PRANEŠIMAS dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje
22.9.2005 - (2004/2217(INI))
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Anna Záborská
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas A/RES/46/121 ir A/RES/47/134, A/RES/49/179 dėl žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo, A/RES/47/196 dėl Tarptautinės skurdo šalinimo dienos įvedimo ir A/RES/50/107 dėl Tarptautinių skurdo šalinimo metų minėjimo ir pirmojo Jungtinių Tautų dešimtmečio paskelbimo skurdo šalinimo dešimtmečiu,
‑ atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucijoje 217 A (III),
- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos dokumentus E/CN.4/Sub.2/1996/13, E/CN4/1987/NGO/2, E/CN4/1987/SR.29, E/CN.4/1990/15 dėl žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo ir E/CN.4/SUB.2/RES/1996/25 dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo,
- atsižvelgdamas į 1995 m. IV pasaulio moterų konferencijos pranešimą ir Pekino platformos veiklos programą,
- atsižvelgdamas į Nobelio premijos laureato Gary Becker darbus apie gyvenimo ekonomiką[1],
- atsižvelgdamas į Europos Tarybos šioje srityje atliekamą darbą, ypač pataisytą Europos socialinę chartiją,
- atsižvelgdamas į savo 2001 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės Jungtinių Tautų kovos su skurdu dienos[2],
- atsižvelgdamas į savo 1994 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europoje[3],
- atsižvelgdamas į Bendrijos teisyną moterų teisių ir lyčių lygybės srityje,
- atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 136 straipsnį, 137 straipsnio 1 dalį ir 141 straipsnio 3 dalį bei ypač 137 straipsnio 1 dalies j punktą dėl kovos su socialine atskirtimi,
- atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2000 m. gruodžio 9 d. Nicoje vykusio susitikimo išvadas ir jų I priedą, kuriame raginama užtikrinti, kad būtų įgyvendinta 1992 m. rekomendacija dėl minimalių pajamų, kurias turi garantuoti socialinės apsaugos sistemos, ir į 2000 m. birželio 19–20 d. Santa Maria da Feira vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, ypač į sutarimą nustatyti rodiklius, kurie būtų kovos su socialine atskirtimi ir skurdo šalinimo bendros gairės,
- atsižvelgdamas į 1992 m. liepos mėn. Tarybos rekomendaciją 92/442/EEB dėl socialinės apsaugos tikslų ir politikos derinimo (OJ L 245, 1992 8 26, p. 49),
- atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto pranešimą dėl skurdo ir socialinės įtraukties rodiklių (2000 m. spalio mėn.),
- atsižvelgdamas į patikslintus bendrus antrojo nacionalinių veiklos planų „Kova su skurdu ir socialine atskirtimi“ įgyvendinimo etapo (2002 m. lapkričio 25 d. (SOC 508)) tikslus bei Komisijos jungtinės ataskaitos apie socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį projektą (KOM(2005)0014),
- atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos (EU-SILC) (KOM(2001)0754 – C5-0679/2001 – 2001/0293(COD)),
- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
- atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0273/2005),
A. prisimindamas Pasaulinės kovos su skurdu dienos (spalio 17-osios) leitmotyvą: ten, kur žmonės pasmerkti gyventi skurde, žmogaus teisės yra pažeidžiamos; teigdamas, jog susivienyti, kad priverstume jų paisyti, yra šventa pareiga,
B. pabrėždamas būtinybę skatinti naujos Europos pradžią, pažymėtą kūrybingu kultūrų ir mentaliteto sambūviu ir visiška pagarba kitoniškumui, kur tikra laisvė neapsiriboja vien laisvu kapitalo judėjimu, kur piliečiai dalijasi savo gebėjimais nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, kad būtų atskleistas kiekvieno iš jų orumas ir kūrybingumas visuotiniam labui tiek Rytuose, tiek Vakaruose,
