PRANEŠIMAS dėl 2004 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, įskaitant finansines pasekmes Europos Bendrijų bendrajam biudžetui
1.12.2005 - (2005/2134(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Elmar Brok
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl 2004 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, įskaitant finansines pasekmes Europos Bendrijų bendrajam biudžetui
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą (7961/2005 PESC 272 FIN 117 PE 70),
– atsižvelgdamas į Romoje 2004 m. spalio 29 d. pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2003 m. gruodžio 12 d. priimtą Europos saugumo strategiją,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1999 m. gegužės 6 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo drausmės ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo[1] , o ypač į jo 40 straipsnį,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės pateiktas 2005 m. birželio 16–17 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, ypač į jos deklaraciją dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 12 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai[2],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl pažangos įgyvendinant Bendrąją užsienio ir saugumo politiką (2003)[3],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos[4],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos[5],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl visuotinio raginimo imtis veiksmų, kad skurdas taptų praeitimi[6],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių[7],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių[8] ir į aštuonias bendras deklaracijas, paskelbtas po paskutinio 2005 m. birželio 20 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo,
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl taikos ir garbingumo Vidurio Rytuose[9],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Vidurio Rytuose[10],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Irako – aktyvesnio dalyvavimo programos[11],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl žmogaus teisių pasaulyje 2004 m. ir ES politikos šiuo klausimu5,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A5-0389/2005),
A. kadangi Taryba ir toliau laikosi a posteriori požiūrio ir Parlamentui tik pateikia konspektyvųjį ankstesniųjų metų BUSP veiklos sąrašą, o ne konsultuojasi su juo iš anksto, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir 1999 m. gegužės 6 d. tarpinstituciniame susitarime;
B. kadangi Parlamentas, siekdamas užtikrinti, kad jis turėtų realią įtaką ateinančių metų sprendimams, pakartotinai paprašė Tarybos pakeisti tokią tvarką kita, pagal kurią būtų tikrai konsultuojamasi su Parlamentu,
C. kadangi siekiant, kad BUSP padėtų pasirengti vykdyti įsipareigojimus pasaulyje, įžvelgti pavojus ir įveikti sunkumus, Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo proceso apmąstymų laikotarpiu, kaip nuspręsta 2005 m. birželio 16–17 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, turėtų būti labai kruopščiai vykdomos esamos sutartys,
D. kadangi Parlamentas ne kartą pareiškė savo nuomonę dėl to, kad, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, kiekvienos trečiosios šalies ir regiono artumą Europos modeliui ir vertybėms ir į faktą, kad Sąjunga tampa vienu svarbiausių geopolitinių veikėjų pasaulyje ir dėl to jai reikia stiprių ir patikimų politinių ir ekonominių partnerių, Sąjungos santykiai su atskiromis trečiosiomis šalimis ir regionais turi būti tinkamo lygio,
E. kadangi demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms plėtra ir stiprinimas yra svarbiausi ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos siekiai,
F. kadangi siekiant, kad BUSP ir ESGP būtų patikimos, turi būti skiriamos jų tikslus atitinkančios lėšos, ir apgailestaujant dėl to, kad dabar šioms dviems politikos kryptims skiriamų finansinių išteklių vis dar neužtenka; apgailestaujant dėl to, kad lėšos, kuriomis Europos Sąjunga finansuoja karinius veiksmus, vis dar per dažnai nėra demokratiškai kontroliuojamos,
