PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties

14.12.2004 - (2004/2129(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Richard Corbett, Íñigo Méndez de Vigo

Pakeitimai

• 001-009 (PDF - 105 KB)
• 001-009 (DOC - 138 KB)
• 010-010 (PDF - 77 KB)
• 010-010 (DOC - 114 KB)
• 011-011 (PDF - 77 KB)
• 011-011 (DOC - 114 KB)
• 012-012 (PDF - 76 KB)
• 012-012 (DOC - 113 KB)
• 013-016 (PDF - 94 KB)
• 013-016 (DOC - 167 KB)
• 017-017 (PDF - 84 KB)
• 017-017 (DOC - 113 KB)
• 018-019 (PDF - 125 KB)
• 018-019 (DOC - 136 KB)
• 020-020 (PDF - 87 KB)
• 020-020 (DOC - 79 KB)
• 021-021 (PDF - 82 KB)
• 021-021 (DOC - 160 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties

(2004/2129(INI))

Europos Parlamentas,

-    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Konstitucinę sutartį (toliau „Konstituciją“),

-    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, pakeistą Suvestiniu Europos aktu ir Mastrichto, Amsterdamo bei Nicos sutartimis,

-    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją[1],

-    atsižvelgdamas į Europos Vadovų tarybos Lekeno deklaraciją[2],

-    atsižvelgdamas į EP rezoliucijas[3] , kuriomis ruošiamas pagrindas Europos Sąjungos Konstitucijai,

-    atsižvelgdamas į EP rezoliucijas[4] dėl pasiruošimo ankstesnėms tarpvyriausybinėms konferencijoms ir EP rezoliucijas[5] , kuriose įvertinami jų rezultatai,

-    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projektą, 2003 m. birželio 13 d. ir liepos 10 d. vieningai priimtą Europos Konvento, taip pat į EP rezoliucijas[6], kurios padeda pasiruošti Konvento darbui ir paskui jį įvertinti, atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-    atsižvelgdamas į Regionų komiteto[7] 2004 m. lapkričio 17 d. ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto[8] 2004 m. spalio 28 d. pateiktas nuomones dėl Konstitucijos Europos Parlamento[9] prašymu,

-    atsižvelgdamas į regioninių asociacijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės tribūnų atstovų nuomones, išsakytas viešame 2004 m. lapkričio 25 d svarstyme,

-    atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-    atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos apsaugos, Visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio komiteto, Žuvininkystės komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, bei Peticijų komitetų nuomones (A6-0070/2004),

kadangi

A) Europos Sąjunga per savo istoriją vaidino svarbu vaidmeni kuriant nuolat didėjančią taikos ir gerovės, demokratijos ir laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę,

B) Konstitucija įtvirtina šiuos pasiekimus ir skelbia naujoves, kurios yra esminės palaikant ir didinant 25 ir daugiau valstybių narių Sąjungos galias veiksmingai veikti viduje ir išorėje,

C) Europos Parlamento nuo pirmųjų tiesioginių rinkimų dėtas pastangas priimti Konstituciją vainikavo Konvento sėkmė, kuris paruošė projektą naudodamas demokratiškus, tipiškus ir aiškius, savo efektyvumą įrodžiusius metodus; ir kuris atsižvelgė į Europos piliečių indėlį, dėl kurio buvo pasiektas sutarimas, kurio iš esmės Tarpvyriausybinė konferencija nepakeitė,

D) Į Konstituciją, kaip kompromisą, kuris turi būti pripažintas visų valstybių narių, neišvengiamai neįtraukti kai kurie ypač Europos Parlamento bei Konvento pasiūlymai, kurie, autorių požiūriu, būtų turėję įtakos tolesnei Sąjungos pažangai. Daugelis iš jų lieka galimi ateityje,

E)  visų šalių vyriausybių pritarimas Konstitucijai reiškia, kad išrinktų valstybių narių manymu šis kompromisinis variantas gali būti būsimo darbo pagrindas ir pareikalaus visų jų maksimalaus politinio įsipareigojimo užtikrinti, kad 2006 m. lapkričio 1 d. Konstitucijos projektas būtų ratifikuotas,

F)  Konstitucija viešuose debatuose sulauke kritišku pastabu, kurios visiškai neatspindi jos nuostatu realaus turinio bei reikšmes, kadangi Konstitucijoje nenumatyta sukurti centralizuotos supervalstybes, ji stiprins, o ne silpnins Sajungos socialines sferos svarba, joje neignoruojamos istorines bei dvasines Europos vertybes, bet remiamasi jos kulturiniu, religiniu bei žmogiškuoju paveldu,

1)  Daro išvadą, jog bendrai Konstitucija yra geras kompromisas ir didžiulis esančių sutarčių patobulinimas, kuri, kai tik bus patvirtinta, duos apčiuopiamos naudos piliečiams (ir Europos Parlamentui bei nacionaliniams parlamentams, kaip jų demokratiniams atstovams), valstybėms narėms (įskaitant jų regioninę bei vietos savivaldą), efektyvesnei Europos Sąjungos institucijų veiklai ir visai Sąjungai;

Daugiau aiškumo dėl Sąjungos pobūdžio bei tikslų

2.  Džiaugiasi, kad Konstitucija suteikia piliečiams daugiau aiškumo dėl Sąjungos pobūdžio bei tikslų, taip pat dėl Sąjungos ir valstybių narių santykių, kadangi:

a)   Europos Sąjungos sutarčių rinkinys yra pakeistas vienu aiškesniu dokumentu, kuriame išsamiai išdėstyti Sąjungos tikslai, jos galios bei kompetencijos ribos, jos politikos priemonės bei įstaigos;

b)   Sąjungos dvejopas teisėtumas yra dar kartą patvirtintas, taip pat yra paaiškinta, kad tai yra valstybių ir piliečių Sąjunga;

c)   bendri visoms valstybėms narėms vertybių kanonai, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie sukuria tvirtą ryšį tarp Sąjungos piliečių, yra aiškiai išdėstyti ir praplėsti;

d)   Sąjungos tikslai, kaip ir jos valdymo pagrindai bei jos santykiai su valstybėmis narėmis, yra išaiškinti ir geriau apibrėžti;

e)   dar kartą patvirtinta, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra Sąjungos tikslas;

f)    yra naujų bendrojo taikymo sąlygų, susijusių su dideliu užimtumu, moterų ir vyrų lygybės propagavimu, bet kokio pobūdžio diskriminacijos pašalinimu, kova su socialine nelygybe ir socialinio teisingumo rėmimu, socialine apsauga, aukšto lygio išsilavinimu, mokymusi ir sveikata, vartotojų apsauga, darnios plėtros rėmimu ir visuotinės svarbos paslaugų paisymu;

g)   dingo painiava, kilusi dėl sąvokų „Europos bendrija“ ir „Europos Sąjunga“ naudojimo, kadangi Europos Sąjunga tapo vienu teisiniu subjektu ir struktūra;

h)   Europos teisės aktai yra supaprastinti, o jų terminologija paaiškinta naudojant suprantamesnį žodyną – europiniai įstatymai ir Europos pagrindų įstatymai pakeičia įvairių rūšių aktus (reglamentus, direktyvas, sprendimus, pagrindų sprendimus ir t. t.);

i)     ja suteikiama garantijų, kad Sąjunga niekada netaps centralizuota visagale supervalstybe:

-  stipriai pabrėžtas decentralizavimas, neatsiejamas nuo „suvienijusi įvairovę“,

-  įsipareigojimas „gerbti valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą“,

-  suteiktų įgaliojimų (Sąjungos kompetencijos sritys yra tik tos, kurias suteikė valstybės narės), subsidiarumo ir proporcingumo principai,

-  valstybių narių dalyvavimas kuriant Sąjungos sprendimų priėmimo sistemą bei svarstant dėl jos pakeitimų;

j)    Sąjungos simbolių įtraukimas į Konstituciją pagerins informuotumą apie Sąjungos institucijas ir jų veiklą;

h)   valstybių narių solidarumo sąlyga suteikia piliečiams vilties, kad teroristinių išpuolių bei gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju jie sulauks paramos iš visos Sąjungos.

Didesnis efektyvumas ir stipresnis vaidmuo pasaulio mastu

3.  Džiaugiasi, kad įsigaliojus Konstitucijai Sąjungos institucijos savo užduotis galės vykdyti veiksmingiau, kadangi:

a)   labai padaugėjo sričių, dėl kurių Europos Vadovų Tarybos susirinkimuose vyriausybės priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai. Tai esminis faktorius, jei 25 valstybių narių Sąjunga sugebės veikti netrukdoma veto teisės;

b)   Europos Vadovų Taryba renkama dvejų su puse metų, o ne šešių mėnesių, kadencijai;

c)   nuo 2014 m. sumažės lygia rotacija tarp valstybių narių pagrįstos Komisijos narių skaičius ;

d)   smarkiai sustiprės Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, matomumas ir galimybės, kadangi:

-   du analogiški, painiavą kėlę postai – Europos Sąjungos užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, – sujungti į vieną užsienio reikalų ministro postą, kuris bus ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkas, galintis atstovauti Sąjungai tais klausimais, kuriais ji turi bendrą poziciją,

-   bus viena išorinių veiksmų tarnyba, vadovaujama užsienio reikalų ministro,

-   Sąjungos pripažinimas juridiniu asmeniu, anksčiau juo buvo pripažinta Europos bendrija, padidins jos kompetenciją tarptautiniuose santykiuose bei sudarant tarptautines sutartis,

-   Sąjungos kompetencija kurti bendras saugumo ir gynybos struktūras bus sustiprinta reikalingomis lankstumo priemonėmis, leidžiančiomis prisitaikyti prie skirtingų valstybių narių požiūrių šiais klausimais;

e)   sumažės Sąjungos teisės aktų ir jų priėmimo procedūrų skaičius; bus išaiškinti skirtumai tarp įstatymų leidybos ir vykdymo instrumentų;

f)    veiksmai teisingumo ir vidaus reikalų srityje tampa efektyvesni, žadantys akivaizdžią pažangą sprendžiant teisingumo, apsaugos ir migracijos problemas;

g)   daugelio požiūriu bus lengviau naudoti vykusį Bendrijos metodą, kai tik bus politinis noras tai padaryti;

h)   suteikta daugiau galimybių veikti lanksčiau, kai ne visos valstybės narės tuo pačiu metu nori ar gali tęsti tam tikrą politiką;

Daugiau demokratinio atskaitingumo

4.  Džiaugiasi, kad piliečiai galės labiau kontroliuoti Europos Sąjungos veiksmus, kadangi didėja demokratinė atskaitomybė, atsiradus šiems patobulinimams:

a)   Europos Sąjungos visų įstatymų priėmimas priklausys nuo nacionalinių parlamentų nuomonės peržiūrėjus jų projektus. Visais atvejais, yra tik keletas išimčių, turi būti nacionalinių vyriausybių (Taryboje) ir tiesiogiai išrinkto Europos Parlamento pritarimas. Nė vienoje kitoje viršvalstybinėje ar tarptautinėje struktūroje tokio įstatymų leidybos peržiūros lygio nėra;

b)   nacionaliniai parlamentai laiku gaus Europos Sąjungos pasiūlymus, kad juos galėtų apsvarstyti su ministrais prieš Tarybai priimant sprendimą. Taip pat jie turės teisę nesutikti su įstatymo projektu, jei jiems atrodys, kad jis neatitinka Europos Sąjungos kompetencijos;

c)   Europos Parlamentas visada lygiomis teisėmis su Taryba sprendžia dėl Sąjungos teisėkūros;

d)   Komisijos pirmininką renka Europos Parlamentas, taip sukuriama sąsaja su Europos rinkimų rezultatais;

e)   užsienio reikalų ministras, skiriamas Europos Vadovų Tarybos pritariant Komisijos pirmininkui, yra pavaldus tiek Europos Vadovų Tarybai, tiek Europos Parlamentui;

f)    pagal naują biudžeto procedūrą reikalaujama, kad visoms Europos Sąjungos išlaidoms pritartų tiek Taryba, tiek Europos Parlamentas, be jokių išimčių; todėl visos išlaidos yra demokratiškai kontroliuojamos;

g)   Komisijai suteiktos ir vykdomos įstatymų leidybos galios bus kontroliuojamos pagal naują bendros priežiūros tvarką, leidžiančią Europos Parlamentui bei Tarybai atmesti Komisijos sprendimus, kuriems jie nepritaria;

h)   Parlamentas atidžiau prižiūrės agentūras, o ypač Europolą;

i)    Taryba renkasi viešai, kai sprendžia ir priima Sąjungos įstatymus;

j)    Regionų komiteto vaidmuo bus reikšmingesnis;

k)   Europos Parlamentas taip pat turės teisę teikti pasiūlymus dėl būsimų Konstitucijos peržiūrėjimų ir pataisymų, o nagrinėti ir peržiūrėti visus pasiūlymus turi Konventas, nebent Parlamentas nusprendžia, kad tai nebūtina.

Daugiau pilietinių teisių

5.  Džiaugiasi, kad piliečių asmeninės teisės sustiprinamos šiais patobulinimais:

a)   Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į Konstitucijos II dalį. Tai reiškia, kad visos Europos Sąjungos įstatymų nuostatos ir visi ES institucijų veiksmai, atlikti arba pagrįsti ES įstatymais, turi atitikti šiuos standartus;

b)   Sąjunga pritaria Europos Žmogaus teisių konvencijai, todėl ji tampa priklausoma nuo to paties išorinio patikrinimo, kaip ir valstybės narės;

c)   naujos nuostatos palengvins piliečių, socialinių partnerių, atstovaujamųjų asociacijų bei visos civilizuotos visuomenės dalyvavimą Sąjungos svarstymuose;

d)   Europos piliečiams suteikta iniciatyvos teisė, t. y. piliečiai galės teikti siūlymus tais atvejais, kai jie manys, kad Sąjungos teisės aktas reikalingas, jog būtų įgyvendinta Konstitucija;

e)   asmenims suteikiamos didesnės galimybės naudotis teismais Europos Sąjungos teisės srityje;

Išvados

6)  Pritaria Konstitucijos Sutarčiai ir iš visos širdies remia jos ratifikavimą;

7)  Tiki, jog ši Konstitucija padės tvirtą ir ilgalaikį pagrindą tolesniam Europos Sąjungos vystymuisi, kad leis toliau jai plėstis ir kartu suteiks peržiūros priemones, kai to prireiks;

8)  tikisi, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės ratifikuos Konstitucinę sutartį iki 2006 m. vidurio;

9)  dar kartą ragina kuo labiau stengtis, kad Europos piliečiai būtų aiškiai ir objektyviai informuojami apie Konstitucijos turinį; todėl ragina Europos institucijas ir valstybes nares piliečiams pateikiant Konstitucijos tekstą (visą ar santrauką), aiškiai išskirti galiojančiose sutartyse esančius elementus ir naujas nuostatas, įtrauktas į Konstituciją, siekiant šviesti visuomenę ir suteikti informacijos diskusijoms;

10) paveda Parlamento Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą valstybių narių parlamentams, Tarybai, Europos Sąjungos Komisijai bei buvusiems Konvento dėl Europos ateities nariams ir užtikrinti, kad Parlamento tarnybos, įskaitant jo atstovybes, teiktų išsamią informaciją apie Konstituciją ir Parlamento poziciją jos atžvilgiu.

• [1]  OL C 364, 2000 12 18, p. 1
• [2]  Europos Vadovų Tarybos susitikimas Lekene, Lekeno deklaracija dėl ES ateities, SN 273/01, 2001 m. gruodžio 15 d.
• [3]  1984 m. vasario 14 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos steigimo sutarties projekto (OL C 77, 1984 3 19, p. 53, pranešėjas Altiero Spinelli, 1–1200/1983);
  1990 m. liepos 11 d. rezoliucija dėl Europos Parlamento gairių susijusių su Europos Sąjungos Konstitucijos projektu (OL C 231, 1990 9 17, p. 91, pranešėjas Emilio Colombo, A3-0165/1990),
  1990 m. gruodžio 12 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos konstitucinių pagrindų (OL C 19, 1991 1 28, p. 65, pranešėjas Emilio Colombo, A3-0301/1990),
  1994 m. vasario 10 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos Konstitucijos (OL C 61, 1994 2 28, p. 155, pranešėjas Fernandas Hermanas, A3-0064/1994),
  2000 m. spalio 25 d. rezoliucija dėl konstitucinio statuso suteikimo sutartims (OL 197, 2001 07 12, p. 186, pranešėjas Olivieras Duhamelis, A5-0289/2000).
• [4]  1990 m. kovo 14 d. rezoliucija dėl TVK darbo pagal Europos Parlamento strategiją, skirtą Europos Sąjungai (OL C 96, 1990 4 17, p. 114, pranešėjas Davidas Martinas, A3-0047/1990),
  1990 m. liepos 11 d. rezoliucija dėl TVK darbo pagal Europos Parlamento strategiją, skirtą Europos Sąjungai (OL C 231, 1990 9 17, p. 97, pranešėjas Davidas Martinas, A3-0166/1990),
  1990 m. lapkričio 22 d. rezoliucija dėl TVK darbo pagal Europos Parlamento strategiją, skirtą Europos Sąjungai (OL C 324, 1990 12 24, p. 219, pranešėjas Davidas Martinas, A3-0270/1990),
  1990 m. lapkričio 22 d. rezoliucija, kurioje pateikta Europos Parlamento nuomonė dėl TVK sušaukimo, EPS ir politinės sąjungos (OL C 324, 1990 12 24, p. 238, pranešėjas Davidas Martinas, dok. A3-0281/1990),
  1995 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl ES sutarties veikimo, atsižvelgiant į 1996 m. tarvyriausybinę konferenciją. Europos Sąjungos veikla ir plėtra (OL C 151, 1995, p. 56, pranešėjai Jean-Louisas Bourlanges, Davidas Martinas, dok. A4-0102/1995),
  1996 m. kovo 13 d. rezoliucija, kurioje pateikta (i) Parlamento nuomonė dėl tarpvyriausybinės konferencijos sukvietimo, (ii) svarstymų grupės darbo įvertinimas ir Europos Parlamento politinių prioritetų patikslinimas, atsižvelgiant į tarpvyriausybinę konferenciją (OL C 96, 1996 4 1, p. 77, pranešėjai Raymonde Dury, Hanja Maij-Weggen, A4-0068/1996),
  1999 m. lapkričio 18 d. rezoliucija dėl pasiruošimo sutarčių reformai ir kitai tarpvyriausybinei konferencijai (OL C 189, 2000 7 7, p. 222, pranešėjai Giorgos Dimitrakopoulos, Jo Leinenas, dok. A5-0058/1999),
  2000 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl TVK sukvietimo (OL C 309, 2000 10 27, p. 85, pranešėjai Giorgos Dimitrakopoulos, Jo Leinenas, A5-0018/2000),
  2000 m. balandžio 13 d. rezoliucija dėl EP pasiūlymų TVK (OL C 40, 2001 2 7, p. 409, pranešėjai
  Giorgos Dimitrakopoulos, Jo Leinenas, A5-0289/2000).
• [5]  1986 m. sausio 16 d. rezoliucija, pateikianti Europos Parlamento poziciją dėl 1985 m. gruodžio 17 d. TVK patvirtinto Suvestinio Europos akto (OL C 36, 1986 2 17, p. 144, pranešėjas Altiero Spinelli, dok. A2- 199/85),
  1986 m. gruodžio 11 d. rezoliucija dėl Suvestinio Europos akto (OL C 07, 1987 1 12, p. 105, pranešėjas Luisas Planasas Puchadesas, dok. A2-169/86),
  1992 m. balandžio 7 d. rezoliucija dėl TVK (Mastrichto) rezultatų (OL C 125, 1992 5 18, p. 81, pranešėjas Davidas Martinas, Fernandas Hermanas, dok. A3-123/92),
  1997 m. lapkričio 19 d. rezoliucija dėl Amsterdamo sutarties (OL C 371, 1997 12 8, p. 99, pranešėjai Ińigo Méndezas de Vigo, Dimitris Tsatsos; dok. A4-347/97),
  2001 m. gegužės 31 d. rezoliucija dėl Nicos sutarties ir Europos Sąjungos padėties (OL C 47, 2002 02 21, p. 108, pranešėjai Ińigo Méndezas de Vigo, António José Seguro, dok. A5-0289/2001.
• [6]  2001 m. lapkričio 29 d. rezoliucija dėl Lakeno Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos ateities (OL C 153, 2002 6 27, p. 310, pranešėjai Jo Leinenas, Ińigo Méndezas de Vigo, A5-0368/2001),
  2003 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija dėl Europos sąjungos Konstitucinės sutarties projekto ir Europos Parlamento nuomonės apie tarpvyriausybinės konferencijos sukvietimą (OL C 77 E, 2004 3 26, p. 255, pranešėjai José Marķa Gil-Robles Gil-Delgado, Dimitris Tsatsos, A5-0299/2003´).
• [7]  CdR 354/2003 galut.,dar nepublikuotas Oficialiajame leidinyje.
• [8]  CESE 1416/2004, dar nepublikuotas Oficialiajame leidynyje.
• [9]  P6 PV(2004)09-14

AIŠKINAMOJI DALIS

„Aš tikrai nesu dažno įstatymų ir konstitucijų keitimo šalininkas, tačiau įstatymai ir institucijos turi žengti išvien su žmonijos minties raida. Žmonijos mintis vystosi ir tobulėja, padaroma naujų atradimų, atrandama naujų tiesų, vyksta įvykių ir nuomonių raida, kinta aplinkybės, todėl institucijos taip pat turi žengti į priekį savo laikmečio greičiu. Negalime reikalauti, kad suaugęs nešiotų vaikiškus drabužius, kaip kad negalime šiuolaikinės visuomenės prašyti, kad ji liktų tokia, kokia buvo protėvių laikais.“

Thomas Jefferson

I.    Įžanga.

1.        Daugiau negu prieš pusę amžiaus – paskelbus Roberto Šumano deklaraciją – pradėta įgyvendinti plataus užmojo projektą: suvienyti per amžius brolžudiškų karų draskomas Europos tautas.

Kad jis vyktų, reikėjo išspręsti Antrajam pasauliniam karui pasibaigus negailestingai iškilusias tris problemas: sutramdyti vidaus demonus, sukėlusius baisiausias mūsų žemyno nelaimes, vėl užimti svarbią vietą tautų dermėje, pasiekti stabilios demokratijos ilgalaikiškumą užtikrinančią ekonominę padėtį.

Pastarųjų penkių dešimtmečių istorija yra sėkmės kronika. Europai pavyko išplėtoti laisve, pliuralizmu ir tolerancija pagrįstą politinę sistemą. Ji padėjo sutaikyti buvusius priešus, jos pagrindu įsivyravo ilgiausias šiuolaikinės epochos taikos laikmetis. Ji padėjo Europos gyventojams pasiekti aukštą materialinės gerovės ir socialinės pažangos lygį. Ji padėjo pašalinti geležinę uždangą, kuri skyrė laisvus Europos gyventojus nuo engiamų. Ši Europos kūrimo sėkmė neturi priversti mus pamiršti tikruosius užmojus: padaryti taip, kad kraštutinis nacionalizmas – tikras šiuolaikinės Europos vėžys – būtų neįmanomas, apginti demokratiją, kaip skirtingas nuomones pliuralistinėje visuomenėje sutelkiančią sistemą, ir suteikti Europai stiprų galingą balsą, kad ji galėtu ginti savo idėjas, vertybes ir interesus.

Tačiau Europa neturėtų pasitenkinti šia sėkme: ji privalo spręsti naujus XXI amžiaus aušrai patekėjus iškilusius uždavinius: Europos Sąjungos vaidmuo tarptautinės politikos arenoje, globalizacija, plėtra, euras, vidaus ir išorės saugumas mūsų žemyne, terorizmas, migrantų srautai, švietimas, technologijų pažanga, rasizmas, ksenofobija ir socialinė atskirtis.

Nuo tada, kai buvo įsteigta pirmoji Europos Bendrija (Anglių ir plieno bendrija, 1951m. balandžio 18 d. Paryžiaus sutartis[1]), suvienijusi šešias Vakarų Europos valstybes[2], Bendrija išsiplėtė iki dvidešimt penkių valstybių[3], o įkūrus Europos Ekonominę Bendriją, Europos Atominės Energijos Bendriją (Euratomą) (1957 m. kovo 25 d. Romos sutartys[4]) ir Europos Sąjungą (1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartis) jos veikla buvo papildyta daugeliu naujų sričių.

2.   Nuo tada, kai 1979 m. per visuotinį balsavimą buvo išrinktas , Europos Parlamentas jis visuomet stengėsi būsimąją Europos Sąjungą padaryti demokratiškesnę, o jos veiklą – veiksmingesnę ir skaidresnę. 1984 m. vasario 14d. patvirtindamas pirmą Europos Sąjungos steigimo sutarties projektą (vadinamąjį Spinelio projektą, pagal pranešėjo pavardę), Europos Parlamentas paskatino reformų judėjimą, kuris tęsėsi dvidešimt metų ir kurio padariniai yra Suvestinis Europos aktas[5], Mastrichto sutartis[6], Amsterdamo sutartis[7], Nicos sutartis[8], o dabar – Konstitucijos Europai sutartis[9].

Kiekvienu iš šių etapų, Europos Parlamentas skatinamas Institucinio komiteto, kuris 1999 m. tapo Konstitucinių reikalų komitetu, aktyviai dalyvavo parengiamuosiuose svarstymuose ir vertino įvairių Tarpvyriausybinių konferencijų (TVK) rezultatus[10].

Nuo pat šio proceso pradžios jis gynė idėją, kad Europos Sąjungos konstitucinį pagrindą reikia padaryti aiškesnį ir tobulesnį – po kiekvieno plėtros etapo šis reikalavimas tapdavo vis svarbesnis, nes galėjo iškilti grėsmė politiniam integracijos aspektui.

Europos Parlamentas siekė trijų skirtingų, tačiau tarp savęs susijusių tikslų:

Pirmiausia, Parlamentas stengėsi, kad aiškiai nustatytos būtų Europos Sąjungos kompetencijos sritys ir pareigos, o jei reikia, sustiprintos. Parlamentas nuolat tvirtino, kad Europos Sąjungos kompetencijos sritys turi būti paskirtos ir ji turi jas tvarkyti pagal subsidiarumo principą, tai yra, Sąjunga imasi veiksmų pagal savo įgaliojimus tik tuomet, kai bendrai vykdoma politika yra veiksmingesnė už valstybių narių veikimą atskirai.

Antra, Parlamentas patvirtino, kad reikia padidinti Europos lygmeniu priimamų sprendimų efektyvumą. Jis ypač kritikavo vienbalsiškumą Taryboje tvirtindamas, kad jei nuspręsta vykdyti bendrą politiką, nėra jokios prasmės kiekvienai valstybei narei suteikti blokuoti sprendimus teisę. Parlamentas taip pat gynė nuomonę, kad Komisijai reikia suteikti didesnius įgaliojimus vykdant įvairių sričių politiką, kai sprendimas dėl jų priimamas su sąlyga, kad būtų atliekamas atitinkamas vertinimas ir vykdoma kontrolė.

Trečia, Parlamentas pareikalavo, kad geriau būtų vykdoma demokratinė kontrolė ir kad būtų sustiprintas atsiskaitomumas Europos lygmeniu. Įgaliojimus, kuriuos pasirašydami sutartis perduoda Europos Sąjungai valstybių parlamentai, neturi vykdyti tik Taryba (t. y. valstybių narių ministrai). Parlamentų įgaliojimų sumažėjimą nacionaliniu lygmeniu turi kompensuoti parlamentų įgaliojimų padidinimas Europos lygmeniu.

Vertinant mišrius ir aiškiai per menkus Amsterdamo ir Nicos sutarčių rezultatus, kurių buvo pasiekta sprendžiant dėl valstybių narių skaičiaus padvigubėjimo ir tolesnio Europos Sąjungos integracijos didinimo iškilusias problemas vis labiau aiškėjo, kad naudojamas sutarčių peržiūros metodas nepadeda tinkamai atsakyti į vykstant Europos plėtrai iškylančius klausimus.

Šią išvadą Parlamentas padarė ir ją aiškiai išdėstė jau savo 1997 m. lapkričio 19 d. rezoliucijoje (pagrįstoje d'Iigo Méndez de Vigo ir Dimitris Tsatsos pranešimu, žr. pirmiau pateiktą 10 išnašą), kurią pateikus prasidėjo tikras politinis svarstymas, kurio padarinys buvo Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos iniciatyva parengtas Konvento modelis, iš pradžių naudotas rengiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

Nicos sutarties signatarai suvokdami, kad joje yra trūkumų, prideda deklaraciją Nr. 23 „Dėl Europos Sąjungos ateities“[11], kuri atveria kelią naujai sutarčių reformai, numatytai 2004 m. pradžioje. Šiai reformai turėjo būti pasiruošta „išsamiai diskutuojant su visomis suinteresuotomis šalimis: nacionalinių parlamentų atstovais ir visais pilietinės visuomenės atstovais, atspindinčiais viešąją nuomonę <...>, ir kt.“ Diskusijos turėjo prasidėti 2001 m., po deklaracijos priėmimo, „kurioje turėjo būti numatytos atitinkamos iniciatyvos šiam procesui tęsti“, Europos Vadovų Tarybos susitikime Lakene.

3.   Savo ruožtu, Europos Parlamentas po parengiamojo laikotarpio prieš TVK[12] stengėsi bendradarbiauti su valstybių parlamentais. Jis pirmasis pasiūlė[13], remdamasis rengiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją[14] sukurtu precedentu, sukviesti Konventą, susidedantį iš valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų, valstybių parlamentų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų, kurio darbe kaip visateisiai nariai taip pat dalyvavo valstybių kandidačių vyriausybių ir parlamentų atstovai. Konvento, kurio Pirmininkas buvo Valéry Giscard d'Estaing, o Pirmininko pavaduotojai – Giuliano Amato ir Jean-Luc Dehaene, uždavinys buvo parengti preliminarų Konstitucijos projektą, kuris turėjo tapti būsimos TVK darbo pagrindu.

Pagrindinių teisių chartija iš tiesų įrodo, kad tokia įstaiga galėjo paruošti projektą, galintį sulaukti valstybių ir vyriausybių vadovų pritarimo. Jos atviras ir aiškus pobūdis bei nuomonių keitimosi kokybė taip pat palengvino pasiekti konsensusą ir suteikė galimybę kiekvienam išreikšti savo nuomonę bei suprasti kitus.

2001 m. gruodžio 14-15 d. Europos Vadovų Taryba Lakene priėmė Lakeno deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities[15] ir pratęsė šią iniciatyvą nustatydama Konvento organizavimo ir darbo formas, o ypač apibrėždama įgaliojimo ribas ir klausimus, kurie bus svarstomi. Konventas dėl Europos ateities įrodė, kad jo pasirinktas veiklos metodas yra tinkamas, nes po šešiolikos darbo mėnesių jam pavyko pateikti bendru sutarimu pagrįstą dokumentą, atsiradusį po intensyvių diskusijų ir glaudaus bendravimo su pilietine visuomene.

Europos Parlamentas dėl Konstitucinių reikalų komiteto darbo padarė didelę įtaką Konstitucijos sutarties projekto[16] turiniui – per TVK iš dalies buvo pakeista tik labai nedaug punktų. Per šią TVK jis taip pat pirmą kartą buvo visiškai įtrauktas į darbą – joje dalyvavo Pirmininkas Patas Coxas ir du atstovai: ??igo Méndez de Vigo, kuri vėliau tvarkė Elmaras Brokas, ir Klausas Hänschas.

II.  Kas yra nauja Konstitucijos sutartyje, palyginti su šiuo metu galiojančiomis sutartimis ir dabartiniu teisynu

Naujojoje Europos Sąjungai siūlomoje Konstitucijoje yra daug reformų ir žymių patobulinimų, palyginti su dabartine Konstitucija (tai yra viena po kitos priimtų sutarčių visuma, kurios šiuo metu yra Konstitucija de facto). Be abejo, tai yra atsargus kompromisas daugeliu požiūrių. Tačiau šis kompromisas paskatino Europos raidą, jis buvo parengtas po ilgų viešų ir pliuralistinių diskusijų Europos Konvente, jį užbaigė ir patvirtino 25 valstybių narių vyriausybės, iš kurių kiekviena norėjo, kad jis taptų pagrindu, kuriuo remdamosi jos dirbtų ateityje.

1.   Sutartis dėl Konstitucijos Europai

1.1. Kartais kyla klausimas, ar naujasis dokumentas bus Konstitucija, ar sutartis. Nereikia tuščiai diskutuoti: nėra jokios abejonės, kad oficialiai tai bus sutartis, kuri bus patvirtinta ir ratifikuota pagal sutarčių peržiūros taisykles. Kitaip ir negali būti. Tačiau savo pobūdžiu ir turiniu ši sutartis artima Konstitucijai.

1.2. Konstitucinė sutartis apibrėžia esmę, vertybes ir principus, kuriais vadovaujantis vykdoma Europos Sąjungos (ES) veikla. Sutartyje apibrėžtos Sąjungos kompetencijos sritys. Joje nustatomos institucijos, pateikiamos sprendimų priėmimo procedūros, apibūdinami teisės aktai. Ja apibrėžiama piliečių teises ES. Joje numatytos jos peržiūros taisyklės ir t. t. Konstitucijos paskirtis yra apibrėžti politinio subjekto įgaliojimų vykdymo sąlygas ir ribas bei užtikrinti piliečių teises.

1.3. Iš esmės dabartinės sutartys jau atitinka šią paskirtį: Europos Sąjunga, kaip bet kuris kitas politinis subjektas, jau turėjo savo Konstituciją, kurią galima kildinti iš sutarčių, davusių pradžią jos gyvavimui. Jas supaprastinant, suteikiant suprantamesnę struktūrą ir suteikiant iškilmingumo žengiamas svarbus žingsnis siekiant sistemą padaryti aiškesnę, skaidresnę ir suprantamą piliečiams.

1.4. Tuo remiantis ir priešingai negu kai kas mano, Konstitucijos sukūrimas Europos Sąjungai anaiptol nereiškia, kad žengiama centralizuotos supervalstybės kūrimo keliu, reiškiančiu neišvengiamą nacionalinių valstybių gyvavimo pabaigą, ir nebepataisomai pakeisiančiu Europos Sąjungos esmę (galima pateikti daug tarptautinių organizacijų pavyzdžių, kurių steigiamasis dokumentas pagrįstai vadinamas konstitucija: Tarptautinė darbo organizacija (TDI), Tarptautinė sveikatos organizacija (TSO) arba rečiau minima Pasaulinė pašto sąjunga (PPS)). Iš tikrųjų, dabartinė Sąjungos Konstitucija oficialiai apsaugo valstybes nares ir jų piliečius tuo atveju, jei Bendrija nueitų per toli vykdydama savo veiklą.

1.5. Galima teisiškai užginčyti, kad Konstitucijos sutarties II dalis turėjo būti iš esmės peržiūrėta, nes dauguma jos nuostatų nėra konstitucinio pobūdžio, kad ji pernelyg detali ir sudėtinga ir neturėtų būti įtraukta į tikrą Konstituciją. Tačiau tai neįeina į Konventui spręsti patikėtas užduotis. Vis dėlto supaprastinimas yra akivaizdus: visos nuostatos sudėtos į vieną nuoseklų struktūruotą dokumentą, o paprastas pilietis, tiesiog skaitydamas I ir II dalį, kurios skirtos labiausiai „konstituciniams“ aspektams, susidaro gana aiškų ir paprastą Europos Sąjungos politinių realijų ir savo teisių vaizdą.

1.6. Konstitucija buvo kritikuojama, dėl III dalies apimties ir buvo teigiama, kad ji perdaug detali ir sudėtinga, palyginti, pavyzdžiui, su JAV Konstitucija. Priežastis yra ta, kad III dalyje, kaip ir ankstesnėse sutartyse, išsamiai aprašyti Bendrijos veiklos tikslai kiekvienoje politikos srityje ir nurodytos jos veiklos ribos. Europos institucijos negauna „neužpildyto čekio“, kuris leistų veikti be apribojimų visose politikos srityse.

2.   Vienas subjektas: Europos Sąjunga

2.1. Skirtingų sutarčių suvienijimas į vieną dokumentą ir perėjimas nuo labai sudėtingos struktūros, sudarytos iš įvairių atskirų subjektų (Europos Sąjunga, Europos Bendrija), prie vieno subjekto – Europos Sąjungos– turinčio (vieno) juridinio asmens statusą tarptautiniu lygmeniu – o tai padidins ES veiklos veiksmingumą ir aiškumą šioje srityje – yra labai svarbus žingsnis siekiant, kad Europos realijos būtų skaidresnės ir piliečiai jas geriau suprastų. Taip pat panaikinama trijų ramsčių sistema (Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), Teisingumas ir vidaus reikalai ir Bendrija), nes jie sudedami į vieną darinį – Sąjungą su viena institucijų struktūra, kuriai visuotinai taikomas Bendrijos metodas, išskyrus vieną išimtį, tai yra Bendrą užsienio ir saugumo politikos sritį (įskaitant gynybą), kurioje ir toliau bus taikomas specifinės sprendimų priėmimo procedūros, kaip reikalauja specifinis šios srities pobūdis.

Taigi priėmus Konstituciją bus viena sutartis, vienas subjektas: Europos Sąjunga[17].

2.2. I antraštinės dalies 8 straipsnyje Konstitucijos svarbi vieta skiriama Sąjungos simboliams: jos vėliavai (dvylika ratu išsidėsčiusių žvaigždžių mėlyname fone), himnui (L. Bethoveno Devintoji simfonija „Odė džiaugsmui“), šūkiui („Vienybė įvairovėje“), valiutai (eurui), Europos dienai (gegužės 9 d.), kad piliečiai labiau susitapatintų ir stipriau jaustų savo priklausomumą vienai bendrijai, turinčiai bendrą likimą.

3.   Aiškus Sąjungos vertybių, principų ir tikslų apibrėžimas

Labai svarbu, kad Konstitucija prasideda straipsniais, apibūdinančiais ES esmę, vertybes ir principus, kuriais ji remiasi bei tikslus, kurių ji turi siekti vykdydama savo veiklą.

3.1. Pirmajame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintas Europos Sąjungos, grindžiamas piliečių ir valstybių valia dvigubas teisėtumas. Atisakant praeities koncepcijų ir pabrėžiant piliečio sąvoką, Konstitucijoje iškeliama asmens svarba, tai yra vyrų ir moterų, kurie turi Sąjungos piliečių teises ir pareigas, nes jie yra valstybės narės piliečiai ir todėl naudojasi papildomomis Europos pilietybės suteiktomis teisėmis.

Pirmame Konstitucijos straipsnyje pateikti Europos integracijos pagrindai. Valstybės narės patiki Sąjungai savo kompetencijos sritis siekdamos bendrų tikslų. Europos lygmeniu Sąjunga koordinuoja valstybių narių politikos sritis tam, kad pasiektų šiuos tikslus, o Sąjungos institucijos vykdo jos perduotus įgaliojimus. Taip pat Sąjunga įsipareigoja gerbti valstybių narių nacionalinę tapatybę, tai yra, pagrindinius jų vidaus politinės struktūros elementus. Sąjunga gerbia kiekvienos valstybės narės priimtus sprendimus, susijusius su teritoriniu valdžios paskirstymu – nuo savo sienos nustatymo iki regioninės arba vietinės autonomijos, jų viešosios tvarkos palaikymą ir vidaus saugumo užtikrinimą. Be to, Konstitucija įtvirtina sąžiningo Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą siekiant bendrų tikslų.

