PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos ir Irako – aktyvesnio dalyvavimo programos
20.6.2005 - (2004/2168(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Giorgos Dimitrakopoulos
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Europos Sąjungos ir Irako – aktyvesnio dalyvavimo programos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos ir Irako – aktyvesnio dalyvavimo programos KOM(2004)0417,
– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 9 d. jungtinį Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos laišką dėl Irako: ES vidutinio laikotarpio strategija, D(2004)10111,
– atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Komisija dėl Irako“ – 2005 m. paramos programa, PE/2005/401,
– atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos Tarybos pranešimą dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake, 6405/3/05 - REV 3,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos posėdžių Briuselyje (2003 m. vasario 17 d.) ir Tesalonikuose (2003 m. birželio 19 ir 20 d.) išvadas ir Graikijos pirmininkavimo metu parengtą deklaraciją (2003 m. balandžio 16 d., Atėnai),
– atsižvelgdamas į Išorės santykių tarybos 2005 m. balandžio 25 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į JT Tarybos rezoliucijas Nr. 1483 (2003), Nr. 1500 (2003), Nr. 1511 (2003) ir Nr. 1546 (2004),
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas: 2002 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl padėties Irake, praėjus vienuolikai metų po Persijos įlankos karo [1], 2003 m. sausio 30 d.[2] ir 2004 m. rugsėjo 16 d. [3] rezoliucijas dėl padėties Irake, 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl situacijos Irake [4] ir 2003 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2004/155/EB dėl lankstumo priemonės taikymo Irakui atstatyti ir rekonstruoti pagal 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 24 punktą[5],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Plėtros komiteto, bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A6‑0198/2005),
A. kadangi karas Irake buvo netinkamas politinio sprendimo pakaitas, kurio tikslas – skatinti politinius pokyčius ir šalies demokratizaciją,
B. kadangi konfliktas smarkiai suskaldė tarptautinę bendruomenę, sužlugdė visas Irako socialines ir politines struktūras, sukeldamas anarchijos ir nesaugumo būseną,
C. kadangi atsirado neigiamas precedentas kovoje su terorizmu ir su masinio naikinimo ginklų platinimu, kurie yra labai svarbūs tarptautinei bendruomenei,
D. kadangi Parlamentas vieningai pageidauja greito ir išsamaus daugelio problemų, kurios vis dar dabar egzistuoja Irake, sprendimo,
E. kadangi diktatūros ir žmonių priespaudos metai, tarptautinės sankcijos ir karas diktatūros ir žmonių priespaudos metai, tarptautinės bausmės ir karas sužlugdė visas Irako socialines ir politines struktūras,
F. kadangi pastaraisiais mėnesiais būdingas padidėjęs nesaugumas, teroristų išpuoliai, civilių grobimas ir žmogaus teisių pažeidimai, įtraukiant ir žurnalistus, o tai turi ypatingą poveikį eilinių irakiečių kasdieniniam gyvenimui,
G. kadangi ES nesiuntė rinkimų stebėtojų į 2005 m. sausio mėn. rinkimus, nors daug prisidėjo, padėdama jiems ruoštis ir finansuodama pasiruošimą,
H. kadangi atstatymo procesas turi būti vertinamas ne tik kaip išimtinai mechaninė procedūra, apsiribojanti infrastruktūros atkūrimu, tačiau ir kaip visa apimančios politinės strategijos rezultatas, siejantis ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, pagrįstas visapusiška pagarba teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir mažumos teisėms,
I. kadangi atstatymo strategijoje turi būti atsižvelgta į išorinius ir tarptautinius veiksnius, vidinius veiksnius ir nevyriausybinį įnašą,
J. kadangi Irako visuomenė ir socialinis gyvenimas buvo visiškai suardyti dėl Sadamo Huseino diktatūros, žmogaus teisių pažeidimų, Irako gyventojų priespaudos ir karo ir todėl jiems reikia skubiai keistis visais atžvilgiais ir remiantis prioritetų nustatymo strategija, ją derinant su Irako valdžia, padedant Jungtinėms Tautoms ir tarptautinei bendruomenei,
K. kadangi 2005 m. ES paramos programa įsipareigoja iš viso skirti 200 mln. eurų ir numato poreikius, kurie atspindėti pereinamojo laikotarpio Irako vyriausybės suformuotoje Nacionalinėje plėtros strategijoje (2005–2007),
L. kadangi Europos Sąjunga privalo glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, kurios labiausiai padeda atstatyti šalį, ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis,
M. kadangi ES priims tarptautinę konferenciją dėl Irako, kuri vyks Briuselyje 2005 m. birželio 22 d.,
1. Išreiškia būtinybę pamiršti praeities įvykius ir žvelgti į ateitį, išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai buvo paskelbta kovinių operacijų pabaiga, saugumo situacija Irake blogėja, išreiškia viltį, kad Irako kare išmoktos pamokos ateityje paskatins imtis daugiašalio, demokratinio ir į rezultatus nukreipto pasaulinių konfliktų valdymo metodo;
2. Primena 2003 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas; primena Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1483 (2003); primena JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1546 (2004), kuri suteikia pagrindą efektyviai tarptautiniu mastu paremti Irako politinį perėjimą ir atgaivinti jo politinį autoritetą ir suverenitetą, o taip pat Irako gyventojų sutaikymą vadovaujant JT, ir esant tvirtai nustatytam tvarkaraščiui;
3. Mano, kad Sadamo Huseino režimo žlugimas nutiesė kelią Irako žmonėms siekti taikios, saugios ir demokratinės ateities; pabrėžia, kad labiausiai neatidėliotinas iššūkis tarptautinei bendruomenei yra atgaivinti Irako piliečių gyvybingą ir savanorišką pilietinę dvasią; išreiškia savo susirūpinimą dėl dabartinės padėties, kuri ir toliau lieka labai sudėtinga dėl naikinimų ir nesaugumo, kuris kyla tiek dėl augančio teroristinių veiksmų skaičiaus, tiek dėl pasipriešinimo užsienio ginkluotosioms pajėgoms;
4. Primena būtinybę, esant tokiai situacijai, kovoti su nebaudžiamumu, remti nacionalinį sutaikymą ir paduoti į teismą visus, atsakingus už rimtus žmogaus teisių pažeidimus šalyje; smerkia kalinių teisių pažeidimus Abu Ghraib kalėjime ir pažeidimus, susijusius su Ženevos konvencija;
