslus; pabrėžia, kad išlaidos tam tikrose srityse turi būti stabilesnės nei kitose srityse, kuriose labiau vertinamas lankstumas; pabrėžia, kad pasikartojantys perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti Sąjungos prioritetus, nes jie kenkia investicijoms ir kelia pavojų sutartų politikos tikslų įgyvendinimui, nes tam reikia ilgalaikio finansavimo;

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir atidžiai koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu;	72. pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį, būtina, kad išlaidos pagal kitą DFP būtų daug griežčiau suderintos su Sąjungos strateginiais politikos tikslais ir atidžiai koordinuojamos su išlaidomis nacionaliniu lygmeniu; primena, kad persvarstytame TEN-T reglamente valstybės narės raginamos suderinti nacionalinius transporto ir investicijų planus su reglamente nustatytais ES prioritetais; pasisako už tai, kad į kitą DFP būtų įtrauktos panašios priemonės, siekiant koordinuoti nacionalinius investicijų planus strateginėse Sąjungos srityse, pvz., transporto;

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

72 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	72a. pabrėžia, kad transporto sektorius dėl jau nurodytų ypatumų yra pagrindinis įvairių Sąjungos strateginių tikslų ramstis; remdamasis tuo pabrėžia, kad transportas turėtų būti pripažintas būtinąja politikos sritimi, kuriai reikalingas tvirtas, centralizuotas ir ilgalaikis finansavimas;

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
75. atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, kai kitoje DFP būtų taikomas EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelis, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę;	75. atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, kai kitoje DFP būtų taikomas EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelis, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą ir lėšų jam skyrimą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, nustatant realistiškas tarpines ir galutines reikšmes, kad būtų užtikrinti DFP tvarkaraštį atitinkantys ir laiku vykdomi mokėjimai, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę;

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTĖ GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį nuomonės referentė pareiškia, kad, rengdama šią nuomonę, iki jos priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Altrom SA

DG MOVE, European Commission

The European Automobile Manufacturers' Association (ACEA)

The European Rail Supply Industry Association (UNIFE)

The European Transport Workers’ Federation (ETF)

The European Transport Safety Council (ETSC)

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima nuomonės referentė.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, nuomonės referentė pareiškia, kad ji atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	18.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+ : 33 - : 5 0 : 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adrian-George Axinia, Tom Berendsen, Rachel Blom, Nikolina Brnjac, Nina Carberry, Benoit Cassart, Vivien Costanzo, Johan Danielsson, Valérie Devaux, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Borja Giménez Larraz, Sérgio Gonçalves, Roman Haider, Dariusz Joński, François Kalfon, Martine Kemp, Sophia Kircher, Elena Kountoura, Luis-Vicențiu Lazarus, Julien Leonardelli, Vicent Marzà Ibáñez, Milan Mazurek, Alexandra Mehnert, Ştefan Muşoiu, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Matteo Ricci, Arash Saeidi, Marjan Šarec, Andreas Schieder, Rosa Serrano Sierra, Virginijus Sinkevičius, Kai Tegethoff, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Maciej Wąsik
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Carlo Fidanza, Marianne Vind
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Niels Geuking

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

33	+
ECR	Axinia Adrian-George, Fidanza Carlo
NI	Lazarus Luis-Vicentiu
PPE	Berendsen Tom, Brnjac Nikolina, Carberry Nina, Falca Gheorghe, Geuking Niels, Gieseke Jens, Giménez Larraz Borja, Jonski Dariusz, Kemp Martine, Kircher Sophia, Mehnert Alexandra, Vozemberg-Vrionidi Elissavet
Renew	Cassart Benoit, Devaux Valérie, Oetjen Jan-Christoph, Sarec Marjan
S&D	Costanzo Vivien, Danielsson Johan, Gonçalves Sérgio, Kalfon François, Musoiu Stefan, Ricci Matteo, Schieder Andreas, Serrano Sierra Rosa, Vind Marianne
The Left	Kountoura Elena, Saeidi Arash
Verts/ALE	Marzà Ibáñez Vicent, Sinkevicius Virginijus, Tegethoff Kai

 

5	-
ESN	Mazurek Milan
PfE	Blom Rachel, Haider Roman, Leonardelli Julien, Olivier Philippe

 

1	0
ECR	Wasik Maciej

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (0  :  susilaikė28.3.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Adrian‑Dragoş Benea

 

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 skyrių,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso1a, ____________________________ 1a OL L 74, 2014 3 14, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2014/240/oj.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2023 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl galimybių padidinti nacionalinių valdžios institucijų pagal pasidalijamojo valdymo principą atliekamų auditų ir patikrinimų patikimumą1a, __________________________________ 1a OL C, C/2024/4207, 2024 7 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4207/oj.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 20 d. Regionų komiteto nuomonę „Atnaujinta sanglaudos politika po 2027 m.: nė vieno nepalikti nuošalyje. RK atsakas į aukšto lygio grupės dėl sanglaudos politikos ateities ataskaitą ir į 9-ąją sanglaudos ataskaitą“,

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 11 d. Komisijos komunikatą „Rengiantis kitai daugiametei finansinei programai“ (COM(2025)0046),

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 22/2024 „Dvigubas finansavimas iš ES biudžeto“1a, __________________________________ 1a OL C, C/2024/6375, 2024 10 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6375/oj.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo devintąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą (2024/2107(INI)),

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;	C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas; kadangi ES investicijos yra pagrindinė viešųjų investicijų varomoji jėga daugelyje valstybių narių;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ca. kadangi dėl ribotų išteklių ir politikos krypčių gausos būtina nustatyti aiškią hierarchiją; kadangi Sutartyse sanglauda įtvirtinta kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų, atspindintis pamatinį Sąjungos principą puoselėti valstybių narių ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir yra pagrindinis mechanizmas, kuriuo naudodamasi Sąjunga teikia apčiuopiamos naudos savo piliečiams; kadangi tinkamai finansuojama ir veiksmingai įgyvendinama sanglaudos politika stiprina visuomenės pasitikėjimą Europos projektu ir atlieka lemiamą vaidmenį skatinant Europos integraciją, parodydama Sąjungos įsipareigojimą siekti subalansuoto ekonomikos augimo ir konkurencingumo;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Cb. kadangi 29 % ES piliečių vis dar gyvena regionuose, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 % ES vidurkio, o maždaug 135 mln. žmonių gyvena vietovėse, kurios pamažu atsilieka;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Cc. kadangi regioninei plėtrai ir sanglaudai skirtos išlaidos iš Sąjungos biudžeto turėtų atitikti subsidiarumo principą, pagal kurį išlaidos turėtų būti programuojamos tinkamiausiu vietos ar regioniniu lygmeniu; kadangi bet kokie centralizavimo bandymai nukreipti regioninės plėtros finansavimą per vieną nacionalinį planą pakenktų subsidiarumo principui ir pagrindiniams sanglaudos politikos tikslams;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
D. kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), sukurta po COVID-19 pandemijos, sudarė sąlygas dideliems papildomiems investicijų pajėgumams – 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir taip paskatintas greitas atsigavimas ir ekonomikos augimas iš naujo ir paremta žalioji ir skaitmeninė pertvarka; kadangi po 2027 m. NGEU nebus taikoma;	D. kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), sukurta po COVID-19 pandemijos, sudarė sąlygas dideliems papildomiems investicijų pajėgumams – 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir tai turėjo lemti greitą atsigavimą ir ekonomikos augimą iš naujo ir paremti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas; kadangi po 2027 m. NGEU nebus taikoma; kadangi NGEU dotacijų komponentas, kuris bus finansuojamas pasinaudojant ES biudžetu, yra susijęs su bendru skolinimusi ir rizikos pasidalijimu, todėl negali būti laikomas nebrangia priemone; kadangi Komisija dar turi įvertinti dėl NGEU gautą rezultatą;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Da. kadangi 2021–2027 m. sanglaudos politikos lėšų įsisavinimas vyko lėčiau nei ankstesniu programavimo laikotarpiu ne dėl sumažėjusios paklausos valstybėse narėse ar regionuose, o dėl pavėluoto sektorių teisės aktų priėmimo, sistemingo vėlavimo patvirtinti veiksmų programas, pereinamojo laikotarpio tarp daugiamečių finansinių programų, nacionalinių valdymo institucijų vykdomo „NextGenerationEU“ lėšų prioritetų nustatymo, ribotų administracinių gebėjimų ir pernelyg sudėtingų biurokratinių procedūrų; kadangi valstybės narės ir regionai gali atidėti skirtų lėšų įsisavinimą, laukdami galimo pratęsimo pagal N+3 taisyklę;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
E. kadangi pasitelkiant NGEU sustiprintas Sąjungos biudžetas padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą;	E. kadangi pasitelkiant NGEU sustiprintas Sąjungos biudžetas, ypač sanglaudos politikos finansavimas, naudojant tokias priemones kaip Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva (CRII) ir CRII+, sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje (CARE), lanksti pagalba teritorijoms (FAST-CARE) ir įperkamos energijos rėmimas (SAFE), padėjo sušvelninti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir reaguoti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; kadangi Sąjungos biudžetas vis dar nepakankamai parengtas dydžio, struktūros ir taisyklių požiūriu, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, kai reikia prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, kartu išlaikant jo struktūrinį metodą, reaguoti į sukrėtimus ir į krizes ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą, taip pat užtikrinant, kad visi regionai, ypač tie, kurie susiduria su ekonominiais skirtumais, demografiniu nuosmukiu ar struktūriniais sunkumais, gautų pakankamai išteklių savo atsparumui ir darniam vystymuisi remti;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ea. kadangi per praeitą Parlamento kadenciją sanglaudos politika de facto tapo pirmuoju skubios finansinės paramos šaltiniu bet kokiam iššūkiui ar nenumatytam įvykiui, o tai lėmė nuolatinius reguliavimo sistemos pokyčius ir pakenkė politikos strateginiam tikslui; kadangi 2025 m. vasario 11 d. komunikate Komisija aiškiai pripažino, kad šie ad hoc sprendimai yra nepakankami ;
	__________________

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Eb. kadangi visais valdžios lygmenimis – nacionaliniu, regioniniu ir vietos – dalijamasi atsakomybe užtikrinti, kad europiečiai galėtų gyventi demokratinėje, konkurencingoje, teisingoje ir saugioje Europos Sąjungoje; kadangi tik bendromis ir suderintomis pastangomis, grindžiamomis tvirtu daugiapakopio valdymo požiūriu, galima veiksmingai sutelkti pajėgumus, lėšas ir partnerystes siekiant kartu siekti bendros gerovės ir atsparumo;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ec. kadangi Europos Sąjungos miestai ir regionai yra Europos projekto pagrindas, padedantis piliečių labui įgyvendinti ES politiką; kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant socialinę, ekonominę, aplinkos ir fizinę infrastruktūrą, kuri palaiko bendruomenes, įmones, rinkas, darbo vietas, ūkininkus ir MVĮ; kadangi visuomenės pasitikėjimas vietos ir regionų valdžios institucijomis 2024 m. pasiekė 60 %, t. y. aukščiausią lygį tarp visų valdymo lygmenų, ir tai pabrėžia jų pagrindinį vaidmenį skatinant demokratinį legitimumą ir veiksmingą politikos formavimą;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ed. kadangi vietos lygmens integruotaisiais investicijų planais sudaromos sąlygos vykdyti politiką, pritaikytą konkretiems bendruomenių poreikiams, didinant ES veiksmų veiksmingumą, teisėtumą ir teritorinę sanglaudą; kadangi tokiais planais skatinamas savivaldybių ir pagrindinių vietos subjektų, įskaitant įmones, pramonės šakas, finansininkus, bendruomenes ir NVO, bendradarbiavimas siekiant kompleksinių sprendimų užimtumo, ekonomikos augimo ir poveikio klimatui neutralumo srityse; kadangi įgaliojimų suteikimas regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bendrai rengti šiuos planus leidžia ES išnaudoti visą savo investicijų transformatyvųjį potencialą, užtikrinant įtraukesnį ir veiksmingesnį požiūrį į vystymąsi;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ee. kadangi naujas sukurtas už ES reikalus atsakingų regionų ir vietos tarybų narių tinklas, kurį bendrai valdo Europos regionų komitetas ir Europos Komisija, didina jų gebėjimą rinkti informaciją apie tai, kaip Sąjunga veikia vietos lygmeniu, taip pat jų gebėjimą susieti Sąjungą su piliečiais per subnacionaliniu lygmeniu išrinktus lyderius;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės neatpažįstamai pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;	F. kadangi nuo tada, kai buvo priimta dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP), politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės pasikeitė, tai dar labiau padidino pagrindinius struktūrinius iššūkius Sąjungai ir todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti DFP 2024 m.;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai pritaikyti, visapusiškai laikantis principo „nekenkti sanglaudai“; kadangi Komisijos pasiūlyme turėtų būti įvertinti dabartiniai ir atsirandantys iššūkiai, kad ateityje būtų išvengta esminių DFP išlaidų kategorijų peržiūrų;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ga. kadangi dabartiniai geopolitiniai iššūkiai rodo, kad reikia konsoliduoto ir nuoseklaus požiūrio Europos lygmeniu siekiant užtikrinti žemyno saugumą ir gynybą, taip pat ekonominę ir socialinę sanglaudą, kartu skatinant tarpsektorinį konkurencingumą; kadangi dėl didėjančios tarptautinės įtampos ir kylančios rizikos reikia lankstesnio biudžeto, kuriuo būtų galima skubiai reaguoti į Sąjungos strateginius poreikius ir padėti valstybėms narėms valdyti krizes;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
H. kadangi, siekiant kompensuoti biudžeto trūkumus, buvo rasta daug alternatyvių sprendimų, dėl kurių biudžetas tampa neskaidresnis ir trukdoma Parlamentui vykdyti savo, kaip teisės aktų leidėjo ir biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį ir užtikrinti vykdomosios valdžios atskaitomybę;	H. kadangi, siekiant kompensuoti biudžeto trūkumus, buvo rasta daug alternatyvių sprendimų ir keletas skubos tvarka priimtų teisės aktų pakeitimų, susijusių, inter alia, su 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. sanglaudos politikos išteklių perskirstymu, dėl kurių biudžetas tampa neskaidresnis ir trukdoma Parlamentui vykdyti savo, kaip teisės aktų leidėjo ir biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį ir užtikrinti vykdomosios valdžios atskaitomybę;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ha. kadangi 1980–2022 m. dėl ekstremalių orų ir klimato sąlygų patirta daugiau kaip 650 mlrd. EUR ekonominių nuostolių: kadangi, be to, kaip pabrėžiama Europos aplinkos agentūros pirmajame klimato rizikos vertinime (ataskaita Nr. 1/2024), klimato kaitos padariniai turi įtakos visam Europos žemynui, tačiau dėl socialinių ir ekonominių veiksnių neproporcingai paveikia pažeidžiamus gyventojus, o tai dar labiau apsunkina pažeidžiamų grupių galimybes atsigauti po nelaimių, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, pvz., užtikrinti savo žmonių saugą ir saugumą, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, kartu užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kuri išlieka vienu iš pagrindinių ES tikslų, kaip nustatyta ES sutarties 3 straipsnyje ir SESV 174 ir 175 straipsniuose; todėl primygtinai reikalauja bent jau išlaikyti bendrą DFP apimtį;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų;	2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, įskaitant bendrosios rinkos konsolidavimą, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms ir pagerinti jų gyvenimo kokybę, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių teigiamų rezultatų ES piliečiams;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;	4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti strategiškesnį planavimą, pagrįstą aiškiais ir išsamiais duomenimis bei poveikio vertinimais, ir tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
5. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;	5. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų finansuoti savo strateginiu požiūriu svarbiausių sričių politiką, kaip antai sanglaudos politiką, kaip nurodyta toliau, kartu pripažįstant, kad pagal naująją DFP kartu turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo, kad būtų galima prisitaikyti prie atskirų regionų ir valstybių narių poreikių;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kuri yra būtina bendrosios rinkos veikimui, užtikrinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę, atsižvelgiant į vietos ir regioninius ypatumus bei tradicijas;

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6a. pabrėžia 2024 m. vasario mėn. aukšto lygio sanglaudos politikos ateities grupės ataskaitos išvadas, iš kurių matyti, kad konkurencingumas ir ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda yra dvi tos pačios monetos pusės; pabrėžia, kad, be to, kas išdėstyta M. Draghi ir E. Lettos pranešimuose, ES konkurencingumo siekiai priklauso nuo tvirtesnio partnerystės principo ir ryžtingo ilgalaikio įsipareigojimo vykdyti sanglaudos politiką; yra įsitikinęs, kad norėdama padidinti savo išorinį konkurencingumą ES turi išnaudoti visų ES teritorijų potencialą;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6b. mano, kad teritorinė politika yra itin svarbi sėkmingam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi; primena, kad pagrindiniai ES konkurentai, siekdami sustiprinti savo ekonomiką, vėl sutelkė dėmesį į teritorinius aspektus;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
7. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Letta ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį darbo vietų kokybei ir europiečių gyvenimo lygiui ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbo galimybių trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja protų nutekėjimo iš Europos rizika;	7. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Lettos ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį darbo vietų kokybei ir europiečių gyvenimo lygiui ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbo galimybių ir kokybiškų paslaugų trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja gyventojų skaičiaus mažėjimo ir protų nutekėjimo iš tam tikrų ES valstybių narių ir regionų, ypač mažiau išsivysčiusių, kaimo ir atokiausių regionų, ir iš ES rizika; mano, kad šis reiškinys paaštrina ES veikiančią demografinę krizę;

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį;	8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį teikiant pirmenybę strateginiams sektoriams, palaikant nuolatinį ir tvirtą bendradarbiavimą su ekonominės veiklos vykdytojais, stiprinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, supaprastinant ir mažinant biurokratiją;

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	8a. pritaria M. Draghi pranešimo raginimui sutelkti ES pastangas ten, kur jos teikia didžiausią pridėtinę vertę, užtikrinant visapusišką principo „nekenkti sanglaudai“ laikymąsi; mano, kad šis požiūris leis vietos ir regionų valdžios institucijoms aktyviai formuoti ES politiką ir tikslus atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, ypatumus ir gebėjimus, kartu išsaugant partnerystės principą, kaip pagrindinį ES valdymo ir pasidalijamojo valdymo elementą;

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	8b. pabrėžia, kad M. Draghi pranešime išdėstyta miestų ir miesto vietovių strateginė vizija, kurioje ES raginama išplėsti galimybes didesniam skaičiui miestų ir regionų dalyvauti pagrindiniuose sektoriuose, skatinančiuose augimą ateityje, ir pabrėžiama būtinybė remtis esamomis iniciatyvomis, pvz., inovacijų slėniais, nulinio pagreičio slėniais ir vandenilio slėniais, siekiant skatinti ekonomikos transformaciją; pabrėžia, kad kitame ES biudžete pirmenybė turi būti teikiama teritoriniam konkurencingumo aspektui, užtikrinant, kad ES lėšomis būtų stiprinama vietos infrastruktūra ir viešosios paslaugos, kartu skatinant pramonės plėtrą, darbo vietų kūrimą ir rinkos plėtrą, siekiant sukurti atsparią Europos ekonomiką, kuri būtų naudinga pramonei ir piliečiams;

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;	10. primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų dedama daugiau pastangų siekiant kuo labiau padidinti potencialų Europos investicijų banko grupės ir kartu kitų tarptautinių ir nacionalinių finansų įstaigų vaidmenį teikiant paskolas strateginėse politikos srityse, pvz., klimato, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, deramo, tvaraus ir įperkamo būsto ir pastaruoju metu – su dvejopu naudojimu susijusiems gynybos projektams;

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;	11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą, kad būtų išvengta vystymosi skirtumų tarp ES regionų ir valstybių narių; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11a. pabrėžia, kad reikia mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį tarp ES regionų ir valstybių narių; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog regionai ir įmonės galėtų naudotis inovacijų sprendimais, kurie leistų jiems integruotis į gamybos grandines ir prisidėtų prie ekonomikos augimo ir didesnio našumo;

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11b. ragina teikti didesnę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ypatingą dėmesį skiriant sprendimams, kuriais stiprinama jų ekonominė integracija, pvz., logistikos centrams, mikrofinansų centrams, skirtiems MVĮ mažiau palankiose vietovėse, ir regioninėms MVĮ ir švietimo įstaigų partnerystės platformoms, siekiant skatinti inovacijas, konkurencingumą ir darnų vystymąsi;

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11c. pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, sanglaudos fondų ir privačių investicijų pritraukimo svarbą siekiant kuo labiau padidinti mokslinių tyrimų poveikį novatoriškas idėjas paverčiant produktais ir paslaugomis, kuriais remiamas Europos konkurencingumas pasauliniu lygmeniu;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11d. pabrėžia, kad bet koks būsimas Konkurencingumo fondas ir programą „Europos horizontas“ pakeisiančios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos turi išlikti prieinamos miestams ir regionams, pripažįstant jų lemiamą vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, technologinę pažangą ir teritorinę sanglaudą;

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energijos gamybai ir infrastruktūrai, įskaitant saugojimo pajėgumus, energetinį saugumą, junglumą ir energetikos infrastruktūros apsaugą, transporto, vandens ir skaitmeninei infrastruktūrai, taip pat inovacijas, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę, ir transeuropiniuose energetikos tinkluose (TEN-E) ir transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) numatytų Europos vidaus koridorių spartinimui; atkreipia dėmesį į būtinybę didinti paramą energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektams periferinėse ir kaimo vietovėse; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12a. pripažįsta, kad energetinis saugumas yra pagrindinis Sąjungos atsparumo ir konkurencingumo elementas, ir ragina skirti didesnį finansavimą energijos vartojimo efektyvumui ir projektams, kuriais mažinama priklausomybė nuo išorės energijos šaltinių ir remiamos mažos energijos kainos namų ūkiams ir pramonei;

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	12b. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti būsimomis pasienio regionų vystymosi ir augimo priemonėmis („BridgeForEU“), kad sumažintų biurokratinę naštą tarpvalstybiniams projektams;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;	13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus; pripažįsta, kad konkurencingumas kuriamas nuo pat pradžių, pradedant nuo vietos ir regioninio lygmenų; pabrėžia, kad todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad sanglauda kartu su aukštesnio lygio įgūdžiais ir naujovėmis, MVĮ palankia verslo aplinka bei aplinkos tvarumu, taip pat paramos šeimoms politika yra esminės konkurencingumo sąlygos;