3.2. Konstitucinis Europos Sąjungos pagrindas turi būti įtvirtintas: kadangi jis atspindi vertybes, į kurias atsižvelgiama ir kuromis grindžiama bet kokia Sąjungos institucijų vykdoma veikla.

Antrame Konstitucijos straipsnyje teigiama, kad vertybės, kuriomis grindžiamas visas Europos integracijos procesas, yra žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė, žmogaus teisės, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Beje, į šias vertybes atsižvelgiama priimant sprendimą dėl įstojimo į ES, jomis remiantis galima taikyti nuobaudas valstybėms narėms, kurios nuolat šiurkščiai jas pažeidžia.

Be šių vertybių, Sąjunga remiasi savo principais, kurie nulemia jos veiklą: pliuralizmu, nediskriminavimu, tolerancija, teisingumu, solidarumu bei vyrų ir moterų lygybe.

Be to, Sąjunga siekia politinių tikslų, kuriais grindžiamas jos egzistavimas. Apibendrinant, šie tikslai yra taika, jos vertybių puoselėjimas ir tautų gerovė. Trečiame Konstitucijos straipsnyje tai pateikta raktiškai – išdėstyti politiniai, ekonominiai ir socialiniai tikslai Sąjungos viduje ir išorės ryšiuose.

Kalbant apie vidaus lygmenį, Sąjunga suteikia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę bei laisva ir sąžininga konkurencija pargrįstą vidaus rinką. Ji dirba vardan darnaus Europos vystymosi, pagrįsto suderintu ekonomini augimu ir kainų stabilumu; vardan itin konkurencingos rinkos ekonomikos, siekiančios visiško užimtumo ir socialinės pažangos; vardan aukšto aplinkos kokybės apsaugos ir gerinimo lygio. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą. Ji taip pat kovoja su socialine atskirtimi ir visomis diskriminacijos rūšimis, ji puoselėja teisingumą socialinę apsaugą, vyrų ir moterų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Ji puoselėja ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir valstybių narių solidarumą. Ji gerbia turtingą kultūrinę ir kalbų įvairovę, siekia, kad būtų išsaugotas ir plėtojamas Europos kultūros paveldas.

Tarptautiniame lygmenyje Sąjunga remia taiką, saugumą, darnų vystymąsi žemėje, solidarumą ir tautų tarpusavio pagarbą. Ji skatina laisvą ir teisingą prekybą, skurdo panaikinimą ir žmogaus, ypač vaikų teisių apsaugą bei tarptautinės teisės, ypač Jungtinių Tautų Chartijos laikymąsi ir raidą.

Šie tikslai yra pagrindinė politinė programa, kuria grindžiamas Sąjungos sukūrimas. Sąjunga turi jų siekti pasitelkusi deramas priemones ir naudodamasi Konstitucijos jai suteiktais įgaliojimais.

Šios vertybės ir principai sudaro etinį sąjungos pagrindą, kurio konkreti išraiška yra į antrą Konstitucijos dalį įtraukta Pagrindinių teisių chartija. Jam iškelti tikslai pagrindžia Sąjungos buvimą ir jiems vykdyti valstybės narės nusprendė įsteigti Sąjungą. Jie lemia jos veiksmus visose srityse. Kai kurios šiuose straipsniuose apibrėžtos vertybės, principai ir tikslai nėra visiškai nauji, tačiau kai kurie iš jų niekada nebuvo išreikšti aiškiai ir niekada nebuvo kodifikuoti bei susisteminti. Jie turi būti kodifikuojami Konstitucija, ir tai yra svarbus žingsnis suteikiant piliečiams aiškią ir labai simbolišką apžvalgą to, kad yra Sąjunga.

3.3. Todėl dera pabrėžti, kad Tarpvyriausybinė konferencija (TVK) praktiškai laikėsi Konvento pateikto teksto ir įterpė tik nežymių pakeitimų, kuriems Europos Parlamentas noriai pritaria: tai, kad prie vertybių pridedamos mažumoms priklausančių asmenų teisės, kad įtrauktas moterų ir vyrų lygybės principas ir kad šalia itin konkurencingos rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos principo, į Sąjungos tikslus įtrauktas kainų stabilumo principas.

4.   Piliečio svarba Europos integracijos procese. Pagrindinių žmogaus teisių chartijos įtraukimas į Konstituciją

4.1. Tai, kad į Konstitucijos antrą dalį įtraukta pagrindinių teisių chartija, reiškia, kad visiškai pripažįstama, jog Europos integracijos procese svarbiausi yra piliečiai. Įtraukta į Konstituciją Chartiją tampa teisiškai privaloma, ji teisiškai įpareigoja Europos institucijas, veikiančias savo kompetencijos ribose, ir valstybes nares, tačiau tik tuomet, kai jos veikia įgyvendindamos bendrijos teisę. Taip Sąjungos atžvilgiu piliečiams suteikiama papildoma garantija.

Tai anaiptol nereiškia, kad abejojama, ar valstybių konstitucijos užtikrina jų piliečių pagrindinių teisių apsaugą jų valstybių atžvilgiu, ar kad slapta Sąjungai priskiriamos naujos kompetencijos sritys ir kad Sąjunga, kaip kartais teigiama, gali tuo pasinaudoti valstybėms narėms primesdama ekonominės ir socialinės politikos kryptis. Šiuo klausimu Konstitucijoje labai aiškiai teigiama, kad Chartija neišplečia Bendrijos teisės taikymo už Sąjungos kompetencijos ribų, nesuteikia Sąjungai jokių naujų kompetencijos sričių ar uždavinių bei nekeičia jai Konstitucijoje numatytų kompetencijos sričių ir uždavinių (II-111 straipsnis).

Tačiau kai kurių valstybių narių būgštavimai dėl galimų padarinių, susijusių su Chartijoje pripažintomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, paskatino Tarpvyriausybinę konferenciją įtraukti papildomas garantijas be tų, kurias Konventas jau buvo numatęs, jei būtų peržengtos įgaliojimų ribos. Galima abejoti, ar ši priemonė, kurią, taikant, neatsižvelgiama į Europos konstitucinėje doktrinoje aiškiai nustatytus koncepcinius skirtumus, yra teisiškai būtina. Tačiau, ji gali būti priimtina kadangi neabejojama Chartijos teisiniu poveikiu.

4.2. Pažymėtina, kad Chartijoje išvardytos teisės apskritai atitinka pagrindines teises, kurias Sąjunga jau anksčiau pripažino ir kurios kilo iš valstybių narių ar Europos žmogaus teisių konvencijos konstitucinių tradicijų. Ypač svarbu, kad šios teisės būtų tiksliai išvardytos, suprantamos piliečiams ir kad būtų aiškiai pažymėta, jog Sąjunga privalo jas gerbti. Tai padėtų dar labiau sustiprinti ryšį tarp piliečių ir jų Sąjungos.

4.3. Pačioje Konstitucijos pradžioje, atskiroje jos antraštinėje dalyje, kuri skirta pagrindinėms teisėms ir Sąjungos pilietybei, pažymėta, kad į ją įtraukta Chartija. Kitas žingsnis link pagrindinių teisių apsaugos Europos lygmeniu yra Konstitucijoje pateikta nuostata, kad Sąjunga turi prisidėti prie Europos žmogaus teisių konvencijos (kuriai priklauso visos valstybės narės), kaip Parlamentas jau seniai siūlė padaryti. Tai bus padaryta sudarant susitarimą su Europos Taryba. Sprendimas dėl šio susitarimo sudarymo turės būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma prieš tai gavus Europos Parlamento pritarimą.

4.4. Be to, galima pateikti kitų Konstitucijos aspektų, skatinančių piliečių dalyvavimo Europos politiniame procese teises (pvz., liaudies teisės aktų leidybos iniciatyva arba piliečių iniciatyva): I-47 straipsnio 4 dalis) arba padedančių gerinti jų teisių teisinę apsaugą palengvinant jų galimybes kreiptis į Teisingumo Teismą.

Parlamentas gali tik pasidžiaugti, kad žengti labai svarbūs žingsniai siekiant, kad Sąjunga taptų tikra valstybių ir piliečių sąjunga.

5.   Aiškus ir suprantamas Sąjungos kompetencijos nustatymas

5.1. Vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį turėjo padėti atsakyti naujoji Konstitucija, tai klausimas „kas ką daro“ Europoje. Toks išaiškinimas yra esminis siekiant, kad piliečiai perprastų politinių įgaliojimų paskirstymą Europos lygmeniu. Taip pat tai būtų papildoma garantija tiems, kurie bijo, kad Sąjunga neperžengtų jai apibrėžtų veiklos ribų.

5.2. Tuo tikslu Konstitucija apibrėžia Sąjungos kompetencijos sritis, suskirstytas į tris skirtingas kategorijas, kurių teisinis statusas ir taikymas Bendrijos mastu yra diferencijuotas: išskirtinės Sąjungos kompetencijos, bendros su valstybėmis narėmis kompetencijos sritys ir valstybių narių veiksmus paremiantys arba papildantys veiksmai. Kadangi išorės ir bendro saugumo politika bei ekonomikos ir užimtumo politikos koordinavimas yra specifinio pobūdžio, jiems taikomos atskiros nuostatos, neįeinančios į šias tris kategorijas (žr. 1 priedą).

Sąjungos kompetencijos sritys yra apibrėžtos pagal pagrindinį kompetencijų paskirstymo principą, tai yra, Sąjunga turi tik tas kompetencijas sritis, kurias valstybės narės jai suteikė Konstitucijoje, kad būtų siekiama joje numatytų tikslų. Šis principas neleidžia atsirasti centralizuotai supervalstybei, nes juo vadovaujantis visos kompetencijos sritys priklauso valstybėms, nebent jos patikėtų jas Sąjungai.

5.3. Konstitucija išplėčia Sąjungos kompetencijos: keletą „naujų“ patikslintų kompetencijos sričių sudaro kompetencija, priklausanti sritims, kuriose Sąjunga jau veikė pagal EB sutarties 308 straipsnį, Konstitucijoje jos tik tiksliau apibrėžiamos. III dalyje pakeitimų padaryta tam, kad nuostatos būtų pritaikytos prie naujų sprendimų priėmimo procedūrų ir I dalyje nustatytų naujų teisinių priemonių.

5.4. Be to, Konstitucijoje sustiprintas Sąjungos įsipareigojimas laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų, ir beje jau dabar vyriausybės turi užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi Taryboje ir Parlamente. Konstitucijoje pateiktas šių principų apibrėžimas atitinka jų apibrėžimą dabar galiojančiose sutartyse, tačiau protokole numatytas naujas mechanizmas susijęs su subsidiarumo ir proporcingumo principais, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi, pavyzdžiui, žymiai sustiprinamas valstybių Parlamentų vaidmuo.

5.5. Pirmiausia, valstybių parlamentai įgyja teisę, kad jiems laiku būtų pranešama apie bet kokius Komisijos teisės aktų leidybos pasiūlymus, kurie turi būti pagrįsti subsidiarumo ir proporcingumo principais. Tokiu būdu jie gali geriau naudotis savo teisėmis nacionaliniu lygmeniu ir daryti svaresnę įtaką savo vyriausybių veiksmams Ministrų Tarybos lygmeniu. Be to, kalbant apie subsidiarumo principą reikia pasakyti, kad per šešias savaites nuo pasiūlymo perdavimo datos valstybių Parlamentai gali tiesiogiai Sąjungos siųsti institucijoms pagrįstas nuomones, į kurias institucijos turi atsižvelgti, ir kuriose pateikiamos priežastys, dėl kurių, jų nuomone, pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo. „Išankstinio įspėjimo“ mechanizmas net verčia Komisiją paržiūrėti pasiūlymą, jei vienas trečdalis valstybių Parlamentų mano, kad tas pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo.

Be to, tame pačiame protokole numatyta galimybė valstybėms narėms jų nacionalinio parlamento arba vieno iš parlamento rūmų (jei tai leidžia valstybių teisinė sankloda) vardu pateikti skundą Teisingumo Teismui dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio teisės akto. Regionų komitetas taip pat įgyja teisę pateikti tokius skundus dėl teisės aktų, kuriuos priimant, kaip numatyta Konstitucijoje, reikia su juo konsultuotis.

Šie mechanizmai yra papildoma garantija, jei Sąjunga neapgalvotai įgyvendintų savo veiklą kompetencijos srityje, ir jie labai padeda gerinti Bendrijos teisės aktų leidybos demokratinę kontrolę.

5.6. Tiesa, kad norint išsamiai apibrėžti specifinius kompetencijos įgyvendinimo būdus, šį apibrėžimą reikia susieti su specifinėmis Konstitucijos III dalies nuostatomis, tačiau taip pat tiesa, kad tiesiog skaitydamas I dalį paprastas pilietis gali gana aiškiai perprasti, kas ką daro Europoje. Tai yra didelė pažanga skaidrumo požiūriu.

5.7. Kaip teigiamą aspektą galima pabrėžti tai, kad Konstitucija užtikrina būtiną sistemos lankstumą, nes į ją įtraukta panaši sąlyga, kaip į 308 straipsnį, leidžianti Tarybai, esant reikalui, patvirtinti priemones tų sričių, už kurias Sąjunga neatsakinga. Ši lankstumo sąlyga valstybėms narėms suteikia visas garantijas: sprendimų vieningo priėmimo nuostata naudojama tik siekiant Konstitucijoje numatytų tikslų; jos įgyvendinimo procedūra tampa demokratiškesnė, nes jai turi pritarti Europos Parlamentas ir prieš priimant sprendimą tinkamu laiku apie ją turi būti pranešta valstybių parlamentams.

6.   Atnaujinta stipresnės, demokratiškesnės ir skaidresnės Europos institucijų struktūra

Vienas svarbiausių klausimų, kuriuos turėjo padėti išspręsti Konstitucija, buvo Sąjungos institucijų pritaikymas prie naujos po plėtros susidariusios padėties. Iš tiesų, Sąjungos institucijų organizacinė struktūra beveik penkiasdešimt metų buvo ta pati, o jos uždavinių labai padaugėjo nuo 6 valstybių narių išsiplėtus iki 25. Nepaisant to, kad viena po kitos vyko tarpvyriausybinės konferencijos, pagrindiniai klausimai liko neišspęsti, o Nicoje rastos išeitys netenkino tų, kurie dėl jų derėjosi. Parlamentas nuolatos atkreipdavo visuomenės ir valstybių narių vadovų dėmesį į tai, kad būtina iš esmės reformuoti institucijas, kad Sąjungos institucijos būtų veiksmingos, demokratiškos ir skaidrios bei kartu išsaugant institucijų pusiausvyrą ir Bendrijos metodą, t. y. Komisija siūlo, Parlamentas ir Taryba sprendžia, o Teisingumo Teismas užtikrina, kad būtų laikomasi priimtų teisės aktų.

6.1. Europos Parlamentas

(1)  Konstitucija žymiai sustiprinamas Europos Parlamento, vienintelės tiesiogiai piliečiams atstovaujančios institucijos, vaidmenį:

- visiškai pripažįstamas jo kaip bendrai teisės aktus priimančios institucijos vaidmuo bendro sprendimo procedūrą paverčiant įprastą teisės aktų priėmimo procedūra, taip pat sustiprintas jo vaidmuo dalyvaujant specialiose teisės aktų priėmimo procedūrose. Nuo šiol piliečiai aiškiai supras, kad europinius įstatymus priima jiems atstovaujantys rūmai ir valstybėms narėms atstovaujantys rūmai; kartu tarptautinių susitarimų srityje pagal bendrą taisyklę bus reikalingas jo pritarimas;

- jis įgyja Konstitucijos peržiūros iniciatyvos teisę ir dalyvauja vykdant Konvento procedūrą (be to, jo pritarimas būtinas, kad Taryba galėtų nuspręsti Konvento nekviesti);

- jo galios biudžeto valdymo srityje, kurias jis per pusę dalijasi su Taryba, išplečiamos ir apima visas Sąjungos išlaidas;

- praplėčiamos jo politinės kontrolės funkcijos, ypač renkant Komisijos Pirmininką;

- keletas labai svarbių Sąjungos gyvavimo sprendimų, kuriuos iki šiol išimtinai priimdavo Taryba, bus priimami tik pritarus Parlamentui: sprendimas pradėti glaudesnį bendradarbiavimą; lankstumo sąlygos taikymas, leidžiantis Sąjungai imtis Konstitucijoje nenumatytų priemonių ir siekiant joje nustatytų tikslų; sprendimas „pereiti“ nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos daugumos arba nuo specialios teisės aktų leidybos procedūros prie įprastos teisės aktų leidybos procedūros; kai kurie sprendimai, leidžiantys išplėsti Konstitucijoje numatytų teisinių pagrindų taikymo sritis, pavyzdžiui, sprendimai susiję su Europos Prokuroru arba teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose;

- net ir bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kurioje Europos Parlamentas neturi sprendimo teises, jis įgyja bendro pobūdžio teisę būti informuotas ir kad su juo būtų tariamasi.

(2)  Apibendrinant galima teigti, kad neskaitant keleto sričių, kuriose buvo galima pažengti toliau, Europos Parlamentas tampa bendrai teisės aktus priimančia institucija beveik visose Bendrijos politikos srityse. Iš esmės tai yra konkreti pagrindinės dvejopos, tai yra valstybių ir piliečių Sąjungos, teisėtumo sąvokos išraiška. Tokiu būdu Konstitucija nenuginčijamai parodo žymų Sąjungos demokratinio aspekto sustiprinimą.

(3)  Europos Parlamento narių skaičius apribojamas iki 750. Konstitucijoje nenumatoma vietų padalijimo valstybėms narėms, bet įpareigojama Europos Vadovų Taryba Parlamento iniciatyva ir jam pritarus iki 2009 m. nuspręsti, kaip jas paskirstyti vadovaujantis „mažėjančio proporcingumo“ principu ir kad viena valstybė narė turėtų ne mažiau kaip 6 ir ne daugiau kaip 96 vietas (Konventas siūlė minimalią 4 vietų ribą ir nesiūlė jokios maksimalios ribos). Tai yra sprendimas, leidžiantis lanksčiai prisitaikyti prie būsimos Sąjungos raidos ir apsaugoti kiekvienos valstybės narės interesus.

6.2. Europos Vadovų Taryba

Europos Vadovų Taryba pripažįstama kaip savarankiška institucija, atliekanti politinės varomosios jėgos vaidmenį ir Konstitucijoje aiškiai pažymima, kad ji nevykdo teisės aktų leidybos funkcijų[18]. Svarbi Konstitucijos įvesta naujovė yra ta, kad panaikinamas pirmininkavimas rotacijos tvarka, o jį pakeičia Europos Vadovų Tarybos narių dvejų su puse metų laikotarpiui, kuris gali būti vieną kartą atnaujintas, išrinktas Pirmininkas. Jo funkcijos yra numatyti Europos Vadovų Tarybos darbą ir jam vadovauti, atstovauti Sąjungai palaikant išorės ryšius siekiant padidinti atstovavimo Sąjungai viduje ir išorėje svarbą, tęstinumą ir nuoseklumą. Įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas nevykdytų vykdomųjų funkcijų ir kad neiškiltų konfliktų su Komisijos Pirmininku arba Užsienio reikalų ministru. Tik praktika parodys, ar užtenka šių nuostatų.

6.3. Taryba

(1)  Esminis klausimas iškilo dėl balsavimo Taryboje, kai ji priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. 2003 m. gruodžio mėnesį Briuselyje įvykusio aukščiausio lygio susitikimo nesėkmę iš dalies lėmė valstybių narių nuomonių nesutapimas šiuo klausimu. Vieno pranešėjo nuomone, gyventojų skaičiaus kriterijaus taikymas skirstant vietas Europos Parlamente ir balsuojant Ministrų Taryboje neužtikrina darnios sistemos, jis remia balsų pusiausvyrą Taryboje, tačiau P. Dimitrakopoulos ir J. Leinenui pateikus pranešimą, Europos Parlamentas balsų dauguma nusprendė pritarti dvigubos daugumos sistemai. Nuo pat Tarpvyriausybinės konferencijos pradžios Europos Parlamentas pabrėžė, kad, jo manymu, priimtinas sprendimas būtų taikyti valstybių narių ir gyventojų skaičiaus dvigubos daugumos principą siekiant, kad valstybių narių ir piliečių Sąjungos kūrimo dvejopas teisėtumas būtų akivaizdus ir kad nauja sprendimų priėmimo procedūra būtų paparastesnė už Nicos sutartyje nustatytą sistemą.

(2)  Iš tiesų, buvo patvirtinta Konvento pasiūlyta dvigubos daugumos sistema, o ne nustatytų balsų sistema. Taip pat galima teigti, kad nepaisant to, jog buvo padidintos Konvento siūlomos ribos (55 proc. valstybių vietoj 50 proc. ir 65 proc. gyventojų vietoj 60 proc.), naujoji sistema sprendimų priėmimą padaro lengvesnį, turint mintyje tai, kad pagal nustatytų balsų sistemą daugeliu atvejų reikėdavo daug aukštesnės atstovavimo gyventojams ribos, kad sprendimas būtų priimtas ir kad dėl reikalavimo, jog blokuojančiai mažumai sudaryti riekia ne mažiau kaip keturių valstybių, daugeliu atvejų žymiai sumažės 65 proc. riba[19].

(3)  Tačiau sistemos raidos pažanga skaidrumo ir aiškumo atžvilgiu toli gražu nėra patenkinama. Tiesa, dvigubos daugumos logiką daug lengviau suprasti, negu visus nustatytų balsų skaičiavimus; tačiau yra pavojus, kad piliečiams gali pasirodyti, jog ribos nustatytos pernelyg savavališkai; ypač dėl papildomai įtrauktų kriterijų labai sumenkinami sistemos supaprastinimo ir jos padarymo suprantamesne pasiekimai[20].

(4)  Galima tik apgailestauti, kad buvo atsisakyta Konvente pasiekto kompromiso, ir reikia priminti, kad ieškodamos išeities, kurią galiausiai rado, valstybės narės labai aršiai kovojo, o jų ginčų objektas ne visada buvo aiškus: skaičiavimas, kiek procentų daugiau ar mažiau turės įtakos kiekvienos valstybės narės sąlyginiam svoriui balsų sistemoje nustelbė faktą, kad diskutuojama dėl politinių realijų ir kad valstybių narių koalicijos yra kintamoss bei atsitiktinės – kiek kartų priimant sprendimą šalys pasidalijo į „didžiąsias šalis” ir „mažąsias šalis”? Dažnai tokiomis pačiomis priemonėmis tuo pat metu būdavo siekiama prieštaringų tikslų, pavyzdžiui, išsaugoti savo galimybę blokuoti sprendimą kartuneleidžiant blokuoti kitiems… Reikia pažymėti, jog visa ši diskusija vyko pamirštant, kad galiausiai Bendrijos derybos vyksta taip, kad labai retai prieinama iki balsavimo. Kokios bebūtų politinės realijos, Parlamentas gali sutikti su valstybių ir vyriausybių pasiektu susitarimu, nors jis dėl to ir apgailestauja.

(5)  Koks bebūtų sprendimų priėmimo metodas, svarbu, kad būtų įmanoma jį taikyti. Todėl labai svarbus yra balsavimo kvalifikuota dauguma taikymo srities klausimas. Šiuo atžvilgiu Konstitucijoje padaryta didelė pažanga: išskirti 45 nauji atvejai įvairiose srityse, kada balsuojama kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau vienbalsiškumo reikalaujama 70 atvejų (žr. IV priedą). Nors apskritai galima teigti, kad padaryta teigiama pažanga, tačiau belieka tik apgailestauti, kad kai kuriose srityse galima buvo pažengti dar toliau arba kad kai kurių pasiūlymų, kuriuos nuodugniai apsvarsčius Konvente pasiektas bendras sutarimas, atžvilgiu TVK žengė žingsnį atgal (ryškiausias pavyzdys yra daugiametis finansinis planas).

(6)  Kitas žymus Konstitucijos patobulinimas skaidrumo linkme yra reikalavimas, kad įvairios sudėties Tarybos posėdžiai būtų suskirstyti į dvi dalis priklausomai nuo to, ar Taryba posėdžiauja kaip teisės aktų leidybos institucija, ar ne, tam, kad kai Taryba priims sprendimus ar balsuos dėl teisės aktų, posėdžiai būtų vieši. Nors belieka tik apgailestauti, kad valstybės narės nepriėmė Parlamento aktyviai remto Konvento pasiūlymo įkurti tikrą savarankišką teisės aktų leidybos Tarybą, tačiau galima teigti, kad pagrindinis šio pasiūlymo aspektas – užtikrinti, kad Tarybos teisės aktų leidybos veikla būtų vieša ir skaidri – buvo išsaugotas.

(7)  Pagrindinė Tarybos formavimo ir darbo naujovė yra ta, kad įkuriama savarankiška Užsienio reikalų taryba, kuriai pirmininkaus Užsienio reikalų ministras. Ši Taryba ir Bendrųjų reikalų taryba yra vienintelės Konstitucijoje numatytos tarybos; Konstitucijoje taip pat numatyta, kad dėl kitų tarybų įkūrimo kvalifikuota balsų dauguma spręs Europos Vadovų Taryba. Stengiantis pakeisti dabartinę pirmininkavimo Tarybai rotacijos sistemą, siekiant kad jos darbas būtų aiškesnis, nuoseklesnis ir tęstinis, pasiekta ne itin žymių rezultatų. Valstybės narės nukrypo nuo Konvento pasiūlymo ir galiausiai patvirtino lygios rotacijos principą sistemos, pagrįstos pirmininkaujančiomis grupėmis, nustatytomis Europos Vadovų Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu, viduje. Kol kas neįmanoma iš anksto numatyti, kokia bus reali to nauda.

6.4. Komisija

(1)  Kitas su institucijomis susijęs klausimas, dėl kurio buvo labai daug diskutuojama Konvente ir Tarpvyriausybinėje konferencijoje – Komisijos sudėtis. Galiausiai priimtu sprendimu, kurio įgyvendinimas atidėtas, nukrypta nuo Konvento pasiūlymo, tačiau jis atitinka politines realijas ir vertintinas veikiau kaip teigiamas: jis tenkina naujų valstybių narių siekį turėti atstovų Komisijoje pirmaisiais metais po įstojimo ateityje (2014) numatant būtiną Komisijos narių skaičiaus sumažinimą (iki dviejų trečdalių valstybių narių, o tai reiškia, kad net 27 valstybių Sąjungoje bus sumažintas dabartinis Komisijos narių skaičius). Ši išeitis pagrįsta valstybių narių lygybę užtikrinančia rotacijos sistema sudaro galimybę turėti priimtino dydžio Komisiją. Laikotarpis, per kurį kiekviena valstybė narė neskirs Komisijos nario, pasikartoja vieną kartą kas tris kadencijas.

(2)  Konstitucijoje padaryta pažanga skiriant Komisijos Pirmininką – nuo šiol jį rinks Parlamentas Europos Vadovų Tarybos, priimančios sprendimą kvalifikuota dauguma, siūlymu. Tai yra dar vienas žingsnis Komisijos politinio teisėtumo link, ypač todėl, kad Europos Vadovų Taryba privalo atsižvelgti į rinkimus Europos Parlamente. Paskui Europos Parlamentas balsavimu turi kaip kolegiją patvirtinti Komisiją, Pirmininką, pagal specialią procedūrą (žr. toliau) paskirtą Užsienio reikalų ministrą ir Tarybos su paskirtuoju Pirmininku atrinktus Komisijos narius[21].

(3)  Taip pat galima pažymėti, kad sustiprintas Komisijos Pirmininko vaidmuo, ypač nustatant Komisijos vidaus struktūrą, be to, ji įgyja teisę pareikalauti Komisijos nario atsistatydinimo, o padeda tai sustiprinti Komisijos veiklos efektyvumą.

6.5. Užsienio reikalų ministras

(1)  Viena didžiausių su institucijomis susijusių naujovių Konstitucijoje yra Sąjungos Užsienio reikalų ministro pareigybės įsteigimas (suvienijamos į vieną pareigybę dabartinio Vyriausiojo BUSP įgaliotinio ir už išorės ryšius atsakingo Komisijos nario pareigybės) – tai atitinka tikslą užtikrinti visų Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą ir svarbą. Institucijų atžvilgiu jis eina dvejopas pareigas: jis yra atsakingas už Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos vykdymą, todėl pirmininkauja Užsienio reikalų Tarybai, teikia pasiūlymus ir užtikrina, kad būtų vykdomi Tarybos sprendimai. Taip pat jis yra Komisijos Pirmininko pavaduotojas, šioje institucijoje atsakingas už išorės ryšius ir koordinuojantis visus Sąjungos išorės veiksmų aspektus. Jam padės Europos išorės veiksmų tarnyba, sudaryta iš Komisijos, Tarybos generalinio sekretoriato darbuotojų ir valstybių diplomatinių tarnybų, bei įkurta Tarybos sprendimu Europos Parlamentui pateikus nuomonę ir pritarus Komisijai.

(2)  Jis yra Komisijos narys, tačiau jo statusas specialus, išsiskiriantis jo paskyrimo procedūra ir atsistatydinimo galimybe: jį skiria Europos Vadovų Taryba spręsdama kvalifikuota dauguma ir pritarus Komisijos Pirmininkui. Jį gali atleisti Europos Vadovų Taryba pagal tą pačią procedūrą ir jis turi atsistatydinti, jei to pareikalauja Komisijos Pirmininkas. Jo, kaip Komisijos nario, paskyrimui taip pat turi pritarti Europos Parlamentas, balsuodamas dėl visos kolegijos paskyrimo ir jis turi kartu su kitais atsistatydinti, kai balsuojama dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą.

(3)  Šios nuostatos iš esmės atitinka mintis, kurioms Europos Parlamentas pritarė jau nuo seniai: Ministras iš tiesų galės sustiprinti Europos Sąjungos veiksmų tarptautiniu lygmeniu nuoseklumą ir veiksmingumą, sudaryti palankias sąlygas atsirasti bendrai užsienio politikai, padaryti aiškesnį Europos Sąjungos vaidmenį pasaulyje, suteikiant jai „pavidalą“. Trejopa Ministro politinė atskaitomybė – Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijos Pirmininkui – yra teigiamas dalykas. Tačiau vis dar galimi konfliktai tarp Ministro ir Komisijos Pirmininko arba Europos Vadovų Tarybos, o dėl savo mišraus statuso jis gali patekti į lojalumo konfliktą su Taryba ir Komisija.

6.6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Konstitucija taip pat sustiprina Europos Sąjungos jurisdikcijos, vadinamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, vaidmenį. Jį sudaro Teisingumo Teismas, Pirmosios instancijos teismas ir galimi specialūs teismai, kurie gali būti įsteigti pagal europinį įstatymą[22]_. Didelių Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo sudėties bei darbo organizavimo pakeitimų nėra, tačiau į teisėjų ir generalinių advokatų skyrimo procedūrą buvo įtrauktas išankstinis etapas: prieš valstybėms narėms skiriant kandidatus į pareigas komitete, įpareigotame patikrinti, ar kandidatai tinka eiti savo pareigas, vyks vyriausybių nurodytų kandidatų klausymai.

Nuo šiol bus atliekama Europos Vadovų Tarybos ir agentūrų priimta teisės aktų teisminė teisėtumo kontrolė. Fiziniams ir juridiniams asmenims sudaromos palankesnės reglamentuojančiais teisės aktais susijusių ieškinių pateikimo sąlygos. Taps visiškai įmanoma pateikti teismui ieškinį dėl teisės aktų, priimtų teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityje, išskyrus policijos veiksmų teisėtumo ir proporcingumo kontrolę, valstybių narių įsipareigojimų viešosios tvarkos palaikymo ir vidaus saugumo užtikrinimo srityse vykdymą. Galiausiai, jei dėl teisės aktų, priimtų išorės ir bendro saugumo politikos srityje, tokių ieškinių pateikti negalima, Teismas tiek turi kompetencijos pareikšti savo nuomonę dėl europinių sprendimų, kuriais fiziniams ir juridiniams asmenims numatomos ribojamosios priemonės.

6.7. Kitos konsultacinį vaidmenį turinčios institucijos ir organai

(1)  Su Europos centriniu banku (kuriam suteikiamas Europos Sąjungos institucijos statusas) ir Audito Rūmais susijusios nuostatos beveik nepakito. Vis dėlto pažymėtina, kad Taryba Banko vykdomosios valdybos narius skirs spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai.

(2)  Regionų komiteto bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atžvilgiu beveik nėra jokių pasikeitimų. Vis dėlto pažymėtinas, kad Regionų komitetas įgyja teisę pateikti ieškinį dėl subsidiarumo principo pažeidimo teisės aktuose, kuriuos tvirtinant, pagal Konstituciją, numatyta su juo pasikonsultuoti.

* * *

Baigiant galima pažymėti, kad nepaisant kai kurių aspektų, apie kurių siūlomų pakeitimų veiksmingumą iš anksto negalima spręsti, Konstitucijoje pavyko aiškiau apibrėžti institucijų gebėjimus ir juos sustiprinti, išsaugant „bendrijos metodą“ ir institucijų pusiausvyrą, o tai turi padėti valdyti po plėtros susidariusią naują padėtį bei įtvirtinti savo pozicijas pasaulyje.

7.   Teisės aktai ir procedūros: nuoseklesnė, tikslesnė ir suprantamesnė sistema

7.1. Konstitucijoje padaryta žymi pažanga sprendimų priėmimo procedūrų ir veiksmų priemonių paprastinimo bei racionalizavimo požiūriu. Veiksmingų procedūrų, jų demokratinio teisėtumo ir skaidrumo nauda yra akivaizdi. Netgi svarbu pakeisti terminiją, kad piliečiai geriau suprastų, kas, ką ir kaip sprendžia Europos Sąjungoje.

7.2. Supaprastinta ir aiškesnė teisės priemonių tipologija: nustatytos šešių rūšių teisės priemonės: įstatymas, pagrindų įstatymas, reglamentas, sprendimas, rekomendacija ir nuomonė. Tai – paprasti ir aiškūs terminai. Prie šių kategorijų pridedamas būdvardis „europiniams“ piliečiams padės suprasti, apie ką kalbama, nes beveik visose valstybėse narėse vartojamoje terminijoje jie turi atitikmenis (įstatymas yra valstybės parlamento parengtas norminis teisės aktas, o reglamentas – vykdomosios valdžios norminis teisės aktas). Taip bus panaikinta iki šiol vyravusi painiava ir terminijos netikslumai.

7.3. Konstitucijoje nustatyta aiški teisės aktų hierarchija. Aiškiai apibrėžta, kad teisėkūros aktai yra viršesni už vykdomuosius teisės aktus. Komisija yra aiškiai pripažinta Europos vykdomąja valdžia, turinčia imtis reikiamų priemonių, kad Europoje būtų vykdomi teisėkūros aktai. Taryba tik išskirtiniais atvejais, jei tai aiškiai apibrėžta Konstitucijoje arba kai patikslinta teisėkūros aktuose pateikiant tinkamai pagrįstus argumentus, atliktų vykdomosios valdžios funkcijas.

7.4. Naujai sukurta teisės aktų leidybos institucijos (Europos Parlamento ir Tarybos) Komisijai patikėtų deleguotų reglamentų kategorija padės siekti Europos Sąjungos veiksmų efektyvumo, nes padės teisės aktų leidimo institucijai išvengti techninių dalykų, kuriuos vykdomąją galią turinti institucija gali greičiau ir tinkamiau tvarkyti. Perleidus galias, yra būtinos teisės aktų leidybos valdžios kontrolės garantijos (panaudojus vadinamąjį grįžtamojo ryšio mechanizmą) ir užtikrinama Europos Parlamento bei Tarybos lygybė[23]_.

7.5. Naujos teisės aktų leidybos procedūros: Konstitucijoje ypač pabrėžiama įprasta teisės aktų leidybos procedūra (atitinkanti dabartinę bendro sprendimo procedūrą), ir tai yra tobuliausia teisės aktų leidybos procedūra, o kitos procedūros yra išimtys, kurios turi būti aiškiai numatytos Konstitucijoje. Ši procedūra apibrėžiama Komisijos iniciatyva (išskyrus kai kurias laivės, saugumo ir teisingumo erdvės sritis, kur be jos apibrėžiant iniciatyvą dalyvauja vienas ketvirtadalis valstybių narių) ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo procedūrą (kai kuriais ankstesnės bendro sprendimo procedūros pakeitimais kaip tik siekiama pabrėžti visišką šių dviejų institucijų lygiateisiškumą), Tarybai sprendžiant pagal kvalifikuotos daugumos principą.

7.6. Buvo gerokai praplėsta įprastos teisės aktų leidybos procedūros taikymo sritis: penkiasdešimt naujų teisinių pagrindų (pasiektas bendras 87 teisinių pagrindų skaičius), iš kurių kai kurie yra nepaprastai svarbūs, pavyzdžiui, susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, žemės ūkio ir žuvininkystės politika, Europos mokslinių tyrimų erdve arba vykdymo kompetencijos apibrėžimu (kurią iki šiol reglamentavo „pagrindų sprendimas dėl komitologijos“ arba kartu su dabartiniu Finansiniu reglamentu (žr. II priedą)). Taryba šiose srityse nebegali spręsti viena, o tik kartu su Parlamentu.

7.7. Specialių teisės aktų leidybos atvejų, kuriais viena institucija priima teisės aktą dalyvaujant kitai institucijai, kalbant apie atvejus nuo pritarimo iki tiesiog nuomonės pateikimo, dar, deja, yra per daug, o kai kuriais atvejais atrodo, kad tokia procedūra pasirinkimų esmė tarpvyriausybinės konferencijos derybų metu padarytos nuolaidos. Galima suskaičiuoti 3 atvejus, kai Europos Parlamentas priima teisės aktus, gavęs Tarybos pritarimą[24]_. Tačiau yra 28 atvejai, kai Taryba priima įstatymus gavusi Parlamento pritarimą[25]_. Metinio biudžeto įstatymas priimamas pagal specialią bendro Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo procedūrą (žr. toliau 8 dalį).

7.8. Nepaisant išimčių, Konstitucijoje Europos teisės aktų veiksmingumo ir demokratinio teisėtumo požiūriu neginčijamai buvo padaryta akivaizdi pažanga. Taryboje išplėtus balsavimo pagal kvalifikuotos daugumos principą procedūros taikymą ir pradėjus taikyti reikalavimą, kad sprendimas nebūtų priimtas, kol negauta Europos Parlamento pritarimo (pavyzdžiui, dėl susitarimų, kuriais įgyvendinama bendra prekybos politika), be šios pažangos padaryta panaši pažanga priimant Europos Sąjungos sudaromus tarptautinius susitarimus.

8.   Europos Sąjungos finansai

8.1. Vienas iš tik Konvente ir tarpvyriausybinėje konferencijoje daug diskusijų sukėlusių klausimų buvo Europos Sąjungos finansų sistemos reforma, o tiksliau – biudžeto procedūra. Reikėjo įteisinti sistemą, kuri ateityje padėtų tinkamai, skaidriai ir demokratiškai finansuoti Europos Sąjungos veiklą ir ypač leisti Europos Parlamentui sustiprinti savo, kaip vienos ir biudžeto valdymo institucijų, vaidmenį suteikiant jam sprendžiamojo balso teisę dėl viso Europos Sąjungos biudžeto, įskaitant išlaidas, iki šiol priskiriamas „privalomųjų“ išlaidų kategorijai, pavyzdžiui, išlaidų, susijusių su bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos sritimis. Galutinį, nors, apskritai paėmus, teigiamą rezultatą kita linkme pakeitė tarpvyriausybinė konferencija, kuri tik iš dalies ėmėsi Konvento pasiūlymais.