2005 m. sausio mėn. rinkimai į pereinamojo laikotarpio Nacionalinę Asamblėją
5. Pakartoja savo įsitikinimą, kad rinkimai į pereinamojo laikotarpio Nacionalinę Asamblėją buvo privalomas pirmasis žingsnis sklandaus politinio perėjimo šalyje link ir kad jie suteikė galimybę rinkėjams pasijusti politinės ateities šeimininkais;
6. Sveikina faktą, kad, nepaisant aplinkybių, kurias lėmė nesaugumas ir smurtas daugelyje šalies vietų, rinkimai įvyko numatytą dieną ir, kad bendras dalyvavimas aiškiai parodė Irako žmonių apsisprendimą ir rimtą bei drąsų įsipareigojimą demokratiniam perėjimui; pabrėžia, kad kuriant demokratinį procesą svarbiausia yra saugumas; taip pat pažymi, kad didelė sunitų dalis nedalyvavo rinkimuose, o šis rezultatas rodo aiškų institucinės struktūros pasidalijimą pagal etnines grupes;
7. Pripažįsta oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus ir primena, kad šie rezultatai negali būti laikomi galutiniu tikslu savaime; skatina rinkimų laimėtojus laikytis atviro ir konstruktyvaus požiūrio, skirto sutelkti visus Irako visuomenės komponentus bendram politiniam šalies planui; pažymi, kad naujasis Irako parlamentas išrinko savo pirmininką ir išreiškia didelę viltį, kad nuo šiol jis turės galimybę rinktis reguliariai;
8. Palankiai vertina Irako laikinosios vyriausybės sukūrimą ir Ministro pirmininko pasižadėjimą užtikrinti visapusišką sunitų ministrų dalyvavimą;
9. Ragina kaimynines šalis susilaikyti ir nesikišti į Irako vidaus reikalus, gerbti jo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą bei Irako gyventojų troškimą savo pastangomis kurti šalies konstitucinę ir politinę sistemą;
10. Pabrėžia, kad tarptautinei bendruomenei ypač svarbu lydėti politinius pokyčius ir padėti Irako valdžiai ruoštis būsimam referendumui dėl konstitucijos ir bendriesiems rinkimams, kurie numatyti 2005 m. gruodžio 15 d.; kviečia ES imtis rimtų įsipareigojimų šių įvykių atžvilgiu ir, suderinus su Irako valdžia, siųsti reikalingą skaičių ES stebėtojų stebėti įvykių patyrusios ES rinkimų stebėtojų misijos rėmuose, kurią papildytų Europos Parlamento stebėtojų delegacija, o prieš tai imtis pastangų skirti lėšų reikalingai rinkimų paramai;
11. Teigia, kad Sąjunga atsakinga už Irako pilietinės visuomenės demokratinių organizacijų veiklos skatinimą ir puoselėjimą, nes tai yra pagrindinis būdas remti naujojo demokratinio Irako raidą; ragina Komisiją ateityje teikti paramą programoms, kurios leistų Irako pilietinės visuomenės demokratinėms organizacijoms puoselėti teisinę valstybę ir irakiečių pagrindines žmogaus teises;
Saugumo atkūrimas ir kelias į rekonstrukciją
12. Pabrėžia, kad patenkinamos ir patikimos aplinkos sukūrimas, priklauso nuo šių būtinų sąlygų įgyvendinimo:
(a) pagarba tartautinei teisei ir suderinamumas su atitinkamais tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimais siekiant baigti žmogaus teisių pažeidinėjimus,
(b) parama ir bendradarbiavimas su Irako institucijomis remiantis JT įgaliojimais,
(c) Irako žmonių įtikinimas dalyvauti atstatant savo suverenią, vieningą ir nepriklausomą valstybę,
(d) visų terorizmo formų ir prievartos aktų, nukreiptų prieš Irako civilius gyventojus ir daugianacionalines pajėgas, pasmerkimas,
(e) parama aktyviam Europos Sąjungos bendradarbiavimui su Irako institucijomis kovojant prieš terorizmą;
13. Pabrėžia, kad stabilumo atkūrimo esminė sąlyga šalyje, kuri apie du dešimtmečius buvo niokojama beveik nenutrūkstamų karų ir bausmių, yra užtikrinti, kad visiems irakiečiams būtų prieinamos pagrindinės paslaugos, kaip antai: pirminė sveikatos priežiūra ir pradinis lavinimas, švarus geriamasis vanduo ir tinkama sanitarinė sistema; ragina Europos Sąjungą nukreipti savo didelę praktinę patirtį ir išteklius darbui su Irako valdžios institucijomis ir tarptautine pagalbos bendruomene, siekiant užtikrinti, kad šių pagrindinių paslaugų tiekimas būtų pirmoje vietoje;
14. Kviečia Jungtines Tautas prisiimti daugiau įsipareigojimų stabilizuojant politinį stabilizacijos procesą ir pakeičiant užsienio ginkluotąsias pajėgas JT taikos palaikymo pajėgomis; ir:
(a) nustatyti garantijas didesniems įsipareigojimams bei vadovaujančiam JT vaidmeniui,
(b) JT taikos palaikymp pajėgoms leisti tikrinti ir priimti sprendimus dėl karinių pajėgų Irake pakeitimo, nes visos politinės partijos dalyvaujančios rinkumuose prašė išvesti įvairių šalių karines pajėgas, o kai kurios kare dalyvaujančios šalys jau išvedė ar nusprendė išvesti savo pajėgas remiantis faktu, kad bet koks sprendimas dėl svetimų karinių pajėgų išvedimo turi būti palaipsniui taikomas vadovaujantis aiškiai nustatytu grafiku,
(c) apsvarstytigalimybę kare nedalyvaujančioms šalims dalyvauti apmokant Irako ginkluotasias pajėgas ir policiją;
15. Primena, kad didžiausias institucinės ir socialinės srities rekonstrukcijos iššūkis tebėra įtampos šaltinių tarp įvairių socialinių komponentų pašalinimas, į visus projektus integruojant lyčių aspekto perspektyvą, stiprinant pilietinę visuomenę ir remiant nevyriausybines organizacijas, užtikrinant teisinę valstybę, nepriklausomą žiniasklaidą ir tikrą pagarbą universalioms žmogaus teisėms;
16. Sveikina Irako sprendimą tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Romos statuto šalimi, tačiau dar kartą kviečia Irako valdžią panaikinti mirties bausmę, užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir sukurti efektyvų teisminį aparatą kovai su nebaudžiamumu, teismo tvarka persekiojant nusikaltėlius; pažymi, kad šias priemones turi papildyti nuosekli ekonominė, socialinė ir kultūrinė politika; tai trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpyje turi būti paremta atsarginiu paramos planu, nes didelė dalis Irako gyventojų yra smarkiai nuskurdinti, todėl yra reikalingos tarptautinės pagalbos priemonės;
17. Mano, kad reikėtų įsteigti JT vadovaujamą nepriklausomą komisiją, sudarytą iš garsių Irako žmonių ir įvairių šalių teisininkų, kuri galėtų pateikti pasiūlymų visapusiškai programai, kuri užtikrintų teisėtumą Irake, atsižvelgiant į žmogaus teisių ir esminių laisvių pažeidimus praeityje, o taip pat plataus pobūdžio nusikaltimus; šiuo atveju pabrėžia būtinybę, buvusio režimo vadovus pateikti teismui, paliekant teisę į sąžiningą ir nešališką teismo procesą besilaikant bendrųjų standartų, įtraukiant mirties bausmės netaikymo principą;