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13a. ragina kitame ES biudžete pirmenybę teikti konkurencingumui didinant viešąsias investicijas ir pripažįstant jo teritorinį aspektą, užtikrinant, kad finansavimo strategijos būtų pritaikytos prie nacionalinio, regioninio ir vietos socialinio ir ekonominio potencialo;

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;	14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį bei užtikrinti teisę pasilikti; primena, kad iš sanglaudos politikos fondų pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais remiama vietos ir regionų pramonė ir ekonomikos sektoriai, siekiant sukurti tvirtą ekonominę aplinką, kuri užtikrintų gerai apmokamas darbo vietas ir sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą; pabrėžia, kad pasitelkiant fondus ir vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ bei Teisingos pertvarkos fondas Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms visuose jų profesinio gyvenimo etapuose pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;	17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį padedant pasiekti masto ekonomiją ir padidinti našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti didelį finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
18. primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę ir stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama decentralizuotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principu, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;	18. primena, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra Europos integracijos kertinis akmuo ir gyvybiškai svarbi užtikrinant Sąjungos vienybę solidarume ir stiprinant bendrąją rinką, todėl ji turėtų būti vienas iš pagrindinių kitos DFP ramsčių; pabrėžia, kad modernizuota sanglaudos politika turi būti grindžiama išankstinės perspektyvos, decentralizuotu, integruotu, teritoriniu, daugiapakopiu valdymu ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi pasidalijamojo valdymo, subsidiarumo ir partnerystės principais, visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas; todėl prieštarauja bet kokiai sanglaudos politikos centralizavimo pagal principą „iš viršaus į apačią“ reformai;

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18a. mano, kad kitoje DFP turėtų būti išlaikyta arba net padidinta sanglaudos politikai skirta viso biudžeto dalis, kad būtų išsaugotas jos pagrindinis vaidmuo mažinant regioninius skirtumus ir formuojant atsparesnę ir konkurencingesnę Europą, kuri nė vieno nepalieka nuošalyje; pabrėžia, kad bet koks sanglaudos politikos finansavimo sumažinimas pakenktų Sąjungos įsipareigojimui siekti subalansuoto ir darnaus vystymosi, ypač mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose;

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18b. mano, kad regioninis BVP vienam gyventojui turi išlikti pagrindiniu kriterijumi nustatant valstybių narių asignavimus pagal sanglaudos politiką; mano, kad regionų BVP vienam gyventojui galėtų būti papildytas kitais regionų socialiniais ir ekonominiais rodikliais (pvz., socialiniais, demografiniais ir kt.), kurie padėtų tiksliau atspindėti regionų socialinę ir ekonominę padėtį;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18c. ragina nustatyti bendro finansavimo normą NUTS 3 lygmeniu, kad ji tiksliau atspindėtų vietos plėtros lygį ir biudžeto pajėgumus, į kuriuos gali būti nepakankamai atsižvelgta atliekant NUTS 2 lygmens vertinimus; pabrėžia, kad konkretesnis bendro finansavimo nustatymo metodas pagerintų finansavimo asignavimų tikslumą ir teisingumą, užtikrinant, kad ištekliai būtų nukreipiami ten, kur jų labiausiai reikia regioniniams skirtumams mažinti;

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18d. pabrėžia, kad Sanglaudos fondas turėtų ir toliau teikti tinkamą paramą valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui nesiekia 90 % 27 ES valstybių narių vidurkio, kad būtų plėtojama jų didelio masto transporto, aplinkos ir energetikos infrastruktūra;

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18e. pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą įgyvendinant ES politiką ir jų lemiamą vaidmenį siekiant bendrų ES politikos tikslų;

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18f. pabrėžia partnerystės principo, pagal kurį regioninės ir vietos valdžios institucijos visapusiškai įtraukiamos į visus su sanglaudos politika susijusių sprendimų priėmimo proceso etapus – nuo projektavimo iki programavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos – svarbą, taip pat suinteresuotųjų subjektų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą; pabrėžia, kad partnerystė leidžia veiksmingai rengti ir įgyvendinti vietos investicijų planus, stiprinant demokratinį teisėtumą ir strateginį koordinavimą;

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18g. primygtinai reikalauja taikyti partnerystės principą, kaip išdėstyta Bendrųjų nuostatų reglamento 8 straipsnyje1a; pabrėžia, kad jo taikymas neturėtų apsiriboti vien tik konsultacijomis dėl žymėjimo langeliais, bet turi apimti struktūrinį, reguliarų ir privalomą visų susijusių valdymo lygmenų bendradarbiavimą arba sutartinius susitarimus ir būti tikru mechanizmu nustatant bendrus prioritetus, grindžiamus prasmingu vietos ir regionų indėliu; primygtinai reikalauja, kad teisingas partnerystės principo įgyvendinimas būtų laikomas įgalinančia sąlyga veiksmų programoms patvirtinti ir turėtų ir toliau būti būtina sąlyga su sanglaudos politikos fondais susijusioms programoms patvirtinti ateityje; __________________________________ 1a 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo+“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, (OL L 231, 2021 6 30, p. 159, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj.

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 h dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18h. siūlo į Bendrųjų nuostatų reglamentą įtraukti persvarstytą Europos partnerystės elgesio kodeksą; ragina Komisiją išnagrinėti priemones, skirtas sustiprinti Parlamento priežiūros ir stebėsenos įgaliojimus, susijusius su partnerystės susitarimais ir programomis;

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 i dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18i. mano, kad perspektyvios partnerystės principas turi būti tvirtai pagrįstas subsidiarumo principu, užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių ir kad būtų reguliariai vertinama, ar jie atitinka ES, nacionalinės ir regioninės teisės aktus;

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 j dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18j. mano, kad Komisija turi konsultuotis su regionų ir vietos valdžios institucijomis prieš formuojant politiką ir prieš siūlydama bet kokius politikos pakeitimus, kurie galėtų joms turėti įtakos; visų pirma mano, kad iš valdžios institucijų subnacionaliniu lygmeniu surinkta grįžtamoji informacija turėtų būti naudojama rengiant būsimą DFP;

Pakeitimas  60

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 k dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18k. pabrėžia, kad reikia daug geresnio bendradarbiavimo ir bendravimo su vietos subjektais ir pilietine visuomene, o labiausiai su piliečiais, sprendžiant su jų poreikiais, baimėmis ir rūpesčiais susijusius klausimus, vykdant konkrečius projektus naudojant sanglaudos fondus;

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 l dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18l. primena principą „nekenkti sanglaudai“, kuris reiškia, kad jokiais veiksmais neturėtų būti trukdoma konvergencijos procesui arba prisidedama prie regioninių skirtumų didinimo; primena, kad visos ES politikos kryptys apskritai turėtų prisidėti prie subalansuotos regioninės plėtros, ir ragina rengiant išlaidų programas šį principą įtraukti kaip kompleksinį principą; mano, kad teritorinio poveikio vertinimai (TPV) yra geriausias būdas įgyvendinti principą „nekenkti sanglaudai“; ragina atlikti visų naujų ES iniciatyvų sanglaudos patikrą siekiant išvengti sanglaudos tikslų dubliavimo ir užtikrinti pridėtinę vertę;

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;	19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su ekonominiais, socialiniais ir teritoriniais skirtumais, regioninės plėtros spąstais, teisinga pertvarka, junglumo ir esminių kokybiškų viešųjų paslaugų trūkumu tam tikrose teritorijose, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, pramonės pertvarka, demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, taip pat aplinkos būklės blogėjimu, įskaitant biologinės įvairovės nykimą; ypač pabrėžia didesnės sanglaudos politikos paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių, remiantis Europos įperkamo būsto strategija;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19a. mano, kad ES turėtų investuoti į socialinę sanglaudą, kad užtikrintų prieinamas, įperkamas ir pritaikomas socialines paslaugas visiems, įskaitant pažeidžiamas grupes, pvz., asmenis su negalia; ragina skirti tinkamą finansavimą kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, visų pirma marginalizuotose bendruomenėse ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pabrėžia, kad vystymuisi būtinas lyčių aspektas; pabrėžia, kad tai, be kita ko, apima tikslines priemones, skirtas moterims kaimo vietovėse, kuriomis siekiama pagerinti moterų užimtumo lygį, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, švietimą, įgūdžius ir galimybes;

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19b. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas ir toliau turi būti prieinamas visiems regionams (išsivysčiusiems, pereinamojo laikotarpio ir mažiau išsivysčiusiems), kad jie galėtų spręsti savo konkrečius uždavinius;

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19c. vis dėlto primena, kad vykdant sanglaudos politiką daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nepalankiausias sąlygas turintiems regionams, pvz., kaimo vietovėms, rytiniams pasienio regionams, pramonės pertvarkos veikiamoms vietovėms, didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pvz., labai retai apgyvendintiems šiauriniams regionams ir saloms, pasienio ir kalnuotiems regionams, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, ir atokiausiems regionams, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje;

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19d. pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti skatinamas konkurencingumas ir vidinis augimas tokiuose regionuose, investuojant į darbo vietų kūrimą, įgūdžių išsaugojimo programas, transportą ir skaitmeninį junglumą; teigia, kad tokiomis priemonėmis turėtų būti skatinama teisė pasilikti, mažinamas protų nutekėjimas ir jaunų žmonių bei moterų migracija iš šių regionų; pabrėžia, kad investicijos į įperkamą būstą ir galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūra, švietimu, pašto ir bankininkystės paslaugomis, yra vienodai svarbios siekiant pakeisti talentų migracijos kryptį;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19e. pabrėžia, kad tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo priemonės, pvz., INTERREG, turi būti stiprinamos ir plečiamos, pripažįstant, kad sprendžiant sudėtingus uždavinius reikia imtis koordinuotų veiksmų, neapsiribojančių individualiais regioniniais pajėgumais; pabrėžia, kad reikia stabilios ir nuolatinės sistemos, kuri sustiprintų strateginį INTERREG programų vaidmenį skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, regioninę integraciją ir subalansuotą teritorinę plėtrą visoje ES;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19f. pabrėžia, kad išplėtus integruotų teritorinių investicijų (ITI) planus ir išnaudojus visą jų potencialą jie galėtų tapti būsimos sanglaudos politikos kertiniu akmeniu; mano, kad ITI, veikdamos kaip investavimo sistemos, suderintos su nacionalinėmis ir vietos strategijomis, gali skatinti koordinuotą plėtrą ir stiprinti kolektyvinį atsparumą;

 

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19g. primena, kad, kaip numatyta SESV 349 straipsnyje, atokiausiems regionams reikia tinkamos ir didesnės finansinės paramos, ypač atsižvelgiant į maisto ir energijos tiekimo savarankiškumą, paramą pagrindinei infrastruktūrai ir vietos darbuotojams bei įmonėms, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su atokumu, salų padėtimi ir didelėmis pragyvenimo išlaidomis; todėl mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrintas tinkamas finansavimas atokiausiems regionams, visų pirma iš sanglaudos politikos fondų ir specialių asignavimų pagal Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), taip pat pagal Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą (EJRŽAF) ir atokiausiems regionams ir saloms skirtas programas (POSEI); be to, pabrėžia, kad reikia numatyti specialius prieigos mechanizmus siekiant kuo labiau padidinti atokiausių regionų dalyvavimą Sąjungos programose, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, inovacijų ir aplinkos politikos programose;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 h dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19h. ragina kuo greičiau parengti ir įgyvendinti salų paktą, dalyvaujant pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, būtent nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojams, pilietinei visuomenei, akademinei bendruomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms, remiantis miestų pakto ir būsimo kaimų pakto modeliu;

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 i dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19i. pabrėžia vietove grindžiamo požiūrio svarbą, ypač atsižvelgiant į įvairius iššūkius, su kuriais susiduria kaimo ir miesto vietovės; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors efektyvaus energijos vartojimo atnaujinimo ir laisvų darbo vietų problemų sprendimo įperkamumas kaimo vietovėse kaimo bendruomenėms yra egzistencinis, miesto vietovėse pagrindiniai iššūkiai yra gyventojų perteklius ir benamystė;

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 j dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19j. pabrėžia, kad kaimo regionų vystymasis pagal sanglaudos politiką turi būti holistinis ir kad tiesiog sutelkiant dėmesį į žemės ūkio plėtrą kaimo vietovėse neatsižvelgiama į esminius iššūkius, pvz., susijusius su demografija, junglumu, skaitmenine transformacija, kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumu, todėl šie darbuotojai, ypač moterys ir jaunimas, ieškantys galimybių ne žemės ūkyje, lieka nuošalyje;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 k dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19k. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) kartu su sanglaudos politikos fondais yra labai svarbus remiant kaimo vietoves ir užtikrinant subalansuotą teritorinę plėtrą; pabrėžia, kad jei EŽŪFKP ir toliau priklausys bendrajai žemės ūkio politikai, jo reglamentavimo sistema turi būti suderinta su sanglaudos politika, kad būtų sustiprinta sinergija, sumažintas administracinis sudėtingumas ir sudarytos sąlygos veiksmingai įgyvendinti iš įvairių šaltinių finansuojamus kaimo plėtros projektus;

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 l dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19l. pabrėžia, kad miesto vietovės, siekdamos savo tvarumo tikslų, susiduria su sunkumais, kurie skiriasi nuo kaimo vietovių tvarumo tikslų; ragina parengti metropolinėms zonoms pritaikytą darbotvarkę;

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 m dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19m. be to, ragina miestams, regionams ir miestų valdžios institucijoms suteikti daugiau galimybių gauti ES finansavimą;

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 n dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19n. ragina sukurti supaprastintą ir racionalizuotą mechanizmą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti tiesioginį finansavimą miestams pagal kitą DFP, įtraukiant pažangiąsias sąlygas;

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 o dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19o. ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, su kuria susiduria milijonai šeimų ir jaunuolių; ragina daugiau investuoti į tvaraus ir efektyviai energiją vartojančio būsto sprendimus visuose ES regionuose, mažinant būstų trūkumą ir aukštą socialinės atskirties lygį; pabrėžia strateginę investicijų į sanglaudos politiką svarbą šiuo atžvilgiu;

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 p dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19p. mano, kad pastatų, ypač pažeidžiamų ir energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, arba, kai taikoma, socialinio būsto ir viešųjų pastatų renovacija turėtų būti tinkamai finansuojama dotacijomis, finansinėmis paskatomis ir kitomis politikos priemonėmis;

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 q dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19q. pabrėžia naujojo europinio bauhauzo (NEB) potencialą pertvarkant vietoves ir infrastruktūros objektus, ypač tuos, kurios siejamos su skurdu ir apleistumu; mano, kad NEB finansavimo ir matomumo didinimas būtų ypač naudingas projektams, kurie paprastai nepritraukia privačiųjų investicijų, bet turi didžiulę reikšmę vietos gyventojams;

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;	20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma rytiniams pasienio regionams; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti papildomą paramą; pabrėžia, kad svarbu pritaikyti sanglaudos politiką prie besikeičiančios geopolitinės padėties, sukuriant prie rytinės sienos esantiems regionams, įskaitant ES šalis kandidates, pritaikytą požiūrį; pasisako už dideles investicijas į junglumo stiprinimą ir tinkamą INTERREG programų finansavimą tuose regionuose;

Pakeitimas  81

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka;	21. pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su konkurencingumu, ekonomikos modernizavimu ir visuomenės atsparumu, todėl pagal DFP po 2027 m. turi būti toliau remiama dvejopa pertvarka; primena, kad sanglaudos politikos fondai buvo labai svarbūs šiems pereinamojo laikotarpio procesams; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, būtina iš naujo įvertinti ES strategijas, kuriomis siekiama dvejopos pertvarkos, įtraukiant regionines ir vietos valdžios institucijas bei ekonomikos ir pilietinius subjektus, kurie naudoja sanglaudos fondus, kad mūsų ekonomika ir visuomenė taptų ekologiškesnės, nekeliant pavojaus mūsų konkurencingumui ar gyventojų gerovei;

Pakeitimas  82

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	21a. yra susirūpinęs dėl didelių miesto ir kaimo skaitmeninės infrastruktūros kokybės skirtumų ES ir skaitmeninės atskirties rizikos; pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio prieinamumas mažina gyventojų skaičiaus mažėjimą; ragina pagal kitą DFP investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą;

Pakeitimas  83

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	21b. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visi regionai turėtų pajėgumų prisitaikyti prie skaitmeninės pertvarkos, skatinant skaitmeninius įgūdžius ir administracinius gebėjimus ir remiant MVĮ pereinant prie aukštųjų technologijų pramonės šakų; ragina stiprinti gebėjimų stiprinimo programas, kad būtų pagerintas administracinis veiksmingumas ir projektų įgyvendinimas regionų lygmeniu;

Pakeitimas  84

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 % (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus;	22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, naudojant anglies dioksido absorbentus, surinkimą ir saugojimą, geresnę energetikos gamybą ir infrastruktūrą, įskaitant saugojimo pajėgumus, ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius ir klimato kaitos poveikius atsparius būstus; pripažįsta, kad Komisija į ES tvarumo taksonomiją laikinai įtraukė privačiąsias investicijas į tam tikrą su branduoliniais aspektais susijusią veiklą; mano, kad branduolinės elektrinės prisideda tiek prie poveikio klimatui neutralumo, tiek prie strateginės autonomijos tikslų, mažindamos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir išorinių šaltinių; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 % (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus;

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	22a. pabrėžia, kad siekiant ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų reikia tinkamos sanglaudos politikos paramos didelėms pramonės įmonėms, kurioms reikia prisitaikyti pereinamojo proceso metu ir kurios taip pat labai prisideda prie regionų vystymosi;

Pakeitimas  86

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	22b. ragina skatinti decentralizuotą atsinaujinančiosios energijos gamybą ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančiose teritorijose, užtikrinant, kad vietos bendruomenės, kurdamos darbo vietas ir mažindamos energijos sąnaudas, gautų tiesioginės naudos iš žaliosios pertvarkos;

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	22c. pabrėžia, kad ES finansavimo sistemos, pagal kurias daugiausia dėmesio skiriama energetikos, transporto ir vandens infrastruktūrai, turėtų būti persvarstytos siekiant geriau suderinti ES viešąjį finansavimą su Sąjungos strateginiais tikslais, visų pirma didinti Europos konkurencingumą ir atsparumą klimato kaitai;

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	22d. pabrėžia, kad ES finansavimo sistemos, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė, turėtų skatinti skaitmeninių technologijų, skirtų infrastruktūrai projektuoti, statyti ir prižiūrėti, diegimą, taip sudarant sąlygas sparčiau ją diegti ir užtikrinti geresnę investicijų grąžą per visą jos gyvavimo ciklą;

Pakeitimas  89

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės paramos siekiant padėti prisitaikyti kai kuriems pramonės sektoriams ir jų darbuotojams; pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima nė vieno nepalikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro, ir didesnę paramą teikti namų ūkiams, visų pirma pasitelkiant Socialinį klimato fondą;	23. pabrėžia, kad pramonė bus labai svarbi pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ir kad reikės tikslinės paramos siekiant padėti prisitaikyti  ir diegti inovacijas didžiausią poveikį patiriantiems pramonės sektoriams, ypač tose bendruomenėse, kuriose vyksta sparti pramonės pertvarka; pabrėžia, kad vykdant pertvarką siekiant nulinio poveikio, valdymas turėtų būti subalansuotas; ji turi būti progresyvi, tvari, technologiškai neutrali ir negalima nė vieno nepalikti nuošalyje, todėl reikia investuoti į regionus, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro; atkreipia dėmesį į priemones, kurių imtasi pagal sanglaudos politiką siekiant užtikrinti teisingą ir sąžiningą pertvarką, ir pabrėžia, kad sanglaudos politika ir toliau turėtų daugiausiai prisidėti remiant socialiniu požiūriu teisingą pertvarką, kuriai būdingas aiškus teritorinis aspektas;

Pakeitimas  90

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23a. pabrėžia, kad reikia stabilios ir nuspėjamos biudžeto sistemos, siekiant užtikrinti šios srities veiksmų tęstinumą ir veiksmingumą, kartu su kitomis Europos priemonėmis, kuriomis finansuojama žalioji pertvarka, įskaitant visų pirma Teisingos pertvarkos fondą, visiškai integruotą į Bendrųjų nuostatų reglamentą, nes teisingos pertvarkos proceso išlaikymas yra būtinas siekiant skatinti darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą ir integraciją ateities sektoriuose, kurti naujas darbo vietas ir taip užtikrinti pažeidžiamiausių teritorijų konkurencingumą ir patrauklumą;

Pakeitimas  91

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

23 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	23b. pabrėžia, kad reikėtų teikti didesnę paramą nuo energijos nepritekliaus kenčiančioms įmonėms ir pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma per Socialinį klimato fondą; apgailestauja dėl to, kad rengiant socialinius klimato planus trūksta prasmingų konsultacijų su regionų ir vietos valdžios institucijomis;

Pakeitimas  92

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis;	24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos skaitmeninės technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms jas suprasti ir įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti dirbtinio intelekto potencialą analizuojant sanglaudos tikslų įgyvendinimo pažangą;

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	24a. visų pirma pabrėžia investicijų į dirbtinį intelektą, kaip pagrindinio Europos Sąjungos ekonominio konkurencingumo ir tvirtos technologijų ekosistemos išlaikymo veiksnio, svarbą; dirbtinis intelektas ne tik revoliucionizuoja esamas pramonės šakas, bet ir sukuria naujas ekonomines ir socialines galimybes ir yra būtinas inovacijoms, automatizacijai, didesniam našumui ir sanglaudai; kadangi nesant strateginio įsipareigojimo šioje srityje kyla pavojus, kad ES atsiliks nuo kitų galingos ekonomikos regionų;

Pakeitimas  94

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad saugumas peržengia karinio aspekto ribas, ir pabrėžia, kad išlaidos gynybai neturi kenkti kitiems strateginiams tikslams, kurie yra vienodai svarbūs Sąjungos saugumui, pvz., žemės ūkiui, kuris yra labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumui, ir sanglaudos politikai, kuri yra labai svarbi visų ES regionų subalansuotam vystymuisi ir stabilumui;

