PRANEŠIMAS 1. dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, pasirašymo ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo
2. dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo
17.6.2005 - (13049/2004 – KOM(2004)0593 – C6‑0240/2004 – 2004/0200(CNS)) - (13054/2004 – KOM(2004)0593 – C6‑0241/2004 – 2004/0199(CNS)) - *
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Timothy Kirkhope
1. EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, pasirašymo ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo
(13049/2004 – KOM(2004)0593 – C6‑0240/2004 – 2004/0200(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0593)[1],
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą (13049/2004),
– atsižvelgdamas į EB Sutarties 63 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
– atsižvelgdamas į EB Sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, kuria remdamasi Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0240/2004),
– atsižvelgdamas į Susitarime numatyto mišraus komiteto, kuris yra „konkreti institucinė struktūra“, kaip apibrėžta EB Sutarties 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kompetenciją,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto, manančio, kad 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje pateikiamos pritarimo procedūros taikymo nuostatos yra tinkamas teisinis pagrindas, nuomonę,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0201/2005),
1. pritaria Tarybos pasiūlymui su pakeitimais ir susitarimo išvadoms;
2. pasilieka Sutartyje numatytą teisę ginti savo prerogatyvas;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai, ir valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.
| Komisijos siūlomas tekstas | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 1 nurodomoji dalis | |
|
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 1 dalies a punktą, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmuoju sakiniu, |
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 1 dalies a punktą, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antruoju sakiniu, |
Pakeitimas 2 2 nurodomoji dalis | |
|
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, |
atsižvelgdamas į Europos Parlamento pritarimą; |
- [1] Dar nepaskelbta OL.
2. EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo
(13054/2004 – KOM(2004)0593 – C6‑0241/2004 – 2004/0199(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0593)[1],
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą (13054/2004),
– atsižvelgdamas į EB Sutarties 62 straipsnį, 63 straipsnio 3 dalį, 66, 95 straipsnius ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
– atsižvelgdamas į EB Sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, kuria remdamasi Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0241/2004),
– atsižvelgdamas į Susitarime numatyto mišraus komiteto, kuris yra „konkreti institucinė struktūra“, kaip apibrėžta EB Sutarties 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kompetenciją,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto, manančio, kad 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje pateikiamos pritarimo procedūros taikymo nuostatos yra tinkamas teisinis pagrindas, nuomonę,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0201/2005),
1. pritaria Tarybos pasiūlymui su pakeitimais ir susitarimo išvadoms;
2. pasilieka Sutartyje numatytą teisę ginti savo prerogatyvas;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai, ir valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.
Pakeitimas 1 1 nurodomoji dalis | |
|
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnį, 63 straipsnio 3 dalį, 66 ir 95 straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmuoju sakiniu, |
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnį, 63 straipsnio 3 dalį, 66 ir 95 straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antruoju sakiniu, |
Pakeitimas 2 2 nurodomoji dalis | |
|
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, |
atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą, |
- [1] Dar nepaskelbta OL.
EXPLANATORY STATEMENT
After the conclusion of the so called “Bilateral Agreements I”, the EU expressed its intention to increase cooperation with Switzerland with regard to the cross-border taxation of savings and the fight against fraud in the area of indirect taxes. In return, Switzerland asked to open negotiations concerning its association with the Schengen/Dublin systems.
On 17 June 2002, the Commission was authorized by the Council[1] to open these negotiations resulting in two separate but linked Agreements: the first one related to the Schengen acquis, the second to the Dublin/Eurodac acquis. The Agreements have been conceived following the general pattern of the Agreements concluded with Norway and Iceland[2] but in accordance with the specific constitutional requirements of Switzerland.
The European Parliament is now consulted with regard to these Agreements.
1. The Schengen acquis Agreement
The purpose of this Agreement is to associate Switzerland with the work of the EU in the area of the Schengen acquis. The adoption of new acts or measures will remain, however, the monopoly of the European institutions. In this way, Switzerland will contribute de facto to the development of legislation on the Schengen acquis, without participating in the decision making de iure.
Switzerland will have to accept and apply the Schengen acquis and its development without any exception or derogation[3]. With regards to the adoption of the future Schengen acquis, if Switzerland's Constitution requires a referendum, then Switzerland would have a two year grace period to accept and implement the new acts or measures.[4] In the meantime, where possible, Switzerland shall implement the act or measure in question on a provisional basis. However, if Switzerland failed to implement the new act or measure on a provisional basis, then, under certain conditions, it may lead to "proportionate, appropriate measures against Switzerland to ensure that Schengen cooperation operates smoothly."[5]
The Agreement also establishes a Mixed Committee composed of representatives of the Swiss Government, all members of the Council of the EU, and of the Commission.
