PRANEŠIMAS dėl turizmo ir vystymosi

31.5.2005 - (2004/2212(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Thierry Cornillet

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 64 KB)
• 001-001 (DOC - 72 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl turizmo ir vystymosi

(2004/2212(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Kotonu susitarimo 24 straipsnį,

- atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 20 d. Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono (AKR) ir ES ekonominių ir socialinių interesų grupių regioninio seminaro, globojamo AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos, metu priimtą Fidži deklaraciją,

- atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regioninės plėtros komitetui dėl pagrindinių tvaraus turizmo gairių (KOM(2003)0716),

- atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės 14 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regioninės plėtros komitetui dėl bendro darbo dėl Europos turizmo ateities[1],

- atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo mėn. pasaulinio vadovų susitikimą Johanesburge dėl darnaus vystymosi,

- atsižvelgdamas į 2001 m. kovo mėn. Librevilyje AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl turizmo ir vystymosi Europos plėtros fondo (EPF) valdymo ir kontrolės kontekste[2],

- atsižvelgdamas į bendrą 2000 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Tarybos deklaraciją dėl vystymosi politikos,

- atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regioninės plėtros komitetui pavadinimu „Didinti turizmo galimybes darbo vietoms kurti“[3],

- atsižvelgdamas į 1999 m. spalio mėn. Nasau AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl turizmo ir vystymo[4],

- atsižvelgdamas į 1999 m. spalio 1 d. Čilės Santjago mieste Pasaulinės turizmo organizacijos (PTO) generalinės asamblėjos patvirtintą pasaulinį turizmo etikos kodeksą, palaikomą 2001 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos patvirtintos rezoliucijos, (A/RES/56/212),

- atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio mėn. Strasbūre AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtintą rezoliuciją dėl bendradarbiavimo vystymosi procese kultūrinės dimensijos, ypač kultūros paveldo ir turizmo aspektais[5],

- atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 30 d. Ministrų Tarybos vystymosi rezoliuciją dėl tvaraus turizmo besivystančiose šalyse,

- atsižvelgdamas į Parlamento reglamento 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ataskaitą (A6‑0173/2005),

A.  manydamas, kad turizmas neginčijamai yra besivystančių šalių variklis visais aspektais; kad dėl šios priežasties yra būtina reguliariai vertinti jo poveikį ir kad pagal savo kompetenciją Europos Parlamento vystymosi komitetas savo kvalifikacija puikiai tinka šiam uždaviniui atlikti,

Turizmas – ekonominio augimo faktorius

B.   manydamas, kad turizmas yra viena iš pagrindinių politikos sričių, kuri turi būti vykdoma besivystančiose šalyse,

C.  manydamas, kad komunikacijos, energetikos, naujųjų komunikacinių technologijų arba sveikatos ir sveikatingumo srities infrastruktūrų projektai yra būtini plėtojant turizmo veiklą besivystančiose šalyse,

D.  manydamas, kad yra labai svarbu, jog tokie projektai yra tiek pat naudingi ir vietos gyventojams, ir turizmo pramonei,

E.   manydamas, kad tos turizmo formos, ir visų pirma bešališkas turizmas, kuriomis siekiama užtikrinti bešališką kompensavimą darbininkams ir vietiniams įmonininkams, turi sulaukti ypatingo valdžios atstovų dėmesio,

F.   manydamas, kad PTO projektas „Tvarus turizmas – priemonė skurdui šalinti“ prisideda prie Tūkstantmečio tikslo mažinti skurdą, bandant sukurti darbo vietas žmonėms, kurių dienos pajamos mažesnės nei vienas doleris,

G.  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų, kurie nuo 2008 m. vasario 1 d. pakeis privilegijuotą vienpusę prekybos sistemą, taikomą prekybiniams Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) ir Europos Sąjungos ryšiams,

H.  manydamas, kad turizmo sektorius neginčijamai peržengia valstybių sienas, ir kad nepaisant to, jog nėra bendros turizmo politikos, Turizmo tarnyba ir Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas yra nepakankamo dydžio,

Turizmas – aplinkos apsaugos ir paveldo išsaugojimo faktorius

I.    manydamas, kad turizmas gali būti plėtojamas tik paisant gamtinių ir kultūrinių sąlygų bei tų vietos bendrijų, kuriuose yra vystomas, tradicijų,

J.    manydamas, kad turizmas turėtų būti laikomas ne aplinkos priešu, bet priešingai – jos sąjungininku, kadangi aplinkos ir paveldo išsaugojimas yra turizmo pelningumo sąlyga,

K.  manydamas, kad valdžios institucijos turėtų specialiai atkreipti dėmesį į gamtą tausojančio turizmo formas, tokias kaip ekologinis turizmas, kaimo turizmas ir solidarusis turizmas,

L.   manydamas, kad turizmui yra naudinga, kai saugojamas vietos, gamtos ir kultūros, materialusis ir nematerialusis paveldas bei istoriniai pastatai,

M.  manydamas, kad valdžios institucijos turėtų skirti ypatingą dėmesį turistų saugumui bei turistiniams įrengimus ir vietoms,

N.  manydamas, kad yra teisėta, jog vyriausybės, pasitarusios su organizacijomis atstovaujančiomis turizmo sektoriui, nustato griežtas itin gausiai lankomų vietų lankymo taisykles,

O.  manydamas, jog yra būtina suderinti patirtį energetikos srityje su transporto politika, siekiant apsaugoti aplinką ir laikytis Kioto protokole, kuriuo siekiama darnaus vystymosi, numatytų tikslų,

P.   manydamas, kad atsakingos valdžios institucijos turėtų pritarti idėjai nustatyti apribojimus turistų antplūdžiams į gausiai lankomas mažas salų valstybes, kalnų arba pakrantės teritorijas,

Turizmas – demokratijos ir politinės pusiausvyros faktorius

Q.  manydamas, kad turizmas yra totalitarizmo, diktatorių ir koncentruotos valdžios priešas,

R.   manydamas, kad kai kuriose šalyse turizmas yra susijęs su žmogaus teisių pažeidimais, tokiais kaip vaikų darbas, prostitucija ir seksualinis vaikų išnaudojimas,

S.   kadangi dėl pasaulinio prieš demokratiją ir jos gynėjus nukreipto terorizmo, kai per bailius mirtininkų išpuolius nesirenkant aukų masiškai žūsta civiliai, ypač kenčia turizmo sektorius ir turistai,

T.   manydamas, kad turistas – tai stebėtojas iš šalies, o turizmas gali būti geriausias spaudimo būdas siekiant paremti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms totalitarinio režimo šalyse,

U.  manydamas, kad turizmas gali būti demokratiją skatinanti veikla ir suteikia galimybę vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu sukurti civilinei visuomenei atstovaujančias ekonomines ir socialines struktūras,

V.  manydamas, kad turizmas vienija ir padeda skatinti teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą,

W. manydamas, kad šiuo metu turistai gali naudotis judėjimo laisve ir vienos kelionės metu aplankyti keletą vietų, o tai padeda didinti regionų bendradarbiavimą ir sutvirtinti valstybių santykius,

X.  manydamas, kad valstybių narių vyriausybės ir ypač turizmo operatoriai daro įtaką pasirenkant turistines vietas; kad neigiama šalies, kurioje negerbiami demokratijos principai ir žmogaus teisės, reklama veikia atgrasančiai,

Y.  manydamas, kad Tarptautinis sąžiningo turizmo tinklas buvo įkurtas 1999 m. kaip trejų metų projektas, finansuojamas Europos Komisijos ir Jungtinės Karalystės tarptautinio vystymosi departamento, siekiant skatinti etišką prekybos praktiką,