8.2. Konventas pasiūlė paprastą subalansuotą trijų „lygių“ modelį:

- Taryba ir toliau vienbalsiai spręstų (vėliau – pagal savo atitinkamas konstitucines taisykles valstybėms narėms išreiškiant savo pritarimą) dėl visų esminių aspektų ir nuosavų išteklių ribų[26]

- Europos Parlamentas ir Taryba kartu spręstų dėl finansinių perspektyvų, kurios būtų konstituciškai įteisintos kaip daugiametis finansinis planas (Taryba spręstų pagal kvalifikuotos daugumos principą pradedant pirmuoju finansiniu planu įsigaliojus Konstitucijai),

- šios dvi institucijos spręstų dėl metinio biudžeto: po pirmojo svarstymo kiekvienoje institucijoje, kuris galėtų baigtis taikinimo komiteto sukvietimu, Parlamentas nesutarimo atveju turėtų sprendžiamojo balso teisę, jei šiam sprendimui pritartų labai didelė jo narių dalis. Priešingu atveju nusvertų Tarybos pozicija.

8.3. Tai reiškia, kad valstybių narių vaidmuo ir toliau būtų svarbiausias apibrėžiant ES išteklių kiekį ir pobūdį, kad abi biudžeto valdymo institucijos turėtų susitarti dėl išlaidų planavimo ir kad nepasiekus sutarimo dėl metinio biudžeto, Europos Parlamentas dėl visų išlaidų turėtų sprendžiamojo balso teisę (panaikintas skirstymas į privalomąsias ir neprivalomąsias išlaidas), visada atsižvelgiant į finansinio plano ribas. Patirtis rodo, kad abi institucijos taip buvo skatinamos susitarti.

8.4. Nemažai valstybių narių išsakė abejonių dėl šios suderintos sistemos ir per tarpvyriausybinę konferenciją nuolat buvo teikiama pasiūlymų, kėlusių rimtą grėsmę dabartinėms Europos Parlamento galioms šioje srityje ir buvo rizikuojama sugriauti finansų demokratiją ES. Europos Parlamento atstovų ir pirmininkaujančios Italijos bei Airijos atstovų pastangomis buvo rastas kompromisas, padedantis apsaugoti Parlamento teises šioje srityje:

- buvo priimti Konvento pasiūlymai dėl nuosavų išteklių,

- finansinį planą tvirtins abi institucijos, bet Taryba spręs vienbalsiai iki tol, kol Europos Vadovų Taryba vienbalsiai nuspręs, kad Taryba gali priimti sprendimą pagal kvalifikuotos daugumos principą,

- metinį biudžetą taip pat kartu turi tvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba, bet nesutarimo atveju procedūrą reikia pradėti iš naujo, o Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą.

8.5. Šiuo sprendimu apsaugomos esminės Europos Parlamento biudžeto galios. Jam suteikiama sprendžiamojo balso teisė dėl viso biudžeto, nes panaikinamas suskirstymas į privalomąsias ir neprivalomąsias išlaidas. Tačiau paliekamas vienbalsiškumo reikalavimas tvirtinant daugiametį finansinį planą gerokai apsunkina būsimas derybas šioje srityje ir mažiau skatina institucijas susitarti dėl biudžeto, o tuo buvo pagrįstas Konvento pasiūlymas.

9.   Atskirų sektorių politikos pažanga

Iš 322 straipsnių sudaryta III Konstitucijos dalis apie „Europos Sąjungos politikos sritis ir funkcionavimą“ pateikiamos pati didžiausia. Joje yra beveik visos dabartinių sutarčių nuostatos dėl sektorių politikos sričių apibrėžimo ir įgyvendinimo, o ypač teisiniai Europos Sąjungos veiklos kiekvienoje srityje pagrindai. Galima manyti, kad daugelis šių nuostatų galėjo būti supaprastintos arba pataisytos atsižvelgiant į pasikeitimus, atsiradusius nuo jų sudarymo. Bet tiesa yra ta, kad Europos Vadovų Tarybos suteikti įgaliojimai Konventui neleido atlikti nuoseklios šių nuostatų peržiūros.

Taigi III dalyje padaryti pakeitimai iš esmės yra Konstitucijos sutarties I dalies sprendimų dėl „ramsčių“ sistemos panaikinimo, Europos Sąjungos kompetencijos sričių, institucijų, sprendimų priėmimo procedūrų ir teisinių priemonių padarinys. Todėl išskyrus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (iš esmės buvęs „III-asis ramstis“), išorės ryšių, ypač bendros užsienio ir saugumo politikos sritis, kuriose buvo padaryta svarbiausių pakeitimų, su kitomis sektorių politikos sritimis susiję pakeitimai daugiausiai apima taikomas procedūras ir teisinių pagrindų paskirstymą atsižvelgiant į tai, ar dokumentas yra susijęs, ar nesusijęs su teisės aktų leidyba. Atsižvelgiant į teigiamą pirmiau nagrinėtų pakeitimų pobūdį, tai savaime gali būti Europos Sąjungos efektyvumo, demokratinio teisėtumo ir skaidrumo garantas. Be to, pažymėtina, kad įtrauktas naujas pirminis skyrius, apimantis visoms politikos sritims taikomas „horizontaliąsias sąlygas“. Siekdami suprasti, ar minėti pakeitimai sudaro ES galimybę efektyviau ir demokratiškiau veikti atitinkamose srityse, apžvelgsime pagrindinius šių pakeitimų aspektus.

9.1. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

(1)  Kalbant apie vidaus politiką, Konstitucija daugiausia naujovių sukuriama būtent laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, pavyzdžiui, panaikinama ramsčių sistema, o teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose bei policijos bendradarbiavimas (tai iki šiol priklausė „trečiajam ramsčiui“) priskiriamas Bendrijos sistemai, išplečiant įprastos teisės aktų leidybos procedūros ir balsavimo pagal kvalifikuotos daugumos principą taikymo sritis[27]_. Tačiau ir toliau išlieka speciali tvarka institucijų požiūriu: Europos Vadovų Taryba apibrėžia (susitarimo pagrindu) teisės aktų leidybos ir veiksmų planavimo strategines gaires, o Europos Parlamentas nedalyvauja šioje veikloje. Teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityje teisės aktų iniciatyvos suteikiama teisė Komisijai ir vienai ketvirtajai valstybių narių (o nebe vienai valstybei, kaip iki šiol). Sustiprintas valstybių parlamentų vaidmuo, ypač subsidiarumo principo laikymosi kontrolės klausimu (viena ketvirtoji, o ne viena trečioji valstybių parlamentų gali nuspręsti, ar taikyti išankstinio įspėjimo priemones).

(2)  Šios srities politikos tikslai yra aiškesni, išsamiau apibrėžti, o Europos Sąjungos veiksmai yra aiškiai susieti su pagrindinėmis teisėmis. Teisė į teisingumą įtvirtinta kaip bendrasis tikslas. Įvairių sistemų tarpusavio pripažinimas ir teisės aktų derinimas pripažinti kaip dvi lygiagrečios politikos sričių įgyvendinimo priemonės.

Prieglobsčio ir imigracijos, pasienio kontrolės ir vizų politikos sritys pripažintos bendrosiomis ES politikos sritimis, kurias reguliuoja solidarumo ir lygiateisio valstybių narių pasidalijimo atsakomybe principai.

Konstitucijoje padaryta žymi pažanga teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose bei policijos bendradarbiavimo srityje, ypač pradėjus taikyti įprastą teisės aktų leidybos procedūrą.

(3)  Taigi teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose procedūra taikoma visais tarpvalstybinės įtakos turinčiais atvejais ir yra pagrįsta teismų bei ne teismų priimtų sprendimų tarpusavio pripažinimu, galimų teisės aktų derinimo priemonių atvejais taikant įprastą teisės aktų leidybos procedūrą, išskyrus šeimos teisės sritį, kurioje sprendžiama pagal vieningumo principą (Tarybos įstatymas, o Europos Parlamentas tiesiog pateikia savo nuomonę). Tačiau Taryba vieningai gali nuspręsti išplėsti įprastos teisės aktų leidybos procedūros taikymo sritį apimant kai kuriuos šeimos teisės aspektus, turinčius tarpvalstybinę svarbą.

(4)  Teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities didžiausia naujovė yra ta, kad siekiant suderinti teisės aktus tiek procesinių klausimų (būtiniausios nutarimų bei teismų nuosprendžių tarpusavio pripažinimo ir kt. taisyklės), tiek materialinės baudžiamosios teisės požiūriu, numatyta taikyti įprastą teisės aktų leidybos procedūrą (pagal kvalifikuotos daugumos principą): būtiniausios kai kurių sunkių, tarpvalstybinių padarinių turinčių nusikaltimų, išvardintų Konstitucijoje, ir sankcijų taisyklės. Konstitucijoje net numatyta, kad Taryba spręsdama pagal vieningumo principą, gali įvardyti kitas baudžiamosios procedūros ir nusikalstamumo sritis, kuriose gali būti taikoma įprasta teisės aktų leidybos procedūra.

Kai kurios valstybės narės tam stipriai priešinosi, nepaisant garantijos, kad Europos šių sričių teisės aktuose turi būti gerbiami pagrindiniai valstybių narių teismų sistemų aspektai. Todėl, kad būtų pasiektas susitarimas, tarpvyriausybinė konferencija numatė „avarinio stabdžio“ mechanizmą, kuris leidžia sunkumų šioje srityje turinčioms valstybėms suteikti reikiamas garantijas visiškai nesustabdant tolesnių įvykių tėkmės: jei kuri valstybė narė mano, kad pasiūlytas teisės aktas pažeidžia „jos teismų sistemos pagrindinius aspektus“, ji gali paprašyti, kad klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Kad procedūra nenutrūktų, Europos Vadovų Taryba gali per keturis mėnesius perduoti klausimą svarstyti Tarybai arba paprašyti Komisiją ar iniciatyvos autorių valstybių narių grupę pateikti naują pasiūlymą dėl teisės akto. Jei per keturis mėnesius Europos Vadovų Taryba nepriima pirmiau minėto sprendimo arba jei jos prašoma naujoji teisės aktų leidybos procedūra nesibaigia per dvylika mėnesių, automatiškai taikoma šioje srityje numatyta glaudesnio bendradarbiavimo procedūra, jei to pageidauja viena trečioji valstybių narių.

(5)  Europos Parlamentas taip pat gali džiaugtis, kad tarpvyriausybinė konferencija, nepaisant aktyvaus daugelio delegacijų pasipriešinimo, patenkino Konvento pasiūlymą įsteigti Europos prokuroro pareigybę, jis turės kovoti su pažeidimais, kuriais kenkiama ES finansiniams interesams, ir galės pareikšti ieškinį juos padariusiems asmenims. Tačiau Konstitucijoje numatyta, europinis įstatymas, kuriuo ji įsteigiama bus tvirtinamas pagal vienbalsiškumo principą gavus Europos Parlamento pritarimą. Tačiau „jungties“ (pranc. passerelles) sąlyga numatoma galimybė suteikti įgaliojimus Europos Prokuratūrai kovos su sunkiu tarpvalstybinio lygmens nusikalstamumu srityje, jei Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, vienbalsiai dėl to priima europinį sprendimą.

(6)  Be to policijos bendradarbiavimo srityje taip pat pradedama taikyti įprasta teisės aktų leidybos procedūra, net jei vienbalsiškumo principą ir toliau privaloma taikyti operatyvinio bendradarbiavimo bei atitinkamų vienos valstybės institucijų veiksmų kitos valstybės narės teritorijoje atvejais.

9.2. Kitos vidaus politikos sritys

(1)  Be įvestų kelių naujai sukurtų teisinių pagrindų, susijusių su keliomis naujomis ar aiškiau apibrėžtomis (I dalyje) kompetencijos sritimis, Konstitucijos kitose sektorių politikos srityse įvesti pakeitimai daugiausia yra bendro sprendimo procedūros (ir kartu balsavimo pagal kvalifikuotos daugumos principą) įtvirtinimo kaip įprastinės teisės aktų leidybos procedūros ir „paskirstymo“ tarp naujai apibrėžtų teisėkūros teisės aktų ir ne teisės aktų leidybos dokumentų padariniai.

(2)  Svarbiausi pakeitimai buvo padaryti žemės ūkio politikos ir žuvininkystės politikos srityse. Įprastinė teisės aktų leidybos procedūra bus taikoma tvirtinant teisės aktus, kuriais nustatomos bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės ir kitos nuostatos, būtinos siekiant bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos tikslų (šiuo metu su Europos Parlamentu tik konsultuojamasi). Tai reiškia, kad dėl pagrindinių bendrų žemės ūkio ir žuvininkystės politikos sričių aspektų taip pat spręs ir Europos Parlamentas, o ne vien tik Žemės ūkio ministrai. Tačiau kainų, mokesčių, paramos ir kiekybinių apribojimų nustatymą bei žvejybos galimybes reglamentuoja ne teisėkūros aktai, o Tarybos sudaryti Europos reglamentai arba sprendimai.

(3)  Į mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo politiką įtraukiamas naujas aspektas – kosmoso politika. Pagrindų programa mokslinių tyrimų srityje – nuo šiol Europos įstatymas – bus tvirtinama pagal kvalifikuotos daugumos principą. Priimant pagal įprastą teisės aktų leidybos procedūrą tvirtinamus įstatymus bus sukurta Europos mokslinių tyrimų erdvė, kurioje laisvai judės mokslininkai, mokslinės žinios ir technologijos. Priėmus įstatymą arba pagrindų įstatymą bus tvirtinama Europos kosmoso programa. Pabrėžiame, kad kai kuriais per TVK pateiktais pasiūlymais buvo išreikšta rimtų abejonių, ar Europos Parlamentas šioje srityje turėtų išsaugoti teisės aktų leidybos teisę.

(4)  Vienas iš naujojo energetikai skirto skyriaus tikslų – užtikrinti energetikos rinkos funkcionavimą ir energijos tiekimo saugą bei skatinti energetikos veiksmingumą ir plėtoti atsinaujinančių energijos rūšių plėtę. Tačiau TVK apribojo ES veiksmus, kuriais negalima paveikti valstybės narės teisės pačiai nustatyti savo energijos šaltinių eksploatavimo sąlygas, pasirinkti naudoti tam tikrą energijos šaltinį ir spręsti dėl bendros energijos tiekimo struktūros. Tačiau nors šioje srityje numatyta taikyti įprastą teisės aktų leidybos procedūrą ir balsavimą pagal kvalifikuotos daugumos principą, TVK nustatė, kad visos daugiausia su mokesčių klausimu susijusios priemonės tvirtinamos Tarybos įstatymu pagal vienbalsiškumo principą, pasikonsultavus su Europos Parlamentu.

(5)  TVK visuomenės sveikatos srityje pažengė kiek toliau negu Konventas šalia kovos su „svarbiomis tarpvalstybinėmis nelaimėmis“ kaip vieną iš ES vykdomų pagalbinių veiksmų numatydama priežiūros, įspėjimo ir kovos su stipriai sveikatai kenkiančia tarpvalstybine grėsme mechanizmus. ES be kita ko taip pat turi parengti priemones, kuriomis nustatomi aukšti medicinos produktų kokybės ir saugumo standartai, taip pat su tabaku ir alkoholiu susijusias visuomenės apsaugos priemones. Pabrėžiame, kad Konstitucijoje nurodyta, jog ES veikia šioje srityje gerbdama valstybių narių atsakomybę dėl sveikatos politikos nustatymo, apimančią sveikatos priežiūros paslaugų ir gydymo valdymą bei joms skirtų lėšų paskirstymą.

(6)  Galima tik apgailestauti, kad galutiniame tekste neįtvirtinti svarbesni socialinės politikos pakeitimai, ypač susiję su kvalifikuotos daugumos principo taikymu (palyginti su dabartine padėtimi – jokių pasikeitimų). Tačiau būtų neteisinga teigti, kad Konstitucija socialinių reikalų srityje žengtas žingsnis atgal. Priešingai, galima būtų paminėti keletą pažangos aspektų:

- „visiškas užimtumas“ ir „socialinė pažanga“ pripažinti vieni iš įteisinant ES Konstituciją nustatytų tikslų,

- III dalies pradžioje įtraukta horizontalaus pobūdžio „socialinė sąlyga“, pagal kurią ES, apibrėždama ir įgyvendinama visas politikos sritis, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su „aukšto užimtumo lygio skatinimu“ ir „tinkamos socialinės apsaugos garantija“, „kova su socialine atskirtimi“ ir „aukšta švietimo, mokymosi ir žmogaus sveikatos apsaugos kokybe“,

- sukuriama teisinė bazė, suteikianti bendrų ekonominių interesų paslaugų pripažinimo ir apsaugojimo galimybę,

- I dalyje aiškiai pripažįstamas „socialinių partnerių“ ir ypač socialinio trišalio aukščiausio lygio susitikimo, skirto remti augimą ir užimtumą, vaidmuo skatinant socialinį dialogą.

Nereikia pamiršti, kad įtraukus į Konstituciją Pagrindinių teisių chartiją, buvo visiškai pripažintos Bendrijos teisės sistemoje įtvirtintos socialinės teisės.

(7)  Taip pat pažymėtina, kad įprastinė teisės aktų leidybos procedūra bus taikoma socialinės apsaugos priemonių, susijusių su samdomų ir savisamdžių migrantų darbuotojų teisėmis į paslaugas, srityje. Tai bus susiję su kitu „avarinio stabdžio“ mechanizmu: jei kuri nors valstybė narė mano, kad šios priemonės galėtų paveikti „jos socialinės apsaugos sistemos pagrindinius aspektus, ypač taikymo sritį, išlaidas, jos finansinę struktūrą arba paveiktų finansinę pusiausvyrą“, ji gali paprašyti, kad klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai (todėl sustabdoma teisės aktų leidybos procedūra). Kad procedūra nenutrūktų, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius turi perduoti nagrinėti klausimą Tarybai arba paprašyti Komisiją pateikti naują pasiūlymą (tačiau Konstitucija nutyli, kokie būtų papadariniai Tarybos neveikimo atveju...).

(8)  Be to, galima pažymėti, kad Konstitucijoje nenumatyta jokių pakeitimų mokesčių srityje, kurioje sprendžiama pagal vienbalsiškumo principą: TVK nepatenkino net (nedaugelio) Konvento pasiūlymų taikyti įprastą teisės aktų leidybos procedūrą (kartu ir kvalifikuotos daugumos principą) administracijų bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu bei neteisėtu mokesčių vengimu priemonių srityje (gavus vienbalsį Tarybos patvirtinimą, kad siūlomos priemonės yra susijusios su šiais klausimais).

(9)  Kita sritis, dėl kurios kilo daug diskusijų, bet kurioje buvo padaryta veikiau nežymių pakeitimų, yra ekonominis valdymas. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ekonomikos ir užimtumo politikos sričių koordinavimas buvo pripažintas viena iš ES kompetencijai priklausančių sričių (TVK pakeitė Konvento tekstą pabrėždama, kad valstybės narės koordinuoja savo politikos sritis vadovaudamosi ES lygmeniu nustatyta tvarka) ir buvo sustiprintos su valstybėmis narėmis, kuriose įvestas euras, susijusios nuostatos: pvz., prieš Tarybai pateikiant sprendimą dėl euro įvedimo naujose valstybėse narėse (pasiūlytas Komisijos), turi būti gauta valstybių narių, kuriose jau yra įvestas euras, kvalifikuotos daugumos rekomendacija.

Eurogrupės darbo tvarka patikslinta pridedamame protokole. TVK taip pat patvirtino Deklaraciją dėl Stabilumo ir augimo pakto. Paktas, be kita ko, sukėlė audringas kai kurių delegacijų diskusijas, paskatinusias Konvento tekste padaryti kelis pakeitimus, kurie, pavyzdžiui, pasireiškė Komisijos siūlomo vaidmens dėl perviršinio deficito procedūros sumažinimu (Tarybos atitinkamai valstybei narei pateikiamos rekomendacijos turi būti patvirtintos vadovaujantis paprasta Komisijos rekomendacija, kaip dabar, o ne pasiūlymu, kaip siūlė Konventas).

9.3. Bendra užsienio ir saugumo politika

(1)  Išorės ryšių srityje taip pat buvo padaryta esminių pakeitimų, bet daugiau instituciniu negu sprendimo procedūrų požiūriu. Turint mintyje Užsienio reikalų ministro pareigybės įkūrimą (žr. pirmiau pateiktą 6.5 punktą), suteikiant jam dviejų rūšių pareigas: institucines ir vadovo bendros užsienio ir saugumo politikos bei koordinatoriaus visų ES išorės ryšių, Konstitucijoje numatytas atskiras skyrius apimantis visus ES išorės veiksmų sektorius.

Kalbant apie bendrą užsienio ir saugumo politiką, kuri iš esmės priklauso tarpvyriausybinės veiklos sričiai, ir kurioje svarbiausias vaidmuo tenka Europos Vadovų Tarybai, pasakytina, kad taikomas vienbalsiškumo principas, o kvalifikuotos daugumos principas – tik dėl Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos priimtų sprendimų (arba Europos Vadovų Tarybos prašymu Ministro pateiktų pasiūlymų) įgyvendinimo atvejais. Tačiau „avarinio stabdžio“ mechanizmas numatytas tuo atveju, jei kuri nors valstybė dėl „gyvybiškai svarbių politinių priežasčių“ nesutinka priimti sprendimą pagal kvalifikuotos daugumos principą. Nei Konvento pasiūlymai (ministro su Komisijos pagalba pateiktus pasiūlymus tvirtinti pagal kvalifikuotos daugumos principą), nei Tarybai pirmininkavusios Italijos atstovų pasiūlymai (visus ministro pasiūlymus tvirtinti pagal kvalifikuotos daugumos principą) nepajėgė įtikinti tam besipriešinančių valstybių narių. Apskritai, Europos Parlamentas, įgijo teisę būti informuojamas ir kad su juo būtų konsultuojamasi. Teisingumo Teismo įgaliojimai bendros užsienio ir saugumo politikos srityje yra riboti. Vis dėlto Konstitucijoje numatyta, kad Teismas yra atsakingas už Europos sprendimų, kuriais įvedamos individualiems asmenims skirtos ribojamosios priemonės, teisėtumo kontrolę.

(2)  Būtent specialioje bendros saugumo politikos srityje Konstitucija buvo padaryta pažanga, nes tarpvyriausybinė konferencija įtraukė dar žymesnius negu siūlė Konventas.

Taip bendros gynybos perspektyva arba, bet kokiu atveju, bendros gynybos politikos, kurios principai jau buvo nustatyti Mastrichto sutartyje[28], apibrėžimas tampa realesnis. Bendroji gynybos politika ES suteikia operatyvinių gebėjimų, pagrįstų civilinėmis ir karinėmis priemonėmis. Pagrindinės naujovės šioje srityje yra:

- „Petersbergo užduočių“[29] tikslų atnaujinimas,

- Europos ginklavimosi, mokslinių tyrimų ir karinių gebėjimų agentūros įsteigimas[30],

- Tarybos sprendimu pagal kvalifikuotos daugumos principą nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo gynybos srityje, kurį priimant dalyvautų valstybės narės, turinčios karinių gebėjimų ir politinį norą prie jo prisidėti, galimybė (pridedamame protokole apibrėžtos tokio struktūrinio bendradarbiavimo įgyvendinimo sąlygos),

- valstybių narių privalomos pagalbos ir tarpusavio paramos visomis galimomis priemonėmis ginkluoto užpuolimo kurios nors valstybės narės teritorijoje atveju apibrėžimas pagal Jungtinių Tautų organizacijos chartiją ir atsižvelgiant į valstybių narių, priklausančių Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, įsipareigojimus. Konstitucijoje pabrėžiama, kad šis reikalavimas nedaro įtakos specifiniam kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos pobūdžiui, o tai yra svarbus garantas paprastai neutralios politikos besilaikančioms šalims,

- galimybė Tarybai patikėti grupei valstybių atlikti ES vertybių apsaugos misiją,

- iš valstybių narių įnašų sudaryto karinėms išlaidoms kurios nepadengiamos iš ES biudžeto pradinio fondo.

-  procedūros, kaip galima nedelsiant pasinaudoti ES lėšomis, apibrėžimas.

(3)  Konstitucijoje numatyta dar viena valstybių narių solidarumo sąlyga, pagal kurią kitos valstybės narės suteikia pagalbą valstybei narei, patyrusiai teroristų išpuolį ar stichinę nelaimę, jos prašymu. Šios solidarumo sąlygos taikymo tvarką savo sprendimu tvirtina Taryba, kai Komisija ir Ministras pateikia bendrą pasiūlymą. Taryba vienbalsiai sprendžia, ar šis sprendimas turi įtakos gynybai. Parlamentas apie tai informuojamas.

(4)  Taigi ši pažanga yra svarbi ir nekeičianti nei kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos ypatumų, nei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai priklausančių valstybių narių įsipareigojimų. Dėl šių pokyčių nerizikuojama ES paversti agresyviu kariniu bloku, kaip, atrodo, kai kurie to baiminasi. Kai kurie asmenys, žinoma, norėtų tuo neapsiriboti, ypač kvalifikuotos daugumos principo požiūriu. Turint mintyje tarpvyriausybinį šios srities pobūdį ir tarpvyriausybinės konferencijos politinę atmosferą, galima teigti, kad galutinis rezultatas yra greičiau teigiamas.

9.4. Kitos išorės ryšių sritys

(1)  Išorės ryšių srityje reikia pabrėžti teigiamus bendros prekybos politikos pokyčius. Buvo išplėsta prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosavybės taikymo sritis. Sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo: bendros prekybos politikos įgyvendinimo priemonėms parengti bus taikoma įprasta teisės aktų leidybos procedūra, jam nuolat bus pateikiami pranešimai apie tarptautinių susitarimų derybas, šiuos susitarimus bus galima sudaryti tik Parlamentui pritarus. Reikia pabrėžti Konstitucijoje patvirtintą „kultūrinio išskirtinumo“ sąvoką[31]_.

(2)  Galiausiai, humanitarinės pagalbos srityje Europos Parlamentas gali džiaugtis sukurtu specialiu teisiniu pagrindu, kuriam taikoma įprasta teisės aktų leidybos procedūra, ir numatoma įkurti savanorišką humanitarinės pagalbos tarnybą.

10. Svarbūs lankstumo aspektai

10.1 Kitas esminis klausimas buvo, ar naujoji konstitucinė bazė yra pakankamai lanksti, kad leistų ES prisitaikyti prie aplinkybių raidos ir spręsti ateityje galinčius iškilti iššūkius.

Norėdami pateikti atsakymą į šį klausimą turime apsvarstyti du dalykus: pirma, dėl Konstitucijos peržiūros ir antra, dėl sistemos raidos galimybės Konstitucijos nustatytose ribose, neperžiūrint Konstitucijos.

(1)  Naujojoje sutartyje akivaizdžiai patobulinama peržiūros procedūrą: visų pirma, Europos Parlamentui suteikiama lygiavertė palyginti su valstybėmis narėmis ir Komisija, peržiūros iniciatyvos teisė. Konventas įteisinamas kaip atsakinga už pasirengimą peržiūrai instancija. Galima kalbėti apie pripažintą lemiamą Konvento vaidmenį rengiant Konstituciją ir nustatant tarpvyriausybinio metodo ribas. Europos Parlamentas pirmas pasiūlęs pasinaudoti Konvento metodu gali tik džiaugtis šiuo pasiekimu, kuris padės peržiūros procedūrą padaryti skaidresnę ir labiau demokratišką, bei užtikrinti didesnį jo veiksmingumą.

Ypač teigiama yra tai, kad Tarybai nusprendus kviesti Konvento tuo atveju, kai tai nepateisinama dėl siūlomų pakeitimų apimties, reikalaujama, kad Europos Parlamentas tam pritartų.

(2)  Kad ir kaip gaila, bet peržiūros procedūros supaprastinimo požiūriu tarpvyriausybinė konferencija nepažengė taip toli, kaip tikėjosi Europos Parlamentas. Tekste numatyta supaprastinta antraštinės dalies dėl ES vidaus veiklos ir politikos nuostatų turinio peržiūros procedūra su sąlyga, kad ši peržiūra nepadidina ES suteiktų įgaliojimų, tačiau toks supaprastinimas tiesiog suteikia Europos Vadovų Tarybai galimybę apsieiti be Konvento (be Europos Parlamento pritarimo) ir išsaugoti vienbalsiškumo bei visų valstybių narių ratifikavimo reikalavimą.

(3)  Taigi Konstitucijai peržiūrėti visais atvejais vis dar bus reikalingas vienbalsiškumas ir visos valstybės narės turės tai ratifikuoti. O tuo tarpu pasiūlymai, kuriems labai pritarė Europos Parlamentas ir atskirų valstybių parlamentai, būtų galėję padaryti šį reikalavimą lankstesnį III dalies nuostatų (gana išsamių ir kurių konstitucinis pobūdis dažnai kelia abejonių) peržiūros požiūriu, nuolat atsižvelgiant į esminį principą, pagal kurį dėl bet kokio papildomo ES įgaliojimų padidėjimo valstybės narės spręstų vienbalsiai.

(4)  Tačiau Europos Parlamentas gali tik džiaugtis, kad Tarybai perėjus nuo vienbalsiškumo prie balsavimo pagal kvalifikuotos daugumos principą arba nuo specialios teisės aktų leidybos procedūros prie įprastos buvo nuspręsta taikyti Konvento pasiūlytą „perėjimo“ metodą. Tai, kad Europos Vadovų Taryba vienbalsiai gali priimti sprendimą tik gavusi Europos Parlamento pritarimą ir tik tada, jei per šešis mėnesius tam nepaprieštarauja joks valstybės narės parlamentas, yra pakankamas pagarbos kiekvienos valstybės narės teisėms, sprendimo skaidrumo ir demokratinio teisėtumo garantas.

(5)  Kitas naujojo Konstitucijos teksto teigiamas aspektas yra susijęs su patobulinimais glaudesnio bendradarbiavimo srityje, kurio svarba gali išaugti ateityje, turint mintyje labai padidėjusį valstybių narių skaičių. Konstitucijoje, tuo kartu apsaugant visos ES sanglaudai ir jos institucinei vienovei užtikrinti reikalingas sąlygas, išplėsta glaudesnio bendradarbiavimo taikymo sritis (jis gali būti taikomas visose, išskyrus išskirtinei ES kompetencijai priklausančiose srityse, išskyrus išskirtinę kompetenciją kai tuo tarpu dabar jis netaikomas gynybos srityje) ir sudaro geresnes galimybes pradėti glaudžiau bendradarbiauti: tai gali pradėti daryti ne mažiau kaip viena trečioji valstybių narių, o Taryba sprendžia pagal kvalifikuotos daugumos principą, išskyrus bendros užsienio ir saugumo politikos sritį, kur reikalingas vienbalsiškumas. Europos Parlamento pritarimo reikalavimas (išskyrus bendros užsienio ir saugumo politikos sritį) taip pat sustiprina sprendimo pradėti glaudesnį bendradarbiavimą demokratinį teisėtumą.

(6)  Be to, taip pat teigiamas pokytis yra ir tai, kad tarpvyriausybinė konferencija paliko perėjimo prie kvalifikuotos daugumos ar įprastinės teisės aktų leidybos procedūros galimybę glaudesnio bendradarbiavimo srityje, kaip siūlė Konventas.

(7)  Savanoriškas išstojimas iš ES: pirmą kartą į steigiamąsias Europos Bendrijų, vėliau Europos Sąjungos sutartis, kurios, išskyrus Europos anglies ir plieno bendrijos steigimo sutartį, buvo aiškiai sudarytos neribotam laikotarpiui, nenumatant kolektyvinio ar atskiros valstybės narės išstojimo procedūros, į Konstitucijos I–60 straipsnį įtrauktas „savanoriško išstojimo iš ES“ mechanizmas. Žinoma, nors nebuvo numatytos specialios nuostatos,tačiau pagal sutarčių tarptautinę teisę jau leidžiama tokia galimybė. Vis dėlto nuo šiol aiškiai įtraukus tokią galimybę į pačios Konstitucijos tekstą, ne tik kad nustatoma tiksli tokios pasinaudojimo galimybės tvarka, bet tai yra ir aiškus bei tvirtas ženklas, parodantis, kad nei viena valstybė narė nepriversta toliau dalyvauti bendrame projekte, jei to nenori jos piliečiai. Kartu su nuostatomis, susijusiomis su glaudesniu ir struktūriniu bendradarbiavimu, ši galimybė patvirtina, kad įstojimas į Europos Sąjungą ir dalyvavimas įgyvendinant jos politiką yra savanoriškas, realiu politiniu įsipareigojimu pagrįstas pasirinkimas.

11. Konstitucijos įsigaliojimo tvarka

11.1. Visų pirma reikėtų priminti, kad tarpvyriausybinė konferencija buvo sukviesta remiantis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsniu, kuriame nurodyta, kad kokia bebūtų jos siūlomų esamų sutarčių pakeitimų apimtis (įskaitant jų panaikinimą, kuris numatomas Konstitucijos projekto IV-437 straipsnyje), jie įsigalios tik juos ratifikavus visoms valstybėms narėms pagal atitinkamas jų šalies konstitucines taisykles.

11.2 Taigi tai, kas numatoma IV–447 Konstitucijos straipsnyje, bus taikoma tik būsimo ratifikavimo proceso atveju. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jei praėjus dvejiems bet kokios Konstitucijos steigiamosios sutarties pakeitimų ratifikavimo procedūros metams viena penktoji valstybių narių, dar nebus baigusi šios procedūros ar jose iškils šios procedūros eigos sunkumų (įskaitant galimybę, kad viena ar daugiau valstybių narių atmestų tekstą), klausimą apsvarstys Europos Vadovų Taryba.

11.3 Kalbant apie šios Konstitucijos sutarties ratifikavimą pasakytina, kad TVK patvirtino politinio pobūdžio pareiškimą, kuris bus įrašytas į jos Baigiamąjį aktą ir kurio turinys iš esmės yra panašus į pirmiau minėto IV-447 straipsnio turinį.

11.4 Anksčiau, kai valstybėse narėse kildavo problemų dėl ankstesnių sutarčių ratifikavimo procedūrų, klausimas būdavo paduodamas Europos Vadovų Tarybai. Tačiau įtraukdama tokią nuostatą ir tokiu būdu pasekdama Konvento pasiūlymais, TVK norėjo duoti politinį ženklą, reiškiantį, jog labai sunku toleruoti reiškinį, kad valstybių narių mažuma trukdytų kitoms šalims judėti į priekį atsižvelgiant, be kita ko, į kitas Konstitucijos nuostatas, kuriose numatyta galimybė savanoriškai išstoti iš ES ir suteikta galimybė pradėti glaudesnį ar struktūrinį bendradarbiavimą, kuriame visos valstybės neprivalo dalyvauti. Tai turėtų paskatinti derybas ir jų metu surasti sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgta ne tik į valstybių narių, negalinčių ratifikuoti Konstituciją, padėtį, bet ir ypač į pritarančių jai valstybių narių padėtį.

III. Bendras įvertinimas ir rekomendacija patvirtinti Konstituciją

1.   Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktą analizę, Europos Parlamentas gali tik teigiamai įvertinti 2004 m. birželio mėnesio TVK rezultatus, nes jie atspindi tokius užmojų, kokių nedaugelis tikėjosi pasiekti turint mintyje geopolitinį kontekstą, kuriame vyko veikla nuo Lakeno deklaracijos dėl Europos Sąjungos ateities 2001 m. gruodžio mėnesį[32]_.

2.   Konventas Konstitucinę sutartį parengė naujomis dalyvavimo ir skaidrumos sąlygomis. Vėliau valstybės arba vyriausybių vadovai patvirtino tekstą, kuris bus pateiktas ratifikuoti visoms valstybėms narėms. Parengtas dokumentas yra įvairių veikėjų, pavyzdžiui, vyriausybių ir atskirų šalių parlamentų – kaip nacionalinio teisėtumo saugotojų, Europos Parlamento ir Komisijos – institucijų vardu, piliečių asmeniškai ar per pilietinės visuomenės organizacijas kompromiso padarinys. Tačiau kompromisas nereiškia minimalaus susitarimo, o priešingai. Nepaisant pirmiau minėtų trūkumų, šios nuostatos atspindi plačius užmojus, kurie atrodė neįgyvendinami, turint mintyje politinę darbo atmosferą, pradedant 2001 m. gruodžio mėnesiu, kai Lakeno deklaracija buvo paskelbta darbų pradžia.

Po dviejų nuolatinių reformų dešimtmečių tvirtinami ES konstituciniai pagrindai ir jos institucinė sistema bei racionaliau parengiamos ir supaprastinamos jos priemonės pagaliau suteikia daugiau stabilumo.

Konstitucijos tekstui būdingą stabilumą ir saugumą papildo nuostatos, kurios kartu suponuoja sprendimo proceso raidą ir suteikią galimybę pradėti glaudesnį ir (arba) struktūrinį bendradarbiavimą, užtikrinantį lankstumą, būtiną siekiant sudaryti sąlygas ES prisitaikyti veiklą prie iššūkių, su kuriais ji gali susidurti ateityje.

Tačiau ypač reikia pabrėžti, kad Konstitucija Europos Sąjungoje sukuriama daugiau demokratijos, sudaromos galimybės veiksmingiau priimti sprendimus, užtikrinama daugiau aiškumo, kad galima būtų geriau suprasti, kas ką daro Europos Sąjungoje, kokia atsakomybė tenka Europos Sąjungai ir valstybėms narėms. Per spaudos konferenciją po Konvento uždarymo jo pirmininkas Giscardas d'Estaingas pasakė, kad Europos Parlamentas yra didysis Konvento nugalėtojas. Pranešėjai mano, kad tikrieji nugalėtojai yra piliečiai, nes šia Konstitucija padaryta didžiausia pažanga nuo 1957 m. priimtų Romos sutarčių , kadangi ji sutvirtina mūsų vertybes ir principus į bendrą skatinantį gyvenimą drauge projektą ir yra geriausias būdas kartu spręsti dabartinius iššūkius.

3.   Todėl Europos Parlamentas privalo būti pirmasis skatinant priimti ir ginant Konstituciją, prisidėti prie politinės valios vykdymo ir puoselėjimo, būtino visapusiškai įgyvendinti Konstituciją. Tai turėtų pasireikšti aktyviu dalyvavimu ratifikavimo procesą lydėsiančiose diskusijose.