18. Pabrėžia, kad Irako moterys vis dar patiria įvairių diskriminacijos formų teisėkūros srityje ir teisinėje praktikoje; ypač ragina Irako valdžios institucijas uždrausti žudymus dėl garbės ir užtikrinti, kad už šiuos nusikaltimus būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama taip pat, kaip ir už kitas žmogžudystes; dėl to ragina Irako valdžios institucijas peržiūrėti visus teisės aktus, kurie diskriminuoja moteris, įskaitant Baudžiamąjį kodeksą ir įstatymus dėl asmens statuso, ir atšaukti visas išlygas, padarytas JT Konvencijoje dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo; mano, kad reikia imtis specialių priemonių remti moterų lygybę, užtikrinant vienodą ekonominių ir socialinių teisių prieinamumą, taip pat judėjimo laisvę ir dalyvavimą politikoje;
19. Ragina gerbti ir apsaugoti Irako didžiausios iškeldintųjų asmenų grupės, vadinamųjų pelkių arabų, su kuriais Sadamo Huseino režimas elgėsi ypač žiauriai ir tragiškai, o tokį elgesį šie Rūmai nuolat vadino genocidu, pagrindines teises; smarkiai skatina ieškoti ilgalaikių sprendimų dėl pietų Irako iškeldintųjų asmenų, įskaitant jų teises grįžti į savo kraštą ir prie vandens, kur pelkių arabai dirbo ir žvejojo daugiau nei 5000 metų; esant tokiai padėčiai remia žmogaus teisių politikos, kurios esmę sudaro ankstesniojo režimo išvogtos nuosavybės restitucija, plėtrą naujajame Irake;
20. Pabrėžia būtinybę saugoti šalies archeologines vietas, kaip antai senovinį Babilono miestą, dalyvaujant užsienio ginkluotosioms pajėgoms ir ragina UNESCO prisidėti prie šalies atstatymo ir finansuoti restauracijos projektus;
21. Sveikina bendrus CFSP veiksmus dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irakui ir remia tolesnius iš Bendrijos biudžeto finansuojamus veiksmus ir įvairių institucijų dalyvavimą juos įgyvendinant;
22. Primygtinai reikalauja sustiprinti transatlantinę partnerystę pasidalijant atsakomybės naštą efektyvaus daugiašališkumo rėmuose, į juos įtraukiant musulmoniškas ir kaimynines valstybes; kviečia šiam tikslui sukurti JT vadovaujamą taikos palaikymo misiją;
23. Pabrėžia būtinybę įtraukti Irako kaimynines šalis į rekonstrukcijos procesą, mano, kad institucinis bendradarbiavimas yra naudingas forumas diskutuoti ir koordinuoti bendras problemas, kaip antai: pasienio apsauga, terorizmas, nelegali ginklų ir narkotikų prekyba ir organizuotas nusikalstamumas; be to, įsitikinęs, kad toks forumas gali palaipsniui formuoti pasitikėjimo kūrimo ir saugumo bendradarbiavimo regione mechanizmą;
24. Pripažįsta ir remia tų ekonominių partnerių iš dabartinių ES šalių, kurie efektyviai veikė kaip investuotojai ir paslaugų tiekėjai prieš karą Irake, patirtį;
ES ir EP specifiškumas ir veiksmai
25. ES politiką Irako atžvilgiu vertina platesniame ES strateginės partnerystės su Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų valstybėmis kontekste ir išreiškia pageidavimą, kad Europos Sąjunga vidutiniu laikotarpiu suformuotų išsamią regioninę strategiją Artimųjų Rytų ne Viduržemio jūros šalims;
26. Pažymi, kad ES parama ir rekonstrukcijos politika turi pataisyti praeities trūkumus, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų pagalba geriau suvokti Irako socialinę dinamiką ir realybę; pabrėžia, kad būsimosios politinės Irako institucijos turi išsaugoti šalies vienybę ir kartu skatinti geografiškai decentralizuoto valdymo įtvirtinimą ir dalyvavimu grįstą politinę sistemą, užtikrinti sklandų visų socialinių ir etninių komponentų dalyvavimą ir leisti bei skatinti moteris imtis aktyvaus vaidmens politiniame ir rekonstrukcijos procese;
27. Pabrėžia, kad Irako kaimyninės šalys gali atlikti svarbų vaidmenį sutaikymo procese, saugant šios šalies vientisumą ir kuriant demokratinį procesą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pagal savo išorės santykius remti ir skatinti Irako kaimynes šį vaidmenį atlikti sėkmingai, bei remti šiuo klausimu daromas pastangas;
28. Pažymi, kad ES parama ir rekonstrukcijos politika turi pataisyti praeities trūkumus, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų pagalba padėti geriau suvokti Irako socialinę dinamiką ir realybę; pabrėžia, kad būsimosios politinės Irako institucijos turi išsaugoti šalies vienybę ir kartu skatinti geografiškai decentralizuoto valdymo įtvirtinimą ir dalyvavimu grįstą politinę sistemą, užtikrinti sklandų visų socialinių ir etninių komponentų dalyvavimą ir leisti bei skatinti moteris imtis aktyvaus vaidmens politiniame ir rekonstrukcijos procese;
29. Pritaria socialinės rinkos ekonomikos plėtrai, kas mažoms ir vidutinėms įmonėms suteiktų galimybę suklestėti; mano, kad lygiai taip pat yra svarbi ES parama stiprinant demokratiją ir teisės normas;
30. Remia PPO prisijungimo derybų pradžią, kaip svarbiausią Irako reintegracijos į tarptautinę ekonomiką žingsnį; tačiau laiko būtinybe pirmiausiai sukurti adekvačias ir teisėtas institucijas Irake, kurios leistų jos atstovams derėtis dėl prisijungimo sąlygų, ir remia nuolatinę ES pagalbą, skatinant Iraką laikytis taisyklių ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse organizacijose, konvencijose ir sutartyse, tokiose kaip Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, UNDP, JTAP, TDO, Kioto protokolas ir Biologinės įvairovės konvencija;
31. Primygtinai prašo, kad bet kokia svarbi Irakui atstatyti skirta ES pagalba nepakenktų kitų valstybių ar regionų pagalbai; pabrėžia, kad Komisija turi pateikti visą, reguliarią ir skaidrią informaciją apie faktines pagalbos išmokas ir ES pagalbos įgyvendinimą, taip pat ir tas lėšas, kurios turi būti netiesiogiai paskirstytos per kitas organizacijas, tokias kaip Tarptautinio rekonstrukcijos fondo programa dėl Irako;
32. Sveikina Komisijos pabrėžimą dėl skolos nurašymo ir remia susijusią strategiją, kuri atvedė prie 2004 m. lapkričio mėn. Paryžiaus klubo susitarimo, pagal kurį Irakui trimis etapais 80 proc. sumažinama skola;