The Mixed Committee is conceived as a forum for discussion on the legal instruments that will develop the Schengen acquis, which will ensure that any concern of Switzerland is duly considered. It also provides for discussion on practical difficulties related to the Schengen acquis and cooperation between the contracting parties and is charged to ensure the effective functioning of the Agreement. The Mixed Committee has the discretionary power to maintain the Agreement even if Switzerland does not implement a development of the Schengen acquis. It also has the power to regulate any situations of conflict which could arise within the Agreement.
The Agreement will be implemented only after the Council, following a Schengen evaluation, decides that Switzerland fulfils all the conditions in order to participate in the cooperation set up by the Schengen mechanism.
2. Agreement on Dublin/Eurodac acquis
In this second Agreement Switzerland will be linked to the Dublin acquis as well as the Eurodac legislation. Switzerland will have to accept, implement and apply the current and future Dublin/Eurodac acquis with no exception, as well as the relevant provisions of the data protection directive.
This Agreement has in the most part adopted the same structure as that of the Agreement on the Schengen acquis. The participation of Switzerland in the Dublin/Eurodac area is restricted to decision-shaping. The adoption process of the future Dublin/Eurodac acquis by Switzerland is subject to the same procedure and conditions. However, the form of the institutional association of Switzerland is different; it will take place within the framework of a Mixed Committee, composed by representatives of the European Community, represented by the Commission, and by Switzerland. As far as the maintenance and termination of the Agreement is concerned, the Mixed Committee has basically the same functions as those set up within the Agreement on the Schengen acquis.
Attached to both Agreements are the Final Acts comprising unilateral and common declarations of the contractual parties with regard to the Agreements, as well as the legislative financial statements which foresee Switzerland's contribution to the financing of the implementation of the Agreements. The Agreements also establish a financial contribution by Switzerland to the development of the Schengen acquis and in particular of SIS II and regarding the Eurodac central unit.
3. The debate in Switzerland
Of the nine dossiers approved by the Swiss Parliament on 17 December 2004, Switzerland’s signature of the Schengen/Dublin Association Agreements was the most controversial issue. Supporters consider that Schengen will strengthen Switzerland’s efforts against international crime and will improve the tourist industry. Opponents believe that without border controls Switzerland will become unsafe and that the country will be transferring sovereignty to a supranational community[6]. Moreover, the Swiss People's Party is arguing that the Agreements are an attempt to push Switzerland closer to EU membership.
A referendum has been proposed against the Schengen/Dublin Agreements by the Swiss People’s Party who presented the government on 31 March 2005 with a petition bearing 86.000 signatures, well over the 50.000 needed for a referendum. The voters will decide on 5 June 2005 whether Switzerland will sign up to the Agreements.
According to a poll conducted by the Swiss Broadcasting Corporation in February 2005, 59% of voters support the Schengen/Dublin Agreements. [7] This poll shows that support amongst Swiss citizens has fallen since October 2004 when 69% of those polled said they would vote in favour. The GfS Bern polling and research institute considered that this vote will likely reflect the Swiss people's choice between national sovereignty and security[8].
4. Position of the Rapporteur
4.1. The legal basis of the Proposals
Although a single text was negotiated with Switzerland, the Commission proposes to adopt the Agreement on the Schengen acquis by two separate acts (one in the first pillar and one in the third pillar[9]). The Dublin/Eurodac Agreement, however, is only in the first pillar. For the two first pillar instruments the Commission has chosen the first subparagraph of Article 300(3) TEC as a legal base which provides for the simple consultation of Parliament.
By letter of 27.01.2005 the Committee on Civil Liberties, Justice and Home Affairs requested, pursuant to rule 35.2 an opinion from the Legal Affairs Committee on the legal basis proposed. On 31.03.2005, the Legal Affairs Committee decided that the Mixed Committees created within the Agreements, due their competencies, could be considered a specific institutional framework in the sense of the second subparagraph of Article 300 (3) TEC. By consequence, the Commission should have indicated the second subparagraph of Article 300 (3) TEC as the legal basis of the proposals (which implies the assent procedure).
4.2. The evaluation of the Proposals
With these Agreements, Switzerland will become the third State after Iceland and Norway which participates in the Schengen and Dublin/Eurodac acquis, but remains outside the EU. In the particular case of Switzerland this association can be justified by its geographical position in the middle of the EU Member States.
