PRANEŠIMAS dėl 2003 m. Tarybos metinės ataskaitos Europos Parlamentui dėl BUSP svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų, įskaitant finansinius padarinius bendram Europos Bendrijų biudžetui
21.3.2005 - (8412/2004 - 2004/2172(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Elmar Brok
PR_INI_art47-1
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl 2003 m. Tarybos metinės ataskaitos Europos Parlamentui dėl BUSP svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų, įskaitant finansinius padarinius bendram Europos Bendrijų biudžetui (8412/2004 – 2004/2172 (INI))
The European Parliament,
– atsižvelgdamas į 2004 m. Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai;
– atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2003 m. metinę ataskaitą (8412/2004),
– atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinį susitarimą tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl biudžetinės drausmės ir biudžeto sudarymo procedūros[1] H punkto 40 dalies patobulinimo,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 12 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai[2],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl pasiektos pažangos įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką[3],
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Tautų santykių[4],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl komunikato „Platesnė Europa – Kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytų ir vakarų kaimynais struktūra“[5],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl naujosios Europos saugumo ir gynybos sąrangos – prioritetų ir trūkumų[6],
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES ir Rusijos santykių[7],
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl transatlantinės partnerystės būklės ES–JAV aukščiausio lygio susitikimo 2004 m. birželio 25–26 d. Dubline išvakarėse[8] ir 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių[9],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl taikos ir garbingumo Artimuosiuose Rytuose[10],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl padėties Irake[11],
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Afganistano: iššūkių ir ateities perspektyvų[12],
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl globalios partnerystės ir santykių tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bendros strategijos[13],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl neseniai įvykusios cunamio katastrofos Indijos vandenyne[14],
– atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės pateiktas išvadas po 2004 m. gruodžio 16–17 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susirinkimo, ypač pastarosios sprendimus dėl terorizmo ir išorės santykių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0062/2005),
A. kadangi Parlamentas nemano, kad su juo buvo pakankamai konsultuotasi, kaip tai numatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, kadangi dabar Taryba laikosi praktikos, kad tiesiog pateikiamas aprašomasis ankstesniais metais atliktų veiksmų sąrašas, o ne konsultuojamasi su Parlamentu dėl svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų kitais metais,
B. dėl to esama praktika turi būti nutraukta ir pakeista kitokia, numatančia realias konsultacijas su Parlamentu, kaip nurodyta aukščiau, suteikiant jam svaresnį dalyvavimą,
C. kadangi 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašytos Sutarties dėl Konstitucijos Europai dvasia ir turinys net iki jos ratifikavimo turėtų daryti žymų poveikį įgyvendinant 2005 metų ir tolesnę Europos Sąjungos BUSP politiką,
D. kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė savo nuomonę dėl to, kaip santykiai su tam tikrais regionais ir šalimis turėtų būti tvarkomi bei būtų labiau subalansuoti siekiant sustiprinti Sąjungos išorės veiksmų pasaulinį pobūdį,
E. kadangi dabartinis BUSP ir ESGP politikos sričių finansavimas yra visiškai netinkamas tiek kiekybės, tiek kokybės prasme bei atsižvelgiant į demokratinę atskaitomybę,
1. Nors yra patenkintas tuo, kaip Vyriausiasis įgaliotinis/Tarybos Generalinis sekretorius iš tikrųjų nuolat informavo Parlamentą apie pažangą pagrindinių BUSP klausimų srityse, griežtai atmeta a posteriori požiūrį, kurio iki šiol laikėsi Taryba, kada tiesiog pateikiamas ankstesniais metais atliktų BUSP veiksmų aprašomasis sąrašas, ir mano, kad tokia praktika išankstinio konsultavimosi su Europos Parlamento požiūriu akivaizdžiai pažeidžiamas Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnis ir 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinis susitarimas;