33. Pažymi, kad atsižvelgiant į šalies dydį bei istorines ir geografines sąsajas, ES ir Irakas valdo bendras prekių ir paslaugų rinkas, o tai skatina dėti pastangas gerinant ES–Irako ekonominį susiliejimą bei dalyvaujant politiniame ir ekonominiame dialoge, kuris atspindėtų abipusius pilnaverčio bendradarbiavimo interesus;
34. Skatina nuolatinę ES pagalbą kuriant Irako administracinių ir ekonominių institucijų pajėgumus, ypač keičiant institucinių pagrindų sistemą (nepriklausomą centrinį banką, stabilią valiutą, mokesčių ir biudžeto institucijas), bei nevaržomai finansinių rinkų plėtrai ir privataus sektoriaus stiprinimui, skatinant ekonominę rinkos reformą ir tiesiogines užsienio investicijas;
35. Pažymi, kad Irakas turi naudos iš Europos Bendrijos bendrosios preferencijų sistemos (BPS) ir skatina imtis specifinio administracinio bendradarbiavimo, kad BPS prekybinės lengvatos Irakui būtų taikomos kaip galima greičiau, kai tik tam bus sąlygos;
36. Pabrėžia, kad viena iš esminių Irako ekonomikos rekonstrukcijos ir vystymo sąlygų yra naudoti biudžeto įplaukas iš naftos pardavimo taip, kad būtų užtikrintas jų reinvestavimas į Iraką;
37. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelį Irako indėlį užtikrinat Europos Sąjungos elektros energijos tiekimo saugumą, bei galimybę ES ir Irakui abipusiai turėti naudos iš padidėjusios Irako naftos ir gamtinių dujų gamybos tiek ES, tiek Irakui svarbu sukurti lygias investavimo galimybes bei suderinti reguliacines energetikos sektoriaus nuostatas;
38. Pažymi, kad būtina aiškiai informuoti Europos mokesčių mokėtojus apie išlaidų sumas, ir kad ES paremti projektai Irake yra ypač svarbūs; todėl prašo, kad Komisija parengtų informacijos sklaidos strategiją Europos žiniasklaidoje ir sukurtų interneto tinklalapį Komisijos GD EuropeAid Bendradarbiavimo tarnybos portale siekiant pateikti visuomenei atitinkamą informaciją apie vystymosi darbus Irake ir padidinti skaidrumą;
39. Prašo, kad visi humanitariniai ir atkūrimo projektai būtų labai atidžiai planuojami, skaidriai ir sklandžiai vykdomi, bei geriau koordinuojami su tarptautiniais pagalbos teikėjais, ir kad būtų užtikrintas humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų saugumas;
40. Pabrėžia, kad atstatymo procesas privalo vykti neutraliai, atstatymo projektus kontroliuojant laikinosioms nepriklausomoms Irako valdžios institucijoms;
41. Pabrėžia būtinybę skirti ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, t. y. vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliems žmonėms, siekiant užtikrinti kaip įmanoma geresnę sveikatos apsaugą ir socialinį aprūpinimą;
42. Prašo valstybes donores kurti specialias medicininės priežiūros ir finansinės paramos programas, skirtas socialinei nuo minų ir bombų nukentėjusių asmenų bei jų šeimų reintegracijai, taip pat organizuoti efektyvią minų rizikos švietimo programą visuomenei, ypač vaikams, aktyviai ieškoti minų ir nenaudoti pėstininkų minų;
43. Mano, kad konstitucijos projekto rengimas yra ypač svarbus šaliai ir tolesniam institucijų kūrimui; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog moterų teises saugotų Irako naujoji konstitucija, todėl ragina Europos Sąjungą tai stipriai remti kiekvienu galimu atveju; siūlo savo žinias ir paramą rengiant konstitucijos projektą; siūlo atkurti naujojo Irako „Socialinio kontrakto“ parlamentinę dimensiją, plėtojant trišalį dialogą tarp Irako Parlamento, Europos Parlamento ir JAV Kongreso išplėsto Transatlantinio parlamentų dialogo pagrindu;
44. Kviečia santykiams su pereinamojo laikotarpio Irako parlamentu nedelsiant suformuoti ad hoc parlamentinę delegaciją, kuri vidutiniu laikotarpiu būtų transformuota į nuolatinę parlamentinę delegaciją ryšiams su Iraku;
45. Ragina Komisiją sekti Tarybos pavyzdžiu ir įsteigti nuolatinę atstovybę Irake, atsižvelgiant į būtiną personalo saugumo įvertinimą;
*
* *
46. Įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją ES valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, pereinamojo laikotarpio Irako Nacionalinei Asamblėjai, Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui, šalių, įtrauktų į Barselonos procesą, Irano ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių vyriausybėms, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir Kongresui.
EXPLANATORY STATEMENT
Introduction:
A. The War is over: necessity to overcome the past and to look towards the future
1. Starting on a sound basis: assessment of failures and shortcomings of the past
As stated in the June 2003 conclusions of the European Council (Greek Presidency), and following the war, the adoption of UNSC Resolution 1483 demonstrates a new spirit of co-operation within the international community and provides the basis for effective international support for Iraq's political transition as the international community is facing the emergency of actively supporting the restoration of political authority in the failed state of Iraq - where increased insecurity, acts of terrorism and violations of human rihgts have been constant over the last months, leaving behind thousands of casualties, both military and civilians- and of fostering economic and social prosperity in a deliquescent Iraqi society.
2. Facing new political options for Iraq
The fall of the government of Saddam Hussein has paved the way for the people of Iraq to enjoy a peaceful, secure and prosperous future. Restorating a lively and voluntary civic spirit among Iraqi citizens, which would allow for the establishment of a responsible democratic society, therefore appears to be the most urgent challenge for the international community. It is thus the role of external interference to trigger, foster and accompany changes.
B. What does reconstruction entail?
The reconstruction process should not be viewed as a mechanical procedure limited to the rebuilding of roads, bridges or other types of infrastructure. Referring to UNSC resolution 1483, reconstruction should be far more the result of an all-encompassing political strategy, which would globally integrate the complex political and economic process -including its social and cultural aspects- that aims at transforming progressively Iraq into a modern democracy.