1. atkreipia dėmesį į išsamų 2004 m. metinį pranešimą dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, kurį Taryba pateikė 2005 m. balandžio viduryje; todėl mano esąs gerai informuotas apie 2004 m. įvykius; tačiau dar kartą pabrėžia savo reikalavimą dalyvauti svarstant visus su BUSP susijusius klausimus ir savo teisę į tai, kad dėl būsimų aspektų ir pasirinkimų su Parlamentu kasmet būtų konsultuojamasi ex ante, kaip nurodyta esamose sutartyse;
2. todėl prašo Teisės reikalų komiteto pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio ir 1999 m. gegužės 6 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatas ištirti, ar tinkamas kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą dėl Tarybos įpročio tik informuoti Parlamentą ir pateikti praėjusiais metais vykdytos BUSP veiklos konspektyvųjį sąrašą, užuot kiekvienų metų pradžioje iš tiesų konsultavusis su Parlamentu dėl tų metų pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų ir vėliau pranešti apie juos Parlamentui, ar buvo atsižvelgta į Parlamento nuomonę, ir jei buvo, tai kaip;
3. primygtinai ragina Tarybą skatinti daug viešesnę, skaidresnę ir aiškesnę bendrąją užsienio ir saugumo politiką ir įsipareigoti Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetui teikti pranešimus apie kiekvieną Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos susitikimą ir apie kiekvieną su pagrindiniais tarptautiniais partneriais surengtą aukščiausio lygio susitikimą;
Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo proceso apmąstymų laikotarpio poveikis 2006 m. pagrindiniams aspektams ir esminiams pasirinkimams
4. primena veiksmus, kurių jau buvo imtasi siekiant pagreitinti kai kurių naujosios Sutarties dėl Konstitucijos Europai BUSP ir ESGP srities nuostatų taikymą, pvz., Europos gynybos agentūros įkūrimas, vadinamųjų kovos grupių koncepcijos tobulinimas, tobulesnės ES kaimynystės politikos sukūrimas ir straipsnio dėl solidarumo siekiant kovoti su terorizmo pavojumi ir išpuoliais taikymas;
5. atsižvelgdamas į esamas sutartis, pakartoja savo raginimą Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui bei Tarybos generaliniam sekretoriui aktyviai dalyvauti metinėse diskusijose su Europos Parlamentu ir su valstybių narių parlamentais dėl ateinančių metų BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų ir dėl Europos saugumo strategijos;
6. mano, kad 2005 m. birželio 16–17 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime numatytas Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo proceso apmąstymų laikotarpis suteikia puikią progą nustatyti ir nagrinėti visus BUSP ir ESGP srities trūkumus ir būdus šiems trūkumams atitinkamai ištaisyti, visų pirma maksimaliai pasinaudojant esamomis sutartimis ir, įsigaliojus Konstitucijai, taikant naująsias jos nuostatas;
7. todėl apgailestauja dėl požiūrio kai kurių valstybių narių, kurios, nepaisydamos to, kad Konstituciją priėmė Europos Vadovų Taryba, dėl vidaus priežasčių pasinaudojo veto teise nagrinėdamos svarbius užsienio reikalų klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad BUSP negali būti susiaurinta tiek, kad taptų tik atskirų valstybių narių užsienio politikos kryptis papildančiu dalyku, ir todėl ragina visas valstybes nares laikantis Konstitucijos dvasios konstruktyviai dirbti siekiant, kad ES galėtų atlikti veiksmingą vaidmenį pasaulyje;
Konkretūs įvairių 2006 m. teminių aspektų pasiūlymai
8. palankiai vertina Tarybos iniciatyvą svarbiausius BUSP ir ESGP sričių įvykius suskirstyti pagal skirtingus Europos Vadovų Tarybos 2003 m. gruodžio 12 d. priimtoje Europos Sąjungos saugumo strategijoje nustatytus teminius aspektus;
9. prašo, kad Europos Sąjungos saugumo strategija būtų atnaujinta išlaikant jos dvejopą – civilinį ir karinį – pobūdį ir svarbiausias apsaugos įsipareigojimo bei veiksmingo daugiašališkumo koncepcijas ir atspindint vadinamąją pareigą ginti, kaip priimta 2005 m. rugsėjo mėnesį vykusiame JT aukščiausio lygio susitikime; rekomenduoja, kad tokio atnaujinimo metu ypatingas dėmesys būtų kreipiamas į didėjančią Sąjungos priklausomybę nuo energijos ir kitų strateginių išteklių, kuriuos tiekia vis nestabilesnėmis tampančios šalys ir regionai, kartu pabrėžiant galimus ateities veiksmų planus ir prieigos prie alternatyvių šaltinių bei jų plėtros klausimą; mano, kad klimato kaita ir paplitęs skurdas pasaulyje dabar turėtų būti laikomi pagrindinėmis Sąjungos saugumo grėsmėmis, kurioms įveikti reikalingi ryžtingi veiksmai, realūs kompromisai ir griežtas kalendorinis planas; ragina sukurti strategiją siekiant įvertinti ES energijos saugumą; vis dėlto mano, kad masinio naikinimo ginklų platinimas turėtų būti laikomas didžiausią pavojų tarptautiniam saugumui keliančia grėsme;