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	25a. pabrėžia, kad naujojoje DFP reikia remti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo biudžetą siekiant padidinti gaivalinių nelaimių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;	26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs gamtos reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	26a. pabrėžia, kad svarbu stiprinti kovos su hibridinėmis grėsmėmis veiksmus; ragina ES daug investuoti į internetinę gynybą, įskaitant tvirtų kibernetinio saugumo sistemų kūrimą, kovą su dezinformacija ir demokratinių procesų, pvz., Europos Parlamento rinkimų, apsaugą nuo galimo užsienio kišimosi;

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

29 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas;	29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti bendrą gamybą gynybos pramonėje Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas;

Pakeitimas  99

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
30. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžetu remti karinį mobilumą, kad būtų atnaujinama dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais, ir taip prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;	30. pabrėžia, kad karinis transporto tinklas ir civilinis TEN-T tinklas labai sutampa; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu biudžete padidinti asignavimus kariniam mobilumui, ypatingą dėmesį skiriant dvejopo naudojimo infrastruktūros, naudojamos civiliniais ir kariniais tikslais, įskaitant transporto infrastruktūrą, energetikos infrastruktūrą ir duomenų infrastruktūrą, modernizavimui ir priežiūrai, ir kad taip būtų prisidedama prie Sąjungos gynybos pajėgumų;

Pakeitimas  100

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;	31. primena, kad dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių žūsta žmonės ir daroma didelė žala turtui ir infrastruktūrai; pabrėžia, kad gaivalinių nelaimių sukelti žmogiškieji ir materialiniai nuostoliai yra gerokai didesni už infrastruktūros priežiūros išlaidas; pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą taikant teritorinį požiūrį, pagal kurį pirmenybė teikiama pažeidžiamiausiems regionams ir sektoriams; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant paskatinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir atsparumą jai, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį, taip pat užtikrinti, kad būsima ir esama infrastruktūra ir pastatyta aplinka galėtų atlaikyti padidėjusią klimato riziką; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui; pabrėžia, kad sanglaudos politikoje jau itin daug dėmesio skiriama į ateitį orientuotoms investicijoms, kuriomis stiprinamas atsparumas, gerinamas pasirengimas krizėms dėl klimato kaitos ir remiamos tvaraus ekonomikos atkūrimo pastangos;

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

32 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	32a. pabrėžia, kad po COVID-19 pandemijos Europos Sąjunga turi stiprinti savo strateginį savarankiškumą ir vengti kritinės priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių visose svarbiausiose srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, pažangiąsias technologijas, žaliavų ir energijos tiekimą, taip pat pramonės ir žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėse; mano, kad investicijos į vidaus gamybos pajėgumus, inovacijas ir šaltinių įvairinimą yra būtinos siekiant užtikrinti Sąjungos ekonominį ir strateginį saugumą ir apsaugoti mūsų piliečius;

Pakeitimas  102

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
34. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; pabrėžia, kad reikia kovoti su prekybos žmonėmis tinklais ir spręsti hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą, ypač kai tai vykdo trečioji šalis arba priešiškas nevalstybinis subjektas;	34. akcentuoja tolesnio ir didesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą, stiprinant sienų apsaugos infrastruktūrą ir stebėjimo infrastruktūrą, paslaugas ir įrangą, siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; pabrėžia, kad reikia kovoti su prekybos žmonėmis tinklais ir spręsti hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą, ypač kai tai vykdo trečioji šalis arba priešiškas nevalstybinis subjektas; be to, pabrėžia, kad Europos regionai, besiribojantys su Ukraina, Baltarusija ir Rusija, atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant stabilumą žemyne – tiek saugumo požiūriu, tiek kaip vartai, per kuriuos į šalį patenka ukrainietiški grūdai ir prekės; pabrėžia, kad reikia tikslingai ir tvirtai remti periferinius regionus, ypač esančius prie rytinės sienos, siekiant išlaikyti jų gyvybingumą ir padėti jiems įveikti šiuos iššūkius;

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

38 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;	38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų ir atsižvelgiant į realijas vietoje; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;

Pakeitimas  104

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

41 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
41. mano, kad kita DFP yra labai svarbi rengiantis Sąjungos plėtrai ir narystės siekiančioms šalims kandidatėms; primena, kad šalių kandidačių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas yra neatsiejamai susiję su ES stabilumu, saugumu ir demokratiniu atsparumu ir tam reikia tvarių strateginių investicijų, kad būtų remiama konvergencija su Sąjungos standartais;	41. mano, kad kita DFP yra labai svarbi rengiantis Sąjungos plėtrai ir narystės siekiančioms šalims kandidatėms; primena, kad šalių kandidačių stabilumas, saugumas, pagarba teisinei valstybei ir demokratinis atsparumas yra neatsiejamai susiję su ES stabilumu, saugumu ir demokratiniu atsparumu ir tam reikia tvarių strateginių investicijų, kad būtų remiama konvergencija su Sąjungos standartais; atkreipia dėmesį į būtinybę aktyviai pasirengti stojimo procesui taikant tinkamas priemones statistinio poveikio poveikiui ES programų finansavimui programavimo laikotarpiu sušvelninti;

Pakeitimas  105

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

42 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
42. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strategiškai tikslinės paramos pasirengimui narystei, augimui ir investicijoms finansuoti; mano, kad parama po 2027 m. turėtų būti teikiama tiek dotacijų, tiek paskolų forma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būsima sistema turėtų sudaryti sąlygas taikyti novatoriškus finansavimo mechanizmus, įskaitant skolinimą šalims kandidatėms su manevringumo marža (skirtumas tarp nuosavų išteklių ir DFP viršutinių ribų);	42. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strategiškai tikslinės paramos pasirengimui narystei, augimui ir investicijoms finansuoti; mano, kad parama po 2027 m. turėtų būti pritaikyta siekiant ją didinti tiek dotacijų, tiek paskolų forma; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būsima sistema turėtų sudaryti sąlygas taikyti novatoriškus finansavimo mechanizmus, įskaitant skolinimą šalims kandidatėms su manevringumo marža (skirtumas tarp nuosavų išteklių ir DFP viršutinių ribų);

Pakeitimas  106

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

43 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;	43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė, taip pat proaktyvus visuomenės subjektų įsitraukimas;

Pakeitimas  107

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

43 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	43a. pabrėžia, kad reikia plėsti reformas siekiant stiprinti viešojo administravimo institucijų pasirengimą regioniniu ir vietos lygmenimis, pabrėžiant būtinų struktūrinių pokyčių, įskaitant sustiprintą daugiapakopį valdymą, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios reformos yra pagrindinė veiksmingo ES lėšų panaudojimo sąlyga, maksimaliai padidinanti jų poveikį stiprinant ekonomikos atsparumą;

Pakeitimas  108

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju; pabrėžia, kad plėtros atveju neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat reikės reformuoti pagrindines išlaidų sritis, pvz., sanglaudą ir žemės ūkį, ir planuoti tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones;	45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju; pabrėžia, kad plėtros atveju neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams; pabrėžia, kad kitoje DFP reikėtų peržiūrėti ir prireikus patobulinti modus operandi pagrindinėse išlaidų srityse, pvz., įskaitant sanglaudą ir žemės ūkį, ir planuoti tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones;

Pakeitimas  109

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	45a. ragina stojimo procese naudoti kitą biudžeto priemonę, o ne perskirstyti esamus sanglaudos fondus, siekiant užtikrinti, kad regionams, kurie šiuo metu gauna ES paramą, dėl plėtros nebūtų skiriami mažesni asignavimai; primygtinai reikalauja, kad naujos narystės siekiančios šalys būtų remiamos papildomomis finansinėmis priemonėmis, o ne perskirstant esamas regioninės plėtros programas;

Pakeitimas  110

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą;	46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą pačiai Sąjungai ir šalims kandidatėms skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei, depolitizuoto viešųjų lėšų paskirstymo ir deoligarchizacijos svarbą;

Pakeitimas  111

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	47a. mano, kad būtina konsoliduoti sienų apsaugos finansavimą; pabrėžia, kad svarbu kurti tvarias partnerystes su kilmės ir tranzito šalimis siekiant šalinti pagrindines migracijos priežastis ir sudaryti palankesnes sąlygas teisėtiems ir saugiems migracijos maršrutams;

Pakeitimas  112

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

51 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomos sankcijos; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti pažangių sąlygų metodą, kad paramos gavėjai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus būdus, kaip užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo;	51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomas mechanizmas; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti sąlygų mechanizmo proporcingumo požiūrį, kad piliečiai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; reikalauja, kad Komisija nukreiptų tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų programų išteklius ir išnagrinėtų papildomus finansavimo būdus, kaip užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo;

Pakeitimas  113

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

52 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
52. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį biudžetą, kuris būtų visiškai suderintas su Sąjungos strateginiais tikslais, reikia, kad pagrindiniai tikslai būtų integruoti į visą biudžetą pasitelkiant horizontaliųjų principų rinkinį, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę DFP;	52. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį biudžetą, kuris būtų visiškai suderintas su Sąjungos strateginiais tikslais, reikia, kad pagrindiniai tikslai būtų integruoti į visą biudžetą pasitelkiant horizontaliųjų principų rinkinį, įskaitant geresnės teisėkūros, aktyvaus subsidiarumo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo principus, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę DFP;

Pakeitimas  114

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

55 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	55a. pabrėžia, kad Sąjunga, laikydamasi JT asmenų su negalia teisių konvencijoje (JT NTK) nustatytos pareigos, turi sistemingai integruoti asmenų su negalia teises į visas DFP po 2027 m. programas, parengdama išlaidų stebėjimo metodiką, kuri būtų naudinga žmonėms su negalia, ir patikrindama, ar visomis programomis ir ES finansuojamais projektais užtikrinamos lygios galimybės ir galimybės gauti ES finansavimą asmenims su negalia;

Pakeitimas  115

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	59a. pritaria Europos regionų komiteto nuomonei, kad būsimoji DFP turėtų suteikti institucijai pakankamai finansinių išteklių, kad ji galėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį padėdama ES teisės aktų leidėjams rengti pagrįstą politiką ir teisės aktus, kurie būtų veiksmingi vietoje;

Pakeitimas  116

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	60a. pripažįsta, kad sanglaudos politikos atveju, nors 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu buvo pradėtos taikyti tam tikros supaprastinimo priemonės, vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjai ir toliau susiduria su sunkumais gauti finansavimą dėl tinkamumo finansuoti taisyklių, paraiškų teikimo procesų, bendro finansavimo normų ir patekimo galimybių įvairovės; mano, kad mažiau skirtingų fondų ir bendras taisyklių rinkinys palengvintų paramos gavėjų prieigą, sumažintų vadovaujančiosioms institucijoms tenkančią naštą ir padidintų investicijų įsisavinimą bei veiksmingumą; mano, kad tai taip pat galėtų sudaryti sąlygas lankstesnei politikai, nes padidėtų galimybė programavimo laikotarpiu perkelti lėšas iš vieno su sanglauda susijusio prioriteto į kitą nekeičiant reglamentavimo sistemos, o tai būtų naudinga paramos gavėjams ir atitiktų sutartus ilgalaikius politikos tikslus bei Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį;

Pakeitimas  117

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	60b. vis dėlto pabrėžia, kad supaprastinimas nereiškia centralizavimo ir kad siekiant supaprastinimo negalima neatsižvelgti į konkrečius vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius; pabrėžia, kad dėl tokios centralizacijos gali atsirasti biurokratinių trūkumų, vėlavimų ir įsisavinimo problemų, o tai galiausiai susilpnintų veiksmingą ES lėšų panaudojimą ir jų poveikį regioninei plėtrai;

Pakeitimas  118

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	60c. ragina Komisiją stiprinti vieno langelio principo taikymą vietos administracijoms ir paramos gavėjams, siekiant sumažinti procedūrų sudėtingumą ir pagerinti galimybes gauti ES lėšų;

Pakeitimas  119

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	60d. pabrėžia, kad administracinių gebėjimų stiprinimo pastangos visų pirma buvo nukreiptos į valdžios institucijas, atsakingas už sanglaudos fondų įgyvendinimą; ragina taikyti platesnį požiūrį į administracinių gebėjimų stiprinimą, įtraukiant tarpines įstaigas, suinteresuotuosius subjektus ir ypač projektų paramos gavėjus;

Pakeitimas  120

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	60e. ragina plačiau naudoti su išlaidų schemomis nesusijusį finansavimą ir supaprastintas išlaidų apmokėjimo galimybes tiek mokėjimams tarp Komisijos ir valstybių narių, tiek tarp valstybių narių ir galutinių paramos gavėjų, kartu atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tokios schemos iki šiol nebuvo visapusiškai išnaudojamos;

Pakeitimas  121

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	60f. pabrėžia, kad turėtų būti sustiprintas vieno bendro audito principas, jo rezultatus pripažįstant visuose ES fonduose, siekiant sumažinti audito naštą naudos gavėjams ir vadovaujančiosioms institucijoms, ir turėtų būti įgyvendintos priemonės, kuriomis būtų sumažintas dvigubos kontrolės ir audito, sutampančių su to paties projekto ir paramos gavėjo nacionaline priežiūra, atvejų skaičius;

Pakeitimas  122

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	60g. mano, kad būsimas sanglaudos politikos ciklas turėtų būti paremtas išsamiais reglamentavimo pakeitimais, įskaitant didesnį valstybės pagalbos taisyklių lankstumą pagal sanglaudos tikslą ir supaprastintas viešųjų pirkimų procedūras, siekiant padidinti veiksmingumą ir prieinamumą; pabrėžia, kad lankstesnės valstybės pagalbos procedūros, pvz., EB leidimų išdavimo procesų spartinimas, administracinės naštos mažinimas ir pranešimo reikalavimų išimčių išplėtimas, kartu su reglamentais, pritaikytais prie rinkos dinamikos, verslo poreikių ir regioninių ypatumų, žymiai pagerintų ES lėšų įsisavinimą ir skatintų ekonominės veiklos plėtrą ES regionuose;

Pakeitimas  123

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;	61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika; primygtinai reikalauja, kad sanglaudos politika liktų atskira DFP pakategorė;

Pakeitimas  124

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;	62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad šiuo tikslu sanglaudos fondai turi būti atskirti ir nepriklausomi nuo kitais tikslais naudojamų kitų fondų; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;

Pakeitimas  125

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62a. pabrėžia, kad audito institucijos, įskaitant Europos Audito Rūmus, turėtų dalyvauti rengiant kitą DFP po 2027 m., ypač būsimą sanglaudos politiką;

Pakeitimas  126

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62b. pakartoja, kad sukčiavimas ES išlaidomis daro neigiamą poveikį ES tikslams ir atima iš galutinių paramos gavėjų būtinus išteklius; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų kovodamos su sukčiavimo ir korupcijos rizika, susijusia su ES lėšų paskirstymu;

Pakeitimas  127

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62c. pabrėžia, kad bet kokia korupcinė ar nesąžininga veikla, susijusi su ES lėšų naudojimu, kenkia ES finansiniams interesams; pabrėžia svarbų Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros vaidmenį saugant Sąjungos finansinius interesus ir todėl pakartoja, kad šioms ES įstaigoms reikia suteikti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

Pakeitimas  128

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62d. pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų padėti vadovaujančiosioms institucijoms naudoti priemonę ARACHNE, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus ES lėšų panaudojimas;

Pakeitimas  129

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	62e. pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos fondų, skirtų tarpvalstybinei ir teritorinei valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių sanglaudai, kontrolę;

Pakeitimas  130

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

64 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turi būti integruoti pakankami reagavimo į krizes pajėgumai;	64. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciškai DFP rengiama nesivadovaujant reagavimo į krizes ar lankstumo logika, bet visų pirma siekiant užtikrinti investicijų nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu; pabrėžia, kad sparčiai kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis toks metodas nebegali būti taikomas; primygtinai tvirtina, kad į kitą DFP turėtų būti integruoti pakankami reagavimo į krizes pajėgumai, kad būtų galima įveikti nenumatytas ekonomikos, energetikos ar geopolitines krizes, kad nebereikėtų perkelti krizių valdymo naštos tam tikroms pagrindinėms politikos sritims, ypač sanglaudos politikai, jų ilgalaikių tikslų sąskaita;

Pakeitimas  131

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

65 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
65. pabrėžia, kad dabartinė DFP stokoja lankstumo ir pajėgumo prisitaikyti prie kintančių išlaidų prioritetų; mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, kad būtų galima pritaikyti išlaidų tikslus; pabrėžia, kad išlaidos tam tikrose srityse turi būti stabilesnės nei kitose srityse, kuriose labiau vertinamas lankstumas; pabrėžia, kad pasikartojantys perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti Sąjungos prioritetus, nes jie kenkia investicijoms ir kelia pavojų sutartų politikos tikslų įgyvendinimui;	65. pabrėžia, kad dabartinė DFP stokoja lankstumo ir pajėgumo prisitaikyti prie kintančių išlaidų prioritetų; mano, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, kad būtų galima pritaikyti išlaidų tikslus; pabrėžia, kad išlaidos tam tikrose srityse turi būti stabilesnės nei kitose srityse, kuriose labiau vertinamas lankstumas; pabrėžia, kad pasikartojantys atitinkamų sektorių teisės aktų, visų pirma sanglaudos politikos sistemos, pakeitimai ir perskirstymai nėra perspektyvus būdas finansuoti Sąjungos prioritetus, nes jie kenkia investicijoms ir kelia pavojų sutartų politikos tikslų įgyvendinimui;

Pakeitimas  132

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;	68. ragina iš esmės reformuoti esamas specialias priemones, kad būtų sustiprinti reagavimo į krizes pajėgumai; pabrėžia, kad dabartinės priemonės yra nepakankamos apimties ir varžomos pernelyg didelio nelankstumo, o kelios priemonės yra veiksmingai atskirtos pagal krizės tipą ir dėl to neįmanoma teikti veiksmingos pagalbos krizių paveiktiems regionams; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus reagavimo į krizes pajėgumus bus užtikrinta, kad tuo tikslu nebūtų naudojamos sanglaudos politikos lėšos ir jos galėtų būti naudojamos siekiant jų numatytų investicijų tikslų;

Pakeitimas  133

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

69 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
69. mano, kad DFP po 2027 m. turėtų būti numatytos tik dvi specialios priemonės: viena, skirta solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad abiem specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į dvi specialias priemones ar esamas programas;	69. mano, kad DFP po 2027 m. už sanglaudos politikos ribų turėtų būti numatytos tik dvi specialios priemonės: viena, skirta solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti (esamą Europos solidarumo rezervą pakeisianti priemonė), ir viena, skirta bendrajam reagavimui į krizes (lankstumo priemonę pakeisianti priemonė); primygtinai tvirtina, kad abiem specialioms priemonėms nuo pat pradžių turėtų būti skirta pakankamai lėšų, o DFP laikotarpiu turėtų būti galima perkelti nepanaudotas sumas neribotam laikui; mano, kad visos kitos specialios priemonės gali būti arba panaikintos, arba įtrauktos į dvi specialias priemones ar esamas programas; primena, kad rengiant kovos su krizių valdymo priemones daugiau dėmesio reikėtų skirti ES regionų, ypač atokiausių regionų, kuriems pagal SESV 349 straipsnį reikia prie jų realijų pritaikytų priemonių, ypatumams;

Pakeitimas  134

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

71 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	71a. apgailestauja dėl to, kad ES lėšų paskirstymui vis dar didelį poveikį daro politizavimas; ragina Komisiją sukurti tiesioginį mechanizmą, kad savivaldybės, vietos ir regioninės valdžios institucijos galėtų tiesiogiai naudotis lėšomis; mano, kad taikant tokį mechanizmą turėtų būti užtikrinta tinkama skaidrumo ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų pusiausvyra su mažesne biurokratine našta;

Pakeitimas  135

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

73 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
73. mano, kad EGADP, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumui ir reformų, investicijų bei paramos biudžetui sąsajoms, padėjo skatinti nacionalines investicijas ir reformas, kurios kitu atveju nebūtų buvę įgyvendintos;	73. mano, kad EGADP, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumui ir reformų, investicijų bei paramos biudžetui sąsajoms, padėjo skatinti nacionalines investicijas ir reformas; tačiau atkreipia dėmesį į įvairias ataskaitas , kuriose pabrėžiami EGADP trūkumai, susiję su tokių investicijų ir reformų vykdymu; mano, kad EGADP veiksmingumas galėtų sumažėti dėl neišsamiai arba neveiksmingai įgyvendintų tarpinių ir siektinų reikšmių;

Pakeitimas  136

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

74 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
74. pabrėžia, kad informacija, gauta įgyvendinant EGADP, galėtų būti remiamasi įgyvendinant Sąjungos išlaidas pagal pasidalijamąjį valdymą; vis dėlto primena, kad dėl EGADP buvo susitarta labai specifinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis, todėl jos negalima plačiu mastu atkartoti būsimoms investicijų programoms;	74. primena, kad dėl EGADP buvo susitarta labai specifinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis, todėl jos negalima plačiu mastu atkartoti būsimoms investicijų programoms, nes ji yra pagrįsta centralizuotu požiūriu; griežtai nepritaria EGADP centralizuotam planavimui arba bet kokiems bandymams nukreipti regioninės plėtros finansavimą per vieną nacionalinį planą, nes taip nepaisoma partnerystės principo, teritorinių metodų ir daugiapakopio valdymo, faktiškai kenkiama subsidiarumui ir marginalizuojamos regioninės ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė; be to, pažymi, kad dėl to tarpvalstybinės ir tarptautinės programos, pvz., INTERREG, tampa neįgyvendinamos ir taip prisidedama prie antieuropietiškų nuotaikų ir nusivylimo, kuris jau pavojingai paplitęs periferiniuose regionuose;

Pakeitimas  137

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

74 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	74a. įspėja, kad sprendimų dėl investicijų centralizavimas ir dėmesio sutelkimas į valstybes nares kelia rimtą sanglaudos politikos politizavimo pavojų ir netgi visiškai neleidžia tam tikriems regionams daryti įtakos sprendimams ES fondų lėšomis finansuojamose srityse;