C. Overview of the main interfering factors
Parameters and factors to be considered in the elaboration and implementation of the above-mentioned reconstruction strategy are of different nature and include:
-External and international elements: the respective roles and interaction/co-operation of main governmental and intergovernmental actors like the United Nations, the European Union, and the United States of America on the one hand; regional actors like Iraq's neighbours on the other hand, as they have to play a key-role in supporting stability in the country and in the region, and in contributing to deepen the dialogue and co-operation in all fields with the Arab and Islamic worlds;
-Domestic elements: the influence exerted by the ethnic composition of Iraq and the relative strength of the various components must not be underestimated; especially in the aftermath of the January elections, the key-issue remains the agreed establishment of sufficient conditions for a smooth national Iraqi reconciliation between the main groups of the Iraqi society; the Shia and Kurdish communities should thus make all possible efforts to have the Sunni community on board in future;
I. The January 2005 elections for a Transitional National Assembly: a first step towards political legitimacy and social/civic sustainability
A. Overall assessment of the January 2005 elections
Often viewed as an instrument of American policy in Iraq, elections for a Transitional National Assembly are by far a necessary first step towards a smooth political transition in the country.
The EU played a significant role in the preparation of these elections, notably by injecting € 31.5 million into the electoral assistance process and by participating in the training of domestic electoral observers, under the aegis of the United Nations Electoral Assistance Mission.
Despite the climate of threats and violence, elections took place on the scheduled day, clearly showing the determination of the Iraqi people and their serious and courageous commitment to a democratic transition. Although attacks were perpetrated on polling stations in Baghdad, Basra and Samarra, the average voting turnout, mainly in Shia and Kurdish areas, was higher than expected (58% on average) for this first free and pluralistic elections in 50 years.
Without minimising the fact that in certain areas (especially in Sunni areas South and West of Baghdad) polling stations remained closed or deserted, it seems that, according to the 179 international observers on the ground and to the Independent Electoral Commission, the 275 Members (out of 7000 candidates) of the Transitional National Assembly were elected in a free and fair manner, as much as this was possible under the difficult above-mentioned circumstances and bearing in mind the serious security problems in important parts of the country.
The final results, announced two weeks after election day, reflect the clear victory of the clerical Shia list lead by religious leader Grand Ayatollah Ali Sistani (48% of the votes), followed by the Kurdish parties (26%). The alliance list (non clerical Shia list) lead by interim Prime Minister Iyad Allawi reached 14% of the votes and the Sunni list casted less than 2%. The above-mentioned reconciliation process is more than ever a necessity.
B. Next steps towards political legitimacy and social/civic sustainability: the organisation of future elections
The election schedule for the future includes two important events:
-15 October 2005: Possible referendum on constitution
-15 December 2005: General elections for government
The international community will have the duty to support the elected national assembly in monitoring the processes leading to these events. Moreover, it will have to offer its contribution -through its expertise- in order to overcome the organisational shortcomings that have emerged during the January elections. Broader issues like the redrafting of the electoral law could also gain from the experience that various international bodies would be willing to share.
C. A necessary post-electoral strategy
As Election Day clearly shows, elections can in no way be considered as an end in itself. The most urgent task now, both for the Iraqi government and for the international community, is to avoid that the already unstable political situation in the country transforms into serious civil unrest, which would clearly undermine any future possibility of democratic promotion and consolidation. A post-electoral political strategy, which would allow all religious (mainly associating the Sunni minority) and ethnic components of the Iraqi society to participate in one way or another in the shaping of the future of the country, is therefore of utmost necessity in order to preserve the unity and viability of the Iraqi state and institutions.
D. EU Electoral Observation Mission
It is a pity that, given the security situation, the EU could not organise a significant electoral observation mission on the ground, as this is usually the case for important elections. The EU, and especially the European Commission, should make all possible efforts to have a credible number of EU observers on the ground to observe the December 2005 elections, preceded by a significant effort in financing electoral assistance. The European Parliament should seriously consider to complement such EU election observation mission by an EP delegation, and seriously consider this option even in the absence of a broader EU mission.
II. Facing the security issue
As the holding of recent elections has shown, security remains the key-factor and the necessary precondition when dealing with the implementation of any single policy. The establishment of a satisfactory and reliable climate and feeling of security in the country and among the Iraqi population is therefore a fundamental forestep to any type of undertaking. A greater commitment of the United Nations in the political stabilisation process is necessary in that respect; monitoring and follow-up should be foreseen as well from the start.
III. What should reconstruction entail?
The issue at stake is the reshaping of a whole society that was dismantled by war, taking into account all aspects of social life, and through a strategy of setting priorities together with the Iraqi authorities.
The EU Assistance Programme 2005 sets out the strategy for the Community contribution to reconstruction in Iraq covering the activities to be undertaken from a total budgetary allocation of €200 million under Heading IV, including the involvement of the European Initiative for Democracy and Human Rights programme. Moreover, the National Development Strategy (2005-2007) developed by the Interim Government already provides a useful contribution to a response to the identified needs.
The EU financial assistance to Iraq shall aim at the following objectives:
a)-On the political front: the establishment of conditions allowing the true respect of universal human right standards, including the protection of minorities; the establishment of an efficient judiciary apparatus and the consolidation of the rule of law, in order to fight impunity and to prosecute in fairness and equity all those responsible for violations of human rights in the country;
b)-On the economic front: move from a centralised oil based war economy to a diversified post conflict peace economy based on a modern and performing but natural agriculture, services and industry, in adequation with the needs and wishes expressed by the Iraqi society;
c)-On the social front: reduce unemployment, poverty and the lack of economic opportunities in order to eliminate main sources of social tension and restore prosperity, whose absence is, in a naturally rich country like Iraq, against all logic;
d)-On the cultural front: fighting illiteracy, contribute to the training of various professional sectors of the Iraqi society, specific programmes aimed at women;
e)-On the environmental front: international standards should be implemented from start in the reconstruction process;
The key challenge, however, remains on the institutional front, i.e. the establishment and consolidation of effective democratic institutions and the rule of law, as well as putting an end to insecurity in the country.
IV. The international dimension of the Iraqi future
The effective multilateralisation of the political process needs to be rethought in the light of a renewed transatlantic partnership on crisis management, as shared involvement does not go without shared responsibility and leadership.
EU policy towards Iraq should not be disconnected from the various EU policies already in place in the broader regional environment, and most notably the Strategic Partnership for the Mediterranean and the Middle East launched at the European Council in June 2004 and which will be reviewed by the Euromed Council of Ministers later in May this year; Iraq should also become a consistent part of the European Neighbourhood Policy (ENP) in the framework of the Euromed institutions and policy-making.