10. todėl mano, kad vidaus gynyba yra esminė Europos Sąjungos saugumo strategijos dalis, nes ji susijusi su išorės sienomis ir svarbiausia infrastruktūra;
11. todėl dar kartą pareiškia savo nuomonę, kad „saugumas“ yra viską apimanti bendroji sąvoka, kuri negali būti taikoma tik vienos šalies interesams ir poreikiams, o turi būti nagrinėjama vadovaujantis daugiašališkumo principu;
12. pabrėžia NATO vaidmens svarbą vykdant Europos užsienio ir saugumo politiką;
13. pabrėžia Europos Sąjungos svarbiausią interesą stiprinti pasaulinį valdymą, tarptautines institucijas ir didinti tarptautinės teisės reikšmę; mano, kad vienas svarbiausių BUSP tikslų turėtų būti siekis dalytis su Kinija ir Indija, didėjančios įtakos valstybėmis, ir Rusija atsakomybe už pasaulinio valdymo būklę ir visuotinių uždavinių sprendimus; pabrėžia nepakeičiamą transatlantinių partnerių vaidmenį, kurį jie šiomis sąlygomis turėtų atlikti kartu;
14. griežtai smerkia didelio masto teroristų išpuolį Londone 2005 liepos 7 d.; reiškia savo solidarumą su Britanijos žmonėmis ir ypač reiškia užuojautą šių žiaurių išpuolių aukoms bei jų šeimoms;
15. dar kartą pareiškia, kad kova su terorizmu turi būti vienas iš Sąjungos prioritetų ir pagrindinė išorinių veiksmų dalis, vėl patvirtinanti pagarbos žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms svarbą; mano, kad riba tarp vidaus ir išorės saugumo turėtų būti traktuojama kaip vis mažėjanti; primygtinai tvirtina, kad labai svarbu šį vidinį ir išorinį prioritetą aiškiai pabrėžti tvarkant visus reikalus su trečiosiomis šalimis ir regionais ir kad turėtų būti daug daugiau nuveikta siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovoje su terorizmu; dar kartą ragina Tarybą išsamiai informuoti ir konsultuotis su Užsienio reikalų komitetu ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu ES teroristų organizacijų sąrašo klausimu;
16. pabrėžia neatidėliotiną reikmę sustabdyti skurdo plitimą pasaulyje, kovoti su niekinimu ir diskriminacija ir stengtis įveikti pagrindines ligas ir dar kartą patvirtina, kaip svarbu išlaikyti Sąjungos įsipareigojimus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;
17. pripažįsta Sąjungos veiksmų siekiant užkirsti kelią konfliktams ir pastangų stiprinant taiką svarbą ir dar kartą patvirtina įsipareigojimą kovoti su karo nusikaltimų nebaudžiamumu, nusikaltimais žmonijai ir kitais sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, taip pat stiprinti Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį;
18. primygtinai tvirtina, kad reikia toliau skatinti nuoseklų ES MNG strategijos įgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu, daugiau dėmesio skirti nusiginklavimo iniciatyvoms ir neplatinimo klausimams, stiprinti daugiašales sutartis, kuriomis nustatomas neplatinimo režimas, ir suteikti reikalingus finansinius išteklius ES MNG strategijai įgyvendinti; apgailestauja dėl pirmaujančių valstybių ir vyriausybių negebėjimo pasiekti naujo ir plataus Jungtinių Tautų susitarimo dėl branduolinių ginklų neplatinimo sutarties pasirašymo;
19. mano, kad migracijos reikalai, įskaitant kovą su nelegalia imigracija, turėtų būti labai svarbi Sąjungos išorės veiksmų dalis, apimanti jos santykius ir su kilmės, ir su tranzito šalimis; prašo, kad Taryba ir Komisija per Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Užsienio reikalų komitetus reguliariai teiktų Parlamentui ataskaitas šiuo klausimu;
20. mano, kad Europos strateginio planavimo procese didesnę reikšmę reikėtų skirti vidaus gynybai ir kad Sąjungos išorės sienų apsauga turėtų būti svarbus elementas; mano, kad bendras išorės sienų valdymas turėtų tapti svarbia Europos kaimynystės politikos dalimi; mano, kad Sąjunga turėtų įsigyti bendrą išorės sienų apsaugos įrangą;
21. ragina atsižvelgti į tam tikrų valstybių narių nerimą dėl energijos tiekimo, atkreipiant dėmesį į tai, kad energijos tiekimas gali būti traktuojamas kaip politinė priemonė;
Parlamento prioritetai įvairiose geografinėse vietovėse 2006 m.