• [1]  Įsigaliojo 1952 7 23.
• [2]  Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.
• [3]  Prie pirmųjų šešių 1973 m. prisidėjo Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, 1981 m. – Graikija, 1986 m. – Ispanija ir Portugalija, 1995 m. – Austrija, Suomija ir Švedija, 2004 m. – Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.
• [4]  Įsigaliojo 1958 1 1.
• [5]  1986 2 17 Liuksemburgo sutartis, įsigaliojusi 1987 7 1
• [6]  Pasirašyta 1992 2 7, įsigaliojo 1993 11 1.
• [7]  Pasirašyta 1997 10 2, įsigaliojo 1999 5 1.
• [8]  Pasirašyta 2001 2 26, įsigaliojo 2003 2 1.
• [9]  Pasirašyta Romoje 2004 10 29, turėtų įsigalioti 2006 11 01 (cf.IV-447 str.), jei iki šios datos bus atliktos visos ratifikavimo procedūros.
• [10]  Čia nurodytos parengiamosios rezoliucijos prieš TVK ir jos rezultatus įvertinančios rezoliucijos.
  -              Suvestinis Europos aktas: 1984 02 14 rezoliucija: Spinelio pranešimas ir sutarties projektas (OL C 77, 1984 3 19, p. 33)
  . 1986 01 16 rezoliucija: „Planas“ pranešimas (OL C 36, 1986 2 17, p. 144)
                 ir 1986 04 17 rezoliucija (OL C 120, 1986 5 20, p. 96).
  -              Mastrichto sutartis:
  . rezoliucijos dėl D. Martin pranešimo:
                 1990 03 14 (OL C 96, 1990 4 17, p. 114),
                 1990 07 11 (OL C 231, 1990 9 17, p. 97),
                 1990 11 22 (OL C 324, 1990 12 24, p. 219).
  . 1992 04 07 rezoliucija: D. Martin pranešimas(OL C 125, 1992 5 18, p. 81).
  -              Amsterdamo sutartis:
  . 1995 05 17 rezoliucija: D. Martin/ J.L Bourlanges pranešimas(OL C 151, 1995 6 19, p. 56)
                 ir 1996 03 13 rezoliucija: R Dury/H.Maij-Weggen pranešimas (OL C 96, 1996 4 1, p. 77),
  . 1997 11 19 rezoliucija: I.Méndez de Vigo/D.Tsatsos pranešimas (OL C 371, 1997 12 08, p. 99).
  -              Nicos sutartis:
  . rezoliucijos dėl P.Dimitrakopoulos/J.Leinen pranešimo: 1999 11 18 (OL C 189, 2000 7 7, p. 222),
                 2000 02 03 (OL C 309, 2000 10 27, p. 85),
                 2000 04 13 (OL C 40, 2001 2 7, p. 409).
  . 2001 05 31 rezoliucija: I Méndez de Vigo/G.Seguro pranešimas (OL C 47E, 2002 2 21, p. 108).
• [11]  OL C 80. 2001 3 10, p. 85 ir 86.
• [12]  Čia užtenka paminėti Romos posėdžius, kuriuose dalyvavo valstybių parlamentai (1990 11 27–30 Europos Bendrijos parlamentų konferencija), tarpinstitucines konferencijas, surengtas tuo pačiu metu, kaip TVK dėl ekonominės ir pinigų sąjungos bei politinės sąjungos, po kurių buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, Europos Parlamento atstovų dalyvavimą svarstymų grupėje prieš Amsterdamo TVK, jų dalyvavimą šios TVK darbe ir įtraukimą į Nicos TVK parengiamojo darbo grupę suteikiant stebėtojų statusą.
• [13]  2000 10 25 rezoliucija (Olivier Duhamel pranešimas dėl sutarčių įtraukimo į Konstituciją), patvirtinta 2001 05 31 rezoliucijos (I. Méndez de Vigo/J. Seguro pranešimas dėl Nicos sutarties [įvertinimo] ir Europos Sąjungos ateities).
• [14]  Idėja priimti tokią Chartiją, kuri dabar yra Konstitucijos projekto II dalis, priklauso Tarybai pirmininkavusiai Vokietijai, kuri pasiekė, kad ją priimtų 1999 m. birželio 6 3–4 d. Kelne susirinkusi Europos Vadovų Taryba.Ši Taryba taip pat patvirtino jos rengimo metodą, kuris buvo patikslintas per kitą posėdį Tamperėje 1999 m. spalio 15–16. d. Buvo nuspręsta surengti susirinkimą, vėliau pavadintą Konventu, susidedantį iš keturių dalių, kurios išliko Konvente dėl Europos ateities, tačiau jame nedalyvavo šalys kandidatės.
• [15]  Dok. SN 300/1/01 REV 1, 1 priedas, p. 19.
• [16]  2000 03 16 rezoliucija: A.Duff/J.Voggenhuber pranešimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 377, 2000 12 29, p. 329).
  .              2000 11 14 sprendimas: A.Duff/J.Voggenhuber pranešimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos patvirtinimo (OL C 223, 2001 8 8, p. 74).
  .              2002 10 26 rezoliucija: A.. Duff pranešimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos poveikio ir būsimo jos statuso (OL C 300E, 2003 12 11, p. 432).
  .              2001 11 29 rezoliucija: J.Leinen/I.Méndez de Vigo pranešimas dėl Lakeno Europos vadovų susitikimo ir S¹jungos ateities (OL C 153, 2002 6 27, p. 310(E)).
  .              2001 10 25 rezoliucija: J. Poos pranešimas dėl Tarybos reformos (OL C 112, 2002 5 9, p. 317 (E)).
  .              2002 03 14 rezoliucija: Carnero González pranešimas del Europos Sąjungos juridinio asmens statuso (OL C 47, 2003 2 27, p. 594 (E)).
  .              2002 2 7 rezoliucija: G. Napolitano pranešimas dėl Europos Parlamento ir valstybių parlamentų ryšių vykdant Europos intergracij¹ (OL C 284, 2002 1 21, p. 322 (E)).
  .              2002 5 16 rezoliucija: A. Lamassoure pranešimas dėl Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų atskyrimo (OL C 180, 2003 7 31, p. 493 (E)).
  .              2002 12 17 rezoliucija: J.L.Bourlanges pranešimas dėl Europos Sąjungos aktų tipologijos ir normų hierarchijos (OL C 31, 2004 2 5, p. 126).
  .              2003 01 14 rezoliucija: Napolitano pranešimas dėl regininės ir vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant Europos integraciją (OL C 38E, 2004 2 12, p. 167).
  .              2003 09 24 rezoliucija: dėl Europos Konstitucijos sutarties projekto ir Europos Parlamento nuomonės dėl Tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) sušaukimo (OL C E, 2004 3 26, p. 255).
• [17]  Pažymėtina, kad Konstitucija nepaveikė, Euratomo sutarties nors kai kurios nuostatos pakeistos protokolu dėl Euratomo sutarties pakeitimų siekiant, kad jos būtų suderinamos su Konstitucijos tekstu.
  Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad prie Konstitucijos sutarties pridėta labai daug protokolų, priedų ir deklaracijų. Yra 36 protokolai (iš jų 29 dabar galiojantys), pavyzdžiui, Šengeno protokolas, o 8 yra nauji ir susiję su tokiais klausimais, kaip valstybių parlamentų vaidmuo, subsidiarumo ir proporcingumo principai, su institucijomis susijusios laikinosios nuostatos, nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas gynybos srityje ir t. t.), 2 priedai (jau egzistuojantys, susiję su žemės ūkio produktų sąrašu ir užjūrio šalių ir teritorijų sąrašu) ir 46 deklaracijos. Oficialiai šiuos protokolus taip pat turi ratifikuoti visos valstybės narės ir jie turi tokią pat įstatymo galią kaip Konstitucijos sutartis. Tačiau deklaracijos nėra teisiškai įpareigojančios ir valstybės narės neturi jų ratifikuoti.
• [18]  Nors Europos Vadovų Tarybai suteikus „avarinio stabdžio“ vaidmenį kai kurių su socialine apsauga ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusių sprendimų atžvilgiu, nors ir tiesiogiai nevykdydama teisės aktų priėmimo funkcijų (nedalyvauja priimant teisiškai įpareigojančius aktus), ji, turėdama beveik lemiamą balsą, gali įsitraukti į teisės aktų priėmimo procedūros eigą, – žr. toliau 9.1 dalies 5 punktą ir 9.2 dalies 7 punktą.
• [19]  Tai, kad TVK įtraukė reikalavimą, jog mažiausiai keturios valstybės narės turi balsuoti dėl pasiūlymo, kad būyų sudaryta blokuojanti mažuma, reiškia, kad tam tikromis aplinkybėmis sprendimas gali būti priimtas pritariant daug mažiau negu 62 proc. gyventojų – tokia atstovavimo gyventojams kriterijaus riba buvo nustatyta Nicos sutartyje: todėl sprendimas, kuriam prieštarautų, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ir Italija vis tiek būtų priimtas, nors jo siūlytojai atstovautų maždaug 55 proc. gyventojų, nes trijų valstybių neužtenka sudaryti blokuojančią mažumą, nors jos trise atstovauja šiek tiek mažiau kaip 45 proc. Sąjungos gyventojų (pagal dabartinių 25 valstybių narių gyventojų skaičių). Be to, reikia turėti mintyje tai, kad dėl įvairių galimų kombinacijų tam, kad būtų surinktas kvalifikuotai daugumai reikalingas balsų skaičius, daugeliu atvejų atstovavimo gyventojams procentinė dalis būdavo žymiai aukštesnė.
  Kita vertus, reikia tikėtis, kad valstybių narių skaičiaus ribos padidinimas praktiškai neturės žymios neigiamos įtakos. 55 proc. vietoj 50 proc. reiškia, kad ir 25 valstybių Sąjungoje reikia 14 valstybių narių vietoj 13. Ir atvirkščiai, blokuojančią mažumą bus 12 vietoj 13 valstybių narių. Praktiškai galimybė, kad dėl šio padidinimo padaugės blokavimo atvejų, yra nedidelė. Praktiškai sprendimai niekada nepriimami valstybėms narėms pasidalijus į dvi priešiškas beveik vienodo dydžio grupes. Kalbant apie TVK išreikštą papildomą reikalavimą, kad daugumą sudarytų mažiausiai 15 valstybių narių, reikia pabrėžti, kad jis nėra labai svarbus, jei Sąjungą sudaro 27 valstybės narės, o greičiausiai tiek narių ir bus 2009 m., kai įsigalios naujoji sistema (27 valstybių Sąjungoje 55 proc. valstybių vis tiek sudarys 15 valstybių).
• [20]  Reikia priminti, kad be dviejų tekste minimų koreguojamųjų kriterijų (minimalus blokuojančią mažumą sudaryti reikalingas valstybių skaičius (4) ir minimalus sprendimui priimti reikalingas valstybių skaičius (15)), TVK susitarė dėl tam tikro peržiūrėto Janinos (Ioannina) kompromiso dėl pereinamojo laikotarpio:jei Tarybos nariai, atstovaujantys ne mažiau kaip 3/4 valstybių narių ar gyventojų, reikalingų blokuoti sprendimą, pareiškia, kad prieštarauja, jog kvalifikuota dauguma būtų priimtas sprendimas Taryboje, Taryba tęs diskusijas ta tema, kad per priimtiną laiką pasiektų bendresnį susitarimą. Šis susitarimas oficialiai įformintas Europos Vadovų Tarybos priimtame sprendimo projekte. Šis sprendimas galios mažiausiai iki 2014 m., kada Europos Vadovų Taryba galės jį atšaukti.
  Be to, reikia taip pat priminti, kad Konstitucijoje numatyta, jog tais atvejais, kai nereikalaujama Komisijos iniciatyva arba kai sprendimas nepriimamas Užsienio reikalų ministro iniciatyva, kvalifikuota dauguma yra sustiprinama: 72 proc. valstybių narių (vietoj Konvento siūlytų 2/3), atstovaujančių nemažiau kaip 65 proc. gyventojų (vietoj Konvento siūlytų 60 proc.).
• [21]  Galima pažymėti, kad TVK priėmė Konvento pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama, kad kiekvienos valstybės narės vyriausybė pateiktų sąrašą, kuriame būtų trys pavardės, iš kurio Pirmininkas išrinktų atitinkamos valstybės narės siūlomą Komisijos narį. Apgailestautina, jog TVK nepriėmė Komisijos pasiūlymo, kad įgaliojimų suteikimas Komisijai būtų baigtas svarbią simbolinę politinę reikšmę turinčiu Europos Parlamento balsavimu ir kad pridėjo dar vieną procedūros etapą, kuriuo Komisiją skiria Europos Vadovų Taryba, dėl jo spręsdama kvalifikuota dauguma.
• [22]  Kurį Komisijos siūlymu ir po konsultacijų su Teisingumo Teismu arba Teisingumo Teismo prašymu ir po konsultacijų su Komisija patvirtina Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisės aktų leidybos procedūrą.
• [23]  Kiekviena iš dviejų biudžeto institucijų bet kada gali panaikinti sprendimą dėl galių perleidimo. Be to, Komisijos numatytas perleistas reglamentas gali įsigalioti tik tada, jei per įstatyme ar pagrindų įstatyme galioms perleisti numatytą terminą nei viena iš dviejų institucijų tam nepaprieštarauja.
• [24]  Įstatymas, kuriuo nustatomas Europos Parlamento narių statutas, Europos ombudsmeno statutas ir apibrėžiama tyrimo teisės vykdomoji tvarka (kuriai taip pat turi pritarti Komisija). Žr. III priedą.
• [25]  22 iš šių atvejų Taryba sprendžia vienbalsiai (5 atvejais gavusi Europos Parlamento pritarimą, 17 – tiesiog jo nuomonę). 6 atvejais ji sprendžia pagal kvalifikuotos daugumos principą (1 atveju gavusi Europos Parlamento pritarimą, 5 – tiesiog jo nuomonę). Žr. III priedą.
• [26]  Konstitucijoje numatytas Tarybos įstatymas, dėl kurio Parlamentas teturi pateikti savo nuomonę. Tačiau Konventas siūlė, kad nuosavųjų išteklių sistemos įdiegimo priemonės būtų priimamos Tarybos įstatymu pagal kvalifikuotos daugumos principą, pritarus Parlamentui.
• [27]  Konstitucija nekeičia ypatingos Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos padėties laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, apibrėžtos daugelyje esamų protokolų, kuri buvo patvirtinta naujajame Konstitucijos tekste.
• [28]  Reikalui esant, Europos Vadovų Taryba sprendimą sukurti bendrą gynybos sistemą priima vienbalsiai ir, be to, reikalingas visų valstybių narių pritarimas pagal jų konstitucines procedūras.
• [29]  Prie jau numatytų humanitarinių ir iškeldinimo, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų, krizių valdymo ir taikos atkurti misijų pridedamos nusiginklavimo, konsultavimo kariniais klausimais, stabilizavimo pasibaigus kofliktams, kovos su terorizmu, taip pat ir trečiųjų šalių teritorijose, misijos.
• [30]  Šios agentūros užduotis yra skatinti, kad būtų racionaliau panaudojami valstybių narių kariniai gebėjimai koordinuoti tyrimų gynybos technologijų srityje veiklą ir efektyviau paskirstyti.karinines išlaidas.
• [31]    Konstitucijoje nurodyta, kad Taryba turi spręsti vienbalsiai dėl susitarimų kultūrinių bei vaizdo ir garso paslaugų srityje, kai jie gali pakenkti ES kultūrinei ir kalbinei įvairovei. Šią išimtį TVK numatė taikyti ir prekybai socialinėmis, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis, kai jos gali rimtai sutrikdyti šių paslaugų organizavimą valstybėse ir pakenkti valstybių narių kompetencijai teikti paslaugas šalyje. Be to, Taryba turi spręsti vienbalsiai dėl susitarimų, paslaugų srityje apskritaiir dėl intelektinės nuosavybės aspektų, kai į juos įtraukta nuostatų, dėl kurių reikalaujama vienbalsiškumo siekiant patvirtinti vidaus taisykles.
• [32]  Tarybai pirmininkavusios valstybės atstovų išvados, 2001 12 14 ir 15 Laekeno Europos Vadovų Tarybos susitikimai (dok. Taryba: SN 300/1/01 REV1)

1 PRIEDAS. Sąjungos kompetencijos Konstitucijoje taip pat minima užsienio politika, bendros apsaugos politika ir ekonomikos bei darbo politikos koordinavimas, kurios dėl savo specifinio pobūdžio nėra įtrauktos į šią lentelę. Pabrauktos kompetencijos sritys kiekvienoje skiltyje atitinka sritis, kurioms Sutartyje nėra numatytos jokios nuostatos, tačiau kuriose Sąjunga jau veikė remdamasi nuostatomis, susijusiomis su vidaus rinka arba Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsniu.

Kompetencijų tipas	Išimtinės (išsamus sąrašas)[2]	Bendrosios (neišsamus sąrašas)[3]	Papildomos (išsamus sąrašas)
Apibrėžimas	Tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės gali tai daryti tik Sąjungos įgaliotos arba įgyvendindamos jos priimtus aktus.	Sąjunga ir valstybės narės turi galimybę priimti teisiškai privalančius aktus, bet valstybės narės gali naudotis savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija.	Sąjunga gali veikti tik paremdama valstybių narių veiksmus (ypač finansiniais klausimais); ji gali leisti įstatymus, tačiau negali derinti nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų.
Sritys	Muitų sąjunga   Vidaus rinkos funkcionavimui reikalingų konkurencijos taisyklių nustatymas   Eurą įvedusių valstybių narių Pinigų politika   Jūros biologinių išteklių saugojimas (žvejybos politikos sritis)   Bendroji prekybos politika	Vidaus rinka Socialinė politika Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda Žemės ūkis ir žvejyba (išskyrus jūros biologinius išteklius) Aplinka Vartotojų apsauga Transportas Transeuropiniai tinklai Energetika Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė Bendri visuomenės sveikatos apsaugos klausimai Tyrimai ir technologinis vystymas Kosmoso politika Bendradarbiavimas plėtros srityje	Žmonių sveikatos apsauga ir gerinimas   Pramonė   Kultūra   Turizmas   Švietimas   Jaunimas   Sportas   Profesinis mokymas   Civilinė sauga   Administracinis bendradarbiavimas

• [1]  Konstitucijoje taip pat minima užsienio politika, bendros apsaugos politika ir ekonomikos bei darbo politikos koordinavimas, kurios dėl savo specifinio pobūdžio nėra įtrauktos į šią lentelę. Pabrauktos kompetencijos sritys kiekvienoje skiltyje atitinka sritis, kurioms Sutartyje nėra numatytos jokios nuostatos, tačiau kuriose Sąjunga jau veikė remdamasi nuostatomis, susijusiomis su vidaus rinka arba Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsniu.
• [2]  Be šių kompetencijų, Sąjunga taip pat turi išskirtinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus tais atvejais, kai tai numatyta Sąjungos teisės akte, kai tai būtina tam, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo vidaus kompetencijas, arba tuo atveju, kai tai galėtų daryti įtaką bendroms taisyklėms arba keisti jų efektyvumą.
• [3]  Nepaisant to, kad apie šioje skiltyje pasviruoju šriftu pažymėtas politikos sritis kalbama Konstitucijos I-14 straipsnyje kaip apie bendrąsias kompetencijas, tai yra sektoriai, kuriuose Sąjungos poveikis netrukdo vykdyti nacionalinių kompetencijų.

2 PRIEDAS. Naujų balsavimo kvalifikuotąja dauguma atvejų sąrašas

I -  Egzistuojantys teisiniai pagrindai, kuriems pritaikyta kvalifikuotos balsų daugumos procedūra

(skliausteliuose pasviruoju šriftu – dabartinė procedūra)

1.   I-24 straipsnio 7 dalis: pirmininkavimo Tarybai tvarka – Europos Vadovų Tarybos sprendimas, be Komisijos pasiūlymo (EBSS 203 straipsnis: Taryba sprendžia vieningai).

2.   I-37 straipsnio 3 dalis: Komisijos įgyvendinimo įgaliojimų vykdomos kontrolės bendrieji principai (dabartinis sprendimas – komitologija) – įprasta teisėkūros procedūra (EBSS 202 straipsnis: Taryba, paprašiusi EP nuomonės,sprendžia vieningai).

3.   III-136 straipsnis: laisvas darbuotojų judėjimas, socialinės išmokos – įprasta teisėkūros procedūra[1] (EBSS 42 straipsnis: bendras sprendimas, Taryba sprendžia vieningai). 

4.   III-141 straipsnis: įsisteigimo laisvė, galimybė pradėti veiklą ir ja verstis kaip savarankiškai dirbantiems asmenims – įprasta teisėkūros procedūra, kai priimamos direktyvos, kurias įgyvendinant bent vienoje valstybėje narėje reikia pakeisti teisės aktų nustatytus galiojančius principus (EBSS 47 straipsnio 2 dalis: bendras sprendimas, Taryba sprendžia vieningai).

5.   III-187 straipsnio 3 dalis: kai kurių Europos centrinių bankų sistemos statuto nuostatų keitimas – įprasta teisėkūros procedūra (Komisijos pasiūlymas, pasikonsultavus su ECB, arba ECB rekomendacija, pasikonsultavus su Komisija) (EBSS 107 straipsnio 5 dalis: Taryba, remdamasi ECB rekomendacija ir pasikonsultavusi su Komisija, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma; arba Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su ECB, sprendžia vieningai; abiem atvejais reikalingas EP pritarimas).

6.   III-236 straipsnio 2 dalis: bendroji transporto politika (įskaitant ir 3 dalyje išdėstytus atvejus) – įprasta teisėkūros procedūra (EBSS 71 straipsnio 2 dalis: Taryba gali nukrypti nuo šiame straipsnyje išdėstytos tvarkos 2 dalyje pateiktu atveju; ji, pasikonsultavusi su EP, sprendžia vieningai).

7.   III-263 straipsnis: administracinis bendradarbiavimas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje – Tarybos reglamentas, sprendžia pasikonsultavusi su EP (EBSS 66 straipsnis ir ESS 34 straipsnio 1 dalis: EBSS 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta tvarka: Taryba, pasikonsultavusi su EP, sprendžia vieningai; Taryba, pasikonsultavusi su EP, gali vieningai nuspręsti pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos). 

8.   III-265 straipsnis: sienų kontrolė – įprasta teisėkūros procedūra (EBSS 62 straipsnis: EBSS 67 straipsnyje nurodyta tvarka: Taryba, pasikonsultavusi su EP, nusprendžia vieningai; Taryba, pasikonsultavusi su EP, gali vieningai nuspręsti pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos).

9.   III-266 straipsnis: pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų prieglobstis ir apsauga – įprasta teisėkūros procedūra (EBSS 63 straipsnio 1 ir 2 dalis: EBSS 67 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka: Taryba, kai kuriais aspektais pasikonsultavusi su EP, sprendžia vieningai; Taryba, pasikonsultavusi su EP, gali vieningai nuspręsti pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos).

10. III-267 straipsnis: imigracija – įprasta teisėkūros procedūra (EBSS 63 straipsnio3 ir 4 dalis: EBSS 67 straipsnyje nurodyta tvarka: Taryba, pasikonsultavusi su EP, sprendžia vieningai; Taryba, pasikonsultavusi su EP, gali vieningai nuspręsti pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos).

11. III-270 straipsnio 1 ir 2 dalis: teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – įprasta teisėkūros procedūra[2] (ESS 31 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktai: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai). 

12. III-271 straipsnio 1 ir 2 dalis: baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas[3] (ESS 31 straipsnio 1 dalies e punktas: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

13. III-273 straipsnis: Eurojustas – įprasta teisėkūros procedūra (ESS 31 straipsnio 2 dalis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

14. III-275 straipsnio 2 dalis: neoperatyvinis policijos bendradarbiavimas – įprasta teisėkūros procedūra (ESS 30 straipsnio 1 dalis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

15. III-276 straipsnis: Europolas – įprasta teisėkūros procedūra (ESS 30 straipsnio 2 dalis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai). 

16. III-280 straipsnio 5 dalis: priemonės kultūros srityje – įprasta teisėkūros procedūra (Tarybos rekomendacijos taip pat priimamos kvalifikuota balsų dauguma) (EBSS 151 straipsnio 5 dalis: bendras sprendimas Taryboje priimamas vieningai; Komisijos pasiūlymu Taryba rekomendacijas priima vieningai).

17. III-382 straipsnio 2 dalis: Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos narių skyrimas – Europos Vadovų Taryba sprendžia pagal Tarybos rekomendaciją, pasikonsultavusi su EP ir ECB Valdančiąja taryba (EBSS 112 straipsnis: bendru valstybių narių ar jų vyriausybės vadovų susitarimu, likusioji procedūra identiška).

II - Nauji teisiniai pagrindai, kuriems pritaikyta kvalifikuotos balsų daugumos procedūra

1.   I-9 straipsnis (ir III-325 straipsnio 6 ir 8 dalis): prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos – Taryba, remdamasi susitarimo derybininko (paprastai Komisijos) pasiūlymu ir gavusi EP pritarimą, priima sprendimą.

2.   I-24 straipsnio 4 dalis: Tarybos sudėties sąrašas – Europos Vadovų Tarybos sprendimas (be Komisijos pasiūlymo).

3.   I-32 straipsnio 5 dalis: taisyklių, susijusių su Regionų komiteto ir Ekonominio ir socialinių reikalų komiteto pobūdžiu ir sudėtim, peržiūra – Tarybos sprendimas.

4.   I-47 straipsnio 4 dalis: pilietinė iniciatyva dėl Europos įstatymo pasiūlymo – įprasta teisėkūros procedūra

5.   I-54 straipsnio 4 dalis: nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės – Taryba sprendžia gavusi EP pritarimą.

6.   I-60 straipsnio 2 dalis: valstybės narės išstojimo susitarimas – Taryba, remdamasi susitarimo derybininko (paprastai Komisijos) pasiūlymu ir gavusi EP pritarimą, priima sprendimą.

7.   III-122 straipsnis: bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų veikimo principai ir sąlygos – įprasta teisėkūros procedūra.

8.   III-127 straipsnis: priemonės, skirtos palengvinti diplomatinę ir konsulinę apsaugą – Taryba sprendžia, pasikonsultavusi su EP.

9.   III-176 straipsnio pirmoji pastraipa: intelektinė nuosavybė – įprasta teisėkūros procedūra.

10. III-196 straipsnio 1 ir 2 dalis: valstybių narių, kurių valiuta yra euras, bendroji pozicija ir vienodas atstovavimas – Taryba sprendžia, pasikonsultavusi su ECB.

11. III-254 straipsnis: kosmoso politika – įprasta teisėkūros procedūra.

12. III-256 straipsnio 2 dalis: energetika – įprasta teisėkūros procedūra[4].

13. III-272 straipsnis: skatinimo priemonės nusikaltimų prevencijos srityje – įprasta teisėkūros procedūra.

14. III-278 straipsnio 4 dalies c ir d punktai: priemonės, skirtos bendroms sveikatos saugumo problemoms spręsti[5].

15. III-278 straipsnio 5 dalis: skatinamosios priemonės, skirtos žmogaus sveikatai saugoti ir pirmiausia kovoti su tarptautinėmis labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis, piktnaudžiavimu tabaku ir alkoholiu[6].

16. III-281 straipsnis: turizmas – įprasta teisėkūros procedūra.

17. III-282 straipsnis: sportas – įprasta teisėkūros procedūra.

18. III-284 straipsnis: civilinė sauga[7].

19. III-285 straipsnis: administracinis bendradarbiavimas – įprasta teisėkūros procedūra.

20. III-300 straipsnio 2 dalies b punktas: užsienio reikalų ministro iniciatyvos Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, Europos Vadovų Tarybai paprašius – Tarybos sprendimas.

21. III-311 straipsnio 2 dalis: Europos gynybos agentūros statutas ir būstinė – Tarybos sprendimas (be Komisijos pasiūlymo).

22. III-312 straipsnio 2 dalis: nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sukūrimas gynybos srityje – Taryba sprendžia pasikonsultavusi su užsienio reikalų ministru (be Komisijos pasiūlymo).

23. III-312 straipsnio 3 dalis: bet kurios valstybės narės priėmimas į nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje – Taryba sprendžia pasikonsultavusi su užsienio reikalų ministru (balsavime dalyvauja tik dalyvaujančioms valstybėms narėms atstovaujantys Tarybos nariai), be Komisijos pasiūlymo.

24. III-312 straipsnio 4 dalis: bet kurios valstybės narės pašalinimas iš nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje – Tarybos sprendimas (balsavime dalyvauja tik dalyvaujančioms valstybėms narėms atstovaujantys Tarybos nariai), be Komisijos pasiūlymo.

25. III-321 straipsnio 3 ir 5 dalis: humanitarinė pagalba[8] ir Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso įsteigimas.

26. III-398 straipsnis: Europos Sąjungos administracija.

• [1]  Ši procedūra turi „avarinio stabdžio“ mechanizmą: tuo atveju, kai kuri nors valstybė narė mano, kad numatytos priemonės gali paveikti „esminius jos socialinės apsaugos sistemos aspektus: taikymo sritį, kainą arba finansinę struktūrą“, ji gali prašyti, kad klausimas būtų perduotas svarstyti Europos Vadovų Tarybai (dėl to teisės aktų leidybos procedūra sustoja). Europos Vadovų Taryba privalo per 4 mėnesius atsakyti Tarybai, kad procedūra būtų tęsiama, arba prašyti Komisijos pateikti naują pasiūlymą (Konstitucijoje nieko nekalbama apie galimo Tarybos neveiklumo pasekmes).
• [2]  Ši procedūra turi „avarinio stabdžio“ mechanizmą: jeigu kuri nors valstybė narė mano, kad teisės aktų leidybos pasiūlymas tam tikru klausimu gali paveikti esminius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai, o procedūra sustabdyta. Europos Vadovų Taryba privalo per 4 mėnesius perduoti svarstyti klausimą Tarybai, kad procedūra būtų tęsiama, arba prašyti, kad Komisija arba valstybių autorių iniciatyvos grupė pateiktų naują teisės aktų leidybos pasiūlymą. Jeigu Europos Vadovų Taryba nepriima minėto sprendimo per 4 mėnesius arba jei naujoji teisės aktų leidybos procedūra, pradėta jos prašymu, nebaigiama per dvylika mėnesių, tada tuo klausimu automatiškai pradedamas glaudesnis bendradarbiavimas nuo tada, kai vienas trečdalis valstybių narių to pageidauja.
• [3]  Ibidem.
• [4]  Reikia pabrėžti, kad jau dabar Sąjunga imasi veiksmų energetikos srityje remdamasi nuostatomis, kurios numato balsavimą kvalifikuota balsų dauguma, arba remdamasi EBSS 308 straipsniu.
• [5]  Priemonės, numatytos c ir d punktuose, yra naujos. Priemonės, numatytos a ir b punktuose, jau buvo numatytos EBSS 152 straipsnyje ir buvo bendro sprendimo procedūros objektas.
• [6]  Šioje dalyje numatyti teisiniai pagrindai yra visai nauji, išskyrus vieną: žmogaus sveikatos apsaugos skatinimo priemonės; jis jau buvo numatytas EBSS 152 straipsnyje.
• [7]  Šioje srityje jau imtasi priemonių remiantis EBSS 308 straipsniu.
• [8]  Šioje srityje jau imtasi priemonių remiantis EBSS 179 straipsniu (kvalifikuota balsų dauguma) arba remiantis 179 straipsniu (vieningai).

3 PRIEDAS. Teisės aktai – įprasta teisėkūros procedūra

Šiame priede pateiktas teisinių pagrindų sąrašas, kuriems bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, numatyta Konstitucijoje (ji atitinka dabartinę grosso modo procedūrą, apibrėžtą EBSS 251 straipsnyje, vadinamoji bendro sprendimo procedūra).

Straipsniai, kurių teisinis pagrindas yra visiškai naujas arba kurių procedūra pakeista ir priklauso nuo „bendro sprendimo“ / paprastosios teisės aktų leidybos procedūros, yra pabraukti.

Pasviruoju šriftu pažymėti atitinkami šiuo metu galiojantys Sutarties straipsniai; jei Konstitucija keičia jų procedūrą, pateikta šiuo metu taikoma procedūra.

1.   Įgyvendinimo įgaliojimų kontrolės bendrieji principai (I-37 straipsnio 3 dalis) (EBSS 202 straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

2.   Piliečių iniciatyva (I-47 straipsnio 4 dalis).

3.   Teisės susipažinti su dokumentais bendrieji principai (I-50 straipsnio 3 dalis) (255 straipsnio 2 dalis).

4.   Duomenų apsauga (I-51 straipsnio 2 dalis) (286 straipsnio 2 dalis).

5.   Bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos (III-122 straipsnis) (EBSS 16 straipsnis).

6.   Priemonės, skirtos kovoti su bet kokia diskriminacija dėl pilietybės (III-123 straipsnis) (EBSS 12 straipsnis).

7.   Pagrindiniai skatinamųjų priemonių principai, skirtų kovoti su bet kokia diskriminacija (III-124 straipsnio 2 dalis) (EBSS 13 straipsnis).

8.   Nuostatos, skirtos padėti naudotis piliečiams teisėmis laisvai judėti ir įsikurti valstybių narių teritorijoje (III-125 straipsnis) (EBSS 18 straipsnio 2 dalis).

9.   Laisvas darbuotojų judėjimas (III-134 straipsnis) (EBSS 40 straipsnis).

10. Vidaus rinka – socialinės apsaugos priemonės migruojantiems Bendrijos darbuotojams[1] (III-136 straipsnio 1 dalis) (EBSS 42 straipsnis: bendras sprendimas, Taryba sprendžia vieningai).

11. Įsisteigimo teisė (III-138 straipsnio 1 dalis) (EBSS 44 straipsnis).

12. Įsisteigimo laisvės nuostatų netaikymas bet kurioje valstybėje narėje (III-139 straipsnio antra pastraipa) (EBSS 45 straipsnio antra pastraipa: kvalifikuota balsų dauguma Taryboje, nedalyvaujant EP).

13. Įstatymų ir kitų teisės aktų, numatančių kitokio režimo taikymą kitų valstybių narių subjektams, derinimas (III-140 straipsnio 2 dalis) (EBSS 46 straipsnio 2 dalis).

14. Valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų dėl galimybių pradėti veiklą ir ja verstis kaip savarankiškai dirbantiems asmenims ir diplomų pripažinimo koordinavimas (III-141 straipsnio 1 dalis) (EBSS 47 straipsnis: bendras sprendimas, Taryba sprendžia vieningai, kai bent vienoje valstybėje narėje reikia pakeisti teisės aktų nustatytus galiojančius principus).

15. Laisvės teikti paslaugas nuostatų taikymas paslaugas teikiantiems trečiosios šalies piliečiams, įsisteigusiems Bendrijoje (III-144 straipsnio antra pastraipa) (EBSS 49 straipsnio antra pastraipa: Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, nedalyvaujant EP).

16. Paslaugų liberalizavimas nustatytuose sektoriuose (III-147 straipsnis) (EBSS 52 straipsnio 1 dalis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma).

17. Paslaugos (III-150 straipsnis) (EBSS 55 straipsnis).

18. Muitinių bendradarbiavimas (III-152 straipsnis) (EBSS 135 straipsnis).

19. Kitų priemonių dėl kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ir iš jų įteisinimas (III-157 straipsnio 2 dalis) (EBSS 57 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys: Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, nedalyvaujant EP).

20. Administracinės priemonės, susijusios su kapitalo judėjimu, siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui ir terorizmui (III-160 straipsnis) (EBSS 60 straipsnis).

21. Nacionalinių nuostatų, skirtų vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, derinimo priemonės III-130 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti (III-172 straipsnio 1 dalis) (EBSS 95 straipsnio 1 dalis).

22. Priemonės, reikalingos pašalinti vidaus rinkos iškraipymus (III-174 straipsnis) (EBSS 96 straipsnis: Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, nedalyvaujant EP).

23. Intelektinė nuosavybė, išskyrus Europos intelektinės nuosavybės instrumentų kalbinius režimus (III-176 straipsnio pirma pastraipa)[2].

24. Daugiašalė priežiūra (III-179 straipsnio 6 dalis) (EBSS 99 straipsnio 5 dalis: bendroji pozicija).

25. Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto keitimas (III-187 straipsnio 3 dalis) (EBSS 107 straipsnio 5 dalis: Taryba, gavusi EP pritarimą, sprendžia vieningai arba, priklausomai nuo situacijos, kvalifikuota balsų dauguma).

26. Priemonės, reikalingos naudoti eurą (III-191 straipsnis) (EBSS 123 straipsnio 4 dalis).

27. Skatinamosios priemonės užimtumo srityje (III-207 straipsnis) (EBSS 129 straipsnis).

28. Socialinė politika (III-210 straipsnio 1 dalis, išskyrus c, d, f ir g punktus, 2 ir 3 dalis[3], antra pastraipa) (EBSS 137 straipsnio 1 ir 2 dalis).

29. Socialinė politika (galimybių, gydymo ir atlyginimo lygybė) (III-214 straipsnio 3 dalis) (EBSS 141 straipsnio 3 dalis).

30. Europos socialinis fondas (III-219 straipsnio 3 dalis) (EBSS 148 straipsnis).

31. Priemonės ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje (III-221 straipsnio trečia pastraipa) (EBSS 159 straipsnis).

32. Struktūriniai fondai nuo 2007 metų[4] (III-223 straipsnio 1 dalies pirma ir trečia pastraipa ir 2 dalis) (EBSS 161 straipsnis: šiuo metu Taryba, gavusi EP pritarimą, sprendžia vieningai; nuo 2007 metų Taryba, gavusi EP pritarimą, spręs kvalifikuota balsų dauguma).

33. Sanglaudos fondas nuo 2007 metų⁴ (III-223 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos ir 2 dalis) (EBSS 161 straipsnis: dabar: šiuo metu Taryba, gavusi EP pritarimą, sprendžia vieningai; nuo 2007 metų  Taryba, gavusi EP pritarimą, spręs kvalifikuota balsų dauguma).

34. Europos regioninės plėtros fondas (III-224 straipsnis) (EBSS 162 straipsnis).

35. Konkurencijos taisyklių taikymas bendrajai žemės ūkio politikai (III-230 straipsnio 1 dalis) (EBSS 36 straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma).

36. Teisėkūra bendrosios žemės ūkio politikos srityje (III-231 straipsnio 2 dalis) (37 straipsnio 2 dalis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma).

37. Aplinka (Bendrijos veiksmai siekiant įgyvendinti tikslus šioje srityje, išskyrus fiskalinio pobūdžio nuostatas) (III-234 straipsnio 1 dalis) (EBSS 175 straipsnio 1 dalis).

38. Veiksmų programa aplinkos srityje (III-234 straipsnio 3 dalis) (EBSS 175 straipsnio 3 dalis).

39. Vartotojų apsauga (III-235 straipsnio 3 dalis) (EBSS 153 straipsnio 4 dalis).

40. Bendrosios transporto politikos įgyvendinimas (III-236 straipsnio 2 dalis) (EBSS 71 straipsnis).

41. Jūrų ir oro transportas (III-245 straipsnis) (EBSS 80 straipsnio 2 dalis).

42. Transeuropiniai tinklai (III-247 straipsnio 2 dalis) (EBSS 156 straipsnis).

43. Tyrimų pagrindų programa (III-251 straipsnio 1 dalis) (EBSS 166 straipsnio 1 dalis).

44. Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimas (III-251 straipsnio 4 dalis).

45. Tyrimų pagrindų programos įgyvendinimas: įmonių dalyvavimo ir rezultatų sklaidos taisyklės (III-252 straipsnio 1 dalis) (EBSS 167).

46. Papildomos tyrimų programos kai kurioms valstybėms narėms (III-252 straipsnio 2 dalis) (EBSS 168 straipsnis).

47. Dalyvavimas tyrimų programose, vykdomose daugelio valstybių narių (III-252 straipsnio 3 dalis) (EBSS 169 straipsnis).