2. Todėl prašo Tarybos atsisakyti dabartinės praktikos ir pakeisti ją a priori požiūriu, kad su Parlamentu būtina konsultuotis kiekvienų metų pradžioje dėl Tarybos tiems metams numatytų svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų tiek pasaulinio masto, tiek horizontaliais klausimais, taip pat dėl skirtingoms geografinėms sritims numatytų prioritetų; taip pat prašo Tarybos vėliau pranešti, ar, ir, jei taip, kaip buvo atsižvelgta į Europos Parlamento indėlį;
3. Ketina prisidėti prie pastangų didinti demokratinę atskaitomybę BUSP klausimų atžvilgiu, rengiant reguliarias diskusijas su valstybių narių parlamentais pagal dabartinę keitimosi nuomonėmis su Vyriausiuoju įgaliotiniu/Tarybos Generaliniu sekretoriumi ir už išorės santykius atsakingu Komisijos nariu kiekvieną metų ketvirtį tvarką, įskaitant diskusijas dėl valstybių narių pasiūlytų Parlamento metinio pranešimo dėl BUSP pakeitimų;
4. Taryba ir Tarybos Vyriausiasis įgaliotinis bei Generalinis sekretorius raginami organizuoti kasmetinius debatus dėl saugumo strategijos Europos Parlamente ir nacionaliniuose parlamentuose;
5. Ragina tiek Tarybą, tiek valstybes nares toliau didinti ESGP parlamentinę kontrolę valstybių narių lygmeniu, didinant valstybių narių parlamentų vaidmenį suteikiant leidimą ESGP operacijoms, ir Europos lygmeniu, suteikiant Parlamentui reikšmingą vaidmenį tikrinant visą BUSP biudžetą;
BUSP svarbiausi aspektai ir pagrindiniai pasirinkimai 2005 m. pasirašius Konstitucijos sutartį
6. Tarybos reikalaujama užtikrinti, kad jos politinės priemonės, tokios kaip sankcijų politika, būtų vykdomos griežtai ir iki galo;
7. Reiškia nuomonę, kad naujosios sutarties nuostatų dvasia (ir turinys) BUSP atžvilgiu turėtų būti taikoma nuo dabar, kaip tai jau buvo daroma įkuriant Europos gynybos agentūrą, priimant „kovos grupių“ koncepciją, sukuriant patobulintą ES Kaimynystės politiką, kuri turėtų būti kur kas reikšmingesnė negu dabartinė Kaimynystės politika, ir taikant solidarumo sąlygą kovai su terorizmo grėsmėmis ar užpuolimais; su jų padariniais reikia kovoti veiksmingai derinant atitinkamus veiksmus, įskaitant dabartines ir būsimas civilinės saugos priemones, taip pat ir solidarumo pareigą teikti tarpusavio pagalbą Europos Sąjungos valstybės narės ginkluoto užpuolimo atveju;
8. Dėl to prašoma informuoti lygiagrečiai, kartu su Taryba, ir ateityje suteikti svaresnį dalyvavimą nagrinėjant visus Komisijos viceprezidento bei ES užsienio reikalų ministro teikiamus pasiūlymus, susijusius su bendrosios užsienio ir saugumo politikos rengimu 2005 m.;
9. Išreiškia norą, kad Europos išorės veiklos tarnyba turėtų svarbų vaidmenį išorės veiklos srityje, padėdama Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministrui ar Europos Komisijos vicepirmininkui; Bet kuriuo atveju primena būtinybę išsaugoti Parlamento kompetencijas ir išlaikyti naujos tarnybos atskaitomybę Parlamentui, ypač atsižvelgiant į tai, kad į naują tarnybą bus įtraukti Europos Komisijos padaliniai (išorinių santykių generalinis direktoratas, EB delegacijos ir t. t.); reikalauja tarpvyriausybinių elementų plėtojimo ateityje perspektyvos (kurią pateiktų valstybės narės), kad būsimoji tarnyba galėtų laikytis integruoto Bendrijos modelio kaip Komisijos dalis, kartu būdama visiškai lojali Tarybai tarpvyriausybiniais klausimais;
10. Prašo Tarybos dėti visas įmanomas pastangas, kad Konstitucijos sutartyje pateiktai solidarumo sąlygai gynybos klausimu būtų suteiktas realus pagrindas kai tik įsigalios sutartis;
11. Manoma, jog būtina, kad Užsienio santykių komisaras ir Vyriausiasis įgaliotinis bendrosios užsienio bei saugumo politikos klausimais dabar, kai pasirašyta Konstitucinė sutartis, turėtų taikyti naujus standartus išsamiai informuodami, konsultuodamiesi bei labiau įtraukdami Parlamentą sprendžiant visus bendrosios užsienio ir saugumo politikos bei Europos saugumo ir gynybos politikos klausimus; ypač pabrėžiama būtinybė užtikrinti visos Europos gynybos agentūros veiklos demokratinę atskaitomybę bei skaidrumą;
12. Sveikinamas Europos gynybos agentūros įkūrimas ir Komisijos parengiamosios priemonės saugumo tyrimams; manoma, kad atitinkama eurų suma turėtų būti kasmet skiriama saugumo tyrimams pagal vidutinės trukmės finansinį planą;
13. Taip pat prašo Tarybos reguliariai konsultuotis su Europos Parlamentu dėl svarbiausių ESGP aspektų ir pagrindinių pasirinkimų ir remiantis Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-41 straipsnio 8 dalimi informuoti Parlamentą, kokiu būdu ši politika plėtojasi; tokios konsultacijos turi būti vykdomos taip pat, kaip aukščiau jas daryti prašoma BUSP atžvilgiu;
Konkretūs pasiūlymai globaliems ir horizontaliems klausimams 2005 m.
