PRANEŠIMAS dėl Žaliosios knygos dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje
10.10.2005 - (2005/2030(INI))
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Joachim Wuermeling
Nuomonės referentė (*): Angelika Beer, Užsienio reikalų komitetas
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Žaliosios knygos dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje (2005/2030(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 296 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[1], ypač į jos 10 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Teisingumo teismo praktiką[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų nuomones (A6-0288/2005),
A. kadangi Sutarties 296 straipsnyje numatyta išlyga, skirta apsaugoti gyvybinius nacionalinio saugumo interesus, susijusius su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba arba prekyba, ir šia išlyga dažnai piktnaudžiaujama, nors tame straipsnyje taip pat numatyta, kad priemonės, kurių imamasi pagal šią išlygą, neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos bendrojoje rinkoje sąlygoms,
B. kadangi Direktyvos 2004/18/EB 10 straipsnyje numatyta, kad remiantis 296 straipsniu direktyva taikoma sutartims, kurios sudaromos gynybos srityje,
C. kadangi Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad 296 straipsnyje nenumatyta bendra, savaime taikoma išimtis, kad kiekvieną kartą reikia pagrįsti jos taikymą, kad jos taikymas pateisinamas tik tada, kai reikia apsaugoti atitinkamus saugumo interesus, ir kad atitinkama valstybė narė privalo tą įrodyti,
D. atsižvelgdamas į gynybos prekių pirkimo ekonominę reikšmę Europos vidaus rinkai, biudžeto išlaidų apribojimą, kurio turi imtis valstybės narės, įtemptą valstybių narių biudžeto padėtį ir didelę naštą, tenkančią mokesčių mokėtojams dėl išlaidų gynybai,
E. žinodamas specifines gynybos įrangos rinkos ypatybes, ypač lemiamą valstybės vaidmenį, ginkluotės prekių pirkimo reikšmę saugumui ir fragmentuotų rinkos struktūrų savitumą, pavyzdžiui, labai ribotas tiekėjų skaičius bei maža paklausa ir net monopolinės situacijos,
F. kadangi susiskaldžiusi Europos ginkluotės rinka yra viena iš silpno Europos karinio pajėgumo priežasčių,
G. suvokdamas, kad visiškas gynybos įrangos rinkų uždarumas yra standartizacijos trūkumo ir dėl to nepakankamo sistemų veiklos suderinamumo priežastis, apsunkinanti bendradarbiavimą tarptautinėse misijose,
H. kadangi egzistuojančios 25 skirtingos pirkimo taisyklės kliudo įgyvendinti Europos pajėgumų veiksmų planą,
I. kadangi ginkluotės prekių pirkėjų ratas apsiriboja 25 valstybių narių vyriausybėmis, iš kurių šešios įsigyja 90 proc. prekių ir iš dalies pačios yra gynybos prekių gamintojos,
1. pritaria Žaliajai knygai ir remia Komisijos pastangas prisidėti prie palaipsnio Europos gynybos prekių rinkos kūrimo, kuri valstybėse narėse bus atviresnė ir skaidresnė ir kuri, atsižvelgdama į sektoriaus specifiką, padidins ekonominį efektyvumą, konkurencingumą ir bendrą visų Europos Sąjungos valstybių narių saugumą;
2. rimtai žiūri į sutarčių įpareigojimą, pakartotinai numatytą Europos Konstitucijoje, didinti Europos sanglaudą bendradarbiaujant taip pat ir ginklavimosi srityje;
3. ragina valstybes nares ir pramonės atstovus atsisakyti dešimtmečius puoselėtų nusistatymų prieš bendrą Europos masto ginkluotės rinką ir pradėti naują bendradarbiavimo stadiją, pagrįstą novatoriška strategija;
4. sutinka su Komisija, kad dabartinė „deramos grąžos“ ir priskaitymo politika karinių prekių pirkimo srityje lemia didelio masto konkurencijos iškraipymus ir dirbtinį gamintojų darbo pasidalijimą ir kliudo viešųjų pirkimų efektyvumą;
5. sutinka su Komisija, kad Europos gynybos įrangos rinka yra būtina siekiant sumažinti karines išlaidas ir, norint apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus, karinės įrangos gamybą padaryti veiksmingesnę išlaidų atžvilgiu;
6. pabrėžia, turėdamas omenyje efektyvesnę Europos ginklų pramonę, būtinybę išsaugoti atitinkamą pusiausvyrą tarp išlaidų ginkluotei ir išlaidų prevencinėms civilinėms konfliktų sprendimo priemonėms, kad nebūtų abejojama Europos Sąjungos „civilinės valstybės“ pobūdžiu;
7. pabrėžia, kad padidėjęs pramonės našumas turi būti naudojamas apsaugoti užduotis vykdančius Europos kareivius ir Europos pilietes ir piliečius, o šiuolaikiškų sudėtingų karinių technologijų siekimas neturi būti iškeliamas į pirmą planą;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi dėti visas pastangas, kad su viešaisiais pirkimais gynybos srityje susiję teisės aktai būtų aktyviau derinami ir standatizuojami pagal pripažintus NATO sąveikos standartus ir atsižvelgiant į Europos saugumo ir gynybos politikos poreikius, ir kad šiame procese visos valstybės narės turi teikti pirmenybę Europos pajėgumų veiksmų plano (angl. ECAP) trūkumų pašalinimui;