48. Kosmoso politika (III-254 straipsnis).

49. Energetika, išskyrus fiskalinio pobūdžio priemones (III-256 straipsnio 2 dalis)[5].

50. Vizos, išorės sienų kontrolė, trečiųjų šalių piliečių laisvo judėjimo sąlygos, išorės sienų valdymas, vidaus sienų kontrolės nebuvimas (III-265 straipsnio 2 dalis) (EBSS 62 straipsnis: EBSS 67 straipsnyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai; galimybė Tarybai, pasikonsultavus su EP ir priėmus vieningą sprendimą, pereiti prie bendro sprendimo principo).

51. Asmenų prieglobstis, laikina ar papildoma apsauga (III-266 straipsnio 2 dalis) (EBSS 63 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 64 straipsnio 2 dalis: EBSS 67 straipsnyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai; galimybė Tarybai, pasikonsultavus su EP ir priėmus vieningą sprendimą, pereiti prie bendro sprendimo principo).

52. Imigracija ir kova su prekyba žmonėmis (III-267 straipsnio 2 dalis) (EBSS 63 straipsnio 3 ir 4 dalis: EBSS 67 straipsnyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai; galimybė Tarybai, pasikonsultavus su EP ir priėmus vieningą sprendimą, pereiti prie bendro sprendimo principo).

53. Skatinamosios priemonės, skirtos palengvinti trečiųjų šalių piliečių integraciją (III-267 straipsnio 4 dalis).

54. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose (išskyrus šeimos teisę)[6] (III-269 straipsnio 2 dalis) (EBSS 65 straipsnis EBSS 67 straipsnyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai; galimybė Tarybai, pasikonsultavus su EP ir priėmus vieningą sprendimą, pereiti prie bendro sprendimo principo)

55. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – procedūros, bendradarbiavimas, mokymas, kompetencijų konfliktai, minimalios taisyklės nuosprendžių pripažinimui (III-270 straipsnio 1 ir 2 dalis)[7] (ESS 31 straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

56. Minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo tarptautinio pobūdžio ypač sunkių nusikaltimų srityje (III-271 straipsnio 1 dalis ir galimu atveju 2 dalis)⁷ (ESS 31 straipsnis: ESS 34 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

57. Pagalbos priemonės nusikaltimų prevencijos srityje (III-272 straipsnis).

58. Eurojustas (III-273 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa) (ESS 31 straipsnis: ESS 34 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

59. Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo sąlygos vertinant Eurojusto veiklą (III-273 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa).

60  Policijos bendradarbiavimas (kai kurie aspektai) (III-275 straipsnio 2 dalis) (ESS 30 straipsnis: ESS 34 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

61. Europolas (III-276 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa) (ESS 30 straipsnis: ESS 34 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

62. EP ir nacionalinių parlamentų atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūros (III-276 straipsnio 2 dalies antra pastraipa).

63. Visuomenės sveikata: priemonės, skirtos bendroms sveikatos saugumo problemoms spręsti[8] (III-278 straipsnio 4 dalis) (EBSS 152 straipsnis 4 dalis).

64. Visuomenės sveikata: skatinamosios priemonės, skirtos žmogaus sveikatai saugoti ir pirmiausia kovoti su tarptautinėmis labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis, piktnaudžiavimu tabaku ir alkoholiu (III-278 straipsnio 5 dalis[9]).

65. Pramonė (III-279 straipsnio 3 dalis) (EBSS 157 straipsnio 3 dalis).

66. Kultūra (išskyrus rekomendacijas) (III-280 straipsnio 5 dalies a punktas) (EBSS 151 straipsnis: bendras sprendimas, Taryba sprendžia vieningai).

67. Turizmas: priemonės, skirtos veiksmams valstybėse narėse papildyti (III-281 straipsnio 2 dalis).

68. Švietimas (išskyrus rekomendacijas) (III-282 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, nuo a iki f punkto ir 3 dalis) (EBSS 149 straipsnio 4 dalis).

69. Sportas (III-282 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, g punktas ir 3 dalis).

70. Profesinis mokymas (III-283 straipsnio 3 dalis) (EBSS 150 straipsnio4 dalis).

71. Civilinė apsauga nuo gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų (III-284 straipsnio 2 dalis)[10].

72. Administracinis bendradarbiavimas valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę (III-285 straipsnio 2 dalis).

73. Prekybos politikos įgyvendinimo priemonės (III-315 straipsnio 2 dalis) (EBSS 133 straipsnis: Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, nesikonsultuodama su EP).

74. Bendradarbiavimas plėtros srityje (III-317 straipsnio 1 dalis) (EBSS 179 straipsnis).

75. Ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis (III-319 straipsnio 2 dalis) (EBSS 181 straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

76. Bendra humanitarinės pagalbos veiksmų sritis (III-321 straipsnio 3 dalis).

77. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (III-321 straipsnio 5 dalis).

78. Politinių partijų statutas ir finansavimo taisyklės Europos lygiu (III-331 straipsnis) (EBSS 191 straipsnis).

79. Specializuotųjų teismų kūrimas (III-359 straipsnis) (EBSS 225 straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

80. Teismo jurisdikcija intelektinės nuosavybės bylose (III-364 straipsnis) (EBSS 229 A straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai, taip pat reikalinga nacionalinė ratifikacija).

81. Teisingumo Teismo statuto keitimas, išskyrus I antraštinę dalį ir 64 straipsnį (III-381 straipsnis) (EBSS 245 straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai).

82. Europos administracija (III-398 straipsnio 2 dalis).

83. Finansinių taisyklių priėmimas (2006 m. pabaigos Taryba sprendžia vieningai) (III-412 straipsnio 1 dalis) (EBSS 279 straipsnio 1 dalis: Taryba, pasikonsultavusi su EP, sprendžia vieningai; nuo 2007 metų Taryba spręs kvalifikuota balsų dauguma).

84. Kova su Bendrijos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (III-415 straipsnio 4 dalis) (EBSS 280 straipsnio4 dalis).

85. Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (III-427 straipsnis) (EBSS 283 straipsnis: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma).

86. Statistika (III-429 straipsnio 1 dalis) (EBSS 285 straipsnio 1 dalis)

• [1]  Su „avarinio stabdžio“ mechanizmu: kai kuri nors valstybė narė mano, kad šios priemonės galėtų paveikti „pagrindinius jos socialinės apsaugos sistemos aspektus: sistemos taikymo, kainos ar finansinės struktūros srityje, arba galėtų pažeisti „finansinę pusiausvyrą“, ji gali prašyti, kad klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai (dėl to teisės aktų leidybos procedūra sustabdoma). Europos Vadovų Taryba per 4 mėnesius privalo perduoti klausimą Tarybai arba prašyti, kad Komisija pateiktų naują pasiūlymą (Konstitucijoje nenumatytos galimos Tarybos neveiklumo pasekmės).
• [2]  Nesant konkretaus teisinio pagrindo, Sąjunga iki šiol šiuo klausimu veikė remdamasi EBSS 308 straipsniu: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai.
• [3]  Šiuose punktuose numatytose srityse įstatymą Taryba priima vieningai, pasikonsultavusi su EP. Vis dėlto 3 dalies antrojoje pastraipoje yra „pereinamoji“ išlygą, pagal kurią Taryba gali nuspręsti vieningai, kad įprasta teisėkūros procedūra būtų taikoma 1 dalies d, f ir g punktams.
• [4]  III-223 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios nuostatos, susijusios su struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu, priimtos po tų, kurios galiojo Konstitucijos pasirašymo dieną, bus priimtos Tarybos vieningai, pritarus EP. Čia nurodyti metai (2007) tikriausiai yra sąlygoti numatomo Konstitucijos įsigaliojimo.
• [5]  Nesant konkretaus teisinio pagrindo, Sąjunga iki šiol šiuo klausimu veikė remdamasi EBSS 308 straipsniu: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai.
• [6]  Šio straipsnio 2 dalies e, g ir h punktuose yra naujų teisinių pagrindų, o kiti klausimai jau buvo numatyti EBSS 65 straipsnyje. To paties III-269 straipsnio 3 dalis dar numato galimybę Tarybai priimti sprendimą, nustatantį šeimos teisės aspektus, turinčius tarptautinį poveikį, kurie gali būti numatyti aktuose, priimtuose pagal įprastą teisėkūros procedūrą.
• [7]  Šių straipsnių 3 ir 4 dalyse numatytas „avarinio stabdžio“ mechanizmas: jeigu viena iš valstybių narių mano, kad teisės aktų leidybos pasiūlymas šiuo klausimu gali paveikti esminius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai, o procedūra sustabdyta. Europos Vadovų Taryba privalo per 4 mėnesius perduoti svarstyti klausimą Tarybai, kad procedūra būtų tęsiama, arba prašyti, kad Komisija ar valstybių autorių iniciatyvos grupė pateiktų naują teisės aktų leidybos pasiūlymą. Jeigu Europos Vadovų Taryba nepriima minėto sprendimo per 4 mėnesius arba jei naujoji teisėkūros procedūra, pradėta jos prašymu, nebaigiama per dvylika mėnesių, tada tuo klausimu automatiškai pradedamas glaudesnis bendradarbiavimas, jei to pageidauja bent vienas trečdalis valstybių narių.
• [8]  Priemonės, numatytos šio straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, jau buvo numatytos EBSS 152 straipsnyje. Priemonės, numatytos c ir d punktuose, yra naujos.
• [9]  Visi šioje dalyje numatyti teisiniai pagrindai yra nauji, išskyrus pagrindą dėl visuomenės sveikatos saugos skatinamųjų priemonių, kuris jau buvo numatytas EBSS 152 straipsnyje.
• [10]  Nesant konkretaus teisinio pagrindo, Sąjunga iki šiol šiuo klausimu rėmėsi EBSS 308 straipsniu: Taryba, gavusi EP nuomonę, sprendžia vieningai.

4 PRIEDAS. Teisės aktai – specialiosios teisėkūros procedūros

Šiame priede pateikiamas sąrašas teisinių pagrindų, susijusių su specialiosiomis teisėkūros procedūromis: ad hoc, Europos Parlamento europiniu įstatymu, Tarybos europiniu įstatymu. Jei egzistuoja dabartinių sutarčių straipsniai, jie pažymėti pasviruoju šriftu, o jeigu procedūra buvo pakeista, pažymima šiuo metu taikoma procedūra.

I -  Ad hoc procedūros

1.   Metinis biudžetas – EP ir Tarybos bendras sprendimas (III-404 straipsnis) (EBSS 272 straipsnis: ad hoc procedūra).

II - Europos Parlamento europiniai įstatymai

2.   Europos Parlamento narių statutą (III-330 straipsnio 2 dalis) EP priima savo iniciatyva, paprašęs Komisijos nuomonės ir pritarus Tarybai (finansiniais klausimais sprendžia vieningai) (EBSS 190 straipsnio 5 dalis).

3.   Naudojimosi tyrimo teise nuostatas (III-333 straipsnio trečia pastraipa) EP priima savo iniciatyva, pritarus Tarybai ir Komisijai (EBSS 193 straipsnis: bendras susitarimas).

4.   Europos ombudsmeno pareigų atlikimo bendrąsias sąlygas (III-335 straipsnio 4 dalis): EP nustato savo iniciatyva, paprašęs Komisijos nuomonės ir pritarus Tarybai (EBSS 195 straipsnio 4 dalis).

III -    Tarybos europiniai įstatymai

A.  Europos Parlamento vieningumas ir pritarimas

5.   Priemonės, skirtos kovai su diskriminacija (III-124 straipsnio 1 dalis) (EBSS 13 straipsnio 1 dalis: EP nuomonė).

6.   Su pilietybe susijusių teisių papildymas (III-129 straipsnis) – reikalinga nacionalinė ratifikacija (EBSS 22 straipsnis).

7.   Daugiametė finansinė programa (I-55 straipsnio 2 dalis) neminima sutartyse. Šiuo metu remiasi Tarpinstituciniu susitarimu.

8.   Europos prokuratūra (III-274 straipsnio 1 dalis).

9.   Vienoda rinkimų tvarka (III-330 straipsnio 1 dalis): tvirtinama EP iniciatyva ir su jo pritarimu, reikalinga nacionalinė ratifikacija (EBSS 190 straipsnio 4 dalis).

B.  Europos Parlamento vieningumas ir konsultacijos

10.  Sąjungos nuosavi ištekliai: naujų nuosavų išteklių kategorijų nustatymas arba esamų panaikinimas (I-54 straipsnio 3 dalis). Reikalinga nacionalinė ratifikacija (EBSS 269 straipsnis).

11. Priemonės, susiję su pasais, asmens tapatybės kortelėmis ir leidimais gyventi (III-125 straipsnis) (EBSS 18 straipsnio 3 dalis).

12. Pilietybė: balsavimo teisė ir teisė būti išrinktam gyvenamojoje valstybėje narėje per savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus (III-126 straipsnis) (EBSS 19 straipsnis).

13. Priemonių, kurios reikštų atžangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą į trečiąsias šalis ar iš jų, nustatymas (III-157 straipsnio 3 dalis) (EBSS 57 straipsnio 2 dalis in fine: Taryba sprendžia vieningai, be EP nuomonės).

14. Netiesioginių apmokestinimo sistemos suderinimas (III-171 straipsnis) (EBSS 93 straipsnis).

15. Teisės aktų suderinimas (III-173 straipsnis) (EBSS 94 straipsnis).

16. Intelektinės nuosavybės instrumentų lingvistinis režimas (III-176 straipsnio antra pastraipa).

17. Protokolo dėl perviršinio deficito pakeitimas (III-184 straipsnio 13 dalis) (EBSS 104 straipsnio 14 dalis).

18. Specialių uždavinių, susijusių su rizikos ribojimo priežiūra, Europos centriniam bankui skyrimas (III-185 straipsnio 6 dalis) (EBSS 105 straipsnio 6 dalis: Taryba, pasikonsultavusi su ECB ir gavusi EP pritarimą, sprendžia vieningai).

19. Socialinė politika: darbuotojų socialinis draudimas ir socialinė apsauga, darbuotojų socialinė apsauga nutraukus darbo sutartį, kolektyvinių interesų atstovavimas ir gynyba; trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos[1] (III-210 straipsnio 1 dalies c, d, f ir g punktai ir 3 dalies pirma pastraipa) (EBSS 137 straipsnio 1 dalies c, d, f ir g punktai ir 2 dalies b punktas, antra pastraipa).

20. Aplinka: fiskalinio pobūdžio nuostatos, priemonės, turinčios įtakos teritorijos apgyvendinimui, vandens išteklių valdymui ir žemės naudojimui, priemonės, turinčios įtakos energijos išteklių tiekimui ir pasirinkimui (III-234 straipsnio 2 dalis) (EBSS 175 straipsnio 2 dalis).

21. Energetika: fiskalinio pobūdžio priemonės (III-256 straipsnio 3 dalis).

22. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose dėl su užsieniu susijusių šeimos teisės priemonių[2] (III-269 straipsnio 3 dalis) (EBSS 67 straipsnio 5 dalies antra įtrauka).

23. Operatyvinis policijos bendradarbiavimas (III-275 straipsnio 3 dalis) (30 straipsnio 1 dalies a punktas: ESS 34 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka).

24. Vienos valstybės narės valdžios institucijų intervencija į kitos valstybės narės teritoriją (III-277 straipsnis) (ESS 32 straipsnis: ESS 34 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka).

25. ES asociacijos su užjūrio šalimis ir teritorijomis taisyklės ir tvarka (III-291 straipsnis) (EBSS 187 straipsnis: be EP konsultacijos).

26. Europos investicijų banko statuto keitimas (III-393 straipsnio ketvirta pastraipa) (EBSS 266 straipsnio trečia pastraipa).

C.  Kvalifikuota balsų dauguma ir EP pritarimas

27. Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės (I-54 straipsnio 4 dalis).

D.  Kvalifikuota balsų dauguma ir EP konsultacija

28. Priemonės, skirtos palengvinti diplomatinę apsaugą (III-127 straipsnio trečia pastraipa) (EBSS 20 straipsnis: valstybių narių susitarimas : tarpvyriausybinis bendradarbiavimas).

29. Tyrimai: pagrindų programos įgyvendinimo konkrečios programos (III-251 straipsnio 3 dalis) (EBSS 166 straipsnio 4 dalis).

30. Atokiausi regionai (III-424 straipsnio pirma pastraipa) (EBSS 299 straipsnio 2 dalies antra pastraipa).

• [1]  Taryba, pasikonsultavusi su EP, gali vieningai nuspręsti pereiti prie įprastos teisėkūros procedūros dėl d, f ir g punktų (III-210 straipsnio 3 dalies antra pastraipa).
• [2]  Taryba, pasikonsultavusi su EP, gali vieningai nuspręsti pereiti prie įprastos teisėkūros procedūros (III-263 straipsnio 3 dalies antra pastraipa).

MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnio 3 dalį

Jens-Peter Bonde, Wojciech Wierzejski, James Hugh Allister ir Mogens N.J. Camre

Europa nusipelno geresnių sąlygų

DAUGIAU DEMOKRATIJOS

Visose ES valstybėse narėse įstatymus priima renkamos valdžios institucijos, todėl visus įstatymus galima pakeisti demokratiniu būdu. Šios renkamosios institucijos atskaitingos savo rinkėjams, ir jų sudėtis gali būti pakeista rinkimų metu. Tai yra atstovaujamosios demokratijos pagrindas.

Visos ES valstybės narės yra demokratiškos. Demokratijos esmė – kiekvieno rinkėjo teisė pasirinkti, kas valdys.

Pasiūlyta ES konstitucija kelia grėsmę pačiai demokratijos idėjai. Iš tikrųjų mes vis dar galėtume balsuoti, bet daugelyje sričių ES daugumos balsas būtų viršesnis už vietinius įstatymus.

ES Komisija, kurios nariai yra skiriami, o ne renkami, turi vienintelę ir išimtinę teisę inicijuoti įstatymų leidybą, kuriems galutinai pritaria biurokratai ir Ministrų Tarybą, o ne išrinktasis Europos Parlamentas.

Tad kodėl mes turėtume balsuoti už demokratijos irimą?

Europa nusipelno daugiau nei siūlo dabartinis Europos konstitucijos projektas. Dėl to mes atmetame tokią Konstituciją.

Vietoj to mes siūlome didesnę demokratiją Europoje:

· Kiekviena šalis turi paskirti komisarą, kurio veiklą ji turėtų teisę kontroliuoti.

· Kiekviena šalis turi turėti Ministrų Taryboje vieno balso teisę, kurį kontroliuos nacionalinis parlamentas.

· ES įstatymo projektui priimti reikėtų 75 proc. balsų daugumos, atstovaujančios mažiausiai 50 proc. gyventojų.

· Visus ES įstatymus taip pat turi patvirtinti nacionaliniai parlamentai.

· Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi turėti veto teisę gyvybiškai svarbiose srityse.

· Europos Parlamentas turi turėti veto teisę visais klausimais. Jei įstatymo projektas sustabdomas, sprendimo priėmimo galia turi būti grąžinta nacionaliniams parlamentams.

· Visa teisėkūra turi būti vieša ir prieinama internete. Visi parengiamieji susirinkimai ir dokumentai turi būti vieši, nebent 75 procentai balsuotų už uždarą susirinkimą ar dokumento konfidencialumą, bet juos gali kontroliuoti Ombudsmenas ir teismas.

MAŽIAU CENTRALIZACIJOS

Europos Konstitucijoje numatyta daug naujų sričių, kur teisėkūros teisė suteikta ES, o ne nacionaliniams parlamentams. Jokia gyvybiškai svarbi sritis nebus apsaugota nuo ES įsikišimo.

Balsų daugumos principas taikomas daugumoje naujų sričių, todėl nacionaliniai parlamentai neturėtų jokių galių.

Be to, vyriausybės vadovams atsirastų galimybė pasinaudojus balsų dauguma keisti tas sritis, kurioms šiuo metu galioja vienbalsiškumo principas, o kitos šalys neturėtų galių.

Vyriausybės vadovai galėtų išplėsti ES įtaką naujose srityje nesiūlydami to svarstyti rinkėjams.

ES turi būti arčiau savo piliečių. Europos Konstitucija įteisintų priešingus dalykus – didesnę valdžios centralizaciją Briuselyje.

Dėl šių priežasčių mes siūlome atmesti šią Konstituciją.

Mes siūlome daugiau laisvės valstybėms narėms, o ne dar daugiau centralizacijos.

· Visi įstatymai turi turėti bendrą galiojimo datą, kuriai pasibaigus jie būtų nebetaikomi, nebent vėl iš naujo priimami.

· Reikia dar kartą išnagrinėti 100 000 puslapių ES įstatymų, kad ES jurisdikcija apsiribotų tarptautiniais klausimais.

· Turi būti įvestas realus subsidiarumo principas. Nacionaliniai parlamentai turi priimti metinį įstatymų katalogą, o po to suteikti Komisijai teisę siūlyti įstatymo projektą.

· Visi ES sprendimai turi būti skirstomi į dvi skirtingas kategorijas: įstatymai ir rekomendacijos. Įstatymai turi būti taikomi tik tarptautinėje srityje, nes valstybės narės negali pačios leisti efektyvių įstatymų; rekomendacijos gali būti taikomos nacionaliniame lygmenyje.

· Europos Teisingumo Teismas turi apsiriboti spręsdamas tarptautinius ginčus. Neturi būti leidžiami įstatymai, nepagrįsti sutartimis.

JOKIOS AUKŠČIAUSIOS VALDŽIOS

Europos Konstitucija suteikia ES juridinio asmens statusą atstovauti valstybėms narėms santykiuose su visu likusiu pasauliu, taigi ES perima nepriklausomos valstybės funkciją pagal tarptautinę teisę.

Bet kuris ES priimtas sprendimas yra viršesnis už valstybių narių demokratiškai priimtus įstatymus. Ignoruojamos net mūsų nacionalinės konstitucijos, jei jos prieštarauja sprendimui iš Briuselio.

Šis federalinės valstybės centralizacijos principas yra aiškiai išreikštas naujosios Konstitucijos 6 straipsnyje, be to, valstybės narės įpareigotos pateikti bet kurį ginčytiną klausimą Europos Teisingumo Teismui.

ES turės savo Užsienio reikalų ministeriją ir jungtines karines pajėgas. Pirmininkas, užsienio reikalų ministras ir ministras pirmininkas (Komisijos pirmininkas) drauge atstovaus ES ir koordinuos santykius su kitomis pasaulio valstybėmis.

Dvidešimt penkios valstybės narės sudarys tarsi vieną valstybę, panašiai kaip JAV, bet neturės tiek laisvės nepriklausomai leisti įstatymus kaip Amerikos valstijos. Dėl to mes rekomenduojame atmesti Konstituciją.

Mes siūlome laisvų ir nepriklausomų tautų bendradarbiavimą. Pasauliui nereikia naujos supervalstybės.

· ES bendradarbiavimas turi būti pagrįstas ne konstitucija, o sutartimi tarp nepriklausomų šalių; šią sutartį būtų galima anuliuota, įspėjus apie tai prieš dvejus metus.

· Europos Teisingumo Teismas ir ES valdžios institucijos turi gerbti valstybių narių konstitucijas ir atsižvelgti į tai, kaip šias konstitucijas interpretuoja jų aukščiausieji teismai ar konstituciniai teismai.

· Bendra Europos užsienio politika turi nekliūdyti valstybėms narėms nepriklausomai veikti tarptautiniame lygmenyje.

· Kariuomenė turi būti atskirta nuo civilinio bendradarbiavimo ES.

· ES pirmininko institucija turi būti panaikinta esamo pirmininkavimo labui, dabar ši pareiga perimama rotacijos būdu.

ES TURI BŪTI SUTVARKYTA

Mes vis dar turime tokį biudžetą, iš kurio apie 10 proc. pinigų, sumokėtų Briuseliui, prarandama ar pavagiama.

ES yra vis dar tokia, kad Audito Rūmai ir ES parlamentinis Biudžeto kontrolės komitetas nesugeba efektyviai kontroliuoti ES fondų panaudojimo. Ombudsmenas neturi priėjimo prie visų dokumentų.

Mūsų ES žuvininkystės politika kenkia žvejų interesams, o žemės ūkio politika ne tik brangiai atsieina vartotojams ir mokesčių mokėtojams, bet ir sudaro sunkumų ūkininkus, kenkia aplinkai, skurdina trečiojo pasaulio šalis.

Pinigai veltui eikvojami struktūriniuose ir bendruose fonduose, blogai tvarkomi užsienio paramai skirtuose projektuose.

Dėl šių priežasčių mes taip pat siūlome atmesti šią Konstituciją.

Prieš suteikdami naujų galių ES, turėtume pagalvoti, kaip pagerinti šiuo metu ES suteiktos valdžios įgyvendinimą.

TEISINGAS REFERENDUMAS

· Turi būti surengti referendumai dėl Konstitucijos Europai projekto, jei įmanoma, visose šalyse tą pačią dieną, kad Europos piliečiai galėtų patys priimti galutinį sprendimą dėl taisyklių, kurios lems mūsų bendradarbiavimą.

· Referendumai turi būti teisingi ir laisvi, lėšas reikia vienodai paskirstyti abiem pusėms visose šalyse.

· Jei šalis atmeta Konstituciją, turi būti paskirtas naujas ir pavyzdingesnis Konventas. Šis Konventas turėtų pasiūlyti demokratiškesnes taisykles, kurios mus suvienytų, o ne atskirtų, kaip pasiūlyta dabar.

PRIPAŽINTI REZULTATĄ

Jei visos 25 valstybės narės ratifikuos Konstituciją laikydamosis savo demokratinių procedūrų, mes gerbsime tautos sprendimą. Bet mums kelia nerimą, kad kita pusė nerodo panašių ketinimų.

· Keli nauji komisarai pasakė, kad jie įgyvendins šios Konstitucijos kai kuriuos straipsnius nepaisydami, ar ji bus formaliai ratifikuota, ar ne.

· Europos Parlamento nariai aiškiai pareikalavo, kad jie taip ir padarytų, nes jie skiriami tik su šia sąlyga.

· Jau pradėti ES užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinės tarnybos steigimo darbai.

· Net dar nepritarus Konstitucijai bei niekam jos neratifikavus ES Teismas nurodė, kad jis vadovausis Pagrindinių teisių chartija.

Referendumo darbo grupė skatina nacionalines valdžios institucijas priimti savo žmonių nuosprendį. Jei viena ar daugiau valstybių narių balsuos prieš, Konstitucijos teks atsisakyti ir pradėti darbą su nauja sandraugą.tarpvyriausybine sutartimi, kuri reglamentuos Europos nacionalinių demokratijų

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (24.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Pranešėjas: Elmar Brok

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau išvardytus punktus.

1.  Pritaria naujos Konstitucinės sutarties patobulinimams užsienio reikalų ir saugumo politikos (BUSP) srityje:

     a)  ES užsienio veiksmų, ypač susijusių su ES bendros užsienio ir saugumo politikos suderinamumu su tarptautine teise ir Jungtinių Tautų Chartijos principų paisymu, principų ir uždavinių apibrėžimai (I-3 ir III-292 straipsniai),

     b)  dabartinių sutarčių, kurios apima įvairius Europos Sąjungos išorės veiklos aspektus, atitinkamų straipsnių išdėstymui vienoje naujoje III dalies V antraštinėje dalyje („Europos Sąjungos politikos sritys ir veikla“),

     c)  juridinio asmens statuso Europos Sąjungai suteikimui (I-7 straipsnis),

     d)  be to, naujos užsienio reikalų ministro, atskaitingo Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai, pareigybės įkūrimas (I-28 straipsnis). Europos Parlamentas apie visus būsimus Komisijos Pirmininko ar Europos Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymus dėl bendros užsienio ir saugumo politikos formavimo bus informuojamas taip pat kaip ir Taryba,

     e)  Europos išorės veiklos tarnybos įsteigimui (III-296 straipsnio 3 dalis); tikimasi, kad ši tarnyba išliks pagrindine Europos Sąjungos užsienio reikalų ministro pagalbininke išorės veiklos srityje, tačiau bus globojama Komisijos (pvz., kaip buvo globojamos EB delegacijos); todėl visais atvejais reikia pabrėžti integruotų naujos tarnybos bendrų elementų pranašumą ir demokratišką tarnybos atskaitomybę Europos Parlamentui;

2.  Džiaugiasi, kad į Konstitucinę sutartį įtraukti svarbūs bendros saugumo ir gynybos politikos patobulinimai:

     a)  atnaujinti Petersbergo uždaviniai (I-41 straipsnio 1 dalis ir III-309 straipsnis),

     b)  numatytos bendroje saugumo ir gynybos politikoje dalyvaujančių valstybių narių daugiatautės karinės pajėgos (I-41 straipsnio 3 dalis),

     c)  kompromisas palaipsniui gerinti karinius pajėgumus ir įsteigti Europos ginkluotės, mokslo tyrimų ir karinio pajėgumo agentūrą (I-41 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir III-311 straipsnis),

     d)  Europos sprendimai kaip nauja priemonė įgyvendinti BUSP ir (arba) Europos saugumo ir gynybos politiką (I-40 straipsnio 3 dalis, I-41 straipsnis, III-293 straipsnis ir III-297 straipsnis),

     e)  galimybė valstybių narių grupei vykdyti Europos saugumo ir gynybos politikos uždavinius Europos Sąjungos lygmeniu (I-41 straipsnio 5 dalis ir III-310 straipsnis),

     f)   nuolatinis struktūrinis bendradarbiavimas tarp valstybių narių, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius reikalavimus vykdyti sudėtingiausias užduotis Europos Sąjungos lygmeniu (I-41 straipsnio 6 dalis, III-312 straipsnis ir Specialusis protokolas),

     g)  savitarpio solidarumo straipsnis, kuriuo įpareigojama teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą valstybei narei, patyrusiai karinę agresiją savo teritorijoje (neapribojant tam tikrų valstybių narių vykdomos saugumo ir gynybos politikos bei NATO vaidmens kai kurios valstybėse narėse (I-41straipsnio 7 dalis)),

     h)  straipsnis dėl solidarumo, kuriuo numatoma teikti savitarpio pagalbą siekiant išvengti terorizmo grėsmių ar teroristų išpuolių, arba nelaimių atvejais (I-43 straipsnis ir III-329 straipsnis);

3.  Reikalauja, kad Europos saugumo ir gynybos politikos pilietinės dimensijos vaidmuo būtų sustiprintas visas reikalingas priemones apibrėžiančiomis nuostatomis, ir pakartoja poreikį įkurti Europos pilietines taikos palaikymo pajėgas pagal Europos Parlamento priimtas rezoliucijas dėl keleto ankstesnių atvejų;

4.  Prašo atsakingą komitetą savo aiškinamajame rašte pateikti aiškią informaciją apie trūkumus, kurie vis dar liks įsigaliojus Konstitucinei sutarčiai BUSP srityje ir turėtų būti kuo greičiau pašalinti:

     a)  nepavyko plačiai taikyti Bendrijos procedūras ir padidinti institucijų vaidmenį šioje srityje (žr. I-41 straipsnį),

     b)  pagrindine taisykle sprendžiant BUSP klausimus (I-41straipsnio 4 dalis ir III-300 straipsnis) patvirtinta vienbalsiškumo taisyklė su konstruktyviu susilaikymu, o ne kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė,

     c)  bendros karinių veiksmų išlaidos Europos saugumo ir gynybos politikos veiklos srityje turėtų būti finansuojamos iš Bendrijos biudžeto (kaip finansuojami policijos veiksmai civilinėje srityje), o ne iš papildomo biudžeto arba pradinio valstybių narių fondo, kaip numatyta šiuo metu (žr. III-313 straipsnį);

5.  Pritaria palankiai pagrindinio komiteto rekomendacijai Tarybai ir valstybėms narėms kuo greičiau ratifikuoti naują Konstitucinę sutartį ir tuo pačiu metu išreiškia pageidavimą, kad būtų taikoma naujos Sutarties nuostatų dvasia (ir esmė), kaip buvo daroma steigiant Europos gynybos agentūrą, kuri turėtų pradėti darbą 2004 m. pabaigoje, kuriant „Kovos grupės“ (angl. Battle Group) sąvoką, numatant Europos Sąjungos kaimynystės politiką (I-57 straipsnis) arba taikant solidarumo straipsnį siekiant išvengti teroristų grasinimų arba išpuolių, kaip buvo nuspręsta po 2004 m. kovo 11 dalis teroristų išpuolių Madride;

6.  Pritaria atsakingo komiteto teigiamai rekomendacijai Tarybai ir valstybėms narėms kuo greičiau ratifikuoti naują Konstitucijos sutartį ir tuo pačiu metu išreiškia pageidavimą, kad būtų taikomas naujos Sutarties nuostatų pobūdis (ir esmė), kaip buvo daroma steigiant Europos gynybos agentūrą, kuri turėtų pradėti darbą 2004 m. pabaigoje, kuriant „Kovos grupės“ (angl. Battle Group) sąvoką, sudarant Europos Sąjungos politikos sritį (I skirsnio 57 straipsnis) ir taikant straipsnį apie solidarumą siekiant užkirsti kelią teroristų grasinimams arba išpuoliams, kurį priimti buvo nuspręsta po 2004 m. kovo 11 dalis teroristų išpuolių Madride;

7.        Pabrėžia poreikį užtikrinti Europos gynybos agentūros demokratinę atskaitomybę ir visų jos veiksmų skaidrumą.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	Taip
Pranešėjas           Paskyrimo data	Elmar Brok 13.9.2004
Svarstymas komitete	22.9.2004	11.10.2004		22.11.2004
Priėmimo data	23.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	už: prieš: susilaikė:		27 9 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elmar Brok (P), Geoffrey Van Orden (2nd VP), Baroness Nicholson of Winterbourne (3rd VP), Angelika Beer, Bastiaan Belder, Monika Beňová, Simon Coveney, Giorgos Dimitrakopoulos, Anna Elzbieta Fotyga, Maciej Marian Giertych, Klaus Hänsch, Georgios Karatzaferis, Ioannis Kasoulides, Helmut Kuhne, Francisco José Millán Mon, Pierre Moscovici, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, Joao de Deus Pinheiro, Mirosław Mariusz Piotrowski, Paweł Bartłomiej Piskorski, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Inese Vaidere, Luis Yanez-Barnuevo García, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Giovanni Claudio Fava, Hélène Flautre, Milan Horácek, Doris Pack, Athanasios Pafilis, Miguel Portas, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (18.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Konstitucinės sutarties
(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: Miguel Angel Martínez Martínez

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  sveikina Europos Vadovų Tarybą 2004 m. birželio mėn. susitikime Briuselyje patvirtinus galutinį Konstitucinės sutarties tekstą, kuris yra sunkaus ir sudėtingo Europos Konvento dėl Europos ateities ir Tarpvyriausybinės konferencijos darbo rezultatas;

2.  mano, kad parengtas Konstitucinės sutarties projektas yra istorinis žingsnis Europos integracijos procese, nes jame pirmą kartą pripažįstama, kad vystymosi ir humanitarinė pagalba yra Europos Sąjungos paskirtį ir veiksmus apibrėžiantis principas ir pareiga; mano, kad pasiekimas, jog dabar visose ES politikos srityse turi būti atsižvelgiama į vystymosi politikos tikslus, yra svarbus pažangos rodiklis;

3.  pažymi, kad buvo sustiprintas Komisijos vaidmuo su prekybos susitarimais susijusiose derybose ir kad dabar Europos Parlamentas turi teisę, nors ir ribotą, gauti informacijos; mano, kad tai yra žingsnis didesnio veiksmingumo ir didesnio skaidrumo link;

4.  džiaugiasi tuo, kad patvirtinus Konstitucinę sutartį Europos Sąjunga įgis ilgai lauktą juridinio asmens statusą, kuris jai suteiks svaresnį balsą tarptautinėje arenoje, ypač palaikant santykius su Jungtinėmis Tautomis ir įvairiomis jos agentūromis; pabrėžia, kad dėl to sustiprės ES atstovavimas, jos atsakomybė padidės ir jos veikla taps veiksmingesnė, o jos galimybės palaikant santykius su besivystančiomis šalimis išaugs; be to, pabrėžia, kad Europos Sąjungos juridinio asmens statusas padės pagerinti dabartinių Komisijos delegacijų statusą visame pasaulyje, ypač Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse, ir apskritai visame besivystančiame pasaulyje;

5.  pabrėžia, kad Konstitucinėje sutartyje įtvirtintas solidarumo su besivystančiomis šalimis principas tapo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos tapatumą apibrėžiančių ir jos veiksmus nukreipiančių vertybių;

6.  primena, kad nuo pat Europos integracijos proceso pradžios Europos vidaus solidarumas, t. y. viena iš pagrindinių jos vertybių, pasirodė esanti Europos stabilumo ir taikos garantas; taip pat pabrėžia, kad palyginti su Europos solidarumo ištakomis, dabartinė ES žengė didžiulį žinsnį pirmyn, savo Konstitucinėje sutartyje pripažindama, kad solidarumo negalima apriboti savo teritorija ir tautomis, o reikia parodyti ir už savo sienų;

7.  sveikina pripažinus visuotinį solidarumą pagrindiniu įvairių ES politikos sričių principu ir džiaugiasi tuo, kad patvirtinus Konstitucinę sutartį visuotinis solidarumas paskatins ES veiklą vystymosi ir humanitarinės pagalbos srityje; tiki, kad solidarumui suteiktas visuotinis mastas padės užtikrinti taiką ir stabilumą visame pasaulyje;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnė jo nuomonė rėmėsi Europos Konvento dėl Europos ateities parengtu pirminiu tekstu ir džiaugiasi tuo, kad galutiniame Konstitucijos tekste išsaugota didžioji dalis jo pasiekimų vystymosi politikos, tarptautinio bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse; todėl dar kartą pabrėžia tai, ką jau teigė savo ankstesnėje Anderso Wijkmano[1] parengtoje nuomonėje ir išvadose, kurias komitetas patvirtino 2003 m. liepos mėn.;

9.  tvirtai pritaria tam, kad tikslas panaikinti skurdą įtrauktas į Konstitucinę sutartį kaip svarbiausias ES vystymosi politikos tikslas, ir mano, kad tai labai svarbu; mano, kad ypač svarbu atsižvelgti į Tūkstantmečio vystymosi tikslus vykdant visą ES išorės veiklą;

10. džiaugiasi, kad daugelis jo rekomendacijų, ypač susijusių su humanitarine pagalba, buvo įtrauktos į galutinį Konstitucijos tekstą, ir neutralumo principas tapo vienu iš pagrindinių Konstitucijos bruožų;

11. tačiau apgailestauja, kad Tarpvyriausybinė konferencija nepriėmė kitų vystymosi politikos požiūriu svarbių pasiūlymų, pvz., įtraukti specialią antraštinę dalį apie „bendradarbiavimo vystymosi labui politiką“ arba aiškiai įvardyti tam tikrus pagrindinius ES bendradarbiavimo vystymosi labui politikos principus, pvz., partnerių lygybę arba tai, kad vystymosi strategijos priklauso toms šalims ir tautoms, su kuriomis jos yra susijusios, bei visų visuomenės sluoksnių, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą politikoje;

12. džiaugiasi tuo, kad su ES išorės veiksmais susijusiose bendrosiose nuostatose „tinkamo valdymo“ principas buvo pripažintas vienu iš bendrų Europos Sąjungos išorės veiksmų tikslų; tačiau apgailestauja, kad „visuotinių viešųjų paslaugų teikimas“ nebuvo įtrauktas kaip vienas iš tų tikslų.