14. Palaiko Europos Sąjungos saugumo strategiją, patvirtintą Europos Vadovų Tarybos 2003 m. gruodžio 12 d.; visiškai pritaria jos visuminiam civiliniam–kariniam pobūdžiui ir svarbiausioms prevencinės kovos ir veiksmingo daugiašališkumo koncepcijoms, kurios taip pat turi būti ir BUSP ir ESGP bruožais, bei nurodo į šiuo metu Užsienio reikalų komiteto rengiamą pranešimą dėl šios strategijos; pabrėžia būtinybę vystyti greitojo reagavimo pajėgumus humanitarinių nelaimių ir katastrofų atvejams;
15. Šiame kontekste pabrėžiama, kaip išdėstyta saugumo strategijoje, būtinybė kurti atitinkamą saugumo kultūrą, todėl aktyviai remiami šiuo metu vykdomi darbai įgyvendinant Europos saugumo ir gynybos politikos srities ES mokymo koncepciją, steigiamas ir organizuojamas Europos saugumo ir gynybos koledžas ateityje turi Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijoms teikti gerai apmokytą personalą, sugebantį efektyviai veikti Europos saugumo ir gynybos politikos srityje, tam tikslui organizuojamas koledžas turi būti veiklus ir deramai finansuojamas;
16. Visiškai palaiko dabartines bendras pastangas įgyvendinti ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. buvo peržiūrėta Jungtinių Tautų sutartis dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir į tai, kokį vaidmenį ES turėtų vaidinti šiame kontekste bei įgyvendinant JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1540 (2004); atkreipia dėmesį į savo ankstesnes nuomones dėl šaunamųjų ginklų ir 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Otavos sutarties dėl priešpėstinių minų peržiūrėjimo; dar kart¹ reiškiama parama griežtinti ES ginklu eksporto elgsenos kodeks¹ bei ES propaguojam¹ Tarptautinê ginklu prekybos sutarti;
17. Pabrėžiamas tvirtas įsitikinimas, kad branduolinis nusiginklavimas svariai prisidės prie tarptautinio saugumo ir strateginio stabilumo bei sumažins branduolinių medžiagų plitimo riziką; valstybės narės, turinčios branduolinių ginklų arsenalus, kviečiamos vykdyti savo įsipareigojimus pagal 6 NPS sutarties straipsnį, valstybės narės raginamos artėjančioje NPS apžvalginėje konferencijoje tarptautiniu lygiu paremti naująją iniciatyvą dėl naujų branduolinių grėsmių, kaip siūlo Kofi Annan, JT Generalinis Sekretorius, ir Mohammed El Baradei, TATENA direktorius, dėl branduolinio nusiginklavimo ir JT Nusiginklavimo konferencijos atgaivinimo;
18. Drauge su Europos Taryba manoma, kad kova prieš terorizmą toliau liks ES prioritetu ir svarbiu jos užsienio santykių politikos elementu, dar kartą pabrėžiant, kad to negalima siekti žmogaus teisių ir pilietinių laisvių sąskaita, o vykdant Sąjungos antiteroristinę politiką siūlomi glaudesni ryšiai bei ryžtingesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis:
(a) stiprinant politinį dialogą terorizmo klausimais su trečiosiomis šalimis,
(b) stiprinant bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis (ypač su JT Priešteroristiniu komitetu bei NATO), ir ypač, atkuriant JT sistemos autoritetą,
(c) įgyvendinant 2004 m. ES ir JAV deklaraciją dėl kovos su terorizmu,
(d) palaikant Europos Komisijos tikslinės paramos strategiją, išdėstytą tam tikrose programose, pvz.: CARDS, TACIS, MEDA ir t. t., kuriai nuo dabar būdinga ir nuostata bendradarbiauti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1373 numatytose prioritetinėse srityse,
(e) sustiprinant Greito civilinio/karinio reagavimo mechanizmus;
(f) griežtai taikant kovos su terorizmu sąlygą, įtrauktą į susitarimus su šalimis, kurių atžvilgiu yra įrodymų, kad kyla terorizmo grėsmė ar vyksta tam tikra teroristinė veikla, pvz.: naujokų verbavimas, apmokymai ar finansavimas, ar su tomis šalimis, kurios potencialiai gali kelti grėsmę Europos Sąjungai; mano, kad todėl dėmesį reikia skirti 2002 m. Parlamento pateiktam pasiūlymui dėl Tarpinstitucinio elgesio kodekso Sąjungos išorės santykių politikai,
(g) kai reikia, visokeriopai pasinaudojant konkrečiomis ESGP operacijomis;
(h) užtikrinti, kad visų vykdomų veiksmų atvejais būtų laikomasi tarptautinių humanitarinių ir žmogaus teises garantuojančių įstatymų;
(i) aktyvus Europos Sąjungos įnašas į taikų ir bešališką ilgalaikių regioninių nesutarimų sprendimą, tinkamai atsižvelgiant į JT sprendimus ir jų tarptautiniu lygiu pripažintą vaidmenį, bei imantis spręsti kritiškas socialines problemas (skurdo, socialinio atmetimo), kurios skatina prievartą ir terorizmą.
19. Skiria didžiausią reikšmę savo paties įnašui į kovą su terorizmu; todėl ragina Užsienio reikalų ir Piliečių laisvių komitetus sukurti tinkamą procedūrą ruošti rekomendacijas šiuo klausimu, kurios būtų pateiktos Tarybai ir Komisijai; dėl to Taryba kviečiama išsamiai informuoti ir konsultuoti Užsienio reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetus ES teroristinių organizacijų sąrašo klausimu; šiuo atžvilgiu sveikinama teigiama pirmininkaujančio Liuksemburgo reakcija;
20. Laikoma esminiu dalyku, kad stichinių nelaimių atveju ištekliai būtų parengti pagal Tarybos ir Komisijos suplanuotas civilinės ir karinės sferos priemones, tarp kurių yra civilinio bei karinio planavimo vienetas ir tokia įranga, kaip GALILEO bei GMES;
Europos Parlamento prioritetai skirtingose geografinėse srityse 2005 m.