These Agreements may result in several positive consequences. Switzerland's participation in the Schengen acquis will eliminate certain obstacles to the free movement of persons for citizens as well as for third-country nationals[10] and will strengthen cooperation in the fields of the Schengen acquis.
Nevertheless, some critical points need to be mentioned:
Firstly, Switzerland's association with the Schengen/Dublin acquis could bring additional complications within a zone already submitted to "variable geometry". In this sense, Switzerland will have to sign and implement Agreements with Norway and Iceland on the one hand and Denmark on the other hand. This could lead to an even more complex situation both in political and legal areas.
Secondly, on the elimination of obstacles to the free movement of persons, it is a fact that Switzerland is not a member of the customs union and it will continue to conduct border checks on goods. This could allow it in certain circumstances also to check individuals. In this context, Switzerland must respect the principle of abolition of border controls on persons.
Thirdly, Switzerland has been granted the possibility to decide in a sovereign way whether or not to accept the new acts or measures, and a two year period has been established in case a referendum is required. In this way, the Agreements took into consideration the specific constitutional requirements of Switzerland. However, it is important to bear in mind that due to the links between the Schengen and the Dublin acquis, their developments must be accepted and applied simultaneously by all the participating States. In order not to undermine this principle, it is important that Switzerland tries to limit this period and act in good faith.
Finally, the Rapporteur considers that the European Parliament should in future be more closely informed about ongoing international negotiations in order to be able to exercise its competencies.
In conclusion, given all the considerations mentioned, the Rapporteur supports the Agreements and recommends giving assent to them.
- [1] 2437th General Affairs Council meeting, Luxembourg, 17 June 2002.
- [2] OJ L 176 of 10.7.1999, p.36 and OJ L 93 of 3.4.2001, p.40.
- [3] However, an exception has been granted, concerning the development of the Schengen acquis, if such a development concerns requests for search and seizure in respect of offences in the field of direct taxation if these offences are not punishable under Swiss law with a custodial penalty.
- [4] Norway and Iceland have been granted 6 months and 4 weeks respectively in order to accept and implement the future Schengen and Dublin acquis.
- [5] Article 7.2b)2nd subparagraph of the Agreement
- [6] EU negotiation package in the bag, Swiss Review No.1, p.9, February 2005.
- [7] http://www.swisspolitics.org.
- [8] http://www.swisspolitics.org
- [9] According to Articles 24 and 38 TEU the European Parliament is not consulted on the third pillar instrument.
- [10] Those third-country nationals living in Switzerland, for example, will not need to apply for visas any longer to travel to the other Schengen states.
1. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
Teisės reikalų komiteto laiškas
Dalykas: Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, pasirašymo ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo teisinis pagrindas (13049/2004 - KOM(2004)0593 – C6-0240/2004 - 2004/0200(CNS))[1].
Gerbiamasis Pirmininke,
2005 m. sausio 27 d. laišku Jūsų pirmtakas Jean-Louis Bourlanges, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalimi, Teisės reikalų komiteto paprašė įvertinti nurodyto Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo pagrįstumą ir tinkamumą. Šis pasiūlymas grindžiamas EB Steigimo sutarties 63 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio ir 300 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos nuostatomis. Šiuo atveju taikoma konsultavimosi su Parlamentu procedūra.
Komitetas išnagrinėjo minėtą klausimą per 2005 m. vasario 3 d. ir kovo 31 d. posėdžius.
Nagrinėjamas susitarimas susijęs su kriterijais ir mechanizmais, padedančiais nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Susitarimu Šveicarija įsipareigoja priimti ir taikyti Dublino ir „Eurodac“ reglamentus. Jame numatoma įsteigti mišrų komitetą, sudarytą iš abiejų šalių atstovų (Europos Bendrijos ir Šveicarijos) ir įgaliotą priimti sprendimus tam tikrose srityse.
Kyla klausimas, ar toks mišrus komitetas reiškia konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras, kaip nustatyta EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, ir todėl jam įsteigti būtinas Europos Parlamento pritarimas.
Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (EBTT) praktikoje aiškiai nurodyta, kad teisinio pagrindo parinkimas nepriklauso Bendrijos įstatymų leidėjo kompetencijai, o turi būti pagrįstas objektyviomis teismine kontrole patikrinamomis aplinkybėmis. Vienos svarbiausių iš šių aplinkybių yra teisės akto tikslas ir turinys[2].
Taigi, atsižvelgiant į pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl minėto susitarimo su Šveicarija sudarymo dalyką ir turinį, mišrų komitetą galima laikyti „konkrečia institucine struktūra“.