C. kadangi 17-oje valstybių narių itin didelis skurdas daug labiau gresia moterims nei vyrams,
D. kadangi esant naujų skurdo ir atskirties apraiškų būtina nustatyti specialias naujoviškas priemones remtiniems žmonėms pagelbėti,
E. kadangi kuo ilgiau žmonės skursta ir turi ypač mažas pajamas, tuo didesnis nuolatinio nepritekliaus ir socialinės atskirties pavojus jiems kyla, kadangi todėl kovos su skurdu priemonės turėtų ne tik padėti tiems, kurie jau patiria itin didelį ekonominį nepriteklių, bet ir padėti kovoti su veiksniais, stumiančiais žmones į itin didelį ekonominį ir socialinį skurdą,
F. kadangi Pekino veiklos programa ir Lisabonos strategija akivaizdžiai susijusios, būtinybė išnaudoti produktyvų Europos darbo jėgos potencialą yra lemiamas Pekino ir Lisabonos tikslų įgyvendinimo veiksnys,
G. kadangi labiau stengtasi palaikyti kainų stabilumą, mažinti sąnaudas ir biudžeto deficitą, nei siekta šalinti skurdą bei atsižvelgti į socialinius Lisabonos strategijos aspektus,
H. kadangi itin skurstančių vaikų ir jaunimo dalis yra santykinai didesnė už kitų ištirtų grupių dalį; kadangi itin didelį skurdą dažniau patiria moterys, kurios atkakliausiai stengiasi apsaugoti savo artimuosius nuo skurdo ir socialinės atskirties, tai daro tyliai ir nepastebimai, tiesiog užmegzdamos svarbius ryšius, ugdydamos taiką ir būdamos žmogaus teisių bei orumo saugotojų pirmtakės, ir taip siekia ne tik geresnio visų moterų pripažinimo,
I. nors kai kurioms moterims globalizacija ir kompiuterizavimas suteikė daugiau ekonominių galimybių ir nepriklausomybės, dėl šio proceso tarp šalių atsiradusios nelygybės padariniai lėmė tai, kad daugelis kitų moterų išgyveno socialinę atskirtį ir skurdą;
J. pabrėždamas tai, kad neturtingiausios moterys turi būti pirmosios pagalbininkės kuriant, įgyvendinant ir vertinant lygių galimybių politikos metodus, kadangi jos privalo atlikti savo vaidmenį ir pareigas, įskaitant motinystę, kaip ir kitos moterys, ir tai, kad jos patiria tuos pačius džiaugsmus, turi tuos pačius siekius, išgyvena tą pačią baimę ir abejones, tačiau tai daro kur kas sunkesnėmis materialinėmis sąlygomis nei dauguma moterų,
K. kadangi skurdas dažnai yra artimai susijęs su rasine diskriminacija ir netolerancija, kurios aštrina mažumų, pavyzdžiui, romų, moterų skurdą, marginalizaciją ir socialinę bei ekonominę atskirtį,
L. kadangi kovojant su itin dideliu skurdu neužtenka vien tik kurti darbo vietas: dažniausiai dėl darbo sričių pasiskirstymo daugiau moterų nei vyrų dirba mažiau apmokamą darbą ir socialinės apsaugos garantijų neretai nepakanka apsisaugoti nuo itin didelio skurdo,
M. kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis Europoje vis dar vidutiniškai skiriasi nuo 16 iki 33 procentų; kadangi taikant vienodo užmokesčio už lygiavertį darbą principą nepadaryta jokios realios pažangos nuo 1975 m., kai įsigaliojo Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo; kadangi, palyginti su 6 proc. vyrų, net 30 proc. dirbančių moterų ES dirba dalinį darbą ir taip yra todėl, kad trūksta nebrangių vaikų priežiūros paslaugų,
N. kadangi moterų vadovaujamo namų ūkio biudžetas yra 9–26 proc. mažesnis, nei vyrų (JK – 26 proc., Švedijoje – 14 proc., Prancūzijoje – 12 proc., Nyderlanduose – 11 proc., Vokietijoje – 10 proc. ir Italijoje 9 proc.).