22. mano, kad sėkminga Sąjungos plėtra, kaip 2004 m. gruodžio 16–17 d. nutarė Europos Vadovų Taryba, kartu su tikros Europos kaimynystės politikos kūrimu, įskaitant aiškiai apibrėžtą Europos šalių Europos ekonominę ir politinę erdvę, turėtų išlikti Sąjungos 2006 m. politinės darbotvarkės prioritetu;
23. pritaria Tarybos požiūriui, kad daugeliu atvejų Sąjungos, kuri siekia būti pasauliniu veikėju, BUSP ateities prioritetai išaiškės savaime ir kad 2006 m. BUSP dėmesio centre turi išlikti ypač Viduržemio jūros baseino, transatlantinė partnerystė ir Vidurio Rytai, Balkanai, Rytų Europa ir konfliktinės situacijos, taikos stiprinimas, saugumas visais aspektais ir vykstanti kova su terorizmu, nusiginklavimas bei masinio naikinimo ginklų neplatinimas;
24. prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės informuoti Parlamentą apie įgaliojimų persvarstymą ir EUFOR misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje planavimą bei apie tai, kaip plėtojama vadinamųjų kovos grupių iniciatyva; mano, kad bendradarbiavimas tiek su NATO, tiek su Jungtinėmis Tautomis turėtų būti žymiai sustiprintas remiantis patirtimi, įgyta pastarojo meto ES civilinių ir karinių operacijų metu; mano, kad ES turėtų būti pasirengusi perimti tvarkos palaikymo misiją Kosove;
25. ragina Tarybą aktyviai veikti siekiant, remiantis tarptautine teise ir atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, neliečiant teritorinio vientisumo ir atitinkamai gerbiant mažumų teises, rasti konstruktyvų tolesnio Kosovo statuso klausimo sprendimą, kuris nekeltų grėsmės visai Sąjungos politikai Balkanų atžvilgiu ir padėtų stiprinti taiką, stabilumą ir saugumą šiame regione; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą strategiją, aktyviai dalyvauti derybose ir kontaktinių grupių veikloje ir glaudžiai bendradarbiauti su JT; palankiai vertina pasiektą santykių su Serbija ir Juodkalnija pažangą, kuri paskatino pradėti derybas dėl Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo;
26. ragina Tarybą paversti ES Balkanų perspektyvą svarbiausiu prioritetu nepaisant dabartinės su Konstitucijos ratifikavimo procesu susijusios vidaus krizės; mano, kad būsimas Vakarų Balkanų šalių stojimas bus tolesnis žingsnis vieningos Europos link;
27. ragina Tarybą ir Komisiją sustiprinti pastangas tam, kad būtų baigtos derybos dėl stabilizavimo ir partnerystės susitarimų su Vakarų Balkanų šalimis, ir pakartoja savo paramą Europos Vakarų Balkanų šalių perspektyvai, nustatytai Salonikų darbotvarkėje;
28. dar kartą patvirtina, kad, remiantis esminio solidarumo principu, Afrikos vystymasis turi būti Sąjungos išorinių veiksmų prioritetas ir kad šiuo atveju Sąjunga privalo vaidinti svarbiausią vaidmenį sprendžiant su milžiniškais Afrikos poreikiais susijusius klausimus siekiant pagrindinio tikslo stiprinti taiką ir gerą valdymą, didinti stabilumą ir gerovę (ypač kovojant su korupcija) ir ginti žmogaus teises šiame regione; todėl ragina stiprinti politinį dialogą; palankiai vertina Komisijos bendros Afrikos strategijos iniciatyvą, kuria peržengiamos tradicinės vystymosi paramos politikos kryptys ir siekiama Afrikos žemyno šalių ekonominės ir socialinės pertvarkos; tikisi, kad Afrikos vyriausybės įvykdys savo demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagarbos žmogaus teisėms įsipareigojimus;
29. pabrėžia, kad konfliktų prevencija, valdymas, taikos palaikymas, operatyvinė pagalba ir vietos pajėgumų stiprinimas laikantis Afrikos nuosavybės teisės principo yra iš tiesų labai svarbūs, nes badas ir skurdas, ekonominė nelygybė ir politinis neteisingumas, konfliktus aštrinanti prievarta, prievartinis trėmimas, epidemijos, išteklių trūkumas ir įvairios ekologinės grėsmės išlieka didžiausios Afrikos gyventojų problemos; labai nerimauja dėl to, kad tarptautinė bendrija nepajėgia tinkamai reaguoti į masinius karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kurie gali būti vertinami kaip genocidas Darfure;
30. ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu 2005 m. pabaigoje atlikti bendrą ES aukščiausio lygio susitikimų su Indija, Kinija (2005 m. rugsėjo mėn.), Rusija (2005 m. spalio mėn.), Ukraina ir Kanada (2005 m. lapkričio mėn.) įvertinimą atsižvelgiant į tai, kad „strateginės partnerystės“ sąvoka turi būti grindžiama bendrų vertybių dalijimusi ir propagavimu ir kad Parlamentas privalo visada būti visateisis įvykių dalyvis;