Turizmas – visuomenės sveikatos ir švietimo faktorius

Z.   manydamas, kad šalies visuomenės sveikata yra jos patrauklumo dalis,

AA. manydamas, kad turizmas teigiamai veikia visuomenės sveikatą, nes skatina taikyti būtinas higienos taisykles, sanitarines priemones, vykdyti skiepų kampanijas ir skleisti žinias apie profilaktiką,

AB. manydamas, kad ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija yra pasaulinė nelaimė,

AC. Manydamas, kad turistams ir vietos gyventojams yra iškilusi užkrečiamųjų ligų, tokių kaip žarnyno, kvėpavimo takų infekcijos, karštligės dėl nežinomų priežasčių ir hepatitų, rizika,

AD. manydamas, kad turizmas daro įtaką švietimui ir leidžia vietos gyventojams mokytis kalbų bei naujųjų informacinių ir komunikacinių technologijų, kas suteikia galimybę gerinti jų kultūrinį paveldą laikantis papročių ir tradicijų, kartu reikalaujant, kad pastarieji sąmoningai prisitaikytų prie visuomenės raidos ir modernios praktikos,

AE. manydamas, kad valstybinės valdžios institucijos turi prižiūrėti, kad būtų išsaugotos vietos žmogaus teises ir visų pirma vaikų ir moterų teises gerbiančios tradicijos,

Turizmas – netvarkos ir įvairaus piktnaudžiavimo faktorius

AF. manydamas, kad kuriant darbo vietas visais atvejais reikia laikytis Tarptautinės darbo organizacijos nustatytos tvarkos,

AG. manydamas, kad su sekso turizmu reikia kovoti nuolat ir kad kovoti turi Europos bei vietos valdžios institucijos derindamos savo darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis,

AH. manydamas, kad tik suderintos priemonės, informacijos perdavimas ir sankcijų taikymas laikantis tarptautinės teisės taisyklių yra iš tiesų veiksmingi,

AI. manydamas, kad visuotinis sankcijų, taikomų sekso turistams, paskelbimas, turėtų daryti kitokį poveikį, ir kad už su sekso turizmu susijusius nusikaltimus turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir kilmės šalyje, ir toje šalyje, kurioje jie buvo padaryti,

AJ. atsižvelgdamas į teigiamą vykdomos politikos ir turizmo operatorių, kelionių organizatorių ir oro linijų bendrovių taikomų priemonių, tokių kaip brošiūrų dalijimas arba vaizdo medžiagos rodymas kelionės į problemiškas vietas metu, poveikį,

AK.    atsižvelgdamas į neigiamas spekuliacijų vietos gyventojų nekilnojamuoju turtu pasekmes,

AL. atsižvelgdamas į abipusę riziką, kuri gali iškilti užsienio investuotojams ir besivystančių šalių vyriausybėms,

AM.    atsižvelgdamas į vaiko teisę į apsaugą nuo išnaudojimo ir teisę į reabilitaciją, kaip numatyta Vaiko teisių konvencijos 32, 34, 35 ir 39 straipsniuose,

Turizmas – ekonomikos augimo faktorius

1.   Prašo, kad kuriant ES vystymosi politiką, būtų sistemiškai ir suderintai atsižvelgiama į turizmo poveikį ir tvaraus turizmo bei gero valdymo principą;

2.   Mano, kad turizmas turi būti tvarus ir gerinti vietos gyventojų gyvenimą, saugoti jų aplinką ir sveikatą ir remti vietos ekonomiką, vietoje perkant maistą ir kitus išteklius;

3.   Prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sustiprinti Įmonių generalinio direktorato už turizmą atsakingą techninę struktūrą, atsižvelgiant į transversalią turizmo svarbą ir progresyviai didėjantį jam įtakos turinčių ir iš kitų sektorių kylančių Bendrijos politikos iniciatyvų taikymą;

4.   Nori, kad Europos Komisijos Įmonių generalinio direktorato turizmo paslaugų sričiai būtų skiriama daugiau dėmesio, didinant turimus finansinius išteklius, siekiant prisidėti prie Europos turizmo politikos sukūrimo ir bendro pasiūlymų dėl turizmo sektoriaus politikos augimo;

5.   Ragina diskusijas, kad būtų įkurtas Turizmo generalinis direktoratas ir paskirti Vystymosi generalinio direktorato ir Prekybos generalinio direktorato turizmo ekspertai;

6.   Ragina skatinti Bendrijos kontroliuojamas turizmo iniciatyvas, nukreiptas į skurdo mažinimą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir žmogaus teisių skatinimą;

7.   Siūlo, kad Komisija pabrėžtų turizmo politiką per bendradarbiavimą ir vystymosi politiką jos vystymo krypčių ir įmonių struktūrų suderinimo kontekste, būtent per santykius su Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis;

8.   Primygtinai prašo besivystančių šalių vyriausybes išlaikyti turizmą, kaip vieną iš savo strateginių programų prioritetų, ir įsipareigoti kiekvienais metais sudaryti ataskaitą apie turizmo sektoriaus svarbą pasaulio ekonomikai lyginant pagal šalį, įskaitant papildomas ataskaitas; šioje ataskaitoje taip pat turėtų būti minimas turizmo ekonomikos poveikis ir įnašas į nacionalinę ir regionų plėtrą;

9.   Ragina Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalių vyriausybes išnagrinėti galimybę vykdyti politiką, kuria būtų siekiama užtikrinti „planavimo laimėjimų“ pelną vietos bendrijoms, kuriose vyksta turizmo projektai;

10. Prašo, kad besivystančios šalys palengvintų laisvą turistų judėjimą taikydamos nevaržančią vizų politiką;

11. Pabrėžia, jog yra būtina iš turizmo gautą ekonominę naudą investuoti skatinant tų vietovių vystymąsi; ragina kelionių operatorius peržiūrėti jų „viskas įskaičiuota“ rinkinius, kurie trukdo vietos bendruomenėms gauti pelno iš turizmo, ir skatina šiuos operatorius kiek galima daugiau naudotis vietos resursais ir personalu, įskaitant valdantį personalą;

12. Ragina vyriausybes skatinti kurti ir (arba) plėtoti viešus  (privačius) partnerystės ryšius bei sudaryti palankesnes sąlygas turizmo sektoriuje veikiančioms įmonėms kurtis, taikant patrauklią mokesčių politiką arba įvedant mikrokreditų teikimo programas;

13. Nori, kad, kur reikia, išaugtų EPF finansuojamų tvaraus turizmo pakraipos projektų proporcija;

14.      Siūlo turizmo, tvaraus turizmo ir jo ekonominio poveikio klausimą įtraukti į derybas dėl ekonominių partnerystės susitarimų ir kad būtų teigiamai atsižvelgta į su Europos rinka susijusių besivystančių šalių interesus, kai Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis

(GATS) jos būna iškėlusios su turizmu susijusius klausimus;

15. Pažymi, kad daugelyje besivystančių šalių turizmo sektorius yra išskirtinai privatus sektorius, ir kad reikia, jog Komisija rastų būdų užtikrinti, kad šios šalys ir kiti socialiniai partneriai būtų visiškai įtraukti į diskusijas, susijusias su turizmo sektoriui įtaką darančia vystymosi politika;