21. Prašo Tarybos imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų grąžinta pusiausvyra geografiniu požiūriu per pastaruosius dešimt metų priimtuose BUSP dokumentuose, kad būtų pusiausvyra tarp skirtingų regionų būtų sąžiningesnė ir atitiktų globalius Europos Sąjungos siekius; ypač prašo Tarybos siekti geografinės pusiausvyros tarp veiksmų, kurių iki šiol buvo imtasi rytuose dėl plėtros, ir atnaujintų veiksmų, nukreiptų į Viduržemio jūros pietus; nepaisant to pabrėžiama, kad reiktų vengti bet kokių atšalimo ženklų, rodančių jog sumažėjo ES pusės susidomėjimas pažanga bent jau vakarų Balkanuose, Ukrainoje ir Gruzijoje;
22. todėl rekomenduoja Tarybai imtis reikiamų veiksmų, kad Europos Sąjunga galėtų pasinaudoti privilegijuotais santykiais su tam tikromis geografinėmis sritimis (per regioninius, daugiašalius ar dvišalius asociacijos susitarimus ir t. t.), kad būtų ji sustiprėtų daugiašalių santykių kontekste, bendraujant su kitomis stiprėjančiomis šalimis ir regionais, su kuriais tokie privilegijuoti santykiai nepradėti; be to pabrežiama, jog ES kaimynystei pirmenybe neturi buti teikiama svarbiu ES ryšiu ir solidarumo tarp ES ir besivystanèiu pasaulio šaliu s¹skaita;
23. Didelę svarbą teikia visų pirma nuosekliai Europos Sąjungos plėtrai, patvirtintai Europos Vadovų Tarybos 2004 m. gruodžio 16–17 d., ir Europos kaimynystės politikai – didžiausiam Europos Sąjungos 2005 m. politinės darbotvarkės prioritetui, įskaitant Europos Ekonominę Erdvę Europos šalims; tvirtina, kad yra ypač svarbu dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų pasiektas taikus ir garbingas Artimųjų Rytų konflikto sprendimas pagal Kvarteto „kelio žemėlapį“ ir įgyvendinant strateginę partnerystę su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais, 2004 m. birželio mėn. patvirtintą Europos Tarybos; todėl sveikina Sharm el-Sheik mieste neseniai įvykusį Ariel Sharon ir Abu Mazen susitikimą; taip pat reikalauja, kad būtų dedamos visos įmanomos pastangos prisidėti sprendžiant esamus ar numatomus konfliktus ir krizes, pvz., Kosove, Darfūre, Somalyje Great Lakes regione, Irane ir Šiaurės Korėjoje (DPRK), ir kad būtų siekiama socialinės pažangos pasaulyje pagal JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus;
24. Didžiulė svarba teikiama europinės vakarų Balkanų strategijos tąsai ir tolesniam vystymui, atsižvelgiant į laipsnišką regiono šalių integravimą į Europos institucijas, ypač turint omenyje lemiamus sprendimus, susijusius su galutiniu Kosovo statusu, kurie turi būti priimti antroje 2005 m. pusėje;
25. Pasiruošta bendrai su Taryba ir Komisija dirbti prie ilgalaikio strateginio Serbijos ir Juodkalnijos, įskaitant Kosovą, reorganizavimo, padedant visiems šio regiono žmonėms siekti bendros taikios ateities Europos Sąjungoje;
26. Tikimasi glaudaus bendradarbiavimo su Taryba ir Komisija siekiant politiškai ir ekonomiškai paremti vykstantį Artimųjų Rytų taikos procesą;
27. Mano, kad yra svarbu, jog ES ir JAV konstruktyviai bendradarbiautų ir NATO vėl taptų vieta lygiateisiams politiniams debatams, kurių metu būtų sutarta dėl prasmingos prevencijos priemonių, krizių valdymo ir karinių pajėgumų pusiausvyros; laikoma, kad gyvybiškai svarbu priimti bendrą (EP ir JAV Kongreso) poziciją atitinkamais globaliais bendrų interesų klausimais (kovos prieš terorizmą, regioninių konfliktų, masinio naikinimo ginklų plitimo, bendradarbiavimo energetikos srityje, klimato pokyčių ir kt.), ir manoma, kad ypač 2005 m., dešimtosioms Madrido deklaracijos metinėms, transatlantiniams santykiams turėtų būti suteiktas naujas impulsas – iki 2015 m. baigtas Transatlantinės rinkos formavimas, atnaujinta naujoji transatlantinė darbotvarkė su kiek įmanoma artimesniu laiku, ne vėliau kaip per dvejus metus, įsigaliosiančiu Transatlantinės partnerystės susitarimu;
28. Pabrėžiama glaudaus bendradarbiavimo tarp ES ir JAV būtinybė sprendžiant globalias ekonomines, politines ir saugumo problemas, kviečiama kurti naują transatlantinę programą, kad būtų struktūrizuotas dialogas globaliniais klausimais, laikoma, kad ES ir JAV svarbu palaikyti konstruktyvius santykius, o NATO turi dar labiau tapti lygiateisių politinių debatų forumu, kuriame turi būti apgalvotai subalansuotos prevencijos, krizių valdymo ir karinės galios priemonės;
29. Taryba raginama aptarti su Europos Parlamentu „strateginės partnerystės“ su trečiosiomis šalimis koncepciją, kuri turi remtis turimomis bei skleidžiamomis bendromis vertybėmis, ta proga kviečiant visapusiškam strateginės partnerystės su Rusijos Federacija ir Kinija įvertinimui;
30. Tiek Taryba, tiek Komisija prašomos dėti visas pastangas užtikrinti glaudžius ryšius su Rusija, atspindint mūsų bendrus interesus ir vertybes, bei remiantis visokeriopa pagarba žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir demokratijai;