Pakeitimas  138

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

74 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	74b. pripažįsta, kad rezultatais grindžiami mechanizmai gali padėti padaryti politiką veiksmingesnę ir labiau orientuotą į rezultatus, tačiau įspėja, kad 2028–2034 m. sistemos kontekste nereikėtų taikyti visiems vienodo modelio; vis dėlto yra susirūpinęs dėl poveikio, kurį tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis pagrįstas rezultatais grindžiamas metodas galėtų turėti sanglaudos politikos fondų vietos metodui ir daugiapakopiam valdymui; yra ypač susirūpinęs dėl galimybės susieti sanglaudos fondų išmokas su centralizuotai nustatytų reformų tikslų įgyvendinimu, ypač jei reformų tikslai nepriklauso regioninio lygmens jurisdikcijai;

Pakeitimas  139

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
75. atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, kai kitoje DFP būtų taikomas EGADP pobūdžio įgyvendinimo modelis, turėtų būti ištaisomi pagrindiniai EGADP trūkumai, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, garantuojant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę;	75. atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas kitoje DFP pasidalijamojo valdymo finansavimui taikyti rezultatais grindžiamą modelį turėtų būti grindžiamas visų pirma pagal sanglaudos politiką sukurtais veiklos rezultatų modeliais, išsaugant jų pagrindinius principus, visų pirma partnerystės ir tinkamo regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų taikant vietos poreikiais grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą, užtikrinant tarpvalstybinį investicinių projektų aspektą, lankstumą paramos gavėjams, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams ir poveikiui, o ne atliktam darbui, garantuojant patikimas viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūras, užtikrinant visišką skaidrumą galutinių Sąjungos lėšų gavėjų atžvilgiu ir išsaugant Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį, taip pat užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę;

Pakeitimas  140

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

75 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	75a. ragina Komisiją taikyti lankstų finansavimo metodą, kuris derintų rezultatais grindžiamą finansavimą su tradiciniu išlaidomis grindžiamu finansavimu ir kuriuo būtų tinkamai atsižvelgiama į įvairių išlaidų sektorių ypatumus ir galutinių paramos gavėjų poreikių nevienalytiškumą, ypač projektuose, susijusiuose su moksliniais tyrimais ir socialiniu aspektu; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tokioms politikos sritims kaip sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika tenka esminis vaidmuo mažinant regioninius skirtumus, remiant kaimo plėtrą ir užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą – tai tikslai, kurių negalima visiškai pasiekti vien rezultatais grindžiamu požiūriu ir reformomis; pabrėžia, kad reikia išlaikyti nuspėjamą ir stabilų šios politikos pobūdį, suteikiant valstybėms narėms ir paramos gavėjams ilgalaikio finansavimo saugumą be pernelyg didelių sąlygų, kurios galėtų apriboti lygias galimybes gauti lėšų;

Pakeitimas  141

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

78 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
78. pabrėžia, kad iki šiol Sąjungos biudžeto lėšų reikėjo tik su NGEU susijusioms palūkanoms sumokėti ir kad nuo 2028 m. biudžeto lėšomis taip pat turės būti grąžintas kapitalas; pabrėžia, kad numatoma, jog nuo 2028 m. bendros NGEU kapitalo ir palūkanų grąžinimo išlaidos sudarys apie 20–30 mlrd. EUR per metus;	78. pabrėžia, kad iki šiol Sąjungos biudžeto lėšų reikėjo tik su NGEU susijusioms palūkanoms sumokėti ir kad nuo 2028 m. biudžeto lėšomis taip pat turės būti grąžintas kapitalas; primena, kad šiame kontekste metinės EGADP dotacijų komponento grąžinimo išlaidos 2028 m. pasieks aukščiausią lygį – 26 mlrd. EUR; pabrėžia, kad numatoma, jog nuo 2028 m. bendros NGEU kapitalo ir palūkanų grąžinimo išlaidos sudarys apie 20–30 mlrd. EUR per metus;

Pakeitimas  142

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

86 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	86a. ragina Komisiją ir ES vykdomąsias agentūras užtikrinti pakankamą ES regioninio finansavimo matomumą ir visuomenės informuotumą apie jį; mano, kad potencialiems paramos gavėjams labai svarbu lengvai gauti informaciją apie ES finansavimo galimybes; mano, kad būtina didinti užbaigtų ES bendrai finansuojamų projektų matomumą, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie ES vaidmenį konkrečiuose regioninės plėtros projektuose;

Pakeitimas  143

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

88 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;	88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, visapusiškai laikantis subsidiarumo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;

 

 

 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Pirmininkas, kaip nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	19.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 6 13
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Fredis Beleris, Adrian-Dragoş Benea, Gordan Bosanac, Irmhild Boßdorf, Tamás Deutsch, Klára Dobrev, Klara Dostalova, Kathleen Funchion, Raquel García Hermida-Van Der Walle, Gabriella Gerzsenyi, Sérgio Gonçalves, Krzysztof Hetman, Elsi Katainen, Isabelle Le Callennec, Nora Mebarek, Dan-Ştefan Motreanu, Ciaran Mullooly, Elena Nevado del Campo, Andrey Novakov, Valentina Palmisano, Vladimir Prebilič, Sabrina Repp, André Rougé, Antonella Sberna, Şerban Dimitrie Sturdza, Rody Tolassy, Raffaele Topo, Marta Wcisło
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Dan Barna, Marie-Luce Brasier-Clain, Matthias Ecke, Ana Miranda Paz, Denis Nesci, Jacek Protas
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Ştefan Muşoiu, Virgil-Daniel Popescu

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18	+
ECR	Denis Nesci, Antonella Sberna, Şerban Dimitrie Sturdza
RENEW	Dan Barna, Raquel García Hermida-Van Der Walle, Elsi Katainen, Ciaran Mullooly
S&D	Adrian-Dragoş Benea, Klára Dobrev, Matthias Ecke, Sérgio Gonçalves, Nora Mebarek, Ştefan Muşoiu, Sabrina Repp, Raffaele Topo
Verts/ALE	Gordan Bosanac, Ana Miranda Paz, Vladimir Prebilič

 

6	-
ESN	Irmhild Boßdorf
PfE	Marie-Luce Brasier-Clain, Tamás Deutsch, Klara Dostalova, André Rougé, Rody Tolassy

 

13	0
PPE	Pascal Arimont, Fredis Beleris, Gabriella Gerzsenyi, Krzysztof Hetman, Isabelle Le Callennec, Dan-Ştefan Motreanu, Elena Nevado del Campo, Andrey Novakov, Virgil-Daniel Popescu, Jacek Protas, Marta Wcisło
The Left	Kathleen Funchion, Valentina Palmisano

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0  :  susilaikė

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (28.3.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

2024/2051(INI)

Nuomonės referentas: Stefano Bonaccini

 

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Aa. kadangi nauji ES ir DFP tikslai neturi būti įgyvendinami pagrindinių ES politikos sričių, t. y. struktūrinės ir sanglaudos politikos ir bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), sąskaita; kadangi pastaraisiais metais BŽŪP išlaidos sumažėjo tik iki 0,36 proc. ES BVP, nepaisant to, kad ji atlieka labai svarbų vaidmenį ES žemės ūkyje ir užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, konkurencingumą ir ekonominį stabilumą atvirose ir nestabiliose rinkose, taip pat atsižvelgiant į didėjančius planetos iššūkius, visų pirma ekstremalius meteorologinius ir klimato reiškinius, dėl kurių nuo 1980 m. ekonominiai nuostoliai siekia daugiau kaip 650 mlrd. EUR; kadangi kaimo vietovės turi būti stiprinamos įgyvendinant BŽŪP, be kita ko, skatinant tvarų ir ekstensyvų ūkininkavimą;

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Fa. kadangi 2020 m. buvo susitarta dėl automatinio 2 proc. defliatoriaus neinfliacijos sąlygomis; kadangi pagal dabartinę DFP infliacijos lygis gerokai viršijo 2 proc. ir dėl jo bendro poveikio gerokai sumažėjo ES biudžeto perkamoji galia ir sumažėjo finansinių asignavimų pagal DFP išlaidų kategorijas, įskaitant BŽŪP, vertė; kadangi reikia finansuoti veiksmingas kovos su įvairiais infliacijos šaltiniais, įskaitant maisto produktų infliaciją, priemones;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
5. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;	5. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, nepamirštant pagrindinių strateginių sanglaudos politikos ir BŽŪP sričių, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti tokias programas kaip programa „InvestEU“, nes jomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;	9. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti kruopščiai koordinuojamas atsižvelgiant į nacionalines išlaidas ir parengtas taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką, sutelkti privačias investicijas ir jų ir pritraukti, kad startuoliai ir MVĮ visuose sektoriuose galėtų lengviau gauti lėšų; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai sustiprinti veiksmingą pertvarkos finansavimą pagal tokias programas kaip programa „InvestEU“ ir kitas programas, kuriomis užtikrinamas papildomumas ir laikomasi rinka ir paklausa grindžiamo požiūrio; mano, kad biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimas, ir ragina jas supaprastinti;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11a. pabrėžia, kad kitoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje reikia skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriuose, visų pirma siekiant skatinti tikslųjį ūkininkavimą, naujus genomikos metodus ir biologinės kontrolės sprendimus, kai įmanoma, kaip alternatyvas pesticidams, taip pat skatinti robotikos ir bepiločių orlaivių naudojimą, skaitmeninimą siekiant modernizuoti tvarias drėkinimo sistemas ir pakartotinį vandens naudojimą, kad būtų padidintas vandens prieinamumas maisto produktų gamybai; pabrėžia ypatingai svarbų inovacijų vaidmenį klimato kaitos švelninimo strategijose ir užtikrinant maisto produktų gamybos sistemų atsparumą;

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas daug didesnis finansavimas energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo;	12. pabrėžia, kad į kitą DFP turėtų būti įtrauktas didesnis ir supaprastintas finansavimas energetikai ir energijos vartojimo efektyvumui, transportui ir infrastruktūrai, visų pirma skaitmeninei ir tvariai infrastruktūrai, įskaitant vandens sulaikymo ir saugojimo infrastruktūrą ir šiuolaikinius drėkinimo įrenginius, siekiant padidinti vandens naudojimo efektyvumą ir padėti užkirsti kelią potvyniams, kovoti su sausromis, spręsti vandens praradimo problemą, įveikti neatidėliotinas problemas, susijusias su vandens prieinamumu žemės ūkyje, ir padaryti ES atsparesnę klimato kaitai, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir nacionalinėms jungtims, turinčioms Europos pridėtinę vertę; mano, kad tokia infrastruktūra neatsiejama nuo bendrosios rinkos stiprinimo; pabrėžia, kad infrastruktūra, kuria remiama maisto produktų gamyba, stiprina kaimo vietoves, ES apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir jos konkurencinį pranašumą;

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas yra gyvybiškai svarbi strateginio savarankiškumo sudedamoji dalis ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau remiami Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai, įskaitant smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, ir padedama sektoriams geriau apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę; pabrėžia esminį bendros žemės ūkio politikos vaidmenį didinant našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina kitoje DFP skirti tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai;	17. pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas ir apsirūpinimo maistu savarankiškumas yra gyvybiškai svarbios strateginio savarankiškumo sudedamosios dalys ir kad pagal kitą DFP turi būti toliau veiksmingai remiamas Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių, įskaitant mažus ir šeimos ūkius ir jaunuosius ūkininkus bei žvejus, konkurencingumas ir atsparumas; patvirtina, kad moderni ir supaprastinta BŽŪP yra labai svarbi siekiant didinti našumą ir tuo tikslu pasitelkiant techninę pažangą, užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį, apsirūpinimo maistu saugumą ir saugaus, aukštos kokybės ir įperkamo maisto produktų gamybą europiečiams, kartu prisidedant prie socialinio ir ekonominio kaimo vietovių, visų pirma pažeidžiamiausių, gyvybingumo, skatinant kartų kaitą ir padedant žemės ūkio sektoriui pereiti prie tvaresnės praktikos, įskaitant klimato ir biologinės įvairovės apsaugą, pasitelkiant išlaidas ir investicijas, kurios, be kita ko, yra atsparios ir pritaikytos ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, nepakenkiant ūkininkų veiklai; ragina kitoje DFP numatyti didesnį ir specialų BŽŪP biudžetą, apsaugant jį nuo galimo sumažinimo, kad būtų išlaikytas BŽŪP vientisumas ir bendrumas, taip pat jos pirmojo ir antrojo ramsčių darna ir sąsaja, todėl nepritaria minčiai integruoti BŽŪP į vieną fondą kiekvienai valstybei narei; ragina, kai tinkama, išnagrinėti papildomus specialius finansavimo šaltinius, be kita ko, ne pagal BŽŪP, siekiant įveikti gaivalines nelaimes ir teikti paskatas ūkininkams ir miškininkams prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės atkūrimo ir gamtos apsaugos, nesiimant priemonių, dėl kurių ES žemės ūkio gamyba regresuotų;

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17a. pabrėžia, kad, norint atremti naujus pasaulinius iššūkius, su kuriais susiduria ES ūkininkai, įskaitant dabartinę geopolitinę padėtį, klimato kaitą ir gamybos kainų didėjimą, reikia kitoje BŽŪP patikimai skirti finansavimą; pabrėžia, kad siekiant spręsti šiuos iššūkius, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per COVID-19 krizę, ir išvengti ūkininkų paramos mažinimo, kitoje DFP reikia skubiai padidinti BŽŪP biudžetą, kuris būtų indeksuojamas pagal infliaciją atliekant metinį pakartotinį vertinimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dabartinės formos tiesioginės išmokos sukuria aiškią ES pridėtinę vertę ir turėtų toliau stiprinti pajamų saugumą, gamybą ir apsaugą nuo kainų svyravimo, geriau orientuojantis į asmenis, aktyviai užsiimančius žemės ūkio gamyba ir viešųjų gėrybių tiekimu, pajamų saugumas, kartu laikantis realių ir subalansuotų ES aplinkosaugos ir socialinių standartų; ragina teisingai ir veiksmingai paskirstyti BŽŪP paramą valstybėse narėse ir tarp jų; ragina toliau taikyti ir stiprinti priemones, kuriomis būtų palaikoma gamyba pažeidžiamose vietovėse ir užtikrinamas kaimo bendruomenių gyvybingumas bei viešosios infrastruktūros adekvatumas, ypač skaitmeninimo srityje, visų pirma pasitelkiant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir vėl įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas į tokių priemonių valdymą; pabrėžia, kad reikia didinti ir reformuoti žemės ūkio rezervą, kad būtų galima veiksmingai ir greitai reaguoti į būsimas krizes, kurias turės įveikti Europos žemės ūkio sektorius, ir sukurti naujas gamtinių, rinkos ir sanitarinių pavojų valdymo priemones, pvz., ES perdraudimo sistemą, kad būtų galima geriau sušvelninti būsimų krizių poveikį ir užtikrinti didesnį stabilumą ūkininkams; pabrėžia, kad reikia rasti konkrečius sprendimus Rytų Europos ūkininkams, kuriuos labiausiai paveikė pakopinis Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis, pvz., didelės žaliavų kainos, infliacija ir rinkos sutrikimai; primygtinai ragina Komisiją toliau kurti būtiną finansinę ir teisinę maisto tiekimo grandinės sistemą, kad būtų sustiprinta ūkininkų padėtis ir geriau kovojama su nesąžininga prekybos praktika; ragina Komisiją remti ES ūkininkus propaguojant žemės ūkio maisto produktus Sąjungoje ir už jos ribų vykdant dinamišką ir tvirtesnę ES skatinimo politiką; apgailestauja dėl to, kad persvarstant dabartinę DFP sumažintas žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo programos finansavimas; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti įtrauktos specialios lėšos kaimo turizmui, moterų verslumui, profesiniam mokymui ir technologinėms inovacijoms žemės ūkyje;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17b. pabrėžia ypatingą atokiausiems Sąjungos regionams skirtų specialių žemės ūkio priemonių (POSEI) ir mažųjų Egėjo jūros salų schemos svarbą siekiant išlaikyti žemės ūkio veiklą ir tiekti maisto ir žemės ūkio produktus atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose; ragina išlaikyti jų savarankiškumą ir padidinti jų finansinius išteklius; apgailestauja, kad pagal šias schemas teikiamos paramos lygis nebuvo pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, ir primygtinai ragina Komisiją ištaisyti šią padėtį;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17d. ragina Komisiją stiprinti gyvūnų sveikatos priemones žemės ūkio sektoriuje koordinuojant veterinarinių vakcinų pirkimą ir tiekimą ES lygmeniu taikant pasirengimo mechanizmą ir skatinant šių vakcinų kūrimą ES; ragina skirti tinkamą finansavimą šiam mechanizmui;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	18a. pabrėžia, kad daugiausia dėmesio skiriant Europos konkurencingumo fondui galėtų būti teikiama pernelyg didelė parama labiau išsivysčiusios ekonomikos šalims ir mažiau dėmesio būtų skiriama mažiau išsivysčiusiems regionams, taip padidinant atotrūkį tarp labiausiai ir mažiausiai klestinčių ES regionų; todėl ragina skatinti konkurencingumo ir ekonominės įtraukties pusiausvyrą ir susieti Europos konkurencingumo fondą su atitiktimi regioninės ir socialinės nelygybės mažinimo kriterijams;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;	19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais, skaitmenine ir tvaria pertvarka, atsparumu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos, skatinant užimtumą, inovacijas, augimą ir vietos plėtrą, ypač kaimo vietovėse, ir teikiant investicinę paramą ūkininkams ir įmonėms; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių; primena tvirto ir našaus žemės ūkio sektoriaus svarbą ES regionams ir kaimo ekonomikai; ragina gerokai padidinti minimalią „Europos socialinio fondo +“ dalį, skiriamą maisto bankams;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus;	22. primena, kad Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o tam reikia mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegiant švarias technologijas, geresnę energetikos ir transporto infrastruktūrą ir efektyviau energiją vartojančius būstus; pažymi, kad norinti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Komisijos vertinimu, reikia papildomų 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto) BVP sudarančių investicijų per metus, palyginti su 2011–2020 m. dešimtmečiu, ir kad, nors vien tik Sąjungos biudžetas negali padengti šio atotrūkio, jo įnašas ir toliau turi išlikti gyvybiškai svarbus; pabrėžia strateginę investicijų į kaimo vietoves ir jų vertinimo svarbą energetikos, skaitmeninei ir tvariai pertvarkai, kartu pripažįstant jų esminį vaidmenį švelninant klimato kaitos poveikį ir didinant aplinkos atsparumą; pabrėžia, kad ES ūkininkams neturėtų tekti visa žemės ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo našta; ragina teikti paskatas, kuriomis būtų remiamos ūkininkų pastangos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma taikant tiekimo grandinės metodą, siekiant kuo labiau padidinti ES žemės ūkio pajėgumus absorbuoti išmetamą anglies dioksido kiekį, gerinti biologinę įvairovę ir vandens kokybę bei dirvožemio būklę;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių; pabrėžia, kad 2024 m. spalio 30 d. Sauli Niinistö pranešimą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“ pripažįstama, kad maistas yra viena iš svarbiausių sričių teikiant esmines paslaugas piliečiams, ir pabrėžiama jo svarba ES atsparumui ir saugumui, atsižvelgiant į naujus iššūkius, įskaitant tiekimo grandinės ir prekybos sutrikimus, taip pat hibridines grėsmes; pritaria pasiūlymui parengti ES masto strateginių atsargų, įskaitant strategines maisto atsargas, kaupimo tvarką; pažymi, kad maisto sistemos yra vienas iš pagrindinių Europos saugumo ramsčių ir kad bet koks ES gynybos ir saugumo biudžeto padidinimas turėtų būti vykdomas kartu atitinkamai didinant finansavimą apsirūpinimo maistu saugumui ir suverenumui, įskaitant finansavimą, kuriuo stiprinama Europos žemės ūkio gamyba ir mažinamas pažeidžiamumas, atsirandantis dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo žemės ūkio maisto produktų importo;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

35 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	35a. ragina Komisiją geriau pripažinti strateginę žemės ūkio ir maisto svarbą ir į tai atsižvelgti savo prekybos politikoje; pabrėžia, kad importuojamų produktų atveju turėtų būti užtikrintas visiškas gamybos standartų, ypač susijusių su augalų apsaugos produktais ir gyvūnų gerove, abipusiškumas, sudarant prekybos susitarimus ir ES teisės aktus, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir tenkinami visuomenės poreikiai; atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą, kad ji sukurs 1 mlrd. EUR rezervą, kad kompensuotų bet kokį galimą neigiamą poveikį, kurį jie patirs dėl ES ir MERCOSUR susitarimo įgyvendinimo; primygtinai reikalauja, kad šis rezervas papildytų didesnį BŽŪP finansavimą;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto;	44. pabrėžia, kad pasirengimo narystei parama Ukrainai turi būti atskirta nuo finansinės paramos atstatymui ir atsigavimui po karo, kai poreikiai yra daug didesni ir reikalauja suderintų tarptautinių pastangų, kurių svarbi dalis turėtų būti parama iš Sąjungos biudžeto; pabrėžia, kad reikia sukurti specialias bendradarbiavimo prekybos srityje su narystės ES siekiančiomis šalimis sistemas, kad būtų užtikrintas veiksmingas suderinimas su ES standartais, nepakenkiant ES veiklos vykdytojų konkurencingumui;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

45 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros plėtros atveju; pabrėžia, kad plėtros atveju neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat reikės reformuoti pagrindines išlaidų sritis, pvz., sanglaudą ir žemės ūkį, ir planuoti tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones;	45. yra įsitikinęs, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti išlaikyta dabartinė privaloma nuostata dėl peržiūros, siekiant skubiai pritaikyti ES biudžetą plėtros atveju; pabrėžia, kad neturėtų būti daromas poveikis nacionaliniams paketams, ypač kiek tai susiję su BŽŪP; pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat turėtų būti numatytos pagrindinės išlaidų sritys, pvz., sanglauda ir žemės ūkis, numatant tinkamas pereinamojo laikotarpio ir laipsniško įgyvendinimo priemones, atidžiai įvertinant konkretų plėtros poveikį įvairiems sektoriams, kartu užtikrinant kaimo bendruomenių gyvybingumą ir ES ūkininkavimo pelningumą;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje turi atitikti ES teisę ir tarptautinius standartus;	47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti remiamas apsaugos priemonių prie Sąjungos išorės sienų nustatymas;

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių;	60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas bei kontrolės vykdymo našta, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių; atsižvelgdamas į tai, ragina kuo skubiau supaprastinti BŽŪP ir padaryti ją mažiau biurokratišką, racionalizuojant ir palengvinant administracinius procesus, kartu išlaikant plataus užmojo gamybos standartus, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ir prieinamesnis turimos paramos naudojimas;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

88 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;	88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir reikalauja, kad jis atliktų svarbesnį vaidmenį skirstant lėšas, užtikrinant skaidrumą ir suderinamumą su ES tikslais; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas, siekiant greitai susitarti dėl patikimos ir plataus užmojo DFP;

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį nuomonės referentas pareiškia, kad, rengdamas šią nuomonę, gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

„Farm Europe“

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima nuomonės referentas.