16. Pabrėžia, kad reikia skubiai paremti šalis, kenčiančias nuo gamtinių katastrofų, darančių įtaką jų turizmo pramonei;

Turizmas – aplinkos pasaugos ir paveldo išsaugojimo faktorius

17. Prašo priimti bendrą Aplinkos generalinio direktorato ir Vystymosi generalinio direktorato programą, siekiant eksportuoti Europos atliekų tvarkymo technikas, pradžioje tiriant poveikį, paskui – taikant pagrindinius projektus;

18. Ragina sukurti tvaraus turizmo politiką ir reglamentus, siekiant apsaugoti ir išsaugoti natūralius išteklius, kultūros paveldą ir tradicinį žemės naudojimo sistemos panaudojimą;

19. Skatina esamų techninių ir mokslinių priemonių optimizavimą, siekiant vienu metu užkirsti kelią ir architektūrinio paveldo apgadinimui ir  (arba) sunaikinimui ir aplinkos degradacijai;

20. Reikalauja, kad visoms Europos turistinio pobūdžio investicijoms besivystančiose šalyse būtų taikomos tos pačios taisyklės kaip ir skiriant Bendrijos investicines lėšas Europos Sąjungoje, todėl neturi būti remiamos jokios investicijos, akivaizdžiai keliančios grėsmę žmogaus teisėms, tos šalies aplinkai, minimalioms Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) numatytoms darbo sąlygoms, vietos gyventojų gyvenimo būdui, istoriniam ir kultūros paveldui;

21. Pasisako už Bendrijos techninę paramą masinio turizmo šalims, kurios yra priverstos imtis priemonių turistinėms vietoms išsaugoti; taip pat pasisako už keitimąsi geriausia patirtimi šioje srityje;

22. Skatina vietos valdžios institucijas, susidūrusias su pernelyg greitu turizmo šuoliu, prireikus imtis priemonių turistų srautui sumažinti;

Turizmas – demokratijos ir politinės pusiausvyros faktorius

23. Pasisako už sąžiningą kovą su nusikalstamais veiksmais, kad būtų sutrukdyta plauti pinigus, sekso turizmui ir kt.;

24. Pasisako už kovą su nusikalstamais veiksmais, kad nebūtų padaryta žalos šalies turistiniam įvaizdžiui;

25. Prašo, kad palengvinant, apsaugant ir darant turizmą saugesnį būtų imtasi priemonių, kaip specialių policijos pajėgų sudarymas, siekiant užkirsti kelią į turizmą nukreiptiems nusikaltimams;

26. Prašo besivystančių šalių vyriausybių vietos gyventojus visiškai įtraukti į turizmo veiklą ir prižiūrėti, kad gautas ekonominis, socialinis ir kultūrinis pelnas būtų tinkamai padalytas;

27. Apgailestauja dėl neseniai Kubos valdžios priimtų segregacijos priemonių, siekiant išvengti asmeninių kontaktų tarp turistų ir turizmo pramonėje dirbančių Kubos piliečių;

28. Nori, kad iš visų tvarų vystymąsi skatinančių veiklų Komisija, finansuodama projektus ir skatindama regionų bendradarbiavimą, pripažintų šalies arba regiono teisę demokratiškai apibrėžti savo prioritetus;

29. Valstybių narių vyriausybių ir Europos Komisijos prašo su turizmo operatorių ir patyrusių organizacijų pagalba veikti siekiant skatinti etiškus turizmo standartus, panaudojant patvirtintą Europos bešališko turizmo ženklą;

Turizmas – visuomenės sveikatos ir švietimo faktorius

30. Sveikina naują Europos valstybių konstitucijose numatytą teisinį pagrindą dėl turizmo ir nori, kad Sąjunga ir jos valstybės narės besivystančioms, galimybių turizmui turinčioms šalims perduotų personalo formavimo vietoje patirtį ir žinias; prašo Komisijos remti tuos besivystančių šalių projektus, kuriuose norima gauti šių žinių;

31. Iš naujo atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę teikti finansinę pagalbą vaikų skiepijimui, skirtam skubiai suleisti vakciną, kurioje yra šių ligų antigenų: difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito B ir meningito, sukeliamo B tipo Haemophilus Influezae;

32. Pabrėžia būtinybę sutelkti Europos mokslinių tyrimų pajėgas kovai su maliarija, tuberkulioze ir ŽIV/AIDS ;

33. Mano, kad iš tvaraus turizmo gaunamos pajamos gali prisidėti prie besivystančių šalių gyventojų gyvenimo standartų, jų sveikatos gerinimo bei komunikacinių, energetikos ir technologijų infrastruktūrų gerinimo;

34. Pasisako už Europos finansinę paramą PTO ST-EP (Tvarus turizmas – skurdo panaikinimo faktorius) iniciatyvai ir už kitas iniciatyvas, kurios padeda mažinti skurdą besivystančiose šalyse;

Turizmas – netvarkos ir įvairaus piktnaudžiavimo faktorius

35. Prašo, kad 1999 m. Čilės mieste Santjage PTO ir jai priklausančių šalių patvirtintas pasaulinis turizmo etikos kodeksas būtų perkeltas į kiekvienos šalies vidaus teisę;

36. Pasisako už tai, kad atsakingos šalių vyriausybės, kiekvienais metais vienos kitoms perduotų sąrašą atvejų, kada buvo atsisakyta išduoti vizas, atsisakymą paaiškinant tik sekso turizmo nusikaltimais, nusikaltimais žmonijai arba terorizmu;

37. Reikalauja, kad Komisija patvirtintų veiksmingas kovos su sekso turizmu Europoje programas;

38. Siekiant veiksmingai kovoti su vaikų sekso turizmu ragina:

- Komisiją ir Tarybą teikti pirmenybę kovai su vaikų sekso turizmu, įskaitant biudžeto eilutės „Kova su vaikų sekso turizmu trečiosiose šalyse“ atkūrimą, siekiant užtikrinti, kad tam bus skirta išteklių;

- Komisiją pripažinti ryšį tarp vaikų pornografijos ir sekso turizmo ir užtikrinti, kad tai būtų sprendžiama politinio dialogo su trečiosiomis šalimis būdu;

- Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teikiant pagalbą vystymuisi, pirmenybė būtų teikiama vaikų poreikiams ir teisėms, visų pirma dėl sekso turizmo nukentėjusių vaikų reabilitacijai ir reintegracijai;

39. Remia turizmo operatorius, kelionių organizatorius, avialinijų bendroves, kurios jau susitelkė kovai su sekso turizmu, veikdamos savo klientus ir juos informuodamos apie teisinę riziką, kuri jiems kyla vykdant veiksmus, o kitiems – juos plėtojant; taip pat ragina operatorius bendradarbiauti su valdžios institucijomis nustatant galimą nusikalstamą veiklą;

40. Reikalauja, kad Komisija imtųsi konkrečių veiksmų ir atlikusi sektorių atstovaujančių organizacijų patikrinimą pradėtų kovą su nekilnojamojo turto dempingu, susijusiu su turizmu;

41. Remia turizmo operatorius, kelionių organizatorius, avialinijų bendroves, kurios jau susitelkė kovai su sekso turizmu, paveikdamos savo klientus ir juos informuodamos apie teisinę riziką, kuri jiems kyla vykdant veiksmus, o kitiems – juos plėtojant, ypač atsižvelgiant į susijusių darbuotojų teises;

42. Reikalauja, kad susijusių ES valstybių turizmo operatoriai laikytųsi žmogaus teises, darbuotojų teises ginančių taisyklių, laikydamiesi minimalių Tarptautinės darbo organizacijos numatytų sąlygų, Europos vartotojų – turistų apsaugos ir rekomendacijų turizmo operatoriams reikalavimus;

43. Prašo besivystančių šalių vyriausybių nustatyti skaidrias ir reglamentuojamas patekimo į nacionalinę rinką procedūras, laikantis Pasaulinės turizmo organizacijos rekomendacijų, kas yra būtina sąlyga užsienio investicijoms gauti;

44. Paveda savo Pirmininką šią rezoliuciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 180, 2003 7 31, p. 138.
• [2]  OL C 265, 2001 9 20, p. 39.
• [3]  OL C 339, 2000 11 29, p. 292.
• [4]  OL C 59, 2000 3 1, p. 41.
• [5]  OL C 271, 1999 9 24, p. 73.