Iš tikrųjų norint įsteigti šį mišrų komitetą, būtina sukurti tokią organizacinę struktūrą, kuri turėtų teisę priimti susitarimo šalims privalomus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl šio susitarimo taikymo ir ginčų sprendimo.
Todėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo teisinis pagrindas nėra teisingas, kadangi jame turėjo būti nurodyta EB Steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, kurioje numatyta pritarimo procedūra, o ne EB Steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, kurioje numatyta konsultavimosi procedūra.
Per 2005 m. kovo 31 d. posėdį Teisės reikalų komitetas, atsižvelgdamas į pateiktus motyvus ir į už teisinio pagrindo klausimus atsakingo pranešėjo Manuel Medina Ortega pasiūlymą vienbalsiai[3] nusprendė, kad pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti EB Steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, o ne to paties straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.
Todėl Teisės reikalų komitetas mano, kad Parlamentas turėtų reikalauti, kad su juo būtų iš naujo konsultuojamasi dėl minėto susitarimo sudarymo.
Su pagarba
Giuseppe Gargani
- [1] Dar nepaskelbtas OL.
- [2] Žr. EBTT 1999 m. vasario 23 d. sprendimą dėl bylos C-42/97, Parlamentas/Taryba, Rink. 1999, p. I-869, 36 punktas.
- [3] Per balsavimą posėdyje dalyvavo: Andrzej Jan Szejna (pavaduojantis pirmininkas), Manuel Medina Ortega (nuomonės referentas, kurį pavadavo Nicola Zingaretti), Alexander Nuno Alvaro (pavaduojantis Antonio Di Pietro), Maria Berger, Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Piia-Noora Kauppi, Kurt Lechner (pavaduojantis Antonio López-Istúriz White), Klaus-Heiner Lehne, Alain Lipietz, Antonio Masip Hidalgo, Aloyzas Sakalas ir Jaroslav Zvěřina.
2. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
Teisės reikalų komiteto laiškas
Dalykas: Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo teisinis pagrindas (13054/2004 - KOM(2004)0593 – C6-0241/2004 – 2004/0199(CNS))[1].
Gerbiamasis Pirmininke,
2005 m. sausio 27 d. laišku Jūsų pirmtakas Jean-Louis Bourlanges, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalimi, Teisės reikalų komiteto paprašė įvertinti nurodyto Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo pagrįstumą ir tinkamumą. Šis pasiūlymas grindžiamas EB Steigimo sutarties 62 straipsnio, 63 straipsnio 3 dalies ir 95 straipsnio nuostatomis, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antro sakinio ir 300 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos nuostatomis. Šiuo atveju taikoma konsultavimosi su Parlamentu procedūra.
Komitetas išnagrinėjo minėtą klausimą per 2005 m. vasario 3 d. ir kovo 31 d. posėdžius.
Nagrinėjamas susitarimas susijęs su Šveicarijos asociacija įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis. Susitarimu Šveicarija įsipareigoja priimti ir taikyti dabartinį ir būsimąjį acquis. Susitarimo 3 straipsnyje numatyta įsteigti mišrų komitetą, sudarytą iš Šveicarijos vyriausybės atstovų, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos narių bei įgaliotą priimti sprendimus tam tikrose srityse.
Kyla klausimas, ar toks mišrus komitetas reiškia konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras, kaip nustatyta EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, ir todėl jam įsteigti būtinas Europos Parlamento pritarimas.
Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (EBTT) praktikoje aiškiai nurodyta, kad teisinio pagrindo parinkimas nepriklauso Bendrijos įstatymų leidėjo kompetencijai, o turi būti pagrįstas objektyviomis teismine kontrole patikrinamomis aplinkybėmis. Vienos svarbiausių iš šių aplinkybių yra teisės akto tikslas ir turinys[2].
Taigi, atsižvelgiant į pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl minėto susitarimo su Šveicarija sudarymo dalyką ir turinį, mišrų komitetą galima laikyti „konkrečia institucine struktūra“.
Iš tikrųjų norint įsteigti šį mišrų komitetą, būtina sukurti tokią organizacinę struktūrą, kuri turėtų teisę priimti susitarimo šalims privalomus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl šio susitarimo taikymo ir ginčų sprendimo.
Todėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo teisinis pagrindas nėra teisingas, kadangi jame turėjo būti nurodyta EB Steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa, kurioje numatyta pritarimo procedūra, o ne EB Steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, kurioje numatyta konsultavimosi procedūra.