 

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, nuomonės referentas pareiškia, kad jis atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės. 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 0 12
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Stefano Bonaccini, Daniel Buda, Waldemar Buda, Barry Cowen, Ivan David, Csaba Dömötör, Luke Ming Flanagan, Maria Grapini, Cristina Guarda, Martin Häusling, Stefan Köhler, Tomáš Kubín, Norbert Lins, Cristina Maestre, Dario Nardella, Maria Noichl, Bert-Jan Ruissen, Arash Saeidi, Eric Sargiacomo, Raffaele Stancanelli, Anna Strolenberg
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Peter Agius, Sakis Arnaoutoglou, Benoit Cassart, Annalisa Corrado, Lena Düpont, Charles Goerens, Pär Holmgren, Ilia Lazarov, Gabriel Mato, Ciaran Mullooly, Elena Sancho Murillo, Francesco Ventola, Michal Wiezik
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Stefano Cavedagna, Mélanie Disdier, Gabriella Gerzsenyi, Virginie Joron, Ondřej Krutílek, András Tivadar Kulja, Jeroen Lenaers, Jüri Ratas, Julie Rechagneux, Andreas Schwab

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

33	+
ECR	Waldemar Buda, Stefano Cavedagna, Ondřej Krutílek, Bert-Jan Ruissen, Francesco Ventola
PPE	Peter Agius, Pascal Arimont, Daniel Buda, Lena Düpont, Gabriella Gerzsenyi, Stefan Köhler, András Tivadar Kulja, Ilia Lazarov, Jeroen Lenaers, Norbert Lins, Gabriel Mato, Jüri Ratas, Andreas Schwab
PfE	Raffaele Stancanelli
RENEW	Benoit Cassart, Barry Cowen, Charles Goerens, Ciaran Mullooly, Michal Wiezik
S&D	Stefano Bonaccini, Annalisa Corrado, Maria Grapini, Cristina Maestre, Dario Nardella, Elena Sancho Murillo, Eric Sargiacomo
The Left	Luke Ming Flanagan, Arash Saeidi

 

0	-

 

12	0
ESN	Ivan David
PfE	Mélanie Disdier, Csaba Dömötör, Virginie Joron, Tomáš Kubín, Julie Rechagneux
S&D	Sakis Arnaoutoglou, Maria Noichl
Verts/ALE	Cristina Guarda, Martin Häusling, Pär Holmgren, Anna Strolenberg

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (19.3.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Hannes Heide

 

 

PAKEITIMAI

Kultūros ir švietimo komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;	C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama apsaugoti pagrindines teises, skatinti sanglaudą ir lygybę, išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ea. kadangi kultūra prisideda prie pagrindinių ES strateginių prioritetų, nes ji didina Europos atsparumą ir padeda apsaugoti demokratiją, ypač vis labiau poliarizuotose visuomenėse; kadangi kultūra ne tik teikia demokratinę ir socialinę naudą, bet ir skatina ekonominį konkurencingumą ir inovacijas1a;
	_________________
	1a Kaip nurodo Europos Parlamento tyrimų tarnyba, kiekvieno euro, investuoto į bendrus ES veiksmus remiant arba papildant esamą kūrybos ir kultūros sektoriaus finansavimą, grąža gali siekti iki 11 EUR BVP.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti; kadangi, atsižvelgiant į šiuos iššūkius, labai svarbu apsaugoti programas, kuriomis skatinamos pagrindinės vertybės, stiprinama socialinė sanglauda ir skatinamas kultūrinis atsparumas, nes tai būtina siekiant stiprinti Europos vienybę ir solidarumą netikrumo ir didėjančio susiskaidymo laikais;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ga. kadangi judumas mokymosi tikslais nauda apima žinių ir įgūdžių, reikalingų asmeniniam, mokymosi srities ir profesiniam tobulėjimui, įgijimą ir tvirto pilietiškumo jausmo bei bendrų vertybių supratimo visoje Europoje ir už jos ribų ugdymą;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Gb. kadangi pliuralistinės ir nepriklausomos pilietinės visuomenės vaidmuo valstybių narių ir ES lygmenimis yra labai svarbus norint užtikrinti mūsų visuomenių demokratinį atsparumą;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES politiniais tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų;	2. pabrėžia, kad bet koks DFP po 2027 m. lėšų panaudojimas turi būti strategiškai suderintas su ES pagrindinėmis vertybėmis ir politiniais tikslais, suteikti apčiuopiamos vertės visiems Sąjungos žmonėms, užtikrinti pastebimą grynąją naudą, palyginti su išlaidomis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, ir duoti realių ir ilgalaikių rezultatų, kuriais siekiama įtraukties, tvarumo, skaidrumo ir pažangumo; ragina laikytis nuoseklesnio požiūrio į kultūrai ir jaunimui skiriamą finansavimą, mažinant susiskaidymą ir užtikrinant geresnį suderinamumą su Sąjungos strateginiais prioritetais, kad šio finansavimo poveikis būtų kuo didesnis;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11a. ragina Komisiją ES lygmeniu sukurti plataus masto, ilgalaikę suderintą finansavimo programą, skirtą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai, inovacijoms ir diegimui kalbų technologijų srityje, specialiai pritaikytą prie Europos poreikių ir reikalavimų1a ir skatinančią ES konkurencingumą ir technologijų suverenumą;
	_________________
	1a Kaip nurodyta Europos Parlamento 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliucijoje dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje (OL C 433, 2019 12 23, p. 42).

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13a. pabrėžia, kad kultūra ir Europos kultūros paveldas yra labai svarbūs siekiant išlaikyti Europos vertybes, tapatybę, demokratiją ir stiprias visuomenes, nes jie ne tik padeda skatinti kūrybiškumą, bet ir stiprina bendruomenes, remia ekonomiką, didina gerovę ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant Europos atsparumą, saugumą ir suverenumą; pabrėžia, kad Europa turėtų išlikti kultūros jėga ir eksportuoti Europos kultūrą visame pasaulyje;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13b. atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi tvirtų gerai žinomų ES programų, kuriomis skatinama kultūra ir sportas bei remiamas jaunimas ir kurias žmonės natūraliai sieja su ES; pabrėžia programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso ir programos „Kūrybiška Europa“ su tokiais prekės ženklais, kaip Europos kultūros sostinės, Europos paveldo ženklas ir „Culture Moves Europe“, svarbą; primygtinai ragina išlaikyti ir stiprinti šias programas kitoje DFP;

 

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;	14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant visuomenes, mažinant nelygybę, remiant ir plėtojant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo bei profesinio rengimo ir mokymo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje, o tai padeda užtikrinti ekonomikos augimą; pabrėžia, kad tikslinė parama švietimo ir mokymo įstaigoms yra labai svarbi siekiant šalinti darbo jėgos trūkumą ir spręsti konkurencingumo problemas, su kuriomis susiduria Europa;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	14a. pabrėžia, kad skirdama tikslinį biudžetą ES gali sukurti labiau tarpusavyje susietą švietimo aplinką, kuri skatintų inovacijas ir galimybes visiems pasaulinėje, žiniomis grindžiamoje ir labai konkurencingoje ekonomikoje; atkreipia dėmesį į didelį inovacijų ir švietimo papildomumą, kuris didėja, kai tyrėjai ir besimokantieji iš bet kokios aplinkos gali dalyvauti judumo švietimo tikslais programose; todėl primygtinai reikalauja, kad pagal naująją DFP būtų tinkamai remiamos ES programos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos judumui, suteikiama galimybių skatinti inovacijas ir spręsti konkurencingumo uždavinius, su kuriais susiduria Europa;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	14b. pabrėžia svarbų pavyzdinės programos „Erasmus+“ vaidmenį suteikiant judumo švietimo tikslais, mokymosi, kultūrinių mainų ir asmeninių bei įgūdžių ugdymo galimybių, sudarant sąlygas visiems paramos gavėjams, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokinius, sėkmingai dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje, kartu propaguojant Europos vertybes ir skatinant aktyvų pilietiškumą visoje Sąjungoje; ragina toliau didinti programos „Erasmus+“ finansavimą, įskaitant individualias dotacijas, siekiant kuo labiau padidinti jos aprėptį ir poveikį visuose regionuose ir socialinėje bei ekonominėje aplinkoje;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	14c. pabrėžia, kad sportas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant įveikti nelygybę ir skatinti visų ES piliečių socialinę sanglaudą bei sveiką gyvenimo būdą, neatsižvelgiant į jų aplinką ar gebėjimus, ir kad kartu jis yra svarbus ekonomikos veiksnys; pakartoja, kad programa „Erasmus+“ jau atlieka svarbų vaidmenį sporto srityje, kurioje naudojant nedidelį biudžetą nuo 2021 m. buvo skirtas finansavimas daugiau kaip 1 400 sporto organizacijų ir 2023 m. buvo skirta parama daugiau kaip 2 000 trenerių ir darbuotojų judumo galimybėms; todėl ragina ES biudžete padidinti sporto finansavimą, įskaitant didesnę paramą mėgėjiškam sportui, ypač daug dėmesio skiriant asmenims su fizine ar psichine negalia;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	14d. pripažįsta, kad Europos solidarumo korpusas yra pagrindinė ES vertybėmis grindžiama iniciatyva, kuria skatinamas jaunimo dalyvavimas, socialinis atsparumas ir pasirengimas reaguojant į visuomenės ir humanitarinius iššūkius; pabrėžia, kad dalyvavimas programoje suteikia jaunimui vertingų įgūdžių, palengvinančių jaunų žmonių perėjimą į darbo rinką; ragina didinti ir tvarias investicijas į Europos solidarumo korpusą, kad būtų patenkinta didėjanti paklausa, išplėsta jo aprėptis ir užtikrintas platesnis prieinamumas visiems jaunuoliams, ir pabrėžia didelius šios programos lėšų įsisavinimo pajėgumus;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau būtų remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas ir kultūros bei kūrybos sektoriai;	15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turėtų būti didesniu mastu remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas ir kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų kultūros ir kūrybos sektorių, kurie sukuria apie 4 proc. ES BVP ir kuriuose dirba daugiau kaip 8 mln. žmonių1a, vaidmenį, nes šie sektoriai labai skatina darbo vietų kūrimą, socialinę sanglaudą ir inovacijas; pabrėžia, kad investicijos į šiuos sektorius gali skatinti socialinę integraciją ir kultūrų įvairovę;
	__________________
	1a Europos Komisija, „Kultūros ir kūrybos pramonė“, https://single-market-economy.ec.europa.eu/sectors/cultural-and-creative-industries_en.

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	15a. primena, kad programa „Kūrybiška Europa“ yra vienintelė ES finansavimo programa, skirta išimtinai kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei remti, taip pat meninės raiškos laisvei apsaugoti ir kultūros prieinamumui palengvinti; pabrėžia, kad kultūra atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant socialinę sanglaudą ir prisidedant prie vieningos ir atsparios Europos kūrimo pasaulinių iššūkių ir krizių akivaizdoje; pabrėžia, kad investicijos į programą „Kūrybiška Europa“ duoda didelę grąžą užimtumo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo srityse; yra tvirtai įsitikinęs, kad programa „Kūrybiška Europa“ turėtų išlikti atskira programa, kuriai būtų skirta atskira biudžeto eilutė ir padidintas biudžetas;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	15b. pabrėžia, kad Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa yra labai svarbi siekiant stiprinti pilietinį angažuotumą bei piliečių dalyvavimą ir ginti pagrindines teises; ragina kitoje DFP padidinti programos biudžetą, kad būtų patenkinta didėjanti pilietinio angažuotumo ir demokratinio dalyvavimo iniciatyvų paklausa bei bendruomenių vystymasis Europos Sąjungoje, nes tai suteikia piliečiams daugiau paskatų dalyvauti švietimo projektuose, kultūros ir istorinio atminimo sričių veikloje;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;	33. pabrėžia, kad sparčius technologinius pokyčius patiriančioje ir su pernelyg dideliu informacijos srautu susiduriančioje visuomenėje piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, skatinti neapykantos kalbą internete, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą, siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos stabilumą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti kokybiškas švietimo programas, kurios panaikintų skaitmeninę atskirtį ir padėtų visiems piliečiams įgyti skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgūdžių, kad būtų galima formuoti žiniomis pagrįstą požiūrį į skaitmenines technologijas, dirbtinį intelektą, duomenis ir atsakingą naudojimąsi žiniasklaidos priemonėmis; pabrėžia, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti Europos atsparumą ir technologinį savarankiškumą, apsaugoti interneto naudotojus ir juos įgalinti, taip pat propaguoti Europos skaidrumo, teisinės valstybės ir inovacijų vertybes;

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	33a. pripažįsta esminį laisvos, pliuralistinės ir nepriklausomos žiniasklaidos ir žurnalistikos vaidmenį tiek remiant Europos demokratiją, tiek užtikrinant Europos piliečių atsparumą turint omenyje užsienio šalių kišimąsi ir dezinformacijos operacijas; pabrėžia, kad reikia pereiti prie labiau integruotos Europos žiniasklaidos ir audiovizualinės erdvės; pabrėžia, kad pagal naująją DFP reikia remti bendradarbiavimą ir technologines inovacijas žiniasklaidos sektoriuje ir skatinti dirbtiniu intelektu grindžiamų sprendimų, kurių pagrindas būtų bendros Europos vertybės, kūrimą; ragina stiprinti veiksmus ir naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir remti nepriklausomą žurnalistiką ir žiniasklaidą, ypač iniciatyvas, susijusias su Europos reikalais;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	37a. pabrėžia itin svarbų švietimo vaidmenį sprendžiant pasaulinius iššūkius ir akcentuoja programos „Erasmus Mundus“, kaip gyvybiškai svarbios ES išorės veiksmų priemonės, svarbą, nes ši programa, skatindama tarptautinį akademinį bendradarbiavimą ir mainus, stiprina ES pasaulinę įtaką, tvirtina ryšius su šalimis partnerėmis ir suteikia būsimiems lyderiams įgūdžių ir žinių, reikalingų pasauliniams iššūkiams spręsti, taip stiprinant Sąjungos atsparumą ir gebėjimą pirmauti sprendžiant pasaulinius reikalus;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą;	46. pabrėžia Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, išsaugant ir puoselėjant bendrą Sąjungos kultūrą ir kultūros paveldą, jaunimo dalyvavimą kultūriniame ir pilietiniame gyvenime bei Europos integraciją, taip pat didinant pilietinį angažuotumą; pabrėžia, kad kultūra ir švietimas yra labai svarbūs stiprinant demokratinį atsparumą, propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	46a. reikalauja geriau stebėti pagal programas finansuojamus projektus, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai paisytų ES vertybių, pvz., žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių, ir kad jų projektai atitiktų šias vertybes, taip pat garantuoti pagarbą šioms vertybėms ir užtikrinti, kad paramos gavėjai nedarytų profesinių nusižengimų;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

53 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;	53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų integruojamas jaunimo aspektas, siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų pagrindinės teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas jaunimo dalyvavimas ir kultūros vystymasis, didinamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms; yra tvirtai įsitikinęs, kad kitos DFP priėmimas yra lemiamas momentas siekiant dar kartą patvirtinti ES įsipareigojimą vaikų teisių srityje, užtikrinant, kad šios teisės nebūtų laikomos antriniu klausimu, o pagrindiniu ES politikos ramsčiu, ir kad į vaikus orientuotos investicijos būtų įtrauktos į ES politiką siekiant kuo didesnio poveikio ir didesnio biudžeto veiksmingumo;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	59a. pabrėžia svarbų Europos mokyklų sistemos vaidmenį ir jos indėlį kuriant Europos švietimo erdvę, nes šios sistemos tikslas – tapti aukštos kokybės daugiakalbio ir daugiakultūrio švietimo Europoje pavyzdžiu; primena, kad Parlamentas savo 2023 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje1a pateikė keletą rekomendacijų dėl išsamaus Europos mokyklų sistemos vertinimo ir perspektyvios jų reformos; pabrėžia, kad kitoje DFP Europos mokykloms reikia skirti daugiau finansinių asignavimų, kad jos galėtų vykdyti būtinas reformas, pagerinti savo valdymą ir administracinį veiksmingumą ir teigiamai reaguoti į būsimus iššūkius; _____________ 1a 2023 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos mokyklų sistema: dabartinė padėtis, iššūkiai ir perspektyvos“ (OL C, C/2024/1757, 2024 3 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1757/oj).

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių;	60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad, kalbant apie ES programas, būtų pagerintas prieinamumas ir patogumas naudoti, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių; pabrėžia, jog turėtų būti supaprastintos paraiškų teikimo procedūros, kad, pvz., mažos ir savanoriškos organizacijos, piliečiai ir savarankiškai dirbantys asmenys taip pat galėtų sėkmingai teikti paraiškas Sąjungos finansavimui gauti, taikant metodą „iš apačios į viršų“;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

61 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika;	61. ragina atlikti tikrą supaprastinimą tais atvejais, kai sutampa tikslai, skiriasi tinkamumo kriterijai ir skirtingomis taisyklėmis reglamentuojami aspektai, kurie turėtų būti vienodi visose programose; mano, kad vertinimas, kurios išlaidų programos turėtų būti įtrauktos į kitą DFP, turi būti grindžiamas pirmiau nurodytais aspektais, poreikiu orientuoti išlaidas į aiškiai nustatytus politikos tikslus ir kiekvienos programos intervencinių politikos veiksmų logika, taip pat galimu transformuojančiu poveikiu;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

64 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	64a. mano, kad tam tikrose srityse programoms pagal kitą DFP reikia tinkamų ir automatinių mechanizmų, pagal kuriuos dotacijos būtų reguliariai pritaikomos prie faktinio infliacijos lygio, siekiant išvengti didelio galutinių naudos gavėjų perkamosios galios praradimo laikui bėgant (kaip, pavyzdžiui, atsitinka teikiant individualias dotacijas pagal programą „Erasmus+“ ir Melinos Mercouri apdovanojimą);

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

77 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
77. apgailestauja dėl to, kad pagal esamą struktūrą ir nepaisant bendros trijų institucijų deklaracijos, kuri yra 2020 m. susitarimo dėl DFP dalis ir kurioje nurodoma, kad NGEU finansavimo išlaidas padengiančiomis išlaidomis nesiekiama sumažinti programų ir fondų lėšų, didelės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų sąlygomis pagrindinių Sąjungos programų finansavimas ir specialioms priemonėms skirti ištekliai, net ir po DFP tikslinimo, de facto konkuruoja su NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimo lėšomis;	77. apgailestauja dėl to, kad pagal esamą struktūrą ir nepaisant bendros trijų institucijų deklaracijos, kuri yra 2020 m. susitarimo dėl DFP dalis ir kurioje nurodoma, kad NGEU finansavimo išlaidas padengiančiomis išlaidomis nesiekiama sumažinti programų ir fondų lėšų, didelės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų sąlygomis pagrindinių Sąjungos programų finansavimas ir specialioms priemonėms skirti ištekliai, net ir po DFP tikslinimo, de facto konkuruoja su NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimo lėšomis; pabrėžia, kad ES programos yra investicija į jaunų europiečių ateitį ir teikia tiesioginę naudą piliečiams; pabrėžia, kad esant konkurencijai tarp programų ir NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimo pasiunčiama klaidinga žinia piliečiams;

 

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI ARBA ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	19.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nikolaos Anadiotis, Zsuzsanna Borvendég, Laurence Farreng, Gabriela Firea, Mario Furore, Sunčana Glavak, Catherine Griset, Afroditi Latinopoulou, Lara Magoni, Nikos Pappas, Hristo Petrov, Giusi Princi, Emma Rafowicz, Sabrina Repp, Diana Riba i Giner, Nela Riehl, Manuela Ripa, Sandro Ruotolo, Marco Squarta, Zoltán Tarr, Zala Tomašič, Ivaylo Valchev, Annamária Vicsek, Bogdan Andrzej Zdrojewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Ioan-Rareş Bogdan, Isilda Gomes, Bernard Guetta, Maria Guzenina
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Georgios Aftias

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25	+
ECR	Lara Magoni, Marco Squarta, Ivaylo Valchev
NI	Nikolaos Anadiotis
PPE	Georgios Aftias, Ioan-Rareş Bogdan, Sunčana Glavak, Giusi Princi, Manuela Ripa, Zoltán Tarr, Zala Tomašič, Bogdan Andrzej Zdrojewski
Renew	Laurence Farreng, Bernard Guetta, Hristo Petrov
S&D	Gabriela Firea, Isilda Gomes, Maria Guzenina, Emma Rafowicz, Sabrina Repp, Sandro Ruotolo
The Left	Mario Furore, Nikos Pappas
Verts/ALE	Diana Riba i Giner, Nela Riehl

 

4	-
ESN	Zsuzsanna Borvendég
PfE	Catherine Griset, Afroditi Latinopoulou, Annamária Vicsek

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0  :  susilaikė

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (09.04.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Loucas Fourlas

PAKEITIMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau išdėstytą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į JT dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, JT visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas ir ataskaitas, JT sutartimis įsteigtų organų teisinę praktiką ir Žmogaus teisių tarybos įgaliotųjų ekspertų sistemą,

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „ES fondai: atitikties pagrindinėms teisėms užtikrinimas“,

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnį dėl horizontaliųjų principų ir į III priedo 15 straipsnio 1 dalį dėl horizontaliųjų reikiamų sąlygų, visų pirma susijusių su pagarba pagrindinėms teisėms ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymusi,

