PRANEŠIMAS dėl Barselonos proceso peržiūros
4.10.2005 - (2005/2058(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Anneli Jäätteenmäki
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Barselonos proceso peržiūros
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria sukuriama ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė su išsamia darbo programa,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Dešimties metų Europos ir Viduržemio jūros valstybių regiono partnerystės jubiliejus: Darbo programa artimiausių penkerių metų problemoms spręsti“ (KOM(2005)139) ir jo priedus SEK(2005)482 ir SEK(2005)483,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Platesnė Europa – kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytų ir vakarų kaimynais struktūra“ (KOM(2003)0104), jos Europos kaimynystės politikos (EKP) strategijos dokumentą (KOM(2004)0373), jos pasiūlymą dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (KOM(2004)0628), jos Komunikatą dėl EKP veiksmų planų (KOM(2004)0795) ir veiksmų planus Izraeliui, Jordanijai, Marokui, Palestinos autonominei administracijai ir Tunisui,
– atsižvelgdamas į visų Europos ir Viduržemio jūros regiono ministrų konferencijų ir sektorių ministrų konferencijų, įvykusių nuo Barselonos proceso pradžios, išvadas ir ypač į 2005 m. gegužės 30–31 d. Septintosios ES ir Viduržemio jūros regiono užsienio reikalų ministrų konferencijos išvadas,
– atsižvelgdamas į Strateginę partnerystę su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais, dėl kurios Europos Vadovų Taryba sprendimą priėmė 2004 m. birželio mėn.,
– atsižvelgdamas į ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinio forumo penkių plenarinių sesijų deklaracijas, parengtas nuo jo įkūrimo 1998 m. lapkričio mėn. iki jo transformacijos į ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją (EMPA) 2003 m. gruodžio 3 d. Šeštosios ministrų konferencijos Neapolyje proga,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininkavimo ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai prioritetus (paskelbtus 2005 m. balandžio 21 d.) gerinti šalių partnerių parlamentų dialogą apie žmogaus teises,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 15 d. rezoliuciją, kurią priėmė Pirmoji ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja Kaire,
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Viduržemio jūros regiono partnerių veiklos intensyvinimo žmogaus teisių ir demokratijos srityje[1],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją „Dėl Platesnės Europos kaimynystės: nauja santykių su mūsų rytiniais ir pietiniais kaimynais struktūra“[2],
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono politikos,
– atsižvelgdamas į metines 2002, 2003 ir 2004 m. Jungtinių Tautų Vystymo Programos (JTVP) arabų šalių žmogaus teisių raidos ataskaitas,
– atsižvelgdamas į ES ir Viduržemio jūros regiono tyrimų komisijos (EuroMeSCO) 2005 m. balandžio mėn. pranešimą „Barselona plius: ES ir Viduržemio jūros regiono demokratinių valstybių bendrijos link“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos beiMoterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0280/2005),
A. kadangi demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės bei pagrindinių laisvių skatinimas ir laikymasis yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir prioritetai bei būtina Viduržemio jūros regiono valstybių vystymosi sąlyga,
B. atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimą, ypač į jo 2 straipsnį, kuriame nustatyta, kad pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms teisėms daro įtaką šalių vietinei ir išorės politikai ir, be to, yra svarbiausia susitarimo dalis,
C. kadangi 2005 m. vasario 23 d. rezoliucijoje dėl ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės[3] Parlamentas ragina Tarybą ir Komisiją dėti naujas pastangas siekiant stiprinti demokratiją ir prisidėti prie būtinų politinių, ekonomikos ir socialinių reformų Viduržemio jūros regiono šalyse bei skatinti šias reformas,
D. kadangi Viduržemio jūros regiono politika yra vienas iš pagrindinių ES užsienio politikos prioritetų; kadangi Barselonos procesas gali būti veiksmingas tik įgyvendinant nuoseklią bendrą Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką kartu stiprinant ir jos patikimumą,
E. kadangi išsiplėtusi Europa yra itin suinteresuota sukurti nuoseklią santykių su kaimyninėmis Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų rytų valstybėmis sistemą, grindžiamą anksčiau minėtais principais ir vertybėmis bei kultūrų ir religijų dialogu, kuria siekiama plačios partnerystės, įskaitant politinį ir ekonominį liberalizavimą, tvarų ekonomikos augimą ir bendros gerovės erdvę,
F. kadangi ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės demokratinė ir klestinti plėtra labai priklauso nuo šalių partnerių ir jų tautų valios vadovautis bendromis demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis tikra lygiaverčio bendradarbiavimo, lygybės, bendro dalyvavimo bei iniciatyvos ir bendros atsakomybės dvasia,
G. kadangi Europos kaimynystės politikos tikslas – stiprinti tokią partnerystę suteikiant galimybę gerinti santykius, stiprinti politinį dialogą ir šalis partneres integruoti į ES politiką,
H. kadangi 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaracija buvo itin svarbi Europos Sąjungos ir jos Viduržemio jūros regiono kaimynų santykiams,
I. kadangi ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė, apimanti dvišales ir daugiašales konsultacijų ir sprendimų priėmimo priemones, yra unikali savo apimtimi ir filosofija ir todėl turi būti išsaugota, atnaujinta, iš naujo įvertinta atsižvelgus į pasiektus rezultatus bei toliau įgyvendinama, siekiant ambicingų pačioje pradžioje numatytų tikslų,
J. kadangi vis dėlto buvo pasiekta nedidelės pažangos, susijusios su partnerystės regionine dimensija, ją reikia rimtai plėtoti ir skirti jai daugiau finansinių išteklių, kaip buvo planuota proceso pradžioje,
K. kadangi Izraelio pasitraukimas iš Gazos ruožo turi būti laikomas tik vienu, nors ir labai svarbiu, Taikos kelio žemėlapio (angl. Road Map) žingsniu link nuoseklaus Vidurio Rytų konflikto sprendimo ir gali būti naujas impulsas Barselonos procesui, jeigu po to abi šalys imsis tolesnių priemonių,
L. kadangi dešimties metų Partnerystės apžvalgos rezultatai yra įvairūs, pradedant teigiamais pasiekimais ir baigiant tuo, kad dar daug reikia nuveikti, siekiant įgyvendinti visą Barselonos deklaracijos potencialą,
M. kadangi dvišaliai santykiai daugiašalėje sistemoje vyrauja ir dėl šalių partnerių silpnumo bei sunkumų, kylančių plėtojant ir stiprinant pietų valstybių tarpusavio santykius,
N. kadangi per 2005 m. lapkričio 27–28 d. Barselonoje vyksiantį susitikimą artimai ateičiai turi būti nustatyti aiškūs ir įgyvendinami prioritetai, atsižvelgiant į praeities nesėkmių pamokas ir siekiant konkrečių rezultatų per trumpą ir vidutinį laikotarpį,
O. kadangi atrodo, jog galimos intensyvesnio ES ir Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimo sritys yra parama švietimo reformai, bendras žmonių judėjimo ir migracijos valdymas, intensyvesnis dialogas – taip pat skirtingų religijų dialogas – ir pagalba bendrų kovos su terorizmu strategijų srityje,
P. kadangi sėkmingas pirmas ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos posėdis 2005 m. kovo mėn. ir kiti instituciniai ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės pokyčiai leis sustiprinti jos daugiašalį politinį aspektą,
Q. kadangi taip pat svarbu stiprinti šį aspektą sudarant sąlygas pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovams geriau dalyvauti šiame procese,
R. kadangi 2005-ųjų kaip Viduržemio jūros regiono metų paminėjimas turėtų padidinti Barselonos proceso matomumą ir suteikti piliečiams žinių apie jo veiklą,
S. kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės procesas itin tinka įgyvendinti Civilizacijų suvienijimo (angl. Alliance of Civilisations) iniciatyvą, kurią JT Generalinis Sekretorius Kofis Annanas paskelbė 2005 m. liepos 14 d. pranešime,
1. džiaugiasi nauju Europos Komisijos pranešimu, kuriuo apžvelgiami dešimt partnerystės metų ir išskiriamos atskiros bendradarbiavimo sritys, kurios turi būti toliau plėtojamos per ateinančius penkerius metus;
2. yra taip pat įsitikinęs, kad net jei Partnerystė dar nedavė naudos, kurios buvo tikėtasi, ir neišnaudojo viso savo potencialo mažinti įtampą regione, dar galima tobulėti, ir todėl Barselonos procesas ir toliau yra tinkamas pagrindas plėtoti Viduržemio jūros politiką, kuri, siekiant geresnių rezultatų, turėtų būti pakoreguota;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant veiksmingos Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos, jai turi būti skirtas užsibrėžtus tikslus atitinkantis biudžeto lėšų kiekis;
4. apgailestauja, kad ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė iki šiol nepadarė jokio tiesioginio poveikio pagrindiniams neišspręstiems Viduržemio jūros regiono konfliktams, nors buvo inicijuojamas darbo grupių dialogas dėl konkrečių iniciatyvų;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš Barselonos proceso tikslų yra plėtoti demokratiją ir šio tikslo turi būti siekiama skatinant politines reformas, remiamas pilietinės visuomenės ir visų politinių grupių bei judėjimų, kurie nepritaria prievartos naudojimui;
6. mano, kad vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos reikia spręsti, yra didesnis visų Viduržemio jūros regiono šalių partnerių dalyvavimas Partnerystės sprendimų priėmimo procese, siekiant skatinti bendras iniciatyvas ir stiprinti bendrą atsakomybę;
7. todėl džiaugiasi, kad buvo sukurta civiliniam forumui skirta EUROMED nevyriausybinė platforma, kurios steigiamasis posėdis įvyko 2005 m. balandžio mėn. Liuksemburge; taip pat pabrėžia, kad svarbu pradėti ir stiprinti glaudų bendradarbiavimą su šia platforma siekiant skatinti aktyviau dalyvauti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės programoje ir geriau informuoti visuomenę apie šį procesą;
8. mano, kad nepaprastai svarbu politinį dialogą papildyti glaudesniu kultūriniu ir socialiniu bendradarbiavimu, taip pat siekiant daugiau dėmesio skirti nuomonėms ir prioritetams, pateikiamiems vis gausesnėse arabų ir Viduržemio jūros regiono šalių tyrimuose, kaip pažymėta naujausioje Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) metinėje ataskaitoje;
9. džiaugiasi, kad sukurta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja, ir ragina ateityje aprūpinti ją lėšomis ir sukurti administracines struktūras, kurių reikia norint užtikrinti, kad šios asamblėjos veikla būtų akivaizdi ir veiksminga;
10. yra įsitikinęs, kad bendradarbiavimas ateityje turėtų būti grindžiamas ne tik ES saugumo politikos reikalavimais arba kitomis su saugumu susijusiomis reikmėmis, bet reikia pabrėžti ir trijų bendradarbiavimo sričių – taikos, prekybos ir pilietinės visuomenės – sąsają; ypač pabrėžia, kad saugumas ir plėtra yra tarp savęs susiję ir kad socialinės bei ekonominės problemos yra labai svarbios pietinės Viduržemio jūros regiono dalies gyventojams;
11. mano, kad Europos kaimynystės politika (EKP), kuri remiasi Barselonos proceso pasiekimais ir bendros iniciatyvos bei diferenciacijos principu, turėtų sutvirtinti esamas bendradarbiavimo su EUROMED sistema formas, siekiant suteikti šalims partnerėms galimybę dalyvauti ES programose ir politikoje, remiantis bendrai sutartais prioritetais ir tikslais bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms ir valstybėms narėms nuosekliai taikant regioninio ir vietinio bendradarbiavimo principus;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad pietų šalių regioninė integracija yra nepaprastai svarbi siekiant kurti tvirtus bendros gerovės pagrindus, kaip rodo ES pavyzdys ir patirtis;
13. primena, kad vienas iš pagrindinių ES Viduržemio jūros politikos bei EKP tikslų yra remti ir skatinti politines reformas (demokratizacijos proceso pažangos, pliuralizmo ir teisinės valstybės principų stiprinimo, didesnės pagarbos žmogaus teisėms) kartu su ekonominėmis ir socialinėmis reformomis;
14. džiaugiasi, kad remiantis atitinkamais asociacijos susitarimais buvo įkurtas žmogaus teisių pakomitetis Jordanijai ir Marokui, ragina įkurti tokius žmogaus teisių pakomitečius remiantis ir kitais asociacijos susitarimais, taip siekiant plėtoti struktūrizuotą dialogą dėl žmogaus teisių ir demokratijos; mano, kad šie pakomitečiai yra esminis veiksmų planų veiksnys; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu konsultuotis su pilietine visuomene ir įtraukti ją į šių pakomitečių veiklą siekiant geriau valdyti žmogaus teisių padėtį; taip pat pabrėžia, kad Parlamentas turėtų aktyviai įsitraukti į šių pakomitečių veiklą bei jų tolesnius veiksmus;
15. dar kartą pabrėžia, kad remia žmogaus teisių gynėjus ir džiaugiasi, kad buvo priimtos ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų; todėl ragina Tarybą reikalauti iš Viduržemio jūros regiono šalių partnerių vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių gynėjais, ir užtikrinti jų apsaugą;
16. primena, kad bendros gerovės regiono sukūrimas yra pagrindinis ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystės tikslas ir kad siekiant šio tikslo reikia imtis veiksmų skurdui regione mažinti ir panaikinti socialinį bei ekonominį atotrūkį tarp šiaurės ir pietų; pažymi, kad šalys partnerės pasiekė svarbią pažangą makroekonominio stabilumo srityje ir kad didėja prekybos liberalizavimas;
17. ta proga sveikina 2002 m. sukurtą ES ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonę Europos investicijų banko sistemoje, tačiau ragina tęsti ES valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių diskusijas siekiant šią iniciatyvą išplėtoti į tikrą finansinę bendradarbiavimo priemonę, kurią įgyvendinant galės dalyvauti atitinkamos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalys;
18. pabrėžia, kad svarbu iki 2010 m. sukurti laisvosios prekybos zoną, ir tikisi, kad greitai bus pradėtas taikyti kilmės kumuliacijos principas; tai sistema, kuri užtikrins prekių, kurios pagamintos iš daugiau nei vienoje Viduržemio jūros regiono šalyje pagamintų sudedamųjų dalių, laisvą patekimą į Bendrijos rinką, kadangi tai paskatins didesnę pietinės regiono dalies šalių integraciją.
19. atkreipia dėmesį į padarytą pažangą siekiant iki 2010 m. sukurti laisvos prekybos regioną ir pradėjus įgyvendinti prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo strategiją; ragina šiame procese atsižvelgti į darnios raidos kriterijus ir kiekvienu jo etapu atlikti teisingą ir išsamų poveikio aplinkai vertinimą; ragina Komisiją parengti tyrimą apie prekybos žemės ūkio ir žuvies produktais liberalizavimo reikšmę Europos ir Viduržemio jūros regione;
20. pažymi, kad nors liberalizuojant prekių rinką buvo pasiekta žymi pažanga, ES Viduržemio jūros regiono partnerių prekybos deficitas didėja;
21. konstatuoja, kad nepaisant proceso pradžios vilčių, šalių partnerių sunki ekonominė situacija, aukštas nedarbo lygis ir mažos investicijos, atsižvelgiant į labai jauną šių šalių demografiją, turi įtakos migracijos bangai;
22. mano, kad ekonominius partnerystės aspektus derėtų perorientuoti į socialinę sanglaudą ir darnią ekonomikos raidą, kadangi prekybos liberalizavimas negali būti vienintelis šios partnerystės tikslas, ir jam būtinas atitinkamas teisinis pagrindas;
23. reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų, jog kitoje finansinėje perspektyvoje būtų numatytas pakankamas finansavimas ekonomikos pokyčiams pereinamuoju laikotarpiu paremti ir kad finansinė orientacinė suma, skiriama naujai kaimynystės ir partnerystės finansinei priemonei, leistų užtikrinti tam tikrą Europos Sąjungos pagalbos Viduržemio jūros regionui stabilumą ir nuoseklumą (buvusi MEDA programa);
24. mano, kad būtina, jog Komisijos darbo programos taip pat būtų sutelktos ties socialiniais pereinamojo laikotarpio padariniais pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse ir nukreiptos į juos, atsižvelgiant į skirtingus šalių partnerių poreikius ir prioritetus;
25. mano, kad atsižvelgiant į Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ekonominę padėtį būtina suteikti nemenką paramą infrastruktūros projektams įgyvendinti, ypač transporto, būsto ir geriamojo vandens tiekimo srityse;
26. mano, kad didesnę dalį pajamų, susijusių su šiame regione atrasta nafta ir gamtinėmis dujomis, reikėtų skirti ekonominei ir socialinei raidai regione, naudoti šias pajamas vadovaujantis visiško skaidrumo ir bendro visuomenės intereso principais;
27. ragina tobulinti krovinių ir keleivių transporto infrastruktūras Europos ir Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant uostams;
28. primena, kad itin svarbu plėtoti mažus bendradarbiavimo projektus; mano, kad mažos ir vidutinės įmonės gali iš esmės paskatinti gerovės klestėjimą šalyse partnerėse, todėl rekomenduoja apibrėžti ekonomikos augimą ir vartojimą skatinančias priemones, būtent – paskolų ir mikrokreditų teikimo galimybes;
29. pabrėžia, kad labai svarbu spręsti problemas, kylančias tekstilės sektoriuje, remiant ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystę – partnerystę, kuri skatina bendradarbiavimą šiame sektoriuje ir prisideda prie jo konkurencingumo didinimo, įgyvendinant aktyvią mokymo, mokslinių tyrimų ir raidos, naujoviškų technologijų, pažangios praktikos skleidimo ir keitimosi su rinka susijusia informacija rėmimo politiką; rekomenduoja sukurti ES ir Viduržemio jūros regiono mokyklų, mokymo įstaigų ir techninių centrų, besispecializuojančių tekstilės ir aprangos sektoriuose, tinklus, siekiant skatinti techninę partnerystę, mokymą ir bendras mokslinių tyrimų programas;
30. mano, kad decentralizuotas vietos ir regiono valdžios institucijų bendradarbiavimas gali padėti kurti vietos institucijas ir telkti pajėgumus, taip pat siekti, kad partnerystė būtų akivaizdesnė ir už ją būtų prisiimama atsakomybė; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant konkrečius nedidelio masto bendrus miestų projektus, nesvarbu, ar tai būtų dvišaliai, regioniniai, ar tarpregioniniai tinklai, tausiosios miestų raidos (pvz., atliekų ir vandens išteklių valdymo, švaraus vandens išteklių) aspektu galima pasiekti akivaizdžių rezultatų piliečių naudai ir veiksmingai pagerinti jų gyvenimo kokybę;
31. pažymi, kad pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga spartinant MEDA sistemos projektų ir programų įgyvendinimą, ypač dėl radikalaus Komisijos pagalbos programavimo peržiūrėjimo ir dėl pagrindinio vaidmens, suteikto veikiantiems subjektams; tačiau apgailestauja, kad 2006 m. biudžeto projekte Taryba sumažino MEDA programai numatytų lėšų kiekį, ypač institucijų reformai, demokratijos raidai ir žmogaus teisių apsaugai, ekonominėms ir socialinėms reformoms bei vietos bendradarbiavimui skirtoje eilutėje; mano, kad šis sumažinimas nesuderinamas su Barselonos proceso reikalaujamu tempu;
32. mano, kad dabar yra tinkamas laikas tobulinti ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystės veiklą ir, siekiant priartinti ją prie visuomenės, atsižvelgti į galimybes, kurias teikia Europos kaimynystės politika;
33. rekomenduoja, kad ateityje ypatingas dėmesys būtų skiriamas tam tikrai bendrai pasirinktai veiklai daugiašaliu arba dvišaliu lygmeniu, kuri turėtų būti įgyvendinama sparčiau, o veiksmų turėtų būti imamasi labiau atsižvelgiant į siekiamus rezultatus;
34. mano, kad demokratijos raida regione yra vienas iš svarbiausių Europai kylančių klausimų, nes Viduržemio jūros regiono partnerystė yra susijusi ne tik su šalimis partnerėmis, bet ir su nevalstybiniais subjektais bei pilietine visuomene; todėl rekomenduoja, kad siekiant pradėti įgyvendinti įvairius su demokratija susijusius projektus būtų labiau naudojamasi, pavyzdžiui, Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR) – Bendrijos programa, pagal kurią minėti projektai finansuojami;
35. mano, kad vienas iš svarbiausių prioritetų turėtų būti bendradarbiavimas aplinkos apsaugos klausimais ir sprendžiant su stichinėmis nelaimėmis susijusias problemas; mano, kad atsižvelgiant į tai turėtų būti paspartintos procedūros, kuriomis siekiama Viduržemio jūros baseine sukurti tokių nelaimių prevencijai skirtą išankstinio įspėjimo sistemą;
36. pažymi, kad pastaraisiais metais Viduržemio jūros baseine ir daugelyje valstybių narių, ypač pakrantėse, pablogėjo ekologinė pusiausvyra, padidėjo tarša ir vandens trūkumas, paspartėjo nekontroliuojama miestų plėtra ir padidėjo spekuliacija; taip pat mano, kad visame Viduržemio jūros regione reikia aktyviau kurti aplinkos apsaugos politiką, ypač todėl, kad jai tenka svarbiausias vaidmuo vykdant darnios raidos politiką;
37. mano, kad pagrindinis prioritetas yra švietimo ir profesinio mokymo raida, turinti didžiausią reikšmę ekonominei ir socialinei Viduržemio jūros regiono šalių raidai; rekomenduoja skirti išskirtinį dėmesį remtinoms grupėms, būtent: neraštingiems piliečiams, besimokančioms moterims ir kaimų bei priemiesčių gyventojams; mano, kad būtina labiau remti Viduržemio jūros regiono partnerių veiksmus, kuriais vykdoma švietimo reforma ir šios srities institucijų modernizavimas; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu toliau vykdyti Erasmus Mundus iniciatyvą ir 2007–2013 m. skirtą Youth in Action programą siekiant sustiprinti Viduržemio jūros regiono šalių kultūrinius mainus;
38. džiaugiasi, kad buvo įsteigtas ir pradėjo veikti A. Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono fondas, skirtas kultūrų dialogui skatinti; yra įsitikinęs, kad savo veikla fondas gali labai prisidėti didinant tarpusavio supratimą ir leisti geriausiai pasinaudoti bendru mūsų kultūros paveldu;
39. kviečia Komisiją, valstybes nares bei Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerytės šalis ieškoti būdų ir mechanizmų, kaip padėti sukurti, sustiprinti ir plėtoti A. Lindh fondo nacionalinius tinklus visose 35 šalyse partnerėse; kviečia fondą prisidėti siekiant, kad Barselonos procesas būtų akivaizdus ir už jį būtų prisiimama bendra atsakomybė, taip užtikrinant, kad apie Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystę būtų žinoma ir valstybėse, ir regionuose;
40. ragina Viduržemio jūros regione saugoti ir skatinti spaudos ir nuomonės laisvę siekiant, kad žiniasklaidos darbuotojai galėtų laisvai verstis savo profesija, ir užtikrinti tam tikrą demokratijos raidą, kurios regione iki šiol trūko;
41. yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į dabartinę padėtį pasaulyje būtinas rimtas kultūrinis partnerių dialogas, įskaitant priemones, kurias savo ataskaitoje rekomendavo 2003 m. Romano Prodžio sudaryta Aukšto lygio patariamoji grupė tautų ir kultūrų dialogo klausimais;
42. mano, kad bendra atsakomybe grindžiama Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystė turėtų skatinti krikščionybės ir islamo religinį dialogą, kuris vyktų ne tik švietimo ir žinių sklaidos tikslais, bet ir padėtų kovoti su terorizmu – vienu iš visuotinių sunkumų, kuriuos reikia įveikti;
43. rekomenduoja drauge vykdyti mokslinę veiklą pasitelkiant islamo vaidmens demokratiškose ir atvirose visuomenėse ekspertus bei specialistus ir nagrinėti priežastis, kurios kartais gali paskatinti kultūrinių ir religinių bendruomenių narius imtis smurtinių veiksmų;
44. pabrėžia, kad migracija ir socialinė migrantų įtrauktis yra kitas esminis ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystės klausimas; mano, kad asociacijos susitarimai ir kaimynystės veiksmų planai yra tinkamos priemonės skatinti bendrą žmonių judėjimo ir migracijos srautų valdymą; siūlo naudoti naują Europos kaimynystės politikos priemonę (EKPP) tarptautiniam partnerių bendradarbiavimui remti; pabrėžia, jog būtina spręsti su neteisėta migracija ir jos neigiamu poveikiu susijusias problemas ieškant bendro sprendimo dėl readmisijos sutarčių ir kovojant su prekyba žmonėmis; primena, kad šiais klausimais reikia konsultuotis su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, turint mintyje jų patirtį ir atsakomybę dėl socialinės imigrantų įtraukties, priimant prieglobsčio prašančius asmenis ir sprendžiant opią problemą, susijusią su dokumentų neturinčiais gyventojais ir asmenimis, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti;
45. primena, kad bendradarbiavimas migracijos srityje turi atitikti tarptautinės humanitarinės teisės ir pabėgėlių teisės aktus; primygtinai reikalauja, kad readmisijos susitarimai būtų vieši ir būtų laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnyje numatyto negrąžinimo principo; atmeta pasiūlymą steigti migrantų centrus ir (arba) stovyklas ES kaimyninėse šalyse;
46. pažymi, kad moterų skatinimas dalyvauti kiekvienos šalies ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir politinėje veikloje turi būti svarbiausia priemonė stiprinant demokratiją ir sprendžiant moterų diskriminacijos klausimą; taip pat ragina atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą vykdant visą svarbiausią veiklą, susijusią su Europos ir Viduržemio jūros regiono partneryste;
47. ragina valstybių partnerių vyriausybes pripažinti, gerbti ir ginti pagrindines teises ir moters statusą, kaip yra nurodyta tarptautinėse sutartyse, ir prašo valstybių partnerių vyriausybių pagreitinti teisėkūros, administracines ir kitas reformas, kad būtų įvesta teisinė vyrų ir moterų lygybė šeimos ir visuomeniniame gyvenime, ir integruoti lyčių lygybę į visus jų veiksmus su nustatytais ilgalaikiais ir trumpalaikiais tikslais;
48. prašo Komisijos pateikti kokybinės ir kiekybinės informacijos apie konkretų finansinių įsipareigojimų dvišalio bendradarbiavimo srityje (asociacijų susitarimai), regionų bendradarbiavimo MEDA II srityje (dabartinis etapas) vykdymą, siekiant palaikyti aktyvų moterų dalyvavimą politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime;
49. džiaugiasi dėl neseniai pradėtos pirmosios regioninės programos, skirtos moterų dalyvavimui ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir vystyme (programa, dėl kurios buvo nuspręsta dar 2001 m.), ir prašo Komisijos praplėsti jos taikymo sritį ir temas siekiant įtraukti tokius svarbius klausimus kaip visuomenės informavimas moterų įvaizdžio ir jų vaidmens dalyvaujant demokratizacijos procese temomis;
50. nerimauja dėl didelio diskriminavimo, kurį moterys patiria darbo rinkoje, švietimo ir profesinio mokymo sistemoje, dalyvaudamos politiniame ir pilietiniame gyvenime, ir dėl rimtų problemų, su kuriomis jos susiduria, pvz., prievartos; prašo valstybių partnerių parodyti tikrą politinę valią ir imtis veiksmų siekiant pakeisti visuomenės požiūrį ir skatinti vyrų ir moterų lygybę;
51. pabrėžia, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono partneriams reikia rengti naujas programas siekiant skatinti policijos ir teismo institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti bendrą požiūrį į kovą su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu; ragina visas šalis ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos papildomus protokolus dėl kovos su prekyba asmenimis ir neteisėtu migrantų įvežimu; pabrėžia, kad ES ir Viduržemio jūros regiono partneriai yra įsipareigoję užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, ir todėl ragina Tarybą, valstybes nares ir Komisiją aktyviai prisidėti siekiant Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarime numatyto tikslo – plėtojant nuolatinį politinį dialogą su šalimis partnerėmis užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių; taip pat pabrėžia, kad partneriai turi bendros kovos su terorizmu patirties, kuri jiems turėtų leisti bendradarbiauti įtikinant nepatenkintų asmenų grupes netaikyti teroristinių priemonių ir nevykdyti smurto išpuolių, plėtojant valstybių pajėgumą užkirsti kelią terorizmui ir ginant žmogaus teises, kai kovojama su terorizmu; pažymi, kad vykdant bet kokios rūšies teroro aktus visuomet tiesiogiai pažeidžiamos Visuotinėje žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės deklaracijoje numatytos piliečių teisės ir laisvės;
52. atsižvelgdamas į tai dar kartą pabrėžia, kad su terorizmu jokiu būdu neturi būti kovojama pilietinių laisvių ir žmogaus teisių sąskaita; džiaugiasi, kad šioje srityje daugiau bendradarbiaujama, tačiau ragina, kad procedūros būtų atviresnės ir skaidresnės; atsižvelgdamas į tai pritaria pasiūlymui parengti minėtos srities elgesio kodeksą;
53. apgailestauja, kad nebuvo pasiekta žymios pažangos demokratijos ir žmogaus teisių sferoje, todėl pabrėžia Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planų svarbą, kadangi šių planų tikslas – aiškiai apibrėžti valstybių partnerių įsipareigojimus imtis veiksmų siekiant demokratizacijos proceso ir pagarbos žmogaus teisėms pažangos; pažymi, kad šių veiksmų planų prioritetams bus nustatyti kontrolės kriterijai ir reikės nuolatos stebėti bei vertinti, ar šių kriterijų tinkamai laikomasi;
54. todėl ragina Komisiją visiškai įtraukti Parlamentą į vertinimo procesą, ar tinkamai įgyvendinami EKP veiksmų planai, kuriuose turi būti numatytos aiškios sustabdymo išlygos, apimančios galimybę, kad nevykdomi su demokratizacija ir žmogaus teisėmis susiję kriterijai;
55. ragina Komisiją laikyti žmogaus teisių klausimus kriterijumi vertinant, kaip laikomasi Europos Sąjungos ir šalių partnerių susitarimų, ir viliasi, kad Komisija kasmet pateiks ataskaitą apie rezultatus, gautus Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės šalyse;
56. ragina Tarybą ir Komisiją taikyti Europos ir Viduržemio jūros regiono asociacijos susitarimų sustabdymo išlygą tuo atveju, kai pažeidžiamos žmogaus teisės ir demokratinės laisvės;
57. ragina visas Europos ir Viduržemio jūros regiono asociacijos susitarimus sudariusias šalis paversti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą veiksmų programa, kuria būtų didinama ir skatinama pagarba žmogaus teisėms bei sukurti mechanizmą, skirtą reguliariai įvertinti, ar tinkamai laikomasi Asociacijos susitarimo 2 straipsnio; todėl ragina Komisiją sudaryti žmogaus teisių pakomitečius, kurie stebėtų, kaip įgyvendinama žmogaus teisių išlyga, ir į tokių pakomitečių veiklą visiškai įtraukti Europos Parlamentą bei pilietinę visuomenę; ragina Komisiją ruošiantis Barselonos proceso 10-osioms metinėms parengti viešą pranešimą apie tai, kaip Viduržemio jūros regiono šalyse įgyvendinamos žmogaus teisės ir demokratijos politika, kuriuo vadovaujantis būtų toliau plėtojama partnerystė;
58. siūlo tęsti ir stiprinti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą saugumo klausimais; džiaugiasi tuo, kad punktai apie masinio naikinimo ginklų neplatinimą įtraukti į paskutinius susitarimus ir veiksmų planus; pažymi, kad visos be išimties šalys partnerės turi įgyvendinti tokias priemones tam, kad Viduržemio jūros regionas būtų teritorija, kurioje nėra masinio naikinimo ginklų; ragina šalis partneres ir toliau dalyvauti Europos saugumo ir gynybos politikoje; todėl ragina Tarybą numatyti galimybę konsultuotis su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis visais su jomis susijusiais darbotvarkės klausimais dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), kai reikia, kviečiant šių šalių atstovus į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimus;
59. mano, kad menant buvusias Barselonos proceso nesėkmes politinė valia ir pragmatinis požiūris šiuo metu yra kaip niekad svarbūs partnerystės sėkmei;
60. pažymi, kad ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja (EMPA) yra svarbi Europos ir Viduržemio jūros regiono politinio dialogo dalis ir kad ateityje turi būti stiprinamas jos vaidmuo priimant sprendimus Europos ir Viduržemio jūros regiono proceso metu;
61. primena dalyviams Neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, įvyksiantį 2005 m. lapkričio 27–28 d. Barselonoje, ir tai, kad pažymint ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystės dešimties metų sukaktį, turi būti nubrėžti aiškūs ir įpareigojantys ateities prioritetai bei veiksmai; taip pat mano, kad reikia vėl patvirtinti Deklaracijos sudedamuosius principus ir valstybių narių norą kurti demokratinių valstybių bendriją, kuri darytų įtaką Viduržemio jūros regiono valstybių santykiams, ir ragina visas Europos Sąjungos valstybes nares sutelkti savo pastangas suteikiant naują impulsą Barselonos procesui ateityje;
62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją būsimo Neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams, Tarybai ir Komisijai, valstybių narių bei Barselonos procese dalyvaujančių šalių partnerių vyriausybėms ir parlamentams bei ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai.
o
o o
- [1] OL C 97 E, 2004 4 22, p. 656.
- [2] OL C 87 E, 7.4.2004, p. 506.
- [3] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0046.
EXPLANATORY STATEMENT
The Barcelona Process revisited: a timely and necessary assessment of the Partnership
On 28 November 2005, the Barcelona Process will be ten years old. Along with the Euro-Mediterranean Partnership (hereafter EMP), which stemmed from it in the mid-nineties together with its financial instrument, the MEDA Programme, the launching of the Barcelona Process marked a turning-point in relations between the European Union and its southern neighbours and was intended as a framework for a concerted and mutually supportive development of the Mediterranean countries.
Apart from being a sound method of promoting EU interests in its most immediate neighbourhood, the motivations and objectives that prevailed in 1995 when the Euro-Mediterranean Partnership was launched were on the one hand core EU/universal ones (the full promotion of human dignity in a common environment of peace and shared prosperity) and in part more specific ones (driven by the political context, the main priority being the establishing of political stability in an area where conflicts and political gridlock had been looming or raging for decades).
Ten years later, although the fundamental principles and values underlying the Barcelona Process remain truly valid, a certain number of regional and international parameters have changed, be it the 2004 enlargement of the EU and its new neighbourhood in the East, the candidate-member status of Turkey, the fallback into violence in the Middle East, the Iraq crisis, or the wide-ranging outbreak of terrorism and its impact on societies. The Barcelona Declaration remains still valid in its essence, but its implementation definitely needs to be adjusted and enhanced in order to enable the EMP to face present challenges and to adapt to a modified regional and international environment.
By its very nature, the Barcelona Process constitutes a unique political project, combining bilateral and regional levels of political, economic and social dialogue as well as opportunities of interaction, bridges and confidence-building among peoples. Therefore the overall philosophy of the project is an acquis in itself that ought to be preserved and whose political potential needs to be further enhanced and more result-oriented.
However, and without minimising the successes since the inception of the project, it is legitimate, in the light of several notable shortcomings and even failures, to raise the point as to whether in practice - and even in scope to some extent - the process should not undergo in-depth review. In a nutshell:
- What about redefining priorities with a view to generating a new impetus, including when dealing with core objectives of the Barcelona Process?
- What about reviewing today the level of these ambitions and even slightly downsizing their scope and outlook in order to be assured that more modest goals can be reached?
- How can the right balance be found between vision and concrete steps towards the genuine creation of a multilateral regional community of states and peoples based on shared democratic values, a climate of trust and a common political and human project?
Challenges faced, tackled and imperfectly met
The Barcelona Declaration set out medium and long-term goals to be achieved. It remains the cornerstone of the Partnership and is even more relevant today than ever. Indeed, its vast potential is far from being exhausted and the Declaration sets the objectives for many years to come. As the process was designed to produce results over the long haul and given the absence of reliable indicators and evaluation mechanisms, it is yet difficult to assess the political aspects of the Partnership. A useful exercise is nevertheless the overall comparison of original goals with reality.
Regional political dialogue
One of the key successes of EMP resides in providing the Mediterranean Partners with various intertwined regular and consistent forums for political dialogue at ministerial, parliamentary, business community and civil society levels, especially between the actors involved in the Middle East Peace Process. A very positive achievement in this context is the establishment of the Euro-Mediterranean Parliamentary Assembly (EMPA) and its successful first plenary session held in Cairo from March 12-15, 2005.
Although progress was made, mainly in recognising the Palestinian Authority as an equal Partner, neither did the Barcelona Process have a decisive positive impact on solving any of the major lasting conflicts in the region (Israeli-Arab, Western Sahara, Cyprus) -quite on the reverse, the persistence of such conflicts acted in turn negatively on the Process-, nor did it manage to convince all the partner countries to engage into an effective dialogue.
Regional economic integration and trade
As a major trading partner of every country in the region (the EU accounts for almost 50% of goods traded compared to 13% for the US), the EU actively supported regional economic integration and the promotion of free trade in the Mediterranean.
Bilateral Association Agreements between the EU and the partner countries of the EMP were concluded, except for Syria, with whom negotiations have been concluded and whose Agreement still awaits signature (as well as the assent of the European Parliament).
In the South-South trade dimension, the most significant development was the signing in February 2004 of the Agadir Free Trade Agreement between Egypt, Jordan, Morocco and Tunisia. Other Free Trade Agreements have been concluded in 2004, notably between Turkey and Morocco, Turkey and Tunisia, Turkey and Palestinian Authority, which all witnesses to the progress in regional integration in the Mediterranean region. However, on the overall, progress in the liberalisation process of trade has been slow in important areas (services and agricultural products) and most notably, intra-regional trade in the Southern Mediterranean is currently below 15% of the total.
With the launching of the European Neighbourhood Policy (ENP) and the conclusion of bilateral action plans with most of the Mediterranean Partner Countries, a new impetus is given to reach the objective of further regional ties and integration.
The establishment of the Euro-Mediterranean Free-trade area has a target date of 2010. Once completed, it should cover some 40 states and around 700 million consumers. Thanks to the association agreements, a tariff-free free trade zone with the earliest signatories should be completed in a few years time, while for others the full completion of tariff dismantling will be achieved on a longer term.
Human Rights and Democracy
The EU is actively committed to promoting democracy, the rule of law, and respect for human rights and fundamental freedoms in the region, both in cooperation with governments of partner countries as well as with non-state actors and civil societies. In that respect, several Euro-Mediterranean partner countries benefit for instance from the European Initiative for Democracy and Human Rights (EIDHR), a community programme which funds projects in the areas of electoral assistance and observation missions, gender equality, protection of women rights, media, etc. It is a unique instrument for the reason that it can operate without the consent of the host government. As a matter of fact, the complementary use of official and civil society channels are by far the most efficient way of action in the area, since it allows to trigger reform in difficult matters on the one hand without generating frontal opposition and mistrust on the other. Additional policy actions in this field have already been negotiated bilaterally under the European Neighbourhood Policy and its first generation of bilateral action plans.
However, results primarily depend on a genuine want for reform on the side of partner countries and societies. So far, reforms in political and administrative structures have materialised in a few countries only, and democratic convergence has fallen short of expectations. There has been some progress concerning the respect for human rights, but much remains to be done. While overall press freedom tends to improve, the legal and regulatory framework for the practice of activities by civil society did generally not improve. Moreover, the fight against terrorism in the aftermath of September 11 also led to setbacks and restrictions on civil liberties. This makes regular and concerted institutional monitoring even more of a necessity.
Society and gender issues
Gender equality and the improvement of the situation of women in economic, social and political life was a constant priority in the context of the Barcelona Process. Governments in partner countries started to tackle gender disparities, as evidenced in several countries by the progressive rising of school enrolment rates as well as women’s participation in the labour market.
The main instruments available to civil society are the Euro-Mediterranean Civil Forums, which articulate and consolidate the co-operation of civil society actors in the Euro-Mediterranean area and strengthen the EuroMed networks. Awareness of the partnership among civil society has progressed and has led to the setting up of a non-governmental Euromed Platform at the Civil Forum in Luxembourg in April 2005, providing a better interface with the official activities of the Partnership in the future.
Human development indicators show progress over the past ten years. Health conditions have broadly improved in the region, with significant improvements for child health and overall life expectancy. Most countries made progress in access to water and sanitation. However, the most important indicator, income per capita, shows increased divergence between the EU and the partner countries -and even among the partner countries themselves-, as economic growth rates in the latter remain rather low.
Barcelona re-found: renewed priorities in an adjusted framework
On 12 April 2005, the European Commission unveiled a wide-ranging work programme to reinforce the Euro-Mediterranean Partnership over the next five years. The Commission outlined proposals for concrete progress in three areas critical for the future of the region: Education and vocational training, Sustainable Economic Growth, Human Rights and Democracy.
In addition to these priority areas, the work programme also covers social reforms, environment, migration issues, weapons of mass destruction and counter-terrorism. Within this framework, special focus is to be given to:
- Education: Increasing the quality of education for all, and ensuring a more equitable access is a central objective of the work plan. The latest annual Arab Human Development Reports have as well stressed the need for substantial improvements in education systems and delivering.
- Economic Growth and Reform: The Barcelona Declaration set the target of creating a Free Trade Agreement by 2010. With only five years to go, action is needed to make a reality of that ambition. In parallel, south-south regional integration needs to be considerably increased.
- Human Rights and Democracy: Political reform is the key to achieving sustainable security and stability. The EU must be seeking a new focus within the Euro-Med partnership on issues such as protection of human rights, empowerment of women, strengthening of democracy, pluralism and independent judiciaries.
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (13.9.2005)
teikiama Užsienio reikalų komitetui
dėl Barselonos proceso peržiūros
(2005/2058(INI))
Nuomonės referentas: Kader Arif
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. džiaugiasi sprendimu lapkričio mėnesį organizuoti aukšto lygio konferenciją dešimtosioms Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystės metinėms paminėti, kadangi akivaizdžiai būtina iš naujo paskatinti šį procesą;
2. mano, kad konferencija duos apčiuopiamų rezultatų, ypač dėl infrastruktūros finansavimo, mikrofinansavimo palengvinimo ir priemonių, skirtų pereinamojo laikotarpio ekonomikai paremti;
3. konstatuoja, kad nepaisant vilčių, turėtų proceso pradžioje, šalių partnerių sunki ekonominė situacija, aukštas nedarbo lygis ir mažos investicijos, atsižvelgiant į labai jauną šių šalių demografiją, turi įtakos migracijos bangai;
4. mano, kad ekonominius partnerystės aspektus derėtų perorientuoti į socialinę sanglaudą ir darnią ekonomikos raidą, kadangi prekybos liberalizavimas negali būti vienintelis šios partnerystės tikslas, ir jam būtinas atitinkamas teisinis pagrindas;
5. tvirtina, kad Europos Sąjunga neturi siekti tikslo privatizuoti visuomenei teikiamas paslaugas, ypač tas, kurios susijusios su pagrindiniais gyventojų poreikiais, tokiais kaip švietimas, sveikata, kultūra, prieiga prie vandens ir energijos;
6. reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų, jog kitoje finansinėje perspektyvoje būtų numatytas pakankamas finansavimas ekonomikos pokyčiams pereinamuoju laikotarpiu paremti ir kad finansinė orientacinė suma, skiriama naujai kaimynystės ir partnerystės finansinei priemonei, leistų užtikrinti tam tikrą Europos Sąjungos pagalbos Viduržemio jūros regionui stabilumą ir nuoseklumą (buvusi MEDA programa);
7. pabrėžia būtinybę nuolat skirti vis daugiau lėšų, kad būtų galima kontroliuoti smarkiai blogėjančią Viduržemio jūros baseino aplinką ir suteikti Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms techninę pagalbą, siekiant užtikrinti griežtą Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo teršimo bei kitų tarptautinių susitarimų dėl Viduržemio jūros aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimą;
8. džiaugiasi, kad 2005 m. birželio 20 d. ministrų lygiu įvykusiame penktajame ES ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonės (angl. FEMIP) Europos investicijų banko sistemoje susitikime buvo nuspręsta, kad naudojantis šia priemone turi būti kuriamos darbo vietos, optimizuojamas žmogiškasis kapitalas ir prisidedama prie taikos proceso;
9. pabrėžia, kad svarbu spręsti problemas, kylančias pagrindiniame sektoriuje – žemės ūkyje ir skatina plėtoti tarp Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių atitinkamą integruotą žemės ūkio politiką, kuri leistų nustatyti teisingas prekybos sąlygas, įskaitant koordinuotą žemės ūkio, žuvininkystės ir vandens sektorių valdymą;
10. išreiškia susirūpinimą dėl tekstilės rinkos plėtros, pakėlus kvotas ir padidėjus konkurencijai iš Kinijos, ir ragina Komisiją sukurti veiksmingą politiką, kuri padėtų Europos pramonei ir Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms sėkmingai įveikti pereinamąjį laikotarpį; susiklosčius tokiai ekonominei padėčiai, laukia greitų Komisijos veiksmų ir neatidėliotino įsipareigojimo sukurti konsoliduotą rinką, remiantis Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono asociacijos sutartimis, bei tikisi skubių išvadų ir veiksmingo dvišalių susitarimų tarp Viduržemio jūros regiono valstybių įgyvendinimo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvam prekių judėjimui visoje Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono teritorijoje; pritaria bendrųjų muitų sistemos sukūrimui šioje teritorijoje;
11. pabrėžia, kad labai svarbu spręsti problemas, kylančias tekstilės sektoriuje, remiant ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystę – partnerystę, kuri skatina bendradarbiavimą šiame sektoriuje ir prisideda prie jo konkurencingumo didinimo, įgyvendinant aktyvią mokymo, mokslinių tyrimų ir raidos, naujoviškų technologijų, pažangios praktikos skleidimo ir keitimosi su rinka susijusia informacija rėmimo politiką; rekomenduoja sukurti ES ir Viduržemio jūros regiono mokyklų, mokymo įstaigų ir techninių centrų, besispecializuojančių tekstilės ir aprangos sektoriuose, tinklus, siekiant skatinti techninę partnerystę, mokymą ir bendras mokslinių tyrimų programas;
12. pabrėžia, kad svarbu iki 2010 m. sukurti laisvosios prekybos zoną, ir tikisi, kad greitai bus pradėtas taikyti kilmės kumuliacijos principas; tai sistema, kuri užtikrins prekių, kurios pagamintos iš daugiau nei vienoje Viduržemio jūros regiono šalyje pagamintų sudedamųjų dalių, laisvą patekimą į Bendrijos rinką, kadangi tai paskatins didesnę pietinės regiono dalies šalių integraciją;
13. mano, kad, atsižvelgiant į Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ekonominę padėtį, būtina suteikti nemenką paramą infrastruktūros projektams įgyvendinti, ypač transporto, būsto ir geriamojo vandens tiekimo srityse;
14. pageidauja, kad stiprinant Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystę būtų sudarytos būtinos sąlygos gerbti pagrindines vertybes, t. y. žmogaus teises, demokratiją, skaidrumą, moterų ir vyrų lygybę ir kultūrų dialogą.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Barselonos proceso peržiūra | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
INTA 12.5.2005 | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra | |||||
|
Nuomonės referentas: |
Kader Arif | |||||
|
Svarstymas komitete |
12.7.2005 |
29.8.2005 |
13.9.2005 |
|
| |
|
Priėmimo data |
13.9.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
17 0 2 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Kader Arif, Jean-Pierre Audy, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, Georgios Papastamkos, Bogusław Rogalski, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Johan Van Hecke, Zbigniew Zaleski | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Panagiotis Beglitis, Danutė Budreikaitė, Albert Deß, Elisa Ferreira, Paul Rübig | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (16.9.2005)
teikiama Užsienio reikalų komitetui
dėl Barselonos proceso peržiūros
(2005/2058(INI))
Nuomonės referentė: Rodi Kratsa-Tsagaropoulou
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. visiškai palaiko Komisijos pasiūlymą (komunikatas dėl dešimties metų Europos ir Viduržemio jūros valstybių regiono partnerystės jubiliejaus: darbo programa artimiausių penkerių metų problemoms spręsti (KOM(2005)0139)), pagal kurį lygios vyrų ir moterų galimybės yra prieštaringas klausimas, darantis poveikį žmogiškojo faktoriaus ir ekonomikos raidai, ir todėl prašo gerbti ir skatinti moterų teises peržiūrėtame Barselonos procese, ypač trijose partnerystės ašyse;
2. ragina valstybių partnerių vyriausybes pripažinti, gerbti ir ginti pagrindines teises ir moters statusą, kaip yra nurodyta tarptautinėse sutartyse, ir prašo valstybių partnerių vyriausybių pagreitinti teisėkūros, administracines ir kitas reformas, kad būtų įvesta teisinė vyrų ir moterų lygybė šeimos ir visuomeniniame gyvenime, ir integruoti lyčių lygybę į visus jų veiksmus su nustatytais ilgalaikiais ir trumpalaikiais tikslais;
3. prašo Komisijos pateikti kokybinės ir kiekybinės informacijos apie konkretų finansinių įsipareigojimų dvišalio bendradarbiavimo srityje (asociacijų susitarimai), regionų bendradarbiavimo MEDA II srityje (dabartinis etapas) vykdymą, siekiant palaikyti aktyvų moterų dalyvavimą politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime;
4. džiaugiasi dėl neseniai pradėtos pirmosios regioninės programos, skirtos moterų dalyvavimui ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir vystyme (programa, dėl kurios buvo nuspręsta dar 2001 m.), ir prašo Komisijos praplėsti jos taikymo sritį ir temas siekiant įtraukti tokius svarbius klausimus kaip visuomenės informavimas moterų įvaizdžio ir jų vaidmens dalyvaujant demokratizacijos procese temomis;
5. nerimauja dėl didelio diskriminavimo, kurį moterys patiria darbo rinkoje, švietimo ir profesinio mokymo sistemoje, dalyvaudamos politiniame ir pilietiniame gyvenime, ir dėl rimtų problemų, su kuriomis jos susiduria, pvz., prievartos; prašo valstybių partnerių parodyti tikrą politinę valią ir imtis veiksmų siekiant pakeisti visuomenės požiūrį ir skatinti vyrų ir moterų lygybę.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Barselonos proceso peržiūra | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
FEMM8.9.2005 | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra | |||||
|
Nuomonės referentė: |
Rodi Kratsa-Tsagaropoulou 13.7.2005 | |||||
|
Svarstymas komitete |
14.9.2005 |
15.9.2005 |
|
|
| |
|
Pasiūlymų priėmimo data |
15.9.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
21 0 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Maria Carlshamre, Edite Estrela, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Angelika Niebler,, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Britta Thomsen, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Anna Hedh, Sophia in 't Veld | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Manolis Mavrommatis, (pavaduojantis María Esther Herranz García) Zita Pleštinská (pavaduojantis Piia-Noora Kauppi) | |||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Barselonos proceso peržiūra | ||||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
45 straipsnis | ||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | ||||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
INTA |
FEMM |
|
|
| ||||||||
|
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os) |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų) |
|
|
| ||||||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Anneli Jäätteenmäki |
| |||||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||||
|
Svarstymas komitete |
13.7.2005 |
30.8.2005 |
26.9.2005 |
|
| ||||||||
|
Priėmimo data |
26.9.2005 | ||||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
58 1 2 | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Vittorio Agnoletto, Panagiotis Beglitis, Bastiaan Belder, Monika Beňová, André Brie, Philip Claeys, Paul Marie Coûteaux, Simon Coveney, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Camiel Eurlings, Jas Gawronski, Ana Maria Gomes, Toomas Hendrik Ilves, Georgios Karatzaferis, Ioannis Kasoulides, Cecilia Malmström, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols i Germà, Cem Özdemir, Tobias Pflüger, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, György Schöpflin, Marek Maciej Siwiec, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Paavo Väyrynen, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Francis Wurtz, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Philip Bushill-Matthews, Carlos Carnero González, Árpád Duka-Zólyomi, Hélène Flautre, Gerardo Galeote Quecedo, Anneli Jäätteenmäki, Alexander Lambsdorff, Yiannakis Matsis, Íñigo Méndez de Vigo, Józef Pinior, Lapo Pistelli, Anders Samuelsen | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
María Badía i Cutchet, Pilar del Castillo Vera, Daniel Marc Cohn-Bendit, Cristina Gutiérrez-Cortines, Luis Herrero-Tejedor, Carlos José Iturgaiz Angulo, Manolis Mavrommatis, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Johan Van Hecke, Bernadette Vergnaud | ||||||||||||
|
Pateikimo data – A6 |
30.9.2005 |
A6-0280/2005 | |||||||||||