13. pabrėžia, kad svarbu, jog vystymosi politika išlieka ir ES, ir valstyvių narių kompetencijos sritis, ir pažymi, kad tai reiškia, jog ES ir vlstybių narių vystymosi politika turi palildyti ir stiprinti vieną kitą, o įgyvendinimo būdus reikia suderinti, atsižvelgiant į konrečias šalis arba regionus; džiaugiasi tuo, kad Konstitucinėje sutartyje remiamas papildomumo principas; pabrėžia, kad ES programas ir išteklių padalijimą reikia planuoti ir valdyti pagal vystymosi tikslais grindžiamą ilgalaikį strateginį požiūrį;

14. labai pritaria Konstitucijoje išreikštam įsipareigojimui užtikrinti skirtingų ES išorės veiklos sričių bei šių ir kitų politikos sričių darną; yra įsitikinęs, kad politikos sričių darna būtina norint pasiekti tikslą panaikinti skurdą, ir dar kartą pabrėžia, jog Parlamentas yra įsipareigojęs stebėti, kad ši darna būtų;

15. pažymi, kad Konstitucinė sutartis yra aiškus pritarimo ilgai Europos Parlamento reikalautai nuostatai įtraukti Europos vystymosi fondą (EVF) į bendrąjį ES biudžetą ženklas; džiaugiasi Komisijos ketinimais įgyvendinti šiuos pokyčius ir pabrėžia, jog šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad dabartinės EVF lėšos nebūtų skirtos kitiems regionams ar panaudotos kitais tikslais;

16. atkreipia dėmesį į nuostatą, įtrauktą į Konstitucinę sutartį, įkurti Europos humanitarinės pagalbos savanorių korpusą, kuri yra akivaizdus ženklas, kad Europos Sąjunga domisi vystymosi sritimi; tačiau pabrėžia, kad ES laukia sunkus darbas, nes ji turi atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip šis korpusas dirbs, ir priimti jo veikloje dalyvauti tik patyrusius savanorius; pareiškia nuomonę, kad ši iniciatyva turėtų sustiprinti humanitarinių krizių metu naudojamų žmogiškųjų išteklių darbo kokybės gerinimo ir profesionalumo ugdymo procesą, papildant jau esamas mokymo programas, glaudžiai bendradarbiaujant su NVO, sukuriant turimų išteklių registrą ir skleidžiant iš anksto nustatytus tinkamos veiklos būdus; ragina Komisiją atlikti ekonominius techninius tyrimus, kad ateityje būtų galima plėtoti šią nuostatą; pabrėžia poreikį pripažinti pilietinės ir karinės aplinkos skirtumą atliekant bendrus veiksmus nusiginklavimo, humanitarinių misijų, konfliktų prevencijos bei taikos palaikymo ir atkūrimo srityse, kaip teigiama III-309 straipsnio 1 dalyje;

17. primena, kad jį labai neramina vaikų padėtis besivystančiose šalyse, kadangi nuo ligų, neraštingumo, alkio, prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo visų pirma kenčia vaikai, ir jie net verčiami kariauti daugelyje ginkluotų konfliktų;

18. todėl džiaugiasi, kad Konstitucinėje sutartyje vaiko teisėms skiriama didelė svarba ir pripažįstama, jog ES politika ir veiksmai šioje srityje bus vykdomi pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją;

19. taip pat pabrėžia savo didelį nerimą dėl moterų padėties besivystančiose šalyse ir susidomėjimą jų lemiamu vaidmeniu vystymosi procese; todėl džiaugiasi visomis Konstitucinės sutarties dalimis, kuriose remiamos moterų teisės ir lyčių lygybė, nes tai turės ypač didelę svarbą besivystančio pasaulio raidai apskritai, kaip pažymėta Pekino veiksmų platformoje ir Kairo veiksmų plane; su pasitenkinimu pažymi, kad lyčių aspektas, kuris pagal ankstesnę EB Steigimo sutartį buvo įtrauktas į visas politikos sritis, dabar dėl dviejų sutarčių sujungimo pradėtas taikyti ir visai ES išorės veiklai;[2]

20. mano, kad vystymosi politikos ir humanitarinės atsakomybės požiūriu Konstitucinės sutarties turinį ir dvasią galima vertinti labai teigiamai;

21. pažymi, kad yra pasiryžęs pritarti Konstitucinei sutarčiai ir visomis išgalėmis siekti, kad valstybės narės jai pritartų bei ratifikuotų ir ji kaip galima greičiau įsigaliotų.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	Nr.
Nuomonės referentas:       Paskyrimo data	Miguel Angel Martínez Martínez 6.10.2004
Svarstymas komitete	6.10.2004
Priėmimo data	17.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		29 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alessandro Battilocchio, Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Thierry Cornillet, Fernando Fern?ndez Mart?n, Michael Gahler, Jana Hyb?šková, Filip Andrzej Kaczmarek, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Maria Martens, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Toomas Savi, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, María Elena Valenciano Martínez-Orozco
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	John Bowis, Giovanni Claudio Fava, Ana Maria Gomes, Fiona Hall, Raymond Langendries, Linda McAvan, Manolis Mavrommatis, Karin Scheele, Anders Wijkman, Zbigniew Zaleski, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  Vystymosi ir bendradarbiavimo komiteto nuomonė Konstitucinių reikalų komitetui „Dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projekto ir Europos Parlamento nuomonės dėl Tarpvyriausybinės konferencijos sušaukimo“, patvirtinta 2003 m. liepos 10 d. (2003/0902(CNS)) – PE 326.747
• [2]  Jungtinių Tautų pranešimas IV pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais, Pekino deklaracija ir veiksmų platforma – Pekinas, 1995 m. rugsėjo 4–15 d. (A/CONF.177/20).
  http://www.un.org/esa/gopher-data/conf/fwcw/off/a--20.en

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (16.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: Jorgo Chatzimarkakis

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau išvardytus punktus.

1. Teigiamai vertina tai, kad buvo sutarta dėl Konstitucijos, ir pažymi, kad naujoji Sutartis yra svarbus žingsnis Europos integracijos procese, ypač užsienio prekybos srityje; pabrėžia, kad užsienio prekyba atspindi vidaus rinkos „užsienio veidą“.

2. Išreiškia savo pasitenkinimą tuo, kad buvo žymiai patobulintos su Bendrąja prekybos politika (BPP) susijusios nuostatos, ypač:

a) pripažinti, kad BPP priklauso tik Sąjungos kompetencijai, t. y. visos Sąjungos institucijos visavertiškai ir atitinkamai lygiomis teisėmis dalyvauja priimant BPP sprendimus;

b) išplėsti BPP kompetencijos ribas ir priskirti jai visas su prekyba susijusias sritis, taip pat tiesiogines užsienio investicijas;

c) taikyti įprastas teisės aktų leidybos procedūras (t. y. kvalifikuotos balsų daugumos principo ir bendro sprendimo su Europos Parlamentu procedūras) priimant su BPP prekybos politika susijusius teisės aktus;

d)   kadangi taikoma įprasta teisės aktų leidybos procedūra, Europos Parlamento sutikimas yra būtinas visiems su Bendrąja prekybos politika susijusiems susitarimams, nepaisant to, ar įgyvendinimo priemonių yra reikalaujama, ar ne.

3.  Pabrėžia, kad naujoje Konstitucijoje teigiama, jog prieš ratifikuojant susitarimus, daugiausia susijusius su užsienio prekyba, Europos Parlamentas privalo pranešti Tarybai, kad su jais sutinka, ir apgailestauja, kad iki šiol taip nebuvo daroma.

4. Apgailestauja, kad Konstitucijoje Europos Parlamentui vienareikšmiškai nesuteikiama teisė tvirtinti Europos Komisijos įgaliojimą derėtis dėl prekybos susitarimo.

5. Susirūpinęs pažymi, kad kvalifikuotos daugumos balsavimo principo taikymas yra ir toliau ribojamas, ir ypač pabrėžia, kad:

a) Tarpvyriausybinė konferencija (TVK) nusprendė, jog sudarant su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusius susitarimus Taryba sprendžia vieningai (III-315 straipsnis 4 dalis – CIG 87/04);

b) TVK išplėtė tuos atvejus, kai Taryba gali vieningai spręsti dėl susitarimų, susijusių su paslaugų sritimi, ne tik su paslaugomis, susijusiomis su asmenų judėjimu (III-315 straipsnis 4 dalis – CIG 87/04);

c) TVK nusprendė, kad dėl „socialinės išimties“ atvejų Taryba sprendžia vieningai (III-315 straipsnis 4b dalis – CIG 87/04).

6.  Pritaria, kad derantis ir sudarant tarptautinius su BPP susijusius susitarimus Komisija, kaip numatyta Konstitucijoje, dabar yra teisiškai įpareigota informuoti Europos Parlamentą ir specialųjį Tarybos komitetą apie derybų pažangą.

7. Vis dėlto pažymi, kad siekiant laikytis Konstitucijos ir pritaikyti visas jos nuostatas praktikoje, institucijos turi įgyvendinti tam tikrus aspektus, dėl to ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti Tarpinstitucinį susitarimą, kuriame, laikantis Konstitucijos dvasios ir nuostatų, būtų inter alia nurodytos Europos Parlamento kompetencijos sritys ir vaidmuo kiekvienu susitarimo sudarymo etapu.

8. Ragina Komisiją laikantis Konstitucijos pateikti Parlamentui visą informaciją, susijusią su Bendrąja prekybos politika, derybomis dėl prekybos ir kitų su prekybos aspektais susijusių susitarimų, taip pat informaciją apie pasiūlymus ir pasiūlymų projektus dėl derybų įgaliojimų ir (arba) direktyvų, kad Parlamentas turėtų užtektinai laiko išreikšti savo požiūrį ir būtų sudarytos sąlygos Komisijai atsižvelgti į šį požiūrį.

9. Ragina Komisiją siekiant su 133 straipsniu susijusių komiteto veiksmų skaidrumo visus dokumentus pateikti Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetui.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI))
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	–
Nuomonės referentas:	Jorgo Chatzimarkakis
Paskyrimo data	28.7.2004
Svarstymas komitete	22.10.2004
Priėmimo data	16.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už:		23
	Prieš:		4
	Susilaikė:		1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Enrique Barón Crespo, Peter Šťastný, Jean Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Daniel Caspary, Jan Christian Ehler, Georgios Papastamkos; Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saifi, Robert William Sturdy, Zbigniew Franciszek Zaleski, Françoise Castex, Glyn Ford; Erika Mann, David W. Martin, Javier Moreno Sánchez, Pasqualina Napoletano; Giulietto Chiesa; Sajjad Haider Karim, Johan Van Hecke, Alain Lipietz; Caroline Lucas, Jacky Henin; Helmuth Markov
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Margrietus van den Berg, Jorgo Chatzimarkakis, Filip Andrzej Kaczmarek, Jörg Leichtfried, Maria Martens
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ (25.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: Kyösti Tapio Virrankoski

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingąjį Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. Remia nuostatą įforminti daugiametį finansinį planą Sutartyje, ir jei jo galiojimo laikas nuo 2013 m. būtų susiderintas su Parlamento kadencija, būtų galima pagerinti ES biudžeto planavimo ir atskaitomybės stabilumą; Be to, pažymi, kad Tarybai ne tik reikia Parlamento pritarimo, į Konstituciją taip pat įtraukta nuostata, reglamentuojanti mechanizmą, skirtą užtikrinti, kad vyktų Parlamento ir Tarybos derybos;

2. Mano, kad straipsnių pakeitimai atspindi svarbų Europos Parlamento vaidmenį sprendžiant dėl daugiamečio finansinio plano ir metinės biudžeto procedūros,

3. Pabrėžia lankstumo mechanizmo, kuris yra biudžeto drausmės laikymosi rezultatas, padedantis suderinanti nenumatytas ateities reikmes, svarbą;

4. Remia nuostatą supaprastinti biudžeto procedūrą; mano, kad skirtumo tarp privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų panaikinimas yra labai uždelstas ir kad pagaliau kad Europos Parlamentas turėtų būti pripažintas lygiateise biudžeto valdymo institucija;

5. Apgailestauja, kad nepavyko pasiekti pažangos stiprinant Parlamento vaidmenį, sprendžiant dėl nuosavų išteklių, bet mano, kad pritarimo teisė dėl įgyvendinimo priemonių yra pirmasis žingsnis, skatinantis biudžeto įplaukų skaidrumą ir demokratiją;

6. Pritaria nuostatai, kad įsigaliojus Konstitucijai visų Finansinio reglamento, kuriame apibrėžiamos visos Bendrijos išlaidos, pakeitimų atvejais bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, t. y. Parlamentui bus suteiktas įgaliojimas priimti bendrą sprendimą.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	Nėra
Nuomonės referentė:         Paskyrimo data	Kyösti Tapio Virrankoski 21.9.2004
Svarstymas komitete	12.10.2004	26.10.2004
Priėmimo data	24.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		21 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Simon Busuttil, Gérard Deprez, Brigitte Douay, Den Dover, Hynek Fajmon, Markus Ferber, Salvador Garriga Polledo, Neena Gill, Louis Grech, Nathalie Griesbeck, Anne Elisabet Jensen, Alain Lamassoure, Janusz Lewandowski, Vladimír Maňka, Jan Mulder, Gérard Onesta, Antonis Samaras, Esko Seppänen, László Surján, Helga Trüpel, Ralf Walter, Marilisa Xenogiannakopoulou
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mairead McGuinness, José Albino Silva Peneda, Margarita Starkevičiūtė
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ (25.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: José Javier Pomés Ruiz

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   Į I konstatuojamąją dalį įtraukti naujas da ir db dalis

     da) į VII antraštinę dalį dėl Sąjungos finansų įtraukti nuorodą apie Parlamento biudžeto vykdymo patvirtinimo galias, kadangi sąskaitų tvirtinimas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu politiniu požiūriu traktuojamas lygiai taip pat, kaip ir pritarimas išlaidoms, ir todėl tarpinstituciniai ryšiai įrodė, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra ypač svarbi;

     db) nustatyto Audito Rūmų narių skaičiaus ir principo, pagal kurį kiekviena valstybė narė turi teisę paskirti į Audito Rūmus savo narį, panaikinimo;

2.  4 dalis – nauja a pastraipa fa

      fa) į Sutartį (III-274 straipsnis) įtraukiama sąlyga dėl Europos prokuroro tarnybos sukūrimo, tačiau abejojama, ar tai pavyks padaryti, nes Taryba šį klausimą turi patvirtinti vienbalsiškai, ir taip pat būtina patikslinti neaiškų reikalavimą, kad Prokuroro pareigybė turi būti įkurta Eurojusto sistemoje.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	Nėra
Nuomonės referentas:       Paskyrimo data	José Javier Pomés Ruiz 22.9.2004
Svarstymas komitete	25.10.2004	23.11.2004
Priėmimo data	23.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		12 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Herbert Bösch, Paulo Casaca, Szabolcs Fazakas, Dan Jørgensen, Véronique Mathieu, Jan Mulder, István Pálfi, José Javier Pomés Ruiz, Alexander Stubb, Terence Wynn
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jens-Peter Bonde, Simon Busuttil, Ashley Mote
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (23.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: Jan Andersson

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   Nors ir tikėjosi didesnės pažangos sprendžiant tam tikrus klausimus, mano, kad Konstitucija (Konstitucinė sutartis), palyginti su dabartinėmis Sutartimis, yra svarbus žingsnis į priekį, ir sveikina su socialine Europa susijusias naujoves;

2.   Apgailestauja, kad socialinės politikos srityje buvo neįmanoma susitarti dėl balsavimo laikantis kvalifikuotos daugumos principo metodo taikymo Ministrų Taryboje bei dėl metodiškai pagrįstos teisės aktų priėmimo procedūros;

3.   Pabrėžia Konstitucijos, kuri padeda nustatyti pusiausvyrą tarp socialinių teisių ir vidaus rinkos funkcionavimo, tuo pat metu padėdama pažangaus Europos socialinio modelio vystymo pagrindus, svarbą; taip pat pabrėžia Konstitucijos trečios dalies naujo horizontalaus straipsnio svarbą, nes pagal jį Sąjunga visose savo kompetencijos srityse privalo laikytis svarbiausių socialinių tikslų ir stengtis užtikrinti jų įgyvendinimą;

4.   Reiškia savo pasitenkinimą tuo, kad Konstitucijos vertybės, principai ir tikslai padeda tvirtus pamatus socialinei Europai, kadangi jie apima socialinę ekonomiką su visišku užimtumu, socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimą, lygybę tarp moterų ir vyrų bei kovą su socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija;

5.   Tačiau nurodo, kad III dalyje nenumatyta išplėsti Europos veiklos galimybių, kurių būtinai reikia siekiant įtvirtinti I dalyje numatytą socialinę sanglaudą; yra nusivylęs, kad Bendrijos teisė iki šiol nereglamentuoja darbuotojų užmokesčio, teisės kurti susivienijimus ir teisės streikuoti bei vykdyti lokautą;

6.   Sveikina Pagrindinių teisių chartijos įtraukimą į Konstituciją, ypač jos nuostatas dėl darbuotojų teisės į informaciją ir konsultacijas bei teisės imtis kolektyvinių veiksmų, kadangi tai yra aiškus signalas piliečiams;

7.   Apgailestauja, kad sustiprinus ypač svarbų socialinių partnerių vaidmenį pripažįstant socialinį dialogą ir Trišalį socialinį aukščiausio lygio susitikimą, socialinis dialogas nebuvo toliau plėtojamas;

8.   Džiaugiuosi tuo, kad buvo įtrauktas Europos piliečių iniciatyvos instrumentas, kuris reiškia galimybę pateikti ES Komisijai svarstyti norimą klausymą, jei surenkamas vienas milijonas parašų;

9.   Pabrėžia, kad socialinė politika yra aiškiai pripažinta kaip bendra kompetencija, ir nurodo, kad buvo įtrauktas Sąjungos įsipareigojimas atsižvelgti į aukšto užimtumo lygio skatinimą, tinkamą socialinę apsaugą ir kovą su socialine atskirtimi bei diskriminacija, kaip numatyta EB sutarties 13 straipsnyje, numatant ir įgyvendinant įvairias politikos sritis;

10. Reiškia savo pasitenkinimą tuo, kad buvo suteiktas teisinis pagrindas visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms;

11. Sveikina naujai pasiektą tolygią pusiausvyrą koordinuojant užimtumo ir makroekonomikos politikos sritis; be to, yra patenkintas, kad taikant atviro koordinavimo metodą buvo priimta socialinės politikos procedūra, pagal kurią koordinuojant ekonomikos ir užimtumo politiką bus labiau atsižvelgiama į įsipareigojimą siekti socialinės integracijos, tvarių pensijos programų ir aukštos kokybės socialinės rūpybos sistemų;

12. Įšreiškia savo pasitenkinimą tuo, kad buvo išplėstos, nors ir ribotai, kvalifikuotos balsų daugumos principo taikymo socialinėje politikoje galimybės,  ypač visuotinos ekonominės svarbos paslaugų ir migruojančių darbuotojų socialinio draudimo srityse; apgailestauja, kad valstybės narės turi teisę paprašyti, kad šis klausimas būtų perduotas svarstyti Europos Vadovų Tarybai;

13. Apgailestauja, kad nebuvo pasiektas susitarimas įtraukti transnacionalines darbuotojų ir profesinių sąjungų teises ir kad svarbiausias tikslas - visiškas užimtumas - nėra nuosekliai minimas visoje Konstitucijoje;

14. Pabrėžia, kad Sąjungos veikla socialinės politikos srityje neapriboja valstybių narių pastangų išlaikyti ir skatinti nacionalinius ir ambicingesnius socialinius ir socialinio aprūpinimo modelius;

15. Išreiškia pasitenkinimą tuo, kad Konstitucijoje (Konstitucinėje sutartyje) numatytos konkrečios priemonės, kurių turi imtis Europos Sąjungos organai ir valstybės narės užimtumo srityje.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	-
Pranešėjas           Paskyrimo data	Jan Andersson 20.9.2004
Svarstymas komitete	20.9.2004	6.10.2004		23.11.2004
Pasiūlymų priėmimo data	23.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	už: prieš: susilaikė:		36 8 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Andersson, Roselyne Bachelot-Narquin, Jean-Luc Bennahmias, Emine Bozkurt, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Fausto Correia, Jean Louis Cottigny, Ottaviano Del Turco, Harald Ettl, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Sepp Kusstatscher, Jean Denise Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Mario Mantovani, Jan Tadeusz Masiel, Ji?? Mašt?lka, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Jacek Protasiewicz, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard James Ashworth, Edit Bauer, Mihael Brejc, Marian Harkin, Magda Kósáné Kovács, Jamila Madeira, Marianne Mikko, Elisabeth Schroedter, Eva-Britt Svensson, Marc Tarabella, Patrizia Toia, Georgios Toussas, Anja Weisgerber, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)	Carlos José Iturgaiz Angulo

APLINKOS APSAUGOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (24.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: Vasco Graça Moura

PASIŪLYMAI

Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingąjį Konstitucinių reikalų komitetą įtraukti į pasiūlymą dėl rezoliucijos šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi, kad į Europos Sąjungos tikslus buvo įtraukta nuostata apie trijų tvarios plėtros ramsčių įgyvendinimą ir kad aplinkos apsaugos reikalavimų integravimas į Sąjungos politikos sričių apibrėžimą ir įgyvendinimą bei aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis Konstitucijos projekte pripažinti kaip principai, kurie turi būti taikomi visoms Sąjungos politikos sritims;

2.  apgailestauja, kad III antraštinė Konstitucijos projekto dalis, kurioje išdėstomos Sąjungos politikos sritys ir apibūdinamas jos funkcionavimas, nebuvo atnaujinta ir suderinta su tvarios plėtros principu, ypač žemės ūkio, sanglaudos, transporto ir prekybos politikos srityse; taip pat apgailestauja dėl to, kad kai kurios aplinkos apsaugos priemonės, ypač mokesčių priemonės bei priemonės, susijusios su miestų ir kaimo vietovių planavimu, kiekybiniu vandens išteklių ir žemėtvarkos valdymu, priimamos ne taikant įprastą teisės aktų priėmimo procedūrą, o Taryboje, remiantis vienbalsiškumo reikalavimu;

3.  džiaugiasi, kad priemonės, kuriomis siekiama nustatyti aukštus vaistų ir medicinos įrenginių kokybės ir saugos standartus, ir priemonės, kuriomis siekiama kontroliuoti, skubiai įspėti ir kovoti su rimta tarpvalstybine grėsme sveikatai, buvo įtrauktos į bendrą Europos Sąjungos kompetenciją ir joms pritaikyta įprasta teisės aktų leidybos procedūra;

4.  džiaugiasi, kad į Konstitucijos projektą buvo įtrauktas skyrius apie demokratinį Sąjungos gyvenimą ir principas, kurį taikant sprendimai turi būti priimami kiek įmanoma skaidriau ir būti artimesni piliečiams; pabrėžia Bendrijos institucijų atsakomybės piliečiams svarbą ir būtinybę užtikrinti teismų prieinamumą piliečiams ir jų organizacijoms, ypač aplinkos apsaugos srityje, kaip numatyta JT Europos ekonomikos komisijos Arhuso konvencijoje.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas
Pranešėjas            Paskyrimo data	Vasco Graça Moura 20.9.2004
Svarstymas komitete	25.10.2004
Pasiūlymų priėmimo data	24.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	už: prieš: susilaikė:
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETAS NUOMONĖ (23.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Konstitucinės sutarties

(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: Johannes (Hannes) Swoboda

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Transeuropiniai tinklai, pramonės, erdvė ir energetika

1.  Džiaugiasi, kad transeuropinių tinklų (TT) ir pramonės srityse pasiekta pažanga, patikslinant šių sričių tikslus ir supaprastinant taikomas procedūras.

2.  Džiaugiasi, kad dabar gali būti sukurta Europos erdvės politika, priskiriama mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo sferai, todėl bendri šios srities tikslai yra skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą bei Sąjungos politikos įgyvendinimą ir ragina Komisiją paruošti teisines priemones, būtinas sukurti Europos erdvės programą;

3.  Su pasitenkinimu pažymi, kad Konstitucinėje sutartyje numatoma Sąjungos energetikos politiką ir jai suteikiamas teisinis pagrindas, kuris nustatomas pagal procedūrą, t. y. bendro sprendimo procedūrą ir kvalifikuota balsų daugumą, ir priskiriamas bendros kompetencijos sričiai siekiant užtikrinti kokybišką energetikos rinkos veikimą ir energijos tiekimo saugumą, skatinti energijos efektyvumą bei atsinaujinančios energijos šaltinius;

4.  Atsižvelgdami į tai, kad greitai nustos galioti Euratomo sutartis, pritaria Euratomo sutartį laikinai atskirti nuo Konstitucijos sutarties ir Euratomo Bendrijos juridinio asmens statusą – nuo naujojo Europos Sąjungos juridinio asmens statuso.

5.  Dar kartą pareiškia nuomonę apie Euratomo sutartį:

a) ji gali neatitikti Konstitucinės sutarties nuostatų, nes yra tarpvyriausybinio pobūdžio,

b) joje nustatomi bendri muitų tarifai, kurie nederės su išskirtine Sąjungos kompetencija šioje srityje,

c) jos nuostatos plėsti savo išorės ryšius prieštaraus Sąjungos išorės veiklos nuostatoms;

d) moksliniams tyrimams, investicijoms ir bendradarbiavimui teikiamos savos institucinės nuostatos ir atskira veikla bei politika neatitinka Konstitucinės sutarties nuostatų,

e) individualiai vykdomos derybos ir sudaromos tarptautinės sutartys neatitinka procedūrų, taikomų tarptautiniams susitarimams (straipsnis III - 325);

6.  Reikalauja perkelti Euratomo sutarties mokslinių tyrimų aspektus į atitinkamą Konstitucinės sutarties dalį;

Mokslinių tyrimų ir technologijų vystymas

7.  Mano, kad Konstitucinėje sutartyje praleista galimybė keisti atitinkamus esamų sutarčių straipsnius ir padaryti šį skyrių efektyvesnį, taip atspindint bendros kompetencijos logiką:

a) baziniai moksliniai tyrimai nepriskiriami prioritetiniams,

b) Europos anglių ir plieno bendrijų protokolas (EAPB), pridėtas prie Nicos sutarties, nėra susietas su naujai įkurta "Mokslinių tyrimų anglims ir plienui fondo" pamatine programa pagal teisėkūros procedūrą, t. y. bendro sprendimo procedūrą ir kvalifikuotą balsų daugumą,

c) Nors dėl pagrindų programos sprendžiama pagal bendro sprendimo procedūrą, dėl specialių programų ši procedūra netaikoma.

8.  Apgailestauja, kad nebuvo užsimenama apie bendras konsultacijas su Regionų komitetu naujovių diegimo ir mokslinių tyrimų klausimais, ragina, kad būtų aiškiai paminėtas naujovių diegimo ir mokslinių tyrimų regioninis aspektas.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	[COOPNO]
Nuomonės referentas:	Johannes (Hannes) Swoboda
Paskyrimo data	13.9.2004
Svarstymas komitete	7.10.2004	22.11.2004
Priėmimo data	23.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	už:		33
	prieš:		5
	susilaikė:		3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Richard James Ashworth, Ivo Belet, Šarūnas Birutis, Jan B?ezina, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Garrelt Duin, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Umberto Guidoni, Andr?s Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Pia Elda Locatelli, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Pier Antonio Panzeri, Umberto Pirilli, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras Roca, Dominique Vlasto
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	María del Pilar Ayuso González, Etelka Barsi Pataky, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Dorette Corbey, Avril Doyle, Françoise Grossetete, Malcolm Harbour, Satu Hassi, Erika Mann, Giovanni Pittella
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (26.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Konstitucijos sutarties(2004/2129(INI))

Pranešėjas: Carlos José Iturgaiz AnguloPASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą įtraukti į rezoliucijos pasiūlymą, kurį jis patvirtins, šiuos patarimus:

-    Atsižvelgdamas į kiekvienos valstybės narės konstitucijoje numatytą teritorinę sąrangą,

A. Primindamas, kad į Konstitucijos sutarties projekto II antraštinę dalį įtrauktoje Pagrindinių teisių chartijos preambulėje pripažįstamas „valstybių narių tautinis savitumas ir jų nacionalinė, regioninė ir vietos valstybės institucijų sąranga“,

B.  Kadangi pagal Konstitucijos projekto I antraštinės dalies 1 straipsnį Europos Sąjunga pagrįsta dvejopu, t. y. valstybių ir jų piliečių, teisėtumu,

C. Primenant regioninės ir vietinės valdžios institucijų vaidmenį Europos projekte; kadangi Konstitucijos projekto 1-5 straipsnis išsamiai nurodo, kad regioninės ir vietinės savivaldos institucijos sudaro nedalomą valstybių narių tapatybės dalį,

D. Kadangi Regionų komiteto ir Europos Parlamento uždavinys yra įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Europos Sąjungos veiklą,

E.  kadangi subsidiarumo principas yra Europos projekto pagrindas, kadangi Konstitucijos projekte jis yra tinkamai susitirtintas,

F.  Pabrėždamas, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra vienas iš svarbiausių Europos kūrimo pagrindų ir geriausia solidarumo principo išraiška, kadangi būtina, kad senosios ir naujosios Europos Sąjungos valstybės narės ir toliau vadovaudamosi šia politika siektų darnios ekonomikos ir visuomenės pažangos,

1.  Džiaugiasi, kad Konstitucijos projektas pripažįsta ir užtikrina valstybių narių nacionalinę tapatybę, vadovaujantis tarptautine teise,

2.  Džiaugiasi, kad Konstitucijos projekte atskirų šalių parlamentams numatyta teisė prižiūrėti, kaip taikomas subsidiarumo principas,

3.  Džiaugiasi, kad Konstitucijos projektu prieš parengiant Europos teisės aktą įvedama išankstinių konsultacijų procedūra, kurios metu, prireikus, atsižvelgiama į pasiūlytų veiksmų regioninius ir vietos aspektus,

4.  Pritaria Regionų komiteto galių sustiprinimui, pripažįstant šiam komitetui teisę pateikti ieškinius dėl teisės aktų, kuriuos norint patvirtinti reikia konsultuotis su šiuo komitetu ir ieškinius siekiant apginti savo prerogatyvas. Taip pat džiaugiasi dėl Regionų komitetui suteiktų naujų įgaliojimų atlikti vieno iš subsidiarumo principo sergėtojų funkciją,

5.  Džiaugiasi, kad ne tik teritorinė, bet ir ekonominė bei socialinė sanglauda buvo pripažinta vienu iš Europos Sąjungos tikslų ir kompetencijos sričių.Tačiau apgailestauja, kad aiškiai nepripažįstamas sanglaudos finansinis aspektas,

6.  Džiaugiasi, kad Konstitucijos projektu pripažįstama galimybė naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, siekiant skatinti Europos Sąjungos socialinę ir teritorinę sanglaudą,

7.  Apgailestauja, kad Konstitucijos projekte nenumatyta nuo 2007 m. Taryboje tvirtinant įstatymus, pagal kuriuos nustatomi bendri struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo veiklos nuostatai, taikyti įprastą teisės aktų leidybos (bendro sprendimo procedūrą) procedūrą ir balsuoti pagal kvalifikuotos daugumos principą, kaip numatyta Europos konvencijoje,

8.  Džiaugiasi, kad Konstitucijos projekte šalia svarbiausių sanglaudos politikos tikslų aiškiai paminėti struktūriniu požiūriu mažiau išsivystę regionai (salos, kalnuotos vietovės, pasienio regionai ir nedidelio gyventojų tankumo vietovės),

9.  Džiaugiasi, kad šalia nuostatų dėl tinkamo regioninės paramos paskirstymo buvo paminėti ir atokiausi Europos Sąjungos regionai. Tikisi, kad Konstitucijoje atokiausiems regionams numatytas naujas statusas bus automatiškai visuose juose pripažįstamas, kadangi jie susiduria su struktūrinėmis, ekonomikos ir socialinėmis problemomis ir turi su jomis kovoti.

10. Apgailestauja, kad Konstitucijos sutarties III antraštinės dalies III skyriaus III skirsnyje apie ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą tarp tų, kuriems visų pirma bus naudinga ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos įtaka, nebuvo aiškiai paminėti miestai ar miestų vietovės, turinčios didelių ekonominių bei socialinių sunkumų.

PROCEDŪRA

Antraštė	Europos Konstitucijos sutartiS
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	Nėra
Autorius                Paskyrimo data	Carlos José Iturgaiz Angulo 31/8/2004
Svarstymas komitete	28/9/04
Pasiūlymų priėmimo data	25/11/2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		34 4 8
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Jean Marie Beaupuy, Adam Jerzy Bielan, Jana Bobošíková, Graham Booth, Bairbre de Brún, Giovanni Claudio Fava, Gerardo Galeote Quecedo, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Zita Gurmai, Marian Harkin, Konstantinos Hatzidakis, Jim Higgins, Alain Hutchinson, Carlos José Iturgaiz Angulo, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Sérgio Marques, Ioannis Matsis, Miroslav Mikolášik, Francesco Musotto, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, István Pálfi, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Elisabeth Schroedter, Alyn Smith, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Salvatore Tatarella, Kyriacos Triantaphyllides
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Philip Bradbourn, Jan Březina, Ole Christensen, Mojca Drčar Murko, Richard Falbr, Richard Seeber, Thomas Ulmer, Daniel Varela Suanzes-Carpegna
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

ŽEMĖS ŪKIO KOMITETO NUOMONĖ (23.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Pranešėjas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf

PAGRINDIMAS

Europos Parlamentas ilgai kovojo dėl sprendimo teisės žemės ūkio sektoriuje. Nuo pačios bendros žemės ūkio politikos pradžios, t. y. beveik prieš pusę amžiaus, Europos Parlamentas bei jo Žemės ūkio ir kaimo vystymo komitetas dalyvavo tik kaip nuomones išklausanti institucija. Žemės ūkio ministrų taryba iki šiol turi teisę ignoruoti Europos Parlamento nuomonę ir be jokios demokratinės kontrolės disponuoti daugiau kaip puse Sąjungos biudžeto.

Dėl šio demokratijos trūkumo ištisus dešimtmečius nebuvo galima vykdyti reikalingų reformų ir todėl kilo didelių krizių visuomenės sveikatos, aplinkos ir gyvūnų apsaugos srityse. Galvijų kempinligė niekada nebūtų pasiekusi tokio masto, jei Europos Parlamentas tuomet būtų turėjęs sprendimo teisę dėl profilaktikos ir kovos priemonių.

Europos Parlamentas bei jo Žemės ūkio ir kaimo vystymo komitetas niekada nesitaikstė su šiuo demokratijos trūkumu. Pareikšdamas savo nuomonę ir dalyvaudamas derybose su Komisija, jis dažnai neformaliai išsikovodavo sprendimo teisę Tarybos atžvilgiu. Sveikintinas žingsnis, kad nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo galima pasinaudoti sprendimo teise bent jau aplinkos apsaugos, maisto produktų saugos ir vartotojų apsaugos srityse. O bendros žemės ūkio politikos bei kai kurių veiksmingų jos priemonių, pvz., rinkos dėsniai, investicijų bei pajamų skatinimas, vienintelė tiesioginių rinkimų būdu išrinkta teisėta demokratinė Europos institucija vis dar nekontroliuoja.

Europos Konvento Konstitucijos projektas pirmas suteikė daugiau galimybių įgyvendinti demokratinį teisėtumą. Tai įvyko nepaisant didelio pasipriešinimo kai kurių valstybių narių, kurios baiminosi, kad gali sumažėti nacionalinės pajamos iš ES biudžeto. Dabar priimant visus pagrindinius žemės ūkio politikos sprendimus reikia EP pritarimo. Konstitucijos projektas kai kuriais klausimais, ypač kvotų nustatymo, kainų bei kiekybinių apribojimų srityse numato blogesnę padėtį nei šiandien. Taryba spręs šiuos klausimus be Europos Parlamento. Apskritai vyriausybių konferencijoje Briuselyje pasiektas kompromisas jau yra teigiamas poslinkis reikiama kryptimi, tačiau tai dar nereiškia visiškos sprendimo teisės.

Kitas nemažas Briuselyje pasiekto kompromiso trūkumas yra tas, kad į Konstitucijos III dalies III straipsnio 123 punktą buvo perimti visai nepakeisti pusės amžiaus senumo bendros žemės ūkio politikos tikslai. Šiandien jie prieštarauja jau daug kartų reformuotai žemės ūkio politikai ir nesuteikia naujų impulsų neatidėliotinai reikalaujančiam specifinių asignavimų žemės ūkiui, aplinkos politikos integracijai ir gyvūnų apsaugai. Taip pat nėra prasmės atskirai spręsti bendros žemės ūkio politikos ir santykių su besivystančiomis valstybėmis bei kitais prekybos partneriais klausimo.

Pranešėjas pažymėjo, kad Konstitucijos tekste pasiektas kompromisas yra pažangus, tačiau turi spragų, kurias ateityje reikia pašalinti. Nepaisant trūkumų nekyla jokių abejonių dėl didžiulės Europos integracijos sėkmės bendroje Konstitucijoje. Europos Parlamentas artėjant ratifikavimo procesui turėtų padaryti viską, kad geriau perteiktų piliečiams tą pažangą, kuri, patvirtinus Konstituciją, bus tiesiogiai su jais susijusi. Bendra žemės ūkio politika buvo ir yra vienas iš Europos integracijos ramsčių, tokia ji ir liks, jei maisto produktų ir žaliavų srityse su užsieniu bus vedamos lygiavertės tarptautinio lygio derybas, o viduje bus sprendžiamos naujos su kaimo pažanga susijusios problemos bei orientuojamas į ekologišką, ekonomišką ir socialiai stabilų žemės ūkį. Norint tai pasiekti, reikia, kad būtų racionaliai naudojami savi ištekliai, mūsų žemės ūkio įmonės veiktų ekonomiškai, žemės ūkio produktai būtų parduodami vartotojams prieinamomis kainomis, o žemės ūkio politika atitiktų žemdirbių bei visos visuomenės lūkesčius.

