Pranešimas - A6-0025/2005Pranešimas
A6-0025/2005

PRANEŠIMAS dėl valstybės finansų Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (2004 m.)

7.2.2005 - (2004/2268(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Othmar Karas


Procedūra : 2004/2268(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0025/2005
Pateikti tekstai :
A6-0025/2005
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl valstybės finansų Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (2004 m.)

(2004/2268(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 24 d. Komisijos pranešimą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl valstybės lėšų EPS - 2004 m. (KOM(2004)0425),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisijos pranešimą dėl ekonomikos valdymo sustiprinimo ir Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo patikslinimo (KOM(2004)0581),

   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos pranešimą dėl biudžeto politikos sričių koordinavimo sustiprinimo (KOM(2002)0668,

   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos pranešimą dėl biudžeto statistikos kokybės tobulinimo reikmių ir priemonių (KOM(2002)0670),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 24 d. Europos Vadovų Tarybos Lisabonoje pirmininkavimo išvadas ir į 2001 m. birželio 15 – 16 d. Getenburgo susitikimo išvadas, ypač atsižvelgiant į sutartą ekonomikos augimo, visiško užimtumo, darnaus vystymosi ir socialinės sanglaudos strategiją,

–   atižvelgdamas į 1997 m. birželio 16-17 d. Amsterdamo Vadovų Tarybos susitikimo išvadas dėl Stabilumo ir augimo pakto, į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1] ir į 2001 m. liepos 10 d. ECOFIN tarybos priimto elgsenos kodekso stabilumo ir konvergencijos programų turinį ir formatą,

­­–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 13 d. ECOFIN tarybos pranešimą dėl Stabilumo ir augimo pakto,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 13 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą[2], susijusį su 2003 m. lapkričio 25 d. ECOFIN tarybos priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0025/2005),

A. kadangi į Liuksemburgo pirmininkavimo darbo programą yra įtraukta Stabilumo ir augimo pakto veikimo tvarkos peržiūra ir įgyvendinimo patikslinimas ir Europos Parlamentas 2005 m. pavasarį planuoja priimti rezoliuciją dėl galimo pakto tvarkos ir reglamenų, taikomų jo įgyvendinimui pakeitimų

B.  kadangi pastarąjį dešimtmetį ES ekonomika augo lėčiau negu galėjo (nuosmukis pastebimas ne tik privačių, bet ir bendrų valstybės investicijų, kurios palyginti su 1970 m. pradžia nuo 4 proc. BVP nukrito iki 2,4 proc., euro zonoje) ir, inter alia, dėl daugelio valstybių narių struktūrinių reformų nevykdymo ir trūkstamų investicijų BVP augimo rodiklis euro zonoje buvo mažesnis negu buvo prognozuojama,

C. kadangi 2003 metais euro zonos biudžeto deficitas išaugo iki 2,7 proc. BVP (2000 m. buvo 1,1 proc., o 2001 m. – 1,6 proc.), o 2004 m. pasiekė 3 proc. ribą (t. y., 2,9 proc. BVP),

D.  kadangi 2002 pabaigoje tik keturios euro zonos valstybės narės drauge skaičiuojant sudarė 18 proc. euro zonos BVP, o 2004 m. tik penkios euro zonos valstybės narės sugebėjo priartėti prie finansinės pusiausvyros; kadangi, kita vertus, euro zonos valstybių narių, turinčių didesnį negu 3 proc. BVP biudžeto deficitą, skaičius išaugo nuo trijų iki keturių; kadangi nuo pat Stabilumo ir augimo pakto įsigaliojimo datos 12 valstybes narių pažeidė jo taisykles arba Sutarties taisykles, įskaitant ir euro zonos valstybės nares: Portugaliją, Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir Graikiją bei Didžiąją Britaniją, kuriai netaikoma perviršinio deficito procedūra, bet kuriai vis tik galioja reikalavimai, išdėstyti Sutarties 116 straipsnio 4 dalyje, t. y. „stengtis išvengti perviršinio deficito“, jei jau esama antrajame etape; kadangi perviršinio deficito procedūra taip pat buvo pritaikyta ir šešioms naujoms valstybėms narėms, viršijusioms 3 procentų ribą: Vengrijai, Čekijos Respublikai, Kiprui, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai,

E.. kadangi 2004 m. komisaras Almunia, reaguodamas į atsiradusius prieštaravimus tarp 1997 m. Stabilumo ir augimo pakto tvarkos ir pastarųjų metų ekonomikos augimo tendencijų, pateikė pasiūlymų dėl reformų, kurie išdėstyti Komisijos pranešime „Valstybės finansai EPS 2004 metais“,

1.  pažymi, kad, Komisijos nuomone dėl didelio nominalaus deficito negalima kaltinti tik ekonomikos ciklo, kuris didele dalimi yra sąlygotas kai kurių valstybių narių savarankiško biudžeto politikos liberalizavimo;

2.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės nesureagavo į joms taikomas perviršinio deficito procedūras ir nesiėmė tinkamų priemonių siekdamos kovoti su deficitu ir kad vis dar išlieka rimtų abejonių dėl to, ar joms netolimoje ateityje pavyks sumažinti deficitą iki 3 proc. BVP;