The EU should consider to be a priority the strengthening of its relations with the Arab world in general and with members of the Gulf Cooperation Council and other neighbouring countries of Iraq, mainly Syria, Iran and Turkey. V. The domestic (social and ethnic) aspects of the democratic transition process in Iraq
Reconstruction should not be viewed as a process limited to mere logistics and engineering. There is indeed an absolute necessity to remedy first to the failure of the United States and its allies to understand the dynamics of Iraqi society; the EU and its member states cannot ignore the importance of the transition process in Iraq and its impact on both one of their neighbouring regions and on international politics in general. Therefore, the priorities are:
-Ensure a stable transition process that would help the integration of all significant groups and prevent the re-emergence of a repressive authoritarian regime;
-Preserve Iraq's unity while encouraging the establishment of a geographically decentralised government and participatory political system; -Foster the reconstruction of Iraqi civil society by supporting non-governmental organisations and offering training in democratisation, human rights, religious tolerance and civil conflict management;
VI. Specific action to be taken by the European Union and specifically by the European Parliament: organisational and policy actions
Given its front-line legitimacy in democratic matters as the only directly elected institution of the EU, the EP could aim at the following objectives:
-The Foreign Affairs Committee of the European Parliament should call for the creation of an ad hoc delegation for relations with the Iraqi interim Parliament in order to closely accompany the future evolution of the political transition (drafting of constitutional implementation of announced measures, preparation and taking place of the October referendum) and to prepare a possible electoral observation mission of the EP to Iraq in December 2005; this would be the forerunner of the creation -on the medium-term- of a permanent delegation for relations with Iraq;
-Get directly involved in the training of new Iraqi parliamentarians through the fostering of assistants' exchanges or even by welcoming observers on a short-term basis;
-Recalling that the EP hosted the Convention leading to the European Constitutional Treaty, consider the possibility of hosting and organising preparatory/academic events linked to the drafting of the new Iraqi Constitution;
-Reactivate the parliamentary dimension of the new Iraqi "Social Contract" by fostering a triangular dialogue between the Iraqi Parliament, the European parliament and the US Congress in the framework of an extended TLD;
-Encourage the EC to establish a delegation in Baghdad as soon as possible and foresee the necessary means for that purpose;
VII. Financing of EU policies in Iraq and EU strategy for action
Although the EP welcomes existing financial commitments, it is necessary to insist on the fact that -because of limited resources and financial deficiencies in heading 4- there is a constant difficulty in reconciling the traditional priorities of the Union's external action with a large number of new budget responsibilities resulting from crisis situation, among which the stabilisation and reconstruction of Iraq. This should be resolved more satisfactorily in the longer term, possibly by using the opportunity of the ongoing negotiations on the new financial instruments as well as the current redefining of EU external action instruments.
VIII. Implementing EU policies in the field of democratisation, Human rights and cooperation with civil society (NGOs, Foundations)
As stated already throughout this report, the dramatic and constant worsening of the security situation leads to heavy breaches of fundamental rights and freedoms, among others torture, the kidnapping of civilians and lethal violence against women, which creates additional impediments on the road to democracy;
The European Parliament welcomes the Iraqi decree (6 January 2005) stating that Iraq adopts the Rome Statute for the International Criminal Court (ICC), but reiterates its call on Iraqi authorities to abolish death penalty in the country and to ensure appropriate detention conditions and equitable trial for prisoners; specific attention should also be paid to the case of disappeared people and be investigated adequately;
In order to remedy to the rapid deterioration of women's condition, the drafting of the constitution should clearly stipulate non-discrimination against women. Violence, attacks and murders of women must be properly investigated. On a more general basis, clear measures should be taken in order to allow women to participate actively in the reconstruction process and political rehabilitation of the country.
VYSTYMOSI KOMITETo nuomonė (30.3.2005)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl Europos Sąjungos ir Irako – aktyvesnio dalyvavimo programos
(2004/2168(INI))
Nuomonės referentė: Luisa Morgantini
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas kreipiasi į atsakingą Užsienio reikalų komitetą, kad šiuos pasiūlymus įtrauktų į rezoliucijos projektą:
1. pažymi, kad 2005 m. sausio 30 d. Irake įvykę rinkimai ir tai, kad rinkėjai juose gausiai dalyvavo, atspindi Irako gyventojų pritarimą demokratijai bei jų norą gyventi laisvai ir taikiai demokratinėje valstybėje pagal JT rezoliuciją Nr. 1546; pabrėžia, kad gausus dalyvavimas rinkimuose nepaisant itin pavojingos situacijos aiškiai pademonstravo daugumos irakiečių norą kurti savo ateitį demokratinėmis priemonėmis; taip pat pabrėžia, kad minėti rinkimai vyko, kai saugumui grėsė rimtas pavojus ir kai buvo raginama tiek dalyvauti, tiek nedalyvauti rinkimuose;
2. pabrėžia, kad nors rinkimai yra svarbūs taikai ir Irako atkūrimo procesui, į juos reikėtų atsižvelgti kaip į pirmą pokarinio šalies atkūrimo etapą; tačiau laikosi požiūrio, kad ilgalaikė ES pagalba yra gyvybiškai svarbi tolimesniam demokratizavimui, politinei, socialinei ir ekonominei pertvarkai, įskaitant institucijų steigimą, Konstitucijos rengimą, referendumo dėl Konstitucijos organizavimą ir rinkimų į Nacionalinę asamblėją rengimą, pagalba taip pat itin svarbi įtvirtinant teisinę valstybę;
3. laikosi nuomonės, kad svarbu organizuoti rinkimų Irake nepriklausomų stebėtojų komisijas, sudarytas iš tarptautinių ir ES organizacijų atstovų, bei apgailestauja, kad per praėjusius rinkimus to padaryti buvo neįmanoma;
4. pabrėžia lemiamą visų naujų demokratiškai išrinktų institucijų – Asamblėjos, Vyriausybės ir Prezidento – vaidmenį Irako nacionalinio susitaikymo procese, kurio metu turi būti griežtai vadovaujamasi esančiais ir naujai priimamais įstatymais, įtvirtinant teisinę valstybę ir užtikrinant, kad gyventojai besąlygiškai laikytųsi esamų ir naujų įstatymų, nes tai yra būtinos laisvo Irako stabilumo ir vystymosi sąlygos;