Per 2005 m. kovo 31 d. posėdį Teisės reikalų komitetas, atsižvelgdamas į pateiktus motyvus ir į už teisinio pagrindo klausimus atsakingo pranešėjo Manuel Medina Ortega pasiūlymą vienbalsiai nusprendė, kad pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti EB Steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa, o ne to paties straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.
Todėl Teisės reikalų komitetas mano, kad Parlamentas turėtų reikalauti, kad su juo būtų iš naujo konsultuojamasi dėl minėto susitarimo sudarymo.
Su pagarba
Giuseppe Gargani
1. PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, pasirašymo ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo | ||||||
|
Nuorodos |
13049/2004 – KOM(2004)0593 – C6-0240/2004 – 2004/0200(CNS) | ||||||
|
Teisinis pagrindas |
EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies 1 įtrauka | ||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
51 straipsnis, 83 straipsnio 7 dalis ir 35 straipsnis | ||||||
|
Konsultavimosi su Parlamentu data |
3.12.2004 | ||||||
|
Atsakingas komitetas |
LIBE | ||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
AFET |
|
|
|
| ||
|
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os) |
AFET |
|
|
|
| ||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||
|
Pranešėjas(-ai) |
Timothy Kirkhope |
| |||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||
|
Supaprastinta procedūra |
| ||||||
|
Teisinio pagrindo užginčijimas |
[JURI] |
/ |
| ||||
|
Lėšų skyrimo pakeitimas |
|
/ |
| ||||
|
Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu |
| ||||||
|
Konsultavimasis su Regionų komitetu |
| ||||||
|
Svarstymas komitete |
18.1.2005 |
26.4.2005 |
13.6.2005 |
|
| ||
|
Priėmimo data |
13.6.2005 | ||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
29 0 0 | |||||
|
Per galutinį balsavimą posėdyje dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Mihael Brejc, Maria Carlshamre, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Kinga Gál, Elly de Groen-Kouwenhoven, Adeline Hazan, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Edith Mastenbroek, Inger Segelström, Manfred Weber, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka | ||||||
|
Per galutinį balsavimą posėdyje dalyvavę pavaduojantys nariai |
Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Jeanine Hennis-Plasschaert, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Siiri Oviir, Herbert Reul, Marie-Line Reynaud, Kyriacos Triantaphyllides | ||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| ||||||
|
Pateikimo data – A6 |
17.6.2005 |
A6-0201/2005 | |||||
|
Pastabos |
... | ||||||
2. PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo | ||||||
|
Nuorodos |
13054/2004 – KOM(2004)0593 – C6-0241/2004 – 2004/0199(CNS) | ||||||
|
Teisinis pagrindas |
EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies 1 įtrauka | ||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
51 straipsnis, 83 straipsnio 7 dalis ir 35 straipsnis | ||||||
|
Konsultavimosi su Parlamentu data |
3.12.2004 | ||||||
|
Atsakingas komitetas |
LIBE | ||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
AFET |
|
|
|
| ||
|
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os) |
AFET |
|
|
|
| ||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||
|
Pranešėjas(-ai) |
Timothy Kirkhope |
| |||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||
|
Supaprastinta procedūra |
| ||||||
|
Teisinio pagrindo užginčijimas |
[JURI] |
/ |
| ||||
|
Lėšų skyrimo pakeitimas |
|
/ |
| ||||
|
Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu |
| ||||||
|
Konsultavimasis su Regionų komitetu |
| ||||||
|
Svarstymas komitete |
18.1.2005 |
26.4.2005 |
13.6.2005 |
|
| ||
|
Priėmimo data |
13.6.2005 | ||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
28 0 1 | |||||
|
Per galutinį balsavimą posėdyje dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Mihael Brejc, Maria Carlshamre, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Kinga Gįl, Elly de Groen-Kouwenhoven, Adeline Hazan, Ewa Klamt, Magda Kósįné Kovįcs, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Edith Mastenbroek, Inger Segelström, Manfred Weber, Stefano Zappalą, Tatjana ˇdanoka | ||||||
|
Per galutinį balsavimą posėdyje dalyvavę pavaduojantys nariai |
Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Jeanine Hennis-Plasschaert, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Siiri Oviir, Herbert Reul, Marie-Line Reynaud, Kyriacos Triantaphyllides | ||||||
|
Per galutinį balsavimą posėdyje dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| ||||||
|
Pateikimo data – A6 |
17.6.2005 |
A6-0201/2005 | |||||
|
Pastabos |
... | ||||||