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio komitetas siūlo atsakingam Konstitucinių reikalų komitetui šiuos pasiūlymus įtraukti į jo pasiūlymą dėl rezoliucijos:

1.  sveikina Europos Parlamento sprendimo teisės išplėtimą apimant žemės ūkio rinkų bendros organizacijos ir kitus klausimus, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti bendros žemės ūkio politikos tikslus. Kartu reikalauja, kad per kitą Konstitucijos teksto peržiūrą būtų užtaisytos spragos dėl sprendimo teisės, ypač likusios III antraštinės dalies 126 straipsnio 2 dalyje bei III antraštinės dalies 127 straipsnio 3 dalyje žemės ūkio srityje;

2.  labai apgailestauja, kad klausimus, dėl kurių iki šiol buvo konsultuojamasi, ir ypač klausimus dėl III antraštinės dalies 127 straipsnio 3 skyriuje esančių kvotų nustatymo, kainų bei kiekybinių apribojimų, nuo dabar be Europos Parlamento spręs viena Taryba. Mano, kad tai yra neproduktyvu palyginti su Konstitucijos sutartyje tarsi įžvelgiama tendencija mažinti demokratijos trūkumą. Atkreipia Tarybos dėmesį į faktą, kad Taryba savo teisės aktų leidybos kompetencijos ribose kuo plačiau nustatytų sąlygas, reguliuojančias III antraštinės dalies 127 straipsnio 3 skyriuje pateiktų temų turinį. Kartoja savo reikalavimą, kad klausimus, kuriais iki šiol buvo konsultuojamasi ir pagal Konstitucijos sutartį žemės ūkio srities klausimus, ypač III antraštinės dalies 127 straipsnio 3 skyriuje, kurie iki šiol buvo vertinami tik kaip Tarybos nutarimų ir sprendimų objektas, Komisija ateityje galėtų spręsti tik tada, kai Europos Parlamentas ir Taryba prieš tai suteiktų jai tą teisę per bendrų sprendimų priėmimo procedūrą priimtu teisės aktu;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad III antraštinės dalies 123 straipsnyje nurodyti bendros žemės ūkio politikos tikslai prieštarauja Europos Sąjungos tikslams, nurodytiems I antraštinės dalies 3 straipsnyje. Dėl šios priežasties jis prieštarauja, kad būtų suaktualinti bendros žemės ūkio politikos tikslai, nes dėl to nukentėtų svarbi šios politikos raida, ir ypač įvairialypis poveikis žemdirbiams, kaimo vietovių plėtrai, aplinkai ir vartotojams;

4.  atsižvelgdamas į bendros žemės ūkio politikos tikslus, pritaria toliau nurodytam tekstui:

     „Bendros žemės ūkio politikos tikslas:

a)  Europos Sąjungoje remti įvairiašalį, aplinką ir gamtovaizdį tausojantį žemės ūkį, kuris skatina biologinę įvairovę;

b)  didinti žemės ūkio produktyvumą skatinant ir atsakingai naudojant naujausią techniką, racionalizuojant žemės ūkio gamybą bei tinkamiausiai panaudojant gamybos veiksnius, ypač darbo jėgą;

c)  užtikrinti žemės ūkyje dirbančių gyventojų tinkamas gyvenimo sąlygas ir pajamas, ypač tęstiant žemės ūkio vystymo politiką ir didinant pajamas vienam žemės ūkyje dirbančiam gyventojui;

d)   stabilizuoti rinkas;

e)  užtikrinti visokeriopą aprūpinimą;

f)    užtikrinti, kad vartotojai būtų aprūpinti už palankias kainas;

g)  skatinti žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybę ir saugumą.“;

5.  džiaugiasi biudžete iki šiol buvusio skirtumo tarp būtinų išlaidų, kurių daugiausiai susidarydavo žemės ūkyje, ir nebūtinų išlaidų panaikinimu. Tai yra esminis Europos Parlamento biudžeto teisių išplėtimas.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Europos Konstitucijos
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	--
Nuomonės pranešėjas(ja)	Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf
Paskyrimo data	26.07.2004
Svarstymas komitete	02.09.2004			5.10.2004	23.11.2004
Nuomonių priėmimo data	23.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	už:		28
	prieš:		--
	susilaikė:		1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Joseph Daul (Vorsitzender), Jean-Claude Fruteau (stellvertretender Vorsitzender), Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (stellvertretender Vorsitzender), Peter Baco, Katerina Batzeli, Niels Busk, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Michl Ebner, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, María Esther Herranz García, Heinz Kindermann, Albert Jan Maat, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, Agnes Schierhuber, Czesław Adam Siekierski, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Kyösti Tapio Virrankoski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai(ės)	Ilda Figueiredo, Gábor Harangozó, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Antonio Masip Hidalgo, James Nicholson, Markus Pieper, Karin Resetarits
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) 2)	--

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (24.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Konstitucinės sutarties
(2004/2129(INI))

Nuomonės rengėjas: Ian Stewart Hudghton

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  Pritaria Konstitucijos projekte apibrėžtam subsidiarumo principui ir pažymi, kad steigiant numatytas Regioninių konsultacines tarybas žuvininkystės sektoriuje laikomasi svarbių konstitucinių principų ir tai gali būti svarbus žingsnis grąžinant žuvininkystės vadybą į vietininį sprendimų priėmimo lygmenį;

2.  Apgailestauja, kad pagal Konstitucijos projektą žuvininkystė traktuojama kaip šalutinė žemės ūkio sritis ir kad neatsižvelgiama į išskirtinius žuvininkystės ypatumus, kurie dėl savo pobūdžio yra pirmosios svarbos pakrančių regionų, tautų ir valstybių narių bendruomenėms ir ūkiui;

3.  Taip pat apgailestauja, kad neįvertinus žuvininkystės sektoriaus ypatumų su žuvininkyste nesusijusiems regionams ir valstybėms narėms sudaromos sąlygos neproporcingai naudotis įtaka tvarkant su žuvininkystės vadyba susijusius klausimus;

4. Mano, kad niekas pagal Konstitucijos projektą nekliudo valstybėms narėms imtis papildomų priemonių siekiant apsaugoti žuvų išteklius, jei tokios priemonės taikomos laivams, plaukiojantiems su vėliava, ir yra suderinamos, bet ne mažiau griežtos negu bendros žuvininkystės politikos nuostatos;

5.  Apgailestauja, kad išskirtinė Europos Sąjungos kompetencija dėl jūrų biologinių išteklių, anksčiau buvusi antrinės Bendrijos teisės objektu, nes taip buvo nuspręstą 1976 m. Kramer byloje, pagal Konstitucijos projektą turėtų tapti pirminės konstitucinės teisės objektu;

6.  Mano, kad atsižvelgiant į kitas Konstitucijos projekte išvardytas išskirtines ES kompetencijos sritis, įtraukti į Konstituciją nuostatą apie jūrų biologinių ištekliai išsaugojimą yra nenormalu bei nepagrįsta;

7. Džiaugiasi tuo, kad patvirtinus Konstituciją Europai bendro sprendimo procedūra bus taikoma leidžiant žvejybos teisės aktus;

PROCEDŪRA

Antraštė	Europos Konstitucinės sutartis
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	–
Pranešėjas:          Paskyrimo data	Ian Stewart Hudghton 22.9.2004
Svarstymas komitete	4.10.2004	24.11.2004
Priėmimo data	24.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		23 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Luis Manuel Capoulas Santos, Giorgio Carollo, David Casa, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Antonio De Poli, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Ian Stewart Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Neil Parish, Sérgio Ribeiro, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Margie Sudre, Daniel Varela Suanzes-Carpegna
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Simon Coveney, Duarte Freitas, Henrik Dam Kristensen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)	Ilda Figueiredo, Satu Hassi, Manuel Medina Ortega

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (25.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Nuomonės referentė: Maria Berger

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą įtraukti į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos šiuos pasiūlymus:

Pakeitimas 1

I konstatuojamosios dalies d a punktas (naujas)

(da)     Konstitucijos I dalyje ir III dalies nuostatose išdėstytų tikslų ir principų prieštaros panaikinimas, kuris dėl Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu iš dalies sumažintų Konvento įgaliojimų turėjo būti įtvirtintas Prezidiumo parengta versija, nors didžioji Konvento dauguma reikalavo priimti plataus užmojo pakeitimus,

Pakeitimas 2

2 dalies e punktas

e)       Europos Sąjungos teisės aktai bus supaprastinti ir sumažintas jų skaičius, o jų pavadinimai pakeisti siekiant labiau laikytis valstybių narių teisės tradicijų bei tiksliau nurodyti teisės akto pobūdį bei jo sudarytojus: teisės aktai, kuriuos nuolatos leidžia Bendrijos teisės aktų leidėjai Parlamentas ir Taryba, atitinkamai vadinami teisės aktais ir bendraisiais teisės aktais, o teisinės galios neturintys aktai vadinami reglamentais ir sprendimais;

Pakeitimas 3

3 dalies g punktas

g)       bus mažiau Europos Sąjungos teisės aktų leidybos priemonių ir mažesnis jų priėmimo procedūrų skaičius; bus nustatyta teisės aktų hierarchija; naudojantis tam suteiktais įgaliojimais ir tiesiogiai prižiūrint teisės aktų leidėjui, Komisija galės tobulinti arba papildyti teisės aktus ir taip padėti pagerinti Europos teisės aktų leidybos kokybę, ją supaprastinti ir padaryti labiau priimtiną, be to, bendro sprendimo priemonėmis bus nustatytos įgyvendinimo aktams taikomos bendro pobūdžio procedūros („komitologija“);

Pakeitimas 4

3 daliesj ir a punktai (nauja)

j a )     Teisingumo Teismo veiklos ir įgaliojimų pakeitimai leis jam veiksmingiau veikti;

Pakeitimas 5

4 dalies b ir a punktai (nauja)

b a)     Visų pirma Europos Sąjungos teisės aktai gali būti kruopščiai tikrinami, ar jie atitinka sudsidiarumo kriterijus, šiame procese leidžiant dalyvauti valstybių ir netgi regionų parlamentams, o vėliau parlamentų arba Regionų komiteto iniciatyva jie gali būti teisiškai peržiūrimi;

Pakeitimas 6

4 dalies g punktas

g)  nors Konstitucijoje nėra aiškiai apibrėžtos Europos Parlamento galios siekiant tobulesnės teisėkūros ir kontroliuojant, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, europiniais įstatymais pagal naują sistemą Europos Parlamentui ir Tarybai bus priskirta prižiūrėti, kaip Komisija vykdo jai patikėtus teisėkūros ir įgyvendinimo įgaliojimus, o tai turėtų užtikrinti Parlamentui ir Tarybai galimybę atšaukti Komisijos sprendimus, kuriems jie nepritaria;

Pakeitimas 7

5 dalies a punktas

a)  visos Europos Sąjungos teisės nuostatos ir visi Europos Sąjungos institucijų veiksmai arba veiksmai, kurių pagrindą sudaro Europos Sąjungos teisė, turės atitikti Konstitucijos projekte, ypač jo II dalyje, į kurią įtraukta Pagrindinių teisių chartija, kuri dėl to yra privaloma, nors deklaracijoje dėl Konvento prezidiumo atsakomybe atnaujintos Pagrindinių teisių chartijos paaiškinimų siekiama apriboti tokį jos supratimą Sąjungos ir valstybių narių teismuose, išdėstytų pagrindinių teisių normas,

Pakeitimas 8

5 dalies c punktas

c)  įtraukiant Europos piliečių iniciatyvą Konstitucijoje įtvirtinamas tiesioginis demokratinis instrumentas, suteikiantis piliečiams galimybę pateikti pasiūlymų tais klausimais, kurie, jų nuomone, turi būti reglamentuoti Sąjungos teisės aktais, siekiant įgyvendinti Konstituciją;

Pakeitimas 9

8 dalies a punktas (nauja)

8 a.                Ragina institucijas išnaudoti ratifikavimo etapą tam, kad pasiruoštų Konstitucijos įsigaliojimui ir kad ji galėtų įsigalėti kaip galima greičiau;

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas
Nuomonės referentė:         Paskyrimo data	Diana Wallis 14.9.2004
Svarstymas komitete	21.9.2004	7.10.2004		26.10.2004
Priėmimo data	24.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		17 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Berger, Marek Aleksander Czarnecki, Monica Frassoni, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Aloyzas Sakalas, Daniel Stroz, Andrzej Jan Szejna, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Evelin Lichtenberger, Manuel Medina Ortega, Ingo Schmitt, József Szájer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETAS NUOMONĖ (26.10.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Konstitucinės sutarties

(2004/2129(INI))

Nuomonės referentas: Stefano Zappalà

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos dalykus:

Europos Parlamentas

1.   Palankiai vertina pirmosios Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą ir mano, kad vien pažanga kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę suteikia pagrindą ratifikuoti šios sutarties projektą valstybėse narėse.

2.   Laikosi nuomonės, kad Konstitucinė sutartis pateisina visus Europos Parlamento lūkesčius tikros bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo srityje.

3.   Džiaugiasi, kad:

· Konstitucinė sutartis yra puiki priemonė pašalinti demokratijos stoką, būdingą spendimų priėmimo procesui teismų ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose atvejais, ir kad Bendrijos „įsiliejimas“ į Sąjungą, teisėkūros procedūros taikymas ankstesnio trečiojo ramsčio srityje bei balsavimo kvalifikuota dauguma principo įdiegimas reiškia, jog galiausiai galima sukurti tikrą „Sąjungą, kurioje paisoma teisės viršenybės principo“,

· į Konstitucinę sutartį bus įtraukta Pagrindinių teisių chartija. Tai padės užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, kuriomis pagrįsta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė,

· Sutartyje nurodoma, kad Europos Sąjunga prisideda prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos,

· pagaliau panaikinus ramsčių struktūrą bus galima sukurti bendrą teisinį duomenų apsaugos pagrindą. Tai leis suderinti esamas nuostatas, ypač teismų ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose atvejais,

· ketvirtadaliui valstybių narių buvo pripažinta teisė inicijuoti teisės aktus teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo atvejais. Todėl valstybės narės gali aktyviai dalyvauti kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, siūlydamos Sąjungai, kaip spręsti tarpvalstybines problemas,

· imigracijos politika taps visaverte ES politika ir apims platesnę sritį negu vidaus saugumo apsauga, solidarumo skatinimas ir vienodas įsipareigojimų pasiskirstymas tarp valstybių narių, ir bus sukurtas legaliai Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos specialus teisinis pagrindas,

· buvo padaryta žymi pažanga siekiant sukurti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir skatinti teisingumo kokybę Europos mastu,

· Konstitucinėje sutartyje pateikiami Europos teisės ir tvarkos metmenys, t. y. atspindimas siekis užtikrinti ne tik valstybių narių, bet ir Europos Sąjungos vidaus bei išorės saugumą, ir šiuo tikslu sustiprinti Komisijos bei ES agentūrų, pvz., Eurojusto ir Europolo, vaidmenį,

· Europolo veikla daugiau neprivalės būti pagrįsta tarpvyriausybiniu susitarimu, užteks įprasto Europos teisės akto, o jo veiklą kontroliuos Europos Parlamentas, valstybių narių parlamentai ir Teisingumo Teismas,

· Sutartimi Tarybai suteikiamas tinkamas teisinis pagrindas patobulinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ypač padidinant baudžiamosios teisės suderinimo mastą ar Europos prokuratūrai suteiktus įgaliojimus,

· sustiprinamas valstybių narių parlamentų vaidmuo, ypač stebint, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, dalyvaujant Eurojusto veiklos įvertinimo procesuose ir valstybėms narėms įgyvendinant politiką, susijusią su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve,

· taikant Konstitucinę sutartį bus lengviau kovoti su prekyba žmonėmis ir moterų bei vaikų seksualiniu išnaudojimu (ypač remiantis II-65(3) straipsniu, kuriuo uždraudžiama prekyba žmonėmis, ir III-271(1) straipsniu, kuriuo suteikiama galimybė nustatyti minimalias taisykles dėl kriminalinių nusižengimų ir sankcijų ypač sunkių nusikaltimų atvejais, pvz., prekybos žmonėmis ir moterų bei vaikų seksualinio išnaudojimo, apibrėžimų).

4.  Atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrose srityse buvo galima siekti glaudesnės integracijos ir ypač abejoja dėl:

· ribojamosios išlygos (III-267 straipsnio 5 dalis), kuria valstybėms narėms suteikiama teisė pačioms spręsti dėl trečiųjų šalių piliečių įsileidimo į savo teritoriją, įterpimo. Tai panaikina galimybę sukurti tikrą Europos legalaus įsileidimo į ES teritoriją politiką,

· „būtino sustabdymo“ (angl. emergency brake) išlygos (III-270 straipsnio 3 dalis) taikymo teismų bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose,

· kai kurių valstybių narių teisės pasinaudoti specialiais susitarimais ir nukrypti nuo Konstitucijos,

· riboto Europos Parlamento vaidmens teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje šeimos teisės klausimais,

· nuostatų dėl fondų, finansinių išteklių ir ekonominės naudos įšaldymo, būtinų siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslų, kurie, priešingai negu siūlyta Konvento tekste, bus taikomi tik kovos su terorizmu ir jo prevencijos, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis bei jų prevencijos srityse,

· pasiūlymų apriboti Europos prokuratūros įgaliojimus. Jai turi būti suteikti didesni įgaliojimai negu vien Sąjungos finansinių interesų apsauga (III–274 straipsnis),

5.      Rekomenduoja, kad Konstitucinių reikalų komitetas ragintų valstybes nares kaip galima greičiau ratifikuoti Konstitucinę sutartį.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	-
Nuomonės referentas:       Paskyrimo data	Stefano Zappalà 13.9.2004
Svarstymas komitete	22.9.2004	5.10.2004		25.10.2004
Priėmimo data	25.10.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		36 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Nuno Alvaro, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Kathalijne Maria Buitenweg, Giusto Catania, Charlotte Cederschiöld, Carlos Coelho, António Costa, Agustín Díaz De Mera García Consuegra, Antoine Duquesne, Kinga Gál, Timothy Kirkhope, Ewa Klamt, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Sarah Ludford, Edith Mastenbroek, Jaime Mayor Oreja, Claude Moraes, Hartmut Nassauer, Athanasios Pafilis, Martine Roure, Michele Santoro, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Gérard Deprez, Luis Francisco Herrero-Tejedor, Sophia Helena In 't Veld, Jean Denise Lambert, Marco Pannella, Vincent Peillon, Agnes Schierhuber, Antonio Tajani
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ (29.11.2004)

Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai
(2004/2129(INI))

Nuomonės rengėjas: Marcin Libicki

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingąjį Konstitucinių reikalų komitetą įtraukti į pasiūlymą dėl rezoliucijos šiuos pasiūlymus:

Įvadas

Pagal naujosios Konstitucijos projekto pratarmę 2001 m. gruodžio mėnesį Laekene įvykusiame Europos Vadovų susitikime Konvento dėl Europos ateities buvo paprašyta pateikti pasiūlymų trimis toliau nurodytais klausimais. Pirmas klausimas buvo „kaip priartinti piliečius prie Europos formavimo ir Europos institucijų“.

Peticijų komitetas geriausiai Europos Parlamente gali atsakyti į šį klausimą, nes Parlamento komitetų struktūroje užima ypatingą vietą ir kasdien palaiko ryšius su visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiais. Šį komitetą daug labiau negu visus kitus komitetus ar Europos Sąjungos institucijas patys Europos piliečiai informuoja apie juos asmeniškai neraminančius dalykus ir požiūrį Europos klausimu. Todėl jis gali spręsti, kas yra veiksminga, o kas ne Europos Sąjungos kasdieniame gyvenime.

Kol kas Peticijų komitetas yra tik maža labai didelio Europos ledkalnio viršūnė. Nors jis gali tvirtinti esąs arčiau piliečių, akivaizdu, kad Europos Sąjungos neparlamentinių institucijų metodai ir darbo tvarka vis dar yra tolimi ir nežinomi ar bent jau nesuprantami ir retai sukelia pasitikėjimą. Išspręsti šiai problemai Konstitucijos, turbūt, neužteks.

Konstitucijos projekte esama pasiūlymų, kuriais Europos piliečiams suteikiama galimybė geriau suprasti ES ir valstybių narių veiklos sistemą.

Teisės

Į pagrindinių teisių ir pilietybės klausimus tiesiogiai atsižvelgiama Konstitucijos projekte, o visa Pagrindinių teisių chartija įtraukta į II dalies tekstą.

Be to, Europos Sąjunga įsipareigojo prisidėti prie Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijos, prie kurios šiuo metu gali prisidėti tik valstybės narės veikdamos per Europos Tarybą.

Paprastiems peticijas teikiantiems žmonėms šiuo metu labai sunku suprasti, kokiomis konkrečiomis teisėmis jie gali naudotis ir pagal kurį susitarimą. Jiems ypač sunku suvokti, kodėl Europos Sąjunga turi Pagrindinių teisių chartiją, nors vis dar praktiškai neturi galimybių užtikrinti jos taikymo ar realiai įgyvendinti. Jei pasakoma vien tai, kad su jais susiję klausimai priklauso Europos Žmogaus Teisių Teismo kompetencijai ir piliečiai teisminius veiksmus turi tęsti savo valstybėse narėse, vargu ar išsprendžiamos jų Europos Parlamento Peticijų komitetui pateiktos svarstyti problemos.

Kiekvienas valstybės narės pilietis bus Europos Sąjungos piliečiu. Nėra nustatytos ES pilietybės. Viena iš puosėlėjamų teisių yra teisė Europos Parlamentui pateikti peticiją, kuria piliečiai gali naudotis remdamiesi Sutartimi nuo Maastrichto sutarties sudarymo.

Peticijų komiteto ir Europos Parlamento pastangos atitaisyti piliečiams padarytą žalą dažnai pasiteisina, ypač kai sprendimas randamas bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios organais (valstybiniais, regionų ar vietos), arba kai akivaizdžiai pažeidžiama ES teisė ir Komisija esant pažeidimo grėsmei gali daryti spaudimą. Tačiau taikant pažeidimo procedūrą paprasčiausiai užtikrinama, jei pavyksta, kad valstybė narė laikytųsi atitinkamos direktyvos. Vis dėlto retai kas nors tiesiogiai daroma individualaus peticijos pateikėjo naudai.

Todėl tai, ko reikalaujama Konstitucijos įgyvendinimo nuostatose arba pagal tarpinstitucinį susitarimą, yra aiškiai apibrėžta procedūrose, pagal kurias numatyta taikyti neteismines žalos atlyginimo priemones, padedančias praktiškai įgyvendinti II antraštinėje dalyje esančias nuostatas.

Dalyvaujamoji demokratija

VI antraštinėje dalyje numatyta ir patvirtinta, kad piliečiai dalyvauja demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime, patikslinta Europos ombudsmeno, kuris sprendžia dėl „netinkamo valdymo atvejų Europos Sąjungos institucijose arba agentūrose“, atsakomybė, paminėta asmens duomenų apsaugos svarba ir bažnyčių bei nereliginių organizacijų statusas. Apibrėžtos tobulesnės skaidrumo taisyklės.

Šios nuostatos yra svarbios piliečiams ir todėl Peticijų komitetui, kuris, primenama, prižiūri, kaip ombudsmenas vykdo savo veiklą bei organizuoja jo rinkimus.

46 straipsniu žengiama dar toliau ir „piliečiams bei atstovaujamosioms asociacijoms suteikiama galimybė skelbti ir viešai keistis nuomonėmis apie visas Sąjungos veiklos sritis“, ir tai, ką jie darė jau anksčiau peticijų proceso metu.

Tačiau 46 straipsnio 4 dalyje piliečiams, tiksliau, vienam milijonui piliečių suteikiama visiškai nauja galimybė. Tai yra, piliečiams numatyta teisė inicijuoti Europos Sąjungos teisės aktą. Pačiai Europos Sąjungai tai taip pat puiki galimybė išspręsti tiesiogiai žmonėms nerimą keliančias problemas priimant teisės aktą. Tačiau ji neturėtų tapti priemone, padedančia apeiti Parlamentą, kuris yra demokratinė visų ES piliečių valios sklaidos priemonė. Kitaip tariant, ši nauja galimybė turėtų papildyti, o ne pakeisti Parlamento veiksmus. Todėl ją reikėtų aptarti Parlamente, prieš oficialiai paraginant Komisiją.

Šioje pastraipoje numatyta, kad konkrečias šios piliečių iniciatyvos įgyvendinimo procedūras ir sąlygas nustato ES teisė. Būtina, kad tokios procedūros būtų paprastos, aiškios ir skaidrios bei suteiktų piliečiams tikrą iniciatyvos teisę ir sudarytų galimybę nuolat dalyvauti siūlomo teisės akto rengimo procese.

Tokia priemonė turėtų būti laikoma praktine piliečių peticijos teisę papildančia priemone teigiama prasme. Be to, kadangi ši priemonė yra loginis peticijos teisės esmės padarinys, ji yra peticijos teisės esminis aspektas.

Akivaizdu, kad reikiamu momentu Peticijų komitetas norėtų tiesiogiai prisidėti prie kitų atitinkamų Parlamento komitetų darbo kaip atsakingas komitetas, priklausomai nuo klausimo, kuriuo rengiamas Europos teisės aktas. Jis iš principo reikalauja suteikti teisę ir atsakomybę būti sudėtine piliečius ir ES teisėkūrą jungiančiąja proceso dalimi, taip siekiant nuoseklumo ir praktiniais sumetimais.

Baigiamosios pastabos:

Europos Sąjungos Konstitucijos sutarties projekte numatyta daug specialių nuostatų, apimančių individualias teises ir politikos sritis, apie kurias nuolatos diskutuojama komitete, nes jos yra susijusios su peticijomis. Šiuo klausimu tiesiog reikėtų priminti, kad peticijų procesas yra bendradarbiavimo procesas, padedantis stiprinti Parlamento gebėjimą piliečių vardu atlikti Europos Sąjungos veiklos priežiūrą ir kontrolę. Numačius tinkamesnes neteisminio gynimo priemones, šis procesas būtų dar veiksmingesnis stiprinant ES teisę, dėl kurios Taryboje susitartų Parlamentas ir kiekviena valstybė narė.

Panašiai Peticijų komitetas sudaro tinkamas sąlygas Parlamente skatinti piliečių iniciatyvą dėl teisės aktų leidybos, prieš susisiekiant su Komisija, jei reikia, patobulinti ją tiesiogiai ir viešai dalyvaujant iniciatoriams. Greitu laiku, siekiant parengti detalesnes procedūras, šiuo klausimu turėtų vykti daugiau diskusijų.

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Atsakingas komitetas	AFCO
Glaudesnis bendradarbiavimas	Taip
Nuomonės referentė:         Paskyrimo data	Marcin Libicki 29.09.2004
Svarstymas komitete	29.9.2004	7.10.2004		22.11.2004
Priėmimo data	23.11.2004
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		11 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marcin Libicki, Michael Cashman, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Maria Matsouka, Manolis Mavrommatis, Robert Atkins, Proinsias De Rossa, Rainer Wieland, Mario Borghezio, Carlos José Iturgaiz Angulo, David Hammerstein Mintz, Alexandra Dobolyi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

2004 m. spalio 28 dalies Briuselis NEREDAGUOTAS VERTIMAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

NUOMONĖ

dėl „Sutarties dėl Konstitucijos Europai^“

2004 m. rugsėjo 29 dalis Europos Parlamentas, vadovaudamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, priėmė nutarimą įgalioti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pateikti nuomonę dėl

"Sutarties dėl Konstitucijos Europai"

Atsižvelgdamas į darbų skubą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas per 411-ąją plenarinę sesiją, įvykusią 2004 m. rugsėjo 15-16 dalies nusprendė paskirti p. MALOSSE pagrindiniu pranešėju. Savo 412-oje plenarinėje sesijoje 2004 m. spalio 27 - 28 dalis (2004 m. spalio 28 dalis posėdyje) Komitetas priėmė šią nuomonę 166 balsais už, 4 balsais prieš ir 6 nariams susilaikius.

1. ĮVADAS

1. Savo 2003 m. rugsėjo 24 dalis nuomone¹ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetas pritarė Konstitucijos sutarties projektui. Joje Komitetas pabrėžė, kad tada, kai valstybės narės (kaip tikimasi) susitars dėl šios sutarties, esminis tikslas bus užsitikrinti Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir visuomenės paramą.

2. Mes šį etapą pasiekėme dabar, prasidėjus debatams dėl sutarties ratifikavimo kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, kad ir koks būtų pasirinktas ratifikavimo būdas - parlamentinis ar įgyvendintas referendumu.

3. Šiuo kritiniu laikotarpiu Europos projekto ateičiai svarbu padrąsinti kiekvieną atsiriboti nuo savo asmeninių, sektorinių, profesinių, vietinių ir nacionalinių interesų: Sutartis turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į jos globalią politinę svarbą, kai prieš 50 metų Europos Bendrijų steigėjai pradėjo šį procesą.

4. EESRK džiaugiasi, kad Europos Parlamento konstitucijos reikalų komisija jo prašo pateikti savo nuomonę dėl Konstitucijos sutarties. Pasinaudodamas šia proga jis stengsis duoti kuo
daugiau naudos aptariant šiuos klausimus:

• Konstitucijos sutarties turinio ir svarbos išsamus išaiškinimas Europos Sąjungos organizuotai pilietinei visuomenei;

¹Žr. OL C10 2004 01 14

rekomendacijos dėl komunikacijos strategijos priėmimo, kad būtų galima sutelkti pilietinę visuomenę palaikyti Konstitucijos sutartį.

2.        IŠSAMUS IŠAIŠKINIMAS

2.1. Konvento metodas — Europos kūrimo demokratizavimo postūmis

2.1.1. Konstitucijos sutartį parengė Konventas, kurio didžiąją dalį sudarė nacionalinių

2.1.2. parlamentų ir Europos Parlamento nariai. Šis sutarties rengimo metodas jau pats savaime yra pažangus, ir kaip toks turi būti pristatytas piliečiams. Pastangos įtraukti pilietines visuomenės organizacijas, organizuojant klausymus bei konsultacijas bei dirbant su socialiniu partneriu bei EESRK pasirinktais stebėtojais, padarę žymią pažangą palyginti su konstitucine praktika daugumoje valstybių narių. Be to, EESRK savo 2003 m. rugsėjo 23 dalis nuomonėje pateikė pasiūlymų, kad ateityje būtų sustiprintas pilietinės visuomenės įtraukimo procesas ^[1]2.

2.1.3. Nepaisant keleto pataisymų, TK neiškraipė teksto, kurį siūlė Konventas. Konstitucijos sutartis remiasi visų politinių jėgų konsensusu: tai yra vertingu demokratišku debatų rezultatas.

2.1.4. Nors Konventas neturėjo steigiamosios galios atsižvelgiant į ES kaip valstybių ir tautų
sąjungos dvigubą prigimtį, Konvento sušaukimas pažymėjo precedento neturintį nutraukimą ankstesnės
praktikos, kuri visiškai neatsižvelgdavo į parlamentų ir civilinės visuomenės nuomonę.

2.1.5. Konstitucijos sutarties atmetimas reikštų taikyto metodo nesėkmę. Dėl to svarbu
stengtis, kad šis metodas būtų įtvirtintas (kaip beje numatyta pačioje Konstitucijos sutartyje).

2.1.6. Dėl šių priežasčių EESRK, kuris perėmė dalį Konvento darbų, palaiko šios sutarties
teisėtumą bei prašo visų Konvento narių ir stebėtojų, kurie pasirašė po tekstu, sekti jo pavyzdžiu.

2.2. Konstitucija - Europos kūrimo istorijos "revoliucija"

2.2.1. Konstitucija siūlo naują Sąjungos funkcionavimo modelį. Ją sudaro trys pagrindinės
dalys, iš kurių pirmosios dvi yra visiškai naujoviškos: pirmoji dalis apibrėžia principus ir vertybes,
kuriomis remiasi Sąjunga, antroji - pagrindines piliečių teises. Trečioji tęsia ir įgyvendina bendrijų
politikas, minimas pirmesnėse sutartyse.

2.2.2. Konstitucija leidžia esamas sutartis pakeisti vieninteliu ir užbaigtu tekstu: dėl to ES
funkcionavimas tampa kiekvienam labiau suprantamas ir aiškesnis.

2.2.3. Konstitucija nepakeičia nacionalinių konstitucijų, bet bendrai su jomis koegzistuoja. Ji galios visoje ES teritorijoje.

2.2.4. Net jeigu Konstitucijos turinį nėra tikslu vadinti „revoliuciniu", pats faktas, kad naujoji sutartis sudaroma konstitucijos forma pažymės naują skyrių Europos Sąjungos tautų kolektyvinėje sąmonėje, siekiant bendrų tikslų ir bendro likimo. EESRK turi plėtoti šią Europos kūrimo pažangą.

2.3. Demokratiškesnė Europos Sąjunga, pripažįstanti piliečius kaip Europos kūrimo valdytojus (sutarties I dalis )

2.3.1. Galutinis Konstitucijos sutarties tikslas yra aiškiai skelbiamas: įtvirtinti politinę Sąjungą Europos piliečių ir valstybių vardu.

2.3.2. Pagrindiniai Europos piliečių lūkesčiams skiriama centrinė vieta Europos Sąjungos siekiuose. Faktiškai „visiškas užimtumas, labai konkurencinga socialinė rinkos ekonomika ir aukštas aplinkos kokybės apsaugos bei gerinimo lygis" yra aiškiai paminėti kaip Europos Sąjungos tikslai. Taip pat Europos Sąjunga siekia pagilinti "ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir solidarumą tarp valstybių narių bei pasiūlyti „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę piliečiams".

2.3.3. Sprendimu priėmimo proceso demokratiškas teisėtumas yra aiškiai pagerintas:

2.3.4. Padidintos Europos Parlamento, kaip vieno iš įstatymų leidėjo, kompetencijos. Ši raida gali sustiprinti piliečių suvokimą apie šios institucijos svarbą.

2.3.5. Naujas vaidmuo, patikėtas nacionaliniams parlamentams, atstoja garantiją prieš atsitiktinius europinio lygio reglamentavimo kraštutinumus. Komisija yra įpareigota juos informuoti apie bet kokią naują iniciatyvą, ir „priešlaikinio perspėjimo mechanizmas" jiems suteiks subsidiarumo principo kontrolės galią.

2.3.4 Nuo šiol piliečiai turės galimybę būti informuoti apie jų vyriausybės užimamas pozicijas Taryboje, nes ji, kaip įstatymų leidėja, įsipareigos dėl skaidrumo.

2.3.6. Pirmą kartą dalyvavimu pagrista demokratija yra pripažįstama kaip Europos Sąjungos funkcionavimo principas, visiškai būtinas atstovaujamai demokratijai:

2.3.7. Išlaikydamos atvirą ir reguliarų dialogą su pilietine visuomene atstovaujančiomis asociacijomis, Europos institucijos turės veikti skaidriau ir suprantamiau. Taigi, suinteresuotų pusių konsultacijų dėka, galima tikėtis išvengti smulkmeniško ar realybėje nepritaikomo reglamentavimo. Komisija taip pat įsipareigos geriau įvertinti ekonominį ir socialinį savo sprendimų tikslingumą regioniniu ir vietos mastu.

2.3.8. Viena iš didžiųjų Konstitucijos naujovių yra gyventoju iniciatyvos teisės įsteigimas. Europos piliečiai, jei jų yra mažiausiai vienas milijonas ir jie atstovauja dideliam skaičiui valstybių narių, nuo šiol galės kviesti Europos Komisija pateikti įstatymų leidimo pasiūlymą, atitinkantį jų lūkesčius.

2.3.9. Atsižvelgiant į socialinio dialogo autonomiją, kaip Europos Sąjungos demokratinio gyvenimo esminis elementas yra patvirtintas socialinių partnerių vaidmuo.

2.3.10. Šios naujosios I dalies įtraukimas turėtų leisti sumažinti demokratijos deficitą besiplečiančioje Europoje.

2.4. Sąjunga, geriau ginanti pagrindines Europos piliečių teises (sutarties II dalis)

2.4.1. Pagrindinių teisių Chartija buvo sudaryta Konvento, kurio demokratinis teisėtumas yra plačiai pripažintas. Visuomeninių organizacijų indelis suvaidino svarbų vaidmenį redaguojant Chartijos tekstą.

2.4.2. Chartija laikoma pažangia, nes ji, be teisių išskaidymo, integruoja visus individualios ir kolektyvinės teisės tipus (civilines ir politines teises bei socialines ir ekonomines teises). Ji suteikia naujovių, pripažindama „šiuolaikiškiausias" piliečių teises (sutikdama su darniu vystymusi, vartotojų apsauga, lyčių lygybe, bioetika, asmens duomenų apsauga ir t.t.).

2.4.3. Pagrindinės piliečių teisės sudaro Konstitucijos sutarties, o ne preambules sudedamąją dalį.

2.4.4. Šis Europos pagrindinių teisių Chartijos įtraukimas į sutartį, primygtinai reikalautas gausybės Europos pilietinės visuomeninių organizacijų, yra labai svarbus, turint omenyje, kad ji nuo šiol jai suteikia privalomąją teisinę galią.

2.4.5. Praktikoje ši pažanga reiškia, kad piliečiai turės naudos dėl geresnės teisinės apsaugos. Faktiškai nuo šiol jie galės remtis Chartija prieš bet kokią nacionalinę jurisdikciją, prieštaraujančią sprendimams, priimtiems Europos institucijų ir valstybių narių, įgyvendinant bendruomeninę teisę.

2.4.6. EESRK, kuris dalyvavo Europos pagrindinių teisių Chartijos parengime, vertina savo indėlį į sutartį kaip didelę fizinių ir juridinių asmenų apsaugos pažangą.

2.5. Sąjunga, kuri savo metodo ir savo politikų dėka gali reaguoti i piliečių siekius (sutarties III dalis)

2.5.1. Egzistuojančios sutartys, ir ypač bendruomeninis metodas, visiškai save pateisino. Dėl to Konstitucijos sutarties trečioji dalis perima pagrindines esančių sutarčių nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos bendrąja politika, išplėsdama kvalifikuotosios balsu daugumos balsavimo taikymą iki dvidešimties sričių, kurias iki tol valdė vienbalsis balsavimas. Be to, ji įtvirtina bendrą sprendimų priėmimą kaip „eilinę įstatymų leidimo procedūrą", faktiškai sustiprinančią Europos Parlamento galią. Vadinasi, dauguma Europos Sąjungos sprendimu, susijusiu su bendrąja politika, galės būti taikomi efektyviau ir demokratiškiau.

2.5.2. Šioje trečiojoje dalyje yra išdėstyti pagrindiniai principai, taikomi sritims, kuriose valstybės narės nusprendė arba bendrai naudoti savo resursus, arba bendradarbiauti. Tačiau politikų turinys nėra pastovus: jis priklauso nuo sprendimų, taigi ir nuo vyriausybių bei Europos Parlamento daugumos valios.

2.5.3. Tai yra taikoma, pavyzdžiui, socialinei politikai, įtraukiant bendrąją nuostatą (vadinama „socialiniu straipsniu"), pagal kurią Europos Sąjunga, kurdama ir įgyvendindama savo politikas, turi atsižvelgti į „reikalavimus, susijusius su aukšto užimtumo lygio skatinimu, adekvačios socialinės apsaugos garantavimu, kova prieš socialinę atskirtį, o taip pat su aukšto švietimo, mokymo ir sveikatos apsaugos lygiu". Ta pati galima pasakyti apie kovą prieš visas diskriminacijos ir atskirties formas, bei apie bendrojo intereso paslaugų vaidmens pripažinimą plėtojant socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje arba netgi, kaip tai jau yra Sutartyje pažymėta, apie atsižvelgimą į aplinkosauginę dimensiją bei vartotojų apsaugos reikalavimus.

2.5.4. Sunkumas, pritaikant Konstitucijos sutartį piliečiams, yra tas, kad jie yra pratę būti konsultuojami dėl vadovavimo veiksmų, politinių projektų ir net dėl funkcionavimo schemos. Tam, kad jie būtų sutelkti, būtina pradėti debatus apie tai, ką piliečiai ir valstybės narės nori daryti dabar, nes principai, vertybės, tikslai ir funkcionavimo taisyklės yra aiškiai išdėstytos Konstitucijoje.

2.5.5. Štai kodėl jau šioje stadijoje EESRK nori įtvirtinti ryšį tarp Konstitucijos sutarties ir Lisabonos strategijos, kuri po pusės įgyvendinimo termino netrukus bus peržiūrėta. Ši strategija turėtų būti pristatyta debatuose, nes ji suteikia ateities viziją kiekvienam Europos piliečiui: konkurencingumas, visiškas užimtumas, žinių dalijimasis, investicijos į žmogiškąjį kapitalą, augimas, kartu ir gyvenimo aplinkos bei kokybės apsaugojimas plėtojant darnų vystymąsi. Šiuo metu šios strategijos įgyvendinimas sustojęs, nes jos įgyvendinimo priemonės yra neefektyvios, taip pat chroniškai trūksta piliečių ir visuomenės vienybės. Vadinasi, naujas impulsas su naujomis ES iniciatyvomis yra būtinas šioje stadijoje, kad būtų pateiktas patikimas ekonominis ir socialinis Europos Sąjungos projektas.

2.5.6. Savo nuomonėje³ Europos Tarybai EESRK prašo, kad Lisabonos strategijos peržiūra po pusės įgyvendinimo termino būtų pateikta piliečiams ir visuomenės veikėjams. Šis terminas turi būti galimybė, kurios negalima praleisti, kad jiems būtų duotas aiškus politinis pareiškimas dėl Europos Sąjungos projekto turinio.

2.5.7. Būtina pažadinti piliečių sąmoningumą,kad Konstitucijos demokratinės pažangos dėka jie turi galimybę patys nuspręsti, koks bus Europos Sąjungos politikų ir veiksmų turinys, atspindintis jų lūkesčius. Pasakyti „ ne " Konstitucijos sutarčiai reikštų palikti tokius susitarimus, kokie jie yra.

³ Europos ekonomikos ir socialiniu reikalu komiteto nuomone Europos Tarybai dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo pusiaukelėje peržiūros (Nr. 1438/2004).

2.6. Europos pilietinės visuomenės sutelkimas už Konstitucijos sutarties pažangą, kad įveiktume trūkumus

2.6.1. Tai nereiškia, kad turime nutylėti Konstitucijos sutarties tokios, kokia ji buvo priimta, trūkumus. Į ženklų skaičių pilietinės visuomenės prašymų negalėjo atsižvelgti Konventas ir dar mažiau - TK. Savo 2003 m. rugsėjo 24 dalis nuomonėje⁴ EESRK parodė visą eilę Konstitucijos sutarties silpnų vietų, būtent:

2.6.1.1. Veikiančių nuostatų nepakankamumas dalyvavimu pagristos demokratijos principo įgyvendinimui. Dėl šios priežasties EESRK vaidmuo nebuvo reikiamai sustiprintas, kad užtikrintų efektyvų viešą dialogą.

2.6.1.2. Nuostatų trūkumas, pripažįstant organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį, įgyvendinant subsidiarumo (būtent subsidiarumo funkcionavimo) principą jo taikymo protokole.

2.6.1.3. ES valdymo silpnumas, sprendžiant ekonomines politikos ir užimtumo klausimus, o taip pat trukumas taisyklių, numatančiu konsultacijas su Europos Parlamentu ir EESRK šiose srityse, susijusiose pirmiausia su pilietines visuomenes veikėjais.

2.6.1.4. Nenumatytas joks reikalavimas privalomai konsultuotis su EESRK dėl vienodo traktavimo (nediskriminuojančio) principo taikymo, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos politikos bei kultūros klausimais, nepaisant Komiteto kompetencijos šiose srityse.

2.6.2. Ar reikia dėl to atmesti sutartį? EESRK mano, tai tik pablogintų situaciją ir duotų neigiamą signalą Europos kūrimui tiek Europos Sąjungos viduje, tiek jos išorėje, kur priešiškos arba konkuruojančios jėgos nepraleis progos pasidžiaugti šia nesėkme. Jis mano priešingai, kad yra įmanoma padidinti pasiūlytos institucines sąrangos vertę ir ja pagerinti veikiančiomis priemonėmis:

2.6.2.1. Dalyvavimu pagrįstos demokratijos priemones turėtų būti aptartos pranešimų serijoje, apibrėžiančioje EESRK konsultacijų metodus ir vaidmenį.

2.6.2.2. Europos įstatymo, aprašančio gyventojų iniciatyvos teisės įgyvendinimo procedūras, turinys turėtų būti aptartas su pilietine visuomene. Dėl to EESRK gali būti paprašytas parengti tiriamąją nuomonę šiuo klausimu. Be to, jis galėtų suteikti savo palaikymą iš pilietinės visuomenės kylančioms iniciatyvoms.

2.6.2.3. Pagrindinėms Europos Sąjungos strategijoms, skatinančioms augimą, užimtumą ir darnų vystymąsi, turėtų būti taikomas dalyvavimu pagristos demokratijos principas.

2.6.3. Be to, priimtos Konstitucijos sutarties kontekste, visada vienodai svarbu informuoti piliečius apie mechanizmus, kurie gali suteikti lankstumo ir atverti kelią pažangai be minėtos sutarties peržiūros.

2.6.3.1. Valstybės narės, norinčios eiti toliau europinės integracijos proceso keliu, galės lengviau įtvirtinti tvirtesnį bendradarbiavimą tarp savęs.

2.6.3.2. Jei visos valstybės narės parodys politinę valią, bus įmanoma pagilinti integraciją ypatingose srityse, kuriose sprendimai buvo priimami vienbalsiai, pavyzdžiui, mokesčių sistemoje arba socialinėje politikoje. "Liepto sąlyga" faktiškai leidžia praplėsti kvalifikuotosios daugumos balsavimą šiose srityse.

2.6.4. Pasirinkdama pradėtą kritišką ir konstruktyvų veikimo būdą, organizuota pilietinė visuomenė prisidės prie piliečių gero informavimo ir palaikys spaudimą vyriausybėms. Blogiausia įvyktų, jei politikams būtų patvirtinta plačiai paplitusi klaidinga idėja, kad Europos kūrimas nedomina piliečio. Idėja visiškai klaidinga, nes piliečiai labai daug tikisi iš Europos ir būtent, kad ji gerina jų kasdienybę, suteikdama naują jų ateities viziją.

2.6.5. EESRK mano, kad Konstitucijos sutarties priėmimas pats savaime nėra pabaiga. Jis suteikia galimybę sustiprinti dalyvavimu pagristą demokratiją. Priešintis Sutarčiai reikštų išsižadėti pažangos, kurią visuomenė gavo Konvento metodu.

3. EFEKTYVI KOMUNIKACIJA

EESRK mano, jog komunikacijos strategijos kokybė bus lemiamas veiksnys, apspręsiantis, ar Europos gyventojai priims Konstitucijos sutartį. Vadinasi, kad garantuotų šios strategijos efektyvumą, rekomenduojamas pragmatiškas ir profesionalus požiūris. EESRK rekomenduoja papunkčiui išdėstyti komunikacijos strategiją paremta toliau pateiktais penkiais veiksmais:

3.1. Priemonių nustatymas: informacijos priemonės ir finansavimas

3.1.1. Konstitucijos sutarties sudėtingumas reikalauja informacijos priemonių, kurios galės būti naudojamos paruošimo organizuoti kampanijas ar debatus komunikacijos proceso metu.

3.1.2. Valstybėms narėms, naudojantis Europos Parlamento informacijos biurų ir Europos Komisijos delegacijos parama valstybėje narėje, reikės iš naujo sugalvoti šias informacijos priemones ir padaryti jas prieinamas.

3.1.3. Šios priemonės galėtų būti paskaitų ciklas apie Konstitucijos sutartį, pritaikytas skirtingoms kiekvienos valstybės narės gyventojų suinteresuotoms kategorijoms. Kuo šios priemonės bus „labiau apgalvotos", tuo efektyviau jos galės būti naudojamos žiniasklaidos, pilietinės visuomenės organizacijų, politinių grupių ir regionų bei vietos valdžios institucijų, kad paskleistų informaciją ir sutelktų piliečius.

3.1.4. Tinkamu finansavimo priemonių įgyvendinimas yra būtinas komunikacijos strategijos įgyvendinimui, išpildant piliečių lūkesčius.

3.2. Komunikacijos kampanijų organizavimas žiniasklaidos priemonėmis ir artimais piliečiui kanalais

3.2.1. Vieną kartą įgyvendinus šias priemones, žiniasklaida, regionų ir vietos valdžios institucijos, politinės grupės ir pilietinės visuomenės organizacijos turės galimybę suvaidinti savo informacijos perteikėjo vaidmenį. Jie galės perduoti aiškius ir pritaikytus atsiliepimus, siekdami patenkinti savo vietines auditorijos interesus dėl Konstitucijos sutarties svarbos.

3.2.2. Pirmą kartą kiekvienos valstybės narės viduje bus naudinga apibrėžti, kaip Konstitucijos sutartis buvo suvokta skirtingų gyventojų kategorijų, kad būtų galima apmastyti perduodamų atsiliepimų turinį. Kaip šių išvadų rezultatas, atsiliepimai turės tikslą peržengti jaučiamas piliečių baimes ir pateikti atitinkamus atsakymus į jų lūkesčius.

3.2.3. Atsiliepimų skleidėjai ir komunikacijos palaikymas taip pat turės būti pasirinkti rūpestingai. Įtrauktų veikėjų įvairovė yra būtina, kad užtikrintų pliuralistinį kampanijos charakterį. Jų artimumas piliečiams taip pat padės perduotų atsiliepimų patikimumui ir priėmimui, todėl kyla veiksmų, vykdomų vietiniu ir regioniniu mastu, poreikis.

3.2.4. EESRK Europos Parlamentui rekomenduoja, jog kiekvienoje valstybėje narėje darbo grupės būtų kuriamos kartu su institucinės komunikacijos profesionalais, kad būtų teikiami konkretūs pasiūlymai vyriausybėms dėl būtinų veiksmų ir priemonių, užtikrinančių efektyvią komunikacijos kampaniją valstybėse narėse. EESRK yra pasirengęs pateikti savo ekspertizę šioje srityje ir savo paramą valstybėse narėse, nacionaliniuose ESRK arba panašiose institucijose.

3.3. Organizuoti atvirus debatus visiems piliečiams, kad butu pradėti idėjų mainai ir kad būtų leista susidaryti įsitikinimams

3.3.1. Komunikacijos kampanijos turėtų vesti link atviro vertingo dialogo su piliečiais. Faktiškai piliečiams turi būti pasiūlyta galimybė klausti ir susipažinti su įvairiais argumentais, kad suformuotų apie juos savą nuomonę.

3.3.2. Šis dialogas bus įmanomas tik decentralizuotų debatų būdu. Todėl kuo arčiau piliečio perteikta informaciją, tuo ji geriau leis atsiliepti į jo lūkesčius, atsakyti į klausimus ir garantuoti demokratinį debatų charakterį.

3.3.3. Logistikos palaikymas šioms iniciatyvoms turi būti suteiktas nacionalinių ir europinių institucijų. Nacionaliniai ESRK arba panašios institucijos galėtų koordinuoti debatus nacionaliniu mastu paskirdamos kalendoriuje pasirodymo dienas ir darydamos pakaitas su Europos ESRK, kurie galėtų jas aprūpinti dokumentacija ir suderinti ja su pranešėjais.

3.3.4. Kad būtų užtikrintas šių iniciatyvų tikrasis nuoseklumas, EESRK Europos Parlamento ir Europos Komisijos prašo, jog organizuotos pilietinės visuomenės atstovų iniciatyvos gautų naudos iš to paties palaikymo kaip ir išrinktieji bei Europos, nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios atstovai pagal priemonę „1000 debatų dėl Europos". Visuomenės dalyvavimas negali likti nuošalyje.

3.3.5. EESRK Europos Parlamento prašo, kad svarbi Europos Sąjungos komunikacijos biudžetų dalis būtų paskirta Konstitucijos sutarties debatams, juos papildant nacionalinių ir vietos valdžios institucijų resursais ir nuosavomis visuomenes priemonėmis.

3.4. Suteikti europini mastą debatams ir ratifikacijai

3.4.1. Būtina išvengti, kad Konstitucijos sutarties priėmimas Europos gyventojų nebūtų nulemtas vien tik vidaus politikos klausimu.

3.4.2. Šiame kontekste EESRK rekomenduoja suteikti debatams ir Konstitucijos sutarties
ratifikavimui tikra transnacionalinį mastą.

3.4.2.1 Viena vertus, Europos institucijos turėtų prisidėti prie politinių judėjimų, regionų ir vietos valdžios bei visuomeninių organizacijų komunikacijos veiksmų koordinavimo. Faktiškai tiktų palaikyti geros praktikos mainus šioje srityje ir sutelkti pastangas. EESRK galėtų, pavyzdžiui, palengvinti geros praktikos bei patirties mainus europiniu lygiu tarp visuomeninių organizacijų, kurios įsipareigotų komunikacijos veiksmams. Lygiai taip pat galėtų būti sukurta karštos informacijos surinkimo sistema, leidžianti europiniu lygiu įvertinti pasiūlymus, kritiką ir rekomendacijas, suformuluotas pilietinės visuomenės organizuotų debatų metu. Pagaliau jis suteiktu savo palaikymą
iniciatyvoms be sienų arba tarp įvairių šalių.

3.4.2.2 Kita vertus, EESRK palaiko Europos Parlamento konstitucijos reikalų komisijos pasiūlymą, kiek įmanoma labiau koncentruoti ratifikacijas į apytikslę datą (pavyzdžiui, gegužės 8 ar 9 dalis)

3.4.3. EESRK pasisako už aktyvų Europos institucijų dalyvavimą ir Konstitucijos sutarties komunikacijos strategijos parengimą bei įgyvendinimą. Svarbu veikti darniai, kartu su valstybėmis narėmis ir duoti stiprų bei pozityvų Europos signalą piliečiams.

3.4.4. Iš savo pusės EESRK įsipareigoja perduoti Europos pilietinei visuomenei aiškius atsiliepimus apie Konstitucijos sutarties demokratinę pažangą, būtent dėl pilietiškumo ir dalyvavimo.

2004 m. spalio 28 dalies Briuselis

Europos ekonomikos ir                                       Europos ekonomikos ir

socialinių reikalų komiteto                                   socialinių reikalų komiteto

pirmininke                                                generalinis sekretorius

Anne-Marie SIGMUND                                     Patrick VENTURINI

• [1] ² Žr. pastaba 1psl. apačioje

REGIONŲ KOMITETO NUOMONĖ

CONST-019

2004 m. lapkričio 17 dalies Briuselis

Regionų komiteto

2004 m. lapkričio 17 dalis

NUOMONĖ

dėl

Sutarties dėl Konstitucijos Europai

____________

REGIONŲ KOMITETAS,

Atsižvelgdamas į Europos Parlamento Konstitucijos reikalų komiteto pranešimo projektą dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai (PE 347.119)

Atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 14 dalis Europos Parlamento sprendimą pasitarti su juo šiuo klausimu pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio ketvirtąją pastraipą;

Atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Konstitucijos priėmimo, kurią 2004 m. spalio 29 dalis pasirašė valstybių ar vyriausybių vadovai (CIG 87/2/04 rev 2, CIG 87/04 priedas 1 rev 1 ir priedas 2 rev 2),

Atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 14 ir 15 dalis Europos Vadovų Tarybos Laekene pirmininkavimo išvadas, o ypač į Laekeno deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities,

Atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 17 ir 18 dalis Europos Vadovų Tarybos Briuselyje pirmininkavimo išvadas,

Atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl RK pasiūlymų Tarpvyriausybinei konferencijai (CdR 169/2003 fin1.), komiteto nutarimą dėl Rekomendacijų Europos Konventui (CdR 198/2003 fin2), komiteto nutarimą dėl TVK išdavų (CdR 22/2004 fin3), o taip pat komiteto deklaraciją dėl Sąjungos konstitucinio proceso (CdR 77/2004),

Atsižvelgdamas į komiteto nuomonę dėl regioninių vyriausybių atstovų dalyvavimo Europos Sąjungos Tarybos darbe, o taip pat dėl RK atstovų dalyvavimo neoficialiuose Tarybos posėdžiuose (CdR 431/2000 fin4),

Atsižvelgdamas į komiteto nuomonės projektą (CdR 354/2003 rev. 1), kurį 2004 m. rugsėjo 21 dalis patvirtino Konstitucinių reikalų ir Europos valdymo komisija (pranešėjai: p. Franz Schausberger, Zalcburgo žemės atstovas Regionų komitete (Austrija-ELP) ir p. Lord Tope, Londono tarybos narys (JK/ELDR),

1) Kadangi Laekeno deklaracijos dvasia ir valstybių ar vyriausybių vadovų prisiimti įsipareigojimai buvo suteikti Sąjungai konstitucinį pagrindą, užtikrinti didesnę demokratiją, teisėtumą, skaidrumą ir veiksmingumą, kad pasirengti sutikti išsiplėtusios Europos demokratinį iššūkį;

2) Kadangi Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos valdymo pripažįstama, kad ES perėjo į daugialygę valdymo sistemą, o tai būtinai lemia didesnio vaidmens ir didesnės pagarbos teikimą vietos ir regioninių valdžios sferų galioms;

3) Kadangi Konstitucinė Sutartis nustato subsidiarumo principo taikymo ir užtikrinimo konstitucinį pagrindą, kartu apsaugodama valstybių narių, regionų ir vietos valdžios prerogatyvas ir atsižvelgdama į Sąjungos įstatymų administracinį ir finansinį poveikį regiono ir vietos valdžiai;

4) Kadangi naujo ex ante politikos stebėsenos mechanizmo, kuris pirmą kartą per visą Europos integracijos istoriją susieja nacionalinius parlamentus, o kur taikytina – įstatymų leidžiamąsias galias turinčius regioninis parlamentus – su Europos įstatymų leidybos procesu, ir Regionų komiteto įtraukimas į ex post priežiūrą, yra esminė Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo naujovė;

5) Kadangi yra svarbu nustatyti pusiausvyrą tarp subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi ir efektyvių Sąjungos veiksmų poreikio;

6) Kadangi Europos Parlamento pranešime pripažįstamas RK indėlis į konstitucinį procesą, ypač jo vietos ir regioninės valdžios institucijų atstovo Europos Konvente kompetencija.

2004 m. lapkričio 17 – 18 dalis savo 57-ojoje plenarinėje sesijoje (2004 m. lapkričio 17 dalis posėdyje) patvirtino šią nuomonę:

1. Regionų komiteto požiūriai

Regionų komitetas

(a) Konstitucinis procesas

1.1 sveikina pirmininkaujančią Airiją dėl pasiekimų sėkmingai vadovaujant ir užbaigiant Tarpvyriausybinę konferenciją (TVK) savo kadencijos metu;

1.2 prisimena jos indėlius į konstitucinį procesą, kaip pateikė RK stebėtojų delegacija Europos Konvente, ir bendrus veiksmus bei iniciatyvas su Europos regionų vietos valdžios asociacijomis, pirmiausia sutelkiant dėmesį ties subsidiarumo mechanizmu ir regionų ir vietos valdžios matmeniu Konstitucijoje; sveikina, kad Tarpvyriausybinė konferencija priėmė atitinkamus Europos Konvento pateiktus pasiūlymus;

1.3 dar kartą pabrėžia savo paramą konstituciniam procesui, ypač jo daliai Konvento metu, kuri buvo atvira, pagrista dalyvavimu ir viską apimanti; mano, kad Konventas pripažino, tačiau nepakankamai įvertino vietos ir regioninės valdžios vaidmenį ir vietą Europos integracijos procese, kas ypač akivaizdu dėl pusės dienos trukmės sesijos surengimo šiuo klausimu; apgailestauja, kad Konventui nebuvo suteikta daugiau laiko giliau aptarti Konstitucijos III dalies nuostatas, nes III dalis ne visada atitinka I dalyje nustatytą kompetencijos sričių sistemą.

1.4 pritaria Europos Parlamento paramai rengiant Konstitucinę sutartį, kad būtų išsamiau pripažįstamas vietos ir regioninės valdžios institucijų institucinis ir politinis vaidmuo Bendrijos sprendimų procese (žr. p. Napolitano pranešimą apie regioninės ir vietos valdžios institucijų vaidmenį kuriant Europą ir p. Lamassoure pranešimą apie kompetencijos sričių pasidalijimą tarp ES ir valstybių narių);

(b) Sutartis

1.5 mano, kad Sutartis yra Europos Sąjungai teigiamas žingsnis pirmyn, nustatantis daugelį Sąjungos veiksmingam valdymui reikalingų tvarkų;

1.6 mano, kad ir aiškaus ryšio tarp ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo (Straipsniai I-11.3 ir I-14), o taip pat horizontalios socialinės sąlygos nustatymas, kuria remiantis Sąjunga turi atsižvelgti rengdama ir įgyvendindama politikos kryptis, reikalavimus, susijusius su aukštesnio lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kovos su socialine atskirtimi ir aukšto lygio lavinimu, profesiniu mokymu ir žmonių sveikatos apsauga (Straipsnis III-2bis), užtikrins tinkamą teisinį pagrindą plėtojant Europos socialinį modelį ir tvarumą, kaip nustatyta Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulėje ir Europos Sąjungos siekiniuose [straipsnis I-3(3)];

1.7 sveikina Pagrindinių teisių chartijos teksto įtraukimą į Sutartį, kas piliečiams suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo dėl jų teisių, kylančių iš Sąjungos pilietybės, o taip pat užtikrins teisingesnę ir labiau socialią Europą;

1.8 apgailestauja dėl nacionalinio veto nustatymo daugelyje sričių, ir mano, kad tai taps bereikalinga kliūtimi veiksmingam sprendimų priėmimui;

1.9 tačiau sveikina nuostatą dėl Tarybos vieningų veiksmų sudarant tarptautines sutartis dėl prekybos kultūra, audiovizualinėmis, socialinėmis, švietimo ir sveikatos paslaugomis [straipsnis III-217];

1.10 sveikina nuostatas dėl įprastinių įstatymų leidybos procedūrų taikymo Konstitucijos III daliai [straipsnis IV-7a];

1.11 mano, kad Sutartis užtikrina aiškesnį galių Sąjungoje apibrėžimą ir pasidalinimą, jos instrumentų supaprastinimą bei demokratinio teisėtumo stiprinimą, sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir jos institucijų veiksmingumą, o taip pat Sąjungai užtikrina jos plėtrai naujomis kryptimis reikiamą lankstumą;

(c) Subsidiarumas ir valstybių narių vietos ir regionų valdžios vaidmuo

1.12 sveikina naują subsidiarumo principo apibrėžimą ir Regionų komiteto dalyvavimą subsidiarumo principo taikymo ex-post stebėsenos procese; [Subsid-straipsnis 8]; sveikina taip pat tai, kad gaus iš Komisijos ataskaitą apie Konstitucijos I-11 straipsnio taikymą (subsidiarumas ir proporcingumas) kartu su kitomis institucijomis ir valstybių narių nacionaliniais parlamentais [Subsid-straipsnis 9]; apgailestauja tačiau, kad proporcingumą principą reglamentuojančios nuostatos yra mažiau išsamios už reglamentuojančias subsidiarumą;

1.13 sveikina nuorodą į vietos ir regionų savivaldą [straipsnis I-5 ir dalis II-preambulė], visuotinės demokratijos Sąjungoje pripažinimo svarbą [straipsnis I-46.(3)], o taip pat atstovaujamų asociacijų vaidmenį Sąjungos demokratiniame gyvenime [straipsnis I-47(2)]; apgailestauja tačiau, kad Antraštiniame skyriuje VI („demokratinis Sąjungos gyvenimas“) [straipsnis I-46], liečiančio atstovaujamosios demokratijos principą, nėra nuorodos į RK, atižvelgiant, kad jo nariai atstovauja demokratinį artumo principą Sąjungos širdyje;

1.14 mano, kad vietos ir regioninio matmens pilnesnis pripažinimas naujoje Sąjungos architektūroje pagerins jos veiksmingumą ir ryšius su piliečiais: Europos integracija turėtų apimti politinių sprendimų priėmimą, kur atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios požiūrius, nes būtent šios valdžios struktūros yra atsakingos už didelės dalies ES įstatymų ir politikos perkėlimą ir įgyvendinimą, o taip pat yra arčiausiai piliečių, todėl gali svariai prisidėti prie Sąjungos teisės kokybės; [straipsnis I-5] tačiau pareiškia, kad konsultavimas negali pakeisti vietos ir regionų valdžios atsakomybės ir atskaitomybės jų atitinkamų kompetencijos ribose, kas turi būti gerbiama; joms turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad jos gali, pagal atitinkamų valstybių narių vidaus nuostatas, pasiekti numatytų veiksmų siekinių pakankamą lygį.

1.15 sveikina nuostatą, kad Sąjunga gerbs valstybių narių nacionalinius identitetus ir pamatines struktūras, tame tarpe teisę į vietos ir regionų valdžias ir jų esmines valstybės funkcijas [straipsnis I-5], ypač pabrėžiant teritorijos integralumo saugojimą, viešosios tvarkos palaikymą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą, nes tai gali tapti raktu į demokratiškai įteisintos vietos ir regionų valdžios atsakomybės ir atskaitomybės išlaikymą;

1.16 sveikina tai, kad Sutartis apsaugo regioninių ministrų teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose savo valstybės narės vardu, kaip tai patvirtina EB Sutarties 203 straipsnio tekstas straipsnyje I-23 (2); ragina valstybes nares užtikrinti vidaus struktūras ir mechanizmus, kurie įtrauktų regionų ir vietos valdžias į valstybių narių vykdomą Europos politikos formavimą, o taip pat užtikrinti regionų, kurie pavaldūs regiono ir vietos valdžiai, dalyvavimą Tarybos struktūrų naujame režime;

1.17 sveikina reikalavimą dėl nuodugnesnės konsultacijos etape prieš priimant įstatymus - kad vietos ir regionų valdžia galėtų pilnai dalyvauti Europos sprendimų priėmimo procese, kuriame jos yra atsakingos už perkėlimą ir/ar įgyvendinimą, jos turi būti informuojamos apie dabartinius įvykius; tai yra dvipusis procesas, kuriame konsultacija gali Komisijai suteikti išsamesnę informaciją apie vietos ir regionų matmenį, taip užtikrinant geresnę įstatymų leidybą. [Subsid-straipsnis 2]

1.18 ragina pradėti tikrą dialogą ir svarstyti pagrindines temines sritis naujos Komisijos kadencijos pradžioje;

1.19 skubina dėl patobulintų tiesioginių konsultacijų valstybėse narėse tarp nacionalinių parlamentų bei vietos ir regionų valdžios, kuri atsakinga už Sąjungos įstatymų perkėlimą ir/arba įgyvendinimą;

1.20 sveikina Sutarties reikalavimą, kad Europos Komisija iš anksto įvertintų savo pasiūlymų įstatymų leidybai finansines ir administracines pasekmes, ir mano, kad tai turėtų apimti ir poveikio vietos ir regionų valdžioms įvertinimą, atsižvelgiant, kad jos dažnai yra toji valdymo sfera, kuri galiausiai atsakinga už naujų ES iniciatyvų pristatymą ir įgyvendinimą; kviečia Europos Parlamentą panašiai įvertinti savo įstatymų leidybos pataisų poveikį [Subsid-straipsnis 4]

1.21 pripažįsta platų ir vertingą aptarimą, kuris vyko RK subsidiarumui skirtoje konferencijoje Berlyne 2004 m. gegužės 27 dalis; supranta, kad nuodugnesnis svarstymas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ir įvertinimo bus pateiktas būsimoje RK nuomonėje;

(d) Politika

1.22 sveikina teritorinės sanglaudos ir, įvairių vietovių, paženklintų sunkios padėties regionuose, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys, įtraukimą į Sąjungos siekinių tarpą; apgailestauja, kad Sutartyje nėra nuorodos į tarpsieninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, o taip pat nėra suteikiamas nei aiškus teisinis instrumentas, nei aiškūs teisiniai pagrindai miestų dvynių programos ar kitokio bendradarbiavimo finansinei paramai [straipsnis III-220-224] – Europa turi senas trans-sieninio ir tarpregioninio bendradarbiavimo, kuris yra vienas ir Europos integracijos socialinių ir kultūrinių pagrindų, įgyjantis vis didesnę svarbą naujos kaimynystės politikos potekstėje, tradicijas. Todėl teisinis pagrindas yra būtinas, kad Sąjunga galėtų vykdyti tokį bendradarbiavimą..

1.23 sveikina, kad Sutartis numato, jog valstybės narės – ir sudedamosios valdymo sferos - teiktų, užsakytų ir finansuotų viešąsias paslaugas;

1.24 sveikina kultūrinei ir kalbinei įvairovei išreikštą pripažinimą, nes tai padės išsaugoti ir skatinti vietos ir regioninį paveldą ir identitetą, o taip pat kovoti su Europos kultūros homogenizacija; [straipsniai I-3 & III-280]

1.25 pažymi paramos, koordinavimo ar papildomų veiksmų Sąjungos lygmenyje įtraukimą sporto [straipsnis III-182], turizmo [straipsnis III-281] ir civilinės saugos [straipsnis III-284] srityse, kur vietos ir regionų valdžia atlieka svarbius vaidmenis, bei ragina Komisiją bendrai pasinaudoti Europos rėminiais įstatymais;

1.26 mano, kad kompetencijos kultūros, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų srityse suteikimas Europos Sąjungai turi būti atidžiai stebimas atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams atžvilgiu ir rekomenduoja, kad Komisija bendrai naudotųsi Europos rėminiais įstatymais, o nacionalinei, regionų ir vietos valdžioms palikdama teisę pasirinkti formą ir būdus norimų rezultatų pasiekimui;

(e) Regionų komitetas

1.27 apgailestauja, kad TVK nesustiprino Regionų komiteto institucinio statuso, tvirtai nenustatant privalomų konsultacijų sričių konstitucinės architektūros rėmuose ir nesustiprinant jo parariamojo vaidmens, pavyzdžiui: pasidalintos kompetencijos srityse, dėl priemonių koordinuoti ekonomikos ir užimtumo politiką, o taip pat paramos, koordinavimo ar papildomų veiksmų srityse;

1.28 sveikina teisės pradėti procesą ginant savo prerogatyvas Teisingumo teisme suteikimą Regionų komitetui dėl subsidiarumo principo pažeidimo [straipsnis III-270]. Bet Komitetas apgailestauja, kad Vadovu Taryba nesuteikė įstatymus leidžiantiems regionams galimybės pradėti procesą ginant savo įstatymų leidybos prerogatyvas Teisingumo teisme.;

1.29 sveikina patvirtinimą, kad kadencijos trukmė bus pratęsta iki 5 metų, kuri savo ruožtu gali sutapti su Parlamento ir Komisijos kadencijomis [straipsnis III-386].

2. Regionų komiteto rekomendacijos

Regionų komitetas

(a) Sutarties ratifikavimas

2.1 ragina Europos Parlamentą pritarti Konstitucinei Sutarčiai ir pritaria Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto iniciatyvai tartis su RK dėl nuomonės dėl Konstitucinės sutarties projekto;

2.2 pritaria Europos Parlamento vertinimui dėl nepaneigiamos demokratinės pažangos, kurią lėmė Konstitucinė sutartis;

2.3 ragina valstybių narių nacionalinius ir regioninius parlamentus, kur taikytina, ratifikuoti Konstitucinę Sutartį;

2.4 remia Europos Parlamento politines pastangas konsoliduoti konstitucinį procesą pabrėžiant šios Konstitucijos teigiamas puses, o svarbiausia Regioninės plėtros komiteto pasiūlymus;

2.5 prašo sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad būtų parengta bendra informacijos teikimo strategija, siekiant viešai paskelbti ir aiškinti Sutartį dėl Konstitucijos Europai plačiajai visuomenei, ypač atsižvelgiant į artėjantį Sutarties ratifikavimą.

2.6 įsipareigoja dalyvauti šioje strategijoje ir skatinti eilinių piliečių supratimą apie Sutartį ir siekti jų pritarimo, o taip pat siekti to paties iš jų narių ir valdžios bei atstovaujamųjų struktūrų;

2.7 pritaria iniciatyvai „1000 diskusijų Europai“ ir patvirtina savo norą aktyviai dalyvauti Europos piliečių supratimą gilinančioje kampanijoje, per vietos ir regioninės valdžios institucijų tinklą ir ragina Europos Parlamento narius bei išrinktus vietos ir regioninės valdžios atstovus prisidėti prie jėgų, reklamuojančių būsimą Konstituciją Europai ir prisidėti prie politinių ir demokratinių debatų, vyksiančių ratifikavimo proceso metu;

(b) Sutarties įgyvendinimas

2.8 tikisi, kad, priėmus Konstitucinę sutartį, iš tikrųjų pagerės Sąjungos demokratinis gyvenimas ir darbas;

2.9 įsipareigoja įvertinti Komitetui tenkančias naujas teises ir pareigas bei imtis reikiamų pasiruošimų ir vidinės reorganizacijos, veiksmingai ir našiai reaguojant į padidėjusią atsakomybę;

2.10 atkreipia Europos Parlamento dėmesį į keletą Konstitucinės sutarties poveikių ir ragina Parlamentą remti RK, pirmiausia atsižvelgiant į:

– kokybinį RK dalyvavimą Sąjungos politiniame gyvenime ir Bendrijos sprendimų priėmimo procese;

– veiksmingą ir sėkmingą Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą ex-ante politinių konsultacijų ir ex-post teisinės stebėsenos atžvilgiu;

– vietos ir regioninės valdžios institucijų kompetencijos sričių laikymąsi pagal naują subsidiarumo principo apibrėžimą ir naują kompetencijos sričių paskirstymą Europos Sąjungoje;

– teritorinės sanglaudos kaip naujo Sąjungos tikslo pripažinimą ir naujajame protokole dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos nurodytų įsipareigojimų laikymąsi;

– tarpvalstybinio ir regionų bendradarbiavimo kaip integruojančio veiksnio Europos Sąjungoje skatinimą, nepaisant trūkstamo teisinio pagrindo, ypač, kai kalbama apie Sąjungos ambicijas, palyginti su kaimynystės politika;

– pagarbą kultūros ir kalbų įvairovei, kai ši nuostata buvo įtraukta į naujų Bendrijos tikslų sąrašą.

2.11 drąsina Europos Parlamentą kuo labiau naudotis galimybe konsultuotis su RK, kaip numatyta Konstitucinėje Sutartyje [Straipsnis III-388], kad būtų pasiektas didesnis supratimas apie vietos ir regionų matmenį;

2.12 prašo, kad tais atvejais, kai pagal Konstitucinę Sutartį privaloma konsultuotis su komitetu, institucija, kuri konsultavosi su komitetu, nurodytų papunkčiui kodėl neįgyvendino komiteto rekomendacijų;

2.13 prašo būti įtrauktas į subsidiarumo principo gynybą kartu su nacionaliniais parlamentais šešių savaičių įspėjimo laikotarpyje, o taip pat turėti teisę pateikti pagristą nuomonę, jei pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, ir todėl būtina į tai atsižvelgti [Subsid-straipsnis 6];

2.14 ragina nacionalinius parlamentus reguliariai ir veiksmingai kalbėtis su vietos ir regioninio lygio atstovais, kurie gerai išmano klausimų įvairovę ir atsako už jų sprendimą, o taip pat prižiūri, kaip yra taikomas subsidiarumo principas;

2.15 ragina nacionalines vyriausybes ir parlamentus perkelti ES „sisteminio dialogo“ dvasią ir filosofiją į savo šalių vidaus procedūras, kur jų dar nėra, įtraukiant regionų ir vietos valdžios atstovus į įstatymų leidybos pasiūlymų nagrinėjimą;

2.16 ragina Europos Komisiją pateikti Regionų komitetui ataskaitą apie straipsnio I-8 (pilietybė) taikymą, ypač todėl, kad jis reglamentuoja teisę dalyvauti ir balsuoti savivaldos rinkimuose [straipsnis III-13]

2.17 atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas didinti Regionų komiteto dabartinį patariamąjį vaidmenį taikant horizontalią sąlygą, numatančią, kad su RK bus tariamasi bendrai kompetencijai priklausančiais klausimais, dėl priemonių, skirtų koordinuoti ekonominę ir užimtumo politiką, ir srityse, kurios paremia, koordinuoja arba papildo priemones, nebuvo priimtas, Regionų komitetas ragina Europos Komisiją konsultuotis dėl visų iniciatyvų srityse, kur pasireiškia vietos ar regionų matmuo ar kompetencija, kur privalomas konsultavimas nėra numatytas Konstitucinėje Sutartyje. Šios sritys inter alia apima: teisės aktus dėl principų ir sąlygų apibrėžimo, ypač dėl ekonominių ir finansinių, kurios sudaro galimybę bendrojo ekonominio intereso tarnyboms teikti savo paslaugas [straipsnis III-122]: paslaugų liberalizavimo [straipsnis III-147]; netiesioginių mokesčių įstatymų harmonizacijos [straipsnis III-171]; įstatymų derinimo vidaus rinkos srityje [straipsniai III-172, III-173] a); valstybės paramos [straipsniai III-167, III-168, III-169]; žemės ūkis, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos [straipsnis III-231]; mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo [straipsniai III-251, III-252 ir III-253], turizmo [straipsnis III-281.a] ir civilinės saugos [straipsnis III-284]

2.18 ragina Europos Komisiją konsultuotis su Regionų komitetu dėl bet kokių būsimų pokyčių jo sudėtyje, kai yra rengiamas pasiūlymas Tarybos sprendimui [straipsnis I-32 ir straipsnis III-386]

(c) Sutarties peržiūra ir jos nuostatos

2.19 tiki, kad tolesnei ES raidai būtina išsaugoti peržiūros procesą, kad būtų galima spręsti kurias užduotis kartu gali atlikti ženkliai padidėjusi Sąjunga;;

2.20 patvirtina savo norą aktyviai ir pilnai dalyvauti būsimuose Konstitucijos peržiūrose ir siūlo, kad valstybės narės įtrauktų regionų ir vietos valdžios atstovus į delegacijas tarpvyriausybinėms konferencijoms [RK 198/2003; 3.7.], kurios nagrinėja sutarties pataisų galimą poveikį valstybių narių regionų ir vietos valdžios lygmenims ir ateičiai, o taip pat įtraukti į visų būsimų Konventų delegacijas;

(d) Užbaigianti pastaba

2.21 nurodo komiteto pirmininkui pateikti šią nuomonę Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.

Briuselis, 2004 m. lapkričio 17 dalis

Regionų komiteto pirmininkas                                             Regionų komiteto generalinis sekretorius

           Peter Straub                                                                            Gerhard Stahl

_________________

PROCEDŪRA

Antraštė	Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Procedūros numeris	2004/2129(INI)
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse	45 straipsnis
Committee responsible   Data, paskelbta per plenarinį posėdį	AFCO 16.9.2004

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)   Data, paskelbta per plenarinį posėdį

Visi 16.9.2004

Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)  Nutarimo data

ECON 21.9.2004

IMCO 28.9.2004

TRAN 7.10.2004

CULT 13.9.2004

FEMM 22.9.2004

Glaudesnis bendradarbiavimas  Data, paskelbta per plenarinį posėdį

Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų)

Pranešėjas:     Paskyrimo data

Richard Corbett 27.7.2004

Íñigo Méndez de Vigo

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

Svarstymas komitete

26.7.2004 25.10.2004

1.9.2004 16.11.2004

29.9.2004 25.11.2004

5.10.2004 29.11.2004

Priėmimo data

30.11.2004

Galutinio balsavimo rezultatai

Už: Prieš: Susilaikė:

20 3 3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

James Hugh Allister, Jens-Peter Bonde, Carlos Carnero González, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Panayiotis Demetriou, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Bronislaw Geremek, Genowefa Grabowska, Ignasi Guardans Cambó, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Borut Pahor, Rihards Piks, Sérgio Sousa Pinto, Alexander Stubb, Johannes Voggenhuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mercedes Bresso, Ashley Mote, Gérard Onesta, Georgios Papastamkos, Reinhard Rack, Joachim Wuermeling

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

Pateikimo data – A6

9.12.2004

A6-0070/2004

Pastabos