5. ragina ES suteikti visą įmanomą paramą teisingumui ir vidaus reikalams Irake stiprinti, įskaitant teisinių reformų procesą; pabrėžia demokratijos proceso stiprinimo svarbą, taip pat Irako pilietinės visuomenės, atstovaujamos visų politinių partijų, įvairių pilietinių visuomeninių organizacijų ir demokratinių NVO, dalyvavimą;
6. pritaria neseniai priimtai Komisijos pagalbos Irakui 2005 m. programai, kurios bendras biudžetas yra 200 milijonų eurų; tuo parodomas stiprus ES įsipareigojimas šiai šaliai ir jos žmonėms; taip pat atkreipia dėmesį į tuos esminius sektorius, kuriuos reikia remti, tai: švietimas, kultūra, menas, sveikatos apsauga, darbo užimtumas, energija, prekyba bei investicijos;
7. pabrėžia demokratijos proceso stiprinimo svarbą remiant vietines organizacijas ir asociacijas, kurios yra pilietinės visuomenes atspindys ir veikia įvairiose kultūros vystymo bei informacijos skleidimo srityse;
8. pažymi, kad būtina aiškiai informuoti Europos mokesčių mokėtojus apie išlaidų sumas, ir kad ES paremti projektai Irake yra ypač svarbūs; todėl prašo, kad Komisija parengtų informacijos sklaidos strategiją Europos žiniasklaidoje ir sukurtų interneto tinklalapį Komisijos GD EuropeAid Bendradarbiavimo tarnybos portale siekiant pateikti visuomenei atitinkamą informaciją apie vystymosi darbus Irake ir padidinti skaidrumą;
9. prašo, kad visi humanitariniai ir atkūrimo projektai būtų labai atidžiai planuojami, skaidriai ir sklandžiai vykdomi bei geriau koordinuojami su tarptautiniais pagalbos teikėjais, ir kad būtų užtikrintas humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų saugumas;
10. smerkia ir labai apgailestauja dėl nesibaigiančių užsienio žurnalistų ir humanitarinės pagalbos darbuotojų pagrobimų ir ragina Irako bei kitų valstybių saugumo pajėgas imtis neatidėliotinų priemonių bendram saugumui užtikrinti, stiprindant valstybės kariuomenę ir policijos pajėgas; todėl džiaugiasi, kad Taryba ketina organizuoti specialius mokymus Irako policininkams, kurie turėtų būti šviečiami žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais, siūlo apsvarstyti ES policijos misijos dislokavimo galimybes, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką ypač pažeidžiamoms profesionalų ir humanitarinių darbuotojų grupėms;
11. prašo, kad Jungtinės Tautos (JT) ryžtingiau dalyvautų atstatyme ir kad JT būtų perduotos įvairios taikos užtikrinimo bei taikos palaikymo operacijos pagal JT Saugumo tarybos mandatą, nes tai stiprintų pasaulinius daugiašalius santykius;
12. pabrėžia, kad atstatymo procesas privalo vykti neutraliai, atstatymo projektus kontroliuojant laikinosioms nepriklausomoms Irako valdžios institucijoms;
13. pabrėžia, kad atstatymo proceso metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterims, todėl moterų teisių klausimą reikia įtraukti į visus projektus, galima sukurti specialius moterims skirtus mažus ir vidutinius projektus (ypač sveikatos apsaugos sistemos atkūrimo, švietimo ir laisvalaikio), ir paskirti būsimos ES institucijos/delegacijos pareigūną, atsakingą už lyčių klausimus;
14. pabrėžia būtinybę skirti ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, t. y. vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliems žmonėms, siekiant užtikrinti kaip įmanoma geresnę sveikatos apsaugą ir socialinį aprūpinimą;
15. primygtinai ragina rėmėjus ir paramos gavėjus realizuoti specialius projektus, skirtus pažeidžiamiausiems Irako visuomenės nariams, t. y. vaikams ir jaunimui, šių projektų pirminis tikslas turėtų būti švietimas ir profesinis lavinimas, siekiant padėti jiems atsigauti nuo karo traumų, patirtų dėl žiauraus Baas režimo persekiojimo, JT Saugumo tarybos sankcijų ir dėl visų įvykių karinio konflikto metu ir po jo;
16. prašo valstybes donores kurti specialias medicininės priežiūros ir finansinės paramos programas, skirtas socialinei nuo minų ir bombų nukentėjusių asmenų bei jų šeimų reintegracijai, taip pat organizuoti efektyvią minų rizikos švietimo programą visuomenei, ypač vaikams, aktyviai ieškoti minų ir nenaudoti pėstininkų minų;
17. skatina Irako atstatymo klausimą įtraukti į dvišalių ES ir JAV delegacijų, Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų, JT darbo grupės bei kitų atitinkamų institucijų susitikimų darbotvarkę, taip pat į reguliarių klausymų darbotvarkę, kurių metu Komisija ir Taryba informuos Parlamentą apie problemas bei laimėjimus atstatant Iraką;
18. remia Užsienio reikalų komiteto iniciatyvą sukurti Europos Parlamento ad hoc delegaciją santykiams su laikinuoju Irako parlamentu bei nusiųsti parlamento rinkimų stebėtojų misiją į Iraką 2005 m. gruodį.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Europos Sąjungos ir Irako bendradarbiavimo gairės | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
DEVE | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra | |||||
|
Nuomonės referentas(-ė) |
Luisa Morgantini | |||||
|
Svarstymas komitete |
10.3.2005 |
|
|
|
| |
|
Priėmimo data |
17.3.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
25 0 1 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Nirj Deva, Michael Gahler, Jana Hybaškova, Filip Andrzej Kaczmarek, Maria Martens, Miguel Angel Martinez Mart?nez, Luisa Morgantini, Józef Pinior, José Ribeiro e Castro, Toomas Savi, Jürgen Schröder, Anna Záborská, Jan Zahradil, Mauro Zani | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
John Bowis, Milan Gaľa, Ana Maria Gomes, Fiona Hall, Manolis Mavrommatis, Linda McAvan, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Inés Ayala Sender, Carl Schlyter | |||||
TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETo NUOMONĖ (18.4.2005)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl Europos Sąjungos ir Irako – aktyvesnio dalyvavimo programos
(2004/2168(INI))
Nuomonės referentas: Daniel Caspary
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingąjį Užsienio reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. sveikina Komisijos pasiūlytą vidutinės trukmės strategiją su Iraku susijusiems įsipareigojimams ir pakartotinai patvirtina Europos Sąjungos pasiryžimą padėti ekonominei Irako transformacijai einant diversifikuotos rinkos ekonomikos keliu, kuri atitiktų Irako visuomenės reikmėms ir poreikiams, bei susidorotų su laisvos ir sažiningos prekybos pasaulinėje rinkoje keliamais reikalavimais ir suteikiamomis galimybėmis;
2. remia PPO prisijungimo derybų pradžią, kaip svarbiausią Irako reintegracijos į tarptautinę ekonomiką žingsnį; tačiau laiko būtinybe pirmiausiai sukurti adekvačias ir teisėtas institucijas Irake, kurios leistų jos atstovams derėtis dėl prisijungimo sąlygų, ir remia nuolatinę ES pagalbą, skatinant Iraką laikytis taisyklių ir aktyviai dalyvauti tarptautinės organizacijose, konvencijose ir sutartyse, tokiose kaip Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, UNDP, JTAP, TDO, Kioto protokolas ir Biologinės įvairovės konvencija;