31. pabrėžia, kad dabartinė partnerystė su Rusija yra daugiau pragmatinė, nei strateginė, nes atspindi bendrus ekonominius interesus ir ja nesiekiama pažangos žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų srityse; todėl iš neseniai surengtų dvišalių konsultacijų žmogaus teisių klausimais tikisi konkrečių rezultatų; mano, kad tikra partnerystė turėtų skatinti draugišką ir teisingą sienų sutarčių su kai kuriomis kaimynėmis sprendimą ir paspartinti tikrą taikos procesą Čečėnijoje įtraukiant visus demokratinius visuomenės elementus tam, kad būtų rastas taikus šio konflikto sprendimas; prašo, kad būtų nedelsiant įgyvendintas ES ir Rusijos keturių bendrųjų erdvių susitarimas; remia bendrą abiejų partnerių krizių valdymo darbą;
32. ragina sumažinti karines pajėgas Kaliningrado srityje;
33. mano, kad Europos Sąjungos Baltarusijos atžvilgiu vykdoma politika padėjo pasiekti mažai rezultatų, todėl siūlo ieškoti naujų papildomų priemonių, kurios padėtų išplėsti ryšius su Baltarusijos žmonėmis ir leistų jiems naudotis demokratijos teikiamais privalumais;
34. pabrėžia, kad santykius su Kinija reikia pagerinti taip, kad pažanga būtų pasiekta ne tik prekybos ir ekonomikos srityse, bet ir sprendžiant žmogaus teisių ir demokratijos klausimus; todėl dar kartą pabrėžia savo reikalavimą dėl įpareigojančio ES ginklų eksporto elgesio kodekso ir ragina Tarybą nepanaikinti ginklų embargo, kol Kinijoje bus pasiekta didesnė pažanga žmogaus teisių ir ginklų eksporto kontrolės srityje ir palaikant santykius abipus sąsiaurio; remia pirmininkaujančios Tarybai JK siūlymą užtikrinti glaudesnį ES ir Kinijos bendradarbiavimą energijos saugumo ir klimato kaitos srityse; pabrėžia, kad būtinas glaudesnis PPO bendradarbiavimas siekiant išspręsti rimtas dvišales prekybos problemas ir užtikrinti, kad Kinija laikytųsi tarptautinių šios organizacijos standartų;
35. ragina Tarybą, remiantis Ketverto programa, vėl dėti visas pastangas tam, kad būtų atnaujintos derybos tarp Izraelio ir Palestinos, ir mano, kad turėtų būti parengta daugiašalė strategija platesniam Viduriniųjų Rytų regionui, siekiant stiprinti taiką, saugumą ir demokratiją;
36. pabrėžia poreikį suteikti naują impulsą Barselonos procesui siekiant sustiprinti susijusių valstybių darnią ekonominę, socialinę ir demokratinę raidą;
37. mano, kad, remiantis atitinkamomis ES gairėmis, žmogaus teisių dialogai yra priimtinas būdas tik tada, jei jie grindžiami pakankamu šalies partnerės įsipareigojimu gerinti žmogaus teisių padėtį; todėl ragina Tarybą reguliariai vertinti tokių dialogų rezultatus tam, kad būtų galima nustatyti, ar buvo patenkinti jos lūkesčiai; pakartoja savo prašymą ir toliau dalyvauti šiame procese;
38. mano, kad Sąjunga, dirbdama su Irako valdžios institucijomis, Jungtinėmis Tautomis ir kitais atitinkamais regioniniais veikėjais, privalo padaryti viską, kas įmanoma siekiant prisidėti prie Irako konstitucinio proceso ir pasiruošti visuotiniams rinkimams, kurie įvyks 2005 gruodžio 15 d.; palankiai vertina BUSP bendruosius veiksmus Europos Sąjungos bendros misijos teisinės valstybės principams Irake remti ir kviečia imtis tolesnių veiksmų, finansuojamų iš Bendrijos biudžeto; remia Komisijos delegacijos artimiausiais mėnesiais atidarymą Bagdade;
39. mano, kad nacionalinio solidarumo, stabilumo, taikos, demokratijos ir ekonominės plėtros, kuri neturi būti priklausoma nuo opijaus gamybos, skatinimas ateinančiais metais turi išlikti Sąjungos politikos prioritetu Afganistano atžvilgiu; remia NATO vadovaujamą ISAF išplėtimą siekiant sustiprinti naujai išrinkto nacionalinio parlamento vaidmenį, bet pabrėžia, kad šiandienos prioritetas yra kovoti su terorizmu ir užtikrinti sienų saugumą, ir todėl ragina šią užduotį aiškiai priskirti JT įgaliojimams; mano, kad JAV vadovaujama taikos palaikymo operacija neturėtų būti sujungta su ISAF atkūrimo misija; mano, kad Europos Sąjunga visų pirma turėtų remti stiprių nacionalinių valstybinių institucijų plėtrą, ekonominę, socialinę ir kultūrinę šalies raidą, privačios nereguliarios kariuomenės nusiginklavimą ir priemones kovai su narkotikų gamyba ir prekyba;
40. primena apie savo ilgalaikę paramą sutartiniam sprendimui, pagal kurį Iranas taptų aktyviu regiono, kuriame bus gerbiamos žmogaus teisės, partneriu; pakartoja savo raginimą Iranui, vadovaujantis Parlamento 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliucijos 46 dalyje pateiktais pasiūlymais, imtis reikiamų žingsnių siekiant atkurti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą; labai remia TATENA požiūrį, kad šiuo etapu griežtos Agentūros vykdomos patikros kartu su aktyviu visų susijusių šalių dialogu yra geriausias būdas žengti į priekį; pabrėžia, jog būtina, kad Sąjunga ir Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiautų šiuo klausimu ir laikytųsi nuoseklios politikos viso regiono atžvilgiu, didžiausią dėmesį skirdamos Irano žmonėms ir režimui bei galutiniam Irano demokratizavimo tikslui; tikisi, kad ES trejeto ir Irano derybos baigsis kaip galima greičiau, įtraukiant Rusijos pasiūlymą Iranui perkelti į Rusiją urano sodrinimo veiklą; rekomenduoja nuolat atnaujinti duomenis apie esamą padėtį ir palaikyti glaudų dialogą šiuo klausimu su kitomis tarptautinėmis veikėjomis, pvz., Kinija, Rusija ir besivystančiomis šalimis;