EXPOSE DES MOTIFS

Le tourisme est aujourd'hui reconnu comme un des secteurs économiques les plus dynamiques et ce phénomène ne fait que s'accroître dans l'Union européenne et dans le monde.

Il est facteur de croissance de part les nombreuses activités industrielles qu'il génère et représente un "client majeur" des efforts de recherche et d'innovation technologique.

Il contribue à la formation et à la mobilité du personnel et insuffle une dynamique à la protection de l'environnement et à la conservation du patrimoine naturel et culturel.

L'hôtellerie et la restauration sont bien évidemment les premiers secteurs de l'industrie touristique ; mais, des transports à l'agriculture et l'industrie alimentaire, en passant par l'énergie, l'environnement, la culture, etc., tous les secteurs sont concernés en amont ou en aval du processus.

Le phénomène touristique constitue ainsi un système complexe, touchant une multitude d'acteurs, d'intérêts et d'objectifs différents.

Le secteur nécessite des fonds mais aussi une coordination des politiques y afférant et des schémas de promotion et de développement bien précis. Il est aussi fondamental que nous tenions compte de sa contribution, certes économique, mais aussi sociale dans notre société.

Par nature, la politique touristique dans l'Union européenne relève de la compétence des Etats membres. Toutefois les autorités locales ont un rôle non négligeable à jouer puisqu'elles contribuent directement à l'attractivité d'un site, d'une région et donc à la croissance économique et la création d'entreprises, essentiellement des PME-PMI et entreprises artisanales.

Ce constat intra-communautaire et mondial s'effectue dans les pays développés mais ne s'y limite pas car même si les pays en développement sont en retard dans ce domaine comme dans d'autres, il va sans dire que le tourisme est aujourd'hui perçu comme un facteur fondamental d'évolution et de prospérité et considéré comme un outil fondamental de l'aide au développement communautaire.

Au niveau du traitement institutionnel du secteur touristique, il est surprenant de constater que, malgré la transversalité du secteur, il n'existe qu'un service compétent au sein de la Direction Générale Entreprise de la Commission européenne. Ce service qui, d'une part présente un effectif en terme de personnel trop faible est, par ailleurs, insuffisamment informé et consulté sur les questions qui s'y rattachent.

Il convient également de noter que la Direction Générale du Développement ne dispose d'aucun service et pas même de personnel en charge de la question du tourisme en son sein.

1. Le tourisme, facteur de croissance économique

Le tourisme est un secteur extrêmement transversal qui concerne un grand nombre de secteurs et de politiques et, à ce titre, il est naturellement perçu dans les pays en développement comme un facteur de croissance économique.

Sans avoir la prétention d'être exhaustif, citons quelque uns des impacts positifs du tourisme sur ces pays:

En terme d'aménagement du territoire, le développement des activités touristiques nécessite des infrastructures et équipements adaptés. Par infrastructures, on entend tout d'abord des routes, des voies ferrées, des aéroports modernisés, des bateaux si besoin est.

En termes de transports, ces infrastructures requièrent des appareils et des équipements modernes et sûrs proscrivant tout engin vétuste et inadapté aux normes de sécurité.

Ces aménagements, en plus de promouvoir le développement des activités touristiques, contribuent au désenclavement des populations, leur permettent d'accéder aux moyennes et grandes villes, de s'approvisionner différemment, de s'ouvrir à la modernité et aux nouvelles technologies.

En terme entrepreunarial, les activités touristiques apportent une dynamique nouvelle par la création de besoins nouveaux. En sus des secteurs de l'hôtellerie et de la restauration qui sont générateurs d'emplois en grand nombre, une large place est faite aux initiatives particulières qui conduisent à la création de PME, PMI et de micro-entreprises dans des secteurs aussi divers que l'alimentation, l'artisanat en tout genre, les prestations privatives de transport ou d'activités d'orientation et de découverte.

Par ailleurs, loin d'être ponctuel et lié à un événement particulier - comme c'est parfois le cas dans les pays développés - l'essor touristique dans les pays en développement est continu (cf. statistiques) et engendre une pérennisation des emplois qui permet des profits et répercussions à court, moyen et long terme.

En termes financiers propres, il faut savoir que, tout en conduisant au développement économique, le tourisme permet à la fois un juste partage des profits avec les populations locales. 1€ "touristique" dépensé est directement investi.

Associé à la multiplication de prestataires et à la libre concurrence, le tourisme milite pour la disparition des monopoles d'Etat et lutte contre l'impérialisme de riches propriétaires.

Ainsi, si on peut aisément qualifier les activités touristiques de pérennes et génératrices de profits, gardons à l'esprit que les pays en développement ne disposent pas "d'armes" suffisantes pour parer aux phénomènes ou événements ponctuels susceptibles d'ébranler le secteur.

La stabilité des flux est rendue aléatoire lorsque surviennent des facteurs humains, sanitaires et naturels susceptibles d'avoir des impacts catastrophiques.

Peuvent être qualifiés de facteurs humains les conflits, guérillas, coups d'états militaires ou autres rébellions ; de sanitaires, les épidémies (ex : SARS - voir statistiques) susceptibles d'affecter la population (ex : grippe aviaire) ; de naturels, les changements climatiques et les expositions aux tsunamis et aux cyclones.

Une référence particulière doit être faite aux petits états insulaires dont les populations sont d'autant plus exposées aux catastrophes naturelles qui représentent les plus grands risques sanitaires et financiers pour les pays en développement.

La vulnérabilité des états insulaires découlent de leur isolement géographique, de la

petitesse et de la fragilité de leurs économies qui reposent sur le tourisme et un nombre limité de produits d’exportation, de leur forte dépendance aux combustibles fossiles importés et de la rareté de ressources naturelles telles que l’eau et la terre.

Comment l'Union européenne et ses citoyens contribuent-ils économiquement à l'essor des activités touristiques dans les pays en développement?

De nouvelles destinations touristiques

Le tourisme intra-communautaire a connu un fort développement depuis les années 1970. La multiplication des infrastructures, l'inflation et la saturation des sites ont conduit les touristes européens à s'intéresser à d'autres destinations.

Les compagnies aériennes, voyagistes et autres opérateurs du secteur touristique ont contribué à ce phénomène par la multiplication et la diversification des prestations, des prix attractifs, des formules à la carte et autres mesures incitatives.

Le Fonds Européen de Développement, instrument financier de l'Union européenne

L’Union européenne entretient des relations privilégiées en matière de commerce et de coopération en faveur du développement avec le groupe des pays en développement d'Afrique, des Caraïbes et du Pacifique (ACP), via l’accord de partenariat ACP-UE signé à Cotonou le 23 juin 2000 pour une période de 20 ans à compter du 1er mars 2000.

Le volet relatif à la coopération en faveur du financement du développement de l’accord de Cotonou est financé sur le Fonds Européen de Développement (FED), défini par un protocole financier pour une période de cinq ans.