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. birželio 30 d. ir 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

-A konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	-A. kadangi Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises (Sąjungos vertybės); kadangi Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę; kadangi Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Fa. kadangi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių pažeidimai kenkia Europos projekto sanglaudai, menkina ES piliečių teises ir silpnina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos, nes nusistovėjusi pasaulinė ir geopolitinė tvarka greitai ir radikaliai kinta, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;	G. kadangi aplinkybės, kuriomis Komisija parengs savo pasiūlymus dėl DFP po 2027 m., yra labai sudėtingos nuo mūsų saugumo namuose iki sparčių ir radikalių nusistovėjusios pasaulinės ir geopolitinės tvarkos pokyčių, kuriuos dar labiau sustiprina mūsų kaimynystėje grįžę didelio masto karai, keliantys grėsmę ES, jos valstybių narių ir jos piliečių saugumui, taigi ir Sąjungos biudžetą reikia atitinkamai keisti;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių, naujų iššūkių ir galimybių;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;	3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir visų kitų Sąjungos vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, nepaisymo atvejais;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;	4. pabrėžia, kad paprastesnėje ir lankstesnėje DFP turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį kitu programavimo laikotarpiu, be kita ko, atliekant su DFP susijusių pagrindinių aktų laikotarpio vidurio peržiūrą, ir reikia numatyti didesnį skaidrumą, tvirtesnę parlamentinę kontrolę ir atskaitomybę;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	4a. pabrėžia, kad svarbu išsaugoti iki šiol pasiektą pažangą pagrindinėse ES politikos srityse, įskaitant pagrindines teises; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad įgyvendinant DFP po 2027 m. nebūtų nukrypta nuo padarytos pažangos;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
5. mano, kad, atsižvelgiant į struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų pakoreguoti DFP po 2027 m. išlaidų prioritetus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;	5. mano, kad, atsižvelgiant į didėjančias grėsmes ir struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų sutelkti DFP po 2027 m. išlaidas, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo strateginius politikos tikslus, kaip nurodyta toliau;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, saugų, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;	19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą siekiant spręsti ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir pažeidžiamų jaunuolių bei pagyvenusių žmonių, kurie negali visapusiškai naudotis savo teisėmis ir dažnai susiduria su diskriminacija;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

20 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
20. pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turi didelių ekonominių ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;	20. pabrėžia, kad Baltarusijos remiamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir hibridiniai veiksmai turi didelių neigiamų ekonominių, saugumo ir socialinių pasekmių, visų pirma sieną su Rusija, Baltarusija ir Ukraina turinčiose valstybėse narėse; primygtinai ragina pagal kitą DFP šiems regionams skirti paramą;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti remiamas tokių technologijų plėtojimas ir saugus taikymas ir padedama žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis;	24. atkreipia dėmesį į vykstančius esminius technologinius pokyčius, kai naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas (DI), suteikia galimybių ekonominio potencialo ir piliečių gyvenimo gerinimo požiūriu ir kartu kelia patikimumo, teisinių ir etinių iššūkių; pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti gerokai paskatintas šio sektoriaus vystymasis ir inovacijos į jį, užtikrintas saugus patikimų DI technologijų taikymas laikantis į žmogų orientuoto požiūrio ir padedama žmonėms įgyti žinių ir įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų su jomis dirbti ir jomis naudotis, kartu užtikrinant aukšto lygio pagrindinių teisių, įskaitant demokratiją ir teisinę valstybę, apsaugą; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pereigai, itin svarbu investuoti į perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemones;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

25 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos apsaugą nuo daugybės jai kylančių grėsmių;	25. primena, kad saugumas yra Sąjungos klestėjimo ir socialinio modelio pagrindas ir kad pagal kitą DFP turi būti daug daugiau investuojama į Sąjungos ir jos piliečių apsaugą nuo daugybės jai kylančių vidaus ir išorės grėsmių; pabrėžia, kad saugumo užtikrinimas yra labai svarbus siekiant išsaugoti Šengeno erdvę ir judėjimo laisvę;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, Rusijos keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir kišimąsi bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;	26. pabrėžia, kad, kaip matyti iš S. Niinistö ataskaitos, susiskaidžiusi pasaulinė tvarka, vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, terorizmo, tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, priešiškų subjektų, pvz., Rusijos, keliama grėsmė saugumui, visame pasaulyje didėjanti įtampa, hibridinės kampanijos, apimančios kibernetinius išpuolius, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija, fizinį ypatingos svarbos infrastruktūros sabotažą, dezinformaciją, bauginimą ir kišimąsi, ypač rinkimų procesuose, bei migracijos instrumentalizavimą, taip pat smurtinis ekstremizmas ir grėsmės sveikatai kartu didina nestabilumą ir stiprina Sąjungos pažeidžiamumą;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

28 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	28a. pabrėžia ES biudžeto vaidmenį plėtojant ypatingos svarbos ir dvejopo naudojimo technologijas siekiant stiprinti ES savarankiškumą, infrastruktūrą, strateginius rezervus ir ilgalaikius pajėgumus, kartu mažinant priklausomybę nuo išorės; ragina laikytis visapusiško požiūrio į investicijas į DI, kibernetinį saugumą, debesijos sistemas ir junglumą, kad būtų užtikrintas sąveikumas ir remiama konkurencinga ir atspari Europos saugumo pramonė;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

29 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas;	29. akcentuoja konkurencingos ir atsparios Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės svarbą ir mano, kad bendros ES lygmens investicijos į gynybą gali padėti sukurti masto ekonomiją, taigi ir sutaupyti daug valstybių narių lėšų, taip pat padėti užtikrinti įrangos ir sistemų sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiesiogiai remti gynybos pramonę Sąjungoje, taip užtikrinant visišką strateginį savarankiškumą ir kuriant kokybiškas aukštos kvalifikacijos darbo vietas;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

30 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	30a. pabrėžia, kad hibridinės grėsmės ir išpuoliai gali sukelti didelio masto krizes, pakenkti piliečių saugumui ir gerovei, visuomenės stabilumui ir ekonomikai, o tai yra didelis iššūkis Sąjungos vidaus saugumui; pabrėžia, kad reikia tvirtesnio ES požiūrio į pasirengimą, stiprinant strateginį prognozavimą, išankstinį perspėjimą ir koordinavimą; pabrėžia, kad svarbu aprūpinti Sąjungą lanksčiomis priemonėmis, įskaitant finansinius išteklius, kad būtų galima greitai ir veiksmingai spręsti naujas saugumo problemas;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių parengtumo finansavimą; akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;	31. pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti visų sričių civilinio ir karinio pasirengimo bei parengtumo finansavimą, visų pirma siekdama skatinti koordinavimą ir bendradarbiavimą, civilinės saugos pajėgumus ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes, laikantis visos visuomenės požiūrio;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

31 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	31a. pabrėžia, kad reikia stiprinti ES tarpvalstybinio policijos, teismų ir tarpžinybinio bendradarbiavimo biudžetą, kad būtų geriau koordinuojamas valstybių narių atsakas į tarptautinį nusikalstamumą ir grėsmes saugumui, pvz., terorizmui; visų pirma mano, kad reikėtų skirti pakankamai lėšų bendroms prevencijos priemonėms, dalijimuisi informacija, bendriems tyrimams ir operacijoms bei veiksmingam baudžiamajam persekiojimui skatinti; primygtinai reikalauja, kad visos ES teisingumo ir vidaus reikalų agentūros ir įstaigos, užtikrinančios Sąjungos saugumą ir interesus, turėtų tinkamą finansavimą ir darbuotojų skaičių;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnį kibernetinį saugumą; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą šiuo požiūriu ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms;	33. pabrėžia, kad vykstant technologiniams pokyčiams ir skaitmeninimui piktavališkiems ir oportunistiniams užsienio subjektams, pvz., Rusijai, tapo lengviau skleisti dezinformaciją, kištis į rinkimus ir vykdyti Sąjungos interesams kenkiančius kibernetinius išpuolius, darančius poveikį tiek internete, tiek realiame gyvenime; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų investuojama į didesnio ir patikimo kibernetinio saugumo pajėgumus ir demokratinį bei visuomenės atsparumą ir būtų užtikrintas visapusiškas ES kovos su kišimusi ir dezinformacija priemonių finansavimas; atkreipia dėmesį į skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinio mąstymo svarbą ir į tai, kad reikia toliau teikti Sąjungos biudžeto paramą šių sričių iniciatyvoms, pvz., mokymui, internetinėms priemonėms ir informuotumo didinimo kampanijoms; pabrėžia, kad šios iniciatyvos turėtų būti skirtos visiems piliečiams, įskaitant marginalizuotas ir pažeidžiamas grupes;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

33 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	33a. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į sparčią informacinių technologijų plėtrą ir susijusią riziką, kita DFP turėtų būti remiamas lankstus ir veiksmingas atsakas į kintančią saugumo ir nusikalstamumo aplinką; pabrėžia, kad dėmesys turėtų būti skiriamas skatinimui ir koordinavimui tarpvalstybinių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią internetiniams nusikaltimams, visų pirma tiems, kurie daro poveikį moterims ir vaikams, pvz., smurtui dėl lyties ir seksualinei prievartai prieš ir vaikus, ir kovoti su jais;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
34. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; pabrėžia, kad reikia kovoti su prekybos žmonėmis tinklais ir spręsti hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą, ypač kai tai vykdo trečioji šalis arba priešiškas nevalstybinis subjektas;	34. akcentuoja tolesnio finansavimo pagal kitą DFP svarbą siekiant veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas; pabrėžia, kad reikia kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltėlių tinklais ir geriau apsaugoti prekybos žmonėmis tinklų aukas, taip pat stiprinti atsparumą ir reagavimo pajėgumus siekiant spręsti trečiųjų šalių arba priešiškų nevalstybinių subjektų vykdomų hibridinių išpuolių bei migrantų instrumentalizavimo klausimą;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	34a. ypač pabrėžia, kad reikia tinkamos finansinės paramos pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų išteklių ES išorės sienų saugumui užtikrinti reikalingai infrastruktūrai ir įrenginiams prižiūrėti, įskaitant elektroninio sienų saugumo stiprinimą ir kitas sienų stebėjimo priemones;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	34b. akcentuoja, kad, be pastangų švelninti klimato kaitą vykdant žaliąją pertvarką, reikia didelių investicijų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma norint apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sumažinti jų poveikį; mano, kad pagal kitą DFP turi būti gerokai padidinta parama šiam tikslui;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Išorės veiksmai ir plėtra	Migracija, išorės veiksmai ir plėtra

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	37a. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas ir greitas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, taip pat veiksminga grąžinimo ir readmisijos politika, laikantis pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių, įskaitant solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principą; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą ES turi siekti tvirtesnio bendradarbiavimo ir abipusiškai naudingų partnerysčių su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, vykdydama tinkamą parlamentinę kontrolę, ir kad toks bendradarbiavimas turi atitikti ES ir tarptautinę teisę;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

38 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad biudžetu ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą, žmogaus teises ir pagrindines vertybes;	38. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete turi būti išlaikytas Sąjungos, kaip pagrindinės pasaulyje paramos vystymuisi ir kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos, vaidmuo, laikantis Sąjungos pasaulinių pareigų ir įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad iš biudžeto ir toliau būtų remiamos Sąjungos pastangos ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją, daugiašališkumą ir žmogaus teises;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

40 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą;	40. pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pasauliniai subjektai vis dažniau naudojasi prekybos tarpusavio priklausomybe kaip ekonominės prievartos priemone, Sąjunga turi stiprinti savo pajėgumus apsaugoti ir skatinti savo strateginius interesus, kurti tvirtesnes kovos su prievarta priemones ir užtikrinti tikrą partnerysčių abipusiškumą, naudodama visas turimas priemones – diplomatinį, ekonominį ir vystomąjį bendradarbiavimą;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

43 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti nuo reformų įgyvendinimo ir Sąjungos vertybių laikymosi; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;	43. pabrėžia, kad finansinė parama turi priklausyti ne tik nuo Sąjungos vertybių laikymosi, įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinės teisės ir reformų įgyvendinimo, laikymosi, bet ir nuo stabilių institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą mažumoms ir jų apsaugą, turėjimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinta parlamentinė atskaitomybė, priežiūra ir kontrolė;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 paantraštė

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
Pagrindinės teisės, Sąjungos vertybės ir teisinė valstybė	Sąjungos vertybės: demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

46 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei propaguojant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, patikimo nacionalinių institucijų veikimo, paramos pilietinei visuomenei ir deoligarchizacijos svarbą;	46. atkreipia dėmesį į Sąjungos biudžeto svarbą skatinant ir saugant demokratiją ir ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, puoselėjant bendrą Sąjungos kultūros paveldą ir Europos integraciją, didinant piliečių aktyvumą ir jaunimo dalyvavimą bei apsaugant ir propaguojant Chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; atkreipia dėmesį į teisingumo nepriklausomumo, kokybės ir veiksmingumo, ypač jų nepriklausomumo nuo politinio kišimosi, patikimo demokratinių institucijų veikimo, žiniasklaidos nepriklausomumo ir pliuralizmo, skaidrumo ir kovos su korupcija sistemos, gero valdymo, stabdžių ir atsvarų sistemos, lygybės visiems skatinimo ir pastangų kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant rasizmą, svarbą;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
47. pabrėžia, kad nestabilumas kaimyniniuose regionuose, skurdas, pagrindinės ekonominio vystymosi tendencijos ir demografiniai pokyčiai ir toliau lemia migracijos srautus į Sąjungą ir tai daro stiprų spaudimą prieglobsčio ir migracijos sistemoms; pabrėžia, kad pagal DFP po 2027 m. turi būti remiamas visapusiškas Sąjungos prieglobsčio ir migracijos pakto įgyvendinimas, laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių; be to, pabrėžia, kad pagal Paktą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje turi atitikti ES teisę ir tarptautinius standartus;	Išbraukta.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	47a. pabrėžia tinkamai finansuojamos, nepriklausomos ir įvairios žiniasklaidos aplinkos svarbą skatinant demokratiją ir kovojant su žalingomis grėsmėmis Europos Sąjungai bei išpuoliais prieš ją, pavyzdžiui, dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi; ragina per didesnį tiesioginį finansavimą ir sustiprintus paramos mechanizmus užtikrinti aukščiausius žurnalistų žiniasklaidos laisvės ir redakcinės nepriklausomybės standartus; primygtinai ragina stiprinti esamus ES veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti žiniasklaidos laisvę, užkirsti kelią žiniasklaidos nuosavybės koncentracijai ir apsaugoti žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumą; ragina skirti lėšų iniciatyvoms, kuriomis remiama nepriklausoma žurnalistika ir žiniasklaida tiek ES valstybėse narėse, tiek šalyse kandidatėse;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	47b. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti pakankamą finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios skatina ir gina demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; pabrėžia, kad papildomas finansavimas turėtų būti skiriamas siekiant užpildyti spragas, atsiradusias dėl tarptautinių rėmėjų pasitraukimo iš organizacijų, kurios užsiima ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių puoselėjimu; pabrėžia, kad lėšos turėtų būti prieinamos paprastiems pilietinės visuomenės veikėjams, veikiantiems vietos bendruomenių lygmeniu, laikantis patikimo finansų valdymo taisyklių ir skaidrumo standartų; pabrėžia esminį Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, įskaitant jos paprogramę „Daphne“, vaidmenį propaguojant Europos vertybes ir piliečių teises ir pabrėžia, kad pagal kitą DFP reikia toliau teikti bent lygiavertę paramą pilietinei visuomenei;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

48 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
48. pabrėžia tvirtų teisinės valstybės principo laikymosi ir galimybės gauti ES lėšų pagal dabartinę DFP sąsajų svarbą; mano, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga priklauso nuo teisinės valstybės principo laikymosi nacionaliniu lygmeniu; ypač palankiai vertina teigiamą Teisinės valstybės sąlygų reglamento poveikį apsaugant Sąjungos finansinius interesus sisteminių ir nuolatinių teisinės valstybės principų pažeidimų atvejais; ragina Komisiją ir Tarybą griežtai, nuosekliai ir nepagrįstai nedelsiant taikyti reglamentą, kai tai būtina; pabrėžia, kad sprendimai sustabdyti arba sumažinti Sąjungos finansavimą dėl teisinės valstybės principo pažeidimų turi būti grindžiami objektyviais kriterijais ir neturi būti nei atsižvelgiama į kitas aplinkybes, nei vadovaujamasi derybų rezultatu;	48. pabrėžia, kad Sąjungos vertybių laikymasis yra esminė išankstinė sąlyga siekiant gauti ES lėšų; mano, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga priklauso nuo teisinės valstybės principo laikymosi nacionaliniu lygmeniu, nes tai daro poveikį patikimam ES lėšų valdymui, teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui, tarpusavio pasitikėjimui ir bendrosios rinkos veikimui, taip pat nuo mūsų teisinės valstybės priemonių rinkinio kokybės, papildomumo ir patikimumo; ypač palankiai vertina teigiamą Teisinės valstybės sąlygų reglamento poveikį apsaugant Sąjungos finansinius interesus sisteminių ir nuolatinių teisinės valstybės principų pažeidimų atvejais; ragina Komisiją ir Tarybą griežtai, vienodai, nuosekliai ir nepagrįstai nedelsiant taikyti reglamentą, kai tai būtina; pabrėžia, kad sprendimai sustabdyti arba sumažinti Sąjungos finansavimą dėl teisinės valstybės principo pažeidimų turi būti grindžiami objektyviais kriterijais ir veiksmingais bei ilgalaikiais patobulinimais, pastebėtais vietoje, ir neturi būti nei atsižvelgiama į kitas aplinkybes, nei vadovaujamasi derybų rezultatu;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

49 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
49. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tvirto ryšio tarp teisinės valstybės principo ir Sąjungos biudžeto po 2027 m., ir palankiai vertina Komisijos ketinimą stiprinti sąsajas tarp metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir galimybės gauti lėšų iš biudžeto; ragina Komisiją nuo 2025 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodyti, kokiu mastu nustatyti teisinės valstybės sistemų trūkumai gali kelti riziką Sąjungos biudžetui; be to, palankiai vertina pagarbos Sąjungos vertybėms ir biudžeto vykdymo sąsają ir ragina Komisiją aktyviai stebėti, kaip valstybės narės laikosi šio principo;	49. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tvirtesnio ryšio tarp teisinės valstybės principo bei kitų Sąjungos vertybių ir Sąjungos biudžeto po 2027 m., ir palankiai vertina Komisijos ketinimą stiprinti sąsajas tarp metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ir galimybės gauti lėšų iš biudžeto; ragina Komisiją nuo 2025 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir ataskaitoje dėl Chartijos taikymo nurodyti, kokiu mastu nustatyti trūkumai gali kelti riziką Sąjungos biudžetui ir tinkamam bendrosios rinkos veikimui; ragina Komisiją pakoreguoti savo ataskaitą taip, kad kartu su rekomendacijomis būtų pateikti aiškūs tikslai, kurių reikia pasiekti, terminai ir sankcijos, jei rekomendacijų nebus laikomasi; ragina Komisiją aktyviai stebėti, kaip valstybės narės ir narystės siekiančios šalys laikosi rekomendacijų, ir užtikrinti, kad socialinės ir ekonominės teisės būtų vienodai saugomos bei skatinamos ir kad marginalizuotoms grupėms nebūtų užkertamas kelias pasinaudoti Sąjungos lėšomis;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

50 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
50. ragina konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą;	50. ragina tobulinti ir konsoliduoti tvirtą teisinės valstybės priemonių rinkinį, remiantis dabartinėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) nuostatomis dėl sąlygų ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytomis horizontaliosiomis reikiamomis sąlygomis, taip pat atitinkamomis Finansinio reglamento nuostatomis, kurios turėtų būti nuosekliai taikomos visiems ES fondams pagal naująją DFP; pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir nuoseklumo taikant teisinės valstybės apsaugos priemones ir stiprinti Parlamento vaidmenį taikant ir tikrinant tokias priemones; be to, primygtinai tvirtina, kad vertinant teisinės valstybės principo pažeidimus valstybėse narėse reikia užtikrinti priemonių nuoseklumą; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta svarbų ES TVR agentūrų ir įstaigų vaidmenį užtikrinant ES finansinių interesų apsaugą, atsižvelgiant į veiksmingą ES kovos su sukčiavimu ir korupcija struktūrą;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

51 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų vyriausybei būtų taikomos sankcijos; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti pažangių sąlygų metodą, kad paramos gavėjai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus būdus, kaip užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai nacionalinės vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo;	51. primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta, kad iš galutinių gavėjų neturėtų būti atimta galimybė pasinaudoti ES lėšomis, jei jų valstybei narei ar jos valdžios subjektams būtų taikomos priemonės; mano, kad iki šiol ši nuostata nebuvo veiksminga, ir pabrėžia, jog svarbu taikyti pažangių sąlygų metodą, kad paramos gavėjai nebūtų baudžiami dėl vyriausybės veiksmų; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus būdus, kaip užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti paramos gavėjai galėtų toliau naudotis Sąjungos finansavimu tais atvejais, kai valstybės narės pažeidžia teisinės valstybės principą, nesusilpninant reglamento taikymo ir tinkamo ES lėšų valdymo;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

52 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
52. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį biudžetą, kuris būtų visiškai suderintas su Sąjungos strateginiais tikslais, reikia, kad pagrindiniai tikslai būtų integruoti į visą biudžetą pasitelkiant horizontaliųjų principų rinkinį, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę DFP;	52. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį biudžetą, kuris būtų visiškai suderintas su Sąjungos strateginiais tikslais ir principais, reikia, kad pagrindiniai tikslai būtų integruoti į visą biudžetą pasitelkiant horizontaliųjų principų rinkinį, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę DFP;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

53 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų teisės ir lygios galimybės, įskaitant lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas grėsmėms;	53. todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrinta, jog visais aspektais išlaidų programomis būtų siekiama Sąjungos ir jos piliečių saugumo ir klimato ir biologinės įvairovės tikslų, būtų skatinamos ir saugomos visų asmenų pagrindinės teisės ir lygios galimybės, įskaitant tvirtą įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę, remiamas konkurencingumas ir stiprinamas Sąjungos pasirengimas ir parengtumas grėsmėms;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

54 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
54. atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas tikslų integravimas geriausiai pasiekiamas taikant priemonių rinkinį, visų pirma formuojant politiką, atliekant išsamius poveikio vertinimus ir patikimą išlaidų ir, tam tikrais atvejais, išlaidų tikslų stebėjimą;	54. atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas tikslų integravimas geriausiai pasiekiamas taikant priemonių rinkinį, visų pirma formuojant politiką, atliekant išsamius poveikio vertinimus ir patikimą išlaidų ir, tam tikrais atvejais, išlaidų tikslų stebėjimą; pabrėžia lyčių aspekto integravimo į ES politiką, programas ir iniciatyvas svarbą siekiant praktiškai užtikrinti lygybę;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

58 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
58. apgailestauja dėl to, kad Sąjungos gebėjimui veiksmingai įgyvendinti politiką pagal dabartinę DFP pakenkė tai, kad administraciniai ištekliai yra riboti ir dogmatiškai laikomasi stabilaus darbuotojų skaičiaus politikos, nepaisant didėjančių reikalavimų ir atsakomybės; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad nepaskirta pakankamai darbuotojų, kad būtų tinkamai užtikrintas Skaitmeninių paslaugų akto13 ir Skaitmeninių rinkų akto14 vykdymas, ir taip sumažinamas teisės aktų veiksmingumas;	58. apgailestauja dėl to, kad Sąjungos gebėjimui veiksmingai įgyvendinti politiką pagal dabartinę DFP pakenkė tai, kad administraciniai ištekliai yra riboti ir dogmatiškai laikomasi stabilaus darbuotojų skaičiaus politikos, nepaisant didėjančių reikalavimų ir atsakomybės; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad nepaskirta pakankamai darbuotojų, kad būtų tinkamai užtikrintas Skaitmeninių paslaugų akto13 ir Skaitmeninių rinkų akto14 vykdymas, ir į didėjančius iššūkius, į kuriuos turi reaguoti TVR agentūros ir įstaigos, ir taip sumažinamas teisės aktų veiksmingumas;
_________________	_________________
13 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj).	13 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj).
14 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj).	14 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj).