41. pabrėžia, kad siekti 4-ojo aukščiausio lygio ES ir LAK susitikimo, vyksiančio 2006 m. gegužės mėn. Vienoje, sėkmės yra didelis uždavinys abiems partneriams ir kad iš tiesų aukščiausio lygio susitikimas yra gera galimybė suteikti ypatingą svarbą jų strateginei asociacijai siekiant gauti kuo daugiau naudos iš jos didžiulio potencialo; mano, kad turėtų būti elgiamasi apdairiai siekiant išvengti bet kokio neigiamo įspėjimo dėl finansavimo aukščiausio lygio susitikimo metais;
42. apgailestauja, kad Taryba ir Komisija dažnai neatsižvelgia į jo rezoliucijas ir pranešimus dėl įvairių Sąjungą dominančių geografinių sričių; pabrėžia, kad šiose rezoliucijose ir pranešimuose yra vertingos medžiagos diskusijoms dėl krypčių, kuriomis turėtų būti plėtojama Sąjungos politika vis-à-vis tose geografinėse srityse; ragina, kad nuostata dėl žmogaus teisių ir demokratijos būtų įtraukta į visus naujus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus, ir mano, kad reikia labiau įtraukti Europos Parlamentą į atitinkamų tokių susitarimų derybų pozicijų sudarymo procesą;
BUSP finansavimas
43. laukdamas Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo mano, kad 1999 m. gegužės 6 d. tarpinstitucinis susitarimas turi būti kuo skubiau persvarstytas, siekiant pritaikyti jį prie naujos politinės, institucinės ir finansinės Sąjungos padėties;
44. siūlo, kad persvarstytame tarpinstituciniame susitarime turėtų būti atsižvelgiama į veiksmus, kurių pagal Europos saugumo strategiją imsis Sąjunga, ir su tuo susijusius biudžeto kompromisus, numatytus finansinėse perspektyvose;
45. rekomenduoja, kad persvarstytu tarpinstituciniu susitarimu būtų žengtas žingsnis į priekį ir būtų numatyta, kad bendros ESGP karinių operacijų išlaidos būtų dengiamos iš Bendrijos biudžeto panaikinant esamą valstybių narių papildomo finansavimo ar fondų, suteikiančių pradines lėšas, sistemą;
46. siūlo, kad persvarstytame tarpinstituciniame susitarime taip pat būtų numatyta, kad ateityje bet kokiu ESGP operacijos atveju, prieštaraujančiu dabartinėms taisyklėms, pvz., principui, kad „išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė“, arba bet kokiems kitiems ad hoc susitarimams, pvz., vadinamajam „ATHENA mechanizmui“, bendras tokių operacijų finansavimas turėtų būti taip pat skiriamas iš Bendrijos biudžeto;
*
* *
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui ir Europos Tarybos Asamblėjos pirmininkui.
- [1] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.
- [2] OL C 247 E, 2005 10 6, p. 88.
- [3] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0132.
- [4] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0133.
- [5] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0237.
- [6] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0289.
- [7] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0207.
- [8] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0238.
- [9] OL C 82 E, 2004 4 1, p. 610.
- [10] OL C 253 E, 2005 10 13, p. 35.
- [11] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0288.
EXPLANATORY STATEMENT
A preliminary question: referral of the Council practice to the European Court of Justice
On 25 April 2005, the Council adopted its annual report on the main aspects and basic choices of CFSP, including the financial implications for the general budget of the European communities corresponding to 2004. This report was submitted to the Parliament two days later. As stated in paragraph 1 of the accompanying letter from the Council Secretariat to COREPER dated 15 April 2005, the interinstitutional agreement of 6 May 1999 provides that "once a year the Council Presidency will consult the European Parliament on a Council document setting out the main aspects and basic choices of the CFSP, including the financial implications for the general budget of the European Communities". However, as recognised in the same letter, the scope of the Council document is limited to a description of CFSP activities, and it is complementary to the chapter on external relations of the annual report on the progress of the European Union presented to the Parliament in application of Article 4 of the Treaty of the European Union.