9. sutinka su Komisija, kad būtina dėti visas pastangas nacionalinėms už viešuosius pirkimus gynybos srityje atsakingoms agentūroms įtikinti nebetaikyti 296 straipsnio bendrosios išlygos ir imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad viešieji pirkimai gynybos srityje būtų didžiąja dalimi reglamentuojami Bendrijos teisės aktais, o ne nacionaliniais įstatymais;
10. mano, kad Komisija turėtų patvirtinti aiškinamąjį komunikatą, kuriame pareikštų savo pasiryžimą užkirsti kelią piktnaudžiavimui 296 straipsniu ir kartu parengti naują direktyvą, atitinkančią gynybos specifiką ginklų, amunicijos ir karinės įrangos viešųjų pirkimų srityse, kurias reglamentuoja 296 straipsnis;
11. mano, kad aiškinamajame komunikate 296 straipsnis neturėtų būti keičiamas, o tik aiškinamas remiantis atitinkama Europos Teisingumo Teismo praktika, ir šiame komunikate turėtų būti aiškiai nurodytos įtrauktos produktų grupės, ginkluotės pirkimo proceso stadijos, kurioms taikomos išimtys, ir esminių saugumo interesų apimtis;
12. mano, kad atsižvelgiant į jau esamą abipusę valstybių narių priklausomybę, pavyzdžiui valiutos arba energetikos srityse, ribotas nacionalinių saugumo interesų interpretavimas yra tinkamas; iškelia klausimą, kiek būtų galima šiandien prasmingai atskirti nacionalinius ir bendrus Europos saugumo interesus;
13. faktą, kad 296 straipsnis galėtų būti iš dalies pakeistas tik iš dalies keičiant sutartį, galėtų taip pat įsivaizduoti, kad valstybės narės pačios prisiims įsipareigojimus taikyti išimties nuostatas tik tam tikrais pavieniais atvejais; taip pat pritaria pramonės atstovų sutikimui dalyvauti rengiant viešųjų pirkimų gynybos srityje Elgesio kodeksą;
14. suvokia, kad įprastinės direktyvos dėl viešųjų užsakymų tik sąlyginai tinka taikyti perkant ginkluotės prekes;
15. mano, kad verta apsvarstyti galimybę įtvirtinti naujoje direktyvoje ir privalomas, ir pasirinktines pirkimo proceso priemones; mano, kad svarbiausia yra užtikrinti daugiau skaidrumo ir sąžiningumo teikiant užsakymus, taip pat pakankamai atsižvelgti į nacionalinius saugumo interesus pagal 296 straipsnį; be prekių įsigijimo, reikės atsižvelgti ir į kitus aspektus, kaip antai: moksliniai tyrimai ir plėtra, susitarimai dėl atsiskaitymų, priežiūra, remontas, papildomas įsigijimas ir mokymas;
16. mano, kad būtina suteikti galimybę rengti derybas dėl šių užsakymų, ypač jei kalbama ne apie standartinius gaminius;
17. mano, kad rengiant direktyvos projektą reikia intensyviai konsultuotis su dalyvaujančiomis šalimis ir jau dabar nurodo, kad reikės ištirti poveikį verslui bei užsienio ryšiams;
18. atkreipia dėmesį i daugelį sektoriuje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, kurioms būdingas didelis specializacijos lygis ir veiksmingumas, ir norėtų, kad būtent mažos ir vidutinės įmonės, taikančios dvejopo naudojimo karines ir civilines technologijas, turėtų naudos iš atsivėrusios rinkos;
19. ragina valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Komisija rengiant naują direktyvą ir įgalioti Europos gynybos agentūrą pirmiausia parengti viešųjų pirkimų gynybos srityje, reglamentuojamų 296 straipsnyje, Elgesio kodeksą; mano, kad Elgesio kodeksas pagal 296 straipsnį turi būti taikomas sutartims, siekiant užtikrinti daugiau konkurencijos ir skaidrumo šiame sektoriuje; mano, kad turi būti užtikrinta, kad nacionaliniai parlamentai, vadovaudamiesi savo nacionaline teise, dalyvautų procese; mano, kad būtina konsultuotis su Europos Parlamentu;
20. mano, kad elgsenos kodekse turėtų būti numatyti:
a) valstybių narių konsultavimo mechanizmai, susiję su moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ir viešuoju pirkimu,
b) nustatytos išankstinės išimtinių atvejų pagal 296 straipsnį sąlygos ir užtikrintas šių išimtinių atvejų taikymo bei informacijos neskelbimo viešai priežasčių skaidrumas,
c) suteikta informacija apie politikos kryptis šalių tarpusavio konkurencijos ir gynybos įrangos perkėlimo srityse,
d) pateiktos sąžiningos konkurencijos ir valstybės paramos taisyklės, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų,
e) numatyti rangovo tinkamumo ir atrankos kriterijai, taip pat kiti svarbūs mechanizmai,
f) pateikti kriterijai, apibrėžiantys Europos gynybos įrangos rinkos pagrindą, kurie neilgai trukus galėtų tapti direktyvos, priklausančios nuo pažangos plečiant rinką, pagrindu,
g) nustatytos bendrosios kryptys, nusakančios kompensacijų teikimo tvarką;
21. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos gynybos agentūra lygiagrečiai rengiant išsamų veiksmų planą ir papildomas priemones atitinkamose srityse, kaip antai: tiekimo saugumas, perkėlimas ir eksportas, kurios yra būtinos siekiant sukurti lygias konkurencijos galimybes, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija Europoje ir gaunami patikimi statistiniai duomenys apie rinką;
22. mano, kad bendros užsienio ir saugumo politikos ir vidaus rinkos sėkmė padėjo sukurti reikalingą pasitikėjimą, kad šioje svarbioje srityje pagaliau būtų galima atlikti naujus veiksmus;
23. nurodo, kad egzistuoja daug su sutarčių sudarymu konkursų keliu susijusių kliūčių, pavyzdžiui,
– tarpvalstybinės prekybos ginkluotės prekėmis ES apribojimai,
– politinė įtaka sprendžiant kam teikti sutartį,
– didelė valstybės įtaka ginkluotės gamybos įmonėms,
– nepakankama pagalbos kontrolė,
– nepakankamas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje (taip pat ir vykdant ES mokslinių tyrimų politiką),
– pasaulinių rinkos sąlygų nebuvimas;
– ir ragina Komisiją kartu su šia iniciatyva imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išspręstos šios problemos;
24. pripažįsta, kad su viešaisiais pirkimais gynybos srityje susijusios problemos iš dalies kyla dėl to, kad nėra „dvikrypčio eismo gatvės“ su Jungtinėmis Valstijomis; todėl kelia klausimą, ar nevertėtų Europos agentūroms, atsakingoms už viešuosius pirkimus gynybos srityje, daugiau pirkti Europoje; yra įsitikinęs, kad naujieji ES teisės aktai, reglamentuojantys viešuosius pirkimus gynybos srityje, neturėtų tapti instrumentu, įgalinančiu Jungtinių Valstijų bendroves vienašališkai skverbtis į Europos viešųjų pirkimų gynybos srityje rinkas;
25. taip pat nurodo pagrindinę sąlygą, kad visos valstybės narės priima 2005 m. balandžio 5 d. Tarybos priimtą pataisytą ES Elgesio kodeksą, skirtą karinės įrangos eksportui, ir jo laikosi; ragina Komisiją kontroliuoti ir vertinti, kaip laikomasi šio kodekso;
26. ragina Komisiją kartu su Europos gynybos agentūra pateikti pasiūlymus ilgajam laikotarpiui siekiant numatyti, kaip glaudesnis Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų viešųjų pirkimų rinkų bei tokių valstybių kaip Ukrainos ir, kai kuriose srityse, Rusijos, viešųjų pirkimų rinkos bendradarbiavimas galėtų nulemti ne tik didesnį pasirinkimą, bet ir veiksmingesnį specializavimąsi;
27. prašo Komisijos išsiaiškinti ar valstybės narės kai kuriais atvejais dvejopos panaudos įrangos naudojimo nepriskiria prie naudojimo kariniais tikslais, taip siekdamos netaikyti su viešaisiais pirkimais susijusių ES teisės aktų.
28. pabrėžia vadovaujantį Europos gynybos agentūros ir kitų institucijų, šiuo metu užsiimančių ginkluotės prekių pirkimais, vaidmenį;
29. pritaria nuomonei, kad panaikinus gynybos įrangos rinkos susiskaldymą, pramonės konkurencingumas dėl platesnių gaminių serijų, didesnio mokslinių tyrimų rentabilumo ir geresnių galimybių prekiauti pasaulio rinkoje padidės; taip pat pabrėžia, kad Elgesio kodekse 1998 m. valstybių narių savanoriškai sau nustatyti eksporto į trečiąsias šalis apribojimai turi būti taikomi be išimčių;
30. mano, kad atsivėrusi rinka yra viena iš sąlygų, norint sustiprinti ekonomiškai pajėgią ES ginklų pramonę, parengti nepriklausomą pajėgų pramoninį pagrindą pigiausiems pirkimams ir užtikrinti pigesni pirkimą ir reikiamus gynybos pajėgumus; taip pat pastebi, kad atsižvelgdama į konkurencijos teisę Komisija turi intensyviau stebėti ir kontroliuoti priverstinai vykdomą ginklų pramonės koncentraciją (konkurencijos generalinis direktoratas), siekiant sektorinėmis monopolijomis ir su jomis susijusia įmonių turima galia rinkoje nepakenkti masinės produkcijos pranašumams;
25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.
PAGRINDIMAS
I. Gegenstand des Grünbuches
Im September 2004 hat die Kommission ein Grünbuch zur Beschaffung von Verteidigungsgütern vorgelegt, welches sich zum Ziel gesetzt hat, zu einem "schrittweisen Aufbau eines transparenteren und offeneren europäischen Marktes für Verteidigungsgüter (…) zwischen den Mitgliedsstaaten"[1] beizutragen. Das Grünbuch ist Teil der von der Kommission Anfang 2003 verabschiedeten Strategie "in Richtung einer Politik der Europäischen Union im Bereich Verteidigungsgüter". Damit sollen eine effizientere Nutzung der Ressourcen im Verteidigungsbereich erreicht sowie die Wettbewerbsfähigkeit der europäischen Industrie verbessert werden. Auch ist dies ein Schritt, um die Verbesserung der militärischen Ausrüstung im Rahmen der Europäischen Sicherheits- und Verteidigungspolitik zu unterstützen.
1. Um eine besser koordinierte Politik der EU auf dem Gebiet der Verteidigung zu erreichen hatte die Kommission Anfang 2003 eine allgemeine Mitteilung "in Richtung einer Politik der Europäischen Union im Bereich Verteidigungsgüter" verabschiedet. In dieser Mitteilung wird argumentiert, dass mit einer gemeinsamen europäischen Verteidigungsgüterpolitik das Defizit der operativen Fähigkeiten Europas im Gebiet der Verteidigung verringert werden kann. Diese Mitteilung formuliert einige Maßnahmen zur Erreichung dieses Zieles. Unter anderem sind dies
- die Formulierung eines Konzepts zur Normung europäischer Verteidigungsgüter,
- die Vereinfachung europäischer Genehmigungssysteme, um die Verbringung wehrtechnischer Komponenten zwischen den EU-Ländern zu erleichtern,
- die (eingeschränkte) Anwendung von Wettbewerbsvorschriften im Verteidigungssektor und
- die Optimierung der Beschaffung von Verteidigungsgütern auf einzelstaatlicher und auf EU-Ebene, wobei das übergeordnete Ziel einheitliche Vorschriften für die Beschaffung von Verteidigungsgütern ist.
Das nun von der Europäischen Kommission vorgelegte Grünbuch zur öffentlichen Auftragsvergabe im Rüstungswesen ist eine dieser Maßnahmen und kann auch nur einer von vielen Bausteinen der europäischen Verteidigungskooperation sein.
2. Der seit 1992 bestehende europäische Binnenmarkt ermöglicht den freien Warenverkehr innerhalb der Grenzen der Europäischen Union. Als ein wichtiges Element sind öffentliche Auftraggeber verpflichtet, Beschaffungen ab einer gewissen Höhe europaweit auszuschreiben.
Jedoch unterliegt die Beschaffung von Gütern, die dem wesentlichen Sicherheitsinteresse eines Staates dienen, laut dem Ausnahmetatbestand von Artikel 296 EG-Vertrag[2] nicht den Bestimmungen des europäischen Binnenmarkts.
Da jedoch eine genaue Interpretation des Artikels 296 fehlt, wird bei öffentlichen Aufträgen fast systematisch von dieser Ausnahmeregelung Gebrauch gemacht. Besonders problematisch ist der Gebrauch dieser Ausnahmereglung bei so genannten "dual use" Gütern, welche sowohl zu militärischen als auch zu zivilen Zwecken benutzt werden. Hier kann man als Beispiele Verpflegung, Computer, Fahrzeuge, Kleidung etc. nennen.
II. Die Optionen
Im Grünbuch werden zwei mögliche Instrumente zur Erreichung des Zieles eines transparenteren und offeneren europäischen Marktes für Verteidigungsgüter genannt:
1. Die bestehende Ausnahme nach Art. 296 EGV könnte durch eine Mitteilung der Kommission zu Auslegungsfragen erläutert werden. Darin könnte eine genauere Abgrenzung der Aufträge, die unter die Ausnahmeregeln des Artikels 296 fallen, erfolgen.
2. Daneben könnten neue spezifische Regeln (in Form einer Richtlinie) aufgestellt werden für eine Koordinierung der Vergabe für Aufträge, die unter die Ausnahmeregelungen des Artikels 296 fallen, aber dennoch die Besonderheit dieser Aufträge berücksichtigen. Die Ziele einer neuen Richtlinie wären
(1) eine höhere Rechtssicherheit bei Aufträgen im Verteidigungssektor,
(2) eine umfangreichere Information auf Gemeinschaftsebene über die betreffenden Aufträge
(3) eine Einführung der notwendigen Flexibilität bei der Auftragsvergabe.
Demgegenüber wird von Teilen der Industrie die Implementierung eines freiwilligen "Code of Conduct" (Verhaltenskodex) im europäischen Verteidigungsgütermarkt unter der Aufsicht der Europäischen Verteidigungsagentur (European Defence Agency - EDA) vorgeschlagen.
Bei dieser Diskussion geht es also weder um Außen, Sicherheits- oder Verteidigungspolitik im Allgemeinen, sondern nur um den spezifischen Binnenmarktaspekt, der Beschaffung von Gütern und Dienstleistungen in diesem Bereich.
III. Bewertung des Grünbuchs
Das im Grünbuch zur Beschaffung von Verteidigungsgütern aufgeführte Ziel, die europäische Verteidigungspolitik effizienter und somit wettbewerbsfähiger zu gestalten, wird vom Berichterstatter für gut geheißen. Es ist für das Ziel eines gemeinsamen Marktes ohne Zweifel notwendig, Maßnahmen zu treffen, die Handelshemmnisse in der Verteidigungsindustrie abbauen. Die Europäische Verfassung hat im Artikel I-41 Absatz 3 festgelegt, dass die Mitgliedsstaaten sich verpflichten, "ihre militärischen Fähigkeiten zu verbessern".
Die Vorteile einer gemeinsamen europäischen Verteidigungspolitik liegen auf der Hand: Momentan betragen die europäischen Ausgaben für Verteidigung etwa 160 Milliarden Euro. Es ist notwendig, eine höhere Effizienz der Ausgaben zu erreichen. Anbieter können Größenvorteile erzielen, wenn die nachgefragte Menge groß genug, also gebündelt ist. So können erhebliche Steuermittel eingespart werden. Gerade auch in der kostenintensiven Forschung ist ein solches Vorgehen in Zukunft unumgänglich. Europa muss sich auch ein Stück weit von seiner Abhängigkeit vom amerikanischen Markt lösen und gemeinsam eigene Lösungen anstreben.
Zudem ist es von essentieller Bedeutung, einen gemeinsamen technologischen Standard anzustreben, damit Einsatztruppen unterschiedlicher Staaten miteinander kooperieren können. So nutzen die Mitgliedstaaten momentan noch höchst unterschiedliche Funksysteme, was die gemeinsame Arbeit enorm erschwert.
Nicht zuletzt tragen gemeinsame Verteidigungsstrukturen auch zu einer verstärkten politischen Integration und höherer Solidarität innerhalb der Europäischen Union bei.
Die Vorschläge in diesem Grünbuch stellen aus diesen Gründen einen wichtigen Schritt in Richtung einer effizienten gemeinsamen Verteidigungspolitik dar.
1. Wenn das Ziel der Öffnung des europäischen Verteidigungsmarktes akzeptiert wird, ist es folgerichtig, den Ausnahmetatbestand des Artikels 296 genauer zu definieren, damit sein missbräuchlicher Gebrauch eingedämmt wird. Es ist also notwendig, den Anwendungsbereich des Artikels 296 durch eine genauere Interpretation (Trennlinie) klarer zu umreißen.
Dabei steht außer Frage, dass der Kernbereich der sicherheitssensiblen Güter unberührt bleibt. Der Ausnahmetatbestand für eindeutig militärische Güter bleibt bestehen. Es geht lediglich darum, den Gebrauch des Artikels 296 für nicht eindeutig militärische Güter einzudämmen, so dass der Binnenmarkt und die Vorschriften der neuen Richtlinie 2004/18/EG über die Koordinierung der Verfahren zur Vergabe öffentlicher Bauaufträge, Lieferaufträge und Dienstleistungsaufträge bei unproblematischen Anschaffungen im Verteidigungsbereich greift.
2. Weiterhin hält es Ihr Berichterstatter für erwägenswert, eine Richtlinie zu entwerfen, welche neben dem klassischen Binnenmarkt einerseits und dem Ausnahmesektor des Artikels 296 andererseits ein gegebenenfalls optionales Instrument schafft, in dem die besonderen Bedürfnisse des Verteidigungssektors (hier u.a. nationale Sicherheit, Versorgung und Vertraulichkeit) Rechnung getragen, jedoch gleichzeitig ein Wettbewerb zwischen den Mitgliedsstaaten ermöglicht wird.
Der von der Industrie vorgebrachte Vorschlag eines freiwilligen "Code of Conduct" hält der Berichterstatter nicht für zielführend, da eine solche Regelung rechtlich nicht bindet und somit die Wirkung begrenzt bliebe.
Auf der anderen Seite wird das Bedenken geltend gemacht, dass mit einer Öffnung der Auftragsvergabe, der zweite Schritt vor dem ersten gemacht wird. Die Industrien in den verschiedenen Ländern seien sehr unterschiedlich aufgebaut, z. B. mit einer privatisierten Verteidigungsindustrie in Deutschland und einer staatlichen Industrie in Frankreich.
Diesem Argument muss jedoch entgegen gehalten werden, dass auch im Telekommunikations- und Energiebereich zum Zeitpunkt der Öffnung der Märkte die Verhältnisse sehr unterschiedlich waren und in diesen Fällen der Binnenmarkt letztendlich zu einem Wettbewerb geführt hat. Jedem Vorschlag zu einem Problem im Rüstungsbereich würde wahrscheinlich entgegengehalten, andere Maßnahmen müssten zuerst getroffen werden. Irgendwo müssen wir einmal beginnen.
IV. Fazit
Der Berichterstatter ist die Ansicht, dass die Öffnung des europäischen Verteidigungsmarktes notwendig ist. Die von der Kommission erwogenen Maßnahmen, insbesondere eine Interpretation des Artikels 296 EG-Vertrag und eine Richtlinie über öffentliche Aufträge in sicherheitsrelevanten Bereichen gehen in die richtige Richtung.
- [1] Vgl. Grünbuch zur Beschaffung von Verteidigungsgütern KOM(2004)608, S.3.
- [2] Artikel 296 EG-Vertrag:
(1) Die Vorschriften dieses Vertrags stehen folgenden Bestimmungen nicht entgegen: (a) Ein Mitgliedstaat ist nicht verpflichtet, Auskünfte zu erteilen, deren Preisgabe seines Erachtens seinen wesentlichen Sicherheitsinteressen widerspricht; (b) jeder Mitgliedstaat kann die Maßnahmen ergreifen, die seines Erachtens für die Wahrung seiner wesentlichen Sicherheitsinteressen erforderlich sind, soweit sie die Erzeugung von Waffen, Munition und Kriegsmaterial oder den Handel damit betreffen; diese Maßnahmen dürfen auf dem Gemeinsamen Markt die Wettbewerbsbedingungen hinsichtlich der nicht eigens für militärische Zwecke bestimmten Waren nicht beeinträchtigen.
(2) Der Rat kann die von ihm am 15. April 1958 festgelegte Liste der Waren, auf die Absatz 1 Buchstabe b Anwendung findet, einstimmig auf Vorschlag der Kommission ändern.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (31.8.2005)
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui
Viešųjų pirkimų gynybos srityje Žalioji knyga
(KOM(2004)0608 – 2005/2030(INI))
Nuomonės referentė: Angelika Beer(*) Glaudesnis komitetų bendradarbiavimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnio 1 dalį
PASIŪLYMAI
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos punktus:
1. džiaugiasi Komisijos pranešimu ir remia jos pastangas siekiant „padėti palaipsniui kurti Europos gynybos įrangos rinką (EGĮR), kuri būtų skaidresnė ir atviresnė tarp valstybių narių ir, gerbdama šio sektoriaus ypatingumus, padidintų ekonominį veiksmingumą“;
2. sutinka su Komisija, kad „teisingo grąžinimo“ ir „atsvaros“ politikos, šiuo metu taikomos viešiesiems pirkimams gynybos srityje, sąlygoja didelio masto konkurencijos iškraipymus ir dirbtinį gamintojų darbo pasidalijimą bei užkerta kelią viešųjų pirkimų efektyvumui;
3. sutinka su Komisija, kad Europos gynybos rinka yra būtina siekiant sumažinti karines išlaidas, atsižvelgiant į rinkos dydį ir pažangių technologijų bei didelių investicijų poreikį;
4. pabrėžia, kad ES, atsižvelgdama į specifinius Europos gynybos įrangos rinkos poreikius, turi dėti visas pastangas viešųjų pirkimų gynybos srityje didesniam suderinimui ir standartizacijai taikant NATO pripažintus bendradarbiavimo bei sąveikumo standartus, užtikrinti. Taip pat pažymi, kad visos valstybės narės turi teikti pirmenybę Europos pajėgumų veiksmų plano trūkumų pašalinimui;
5. ragina Komisiją siekti sumažinti EB sutarties 296 straipsnio svarbą;
6. ragina Komisiją siekti, kad iš EB sutarties būtų išbrauktas 296 straipsnis, kadangi tai yra aukščiausias jos pastangų sukurti nuoseklią Europos gynybos viešųjų pirkimų reguliavimo sistemą tikslas; kol kas remia visas pastangas, kuriomis siekiama sumažinti šio straipsnio svarbą, ir ragina Komisiją prieš išbraukiant nuodugniai ir kruopščiai aptarti šio straipsnio turinį bei bendrųjų išlygų taikymo praktiką;
7. kol kas sutinka su Komisija, kad turi būti dedamos visos pastangos, kad įtikinti nacionalines už viešuosius pirkimus gynybos srityje atsakingas agentūras nutraukti 296 straipsnio bendrųjų išlygų taikymo praktiką ir imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad viešieji pirkimai gynybos srityje būtų didžiąja dalimi reglamentuojami Bendrijos teisės aktais, o ne išimtinai nacionaliniais įstatymais;
8. pažymi, kad pagal dabar taikomus nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus kai kurios nacionalinės gynybos rinkos yra visiškai atviros konkurencijai, tačiau kitos rinkos išlieka uždaros; todėl ragina vyriausybes priimti būtinus sprendimus nacionaliniu lygmeniu siekiant atverti savo gynybos rinkas platesnei konkurencijai;
9. visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui, pateiktam 2004 m. rugsėjo 23 d. Žaliojoje knygoje; Komisija turėtų paskelbti aiškinamąjį pranešimą, kuriame pareikštų savo pasiryžimą užkirsti kelią piktnaudžiavimui 296 straipsniu ir paraleliai parengti naują direktyvą, atitinkančią gynybos specifiškumą ginklų viešųjų pirkimų, amunicijos ir karinės įrangos srityse;
10. ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija rengiant šią direktyvą ir įgalioti Europos gynybos agentūrą, papildant Bendrijos veiksmus ir parengti viešųjų pirkimų gynybos srityje, kurias reglamentuoja 296 straipsnis, elgesio kodeksą;
11. pabrėžia, kad šie veiksmai yra papildomi, kadangi jais bus siekiama paveikti skirtingus viešųjų pirkimų gynybos srityje rinkos segmentus ir kad, tiksliau tariant, Europos gynybos agentūros parengiamasis darbas kuriant Elgesio kodeksą gali būti labai naudingas ateityje kuriant siūlomą direktyvą; tačiau nerimauja dėl valstybių narių politinės valios trūkumo pripažįstant būtinybę parengti šią direktyvą ir ragina jas užtikrinti, kad pažanga kuriant Elgesio kodeksą netrukdytų pažangai rengiantis sukurti direktyvą;
12. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos gynybos agentūra paraleliai rengiant išsamų veiksmų planą ir papildomas priemones atitinkamose srityse, tokiose kaip tiekimo saugumas, perkėlimas, eksportas, valstybės pagalba ir kompensavimas, kurios yra būtinos siekiant sukurti lygias galimybes sąžiningai konkurencijai Europoje;
13. ragina Komisiją pripažinti mažų ir vidutinių įmonių reikšmę ir jų indėlį gaminant dvejopos panaudos bei karinius produktus, skirtus naudoti gynybos ir saugumo srityse;
14. pripažįsta, kad su viešaisiais pirkimais gynybos srityje susijusios problemos iš dalies kyla dėl to, kad nėra „dvikrypčio eismo gatvės“ su Jungtinėmis Valstijomis; todėl kelia klausimą, ar nevertėtų Europos agentūroms, atsakingoms už viešuosius pirkimus gynybos srityje, daugiau pirkti Europoje; yra įsitikinęs, kad naujieji ES teisės aktai, reglamentuojantys viešuosius pirkimus gynybos srityje, neturėtų tapti instrumentu, įgalinančiu Jungtinių Valstijų bendroves vienašališkai skverbtis į Europos viešųjų pirkimų gynybos srityje rinkas;
15. ragina Komisiją kartu su Europos gynybos agentūra pateikti pasiūlymus ilgajam laikotarpiui siekiant numatyti, kaip glaudesnis Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų viešųjų pirkimų rinkų bei tokių valstybių kaip Ukrainos ir, kai kuriose srityse, Rusijos, viešųjų pirkimų rinkos bendradarbiavimas galėtų nulemti ne tik didesnį pasirinkimą, bet ir veiksmingesnį specializavimąsi;
16. sutinka su Komisija, kad ES gynybos įrangos politika turi remtis derama etinių principų pagarba ir sąžiningumu ginklų prekybos srityje; turint tai omenyje, skatina Komisiją pateikti pasiūlymus, kad viešieji pirkimai gynybos srityje neprieštarautų ES Ginklų eksporto elgesio kodeksui; primena, kad tol, kol šis Elgesio kodeksas nebus teisiškai privalomas, jo tikslas pagerinti skaidrumą ir užtikrinti etišką BUSP nebus įgyvendintas;
17. prašo Komisiją ir toliau bendradarbiauti su Europos Parlamentu šiuo klausimu, išlaikant didžiausią skaidrumą, ir kiek įmanoma konsultuotis su juo prieš priimant sprendimus;
18. prašo Komisijos išsiaiškinti ar valstybės narės kai kuriais atvejais dvejopos panaudos įrangos naudojimo nepriskiria prie naudojimo kariniais tikslais, taip siekdamos netaikyti su viešaisiais pirkimais susijusių ES teisės aktų.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Viešųjų pirkimų gynybos srityje Žalioji knyga | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
IMCO | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
AFET | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Taip | |||||
|
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Angelika Beer | |||||
|
Svarstymas komitete |
26.5.2005 |
4.7.2005 |
29.8.2005 |
|
| |
|
Pasiūlymų priėmimo data |
30.8.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
42 5 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Monika Beňová, André Brie, Elmar Brok, Ryszard Czarnecki, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Camiel Eurlings, Anna Elzbieta Fotyga, Alfred Gomolka, Richard Howitt, Toomas Hendrik Ilves, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Cecilia Malmström, Emilio Menéndez del Valle, Francisco José Millán Mon, Baroness Nicholson of Winterbourne, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Mirosław Mariusz Piotrowski, Paweł Bartłomiej Piskorski, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Emil Saryusz-Wolski, Gitte Seeberg, Marek Maciej Siwiec, Hannes Swoboda, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Árpád Duka-Zólyomi, Alexandra Dobolyi, Giovanni Claudio Fava, Alexander Lambsdorff, Rihards Pīks, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström, Alexander Stubb | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (31.8.2005)
teikiama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui
dėl Žaliosios knygos apie viešuosius pirkimus gynybos srityje
(2005/2030(INI))
Nuomonės referentas: Gunnar Hökmark
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pritaria pastangoms siekti tobulesnių gynybos viešųjų pirkimų konkurencijos ir Europos gynybos įrangos rinkos (angl. European Defence Equipment Market, EDEM) taisyklių; pabrėžia, kad tai yra išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti konkurencingą Europos gynybos pramonę kartu su ES atliekamais pažangiais moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla; pažymi, kad dėl skirtingų visai neseniai atsiradusių nacionalinių saugumo strategijų ypatumų, gynybos rinkos yra labai susiskaldžiusios tiek paklausos, tiek pasiūlos aspektu; pažymi, kad suderinti reikalavimai, tęstinumas ir siekis vengti sunkinančių sureguliavimo procedūrų yra būtini plėtojant Europos gynybos įrangos rinką;
2. pažymi, kad pačios rinkos susiskaldymas yra pagrindinė kliūtis, trukdanti plėtoti sąžiningą konkurenciją ir gerai veikti bendrai rinkai, taigi pabrėžia, kad siekiant sąžiningos visų ES gamintojų iš visų valstybių narių konkurencijos visų pirma būtinas jų tarpusavio supratimas; pažymi, kad buvo gerokai sumažintos išlaidos gynybos įrangai, tačiau dėl valstybinių įmonių, valstybės subsidijų susiskaldžiusi, iškraipyta rinka – vis dar aktuali problema, dėl kurios neproporcingai pasiskirsto išlaidos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, palyginti su pagaminamos produkcijos kiekiu;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad dominuojančiai ir technologijų gausa pasižyminčiai gynybos rinkos daliai 296 straipsnis netaikomas, tad šiai rinkos daliai turi būti skiriama dar daugiau dėmesio siekiant kokybiškesnio konkurencingumo ir tobulesnių bendros rinkos taisyklių;
4. skeptiškai vertina aiškinamosios informacijos sklaidos galimybes, kadangi ji tik paaiškina jau esamą teisės sistemą, bet neskatina naujų, esminių, būtinų padaryti pakeitimų; pritaria naujos direktyvos sumanymui, tačiau atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su valstybei priklausančiomis pramonės šakomis ir valstybės dalyvavimu jose, taip pat į kitas rinkos iškraipymo problemas, kurias reikia spręsti norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją; tokia direktyva turėtų apriboti 296 straipsnio taikymą tik būtinai reikalingoms sritims;
5. siūlo pirmiausia neatidėliojant įpareigoti Europos gynybos agentūrą Europos gynybos įrangos rinkai sudaryti sričių, kurioms netaikomas 296 straipsnis, elgsenos kodeksą ir prižiūrėti šio kodekso vykdymą, taip pat suteikti įgaliojimus tikrinti, ar valstybės narės nepažeidžia kodekso, o esant pažeidimų – apie juos pranešti; kadangi laikytis elgsenos kodekso nebus teisiškai privaloma, mano, kad jis galėtų pateikti standartus, kuriuos pasiekti priimant direktyvą būtų sunku, o aiškinant teisės sistemą – net neįmanoma; tiki, kad vienas iš elgsenos kodekso tikslų turėtų būti JAV ir ES savitarpio supratimo pradžia Europos gynybos įrangos rinkoje;
6. mano, kad elgsenos kodekse turėtų būti numatyti: a) valstybių narių konsultavimo mechanizmai, susiję su moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ir viešuoju pirkimu, b) nustatytos išankstinės išimtinių atvejų pagal 296 straipsnį sąlygos ir užtikrintas šių išimtinių atvejų taikymo bei informacijos neskelbimo viešai priežasčių skaidrumas, c) suteikta informacija apie politikos kryptis šalių tarpusavio konkurencijos ir gynybos įrangos perkėlimo srityse, d) pateiktos sąžiningos konkurencijos ir valstybės paramos taisyklės, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, e) numatyti rangovo tinkamumo ir atrankos kriterijai, taip pat kiti svarbūs mechanizmai, f) pateikti kriterijai, apibrėžiantys Europos gynybos įrangos rinkos pagrindą, kurie neilgai trukus galėtų tapti direktyvos, priklausančios nuo pažangos plečiant rinką, pagrindu, g) nustatytos bendrosios kryptys, nusakančios kompensacijų teikimo tvarką;
7. laikosi nuomonės, kad Europos gynybos agentūra kartu su Komisija turėtų apsvarstyti, kaip galima būtų susieti Europos užimtumo rinką su JAV ir kitų NATO valstybių ir šalių, pritariančių ES principams, ir tam tikrų Rusijos sektorių, rinkomis, kad galima būtų pasiekti didesnę konkurenciją ir didesnį technologijų produktyvumą;
8. laikosi nuomonės, kad Europos gynybos agentūra ir Komisija, teikdamos pasiūlymus, itin atsižvelgtų į pajėgių mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį;
9. mano, kad Europos gynybos agentūra turi teisę kontroliuoti valstybes nares ir pateikti ataskaitas apie jų veiklą, taip pat užtikrinti NATO reikalavimų koordinavimą; Europos gynybos agentūra taip pat gali teikti pagalbą derinant nacionalines procedūras ir derantis dėl visų būtinų finansinių aspektų; pažymi, kad siekdamos koordinuoti gynybos įrangos ir paslaugų paklausą, valstybės narės inicijuotų ir prižiūrėtų tarpusavio veiklą.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Žalioji knyga apie viešuosius pirkimus gynybos srityje | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
IMCO | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
ITRE | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra | |||||
|
Nuomonės referentas(-ė) |
Gunnar Hökmark | |||||
|
Svarstymas komitete |
15.6.2005 |
|
|
|
| |
|
Priėmimo data |
30.8.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
37 6 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Ivo Belet, Šarūnas Birutis, Joan Calabuig Rull, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Umberto Guidoni, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Nils Lundgren, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras Roca, Dominique Vlasto | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Dorette Corbey, Jan Christian Ehler, Norbert Glante, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Edit Herczog, Gunnar Hökmark, Lambert van Nistelrooij, Pier Antonio Panzeri, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Vittorio Prodi | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Žalioji knyga dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje | |||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
45 straipsnis | |||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
IMCO | |||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) |
AFET |
[ITRE] |
|
|
| |||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
| |||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET |
|
|
|
| |||||||
|
Kitas(-i) į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-i) dėl rezoliucijos |
|
|
| |||||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Joachim Wuermeling |
| ||||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| ||||||||||
|
Svarstymas komitete |
15.3.2005 |
12.7.2005 |
5.10.2005 |
|
| |||||||
|
Priėmimo data |
5.10.2005 | |||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatas |
Už: Prieš: Susilaikė: |
35 1 1 | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mia De Vits, Bert Doorn, Nigel Farage, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Edit Herczog, Pierre Jonckheer, Henrik Dam Kristensen, Alexander Lambsdorff, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Arlene McCarthy, Manuel Medina Ortega, Bill Newton Dunn, Béatrice Patrie, Zita Pleštinská, Guido Podestà, Giovanni Rivera, Zuzana Roithová, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, József Szájer, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler, Phillip Whitehead et Joachim Wuermeling | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Alexander Stubb ir Diana Wallis | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||||||||
|
Pateikimo data – A6 |
10.10.2005 |
A6–0288/2005 | ||||||||||