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
59. pabrėžia, kad išankstinės investicijos į sąveikią IT infrastruktūrą ir duomenų gavybą taip pat gali padėti ilguoju laikotarpiu sutaupyti išlaidų ir labai pagerinti politikos įgyvendinimą bei išlaidų stebėjimą;	59. pabrėžia, kad išankstinės investicijos į sąveikią IT infrastruktūrą ir duomenų gavybos pajėgumus taip pat gali padėti ilguoju laikotarpiu sutaupyti išlaidų ir labai pagerinti politikos įgyvendinimą bei išlaidų stebėjimą;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

59 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	59a. ragina skirti tinkamą finansavimą ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, kartu užtikrinant, kad jos turėtų reikiamų išteklių savo užduotims atlikti ir veiksmingai reaguoti į kintančius iššūkius; pabrėžia, kad persvarstant ir išplėtus bet kokių TVR agentūrų ar įstaigų įgaliojimus, jų finansavimas turėtų būti atitinkamai padidintas;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

60 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama kuo arčiau žmonių;	60. pabrėžia, kad kita DFP turi būti parengta taip, kad būtų supaprastintas paramos gavėjų gyvenimas, suderintos taisyklės, kai tik įmanoma, ir sumažintas nereikalingas biurokratizmas, taip pat ji turi būti įgyvendinama skaidriai, kad paramos gavėjams būtų lengva laikytis šio principo;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;	62. primygtinai tvirtina, kad paprastesnis biudžetas taip pat turi būti skaidresnis biudžetas, kuris sudarytų sąlygas geresnei atskaitomybei ir tikrinimui, taip pat geriau kontroliuoti išlaidas ir sumažinti dvigubo finansavimo, netinkamo naudojimo ir sukčiavimo riziką; pabrėžia, kad bet kokį programų mažinimą reikia kompensuoti daug detalesniu biudžeto paskirstymu pagal biudžeto eilutes, o ne sujungiant kai kurias programas, kaip padaryta dabartinėje DFP – to nesektinas pavyzdys yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“); todėl ragina pakankamai detalizuotai paskirstyti lėšas pagal biudžeto eilutes, kad būtų užtikrinta tinkama atskaitomybė bei skaidrumas ir prasmingas sprendimų priėmimas per metinę biudžeto procedūrą;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

66 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
66. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos sprendimai būtų prasmingi;	66. mano, kad, išankstiniams tikslams skiriant didelę finansavimo dalį, išlaidų programose taip pat turėtų būti išlaikytas didelis integruotasis lankstumo rezervas, o dėl asignavimų konkretiems politikos tikslams turėtų spręsti teisėkūros institucijos ir, kai taikoma, biudžeto valdymo institucija; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams yra tokio lankstumo rezervo modelis, tačiau būsimoje DFP neturi būti atkartotas sprendimų dėl jo lėšų mobilizavimo priėmimo procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros institucijoms reikia suteikti tvirtesnius ir veiksmingus politikos prioritetų ir tikslų nustatymo kontrolės įgaliojimus ir detaliai paskirstyti biudžetą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos sprendimai būtų prasmingi;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

73 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
73. mano, kad EGADP, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumui ir reformų, investicijų bei paramos biudžetui sąsajoms, padėjo skatinti nacionalines investicijas ir reformas, kurios kitu atveju nebūtų buvę įgyvendintos;	73. mano, kad EGADP, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumui ir reformų, investicijų bei paramos biudžetui sąsajoms, padėjo skatinti nacionalines investicijas ir reformas, kurios kitu atveju nebūtų buvę įgyvendintos; atkreipia dėmesį į EGADP pavyzdį nustatant atvirkštines sąlygas, pagal kurias lėšų skyrimas priklauso nuo to, ar prieš tai buvo įvykdytos tam tikros reformos, visų pirma teisinės valstybės srityje, ir ragina šį metodą taikyti ir ateityje;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
83. mano, kad, siekiant suteikti Sąjungai minėtus išteklius, atsižvelgiant į jos prioritetus bei nustatytus poreikius, turėtų būti išnagrinėtos visos priemonės;	83. mano, kad, siekiant suteikti Sąjungai minėtus išteklius, atsižvelgiant į jos prioritetus bei nustatytus poreikius, taip pat suderinant su Sąjungos vertybėmis ir principais, turėtų būti išnagrinėtos visos priemonės;

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį nuomonės referentas pareiškia, kad, rengdamas šią nuomonę, iki jos priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Constantinos Hadjisavvas

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima nuomonės referentas.

Jeigu sąraše esančių fizinių asmenų tapatybę galima nustatyti pagal jų vardą ir pavardę, jų pareigas arba pagal abu požymius, nuomonės referentas pareiškia, kad jis atitinkamiems fiziniams asmenims pateikė Europos Parlamento pranešimą dėl duomenų apsaugos Nr. 484 (https://www.europarl.europa.eu/data-protect/index.do), kuriame išdėstytos jų asmens duomenų tvarkymui taikomos sąlygos ir su tuo tvarkymu susijusios teisės.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	8.4.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+ : 46 - : 18 0 : 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Abir Al-Sahlani, Giuseppe Antoci, Jaume Asens Llodrà, Pernando Barrena Arza, Nikola Bartůšek, François-Xavier Bellamy, Ioan-Rareş Bogdan, Krzysztof Brejza, Saskia Bricmont, Jorge Buxadé Villalba, Jaroslav Bžoch, Mélissa Camara, Damien Carême, Caterina Chinnici, Veronika Cifrová Ostrihoňová, Paulo Cunha, Lena Düpont, Marieke Ehlers, Estrella Galán, Raquel García Hermida-Van Der Walle, Branko Grims, Evin Incir, Paolo Inselvini, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Fabienne Keller, Mary Khan, Moritz Körner, Alice Kuhnke, András László, Murielle Laurent, Fabrice Leggeri, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Erik Marquardt, Michael McNamara, Ana Catarina Mendes, Verena Mertens, Nadine Morano, Matjaž Nemec, Ana Miguel Pedro, Emil Radev, Chloé Ridel, Ilaria Salis, Birgit Sippel, Krzysztof Śmiszek, Cecilia Strada, Georgiana Teodorescu, Alice Teodorescu Måwe, Tomas Tobé, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Kristian Vigenin, Charlie Weimers, Jadwiga Wiśniewska, Alessandro Zan, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Fredis Beleris, Anna-Maja Henriksson, Javier Moreno Sánchez, Jan-Christoph Oetjen, Pekka Toveri, Sebastian Tynkkynen, Roberto Vannacci, Ana Vasconcelos, Michał Wawrykiewicz, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Mireia Borrás Pabón, Siegbert Frank Droese, Martine Kemp

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

46	+
PPE	Beleris Fredis, Bellamy François-Xavier, Bogdan Ioan-Rares, Chinnici Caterina, Cunha Paulo, Düpont Lena, Grims Branko, Kemp Martine, Lenaers Jeroen, Mandl Lukas, Mertens Verena, Morano Nadine, Pedro Ana Miguel, Radev Emil, Teodorescu Måwe Alice, Tobé Tomas, Toveri Pekka, Wawrykiewicz Michal, Zarzalejos Javier, Zoido Álvarez Juan Ignacio
RENEW	Al-Sahlani Abir, Cifrová Ostrihonová Veronika, García Hermida-Van Der Walle Raquel, Henriksson Anna-Maja, Keller Fabienne, Körner Moritz, McNamara Michael, Oetjen Jan-Christoph, Vasconcelos Ana
S&D	Incir Evin, Kaljurand Marina, Laurent Murielle, Mendes Ana Catarina, Moreno Sánchez Javier, Nemec Matjaz, Ridel Chloé, Sippel Birgit, Smiszek Krzysztof, Strada Cecilia, Vigenin Kristian, Zan Alessandro
Verts/ALE	Asens Llodrà Jaume, Bricmont Saskia, Camara Mélissa, Kuhnke Alice, Marquardt Erik

 

18	-
ECR	Weimers Charlie
ESN	Droese Siegbert Frank, Khan Mary, Uhrík Milan
PfE	Bartusek Nikola, Borrás Pabón Mireia, Buxadé Villalba Jorge, Bzoch Jaroslav, Ehlers Marieke, László András, Leggeri Fabrice, Vandendriessche Tom, Vannacci Roberto
The Left	Antoci Giuseppe, Barrena Arza Pernando, Carême Damien, Galán Estrella, Salis Ilaria

 

6	0
ECR	Inselvini Paolo, Kanko Assita, Teodorescu Georgiana, Tynkkynen Sebastian, Wisniewska Jadwiga
PPE	Brejza Krzysztof

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (20.03.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Sven Simon

PAKEITIMAI

Konstitucinių reikalų komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
A. kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,	A. kadangi pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,  kadangi pagal minėtą straipsnį visas Sąjungos biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais; kadangi dėl to svarbu turėti tinkamą ES biudžetą, kuris būtų naudingas Sąjungos piliečiams, ir kartu didinti biudžeto skaidrumą ir atskaitomybę;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;	1. pabrėžia, kad ilgalaikis biudžetas po 2027 m. turi būti parengtas ir finansuojamas taip, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo politikos tikslus, įveikti didėjančius jai kylančius iššūkius, įskaitant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir būsimą ES plėtrą, tvariai valdyti ir grąžinti savo skolą, reaguoti į sukrėtimus ir krizes ir prisitaikyti prie kintančių išlaidų poreikių;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę atskaitomybę;	4. pabrėžia, kad siekiant paprastesnės ir lankstesnės DFP reikia numatyti tvirtesnę parlamentinę kontrolę ir atskaitomybę; pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti demokratinę ES biudžeto pajamų ir išlaidų priežiūrą, būtinas aktyvesnis Parlamento dalyvavimas rengiant, priimant ir tikrinant DFP reglamentą ir Sprendimą dėl nuosavų išteklių; pabrėžia svarbų ir vertingą Europos Audito Rūmų vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad visi DFP elementai turi būti įgyvendinami laikantis lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principo, kaip nustatyta ES sutarties 13 straipsnyje;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį;	8. atkreipia dėmesį į tai, kad M. Draghi nurodo, kad 2025–2030 m. metinis investicijų į inovacijas ir infrastruktūrą deficitas sieks 750–800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad, nors Sąjungos biudžetas negali pats padengti šio trūkumo, jis turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį; pritaria Draghi pranešime pateiktoms rekomendacijoms, pagal kurias Sąjunga negali pasiekti savo konkurencingumo tikslų iš esmės nepertvarkiusi savo valdymo, politikos ir institucijų;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

27 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	27a. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia apsvarstyti specialų biudžetą, kurį tikrintų Parlamentas ir kuris padėtų stiprinti Europos gynybos parengtį ir pajėgumų plėtojimą, visų pirma finansuoti bendrus viešuosius pirkimus ir ginkluotės plėtojimą ES;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

28 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	28a. pabrėžia, kad reikia nedelsiant didinti ir daug geriau koordinuoti valstybių narių gynybos išlaidas, nes akivaizdu, kad negalima laukti, kol įsigalios kita DFP;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

41 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
41. mano, kad kita DFP yra labai svarbi rengiantis Sąjungos plėtrai ir narystės siekiančioms šalims kandidatėms; primena, kad šalių kandidačių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas yra neatsiejamai susiję su ES stabilumu, saugumu ir demokratiniu atsparumu ir tam reikia tvarių strateginių investicijų, kad būtų remiama konvergencija su Sąjungos standartais;	41. mano, kad ES plėtra suteikia galimybę stiprinti ES ir toliau išnaudoti jos pasaulinį potencialą; mano, kad kita DFP yra labai svarbi rengiantis Sąjungos plėtrai ir narystės siekiančioms šalims kandidatėms; pabrėžia svarbų piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį plėtros procese; atkreipia dėmesį į tai, kad būsimos didelio masto ES plėtros negalima užtikrinti be didesnio ES biudžeto ir pakankamų naujų nuosavų išteklių; ragina kuo greičiau susitarti dėl būtinų biudžeto ir institucinių reformų; primena, kad šalių kandidačių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas yra neatsiejamai susiję su ES stabilumu, saugumu ir demokratiniu atsparumu ir tam reikia tvarių strateginių investicijų, kad būtų remiama konvergencija su Sąjungos standartais; pabrėžia, kad laipsniškas šalių kandidačių integravimas į Sąjungos programas ir apskritai į bendrąją rinką sudarytų palankesnes sąlygas darniam ir sėkmingam plėtros procesui;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

57 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
57. primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;	57. pabrėžia veiksmingo ES institucijų veikimo svarbą; primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir decentralizuotos agentūros galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

63 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
63. pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad visos ES lygmens išlaidos turėtų būti priskirtos biudžeto valdymo institucijos kompetencijai; todėl ragina į biudžetą visiškai įtraukti (iš dalies) nebiudžetines priemones, pvz., Socialinį klimato fondą, Inovacijų fondą ir Modernizavimo fondą arba juos pakeisiančias priemones;	63. pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad visos ES lygmens išlaidos turėtų būti priskirtos biudžeto valdymo institucijos kompetencijai, taip užtikrinant skaidrumą, visapusišką demokratinę kontrolę ir ES viešųjų finansų bei finansinių interesų apsaugą; todėl ragina į biudžetą visiškai įtraukti (iš dalies) nebiudžetines priemones, pvz., Socialinį klimato fondą, Inovacijų fondą ir Modernizavimo fondą arba juos pakeisiančias priemones;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

87 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
87. primena, kad reikalavimas Komisijai, Tarybai ir Parlamentui tvirtai bendradarbiauti tarpinstituciniu lygmeniu nuo pirmųjų DFP rengimo etapų iki galutinio jos priėmimo yra įtvirtintas Sutartyse ir išsamiau išdėstytas Tarpinstituciniame susitarime;	87. ketina visapusiškai atlikti savo, kaip teisės aktų leidėjo, biudžeto valdymo ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį pagal Sutartis ir tikisi, kad Komisija ir Taryba visapusiškai gerbs Parlamento prerogatyvas pagal Sutartis; primena, kad reikalavimas Komisijai, Tarybai ir Parlamentui tvirtai bendradarbiauti tarpinstituciniu lygmeniu nuo pirmųjų DFP rengimo etapų iki galutinio jos priėmimo yra įtvirtintas Sutartyse ir išsamiau išdėstytas Tarpinstituciniame susitarime;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

88 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;	88. akcentuoja Parlamento įsipareigojimą viso proceso metu visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir dalyvauti kaip lygiavertei biudžeto valdymo institucijai; mano, kad DFP turėtų būti rengiama remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir tinkamu bei skaidriu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; be to, pabrėžia, kad rengiantis pateikti pasiūlymus dėl DFP būtinas strateginis trijų institucijų dialogas;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

91 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	91a. primena savo pasiūlymus, kad priimant DFP reglamentą būtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra, kad Parlamentas įgytų visas prerogatyvas biudžeto srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 312 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje šiuo atžvilgiu numatyta nuostata dėl pereigos;

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS, IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

 

Pranešėjas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	19.3.2025
Galutinio balsavimo rezultatai	+ : 20 - : 6 0 : 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Salvatore De Meo, Vasile Dîncu, Klára Dobrev, Nikolas Farantouris, Daniel Freund, Jean-Paul Garraud, Charles Goerens, Sandro Gozi, Emmanouil Kefalogiannis, Juan Fernando López Aguilar, Thijs Reuten, Ernő Schaller-Baross, Bartłomiej Sienkiewicz, Sven Simon, Reinier Van Lanschot, Adrián Vázquez Lázara, Loránt Vincze, Charlie Weimers
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Tom Berendsen, Marieke Ehlers, Branko Grims, Idoia Mendia, Ana Miguel Pedro, Gheorghe Piperea
Posėdyje per galutinį balsavimą pagal 216 straipsnio 7 dalį dalyvavę nariai	Michal Wiezik

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20	+
PPE	Berendsen Tom, De Meo Salvatore, Grims Branko, Kefalogiannis Emmanouil, Pedro Ana Miguel, Simon Sven, Vincze Loránt, Vázquez Lázara Adrián
Renew	Goerens Charles, Gozi Sandro, Wiezik Michal
S&D	Bischoff Gabriele, Dîncu Vasile, Dobrev Klára, López Aguilar Juan Fernando, Mendia Idoia, Reuten Thijs
The Left	Farantouris Nikolas
Verts/ALE	Freund Daniel, Van Lanschot Reinier

 

6	-
ECR	Piperea Gheorghe, Weimers Charlie
PfE	Annemans Gerolf, Ehlers Marieke, Garraud Jean-Paul, Schaller-Baross Erno

 

0

0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (0  :  susilaikė9.4.2025)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje

(2024/2051(INI))

Nuomonės referentas: Alexandra Geese

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui toliau pateikiamą tekstą:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 nurodomoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312, 323 ir 324 straipsnius,	– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 208, 311, 312, 323 ir 324 straipsnius,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 14, 17 ir 21 straipsnius,

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 21, 23 ir 34 straipsnius dėl nediskriminavimo, lygybės ir socialinės apsaugos,

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/20141a,   ______________ 1a OL L 156, 2021 5 5, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/692/oj.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/522, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/20141a,   ______________ 1a OL L 107, 2021 3 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/522/oj.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 e nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, (Bendrųjų nuostatų reglamentą)1a, ypač į jo 9 straipsnį dėl horizontaliųjų principų ir III priedo 15 straipsnio 1 dalį dėl horizontaliųjų reikiamų sąlygų, visų pirma susijusių su pagarba pagrindinėms teisėms ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymusi,   ______________ 1a OL L 231, 2021 6 30, p. 159, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 f nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT),

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 g nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. pasirašytą Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame nustatytas bendro požiūrio į vystymosi politiką, kurį taikys ES institucijos ir valstybės narės, pagrindas,

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 h nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III),

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 i nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 j nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso1a,   ______________ 1a OL L 270, 2021 7 7, p. 2.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 k nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo1a,   ______________ 1a OL L 458, 2018 12 19, p. 34.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 l nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 11 d. Komisijos komunikatą „Rengiantis kitai daugiametei finansinei programai“ (COM(2025)0046),

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 m nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos komunikatą dėl Europos priežiūros strategijos (COM(2022)0440),

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 n nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į savo 2022 m. liepos 5 d. rezoliuciją „Bendri Europos veiksmai priežiūros srityje“1a,   ______________ 1a OL L 47, 2023 2 7, p. 30.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 o nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 p nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. paskelbtą Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 q nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/20141a,   ______________ 1a OL L 156, 2021 5 5, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/692/oj.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Aa. kadangi lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių; kadangi SESV 8 straipsnyje teigiama, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“, ir tokiu būdu įtvirtinamas lyčių integravimo principas, pagal kurį lyčių lygybės požiūris turi būti integruotas visose politikos priemonėse ir programose, be kita ko, visais biudžeto proceso lygmenimis; kadangi biudžetai niekada nėra neutralūs lyčių atžvilgiu ir todėl turi būti parengti siekiant aiškiai kovoti su diskriminacija ir atsižvelgti į kiekvieną asmenį ir kiekvieno asmens konkrečius poreikius;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