Comme le démontrent les statistiques ci-dessous, l'Union européenne contribue principalement et de façon non-négligeable au financement de projets à vocation touristique dans les pays bénéficiaires du FED.

	Financements FED "tourisme" (€)		Total des financements FED (€)
Année	Engagements	Paiements	Engagés (brut)	Payés (brut)
2004	-	11.106.379,06	2.647.830.344,45	2.464.247.127,19
2003	6.549.000,00	12.917.811,61	3.488.852.306,22	2.156.903.263,58
2002	19.928.200,00	10.089.539,61	2.009.886.271,21	1.855.321.334,99
2001	16.068.553,26	10.934.773.90	1.716.428.340,68	2.068.769.940,94
2000	15.759.180,09	5.926.999,17	4.005.710.773,92	1.567.480.634,21
1999	8.358.000,00	7.756.953,86	2.903.599.897,90	1.282.930.511,45

2. Le tourisme, facteur de protection de l'environnement et de conservation du patrimoine

Dans les pays développés ayant connu un essor touristique rapide et de masse, la protection de l'environnement physique et socioculturel a longtemps été négligée, au profit des performances économiques.

Aujourd'hui, les comportements ont changé et les préoccupations écologiques s'imposent du fait des grandes transformations qui affectent nos modes de vie à l'échelle planétaire.

On tend vers un tourisme conciliant préservation de l'environnement et garantie des flux touristiques.

Les pays en développement eux, n'ont généralement pas subi de dégradations environnementales du fait des activités touristiques mais bien des autochtones mêmes.

Appauvrissement, voire épuisement des ressources naturelles, déforestation, sécheresse, utilisation massives des hydrocarbures, absence de politique de gestion, traitement et stockage des déchets, sont autant de facteurs qui ont conduit vers la situation actuelle et qui se matérialisent notamment dans les exemples suivants : déchargements de quantité de déchets dans les mers des Caraïbes, marée montante d’ordures ménagères et d’autres formes de déchets dans les îles des océans Atlantique et Indien, pêche à outrance dans le Pacifique, etc.

Ainsi, la combinaison d'objectifs de progrès écologiques pour les pays en développement et la sensibilisation actuelle des touristes internationaux aux problèmes environnementaux permet de préserver l'écosystème et de contribuer à sa durabilité, conformément à la stratégie de Göteborg de 2001.

Le touriste se transforme en véritable protecteur du site visité ou, à plus grande échelle, de la région concernée.

Des formules comme l'écotourisme ou le tourisme solidaire - consistant à vivre parmi et au rythme des populations locales - sont bien évidemment privilégiées pour atteindre de tels objectifs.

L'écotourisme qui s'est développé selon ses principes conceptuels et a étendu son champ d'action bien au-delà de la protection de l'environnement physique, devient un facteur de durabilité pour les régions visitées, d'une part en raison d'une prise de conscience nouvelle de la part des touristes de la nécessité de respecter l'environnement, d'autre part en raison des engagements socioculturels et économiques des communautés hôtes dans le développement de cette activité.

En terme de conservation du patrimoine culturel et architectural, il va sans dire que le développement du tourisme est positif, à condition d'utiliser des procédés de rénovation et/ou d'entretien assurant la durabilité et la fiabilité des travaux effectués.

Une attention particulière doit être portée au patrimoine sous-marin qui, dans certaines régions, a déjà subi des dégradations considérables, du fait des touristes se livrant aux activités de plongée sous-marine ou des autochtones dans le cadre de pêches non-réglementées ou excessives.

Le progrès technologique est aujourd'hui au service du développement. On constate malheureusement que, par manque de ressources financières, par l'insuffisance de formations ou simplement la méconnaissance de techniques existantes, des technologies adaptées et performantes ne sont pas utilisées.

Citons l'exemple du récent Tsunami de décembre 2004 qui, sans compter les milliers de pertes humaines, a causé des dégâts environnementaux et du patrimoine catastrophiques et irrémédiables. L'existence d'un système d'alerte rapide aurait permis de minimiser ses conséquences.

3. Le tourisme, facteur de démocratie et facteur d'équilibre politique

Comme le reconnaissent de plus en plus de dirigeants, la capacité de se développer dépend de la démocratie et de la bonne gouvernance.

La démocratisation, le développement économique et la corruption sont ainsi étroitement liés. Dans certains pays, richesses, démocratie et niveaux de corruption faibles ou modérés se renforcent mutuellement; ailleurs, pauvreté, institutions politiques non démocratiques et niveaux élevés de corruption composent une riche mosaïque de cas.

Dans les pays en développement, on constate que l’efficacité des réformes globales apparaît limitée. En revanche les réformes sectorielles, dès lors qu’elles obéissent à certaines règles, permettent d'avoir prise sur les problèmes de corruption et peuvent donc contribuer à leur réduction de manière durable.

C'est à ce stade qu'intervient le tourisme. Le développement des activités touristiques est générateur de réformes. L'arrivée du touriste requiert certes des infrastructures mais le touriste veut lui des garanties. Des garanties de paix et de sécurité.

Des garanties de respect des principes démocratiques et des droits de l'homme. Le touriste est l'œil qui observe et la parole qui rapporte.

Les régimes totalitaires, la concentration des pouvoirs, les guérillas et mouvements séparatistes ou, dans les cas extrêmes, les massacres ou les tortures sont incompatibles avec le développement du tourisme.

Le seul fait de savoir qu'une zone ou qu'une région est en conflit constitue un frein au déplacement, même si le lieu ou la zone de villégiature se trouve à plusieurs centaines de kilomètres et qu'une protection militaire est assurée.

Or, les gouvernements ont conscience des bienfaits économiques et démocratiques du tourisme.

Le tourisme nécessite ainsi des réformes. Des réformes ayant trait à la démocratie et à la gouvernance.

Des institutions dignes, des freins à la corruption, de la transparence administrative, un droit à l'information et à l'expression, la protection des travailleurs et de leurs profits sont autant d'éléments inhérents au développement du tourisme.

Qui plus est, le tourisme est fédérateur de groupuscules régionaux et porteur d'initiatives régionales.

Le touriste est demandeur de diversité ; il veut optimiser le temps imparti et amortir le coût du voyage en multipliant les activités et les visites ; excursions journalières, déplacements intra et inter-régionaux, immersion ponctuelle en milieu naturel, etc.

Ainsi, l'application du principe de libre circulation des touristes telle qu'on le connaît en Europe est un outil indispensable au développement touristique.

Il favorise, voire impose la communication entre gouvernements, populations ou ethnies, notamment à travers la mise en œuvre de projets financés dans le cadre du FED, de programmes à caractère culturels mais aussi à travers la mise en place de projets touristiques bi ou pluri-nationaux.

En termes de promotion touristique, à défaut d'une politique européenne du tourisme, les gouvernements des Etats membres appuyés par les tours opérateurs, compagnies aériennes, voyagistes et autres prestataires de services à vocation touristique, ont les moyens d'orienter le choix des citoyens européens.

A ce titre, il serait plus que souhaitable qu'une publicité négative active se développe à l'encontre des pays sous dictature et/ou transgressant les principes démocratiques et les droits de l'homme.

4. Le tourisme, facteur de santé publique et d'éducation

Les maladies transmissibles, notamment le VIH/SIDA, le paludisme et la tuberculose, continuent de freiner le développement des pays concernés.

Le tourisme contribue au développement des politiques de santé publique car il nécessite des investissements dans le secteur de la santé qui apportent une contribution notable à la réduction de la pauvreté et à la croissance économique.