3. remia sprendimą 2005 m. paskirti 200 milijonų eurų Irakui atstatyti ir „Irako pagalbos programos 2005“ numatytiems tikslams; stipriai remia abipusę techninę pagalbą svarbiausiose energetikos ir prekybos bei investicijų srityse;
4. primygtinai prašo, kad bet kokia svarbi Irakui atstatyti skirta ES pagalba nepakenktų kitų valstybių ar regionų pagalbai; pabrėžia, kad Komisija turi pateikti visą, reguliarią ir skaidrią informaciją apie faktines pagalbos išmokas ir ES pagalbos įgyvendinimą, taip pat ir tas lėšas, kurios turi būti netiesiogiai paskirstytos per kitas organizacijas, tokias kaip Tarptautinio rekonstrukcijos fondo programa dėl Irako;
5. sveikina Komisijos pabrėžimą dėl skolos nurašymo ir remia susijusią strategiją, kuri atvedė prie 2004 m. lapkričio mėn. Paryžiaus klubo susitarimo, pagal kurį Irakui trimis etapais 80 proc. sumažinama skola;
6. remia vadovaujamąjį JTO vaidmenį, koordinuojant rekonstrukcijos pagalbą per Tarptautinio rekonstrukcijos fondo programą, ir dar kartą pabrėžia, jog ypatingai svarbu užtikrinti, kad įgyvendindamos veiksmus ES valstybės narės, Europos Komisija, vyriausiasis įgaliotinis ir visos kitos dalyvaujančios šalys dirbtų visiškai koordinuodamos veiksmus su JTO, taip pat su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis ir vietoje, ir tarptautiniuose forumuose;
7. remia reguliaraus dialogo tarp Komisijos, Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo bei Europos investicijų banko nustatymą, kad būtų galima koordinuoti požiūrius į restruktūrizavimą ir/ar skolos panaikinimą bei su tuo susijusias iniciatyvas ir ekonominės politikos reikalavimus;
8. pažymi, kad atsižvelgiant į šalies dydį bei istorines ir geografines sąsajas, ES ir Irakas valdo bendras prekių ir paslaugų rinkas, o tai skatina dėti pastangas gerinant ES–Irako ekonominį susiliejimą bei dalyvaujant politiniame ir ekonominiame dialoge, kuris atspindėtų abipusius pilnaverčio bendradarbiavimo interesus;
9. skatina nuolatinę ES pagalbą kuriant Irako administracinių ir ekonominių institucijų pajėgumus, ypač keičiant institucinių pagrindų sistemą (nepriklausomą centrinį banką, stabilią valiutą, mokesčių ir biudžeto institucijas), bei nevaržomai finansinių rinkų plėtrai ir privataus sektoriaus stiprinimui, skatinant ekonominę rinkos reformą ir tiesiogines užsienio investicijas;
10. pažymi, kad Irakas turi naudos iš Europos Bendrijos bendrosios preferencijų sistemos (BPS) ir skatina imtis specifinio administracinio bendradarbiavimo, kad BPS prekybinės lengvatos Irakui būtų taikomos kaip galima greičiau, kai tik tam bus sąlygos;
11. pabrėžia, kad viena iš esminių Irako ekonomikos rekonstrukcijos ir vystymo sąlygų yra naudoti biudžeto įplaukas iš naftos pardavimo taip, kad būtų užtikrintas jų reinvestavimas į Iraką;
12. pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelį Irako indėlį užtikrinat Europos Sąjungos elektros energijos tiekimo saugumą, bei galimybę ES ir Irakui abipusiai turėti naudos iš padidėjusios Irako naftos ir gamtinių dujų gamybos tiek ES, tiek Irakui svarbu sukurti lygias investavimo galimybes bei suderinti reguliacines energetikos sektoriaus nuostatas.
13. pažymi, kad ES turi skatinti regioninį bendradarbiavimą ir pakviesti Iraką dalyvauti ES strateginėje Viduržemio jūros šalių ir Vidurinių Rytų šalių partnerystėje ir pabrėžia, kad pažangaus regioninio ekonominio bendradarbiavimo įsteigimas bus pirmasis vertingas žingsnis, sumažinant įtampą ir leidžiant palaipsniui vystytis politiniam ir saugumo bendradarbiavimui.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Europos Sąjungos ir Irako bendradarbiavimo gairės | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
INTA | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra | |||||
|
Pranešėjas Paskyrimo data |
Daniel Caspary30.9.2004 | |||||
|
Svarstymas komitete |
12.10.2004 |
14.3.2005 |
|
|
| |
|
Priėmimo data |
18.4.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
21 0 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Francisco Assis, Enrique Barón Crespo, Jean-Louis Bourlanges, Daniel Caspary, Giulietto Chiesa, Sajjad Karim, Caroline Lucas, Erika Mann, David Martin, Javier Moreno Sįnchez, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saļfi, Peter Štastnż, Robert Sturdy | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Danutė Budreikaitė, Elisa Ferreira, Antolin Sanchez Presedo | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Paulo Casaca, Den Dover, Manolis Mavrommatis | |||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Europos Sąjungos ir Irako bendradarbiavimo gairės | ||||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
45 straipsnis | ||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | ||||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
DEVE |
INTA |
BUDG |
|
| ||||||||
|
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os) |
BUDG |
|
|
|
| ||||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų) |
|
|
| ||||||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Giorgos Dimitrakopoulos |
| |||||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||||
|
Svarstymas komitete |
21.2.2005 |
17.3.2005 |
26.4.2005 |
14.6.2005 |
| ||||||||
|
Priėmimo data |
15.6.2005 | ||||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
32 9 15 | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Vittorio Emanuele Agnoletto, Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Bastiaan Belder, Monika Beňová, Elmar Brok, Philip Claeys, Simon Coveney, Giorgos Dimitrakopoulos, Camiel Eurlings, Anna Elzbieta Fotyga, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Anna Ibrisagic, Toomas Hendrik Ilves, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Armin Laschet, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Cem Özdemir, Justas Vincas Paleckis, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Miroslaw Mariusz Piotrowski, Pawel Bartlomiej Piskorski, Raül Romeva i Rueda, Libor Roucek, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Marek Maciej Siwiec, Konrad Szymański, Charles Tannock, Paavo Väyrynen, Ari Vatanen, Josef Zieleniec | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Proinsias De Rossa, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Giovanni Claudio Fava, Hélène Flautre, Jaromír Kohlícek, Miguel Angel Martínez Martínez, Rihards Piks, Aloyzas Sakalas, Alexander Stubb | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Filip Adwent, Ioannis Gklavakis, Luis de Grandes Pascual, Manolis Mavrommatis, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Thomas Wise | ||||||||||||
|
Pateikimo data – A6 |
20.6.2005 |
A6-0198/2005 | |||||||||||