31. Atsižvelgiant į tai remiamas Tarybos pasiūlymas dėl bendro ES bei Rusijos krizių valdymo Padnestrės ir Pietų Kaukazo konfliktuose; nurodoma, kad karas Čečėnijoje komplikuoja nuoširdžios partnerystės plėtojimą, bei kartojamas kvietimas politiškai spręsti konfliktą įtraukiant visas demokratines Čečėnijos visuomenės dalis;
32. Apgailestaujama, kad santykiuose su Kinija pažangos pasiekta tik prekybos ir ekonomikos srityse, bet nėra jokių esminių pasiekimų susijusių su žmogaus teisėmis ir demokratija; dėl to Taryba prašoma nenutraukti ginklų embargo ir ieškoti būdų palengvinti dialogą, mažinti įtampą ir skatinti nusiginklavimą santykiuose abipus sąsiaurio;
33. Reiškiamas gilus susirūpinimas dėl didelio skaičiaus pietų Kinijoje dislokuotų raketų, nutaikytų skersai Taivano sąsiaurio, bei Kinijos Liaudies Respublikos ketinimų priimti vadinamąjį „antiseparatistinį įstatymą“, kuris nepateisinamai pablogintų padėtį abipus sąsiaurio; Kinijos Liaudies Respublika ir Kinijos Respublika Taivane kviečiamos atnaujinti politines derybas remiantis abipusiu supratimu ir pripažinimu, siekiant stiprinti stabilumą, demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę Rytų Azijoje;
34. Remiamos Britanijos, Prancūzijos bei Vokietijos, taip pat Tarybos ir Komisijos pastangos skatinant Iraną tapti aktyviu ir geru partneriu regione bei užtikrinant, kad jis nekurs branduolinio ginklo; bei pabrėžiama, kad įrodymai, jog tokių ginklų kūrimas tęsiamas, turės rimčiausių pasekmių bet kokiems santykiams tarp ES ir Irano;
35. Toliau remiami sutelkti Europos isipareigojimai Afganistanui ir ginamas garantuotas bei pakankamas šios užduoties finansavimas vidutines trukmes laikotarpiu, pasisakoma už didesnes tarptautines bendruomenes pastangas vykdant atstatym¹, šiame kontekste teikiama ypatinga svarba švietimo sistemos pletrai, moterø, mergaièiø ir vaikø padëties gerinimui, nusiginklavimui ir reintegracijos priemonëms, bei rengiamoms ir ágyvendinamoms ekonominëms alternatyvoms opijaus auginimui;
36. Taryba kviečiama kaip galima greičiau pradėti procedūras, kad būtų priimta bendra užsienio ir saugumo politikos pozicija Irako atžvilgiu;
37. Šiame kontekste reiškiamas gilus susirūpinimas dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos 2005 m. vasario 10 d. pareiškimo apie neapibrėžtam laikui sustabdytą dalyvavimą daugiašalėse derybose dėl jos branduolinės programos;
38. Nurodo į savo daugelį rezoliucijų ir pranešimų dėl skirtingų geografinių sričių, kurie yra vertingas indėlis į diskusijas dėl to, kaip turėtų vystytis Sąjungos politika šių geografinių sričių atžvilgiu, siekiant aukščiau minėtos sąžiningos pusiausvyros;
39. Dar kartą pažymi, kad Sąjunga turi vaidinti aktyvesnį vaidmenį santykiuose su trečiosiomis šalimis, skatinant žmogaus teises ir užtikrinant, kad bus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, kurie yra svarbios sudedamosios BUSP ir ESGP dalys;
40. pažymi, kad ES suderinti veiksmai per neseniai Ukrainoje vykusius rinkimus yra geras pavyzdys, kaip skirtingos Europos institucijos, veikdamos išvien su valstybėmis narėmis, turėtų reaguoti ir imtis pagrindinio vaidmens bendriems Europos interesams ir vertybėms atsidūrus pavojuje; įsipareigoja remti tolesnius veiksmus Ukrainos atžvilgiu, kadangi pastarieji įvykiai akivaizdžiai yra dideli iššūkiai ir Sąjungai;
41. Taryba, Komisija ir valstybės narės, greta Europos kaimynystės politikos pagrindu sudaryto Veiksmų plano priemonių, kviečiamos apsvarstyti ir kitas bendradarbiavimo su Ukraina formas, suteikiant šaliai aiškias europines perspektyvas ir atsiliepiant į absoliučios Ukrainos žmonių daugumos parodytus siekius, artinant galimą galutinį šalies priėmimą į ES;
Parlamento požiūris į Sąjungos vaidmenį tam tikrose daugiašalėse organizacijose
42. Kol neįsigaliojo naujoji Sutartis dėl Konstitucijos, kurioje Sąjungai akivaizdžiai suteikiamas juridinio asmens statusas, rekomenduoja imtis reikalingų veiksmų, kad būtų daugiau atstovaujama Sąjungai įvairiose tarptautinėse daugiašalėse organizacijose, įskaitant Jungtines Tautas, Tarptautinį baudžiamąjį teismą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Europos Tarybą ir kitus susijusius forumus; Taryba ir Komisija kviečiamos, kur reikalinga, įtraukti Europos Parlamento narius siekiant šio tikslo; ypač pabrėžia būtinybę sustiprinti ES santykius su ESBO, Europos Taryba ir Jungtinėmis Tautomis; prašo Parlamentui skirti vaidmenį, atitinkantį aukšto lygio parlamentinės diplomatiją, kuria jis prisideda prie BUSP plėtojimo;
43. išreiškia požiūrį, kad Sąjunga bendrai turėtų vaidinti svarbų vaidmenį Jungtinių Tautų sistemoje ir turėtų paremti Jungtinių Tautų reformą pagal pasiūlymus, įtrauktus į Aukšto lygmens grupės dėl grėsmių, iššūkių ir pokyčių pateiktą pranešimą;
Parlamento požiūris į BUSP finansavimą 2005 m.