B a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ba. kadangi moterų ir vyrų lygybė – tai išankstinė sąlyga norint, kad moterys dalyvautų darbo rinkoje, užimtų vadovaujamas pareigas ir dirbtų mokslo ir tyrimų srityje, taigi išankstinė sąlyga lyčių lygybei, o tai daro poveikį valstybių narių ekonomikai;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;	C. kadangi panaudojant Sąjungos biudžeto lėšas, jei jos nukreipiamos veiksmingai, atsižvelgiant į Sąjungos politinius prioritetus ir procesą koordinuojant su lėšų naudojimu nacionaliniu lygmeniu, padedama apsaugoti ir skatinti pagrindines teises, įskaitant moterų teises ir teisinės valstybės principą, skatinti sanglaudą ir lygybę, taip pat padedama išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir padidinti bendrą viešųjų investicijų poveikį; kadangi viešosios investicijos yra labai svarbios siekiant skatinti privačiąsias investicijas;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Da. kadangi asmenys su negalia, ypač moterys ir mergaitės, susiduria su kliūtimis, kurios trukdo joms naudotis pagrindinėmis teisėmis, mokytis, dirbti ir naudotis socialinėmis paslaugomis; kadangi daugiametė finansinė programa (DFP) turi užtikrinti tinkamą ir atskirą finansavimą, kad jos būtų visapusiškai integruotos į visuomenę ir darbo rinką;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Db. kadangi supaprastinus DFP procesus bus sudarytos palankesnės sąlygos moterims klestėti, nes taip bus taip sumažintos reguliavimo kliūtys, kurios joms daro neproporcingą poveikį;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Dc. kadangi atliekant konkurencingumo patikrą būtų galima įvertinti unikalius iššūkius, su kuriais susiduria įmonės, įskaitant moterų vadovaujamas įmones, siekdamos gauti išteklių, kapitalo ir galimybių, užtikrinant, kad naujomis politikos priemonėmis būtų šalinamos šios spragos ir skatinama aplinka, kurioje moterų vadovaujamos įmonės galėtų augti ir klestėti;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Dd. kadangi kasmet atnaujinant konkurencingumo kelrodį, apie kurį pranešama Bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitoje, būtų galima įvertinti apčiuopiamus rezultatus konkrečiai moterų vadovaujamoms įmonėms; kadangi tai galėtų būti naudinga atliekant DFP peržiūrą;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	De. kadangi įgūdžių trūkumo problemos sprendimas ir tikslinės paramos teikimas moterims, kad jos galėtų pradėti veiklą didelį augimo potencialą turinčiuose pramonės sektoriuose, kaip antai skaitmeninės technologijos ir žalioji energija, ir imtis įvairaus pobūdžio lyderystės, galėtų duoti postūmį Europos ekonomikos augimui;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ea. kadangi 99 proc. Europos įmonių apibrėžiamos kaip mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ); kadangi jose dirba daugiau kaip 85 mln. darbuotojų, įskaitant moteris, ir kadangi didžioji jų dalis priskiriama prie labai mažų įmonių;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Fa. kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) yra vienintelė ES lyčių lygybės agentūra; kadangi dėl išteklių trūkumo EIGE galėjo atsakyti tik į ketvirtadalį techninės pagalbos, susijusios su lyčių aspekto integravimu, prašymų, nors tai viena iš pagrindinių jos užduočių, todėl pirmenybė buvo teikiama ES institucijoms, o tai pakenkė valstybėms narėms, kurios gauna mažai techninės pagalbos arba jos visai negauna;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Fb. kadangi itin svarbu gerinti švietimo galimybes ir modernizuoti profesinį rengimą ir mokymą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityje, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms ir moterims, siekiant panaikinti esamą lyčių nelygybę tarp STEM srityse dirbančių darbuotojų ir didinti informuotumą apie galimybes ir riziką, susijusias su naujomis technologijomis, pvz., dirbtiniu intelektu;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ga. kadangi, EIGE duomenimis, dėl lyčių lygybės gerinimo ES bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui padidės 6,1 proc. iki 9,6 proc., o tai iki 2050 m. sudarys 1,95–3,15 trln. EUR1a;
	_________________
	1a https://eige.europa.eu/newsroom/economic-benefits-gender-equality

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ha. kadangi, siekiant užtikrinti, kad konkurencingumas būtų nuosekliai integruojamas į ES biudžetą, didinant Europos moterų konkurencingumą ir kartu skatinant tvarų ir stiprų ekonomikos augimą, nuo DFP peržiūros turėtų būti neatsiejamas konkurencingumo aspektas;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hb. kadangi Parlamentas ne kartą ragino skirti pakankamą finansavimą EIGE, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paprogramei „Daphne“ ir Lygybės ir teisių paprogramei, pilietinės visuomenės organizacijoms pagal KVTBP programą, programai „ES – sveikatos labui“ ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) socialinių inovacijų krypčiai; kadangi Parlamentas taip pat ne kartą ragino integruoti lyčių aspektą į pagrindinius Europos fondus, pvz., programą „Europos horizontas“, bendrą žemės ūkio politiką, Sanglaudos fondą ir priemonę „NextGenerationEU“;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hc. kadangi, siekiant užtikrinti, kad moterys gyventų krizėms pasirengusioje ES, nuo DFP peržiūros turėtų būti neatsiejamas pasirengimo aspekto integravimas;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hd. kadangi tikimasi, kad EIGE tinkamai vykdys naujas užduotis stebėti, kaip įgyvendinami neseniai priimti nauji teisės aktai ir strategijos, pvz., Direktyva dėl lyčių pusiausvyros valdybose, Direktyva dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje, Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, Lygybės įstaigų standartų direktyva, Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, Priežiūros strategija, Barselonos tikslai ir Lyčių lygybės strategija po 2025 m.; kadangi į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, (TIS)1a, įtrauktos nuostatos dėl išteklių skyrimo agentūroms, kai pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto joms pavedamos naujos užduotys;   ______________ 1a OL L 433I, 2020 10 22, p. 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2020/1222/oj.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	He. kadangi moterys atlieka labai svarbų vaidmenį efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonominės praktikos srityse; kadangi dėl išteklių trūkumo didėjančios prekių kainos dar labiau didina socialinę ir ekonominę nelygybę;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H f konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hf. kadangi gerai veikianti gerovės valstybė ir prieinamos viešosios paslaugos, įskaitant transportą, sveikatos priežiūrą ir vaikų priežiūrą, yra labai svarbios moterų karjerai ir judumui; kadangi dėl viešųjų paslaugų trūkumo didėja dviguba neapmokamo priežiūros darbo našta, ribojamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir daromas poveikis profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H g konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hg. kadangi pirmenybė turėtų būti teikiama iniciatyvoms, kuriomis moterys įgalinamos eiti vadovaujamas pareigas, daugiausia dėmesio skiriant aktyvesniam moterų dalyvavimui sprendimų priėmimo procesuose ir visų pirma (bet ne tik) verslo ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuje;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H h konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hh. kadangi vienišoms moterims, ypač senatvėje, kyla didžiausia skurdo rizika; kadangi vyrų ir moterų pensijų skirtumai ir karjeros raidos skirtumai prisideda prie didesnio moterų pažeidžiamumo dėl finansinio nesaugumo senatvėje; kadangi planuojant ilgalaikį biudžetą ES politikoje turi būti atsižvelgiama į su lytimi susijusius skurdo ir socialinės atskirties aspektus;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H i konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hi. kadangi, remiantis JT vystymosi programa1a, tik 0,01 proc. viso finansavimo visame pasaulyje remiami projektai, kuriais sprendžiami ir klimato kaitos, ir moterų teisių klausimai;
	_________________
	1a https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-8-2017-0403_LT.html

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H j konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hj. kadangi planetos išgalių ribų, įskaitant klimatą, biologinę įvairovę, vandenį ir naujus elementus, viršijimas daro neigiamą sunkinantį poveikį ekonomikai ir nacionaliniams bei ES biudžetams, o tai savo ruožtu daro neigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį moterims: kaip reiškinys savaime ir dėl biudžeto apribojimų;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H k konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hk. kadangi dėl su lytimi susijusių poveikio, socialinės ir ekonominės padėties, pažeidžiamumo ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis skirtumų moterų ir mergaičių sveikatai kyla ypač didelis pavojus dėl taršos ir klimato kaitos; kadangi 2023 m. liepos mėn. Budapešte ES aplinkos ir sveikatos ministrų pasirašytoje Septintojoje ministrų konferencijoje aplinkos ir sveikatos klausimais priimtoje deklaracijoje įsipareigojama stiprinti sveikatos apsaugą atsižvelgiant į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir taršą;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H l konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hl. kadangi 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyta teisiškai privaloma sistema, kuria užtikrinama, kad iki 2050 m. būtų atkurta ES natūrali aplinka, kad ji taptų atspari ir būtų tinkamai apsaugota ir kad „visa tarša būtų sumažinta iki tokio lygio, kuris nebelaikomas žalingu žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemoms“; kadangi taršos mažinimas ir prevencija bus naudingi moterų ir mergaičių sveikatai, atsižvelgiant į tai, kad jų sveikatai kyla ypač didelis pavojus dėl poveikio, socialinės ir ekonominės padėties, pažeidžiamumo ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis skirtumų;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H m konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hm. kadangi pirmasis Europos klimato rizikos vertinimas patvirtina, kad klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimas kelia didelę ir vis didėjančią riziką sveikatai Europoje ir viena didžiausių grėsmių yra šiluminis stresas ir gamtos gaisrai, o tai daro neproporcingai didelį poveikį moterims, mergaitėms ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms dėl poveikio, socialinės ir ekonominės padėties, pažeidžiamumo ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis skirtumų; kadangi per 2023 m. vasaros karščio bangą Europoje moterų mirtingumas nuo karščio buvo 55 proc. didesnis;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H n konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Hn. kadangi mūsų bendroje saugumo struktūroje kylančios problemos pastaraisiais metais tapo sudėtingesnės; kadangi šioje srityje labai svarbi karinė gynyba ir moterys turėtų būti skatinamos atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant Europos saugumą; kadangi šios aplinkybės sudaro svarbų kontekstą DFP;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1a. atkreipia dėmesį į Sąjungos įsipareigojimus lygybės srityje, visų pirma nurodytus lyčių lygybės strategijoje ir Jungtinių Tautų DVT, konkrečiai – 5-ame ir 10-ame tiksluose; pabrėžia, kad DFP po 2027 m. turėtų apimti lyčių lygybės aspektą ir padėti pašalinti nelygybės apraiškas visoje Sąjungoje ir pasaulyje, be kita ko, numatant konkrečias išlaidas ES biudžete, didesnes už dabartines, ir remiant lyčių lygybę ir kitus lygybės tikslus vadovaujantis Sutartimis;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;	3. pabrėžia, kad DFP po 2027 m. taip pat turi būti paprastesnė bei skaidresnė ir apsaugota nuo piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų pažeidimų, pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių nepaisymo atvejais;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	4a. primena, kad lyčių lygybė yra viena pagrindinių Sąjungos vertybių, įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje; pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės yra atsakingos, kad Sąjungos vertybės būtų apsaugotos, kad visada būtų dirbama jų labui ir jų laikomasi;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	4b. pabrėžia, kad svarbu išsaugoti iki šiol padarytą pažangą pagrindinėse ES politikos srityse, įskaitant lyčių lygybę ir moterų bei mergaičių teises; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad dėl DFP po 2027 m. nebūtų panaikinta padaryta pažanga;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	4c. ragina dar kartą pabrėžti, kad Europos Sąjungos lėšos pagal daugiametę finansinę programą (DFP) neskiriamos teroristinėms organizacijoms ir neduoda joms atsitiktinės naudos, kartu ragindamas Sąjungą išlaikyti įsipareigojimą remti konfliktų sprendimą nestabiliuose regionuose, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti, be kita ko, moterų teises visame pasaulyje;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;	6. yra įsitikinęs, kad konkurencingumo didinimas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, Sąjungos inovacinių pajėgumų didinimas ir ekonominės bei socialinės nelygybės mažinimas yra centriniai DFP po 2027 m. prioritetai ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir integracinį augimą ir atsparesnę ekonomiką ir visuomenę;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6a. ragina vykdyti veiksmingesnę MVĮ palankią politiką, kurioje prireikus būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę tarp vyrų ir moterų;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6b. ragina įsteigti sustiprintą Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, kuri pirmenybę teiktų naštos, su kuria susiduria visos įmonės, įskaitant moterų vadovaujamas įmones, mažinimui, užtikrinant, kad moterys galėtų lengvai patekti į bendrąją rinką ir išnaudoti savo verslumo potencialą;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6c. ragina ES užtikrinti vienodas sąlygas verslininkams, įskaitant moteris verslininkes, kovojant su susiskaidymu ir pertekliniu reglamentavimu, dėl kurių dažnai atsiranda papildomų kliūčių įmonėms, ir pabrėžia, kad atliekant būsimą DFP peržiūrą reikėtų atsižvelgti į šią reglamentavimo tikrovę;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6d. ragina ieškoti geresnių skaitmeninių sprendimų verslininkams, įskaitant moteris verslininkes, ir palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti skaitmeninio verslo dėklė, skirta supaprastintiems verslo procesams;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

6 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	6e. pabrėžia, kad reikia suteikti įmonėms lengvą prieigą prie pagrindinių paslaugų, pvz., finansavimo, neformalių investuotojų ir rizikos kapitalo investuotojų, mokymų, tinklaveikos galimybių ir mentorystės paramos programų;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
7. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Letta ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį darbo vietų kokybei ir europiečių gyvenimo lygiui ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos ir maisto kainomis; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbo galimybių trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja protų nutekėjimo iš Europos rizika;	7. pabrėžia, kad, kaip nurodyta E. Lettos ir M. Draghi pranešimuose, Europos ekonomika ir socialinis modelis patiria didelį spaudimą, o našumo, konkurencingumo ir įgūdžių spragos daro grandininį poveikį darbo vietų kokybei ir europiečių gyvenimo lygiui ir jie jau dabar susiduria su didelėmis būsto, energijos, sveikatos priežiūros paslaugų ir maisto kainomis, o moterys, jaunimas ir mažumos yra labiausiai pažeidžiami ir jiems labiausiai gresia finansinis nesaugumas; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbo galimybių trūkumo ir didelių pragyvenimo išlaidų didėja rizika, kad padidės socialinė nelygybė ir sustiprės socialinė įtampa;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginius prioritetus ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti;	11. pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turėtų būti gerokai padidintas, visų pirma skiriamas Sąjungos strateginiams prioritetams ir kad jis turėtų būti toliau nustatomas remiantis kompetencijos principu; mano, kad DFP ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių visiems aukštos kokybės projektams finansuoti; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų programoms, kuriomis skatinamas mokslas ir moksliniai tyrimai, susiję su moteris neproporcingai veikiančia taršos, klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo našta sveikatos priežiūros sektoriui ir ekonomikai, kad būtų sustiprintas vadovavimasis mokslu politikoje;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11a. pabrėžia, kad moterys susiduria su neproporcingai didelėmis problemomis, įskaitant nepakankamą atstovavimą įmonių valdybose, dėl kurio taip pat kyla sunkumų gauti finansavimą ir mentorystės paslaugas, diskriminaciją dėl lyties, lyčių stereotipus ir priekabiavimą darbo vietoje, o tai lemia nesubalansuotą darbo rinką ir neproporcingai didelę priežiūros ir neapmokamų namų ruošos darbų naštą, kuri gali trukdyti moterų ekonominiam augimui ir konkurencingumui; pabrėžia, kad kita DFP turėtų būti sprendžiamas nepakankamų galimybių moterims verslininkėms klausimas ir skatinama moterų prieiga prie kapitalo ir tinklų, visų pirma atliekant dinamišką sąnaudų analizę, kuri padės nustatyti ir panaikinti politiką, neproporcingai trukdančią moterims verslininkėms;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	11b. pabrėžia, kad Komisijos 2024–2029 m. politinėse gairėse pabrėžiamas poreikis šalinti įgūdžių spragas ir kad svarbu, kad į Sąjungos biudžetą ir kitą DFP būtų įtrauktas švietimo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityje strateginis planas, taip pat apimantis metodą, pagal kurį skatinama daugiau mergaičių ir moterų siekti išsilavinimo ir karjeros STEM srityse, nes šių sričių darbuose esama akivaizdžių lyčių skirtumų – vyrų yra beveik du kartus daugiau nei moterų; atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta M. Draghi pranešime, tai gali reikšti nepakankamą esamų talentų panaudojimą;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos vertybes ir politinius tikslus, todėl konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą;	13. mano, kad Sąjunga turi sukurti konkurencingumo sistemą, atitinkančią jos pagrindines vertybes – demokratiją, lygybę, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus orumui, taip pat jos politinius tikslus; todėl mano, kad konkurencingumas turi būti suprantamas kaip apimantis ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aplinkos tvarumą; pabrėžia, kad tikrai konkurencinga ir klestinti ekonomika negali būti sukurta be visapusiško moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir be jų lyderystės verslo srityje; pabrėžia, kad svarbu didinti moterų dalyvavimą STEM srityse, nes jų įgūdžiai, žinios ir kvalifikacija gali padėti skatinti Europos ekonomiką ir remti įvairiose ES politikos srityse apibrėžtus tikslus;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

13 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	13a. ragina DFP numatyti strateginę programą, pagal kurią konkurencingumas būtų įtrauktas į visas ES finansuojamas programas ir iniciatyvas, pripažįstant, kad inovacijos, skaitmeninė transformacija, švietimas ir geras piliečių, įskaitant moteris ir mergaites, užimtumas yra svarbūs konkurencingumo veiksniai, ir pabrėžia, kad konkurencingumas tuos veiksnius gali paskatinti;

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje;	14. pabrėžia, kad konkurencingesnė, našesnė ir socialiai įtrauki ekonomika padeda kurti kokybiškas, gerai apmokamas darbo vietas ir taip gerinti žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad ekonominiai nuostoliai dėl vyrų ir moterų užimtumo skirtumo siekia 370 mlrd. EUR per metus, o dėl lyčių lygybės didinimo iki 2050 m. BVP galėtų padidėti iki 3,15 trln. EUR; pabrėžia, kad vykdant tokias programas kaip „Europos socialinis fondas +“ ir „Erasmus+“ Sąjungos biudžetas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant švietimo ir mokymo sistemas, didinant darbuotojų gebėjimą prisitaikyti pasinaudojant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir taip padedant žmonėms pasirengti dirbti šiuolaikinėje ekonomikoje; pabrėžia tai, kad nepakankamas mergaičių ir moterų atstovavimas keliose švietimo ir profesijų srityse prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, darbo rinkos, kurioje vyrauja lyčių stereotipai, ir iš to kylančio darbo rinkos pasidalijimo;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

14 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	14a. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų plečiamos moterų ir mergaičių kvalifikacijos kėlimo galimybės, nes tai savo ruožtu padės sumažinti lyčių nelygybę įgūdžių ugdymo srityje ir užtikrinti, kad moterys būtų pasirengusios didinti našumą ir prisidėti prie bendro ES ekonomikos augimo;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

15 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau būtų remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas ir kultūros bei kūrybos sektoriai;	15. primygtinai pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis ir toliau būtų remiami svarbūs ekonomikos ir darbo vietų kūrimo sektoriai, kuriuose Sąjunga jau pirmauja pasaulyje, pvz., turizmas ir kultūros bei kūrybos sektoriai; kartu pripažįsta esminį priežiūros sektoriaus, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą ir socialinę priežiūrą, vaidmenį užtikrinant ekonominį atsparumą, socialinę sanglaudą ir kokybišką užimtumą;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17a. ragina imtis griežtesnių priemonių lyčių lygybei skatinti ir visų piliečių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti; pabrėžia nuolatinę lyčių nelygybę neapmokamo priežiūros darbo srityje, kuri neproporcingai apsunkina moteris; mano, kad labai svarbu teikti pirmenybę investicijoms į įperkamas ir kokybiškas vaiko priežiūros paslaugas, plėsti mokamas vaiko priežiūros atostogas ir nustatyti politikos priemones, kuriomis būtų skatinamos įtraukios bendruomenės; mano, kad ypač svarbus yra poreikis panaikinti moterų diskriminaciją darbo vietoje, visų pirma po motinystės atostogų; pabrėžia, kad priežiūros pareigos neturi būti kliūtis moterų karjerai; ragina skirti pakankamą finansavimą Europos priežiūros strategijai įgyvendinti, kad visiems būtų užtikrinta kokybiška, prieinama ir įperkama priežiūra; be to, pabrėžia, kad reikia investuoti į vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros įstaigas, kad būtų užtikrintas moterų aktyvumas darbo rinkoje;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	17b. pabrėžia tai, kad lyčių nelygybė yra akivaizdesnė tam tikruose sektoriuose, t. y. žemės ūkio ir žuvininkystės, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą; todėl mano, kad labai svarbu, jog pagal kitą DFP ir toliau būtų remiami šie kaimo vietovėse vyraujantys sektoriai, kuriuose lyčių užimtumo skirtumai yra didesni nei miestuose;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti skiriamas svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjunga, įveikti, pvz., susijusiems su demografiniais pokyčiais ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, ir jis turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;	19. pabrėžia, kad sanglaudos politikos finansavimu, laikantis žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principų, turi būti sprendžiamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Sąjunga, tokios kaip didesni socialiniai ir ekonominiai sunkumai ir kliūtys naudotis socialinėmis teisėmis, pvz., sveikatos priežiūra, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, socialinę apsaugą ir būstą, taip pat klimato kaita, didėjantys skirtumai regionų ir tarpregioniniu lygmeniu, demografiniai pokyčiai ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurie visi turi neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms, ir kad sanglaudos politikos finansavimas turi būti nukreiptas regionams ir žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos, pvz., moterims ir mažumoms; ypač pabrėžia didesnės paramos svarbą sprendžiant ES masto būsto krizę, nuo kurios kenčia milijonai šeimų ir jaunuolių;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19a. pripažįsta, kad ES vis dar esama regioninių skirtumų užtikrinant lyčių lygybę, kuri yra svarbi vystymosi, taigi ir sanglaudos, dalis; todėl pabrėžia, kad kitoje DFP turėtų būti pateikta išsamesnė darnaus Europos teritorinio vystymosi vizija, kuria būtų siekiama sanglaudos; pabrėžia, kad ES turi skubiai spręsti pagrindines problemas, kurios daro poveikį jos ilgalaikiam stabilumui ir augimui, ypač demografiniams pokyčiams ir regioniniams skirtumams; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausių regionų ir gyventojų rėmimui, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad socialinės sanglaudos gerinimas taptų itin svarbiu prioritetu, kartu sprendžiant tokius skubius klausimus kaip ES masto būsto krizė, nuo kurios kenčia milijonai šeimų, moterų, jaunuolių ir pažeidžiamų asmenų, kurie negali visapusiškai naudotis savo teisėmis ir dažnai susiduria su diskriminacija;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

19 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	19b. ragina Komisiją mažinti biurokratizmą verslininkams, įskaitant moteris verslininkes, supaprastinant procedūras, kad būtų sumažinta MVĮ tenkanti ataskaitų teikimo našta, kai įmanoma, ypatingą dėmesį skiriant moterų vadovaujamoms įmonėms;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

21 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas