PRANEŠIMAS dėl strategijų, kaip užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus
14.12.2005 - (2004/2216(INI))
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjas: Christa Prets
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl strategijų, kaip užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus
(2004/2216 (INI))
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos[1] 5 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „prekyba žmonėmis draudžiama“,
- atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 ir 5 straipsnius,
- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijas ir deklaracijas, ypač į 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 5 ir 6 straipsnius[2],
- atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją, kuri susijusi su vaikų apsauga nuo bet kokio pobūdžio seksualinio išnaudojimo ir tvirkinimo ir kuria siekiama užkirsti kelią vaikų grobimui ir pardavimui bei prekybai jais,
- atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Organizacijos protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš organizuotą nusikalstamumą,
– atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 20 d. Briuselio deklaraciją dėl prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis, kurioje reikalaujama kilmės, tranzito ir paskirties šalių koordinuotų efektyvių veiksmų visų nacionalinių ir tarptautinių veikėjų lygmenimis, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,
- atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis[3],
- atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 22d. Tarybos pamatinį sprendimą 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija[4],
- atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo padedant išaiškinti nelegalios imigracijos atvejus ir kurie bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis[5],
- atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2003 m. sudarytos ekspertų darbo grupės prekybos žmonėmis klausimais ataskaitą,
- atsižvelgdamas į 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje susirinkusios Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama kovoti su prekyba žmonėmis užsiimančiais asmenimis ir pabrėžiamas prekybos žmonėmis prevencijos poreikis,
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Tamperės programos ataskaita ir ateities gairės“ KOM(2004)0401)[6],
- atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 293/2000/EB, sukuriantį Bendrijos veiksmų programą (Daphne) (nuo 2000 iki 2003) siekiant užkirsti kelią žiauriam elgesiui su vaikais, jaunuoliais ir moterimis[7],
- atsižvelgdamas į JT IV pasaulinės konferencijos moterų klausimais Pekino deklaraciją[8],
- atsižvelgdamas į Hagos programą[9] laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais, kurioje Taryba ir Komisija raginamos kurti kovos su prekyba žmonėmis pažangiosios patirties, standartų ir mechanizmo planą,
- atsižvelgdamas į Ministrų komiteto 2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis,
- atsižvelgdamas į savo 2000 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl tolesnių priemonių kovojant su prekyba moterimis“[10],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6‑0400/2005),
A. kadangi prekyba žmonėmis susijusi su šiurkščiais pagrindinių žmogaus teisių pažeidimais ir žiauriais veiksmais, pavyzdžiui, prievarta, grasinimu, grobimu, smurtu, apgaule arba sukčiavimu,
B. primindamas, kad, kaip Europos Parlamente 2005 m. birželio 23 d. pabrėžė tuometinis Tarybos Pirmininkas, kasmet pasaulyje apie 600 000–800 000 žmonių tampa prekybos aukomis; kadangi kasmet Europos Sąjungoje prekybos aukomis tampa daugiau kaip 100 000 moterų;
C. kadangi moterys ir vaikai yra ypač pažeidžiami šios nusikalstamos veiklos ir modernios vergovės išraiškos, kadangi iš esmės šią veiklą kontroliuoja nusikalstamos grupuotės, todėl moterys ir vaikai gali greičiau tapti prekybos žmonėmis aukomis,
D. kadangi vienas iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių klestėti tarptautinei prekybai moterimis ir vaikais, yra veikianti vietos prostitucijos rinka, kurioje galima ir norima parduoti ir pirkti moteris ir vaikus siekiant juos seksualiai išnaudoti; kadangi prekyba žmonėmis užsiimantys asmenys moteris ir vaikus daugiausia siunčia iš Pietų šalių į Šiaurės šalis ir iš Rytų šalių į Vakarų šalis, tai yra ten, kur paklausa didžiausia,
E. manydamas, kad Sąjunga, siekdama, jog prekyba žmonėmis būtų visiškai netoleruojama, turėtų nustatyti aiškius ir įvykdomus tikslus, pvz., per artimiausius 10 metų perpus sumažinti prekybos aukų skaičių; žinoma, vis dėlto svarbiausias tikslas – kuo greičiau visiškai panaikinti šią labai rimto nusikaltimo formą ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;
F. kadangi Tarybos ir Komisijos Vienos veiksmų plane dėl kuo geresnio Amsterdamo sutarties nuostatų dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo įgyvendinimo[11] reikalaujama dėti daug pastangų siekiant suvienodinti apibrėžimus, teisės pažeidimų sudėtį ir sankcijas visų pirma tam tikrose, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis, ypač moterų bei visų formų seksualinio paauglių ir vaikų išnaudojimo, srityse,
G. kadangi prekyba vaikais ir paaugliais negali būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus kaip ir prekyba moterimis, būtina numatyti atitinkamus specialius įsipareigojimus, pirma, atitinkančius vaikų poreikius, antra – paauglių poreikius, kadangi pastarųjų poreikiai skiriasi nuo vaikų poreikių,
H. kadangi nepaisant to, kad 2002 m. liepos 19 d. buvo priimtas Pagrindų sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis, kuriuo nustatytos sudedamosios dalys ir Sąjungos valstybėms narėms bendras prekybos žmonėmis apibrėžimas, iki šiol valstybėse narėse nėra suderintos taikomos sankcijos, susijusios su moterų ir vaikų seksualiniu išnaudojimu,
I. atsižvelgdamas į tai, kad nepaisant ES sutarčių, daugelio jau priimtų teisėkūros priemonių ir paskelbtų politinių deklaracijų, pvz., 2002 m. Briuselio deklaracijos, kuriose pabrėžiama, kad kova su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, yra politinis prioritetas, vis dar nepasiekta realaus, pastebimo pagerėjimo; kadangi, priešingai, prekyba žmonėmis yra sparčiausiai auganti nusikalstama veikla palyginti su kitomis organizuoto nusikalstamumo formomis;
J. kadangi prekybos žmonėmis prevenciją būtina įgyvendinti ne tik individualiais kiekvienos valstybės narės veiksmais, bet ir taikant daugialypį globalų ir integruotą metodą ES bei tarptautiniu lygmenimis apimant bendrus visoms valstybėms narėms baudžiamosios teisės sudedamųjų dalių apibrėžimus efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų srityje,
K. atsižvelgiant į sudėtingą asmeninę aukų padėtį ir jų pažeidžiamumą, taip pat į būtinybę, kad jos padėtų nusikalstamas grupuotes patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei padėtų ieškoti ir sulaikyti šių grupuočių narius,
L. kadangi nėra bendro prekybos moterimis ir vaikais apibrėžimo, dėl kurio būtų susitarta, ir lyginamųjų duomenų, mokslinių tyrimų ir analizės gairių, tai labai kliudo efektyviems veiksmams ir politikai,
M. kadangi siekiant nustatyti efektyvias prekybos moterimis ir vaikais prevencijos strategijas, būtina:
- trejopas požiūris į prekybos rinką, tai yra auką, prekiautoją ir klientą,
- programos ir pažeidžiamiausių grupių apsauga teisinės ir psichologinės pagalbos srityje,
- bendradarbiavimas tarp kilmės, tranzito ir paskirties šalių,
- bendradarbiavimas pasaulio, Bendrijos, regionų ir vietos lygmenimis,
- glaudus tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, Europos Sąjungos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir G8, bendradarbiavimas,
N. kadangi virtualusis, ypač internetinis, seksas yra nauja besiplečianti rinka, kuriai staigiai augant didėja nelegalios prekybos apimtis, o naujosios technologijos palengvina moterų ir vaikų seksualinį išnaudojimą,
1. pabrėžia, kad kuriant ir įgyvendinant prevencijos strategijas svarbu vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu, lyčių lygybės aspektu ir išskirtiniu požiūriu į vaikus;
2. apgailestauja, kad iki šiol naudojamomis kovos su prekyba žmonėmis skirtomis priemonėmis nepavyko sumažinti į seksualinę vergovę patenkančių ir išnaudojamų moterų ir vaikų skaičiaus; priešingai, prekyba žmonėmis seksualiniais tikslais ES laikoma labiausia augančia palyginti su kitomis nusikalstamumo formomis; pabrėžia, kad atėjo laikas nustatyti aiškius ir konkrečius tikslus, skirtus, pavyzdžiui, per 10 ateinančių metų perpus sumažinti asmenų, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, skaičių; bendras tikslas, žinoma, turi būti nedelsiant visiškai panaikinti šią nusikalstamumo formą;
3. apgailestauja, kad nelegalios prekybos ir migracijos, socialinės apsaugos ir nelegalios prekybos vystymosi ryšys yra nepakankamai pripažįstamas ir nėra atitinkamos išorės politikos nelegalios prekybos klausimais;
4. ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant patvirtinti nedviprasmišką teisinę bazę, kad būtų galima kovoti su visų formų prievarta prieš moteris, įskaitant ir prekybą moterimis, ir priimti sprendimą išimtinai Bendrijos kompetencijai priskirti Europos kovos su prekyba žmonėmis politiką bei susijusias imigracijos ir prieglobsčio sritis, įskaitant su išnaudojimu ir persekiojimu dėl lyties susijusias prieglobsčio teises;
5. siūlo įgyvendinti bendrą ES politiką, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas teisinei bazei kurti, teisinėms nuostatoms stiprinti bei sankcijoms, prevencijai, baudžiamajam persekiojimui ir kaltininkų nubaudimui, aukų apsaugai ir paramai jiems;
6. pabrėžia būtinybę plėtoti specialias kovos su nelegalia prekyba žmonėmis priemones atsižvelgiant į ES kaimynystės politiką; prašo nedelsiant suteikti finansinę paramą narystės siekiančioms šalims kandidatėms, būtent Bulgarijai ir Rumunijai, siekiant sudaryti joms galimybę plėtoti ilgalaikes nelegalios prekybos žmonėmis prevencijos strategijas;
7. mano, kad valstybių narių vykdomi veiksmai turėtų atitikti jų pačių politines deklaracijas, taip pat valstybės narės turėtų veiksmingiau perkelti atitinkamus Bendrijos teisės aktus į savo teisę, ypač pagerinti operatyvinį bendradarbiavimą ir atitinkamos informacijos tarpusavio mainus ir mainus su Europolu bei Eurojustu;
8. pabrėžia, kad siekiant pašalinti prekybos žmonėmis „skatinamuosius veiksnius“, t. y. skurdą, socialinę atskirtį, nedarbą, švietimo trūkumą, korupciją, diskriminaciją ir smurtą prieš moteris, labai svarbu lyčių lygybę skatinti visose ES politikos srityse ir įgyvendinti valstybių teisę, reglamentuojančią lyčių lygybę;
9. mano, kad užslėptų prekybos žmonėmis, ypač prekybos moterimis ir vaikais seksualiniais tikslais, priežasčių tyrimas turėtų būti atliekamas vienu metu tiek nacionaliniu, tiek ir Bendrijos lygmenimis; ragina valstybes nares ir Komisiją tęsti tyrimus šiuo klausimu bei pasitelkiant esamas programas, pavyzdžiui, Daphne, suteikti reikiamą paramą; mano, kad šių tyrimų rezultatai gali leisti įdiegti adekvačią seksualinio švietimo programą visose valstybėse narėse;
10. atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į Europos Parlamento pradėto tyrimo dėl įvairių nacionalinių teisės aktų prositucijos bei prekybos moterimis ir vaikais seksualiniais tikslais srityje rezultatus (TRANSCRIME, „Nacionalinių teisės aktų, susijusių su prostitucija ir prekyba moterimis ir vaikais, tyrimas“);
11. pabrėžia, kad pirmiausia mokymo, teisinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis priemonėmis būtina gerokai sumažinti šios prekybos paklausą;
12. ragina Tarybą ir Komisiją į savo politinį dialogą su trečiosiomis šalimis įtraukti prekybos moterimis ir vaikais klausimą ir, jeigu nebus akivaizdaus pagerėjimo arba trečiųjų valstybių politinės valios imtis veiksmų, priimti atitinkamas priemones, kurios išvardytos visų bendradarbiavimo ir asociacijos susitarimų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių ir demokratijos straipsniuose;
13. ragina valstybes nares bendradarbiaujant vystymosi ir ES skurdo mažinimo programose skirti didesnį dėmesį lyčių aspektui ir išskirtiniam požiūriui į vaikus ir prašo tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulinės prekybos organizacijos, pirmiausia kovoti su moterų ir vaikų skurdo problemomis;
14. pabrėžia, kad svarbu spręsti nelegalios prekybos ir nelegalios imigracijos ryšio klausimą ir teisėtos migracijos būdus laikyti nelegalios prekybos prevencijos priemone;
15. pabrėžia ryšį tarp seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo darbe, kai dirbama namie; kadangi vaikai ir paaugliai yra priklausomi, o prekeiviai tuo naudojasi, kadangi vaikų ir paauglių išnaudojimas nėra tik seksualinis, bet susijęs ir su vergove, nelegaliu įvaikinimu ir prievartiniu darbu; ragina imtis aktyvių priemonių, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams ir teisės pažeidimams ir kovojama su jais;
16. apgailestauja, kad trūksta prostitucijos paklausos valstybėse narėse analizės, nes prostitucija gali būti prekybos žmonėmis motyvas; mano, kad Komisija turi visapusiškai ištirti, kokią įtaką valstybių narių teisės aktai gali turėti prostitucijai ir prekybos žmonėmis aukų skaičiui;
17. ragina valstybes nares patikrinti ir (arba) persvarstyti savo vizų politiką siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti apsaugą nuo išnaudojimo; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kilmės valstybėse esančių jų konsulatų darbuotojai bendradarbiautų, keistųsi patirtimi ir būtų mokomi atpažinti prekybos žmonėmis atvejus išduodant vizas; mano, kad minėti darbuotojai taip pat turi būti mokomi bendradarbiauti su atitinkamomis NVO;
18. prašo valstybių narių sukurti nacionalines ir tarptautines prekybos moterimis pagalbos linijas (pagalbos telefonus) ir pasitelkiant informacijos kampanijas, ypač per šalies ir vietos televiziją, informuoti apie šias linijas gyventojus; palaiko reikalavimą sukurti pagalbos liniją vaikams ir nustatyti vienodą tarptautinį nemokamą numerį, skirtą vaikams;
19. norėtų, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos programas ši žeminanti moterų ir vaikų pirkimo ir išnaudojimo praktika būtų aktyvios ir efektyvios kampanijos dalis; mano, kad šią kampaniją turi paskelbti Komisija ir valstybės narės besąlygiškai padedant Europos Parlamento ir visoms kitoms Europos Sąjungos institucijoms jų kompetencijos klausimais;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai (įskaitant teisės aktų priėmimą) ir skubiai kovoti su tendencija naujas technologijas, ypač internetą, naudoti skleisti informacijai apie galimybes seksualiai išnaudoti vaikus ir moteris ir šio išnaudojimo poreikį, įskaitant pornografiją, kurios paklausai augant daugėja prekybos žmonėmis atvejų;
21. apgailestauja dėl besitęsiančių sunkumų tarp valstybių narių ir Europos institucijų palaikant santykius tarptautinių sutarčių ir konvencijų ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimais;
22. ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos ir bendrai interpretuojamos dabartinės kovos su prekyba žmonėmis priemonės, ir pradėti tirti esančias teisines kovos su prekyba vaikais ir moterimis priemones ir veiksmus ES ir tarptautiniu lygmeniu;
23. džiaugiasi dėl Europos Tarybos konvencijoje dėl kovos su prekyba žmonėmis pateikto pasiūlymo įdiegti kontrolės mechanizmą (GRETA) siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos būtų efektyviai įgyvendinamos, ir pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su Europos Taryba ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis įgyvendinant kovos su seksualiniu išnaudojimu strategiją; praneša, kad į tai įeina ir nuobaudos klientams;
24. ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos Taryba ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis (pvz., Tarptautine migracijos organizacija (angl. IOM)) kuriant bendras duomenų kaupimo gaires ir rekomenduoja kuo greičiu įkurti centrą, kuriame būtų įgyvendinamos bendros sąvokos (prekyba, auka ir kt.), renkami vienodi lyginamieji duomenys, vertinama padėtis ir raida, keičiamasi informacija ir vertinamas kovos su prekyba žmonėmis įstatymų, politikos, veiksmų tikslų ir tikrojo poveikio santykis;
25. prašo Komisijos pateikti nepriklausomą Daphne programą ir užtikrinti, kad ji skirtųsi nuo kovos su narkotikais programos;
26. apgailestauja dėl to, kad trūksta patikimų duomenų apie prekybos žmonėmis reiškinį Europoje ir kad nei Komisija, nei Europolas, nei kokia nors kita ES įstaiga nesugebėjo paskelbti tikslių duomenų apie prekybos žmonėmis mastą ES, ypač apgailestauja dėl duomenų apie labiau pažeidžiamas grupes, pvz., moteris ir vaikus, trūkumo ir dėl to, kad nepavyksta imtis efektyvių šios problemos sprendimo veiksmų,
27. ragina valstybes nares įkurti nacionalinius ryšių palaikymo centrus arba paskirti nacionalinius pranešėjus, už atsakingus informacijos, susijusios su nelegalia prekyba, rinkimą, keitimąsi ja, apdorojimą ir perdavimą, ir pabrėžia, kad svarbu surinkti specialius lyginamuosius duomenis pagal lytį turint omenyje, kad labai svarbu garantuoti informacijos konfidencialumą ir pateikti nevyriausybinėms organizacijoms informaciją ir statistikos duomenis;
28. ragina valstybes nares parengti ir (arba) sustiprinti informavimo kampanijas, skirtas informuoti apie pavojus, šviesti pažeidžiamą kilmės šalių visuomenės dalį, atkreipti visuomenės dėmesį į problemą ir mažinti paklausą paskirties šalyse; ragina valstybes nares, ypač Vokietiją, imtis reikiamų priemonių ir per 2006 m. futbolo pasaulio čempionatą užkirsti kelią prekybai moterimis ir priverstinei prostitucijai,
29. primygtinai ragina valstybes nares sukurti žiniasklaidos tinklą siekiant visuomenei pateikti naujausią ES ir išorės informaciją apie nelegalią prekybą;
30. ragina Komisiją numatyti ES kovos su nelegalia prekyba dieną ir tarptautinį kovos su nelegalia prekyba logotipą siekiant padėti suvokti prekybos moterimis ir vaikais reiškinį, gerinti visuomenės žinias šiuo klausimu, labiau iškelti šią problemą ir perduodant bendrą informaciją atkreipti visuomenės dėmesį į šį klausimą;
31. pabrėžia, kad būtina, jog atsakingos valdžios institucijos turėtų kvalifikuotų darbuotojų, kurie būtų baigę specialius nelegalios prekybos prevencijos mokymus pagal bendras mokymo programas, skirtas visoms suinteresuotoms šalims (policijai, teisėsaugos institucijoms, medikams, socialiniams darbuotojams, atstovaujamosioms asociacijoms, kurios specializuojasi kovos su prekyba moterimis ir vaikais bei jos prevencijos srityse ir kt.), ir kuriose naudojamos su lyčių aspektu susijusios priemonės ir kompetencija;
32. prašo valstybių narių policijoje suburti išorės ekspertų grupę siekiant dažniau atskleisti prekybos moterimis atvejus;
33. pabrėžia, kad svarbu stiprinti finansinių priemonių ir konsultavimo prekybos moterimis klausimais tarnybų personalą ir didinti aktyviai šioje srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą;
34. ragina valstybes nares taikyti įstatymus, pagal kuriuos būtų griežčiau persekiojami ir baudžiami prekeiviai žmonėmis, jų bendrininkai ir asmenys, kurie naudojasi nepilnamečių seksualinėmis paslaugomis, tirti iš nelegalios prekybos gautų pinigų plovimo atvejus;
35. ragina valstybes nares taikyti įstatymus, pagal kuriuos būtų griežčiau persekiojami ir baudžiami juridiniai ir fiziniai asmenys – prekeiviai žmonėmis (ypač reikia nustatyti proporcingas, veiksmingas ir atgrasančias bausmes), jų bendrininkai, interneto svetainių, kuriose reklamuojamos prekybos žmonėmis agentūros, autoriai ir asmenys, kurie skatina, organizuoja arba naudojasi nepilnamečių (nepilnamečių sąvokos apibrėžimas turi būti toks pat visose valstybėse narėse, t. y. jaunesni negu 18 metų asmenys) seksualinėmis paslaugomis ir tokią veiklą inicijuoti ketinantys asmenys, tirti iš nelegalios prekybos gautų pinigų plovimo atvejus;
36. prašo valstybių narių policijos mokyklose, socialinių mokslų akademijose ir mokyklose pradėti specialius mokymus siekiant kovoti su prekyba moterimis ir išmokti tai daryti;
37. ragina valstybes nares sustiprinti darbo jėgos panaudojimo kontrolę taip, kad būtų galima užkirsti kelią tarptautinės prekybos moterimis organizavimui;
38. ragina tęsti kovą su iš nelegalios prekybos gautų pinigų plovimu užtikrinant, kad valstybės narės taikytų Europos ir tarptautiniu lygmenimis priimtus teisės aktus, bei prireikus numatyti stiprinti esamą šios srities teisinę bazę;
39. ragina valstybes nares kuo greičiau į savo teisę perkelti 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos;
40. ragina valstybes nares skatinti kolektyvinės socialinės atsakomybės principą ir valstybės ir privačių struktūrų bendradarbiavimą pilietinės visuomenės organizacijas įtraukiant į prevencijos, pakartotinio integravimo į visuomenę ir koordinavimo strategijų įgyvendinimą; ragina visas Europos Sąjungos institucijas rodyti gerą pavyzdį kitoms nacionalinėms valdžios institucijoms ir privačiam sektoriui;
41. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti ryšius su viešbučių ir turizmo pramonės atstovais siekiant glaudžiau bendradarbiauti pramonės socialinės atsakomybės klausimais ir skatinti priimti prekybą žmonėmis ir prostituciją apimantį etikos kodeksą tose pramonės šakose, kur dar tokio kodekso nėra; mano, kad geriausi etikos kodekso pavyzdžiai turi būti pabrėžiami ir registruojami;
42. ragina valstybes nares siekti užkirsti kelią nelegalios prekybos augimui ir tam, kad asmenys pakartotinai netaptų minėtos prekybos objektu, ir kartu su įgaliotomis institucijomis ir asociacijomis rengti ir įgyvendinti moterų ir vaikų, kurie praeityje buvo nelegalios prekybos aukos, socialinės įtraukties ir reabilitacijos programas; ragina valstybes nares plėtoti mikrofinansavimo paslaugas siekiant sudaryti moterims galimybę lengviau gauti finansinę paramą;
43. pabrėžia, kad seksualinį išnaudojimą patyrę asmenys turi būti laikomi aukomis; atsižvelgdamos į didžiulius sunkumus, su kuriais jie susiduria bandydami gerinti susiklosčiusią padėtį, Europos Sąjunga ir valstybės narės turi imtis būtinų šių asmenų apsaugos ir rėmimo priemonių, pavyzdžiui:
- nebausti asmenų, tapusių nelegalios prekybos aukomis,
- teikti medicinos ir psichologinę pagalbą,
- teikti teisinę ir kompetentingo vertėjo pagalbą,
- kurti specialias moterų, buvusių prostitutėmis, reabilitacijos priemones ir pan.,
- prisiimti atsakomybę už moteris ir vaikus, kurie buvo prekybos žmonėmis aukos ES; šioms moterims ir vaikams turi būti siūloma parama, pvz., arba jiems pageidaujant leidžiama sugrįžti į kilmės valstybę, arba pasilikti ir pradėti naują gyvenimą;
44. ragina valstybes nares imtis privalomų ir įpareigojančių nelegalios prekybos aukų apsaugos priemonių, kadangi jos būtinos norint patraukti atsakomybėn prekeivius;
45. pabrėžia, kad pasibaigus procesui prieš prekeivius dar tik Belgija ir Italija prekybos moterimis aukoms suteikia leidimą gyventi šalyje, taip pat pabrėžia, kad siekiant paskatinti aukas kalbėti ir sudaryti galimybę nuteisti kaltininkus būtų naudinga suteikti tokį leidimą visose valstybėse narėse; ypač pabrėžia tai, kad norint atskleisti nelegalios prekybos atvejus ir siekiant patraukti atsakomybėn kuo daugiau nusikaltėlių turi būti numatyta anoniminių pareiškimų pateikimo galimybė;
46. mano, kad būtų svarbu nustatyti tokį nusikaltimo apibrėžimą: „tyčinis socialinės rizikos grupei priklausančių asmenų ir asmenų, prieš kuriuos panaudota prievarta, išnaudojimas“;
47. ragina valstybes nares esant šioms ypatingoms aplinkybėms įgyvendinti specialias leidimo gyventi šalyje priemones siekiant suteikti galimybę nelegaliai šalyje esančioms aukoms iš užsienio išvengti prievartos ir remia pagalbos aukoms ir jų integracijos programą, patikėtą socialinių paslaugų tarnyboms;
48. prašo visų valstybių narių suderinti savo baudžiamosios teisės nuostatas, nustatyti aiškų teisinį prekybos vaikais apibrėžimą, paremtą Palermo protokole[12] ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įrašytomis tarptautinėmis teisės normomis, ir taip užkirsti kelią tam, kad prekyba vaikais nebūtų traktuojama kaip viena iš prekybos žmonėmis rūšių;
49. pabrėžia, kad reikia skubiai kurti ir įgyvendinti specialią, vaiko teisių nuostatomis grindžiamą prevencijos programą, kurią įgyvendinant bendradarbiautų kilmės, tranzito ir paskirties šalys; ir atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nuoseklios ES išorės politikos trečiųjų šalių, iš kur yra kilusi didžioji dalis prekybos vaikais aukų, atžvilgiu;
50. prašo Komisiją pateikti atitinkamą teisėkūros pasiūlymą dėl Europos veiksmų kovojant su vaikų prostitucija ir prekyba žmonių organais ir audiniais; pažymi, kad nors į teisės aktus, priimtus siekiant kovoti su prekyba žmonėmis pirmojo ir trečiojo ES ramsčių srityse, jau įtrauktos konkrečios nuostatos dėl vaikų apsaugos, jie tebėra pažeidžiami, ypač kai išnaudojami seksualiniais tikslais,
51. prašo valstybes nares ir Bendriją ratifikuoti 2000 m. kovo 25 d. JT Vaiko teisių konvencijos neprivalomą protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, kuriuo siekiama daugiau negu Palermo protokolu, kadangi įtraukiami nusikaltimai, kurie nėra tarptautinio masto ir kuriuose nedalyvauja nusikalstamos organizacijos, ir reglamentuojami žmonių organų perdavimo ir nelegalaus įvaikinimo klausimai;
52. mano, kad vaikai turėtų būti įtraukti į tokią programą, ir ragina valstybes nares įgyvendinti mergaitėms ir berniukams skirtas švietimo programas siekiant kovoti su diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę;
53. primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių, kad strateginiuose valstybių ir regionų dokumentuose būtų pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad gimstamumas trečiosiose šalyse būtų registruojamas;
54. apgailestauja dėl to, kad Europos lygmens agentūros ir organizacijos nedavė apčiuopiamos naudos, ypač dėl ribotų informacijos mainų tarp valstybių narių ir Europolo, kuris yra pagrindinė Europos kovos su prekyba žmonėmis priemonė pagal Europolo konvencijos 2 straipsnio 2 dalį, ES sutartį, per Tamperėje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą priimtas pirmininkaujančios valstybės išvadas ir Hagos programą; taip pat apgailestauja dėl to, kad iš daugelio Europolo atliktų specifinių nusikaltimų tyrimų yra pateiktas tik vienas šiai sričiai skirtas analitinis dokumentas,
55. pabrėžia, kad Europolo finansiniai ištekliai ir personalas turi būti naudojamas siekiant stiprinti prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevenciją ir kovą su didžiulio masto tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu;
56. pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo tarp Europolo tarnybų ir jas atitinkančių, už kovą su nelegalia prekyba, nusikaltėlių informacijos keitimosi tinklus, prekybos kelius ir prekiautojų tapatybę atsakingų tarptautinių tarnybų svarbą siekiant pagerinti persekiojimo efektyvumą;
57. ragina Komisiją kiekvienais metais pateikti ataskaitą, kurioje būtų pateikta informacija apie kiekvienoje valstybėje narėje atliktus įvairius veiksmus, siūlomus 20 dalyje;
58. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti jų veiklos koordinavimą ir suderinamumą įvairiose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, ESBO, Pekino proceso, Pietryčių Europos stabilumo pakto ir G8;
59. ragina valstybes nares įgyvendinti vietos organizacijų ir už saugumą atsakingų tarnybų bendradarbiavimo programas pirmiausia su nedarbu susiduriančiuose regionuose siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis.
60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 364, 2000 2 18.
- [2] http://www.un.org/Overview/rigths.html
- [3] OL L 203, 2000 12 15, p. 1.
- [4] OL L 13, 2000 12 15, p. 44.
- [5] OL L 261, 2004 8 6, p. 19.
- [6] ES biuletenis, 2004 6.
- [7] OL L 34, 2000 12 15, p. 1.
- [8] Jungtinės Tautos, Pekino deklaracija ir veiksmų platforma http://www.un.org/womenwatch/daw/beijing/platform/declar.htm
- [9] 2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtinta Hagos programa.
- [10] OL C 59, 2001 2 23, p. 307.
- [11] OL C 19, 1999 1 23, p.1.
- [12] Pagal Palermo protokolą prekyba vaikais yra „vaiko samdymas, vežimas, perdavimas, apgyvendinimas ar priėmimas išnaudojimo tikslais“.
EXPLANATORY STATEMENT
As stated by the United Nations Secretary-General Kofi Annan the trafficking of persons, particularly women and children for sexual as well as other forms of exploitation is "one the most egregious violations of human rights"[1]. Internationally defined as the recruitment, transport, transfer, harbouring or receipt of a person by use of threat, force, coercion, abduction fraud or deception for the purpose of the exploitation[2] (sexual exploitation, forced labour or services, slavery or practices similar to slavery, servitude or the removal of organs) trafficking in human beings is growing globally led by the increase of organise crime and their profitability (broad pool of potential victims out of category of irregular migrants reveal profitability of the trafficking as according to International Organisation of Migration some 50 percent of the 175 million migrant worldwide are women).
According to the year 2005 Trafficking in Persons report released by USA Department of State Office to Monitor and Combat Trafficking in Persons, "of the estimated 600,000 to 800,000 men, women, and children trafficked across international borders each year, approximately 80 percent are women and girls and up to 50 percent are minors"[3]. The data also illustrate that the majority of transnational victims are trafficked into commercial sexual exploitation. Trafficking networks have recently become increasingly flexible, managing to adapt to various situations and changing faces to adjust to the different possible routes. Their decentralised nature allows them to rapidly respond to law enforcement measures and possible competitors[4].
Developing successful prevention strategies should go hand in hand with addressing main causes of trafficking just as the feminisation of poverty and unemployment rate, the attraction by difference in life quality between the country of origin and country of destination, violence against women and children, discrimination against women, strict migratory policies in the countries of destination, political instability in the countries of origin, etc. It is of ultimate importance to introduce and promote gender mainstreaming and child-sensitive approach in all the policies of the European Union including strategies to combat trafficking.
For development of efficient social and economic policies within the countries, it is important to identify main vulnerability factors of women and children to trafficking that might be country - specific and needs to be addressed with high priority. Study conducted by the International Migration Organisation in Romania reveals, that many factors such as early school leave, coming from an abusive family environment, single-parent families, living in medium-sized towns, belonging to minorities or poor knowledge of conditions living and working abroad, etc. can actually affect the increase in the women's vulnerability to trafficking. Special attention should be granted to women and children belonging to minorities, women and children living in rural areas. Their increased vulnerability to become the victims of trafficking should be therefore addressed with special measures. Understanding vulnerability factors can become an effective instrument to fight trafficking from the ground and to organise prevention efforts. Knowing who potential victims are shall assist the law enforcement with identifying the profiles of the traffickers[5].
Trafficking is a humanitarian problem requiring global, regional and local cooperation. Development of preventive strategies should be based on cooperation between civil society organisations and law enforcement agencies. As one of the first steps to develop cooperation on EU level is to use an integrated and harmonised approach to collecting data on trafficking. Obtaining reliable and comparable data is a prerequisite for developing the successful prevention strategies. The Report draws attention to the importance of establishing national and/or regional focal points or rapporteurs in every EU member and future member state in order to facilitate and synchronise the data collection process. It also emphasizes the importance of collecting data on child victims and argues that they should constitute a separate category.
Furthermore, to be efficient, prevention strategies must address triangle of the trafficking: supply and demand sides and the traffickers. When talking about the supply side or the potential victims of trafficking, preventive measures should firstly address the most vulnerable groups of this phenomenon by improving and expanding their opportunities for education and employment, fighting the problem of the feminisation of poverty, discrimination and inequality. On the level of practical actions, awareness raising campaigns including common logo on EU level to make the problem easily visible should be developed informing about the dangers of trafficking, ways of recruitment, help lines, etc. Trafficking phenomenon has harsh consequences of women's and children's health. The corresponding health consequences associated with trafficking include physical health, sexual and reproductive health, mental health, substance abuse and misuse, social well-being, etc. Strategies to prevent trafficking should include public health promotion strategies aimed at providing information on reproductive and sexual health, on infectious diseases, mental health, or health risks associated with migration including legal rights to health services in other countries.[6] As regards traffickers, law enforcement must prosecute and strictly punish traffickers, fight corruption, and put efforts to successfully identify changing trafficking routes, using the internationally established common definition of trafficking in human beings. Special training to better identify the trafficking victims should be provided to law enforcement personnel so the victims of trafficking would be encouraged to address the appropriate institutions. It also concerns the better understanding of trafficking flows and trends leading to better understanding of magnitude and nature of the problem so that effective policy responses could be developed. Addressing the demand side requires development of awareness raising campaigns in the destination countries in order to put the problem for public discussion. Furthermore, persons claiming sexual services with minors should be prosecuted as well as indirect accomplices (covered model agencies, massage agencies etc.) cooperating with traffickers. Diplomatic Immunity should be suspended in case of implication in human trafficking or abuse of authority. The Member States should also review their Visa policies in order to prevent and reduce abuse and provide protection against exploitation.
It is undeniable that trafficking for sexual exploitation is directly linked to the prostitution. From country to country the governmental policies on prostitution differ from abolitionism, new abolitionist to prohibitionism and regulationism; and although new study on National Legislation on Prostitution and the Trafficking in Women and Children[7] suggests that while the models of new abolitionism and regulationism seem to increase the number of trafficking victims as compared to the model of prohibitionism, the final evaluation of the legislative models on prostitution in the European Union in terms of their impact on the number of victims should be based on more reliable and comparable statistics as well as on the broader set of data referred to other factors.
Finally, there is no simple solution to human trafficking. It is a global problem and solving it requires global partnership. Taking the Millennium Development Goal as a road map, eliminating root causes of trafficking is not only about eradicating poverty, creating conditions for education and employment, solving health problems or ensuring environmental sustainability; these goals cannot be achieved unless gender equality and empowerment of women is worked on. It is essential to understand the importance of promoting gender equality in all the international, national and local policies designed to prevent and combat the phenomenon of trafficking.
- [1] From Statement released in December 12 2000, Palermo Italy.
- [2] Report of the Experts Group on Trafficking in Human Beings (European Commission, DG Justice, Freedom and Security, 2004)
- [3] Trafficking in Persons Report, (Department of State, United States of America, 2005)
- [4] Who is next victim? Vulnerability of young Romanian women to trafficking in human beings, (International Organization for Migration, 2003, p.61)
- [5] Who is next victim? Vulnerability of young Romanian women to trafficking in human beings, (International Organization for Migration, 2003)
- [6] The Health Risks and Consequences of Trafficking in Women and Adolescents: Findings from a European study, (London School of Hygiene and Tropical Medicine, 2003)
- [7] Study on National Legislation on Prostitution and Trafficking in Women and Children, (Transcrime, 2005)
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (16.11.2005)
teikiama Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui
dėl strategijų, kaip užkirsti kelią prekybai moterimis ir vaikais, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus
2004/2216(INI))
Nuomonės referentė: Inger Segelström
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. primindamas, kad, kaip Europos Parlamente 2005 m. birželio 23 d. pabrėžė tuometinis Tarybos Pirmininkas, kasmet pasaulyje apie 600 000–800 000 žmonių tampa prekybos aukomis; kadangi kasmet Europos Sąjungoje prekybos aukomis tampa daugiau kaip 100 000 moterų,
B. manydamas, kad Sąjunga, siekdama, jog prekyba žmonėmis būtų visiškai netoleruojama, turėtų nustatyti aiškius ir įvykdomus tikslus, pvz., per artimiausius 10 metų perpus sumažinti prekybos aukų skaičių; žinoma, vis dėlto svarbiausias tikslas yra kuo greičiau visiškai panaikinti šią labai rimto nusikaltimo formą ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus,
C. atsižvelgdamas į tai, kad nepaisant ES sutarčių, daugelio jau priimtų teisėkūros priemonių ir paskelbtų politinių deklaracijų, pvz., 2002 m. Briuselio deklaracijos, kuriose pabrėžiama, kad kova su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, yra politinis prioritetas, vis dar nepasiekta realaus, pastebimo pagerėjimo; kadangi, priešingai, prekyba žmonėmis yra sparčiausiai auganti nusikalstama veikla, palyginti su kitomis organizuoto nusikalstamumo formomis,
1. apgailestauja dėl:
a) patikimų duomenų apie prekybos žmonėmis reiškinį Europoje trūkumo ir dėl to, kad nei Komisija, nei Europolas, nei kokia nors kita ES įstaiga nesugebėjo paskelbti tikslių duomenų apie prekybos žmonėmis mastą ES[1], ypač apgailestauja dėl duomenų apie labiau pažeidžiamas grupes, pvz., moteris ir vaikus, trūkumo ir dėl to, kad nepavyksta imtis efektyvių šios problemos sprendimo veiksmų;
b) besitęsiančių sunkumų tarp valstybių narių ir Europos institucijų palaikant santykius tarptautinių sutarčių ir konvencijų ratifikavimo ir įgyvendinimo klausimais[2];
c) dėl to, kad Europos lygmens agentūros ir organizacijos nedavė apčiuopiamos naudos, ypač dėl ribotų informacijos mainų tarp valstybių narių ir Europolo, kuris yra pagrindinė Europos kovos su prekyba žmonėmis priemonė pagal Europolo konvencijos 2 straipsnio 2 dalį[3], ES sutartį, per Tamperėje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą priimtas pirmininkaujančios valstybės išvadas ir Hagos programą; taip pat apgailestauja dėl to, kad iš daugelio Europolo atliktų specifinių nusikaltimų tyrimų yra pateiktas tik vienas šiai sričiai skirtas analitinis dokumentas;
d) prostitucijos paklausos valstybėse narėse anaizės trūkumo, nes prostitucija gali būti prekybos žmonėmis motyvas;
2. mano, kad:
a) valstybių narių vykdomi veiksmai turėtų atitikti jų pačių politines deklaracijas, taip pat valstybės narės turėtų veiksmingiau perkelti atitinkamus Bendrijos teisės aktus į savo teisę, ypač pagerinti operatyvinį bendradarbiavimą ir atitinkamos informacijos tarpusavio mainus ir mainus su Europolu bei Eurojustu;
b) Komisija turėtų pateikti naują teisėkūros iniciatyvą, kad būtų suderintos skirtingos valstybių narių pozicijos seksualinių paslaugų bendrąja prasme pirkimui taikomų teisės aktų ar šios veikos kriminalizavimo klausimais arba prievarta dirbančių prostitučių seksualinių paslaugų pirkimo kriminalizavimo klausimu; mano, kad tokia iniciatyva galutinai papildytų galiojančias teisines Pamatinių sprendimų 2002/629/JHA ir 2004/68/JHA nuostatas;
c) Sąjunga turi glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba, kad būtų suderintos atitinkamos pastangos spręsti šią problemą;
d) Komisija turi visapusiškai ištirti valstybių narių teisės aktų poveikį prostitucijai ir prekybos žmonėmis aukų skaičiui;
e) Komisija ir valstybės narės turi imtis atitinkamų veiksmų siekdamos sustabdyti naujų technologijų, ypač interneto tinklaviečių ir mobiliųjų telefonų tekstinių žinučių, naudojimą nelegaliai informacijai apie galimybę naudotis moterų ir vaikų seksualinėmis paslaugomis bei apie tokių paslaugų poreikį platinti;
3. vaikų klausimu:
a) prašo Komisiją pateikti atitinkamą teisėkūros pasiūlymą dėl Europos veiksmų kovojant su vaikų prostitucija ir prekyba žmonių organais ir audiniais; pažymi, kad nors į teisės aktus, priimtus siekiant kovoti su prekyba žmonėmis pirmojo ir trečiojo ES ramsčių srityse, jau įtrauktos konkrečios nuostatos dėl vaikų apsaugos, jie tebėra pažeidžiami, ypač kai išnaudojami seksualiniais tikslais;
b) prašo valstybes nares ir Bendriją ratifikuoti 2000 m. kovo 25 d. JT Vaiko teisių konvencijos neprivalomą protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, kuriuo siekiama daugiau negu Palermo protokolu, kadangi įtraukiami nusikaltimai, kurie nėra tarptautinio masto ir kuriuose nedalyvauja nusikalstamos organizacijos, ir reglamentuojami žmonių organų perdavimo ir nelegalaus įvaikinimo klausimai;
4. Sąjungos finansinės paramos klausimu:
pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti Europos išteklius šioje srityje ir ypač siūlo Daphne II (2007–2013) programoje daugiau dėmesio skirti konkretiems nepaprastiesiems atvejams, kai jie iš tikrųjų randasi, ir padėčiai skirtingose valstybėse narėse;
ragina:
a) Tarybą ir Komisiją į savo politinį dialogą su trečiosiomis šalimis įtraukti prekybos moterimis ir vaikais klausimą ir, jeigu nebus akivaizdaus pagerėjimo arba trečiųjų valstybių politinės valios imtis veiksmų, priimti tokias atitinkamas priemones, kurios išvardytos visų bendradarbiavimo ir asociacijos susitarimų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių ir demokratijos straipsniuose;
b) Komisiją ir valstybes nares sustiprinti ryšius su viešbučių ir turizmo pramone siekiant glaudžiau bendradarbiauti pramonės socialinės atsakomybės klausimais ir skatinti priimti prekybą žmonėmis ir prostituciją apimantį etikos kodeksą tose pramonės šakose, kur dar tokio kodekso nėra; mano, kad geriausi etikos kodekso pavyzdžiai turi būti pabrėžiami ir registruojami;
c) Komisiją ir valstybes nares prisiimti atsakomybę už moteris ir vaikus, kurie buvo prekybos žmonėmis aukos ES; mano, kad šioms moterims ir vaikams turi būti siūloma parama, pvz., jiems pageidaujant laidžiama sugrįžti į kilmės valstybę arba pasilikti ir pradėti naują gyvenimą;
d) valstybes nares užtikrinti, kad kilmės valstybėse esančių jų konsulatų darbuotojai bendradarbiautų, keistųsi patirtimi ir būtų mokomi atpažinti prekybos žmonėmis atvejus išduodant vizas; mano, kad minėti darbuotojai taip pat turi būti mokomi bendradarbiauti su atitinkamomis NVO.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Strategijos, kaip užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
FEMM | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
LIBE | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo per plenarinį posėdį data |
| |||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Inger Segelström 21.2.2005 | |||||
|
Autorius (-ė): |
| |||||
|
Svarstymas komitete |
13.10.2005 |
14.11.2005 |
|
|
| |
|
Priėmimo data |
14.11.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: |
18 10 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alexander Nuno Alvaro, Edit Bauer, Johannes Blokland, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Jean-Marie Cavada, Charlotte Cederschiöld, Carlos Coelho, Fausto Correia, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Rosa Díez González, Antoine Duquesne, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Edith Mastenbroek, Hartmut Nassauer, Martine Roure, Inger Segelström, Ioannis Varvitsiotis, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Panayiotis Demetriou, Maria da Assunção Esteves, Ignasi Guardans Cambó, Sophia in 't Veld, Jean Lambert, Siiri Oviir, Marie-Line Reynaud | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
|
Pastabos (pateikiamos vienintele kalba) |
| |||||
- [1] Pvz., tarp Diskusijų ir nuomonių keitimosi apie sienų kirtimą ir imigraciją centro (angl. CIREFI) surinktų duomenų yra ir užsienio šalių piliečių, kurie nelegaliai pateko į šalį pasinaudodami kokia nors pagalba, kategorija. Tačiau dabar asmenų, kuriais buvo prekiaujama, neįmanoma atskirti nuo asmenų, kuriais nebuvo prekiaujama, todėl surinkti duomenys nėra labai naudingi.
- [2] Žr. kokio nepriimtino delsimo esama Bendrijai ratifikuojant Parlermo protokolus, taip pat žr. neseniai vykusias diskusijas dėl Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis įtraukimo/atsiejimo išlygų.
- [3] OL C 316, 1995 11 27.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Strategijos, kaip užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus | |||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
|
| |||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
45 straipsnis | |||||||||||
|
|
| |||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
FEMM | |||||||||||
|
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės |
LIBE 18.11.2004 |
|
|
|
| |||||||
|
Nuomonė nepateikta |
|
|
|
|
| |||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra |
|
|
|
| |||||||
|
Pranešėjas (-ai) |
Christa Prets 16.12.2004 |
| ||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
| ||||||||||
|
|
| |||||||||||
|
|
|
|
| |||||||||
|
|
|
|
| |||||||||
|
|
| |||||||||||
|
|
| |||||||||||
|
Svarstymas komitete |
20.6.2005 |
4.10.2005 |
24.11.2005 |
|
| |||||||
|
Priėmimo data |
24.11.2005 | |||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
27 0 0 | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Emine Bozkurt, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Nicole Fontaine, Claire Gibault, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Christa Prets, Marie-Line Reynaud, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Anna Záborská | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Katerina Batzeli, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Jeggle, Christa Klaß, Zita Pleštinská | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Mieczysław Edmund Janowski, Miroslav Mikolášik, Kathy Sinnott | |||||||||||
|
Pateikimo data – A6 |
14.12.2005 |
A6-0400/2005 | ||||||||||