O. kadangi darbas yra tiek pajamų šaltinis, tiek skurstančių šeimų bei asmenų socialinės integracijos priemonė, nes ne tik teikia finansinę paramą, bet ir skatina dalyvauti visuomenės gyvenime ir padeda atsiskleisti asmenybei, nors jo ir nepakanka pilietinei sąmonei ugdyti,
P. kadangi skurdas ir itin didelis skurdas gresia ir vyresniems kaip 65 metų žmonėms, kadangi du trečdaliai vyresnių nei 65 metų Europos gyventojų yra moterys; kadangi nuo draudimo ir senatvės pensijų sistemų trūkumų kenčia silpniausi darbo rinkos atstovai, pavyzdžiui, mažiau metų dirbusios, mažesnį atlyginimą gaunančios ar net be atlygio dirbančios moterys;
Q. kadangi pastaraisiais metais padaugėjo vienišų tėvų šeimų; kadangi šių šeimų nariams itin smarkiai gresia skurdas; kadangi 85 proc. vienišų tėvų yra moterys ir tai dar aiškiau parodo nepalankią moterų padėtį skurdo požiūriu;
R. kadangi moterų skurdo nebus galima panaikinti, tinkamai neatsižvelgiant į vyrų vaidmenį atviro koordinavimo metodo ir nacionalinių užimtumo bei socialinės įtraukties planų kontekste,
S. kadangi šeiminis smurtas prieš moteris žaloja jų psichiką, jas izoliuoja ir riboja veiklos našumą, neigiamai veikdamas jų poziciją darbo vietoje; kadangi dėl patirto šeiminio smurto daugelis moterų paliko namus ir šeimą bei atsidūrė ant slenksčio į itin didelio socialinio skurdo ir vargo prarają,
T. kadangi etninių ir religinių mažumų moterys patiria dvigubą – lyties ir kilmės ar religijos pagrindu vykdomą – diskriminaciją ir dėl jos dažnai negali rasti darbo; kadangi tokios aplinkybės lemia tai, kad šios moterys, priklausydamos nuo savo vyrų, gyvena dideliame skurde arba yra priverstos dirbti nelegaliai, be socialinių garantijų ir itin sunkiomis darbo sąlygomis,
Rodikliai ir metodologija
1. pabrėžia, kad skurdas ir socialinė atskirtis nebegali būti suvokiami vien tik skaičiais, būtent ekonomikos terminais, – tai turi būti apibrėžiama ir žmogaus teisių terminais;
2. pabrėžia, kad skurdo apraiškos įvairios; jos apima nuolatinio pragyvenimo pajamų ir produktyvių išteklių trūkumą, badą ir prastą mitybą, ribotas galimybes mokytis ir naudotis kitomis svarbiomis paslaugomis arba visišką jų neturėjimą, didėjantį mirštamumą dėl ligų, būsto stoką ir nederamas gyvenamąsias sąlygas, nesaugią aplinką bei socialinę diskriminaciją ir atskirtį; pabrėžia, kad skurdžiai gyvenantiems asmenims būdingas nenoras dalyvauti sprendimo priėmimo procese ir visuomeniniame, socialiniame bei kultūriniame gyvenime;
3. atkreipia dėmesį į Barselonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriomis valstybės narės įpareigojamos šalinti kliūtis moterims dalyvauti darbo rinkoje ir iki 2010 m. užtikrinti 90 proc. visų nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus vaikų ir bent 30 proc. jaunesnių vaikų priežiūrą; tačiau pabrėžia, kad siekdamos šių tikslų nacionalinės, regionų ir vietos valdžios įstaigos turi skirti daugiau lėšų tam, kad būtų sukurtos ir teikiamos kokybiškos ir nebrangios vaikų priežiūros paslaugos;
4. džiaugiasi Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo atstovų pasiūlymais nustatyti lytims būdingus rodiklius ir ragina Tarybai pirmininkaujančios Jungtinės Karalystės atstovus tęsti šį darbą;
5. pabrėžia, kad skurdas skatina prekybą moterimis, prostituciją, smurtą bei kitokį išnaudojimą, ir ragina atsižvelgti į šiuos aspektus apibrėžiant atvirą koordinavimo metodą ir Socialinės politikos darbotvarkę;
6. pripažįsta, kad dabartinio laisvo kapitalo ir prekių judėjimo principo neužtenka skurdui panaikinti ir kad itin didelis, ypač tęstinis, skurdas neleidžia jį kenčiantiems žmonėms dalyvauti visuomenės gyvenime ir daro juos abejingais savo aplinkai;
7. ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant imtis priemonių, siekiant pripažinti esant neformalų ekonomikos sektorių ir nustatyti „gyvenimo ekonomikos“ vertę atsižvelgiant į lytims būdingus aspektus;
8. todėl ragina Eurostatą ir panašias institucijas valstybėse narėse glaudžiai bendradarbiaujant su grupių atstovais, kurie gali suprasti, kas patiriama gyvenant dideliame skurde, kurti metodologiją ir pagal lytį išskirstytus rodiklius, taip siekiant išmatuoti skurdo ir socialinės atskirties poveikį vyrams ir moterims;
9. rekomenduoja remiantis su lytimis susijusiais statistikos duomenimis atlikti tyrimą apie tai, kokių padarinių esamai padėčiai vyrų ir moterų lygybės požiūriu turėjo naujosiose valstybėse narėse įvykusi ekonominė ir politinė transformacija;
10. ragina valstybes nares spręsti romų moterų, kurios kenčia nuo įvairių diskriminacijos formų, pažeidžiamumo problemą:
– vykdyti politiką, kuria siekiama užtikrinti lygias teises;
– turėti pagal etninę priklausomybę ir lytį atskirtus duomenis, kad būtų galima stebėti romų moterų galimybes gauti švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas ir darbą;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares kaupti duomenis apie mažumų grupėms priklausančių moterų, kurios dirba neturėdamos socialinio draudimo ir teisės į pensiją, atvejus ir padėti joms sklandžiai įsilieti į darbo rinką;
Partnerystė su skurdžiausiomis moterimis
12. apgailestauja, kad nepaisant politinės valios įveikti skurdą ir socialinę atskirtį taikant Bendrijos strategijas, būtent Lisabonos strategiją ir Socialinės politikos darbotvarkę, Sąjunga nepakankamai įvertino moterų skurdą;
13. ragina imtis priemonių skatinant visais sprendimų priėmimo lygmenimis artimai bendradarbiauti su skurdžiausiomis moterimis ir šeimomis, kad kovai su chronišku skurdu skirtos priemonės ir ištekliai būtų formuojami remiantis jų patirtimi;
14. prašo, kad būtų ištirtas kiekvienos Europos lygmens teisėkūros priemonės poveikis labiausiai nuskriaustų visuomenės grupių, būtent moterų, gyvenimui;
15. kad minėta partnerystė būtų įmanoma, prašo visų kompetentingų institucijų atviro koordinavimo metodą ir Socialinės politikos darbotvarkės operacinę sistemą pritaikyti prie skurdą patiriančių moterų poreikių;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares vietiniu ir regioniniu lygmeniu įtraukti socialinius partnerius, kuriems priklauso ir kaimo vietovėse ties skurdo riba gyvenančios moterys, į socialinį dialogą apie švietimo, užimtumo ir pensijos sistemų kūrimą ir įgyvendinimą;
17. prašo Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos glaudžiai bendradarbiauti su Europos Taryba, kad pasisemtų idėjų iš jų svarbių darbų šiuo klausimu, ir reguliariai teikti Parlamentui išsamią ataskaitą apie šį bendradarbiavimą;
18. ragina Parlamento komitetus į savo svarstomų klausimų grupę įtraukti skurdo problemą, ypač kadangi ji turi poveikį moterims, ir savo diskusijose remtis Parlamento Europos ketvirtojo pasaulio komiteto jungtinės grupės patirtimi;
Šeiminio ir profesinio gyvenimo suderinimas skurdžioje aplinkoje
19. pripažįsta esant tiesioginį ryšį tarp ekonominės nelygybės ir moterų priklausomybės bei tebesančią vyrų ir moterų nelygybę galimybės gauti švietimą, atsakomybės šeimoje ir bendro šeimos išlaikymo aspektais ir reiškia pasipiktinimą dėl to, kad, nepaisant jau dešimtmečius galiojančių, tačiau vis dar neveiksmingų teisės aktų, dviejų lyčių atlyginimų skirtumai 2001 m. siekė 16%, o 2003 m. – 15%; todėl ragina Tarybą ir Komisiją parengti Žaliąją knygą šiuo klausimu ir imtis tinkamų veiksmų tam, kad būtų baigta ši nelygybė;
20. pabrėžia, kad duomenys apie nemokamą darbą, kurį daugiausia dirba moterys, nėra sistemingai įtraukiami į nacionalinę statistiką, ir todėl į nemokamą darbą neatsižvelgiama, kai atsakingos nacionalinės ir Bendrijos institucijos formuoja užimtumo politiką; dėl to ragina Komisiją ir valstybes nares surinkti duomenis apie nemokamus darbus siekiant imtis priemonių tam, kad tokie darbai būtų teisingiau paskirstomi, nes tai suteiks galimybę moterims aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir sustiprins jų ekonominę padėtį ir nepriklausomybę;
21. ragina valstybes nares imtis konkrečių priemonių tam, kad skurdesniems sluoksniams priklausančioms moterims būtų užtikrintos vienodos teisės gauti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, o ypač pirminę sveikatos priežiūrą, įskaitant motinos ir kūdikio apsaugą, kaip apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija[4], taip pat akušerinę-ginekologinę priežiūrą, tinkamą būstą, teisingumą, švietimą, mokymą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, sportą ir kultūrą, kad jos nepaliktų mokyklos anksčiau laiko ir po mokyklos be problemų galėtų įeiti į darbo rinką; taip pat reikalauja iš Komisijos ir Tarybos, kad lyčių lygmuo būtų įtrauktas į metinius pranešimus apie socialinę integraciją;
22. ragina valstybes nares imtis tolesnių konkrečių veiksmų, kad būtų kuriamos strategijos, kaip padidinti bendrą visokio amžiaus moterų aktyvumą, skatinti įtraukti lyčių aspektą į pagrindines politikos sritis siekiant įgyvendinti pagrindinius Lisabonos tikslus, spręsti atlyginimo skirtumo problemą, skatinti sudaryti darbo sąlygas ir užtikrinti jų kokybę tam, kad moterys ir vyrai visokeriopai dalyvautų darbo rinkoje;
23. ragina valstybes nares imtis priemonių, kad vyrams ir moterims būtų užtikrintos vienodos galimybės būti įtrauktiems į socialinės apsaugos sistemas ir pensijų sistemas, sudarant sąlygas daryti darbo stažo pertraukas, dirbti ne visu etatu, ir sistemingai taikyti vienodo elgesio ir socialinio teisingumo principus senatvės pensijos kaupimo sistemose dirbančiųjų neformaliajame sektoriuje atžvilgiu siekiant užkirsti kelią pagyvenusių asmenų, ypač moterų, skurdui ir reikalauja, kad Komisija ir Taryba įtrauktų šį aspektą į metinius pranešimus apie socialinę sanglaudą;
24. pažymi, kad daugumoje ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemos nepakankamai atsižvelgia į specifines skurde gyvenančių moterų sąlygas; pabrėžia, kad pavojus nusiristi iki skurdo moterims yra didesnis, nei vyrams, ypač vyresnio amžiaus, jei socialinės apsaugos sistemos yra pagrįstos tęstinio atlyginamo darbo principu; pažymi, kad kai kuriais atvejais moterys neatitinka šio reikalavimo dėl jų darbo stažo pertraukų, atsirandančių dėl netolygaus atlyginamo ir neatlyginamo darbo pasiskirstymo; be to, pabrėžia, kad vyresnio amžiaus moterys, grįždamos į darbo rinką, taip pat susiduria su didesnėmis kliūtimis;
25. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų suteikiama tinkama socialinė apsauga moterims, atsakingoms už jų šeimose esančių ligonių, vyresnio amžiaus ar neįgalių asmenų priežiūrą, ir vyresnio amžiaus moterims, gaunančioms ypač mažą pensiją;
26. prašo valstybes nares artimai bendradarbiaujant su tyrimo grupėmis ir susijusiomis gyventojų grupėmis (moterimis, šeimomis, verslininkais, vietos valdžios institucijomis, asociacijomis) ištirti, kokie yra tikrieji skurdesniems sluoksniams priklausančių moterų ir vyrų poreikiai, kad būtų galima suderinti profesinį ir šeimyninį gyvenimą, kartu atsižvelgiant į lyčių skirtingumą ir skirtumus, ir reikalauja, kad Komisija ir Taryba įtrauktų šį aspektą į metinius pranešimus apie socialinę sanglaudą;
27. prašo valstybių narių nustatyti efektyvias priemones, skirtas profesinio ir šeiminio gyvenimo dermei skatinti taip pat ir vyrams bei šeimos tėvams, išlaikant savo nacionalinį teisėkūros kontekstą, kadangi moterims aktyviau dalyvaujant darbo rinkoje atitinkamai nepadidėjo vyrų aktyvumas atliekant pareigas šeimoje;
28. ragina valstybes nares imtis papildomų pagalbos priemonių, ypač skirtų dirbančioms ir tik vieną iš tėvų turinčias ir gausias šeimas išlaikančioms moterims, galbūt sudarant joms sąlygas rasti darbą pagal lankstų grafiką, kad jos galėtų vykdyti didesnius šeimyninius įsipareigojimus, arba sudarant galimybes naudotis atitinkama jų vaikų priežiūros infrastruktūra;
29. ragina valstybes nares kurti tinkamas priemones, skirtas padėti paauglėms motinoms, kurioms dažnai sudėtinga susirasti darbą ir kurios gyvena skurde dėl neretai žemo išsilavinimo lygio ir socialinės diskriminacijos; be to, mano, kad šiuo aspektu valstybėms narėms būtų naudinga keistis metodais ir patirtimi, pagrindinį dėmesį skiriant patirčiai, kurią įvairios valstybės narės taikė siekdamos išvengti paauglių nėštumo atvejų;
30. prašo uždrausti įvaikinti vaikus dėl socialinių ir ekonominių priežasčių ir sukurti bei įgyvendinti, glaudžiai bendradarbiaujant su susijusiomis visuomenės grupėmis, priemones, skirtas šeimos institucijai neturtingoje aplinkoje palaikyti, kad būsimieji tėvai galėtų visiškai įgyvendinti tėvų atsakomybę, ypač esant dideliam skurdui;
31. ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai renkami, analizuojami ir tiriami prievartą šeimose skatinantys veiksniai, siekiant nedelsiant formuoti politiką, kaip užkirsti kelią tokiai prievartai, ir spręsti jos padarinių problemą, pvz., teikiant prieglobstį benamėms moterims, kurios kenčia nuo prievartos šeimoje;
Pilietinės visuomenės indėlis
32. vertina skurdžiausių moterų kasdienę kovą su kraštutiniu nepritekliumi ir joms savanoriškai padedančių bei jas remiančių asmenų veiklą;
33. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti socialinių paslaugų prieinamumą, atsižvelgiant į faktą, jog tai, ar didesnį pavojų patiriančios grupės (t. y., moterys, išlaikančios vieną iš tėvų turinčias šeimas) gali naudotis aukštos kokybės socialinėmis vaikų ir kitų šeimos išlaikytinių priežiūros paslaugomis, lemia, ar jos gali dirbti;
34. džiaugiasi veikla nevyriausybinių organizacijų, pvz., „Caritas internationalis“ ar Pagalbos „ketvirtajam pasauliui“ organizacija (ATD „Quart Monde“), ir socialinio sektoriaus nevyriausybinių organizacijų tinklų, pvz., EAPN, kurie nuolat rūpinasi neturtingiausiomis visuomenės grupėmis;
35. prašo Komisijos labai supaprastinti nevyriausybinėms organizacijoms keliamus tinkamumo kriterijus ir procedūras Europos subsidijoms gauti, kad būtų išvengta monopolijos subsidijų, kuriomis naudojasi Briuselyje įsikūrę didieji nevyriausybinių organizacijų tinklai, klausimu;
36. pabrėžia Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto įtaką struktūruotam socialiniam dialogui ir ragina komitetą toliau rengti Ketvirtojo pasaulio liaudies universitetų susitikimus, kurie yra forumas tikram skurdžiausių grupių ir ES administratorių, visų lygių išrinktų atstovų ir organizuotų pilietinės visuomenės atstovų dialogui, turint konkretų tikslą – sudaryti sąlygas labiausiai nuskriaustų grupių atstovams pasidalyti požiūriais ir prisidėti prie to, kad būtų nugalėtas kraštutinis skurdas, o tai yra konkretus Europos pažangiausios patirties šioje srityje pavyzdys;
37. pabrėžia Europos vietos ir regioninių valdžios institucijų svarbą skatinant lyčių lygybę ir primygtinai ragina jas įtraukti lyčių politiką į savo decentralizuotus bendradarbiavimo projektus, kad ypač skurdžioms moterims būtų galima užtikrinti prieigą prie informacijos technologijų ir komercinės veiklos mikrofinansavimo;
38. prašo Komisijos ir Tarybos įvertinti ES indėlį į Jungtinių Tautų pirmąjį kovos su skurdu dešimtmetį (1996–2006 m.) ir jo poveikį Europos lygiu, kreipiant ypatingą dėmesį į partnerystę su skurdžiausiomis visuomenės grupėmis, būtent moterimis, ir pateikti būsimas iniciatyvas, siekiant išnaudoti prasidėjusį aktyvumą pirmąjį dešimtmetį;
39. prašo visų lygių institucijų aktyviai prisidėti prie Pasaulinės kovos su skurdu dienos minėjimo (spalio 17-ąją);
°
° °
40. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Tarybai ir socialinio sektoriaus nevyriausybinių organizacijų tinklams.
- [1] „The Economics of Life: From Baseball to Affirmative Action to Immigration, How Real-World Issues Affect Our Everyday Life“, bendras darbas su Guity Nashat Becker, McGraw-Hill, 1996.
- [2] OL C 87 E, 2002 4 11, p. 253.
- [3] OL Nr. C 77, 1994 3 14, p. 43.
- [4] 56-oji Pasaulinė sveikatos asamblėja A56/27, numatomos darbotvarkės 14.18 punktas, 2003 m. balandžio 24 d. Tarptautinė konferencija dėl pirminės sveikatos priežiūros Alma Atoje: 25-oji sukaktis, sekretoriato pranešimas.
EXPLANATORY STATEMENT
This document forms part of a series of reports on poverty and social exclusion in the European Union. It is however, the first in the 'new Europe' to focus specifically on poverty among women. It covers five main thematic areas, namely: poverty as a human rights violation; the development of indicators and a methodology; partnership with the poorest women; balancing family life and work in a disadvantaged environment; and, lastly, the contribution of civil society.
The definition of poverty given in the report reflects the set of resolutions adopted by the EP on respect for fundamental rights in the EU[1]: 'The lack of basic security means the absence of one or more of the factors, particularly employment, that enable individuals and families to assume professional, family and social responsibilities and to enjoy fundamental rights. Such a situation may vary in extent, its consequences can vary in gravity and may to a greater or lesser extent be irreversible. The lack of basic security leads to chronic poverty when it simultaneously affects several aspects of life, when it is prolonged and when it severely compromises people's chances of regaining their rights and of reassuming their responsibilities in the foreseeable future'.[2]
Extreme poverty constitutes a violation of human dignity, and yet is difficult to pin down precisely in European and international official texts. Learning from the poorest women what the risks of human rights violations really are so as continually to improve unavoidably inadequate legislation is therefore essential. By confining the scope of human rights solely to the resources available to individuals or families, we make them a matter for legal experts and politicians, when what they are in fact are a societal issue of import to each and every one of us.
Every woman and every man is the bearer of a fundamental inalienable value on which their human dignity is based. The existence in all societies of groups unable to display this value to the rest of society proves that not all members of society have the same ability to enjoy human rights or to use their human dignity as a source of energy, a platform for their own development and a justification for all their human rights.