44. Kartojama, kad reaguojant į penkias pagrindines grėsmes Europos saugumui, išdėstytas Europos saugumo strategijoje (terorizmas, masinio naikinimo ginklų plitimas, regioniniai konfliktai, valstybės žlugimas, organizuotas nusikalstamumas), bus reikalingi ilgalaikiai užsienio įsipareigojimai, kuriems naudojamos visos turimos priemonės, įskaitant rimtas investicijas į saugumo tyrimus ir konfliktų prevenciją, apimančias konkretų ilgalaikį biudžetinį susitarimą, aiškiai apibrėžtą būsimoje 2007-2013 m. finansinėje perspektyvoje;
45. tvirtina, kad daugiau neįmanoma skirti civilinių ir karinių išlaidų finansavimo, ypač ESGP veiksmų kontekste, tiksliau – veiksmų, kurių imasi vien Europos Sąjunga ir kuriuos planuoja bei vykdo jos civilinė/karinė grupė;
46. todėl dar kartą pabrėžia, kad bendros ESGP sistemoje vykdomų karinių operacijų išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Bendrijos biudžeto (kaip jau vyksta civilinėje sferoje policijos operacijų atveju), o ne iš subsidiaraus biudžeto ar pradinio valstybių narių fondo, kaip numatyta dabar;
47. Dėl to primenamos naujos galimybės, siūlomos finansuojant būsimą planuojamos „Humanitarinės kovinės grupės“ įsikišimą stichinių nelaimių atvejais, kai būtinos jungtinės karinės ir civilinės pagalbos priemonės, kaip pastaruoju metu buvo cunamio katastrofos Pietų Azijoje atveju; dėl to Taryba ir Komisija kviečiamos suformuluoti naują pasiūlymą, kuriuo taip pat būtų atsižvelgta į Europos Parlamento pasiūlymą dėl Europos civilinio taikos korpuso, bei Europos savanoriškojo pagalbos korpuso kūrimą, kaip numatyta Konstitucijos III-321 straipsnyje;
48. prašo Tarybos apsvarstyti galimybę bet kokių ESGP operacijų kovojant su terorizmu atveju, prieštaraujant dabartinėms taisyklėms, pvz., principui, kad išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė, ar bet kokiems ad hoc susitarimams, pvz., „Athena mechanizmui“, finansuoti bendras tokių operacijų išlaidas iš Bendrijos biudžeto;
*
* *
49. Pirmininkui nurodoma perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, NATO Generaliniam Sekretoriui ir Europos Tarybos Pirmininkui.
- [1] OL C 172, 1999 6 18, p.1.
- [2] P6_TA-PROV(2005)0004.
- [3] OL C 82 E, 2004 4 1, p. 99.
- [4] OL C 96 E, 2004 4 21, p. 79.
- [5] OL C 87 E, 2004 4 7, p. 506.
- [6] OL C 64 E, 2004 3 12, p. 599.
- [7] OL C 98 E, 2004 4 23, p. 182.
- [8] P5_TA(2004)0375.
- [9] P6_TA-PROV(2005)0007.
- [10] OL C 82 E, 2004 4 1, p. 610.
- [11] OL C 77 E, 2004 3 26, p. 226.
- [12] P5_TA (2004)0098.
- [13] OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569.
- [14] P6_TA-PROV(2005)0006.
EXPLANATORY STATEMENT
On 30 April 2004, the Council submitted to the Parliament its annual report entitled on the main aspects and basic choices of CFSP, including the financial implications for the general budget of the European Communities (point H, paragraph 40, of the Interinstitutional Agreement of 6 May 1999) corresponding to 2003. As clearly stated by the Council the scope of the 2003 report is limited to the description of CFSP activities. In fact the report merely accounts for some 10 pages whereas the remaining 118 pages include seven annexes containing in a descriptive manner the list of the global and horizontal items, the priorities in the different geographical areas, the situation as far as the multilateral fora is concerned, some perspectives for future action and a certain number of legal acts regarding financial questions and legal acts. While recognising that such a structural presentation corresponds to a former established demand of this Parliament regarding the structure of the annual report, the real fact remains that the a posteriori presentation by the Council does not in any way correspond to the right of the Parliament to be adequately consulted rather than just informed on the main aspects and the basic choices of the CFSP. That is why the first recommendation of the rapporteur will be rejected such a posteriori approach and to ask the Council to revoke such practice and replace it by an a priori approach by which the European Parliament is consulted at the beginning of each year on the main aspects and basic choices foreseen by the Council for that year both on the global and horizontal items, as well as on the priorities planned for the different geographical areas. Further asks the Council to subsequently report on whether and, if so, how the European Parliament's contribution has been taken into account.
As stated by the Council in its report, the key political developments in 2003 were basically the adoption of the new European Security Strategy by the European Council of 12 December 2003, alongside the adoption of the EU Strategy against the proliferation of WMDs, the development of the military capabilities needed for the European Union crisis management including the declaration on the Union's operational capabilities under the Helsinki Deadline Goal (despite recognition of various shortfalls), the creation of the European Defence Agency and the launching of two civilian ESDP operations and the first two military operations (Operation Concordia and Operation Artemis). Moreover, two comprehensive frameworks for permanent relations between the European Union and the United Nations on the one side and the European Union and NATO on the other side were also agreed. However, the most significant development which took place before the presentation of the report in April 2004 was undoubtedly the preparatory work (European Convention and subsequent IGC) which would ultimately lead to the signature of the Treaty establishing the European Constitution on 29 October 2004.
Some foreseeable implications of the signing of the Constitutional Treaty on the main aspects and basic choices of CFSP for 2005
For this reason, and accordingly to the previous paragraph, rather than re-exam the past 2003 events referred to in the Council's report, the rapporteur prefers to include in the Parliament's reaction insistence on an a priori approach from now on. Thereby presenting the main aspects and basic choices of CFSP for 2005 in the aftermath of the signing of the Constitutional Treaty.
As already outlined by our Committee, the Constitutional Treaty includes a certain number of improvements in the field of CFSP, first of all by including new definitions of the principles and objectives of the Union's external action, especially those concerning compliance by the EU Common Foreign and Security Policy with international law and observance of the principles of the United Nations Charter. Secondly by grouping all the relevant articles of the current treaties covering the various aspects of the Union's external action within the new single Title V of Part III. Thirdly, by attributing a legal personality to the Union. Above all, by creating the new post of Union Minister for Foreign Affairs accountable both to the European Parliament and the European Council. Finally, by the creation of the European External Action Service.
It should now be equally noted that the Constitutional Treaty also includes a number of major improvements in the field of ESDP, including an updating of the Petersburg tasks, multinational forces set up by Member States available to the ESDP, compromise to progressively improving military capabilities and setting up a European Armaments, Research and Military Capabilities Agency, European decisions as a new instrument for the implementation of the CFSP/ESDP, execution of ESDP tasks, within the Union framework, by a group of Member States, permanent structured cooperation between Member States which fulfil higher military capabilities criteria within the Union framework for the most demanding tasks, mutual solidarity clause establishing an obligation of aid and assistance by all the means within the power of each Member State towards any other Member State that is a victim of armed aggression on its territory (without prejudice to the security and defence policy of certain Member States or the role played by NATO for certain other Member States) and a solidarity clause for mutual assistance to prevent terrorist threats or terrorist attacks or in the event of a disaster.
From the rapporteur's point of view therefore most, if not, all, of the above-mentioned improvements both in the CFSP and ESDP field should, as from now, be already taking effect, at least in political terms, without waiting for the formal ratification of the Constitutional Treaty. This should apply specifically to the main aspects and basic choices for CFSP for 2005.
Reference to some global and horizontal items for 2005
In addition to the institutional developments referred to in the previous paragraph, from the rapporteur's viewpoint, special attention should be paid to the main threats to European Security referred to in the European Security Strategy. That means terrorism, proliferation of WMDs, regional conflict, state failure and organised crime. Given the fact that this issue is already the subject of an important AFET report, it would be preferable that these questions be left for in-depth treatment in the framework of that report. It should be underlined however that the ideas of 'preventive engagement' and 'effective multilateralism' should be considered as two of the most significant contributions for European security. In particular, and contrary to the view of those who believe that this bid for multilateralism stems from weakness as opposed to the unilateral tendency of stronger powers, the rapporteur's viewpoint is that multilateral aspirations rather denote a higher level of political organisation, learned from European experience of centuries of ongoing conflict, war and human disaster. The quest for a strong international society, well-functioning international institutions and a rule-based international order sought in this strategy is a clear objective which perfectly fits such a higher level of political organisation. However, one capital issue which has not been addressed by the European Security Strategy due probably to its controversial nature is when will resorting to force be necessary and legitimate. We cannot but agree with the European Security Strategy that the fundamental framework for international relations must be the United Nations Charter and that the United Nations Security Council has the primary responsibility for the maintenance of international peace and security. It remains unclear however under which circumstances it would be legitimate to make use of force as a last resort for EU actions.
However, some reference will be given to concerted European action against terrorism. Europe is now a target as well as a base for terrorism and European countries have already been victims of attack. The Parliament shares the view that the fight against terrorism blurs the traditional distinction between foreign and domestic policy and is ready to make proposals on the full integration of the fight against terrorism into the EU's external relations policy. The EU produces 25% of Global GDP, provides more than 50% of world-wide ODA and 40 % of UN budget. It is one of the most important global economic partners and has signed agreements of various types with more than 122 countries. The Union is well placed therefore to have a decisive say in the fight against terrorism by making coherent use of the immense strength and influence derived from its economic, commercial and aid links. This report includes therefore some initial proposals as well as the recommendation to set up a joint working group integrated from AFET and LIBE Committees to undertake ongoing work on this issue.
European Parliament views on the geographical areas for 2005
An overview of the distribution by geographical areas of CFSP actions from 1993 to 2003 shows the priority which in real terms has been given to the different areas. It should be noted that the area which has been a first priority was the Western Balkans and Eastern Europe with some 120 different CFSP acts followed by sub-Saharan Africa with some 60 acts, Asia with some 25 acts, the Mediterranean and the Middle East with less than 20 acts as well as the Confederation of Independent States (CIS) with some 15 acts, the region with the least acts being Latin America and the Caribbean (with less than half a dozen acts). Should we examine the list in the light of the different horizontal issues, the question of armaments, disarmament and non-proliferation would come in first place with some 40 acts, followed by the then rising ESDP with less than 20 acts, but well before conflict prevention and the fight against terrorism which both account for less than half a dozen acts. It is clear that since then and in the perspective of 2005, this horizontal analysis has dramatically changed with terrorism and ESDP in particular being now the object of the most acts. It is of the utmost importance, therefore, as far as the geographical question is concerned, to correct the clear imbalance attached to the different geographical areas so that the CFSP becomes a real global policy for the Union and not just a simple amount of certain priorities areas. Parliament has recommended in a large number of resolutions devoted to the different areas the way in which the policy of the Union towards each area should be carried out and there is no need to repeat such an exhaustive list. Suffice to insist therefore as the current report does on the necessity of a more fair balance among regions so that the Union can eventually take advantage of its special relations with some areas to supports its views when dealing with other emerging areas and countries where there is not such established special relationship.
European Parliament views on the financing of CFSP for 2005
The European Parliament has repeatedly expressed the view that the responsibility of the Union to honour its commitments on a number of crucial issues such as the global fight against poverty, the promotion of human rights and democracy and the links with partner countries around the world require that sufficient financial means are provided. In addition, it is becoming more and more evident that the artificial distinction between military and civil expenditure is no longer tenable, especially having in mind the joint civil and military philosophy which inspires the Union conflict prevention and crisis management policy as well as the latest developments in the field of the ESDP, in particular when it comes to EU autonomous operations planned and conducted exclusively by European means.
This is in fact a key element of the European Parliament's viewpoint, in clear and particular disagreement with current formulae of setting aside funds for ESDP operations which present at least two main failures: firstly, the well known fact that such funds escape the democratic control of both national parliaments and the European Parliament; secondly, and probably worse, the evidence that these kind of funds are normally financed via different mechanisms which as a final result put the main financial strain on those Member States providing the largest number of troops with the subsequent effect that those Member States become more reluctant to engage significantly in future operations. The time has come to end this vicious circle and the present report includes therefore some proposals in this regard.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
2003 m. Tarybos metinė ataskaita Europos Parlamentui dėl BUSP svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų, įskaitant finansinius padarinius bendram Europos Bendrijų biudžetui | ||||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
112,1 straipsnis | ||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | ||||||||||||
|
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Nuomonė nepateikta |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų) |
|
|
| ||||||||||
|
Pranešėja |
Elmar Brok |
| |||||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||||
|
Svarstymas komitete |
18.1.2005 |
15.3.2005 |
|
|
| ||||||||
|
Priėmimo data |
16.3.2005 | ||||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
47 13 0 | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Bastiaan Belder, Monika Beňová, André Brie, Elmar Brok, Philip Claeys, Simon Coveney, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Anna Elzbieta Fotyga, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Anna Ibrisagic, Toomas Hendrik Ilves, Ioannis Kasoulides, Bogdan Klich, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Armin Laschet, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Justas Vincas Paleckis, Miroslaw Mariusz Piotrowski, Tobias Pflüger, Bernd Posselt, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Ursula Stenzel, István Szent-Iványi, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Paavo Väyrynen, Karl von Wogau, Jan Marinus Wiersma, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Laima Liucija Andrikienė, Alexandra Dobolyi, ?rp?d Duka-Zólyomi, Michl Ebner, Milan Hor?ček, Jaromír Kohlíček, Jaime Mayor Oreja, Erik Meijer, Pasqualina Napoletano, Janusz Onyszkiewicz, Doris Pack, Józef Pinior, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| ||||||||||||
|
Pateikimo data – A6 |
21.3.2005 |
A6‑0062/2005 | |||||||||||
|
Pastabos |
... | ||||||||||||