Sont bien évidemment en ligne de mire les vaccins qui doivent être multipliés ; des organismes tels que GAVI et le Vaccine Fund dont les missions de vaccination de l'enfance jouent pour beaucoup dans l'amélioration de la santé publique doivent bénéficier d'un soutien financier communautaire permanent.

En matière de paludisme, en attendant la mise au point d'un vaccin qui, à lui seul, ne suffira pas à vaincre la maladie, la lutte contre celle-ci doit mobiliser toutes les armes disponibles : la lutte anti-moustique en fait partie, mais aussi la prise en charge rapide des malades, cruciale pour la survie des sujets à risque de complications graves, ainsi que la recherche scientifique.

Les mesures sanitaires, la salubrité des lieux publics, la conservation des aliments et leur conditionnement sont quelques-unes unes des mesures prioritaires pour l'accueil touristique. Des pratiques destinées à la clientèle touristique - telles que l'utilisation de capsules d'eau ou la stérilisation - développées dans des établissements spéciaux, contribuent à la prise de conscience générale des progrès à faire dans ces domaines.

L'essor touristique contribue également à l'éducation des populations.

Le développement des infrastructures et des voies d'accès permet le désenclavement géographique mais oblige également à une ouverture d'esprit, à l'apprentissage des langues.

L'adaptation des entreprises aux nouvelles technologies figure parmi les faits marquants de l'industrie du tourisme en ce début de XXIe siècle.

Les pays en développement n'y font pas exception, à la différence que cette nouvelle ère des technologies de l'information et de la communication participe à l'éducation des populations.

Internet est ainsi un outil formidable d'aide au développement. On constate malheureusement encore trop de défaillances dans son utilisation et un accès trop limité des populations.

Enfin, on constate que la participation des populations au développement touristique par le biais des mesures évoquées dans les points précédents permet l'élévation du niveau de vie global et la création progressive d'une classe moyenne indispensable au développement économique et social des pays concernés.

5. Le tourisme, facteur de dérèglements et d'abus divers

Malgré l'impact très positif du tourisme dans les pays en développement, on constate qu'il peut néanmoins être synonyme d'abus en tout genre.

Il semble ainsi nécessaire de mettre en exergue 2 types de dérives qui sont aussi les plus fréquentes : le tourisme sexuel et le dumping immobilier.

· Le tourisme sexuel

Cette pratique est aujourd'hui considérée comme le troisième commerce illégal dans le monde, après la drogue et les armes. Véritable fléau, le tourisme sexuel se développe à un rythme inquiétant, particulièrement dans les pays pauvres où il entraîne dans la prostitution des centaines de milliers d'êtres humains, dont une part non négligeable d'enfants.

L'exploitation sexuelle d'enfants dans le tourisme est majoritairement le fait de personnes qui, sans être des pédophiles assidus, profitent de leur séjour dans ces pays pour ignorer les interdits qu'ils respectent habituellement.

Ce commerce, très lucratif, génère des profits importants de manière directe et indirecte et, si les souteneurs sont prêts à tout pour ne pas perdre leurs revenus, les pays concernés hésitent également à sanctionner sévèrement cet état de fait.

Beaucoup se droguent pour supporter ces sévices. Le jeune proposera ses services, contre rémunération. Comme il racole, on considère qu'il est demandeur. C'est derrière cet argument que se cache le client : il ne fait qu'accepter un service et, d'ailleurs, il se dit qu'il paye. La loi aujourd'hui est là pour rappeler qu'un enfant reste un enfant quelles que soient ses origines, il faut le protéger.

Le tourisme sexuel est en pleine expansion. Les associations de défense des droits de l’enfant constatent chaque jour l’ampleur de ce phénomène pédophile. Certains facteurs favorisent le tourisme sexuel. La pauvreté, le manque d’éducation, le développement d’Internet - et donc des réseaux pédophiles - et la baisse des prix du transport aérien participent à son expansion.

· La spéculation immobilière

Les populations de nombreuses destinations touristiques font aujourd'hui le bilan d'un développement qui n'a pas mis leurs intérêts et droits sur pied d'égalité avec ceux des visiteurs.

Les habitants des endroits où la déferlante touristique s'est abattue se demandent encore pourquoi ils n'ont pas été consultés et pas même informés concernant ces développements qui bouleversent leurs vies.

Trop souvent la course aux spéculations immobilières et les transactions entre promoteurs et autorités locales se sont déroulées en marge des réalités locales, sans intérêt aucun pour la condition des autochtones.

Ces mêmes autochtones se demandent après coup pourquoi, une fois les infrastructures construites et la situation établie, ils n'y ont ni accès matériel ni financier et pas même, au moins, une part équitable de cette activité dont l'expansion ne peut apparemment être enrayée.

Qui plus est, il n'est pas rare que ces mêmes spéculateurs en matière immobilière mais aussi d'autres prestataires de services touristiques ou voyagistes aient délibérément soudoyé ou corrompu des autorités locales afin de bénéficier d'un privilège sur investissement.

Il est tout aussi fréquent que les autorités locales, elles, utilisent l'arme du retard administratif ou la lourdeur des procédures pour laisser libre cours à la spéculation immobilière.

C'est pourquoi, il incombe aux autorités des Etats d'origine des investisseurs de veiller à ce que les règles déontologiques et économiques qui leurs sont originairement applicables soient aussi mises en œuvre dans les cas cités.

Tout comme l'assurance de procédures locales transparentes et réglementées doit être une garantie à l'investissement étranger.

Valorisation de sites, construction d'infrastructures d'accueil, rénovation du patrimoine historique, formation du personnel, transmission de savoir-faire sont autant de mesures qui doivent perdurer et se développer dans une optique d' "investissements durables" à profits partagés.

L'éventuel désengagement d'un investisseur étranger ne doit pas être synonyme de cessation d'activité ou d'exploitation et de pertes d'emplois.

ANNEXE: STATISTIQUES

INTERNATIONAL TOURIST - ARRIVAL BY (Sub) REGION

	International Tourist Arrival (million)						Share (%)	Change (%)
	1990	1995	2000	2001	2002	2003*	2003*	2002/01	2003*/02
World	451	545	686	684	703	691	100	2.8	-1.7
Europe	277.2	316.3	389.6	387.8	397.3	398.8	57.7	2.4	0.4
Northern Europe	32.4	41.5	46.9	44.9	46.4	47.4	6.9	3.5	2.1
Western Europe	113.8	112.2	139.7	135.8	138.0	136.1	19.7	1.6	-1.4
Central/Eastern Europe	37.1	60.0	62.3	63.5	65.3	67.8	9.8	3.0	3.7
Southern/Mediterranean Europe	93.9	102.6	140.8	143.7	147.6	147.6	21.4	2.7	0.0
Asia and the Pacific	57.7	85.6	114.9	120.5	131.1	119.3	17.3	8.8	-9.0
North-East Asia	28.0	44.1	62.5	65.9	74.1	67.6	9.8	12.6	-8.8
South-East Asia	21.5	29.2	37.0	39.8	42.0	36.3	5.3	5.6	-13.7
Oceania	5.2	8.1	9.2	9.1	9.1	9.0	1.3	0.8	-1.0
South Asia	3.2	4.2	6.1	5.8	5.8	6.4	0.9	0.4	9.4
Americas	91.7	109.0	128.2	122.2	116.6	113.0	16.4	-4.5	-3.1
North America	71.7	80.7	91.5	86.4	83.2	77.4	11.2	-3.6	-7.0
Caribbean	11.4	14.0	17.2	16.9	16.91	17.1	2.5	-4.8	6.1
Central America	1.9	2.6	4.3	4.4	4.7	4.9	0.7	6.5	4.2
South America	6.6	11.7	15.2	14.5	12.6	13.6	2.0	-12.8	7.9
Africa	15.0	20.7	28.6	29.2	29.9	30.8	4.5	2.2	3.1
North Africa	8.4	7.3	10.2	10.7	10.4	10.9	1.6	-2.6	4.6
Subsaharan Africa	6.6	13.4	18.4	18.6	19.5	20.0	2.9	5.0	2.3
Middle East	9.8	13.8	24.3	24.0	27.9	28.8	4.2	16.1	3.4

Source: WTO, 2004

INTERNATIONAL TOURIST RECEIPTS BY (Sub)REGION

	Change1 (%)		Share (%)	US$			Euro
				(billion)		Receipts per Arrival	(billion)		Receipts per Arrival
	2002/01	2003*/02	2003*	2002	2003*	2003*	2002	2003*	2003*
World	0.3	-1.7	100	480	523	757	508	463	670
Africa	4.5	-0.3	2.8	11.8	14.4	467	12.5	12.7	412
Americas	-5.9	-1.1	21.9	113.8	114.4	1.013	120.3	101.2	895
Asia and the Pacific	6.7	-8.9	18.2	98.7	95.4	800	104.4	84.4	707
Europe	-1.8	-2.7	54.5	243.2	285.0	715	257.2	252.0	632
Middle East	4.7	16.0	2.7	12.9	13.9	482	13.6	12.3	426

Source: WTO, 2004

¹ Local currencies, constant prices

REGIONAL RESULTS

REGIONAL RESULTS

Major destinations	International Tourist Arrivals (1000)		International Tourist Arrival (US$ million)
	2002	2003*	2002	2003*
Asia and the Pacific	131,131	119,292	98,691	95,438
Australia	4,420	4,354	8,577	10,313
China	36,803	32,970	20,385	17,406
Guam	1,059	910	-	-
Hong Kong (China)	16,566	15,537	7,503	7,657
India	2,384	2,750	3,013	3,522
Indonesia	5,033	4,467	5,285	4,037
Iran	1,585	1,500	1,77	1,777
Japan	5,239	5,212	3,497	8,848
Korea, Republic of	5,347	4,753	5,936	5,256
Macao (China)	6,565	6,309	4,440	5,303
Malaysia	13,292	10,577	7,118	5,901
New Zealand	2,045	2,104	3,006	3,974
Philippines	1,933	1,907	1,740	1,464
Singapore	6,997	5,705	4,463	3,998
Taiwan (pr. of China)	2,978	2,248	4,584	2,976
Thailand	10,873	10,082	7,901	7,822
Africa	29,903	30,844	11,803	14,392
Algeria	988	1,166	133	.61
Botswana	1,037	975	309	356
Ghana	483	483	358	414
Kenya	838	927	276	339
Mauritius	682	702	612	697
Morocco	4,303	4,552	2,646	3,221
Namibia	757	695	218	333
Nigeria	887	-	263	-
Reunion	426	432	302	311
Seychelles	132	122	164	171
Botswana	1,037	975	309	356
South Africa	6,550	6,640	2,923	4,270
Tanzania	550	552	439	450
Tunisia	5,064	5,114	1,523	1,583
Zambia	565	578	134	149
Zimbabwe	2,041	2,256	76	44
America	116,637	112,975	113,773	114,433
Argentina	2,820	2,995	1,535	2,097
Bahamas	1,513	1,510	1,762	1,782
Brazil	3,783	4,091	1,998	2,479
Canada	20,057	17,534	10,691	10,579
Chile	1,412	1,614	898	860
Costa Rica	1,113	1,239	1,161	1,293
Cuba	1,656	1,847	1,633	-
Dominican Rp	2,811	3,282	2,730	3,110
Jamaica	1,266	1,350	1,209	1,355
Mexico	19,667	18,665	8,858	9,457
Peru	862	931	801	932
Puerto Rico	3,087	3,238	2,486	2,677
United States	43,525	41,212	66,728	64,509
Uruguay	1,420	1,420	351	345

T&T DEMAND and SUPPLY

	2005 T&T Demand (US$ mn)	2005 T&T Demand (% Real Growth)
WORLD	6,201, 490	5.4
Caribbean	45,535	3.3
Anguilla	111	7.8
Antigua and Barbuda	837	9.0
Aruba	2,072	5.8
Bahamas	3,883	11.0
Barbados	1,686	10.7
Bermuda	991	6.8
British Virgin Islands	459	10.7
Cayman Islands	671	-1.6
Cuba	4,921	4.9
Curacao	843	7.3
Dominica	99	9.8
Dominican Republic	7,026	-14.4
Grenada	154	8.6
Guadeloupe	1,046	3.1
Haiti	375	1.2
Jamaica	3,914	10.0
Martinique	1,407	1.4
Puerto Rico	9,802	4.8
Saint Kitts and Nevis	172	9.3
Saint Lucia	493	9.2
St Vincent and the Grenadine:	194	6.5
Trinidad and Tobago	2,042	5.9
Virgin Islands	2,338	7.9
Latin America	133,420	5.8
Argentina	17,729	8.5
Belize	316	9.4
Bolivia	1,100	9.3
Brazil	55,104	5.1
Chile	9,213	6.2
Colombia	9,756	2.4
Costa Rica	3,618	9.7
Ecuador	3,717	6.5
El Salvador	2,032	6.7
Guatemala	2,778	8.3
Guyana	160	4.5
Honduras	1,428	7.3
Nicaragua	640	8.8
Panama	2,716	7.4
Paraguay	851	5.6
Peru	7,740	6.2
Suriname	187	8.7
Uruguay	2,060	5.7
Venezuela	12,276	0.2
Oceania	128,632	8.1
Australia	99,629	9.1
Fiji	966	14.7
Kiribati	28	12.6
New Zealand	21,001	3.3
Other Oceania	6,762	4.7
Solomon Islands	45	10.5
Tonga	34	9.5
Vanuatu	166	14.7
South Asia	59,328	10.0
Bangladesh	3,194	7.3
India	44,713	10.9
Maldives	574	-14.2
Nepal	919	8.4
Pakistan	7,022	10.0
Sri Lanka	2,906	2.9
Southeast Asia	165,450	6.3
Brunei Darussalam	989	1.0
Burma	22,532	0.8
Cambodia	1,033	7.6
Indonesia	34,452	8.6
Laos	376	14.6
Malysia	28,711	14.9
Papua New Guinea	1,021	13.4
Philippines	10,035	7.5
Singapore	26,850	7.0
Thailand	31,997	-2.4
Vietnam	7,451	8.9
Sub-Saharan Africa	73,618	7.9
Angola	2,391	13.5
Benin	340	4.1
Botswana	1,421	12.8
Burkina Faso	398	6.8
Burundi	71	8.3
Cameroon	1,425	7.6
Cape Verde	373	5.8
Central African Republic	76	6.7
Chad	615	10.3
Comoros	75	8.0
Congo, Democratic Republic	504	4.2
Côte d'lvoire	1,745	5.1
Dem. Rep. of the Congo	528	6.8
Ethiopia	1,112	4.8
Gabon	1,457	5.2
Gambia	132	9.3
Ghana	1,641	10.9
Guinea	298	7.8
Kenya	2,443	9.7
Lesotho	223	3.2
Madagascar	534	11.2
Malawi	232	9.4
Mali	626	7.3
Mauritius	2,506	12.7
Namibia	1,004	8.2
Niger	250	4.6
Nigeria	8,469	8.7
Reunion	3,962	1.8
Rwanda	191	12.5
Sao Tome and Principe	24	-6.2
Senegal	1,023	5.6
Seychelles	510	14.0
Sierra Leone	83	6.4
South Africa	30,332	7.1
Sudan	2,396	7.9
Swaziland	340	3.9
Tanzania	1,858	11.5
Togo	208	6.8
Uganda	840	9.1
Zambia	620	1.3
Zimbabwe	342	-3.2