Effective action to combat poverty among women with a view to eradicating extreme poverty requires a good understanding of the chronic poverty in which women in the 25 Member States of the new EU are living. The aim is to devise a method that is both rigorous and viable and that can be used by people of good will who do not necessarily have any experience in scientific research. Politicians and people in different professions and walks of life should be able to carry out this type of research in order to find out about the situation of the most disadvantaged among their fellow citizens, with specific reference to women.
There are clearly major shortcomings in the poverty indicators used at European level, which should more accurately reflect the realities of extreme poverty and should allow for socio-economic disparities, which in some cases are very substantial. In addition to the lack of indicators broken down by gender in action to combat poverty, there is also the issue of the involvement of the poorest groups.
Accordingly, the European institutions - particularly the Commission and Eurostat - should provide both pointers and funding with a view to: firstly, determining the economic value of the activities of women and men living with an almost total lack of basic security; and secondly, devising poverty indicators broken down by gender that are capable of accurately reflecting the realities of the daily lives of disadvantaged women and households, including the groups among which extreme poverty is most prevalent, which are the most difficult to identify.
With a view to devising an appropriate methodology, the involvement of the very poor at all stages in the process, alongside the other interested parties, would be extremely useful and effective, since practical experience of living in poverty should be used as the starting point. Paradoxically, however, there is a problem here: how can people who have lived, and are still living, in extremely difficult conditions which bring all involvement in public life to a standstill take part in formulating a methodology that will produce indicators which reflect the real situation in the Member States of the new Europe? It is not simply a matter of someone in the Council or the Commission saying that they will be involved. The institutions will need to bring all their creative powers to bear in wide-ranging discussions on how a methodology can be jointly devised, and will need to draw on the extensive experience of poor persons in associations operating at EU level and in the Member States.
Those engaged in working with the poorest women have understood better than anyone that there is work for each and every one of us to do within our own countries, because the bottom of the social ladder within our own countries is, for many of us, much further away than any destination on the other side of the world. Would it not be true to say that, in many respects, in the new Europe it is easier for people in privileged positions to communicate with their counterparts from other cultures or regimes than for rich and poor within the same Member State to do so?
- [1] Teuscher, Tobias, 'Grande pauvreté et droits de l'homme : étude des rapports du Parlement européen sur les droits fondamentaux dans l'Union européenne', Revue Droit en Quart Monde, Paris/Bruxelles, 39-40, July 2004, pp. 49-72.
- [2] FRENCH ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE, Grande pauvreté et précarité économique et sociale, 1987 session, sittings of 10 and 11 February 1987. (Now known as the Wresinski Report.)
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Moterys ir skurdas Europos Sąjungoje | ||||||||||||
Procedūros numeris |
|||||||||||||
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
45 straipsnis | ||||||||||||
Atsakingas komitetas |
FEMM | ||||||||||||
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
DEVE |
INTA 18.11.2004 |
|
|
| ||||||||
Nuomonė nepateikta Nutarimo data |
DEVE 28.7.2005 |
INTA 17.1.2005 |
|
|
| ||||||||
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
|
|
|
|
| ||||||||
Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų) |
|
|
| ||||||||||
Pranešėjas(-ai) |
Anna Záborská |
| |||||||||||
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
Anna Záborská |
| |||||||||||
Discussed in committee |
14.9.2005 |
15.9.2005 |
|
|
| ||||||||
Priėmimo data |
15.9.2005 | ||||||||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
20 0 8 | |||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Maria Carlshamre, Edite Estrela, Věra Flasarová, Nicole Fontaine, Lissy Gröner, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Astrid Lulling, Angelika Niebler, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Marie-Line Reynaud, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská | ||||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Anna Hedh, Sophia in 't Veld, Elisabeth Jeggle | ||||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Emanuel Jardim Fernandes, Antonio Masip Hidalgo, Manolis Mavrommatis, Zita Pleštinská | ||||||||||||
Pateikimo data – A6 |
22.9.2005 |
A6-0273/2005 | |||||||||||