3.  pabrėžia, kad ypač svarbu įdiegti struktūrinių reformų paketus, kurie greitai ir ilgalaikės perspektyvos požiūriu bus ypač svarbūs stiprinant finansinį stabilumą ir Europos ekonomikos ir augimo konkurencingumą;

4.  pažymi, kad ekonominių pokyčių valdymas kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse turėjo rimtų padarinių jų deficitui ir valstybės skolos dydžiui;

5.  pabrėžia, kad Stabilumo ir augimo pakte nenumatyta jokių išlygų dėl jo taisyklių ir procedūrų, bet ragina visas ES institucijas prisiimti atsakomybę įgyvendinat ir kontroliuojant Stabilumo ir augimo paktą bei vadovavimąsi juo;

6.  ragina visas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, žymiai sumažinti deficito lygį (žemiau 3 proc. BVP ribos) siekiant užtikrinti išplėstos Europos mokesčių ir kainų stabilumą ir laiku sukaupti reikiamus pinigų rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti sunkiu laikotarpiu ir dėl to nepažeistų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų;

7.  Pabrėžia tobulesnės biudžeto statistikos, kurioje būtų vartojamos tikslesnės ir standartizuotos sąvokos, taikomi skaičiavimo metodai ir procedūros, svarbą, ir pritaria Komisijos iniciatyvai pateikti pasiūlymų dėl minimalių nepriklausomumo standartų, atskirų šalių statistikos institutų veiklos kokybės ir didesnės Eurostato kompetencijos koordinuoti, stebėti ir vietoje patikrinti valstybių narių perduotus biudžeto duomenis;

8.  Ragina naujas valstybes nares pagreitinti reformas valstybės finansų srityje perskirstant išteklius siekiant užtikrinti tikrąją jų ekonomikos konvergenciją ir sutelkti dėmesį į pensijų ir socialinių pašalpų sistemos atnaujinimą, paremsiantį veiksmingą užimtumo politiką;

9.  pabrėžia, kad toliau būtina gerinti mokesčių administravimą ir įdiegti veiksmingą mokesčių surinkimo sistemą, siekiant skatinti verslininkystės kultūrą ir drąsiau kurti įmones;

10. valstybėms narėms primena jų įsipareigojimus Stabilumo ir augimo paktui, t.y. priartinti jų biudžetus prie pusiausvyros arba prie pertekliaus; mano, kad būtina vengti perteklinių deficitų ir stabilizuoti kainas bei užtikrinti valstybės finansų tvarumą; rekomenduoja, kad Stabilumo ir augimo pakte daugiau dėmesio būtų skiriama ekonomikos raidai ir ypač valstybės finansų tvarumui; perspėja, kad perteklinės valstybės išlaidos kelia pavojų kainų stabilumui, mažoms palūkanų normoms ir valstybės investicijų dydžiui; be to, tai mažina Europos Sąjungoje gebėjimą kovoti su demografiniais iššūkiais ir senėjančių gyventojų skaičiumi;

11. dar kartą pabrėžia savo raginimą naudoti aiškų metodą, kuris apima „aukštos kokybės valstybės išlaidų“ sąvoką, skirtą išmatuoti valstybės biudžeto pozicijas ir jų įtaką augimui ir investicijoms, atsižvelgiant į teigiamą indėlį įgyvendinat Lisabonos tikslus; be to ragina, kad valstybės išlaidos būtų taip suformuotos, kad užtikrintų, jog įvairios biudžeto išlaidų kategorijos tiek Europos, tiek atskirų šalių lygmeniu atspindėtų pagrindinius politinius prioritetus, numatytus iki 2010 metų;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių parlamentams.

  • [1]  OL 209, 1997 8 2, p.1
  • [2]  Byla Nr. C-27/04, Komisija prieš Tarybą.

PROCEDŪRA

Antraštė

Valstybės lėšos EPS - 2004 m.

Procedūros numeris

2004/2268(INI)

Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse

45 straipsnis

Atsakingas komitetas       

Leidimo suteikimo data plenarinio posėdžio metu

ECON
13.1.2005

Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės  

Paskelbimo per plenarinį posėdį data

BUDG

13.1.2005

 

 

 

 

Nuomonė nepateikta          

Sprendimo data

BUDG

31.1.2005

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas

Paskelbimo per plenarinį posėdį data

 

 

 

 

 

Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų)

 

 

 

Pranešėja             

Paskyrimo data

Othmar Karas
13.12.2004

 

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

Bigliardo

 

Svarstymas komitete

1.2.2005

2.2.2005

 

 

 

Priėmimo data

2.2.2005

Galutinio balsavimo rezultatai

Už:

Prieš:

Susilaikė:

28

2

15

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Pier Luigi Bersani, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Robert Goebbels, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Ian Hudghton, Christopher Huhne, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Enrico Letta, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Karin Riis-Jørgensen, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Peter Skinner, Margarita Starkeviciutė, Ivo Strejček, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Harald Ettl, Werner Langen, Alain Lipietz, Jules Maaten, Thomas Mann, Diamanto Manolakou, Antonis Samaras, Theresa Villiers, Corien Wortmann-Kool, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data – A6

7.2.2005

A6-0025/2005

Pastabos

...