Source: World Tourism and Travel Council, 2005 (Data 2004)

2005 T&T INDUSTRY GDP and ECONOMY GDP

	2005 T&T Industry GDP (% of Total GDP)	2005 T&T Economy* (% of Total GDP)
WORLD	3.8	10.6
Caribbean	4.7	15.4
Anguilla	24.6	71.4
Antigua and Barbuda	25.0	86.0
Aruba	21.3	70.9
Bahamas	18.4	54.7
Barbados	16.1	48.0
Bermuda	6.0	20.4
British Virgin Islands	38.0	95.2
Cayman Islands	9.4	29.9
Cuba	4.1	13.2
Curacao	2.1	6.5
Dominica	9.6	26.0
Dominican Republic	7.5	22.9
Grenada	5.0	24.3
Guadeloupe	8.4	27.3
Haiti	2.2	6.0
Jamaica	10.8	36.2
Martinique	2.0	8.9
Puerto Rico	1.6	5.8
Saint Kitts and Nevis	7.8	28.6
Saint Lucia	15.0	42.8
St Vincent and the Grenadine	10.3	31.8
Trinidad and Tobago	2.4	10.7
Virgin Islands	9.8	33.7
Latin America	2.9	7.6
Argentina	2.6	7.8
Belize	7.8	20.0
Bolivia	3.5	9.2
Brazil	3.1	7.2
Chile	2.4	6.5
Colombia	2.3	6.6
Costa Rica	5.5	13.7
Ecuador	2.3	8.6
El Salvador	3.2	7.8
Guatemala	2.9	6.9
Guyana	2.7	9.3
Honduras	4.4	10.4
Nicaragua	2.7	6.9
Panama	5.2	13.5
Paraguay	2.1	7.3
Peru	3.4	8.2
Suriname	2.0	5.4
Uruguay	4.1	9.8
Venezuela	2.0	8.8
Oceania	6.0	13.3
Australia	5.6	12.4
Fiji	12.0	29.7
Kiribati	9.7	26.0
New Zealand	7.1	14.9
Other Oceania	12.0	32.4
Solomon Islands	3.1	9.7
Tonga	4.9	14.0
Vanuatu	17.2	42.5
South Asia	2.2	5.5
Bangladesh	1.6	3.8
India	2.1	5.3
Maldives	32.3	62.6
Nepal	4.4	9.1
Pakistan	2.6	5.9
Sri Lanka	3.8	9.5
Southeast Asia	2.8	7.5
Brunei Darussalam	3.3	13.4
Burma	1.6	3.4
Cambodia	7.3	17.2
Indonesia	3.1	8.9
Laos	5.5	11.4
Malysia	5.3	15.6
Papua New Guinea	5.8	14.5
Philippines	2.7	7.3
Singapore	2.6	10.6
Thailand	5.2	11.7
Vietnam	2.2	8.7
Sub-Saharan Africa	3.3	8.8
Angola	3.3	27.7
Benin	2.3	5.1
Botswana	4.8	10.3
Burkina Faso	2.1	4.7
Burundi	2.7	4.9
Cameroon	1.8	5.0
Cape Verde	11.1	19.2
Central African Republic	1.6	3.0
Chad	1.5	9.1
Comoros	4.1	10.6
Congo, Democratic Republic	1.2	7.9
Côte d'lvoire	1.8	4.5
Dem. Rep. of the Congo	1.2	3.0
Ethiopia	4.7	9.5
Gabon	3.3	12.7
Gambia	12.3	23.2
Ghana	5.4	10.8
Guinea	3.2	5.8
Kenya	5.3	12.2
Lesotho	2.6	7.5
Madagascar	3.0	7.5
Malawi	3.7	7.3
Mali	3.5	7.2
Mauritius	14.5	31.6
Namibia	5.6	11.2
Niger	1.7	4.3
Nigeria	1.5	7.7
Reunion	1.8	5.8
Rwanda	3.3	6.5
SaoTome and Principe	14.4	25.4
Senegal	3.5	8.0
Seychelles	33.0	60.2
Sierra Leone	2.9	5.7
South Africa	3.9	9.0
Sudan	1.1	8.7
Swaziland	2.4	6.6
Tanzania	4.3	9.7
Togo	1.8	4.7
Uganda	4.6	9.2
Zambia	1.9	4.5
Zimbabwe	1.4	3.3

Source: World Tourism and Travel Council, 2005 (Data 2004)

*Note:  The last column reflects the satelite account concept of tourism statistics, therefore including economic sub-sectors directly linked with the tourism activity, for instance transportation, food and beverages, recreations and entertainment, travel agencies, etc.

CARRIBEAN TOURISM ORGANIZATION (2004)

Tourist (Stop-over) Arrivals in 2004
Destination	Period	Tourist Arrivals
Anguilla	January - September	42,034
Antigua & Barbuda *	January - October	202,982
Bahamas	January - September	1,165,375
Barbados	January - October	456,860
Belize	January - September	178,104
Bermuda	January - September	215,957
Cuba ***	January - June	1,134,611
Curacao	Januray - October	186,426
Dominica	January - May	30,988
Dominican Republic *	January - September	2,628,659
Grenada	January - July	89,854
Guyana	January - November	107,627
Jamaica	January - October	1,181,837
St Lucia	January - October	248,411
St. Eustatius ***	January - July	6,810
St Maarten *	January - September	358,158
St Vincent & the Grenadines	January - October	68,460
Suriname	January - July	77,577
Trinidad & Tobago	January - July	259,245
Turks and Caicos Islands	January - February	31,440

Source: Data supplied by Member countries and available as at January 26, 2005

* Non-Resident Air Arrivals            

** Non-Resident Hotel Registrations only

***Preliminary figures

N.B.: Figures are subject to revision by reporting countries

PROCEDŪRA

Antraštė

Turizmas ir vystymosis

Procedūros numeris

2004/2212(INI)

Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse

45 straipsnis

Atsakingas komitetas       Paskelbimo, kad duodamas leidimas, plenariniame posėdyje data

DEVE 18.11.2004

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

Nuomonė nepareikšta   Nutarimo data

Glaudesnis bendradarbiavimas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

Kitas(-i) į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-i) dėl rezoliucijos

Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data

Thierry Cornillet 6.10.2004

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

Svarstymas komitete

21.2.2005

12.5.2005

Priėmimo data

24.5.2005

Galutinio balsavimo rezultatai

už: prieš: susilaikė:

24 5 0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Alessandro Battilocchio, Margrietus van den Berg, Nirj Deva, Michael Gahler, Hélène Goudin, Jana Hybášková, Filip Andrzej Kaczmarek, Glenys Kinnock, Girts Valdis Kristovskis, Maria Martens, Miguel Angel Mart?nez Martínez, Luisa Morgantini, Józef Pinior, Toomas Savi, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Anna Záborská, Jan Zahradil, Mauro Zani.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

John Bowis, Fiona Hall, Linda McAvan, Manolis Mavrommatis, Karin Scheele, Britta Thomsen, Zbigniew Zaleski, Gabriele Zimmer.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

Agustín Díaz de Mera García Consuegra

Pateikimo data – A6

31.5.2005

A6‑0173/2005