Parliament has repeatedly asked to be properly consulted in advance rather than simply kept informed on a comprehensive list of past events. This is the reason that in paragraph 1 of its report for 2003, the Parliament expressly stated "Although satisfied with the manner in which the High Representative/Secretary General of the Council has indeed kept Parliament fully informed of progress regarding the main CFSP issues, emphatically rejects the a posteriori approach followed by the Council so far of merely submitting a descriptive list of CFSP activities carried out in the previous year, and considers such a practice as clearly infringing Article 21 of the Treaty on European Union and the Interinstitutional Agreement of 6 May 1999 as far as prior consultation of the European Parliament is concerned;" The Parliament instead requested the Council, "... to discontinue the existing practice and to replace it with an a priori approach whereby Parliament is consulted at the beginning of each year on the main aspects and basic choices envisaged by the Council for that year both on global and horizontal issues, as well as on the priorities planned for the different geographical areas; further asks the Council to subsequently report on whether and, if so, how Parliament's contribution has been taken into account;"
In its report for 2004, the Council has ignored this repeated request. From the rapporteur's point of view time has arrived to challenge this practice on a legal basis. For this reason, he is proposing to ask the Committee on Legal Affairs to examine the appropriateness of referring to the European Court of Justice the Council's practice of merely informing Parliament and submitting a descriptive list of CFSP activities carried out in the previous year, instead of really consulting Parliament at the beginning of each year on the main aspects and basic choices to be made for that year and subsequently reporting to Parliament whether and, if so, how the Parliament's contribution has been taken into account as provided for in Article 21 of the EU Treaty and in the interinstitutional agreement of 6 May 1999.
Impact of the reflection period on the Constitutional Treaty ratification process on the main aspects and basic choices of CFSP for 2006
In its report for 2003, rather than examining a list of past events, the Parliament presented proposals on the main aspects and basic choices for CFSP for 2005 in the aftermath of the signing of the Constitutional Treaty. It underlined a number of improvements deriving from the new Constitutional Treaty in the field of CFSP and ESDP and asked in general terms for some of these to be anticipated prior to the ratification of the Constitutional Treaty. The situation has now dramatically changed due to the current uncertainty traversing the ratification process. On a positive note, the rapporteur's viewpoint is that the reflection period on the Constitutional Treaty ratification process decided by the Brussels European Council of 16–17 June 2005 presents an excellent occasion to further identify and examine any existing shortcomings in the CFSP/ESDP fields and proposes that these shortcomings be appropriately addressed, firstly by making the most of the existing treaties, and secondly, when the time comes, according to the new constitutional provisions. In the meantime, the reflection period has gained the utmost importance not only for the European institutions and the Member States, but also for European citizens who are anxious that their worries and concerns be adequately addressed. The rapporteur's recommendation on this point is that the Parliament takes the initiative of favouring a large debate primarily with the national parliaments and secondly with any other interested actors. To this aim, a first discussion will take place in the meeting of its Committee on Foreign Affairs with representatives of the committees of foreign affairs and the committees for defence of the national parliaments on 4 and 5 October 2005. On this occasion, a specific draft opinion will be distributed and discussed. It contains various proposals regarding the current impasse for the ratification process of the Constitutional Treaty as well as a large number of recommendations to make the most of the existing treaties in the meantime. Proposals are also included regarding the future of the proposed new External Action Service. Needless to say, the role that both the European Parliament and the national parliaments can play during this period will be the subject of extended discussion possibly leading to some additional useful recommendations.
Some thematic aspects of the CFSP for 2006
The rapporteur supports the Council approach of grouping the main development in the area of both CFSP and ESDP according to the thematic aspects and risk evaluation included in the European Union's Security Strategy adopted by the European Council on 12 December 2003. He proposes however that the Security Strategy be updated and pay special attention to addressing the Union's increasing dependence on energy and other strategic supplies from countries and regions that are more and more unstable. The recent rise of oil prices and the large dependence of European countries on foreign markets for oil and gas illustrates a clear vulnerability that should be constantly borne in mind and addressed in a concerted manner. Equally, the rapporteur is of the view that both climate change and the spread of poverty in the world should now be seen as major threats to the Union's security, requiring decisive action, tangible compromises and a strict timetable. Obviously the revised Security Strategy should maintain its civil/military dual approach and its main elements of preventive engagement and effective multilateralism. The large scale terrorist attack in London on 7 July 2005 demonstrates that the fight against international terrorism must remain a high priority for the Union and be a key part of its external action. Moreover, to avoid the risk of WMDs falling into the hands of terrorist groups, every effort must continue to advance disarmament initiatives and non-proliferation issues. This report does not enter into detail on these matters, since Parliament is already dealing extensively with these issues.
Priorities in the different geographical areas for 2006
Whatever uncertainty there may be regarding the nature of the European Union, it is clear that it is becoming more and more a global actor. It should be recalled that, according to the latest Eurobarometer, public support exists in all Member States (almost 69%) in favour of a larger role for the Union in external relations and that the new Constitution's provisions in this area have not been questioned during the ratification process. The problem is rather to identify the areas which should receive priority since they connect better with the wishes and concerns of the European citizens and their expectations of the role to be played by the Union in international affairs. From the rapporteur's viewpoint, one of those areas will be the development of a genuine European Neighbourhood Policy, including a European Economic Area for European countries. Other priority areas should be human security and the aforementioned fight against terrorism, as well as the Union's contribution towards more justice and better economic and sustainable development in a globalised world. In addition, the rapporteur supports the Council's view that, in many ways, the future priorities for CFSP for a Union aiming to be a global actor define themselves, and that in particular the Near and Middle East, Balkans, Eastern Europe and conflict situations, as well as the Transatlantic relationship and the ongoing fight against terrorism and non-proliferation of weapons of mass destruction must continue being at the centre of CFSP for 2006.
Furthermore, the rapporteur makes specific proposals on the most demanding foreseeable CFSP issues for 2006 such as the future status of Kosovo; the role that Africa should play in the external action of the Union; the Union's strategic partnerships with Russia and with China, including the recommendation not to lift the arms embargo with China until greater progress is achieved in the field of human rights; the role that the Union should continue playing in Afghanistan and Iraq; and the increasingly complex issue of Iran's nuclear plans and eventual referral of this matter to the United Nations Security Council.
The financing of CFSP for 2006
For years, the lack of constructive political dialogue between the Council and the Parliament on the resources and priorities for the external action policy has been self-evident. For example, the Council's draft budget for the financial year 2006 after the first reading provides for a 0.39% overall cut in commitments as compared to the PDB; however, the reduction of expenditure falling under heading 4 (external action) amounts to 3.16% of the allocations proposed by the Commission. The Committee on Foreign Affairs has considered this as totally unacceptable given the fact that the external policy of the Union, including the pre-accession process, has produced unparalleled results, and must be able to continue to provide the necessary incentives and assistance to achieve its priorities. In addition, response to unforeseen disasters (such as the recent tsunami) or prolonged crises (such as in Iraq) should not be to the detriment of the Community's assistance to other equally strategically important regions. This Committee has therefore recently proposed either a revision of the Financial Perspectives or, alternatively, greater recourse to the Flexibility Instrument in order to cover new operations without undermining existing ones.
With particular reference to the CFSP budget, it has become clear that Parliament does not receive in advance sufficiently detailed information on CFSP expenditure in order to be able to monitor the efficiency or indeed effectiveness of such expenditure. In fact the CFSP budget is currently mainly used for four areas: civilian crisis management operations; programmes to tackle WMD non-proliferation; EU Special Representatives; and programmes to tackle small arms and light weapons reduction. However, the rapid growth in the number of EU Special Representatives in particular since 2004 is a good example of the need for the Council to adopt clear guidelines, based on objective and verifiable criterion before creating new posts. Notably, some CFSP/ESDP operations draw from a variety of sources of funding and that civilian and military components of civilian crisis management operations are becoming more and more interconnected.
The rapporteur therefore proposes the revision of the Interinstitutional Agreement of 6 May 1999 to accommodate the new political, institutional and financial situation of the Union and in order to rectify the above-mentioned shortcomings. Such a revised Interinstitutional Agreement would have a new structure better adapted to the European Security Strategy, improving the quality of information provided on CFSP expenditure, particularly with regard to actions financed under each item, their implementation rates, transfers of appropriations between budget lines and the reasons for such transfers. Finally, the rapporteur recommends in particular that the revised Interinstitutional Agreement makes a step forward and foresees that joint costs for military operations in the framework of the ESDP come from the community budget, in turn repealing the existing practice of fixing subsidiary budget or start-up funds by the Member States.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
dėl 2004 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, įskaitant finansines pasekmes Europos Bendrijų bendrajam biudžetui | ||||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
112 straipsnio 1 dalis | ||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET | ||||||||||||
|
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os) |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų) |
|
|
| ||||||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Elmar Brok |
| |||||||||||
|
Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||||
|
Svarstymas komitete |
4.10.2005 |
28.11.2005 |
|
|
| ||||||||
|
Priėmimo data |
29.11.2005 | ||||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
53 6 0 | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Panagiotis Beglitis, Monika Beňová, André Brie, Elmar Brok, Simon Coveney, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Camiel Eurlings, Jas Gawronski, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Toomas Hendrik Ilves, Jelko Kacin, Georgios Karatzaferis, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Edward McMillan-Scott, Cecilia Malmström, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Cem Özdemir, Justas Vincas Paleckis, João de Deus Pinheiro, Mirosław Mariusz Piotrowski, Poul Nyrup Rasmussen, Michel Rocard, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Emil Saryusz-Wolski, Marek Maciej Siwiec, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Charles Tannock, Paavo Väyrynen, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Irena Belohorská, Proinsias De Rossa, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Glyn Ford, Milan Horáček, Marie Anne Isler Béguin, Tunne Kelam, Jaromír Kohlíček, Eija-Riitta Korhola, Yiannakis Matsis, Janusz Onyszkiewicz, Doris Pack, Csaba Sándor Tabajdi | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Panayiotis Demetriou, Tadeusz Zwiefka | ||||||||||||
|
Pateikimo data – A6 |
1.12.2005 |
A6‑0389/2005 | |||||||||||