PRANEŠIMAS dėl Ketvirtojo pranešimo dėl Europos Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.)
15.12.2005 - (2005/2060(INI))
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Giusto Catania
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Ketvirtojo pranešimo dėl Europos Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos V skyrių „Pilietybė“,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo Tamperėje 1999 m. spalio 15–16 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į Ketvirtąjį Komisijos pranešimą dėl Europos Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.) (KOM(2004)0695),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl imigracijos, integracijos ir užimtumo (KOM(2003)0336), kuriame ji pateikia savo poziciją dėl nelegalių imigrantų natūralizacijos,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[1],
– atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią Europos Tarybos Konvenciją dėl užsieniečių dalyvavimo vietos viešajame gyvenime,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A6‑0411/2005),
A. kadangi Sąjungos pilietybė yra asmens teisinis statusas, atsirandantis iš asmens priklausomybės tam tikram politiniam ir teritoriniam vienetui, ir jos koncepcija yra plėtojama, ir kadangi ji turės būti pritaikyta atsižvelgiant į Europos Sąjungos politinę raidą,
B. kadangi Europos Sąjungos pilietybę reglamentuojantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 17 straipsnis buvo įvestas 1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartimi ir jame numatyta, kad „Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis“;
C. kadangi Sąjungos pilietybė priklauso nuo vienos iš Europos Sąjungos valstybės pilietybės turėjimo, todėl Sąjungos pilietybė nėra nepriklausoma sąvoka: ją reglamentuoja kiekviena valstybė narė, remdamasi savo teisės aktais,
D. kadangi dėl tos pačios priežasties Europos Sąjunga ir jos institucijos turi teisėtą interesą teikti pasiūlymus dėl valstybių narių pilietybės įgijimo nepažeisdamos tų valstybių suverenumo šiuo klausimu, kadangi valstybė narė, suteikdama pilietybę ar atsisakydama ją suteikti, kartu suteikia Sąjungos pilietybę ar atsisako ją suteikti,
E. kadangi kiekvienas ES pilietis, gyvenantis ne toje valstybėje narėje, kurios pilietybę jis turi, turi teisę balsuoti ir būti renkamas per savivaldybių rinkimus valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos ir tos valstybės piliečiams;
F. kadangi kiekvienas ES pilietis turi teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui pagal EB steigimo sutarties 194 straipsnį ir gali kreiptis į ombudsmeną, paskirtą pagal EB steigimo sutarties 195 straipsnį;
G. kadangi vėliau Amsterdamo sutartimi buvo pabrėžtas Sąjungos pilietybės papildomasis pobūdis, EB sutarties 17 straipsnyje numatant, kad „Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo“,
H. kadangi Europos Sąjungos valstybės narės turi skirtingą pilietybės pripažinimo tvarką,
I. kadangi teisiniu požiūriu pilietybė gali būti įgyjama gimus arba išvestiniu būdu,
J. kadangi pilietybės suteikimas gimus pagal kraujo teisę (jus sanguinis) arba pagal žemės teisę (jus soli) yra dažniausiai valstybių narių naudojamas būdas ir kadangi daugelyje pasaulio valstybių pilietybės įgijimas gimus (pagal žemės teisę) siejamas su jos įgijimu išvestiniu būdu (natūralizacija);
K. kadangi pagal galiojančias sutartis kai kurios su Sąjungos pilietybe susijusios teisės jau yra suteikiamos pagal gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, teisė teikti peticijas Europos Parlamentui arba teisė kreiptis į ombudsmeną, ir todėl galima suteikti visiems gyventojams teisę laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungos teritorijoje ir teisę balsuoti per Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus;
L. kadangi 1999 metais Europos Vadovų Taryba Tamperėje priimtose išvadose kaip ilgalaikį tikslą numatė galimybę teisėtai ir nuolat Europos Sąjungoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams suteikti nuolatinį leidimą joje gyventi,
M. kadangi Prancūzijos ir Nyderlandų piliečių ištartas „ne“ per referendumus dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir šios sutarties ratifikavimo procedūrų sustabdymas įvairiose šalyse yra aiškus signalas vėl pradėti diskusijas apie Sąjungos ateitį panaudojant konkrečią ir svarbią priemonę, t. y. pilietybės, simbolizuojančios norą suteikti didesnės reikšmės politinės ir teritorinės bendrijos buvimui ir stiprinti ES ir jos gyventojų tarpusavio pasitikėjimą;
N. kadangi sunkumai, kilę ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, aiškiai parodė, kad Europos Sąjunga turi tapti artimesnė piliečiams ir tai, kad būtina nuodugniau ištirti piliečių reikmes ir rūpesčius, kadangi Europos Sąjungos teisė tiesiogiai veikia jų kasdienį gyvenimą
O. kadangi pagal įvairius požymius pastebima, kad Europos Sąjunga išgyvena atstovavimo ir demokratinio dalyvavimo krizę ir kad tai ypač pasireiškia didėjančia bendra tendencija nedalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, kuri yra susirūpinimą dėl pačios „Europos projekto“ ateities keliantis ženklas,
P. kadangi išsiplėtus Europos Sąjungai gerokai padidėjo Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje, skaičius, o tai skatina Europą susilieti ir ugdo priklausomybės bendram pasauliui jausmą, bet kartu ir didina trečiųjų šalių piliečių skaičių,
Q. kadangi daug asmenų (Sąjungos ir ne Sąjungos piliečių), gyvenančių Sąjungos teritorijoje ir net teisėtai ten dirbančių ar studijuojančių, yra, priešingai nei numatyta EB sutarties 190 straipsnio nuostatose, atskirti nuo politinių sprendimų priėmimo procesų valstybėje narėje, kurioje jie gyvena ir kurioje moka visus mokesčius ar jų dalį, o tai prieštarauja vienam iš pagrindinių šiuolaikinės demokratijos principų, pagal kurį neturėtų būti apmokestinimo be atstovavimo,
R. kadangi trečiųjų šalių piliečių gyvenimas kurios nors valstybės narės teritorijoje nuo šiol yra Europos visuomenių bruožas, kadangi šie piliečiai naudojasi Direktyvoje 2004/38/EB ir 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso[2] įtvirtintomis teisėmis, kadangi dvylikoje valstybių narių ne Bendrijos piliečiai (pagal kiekvienos valstybės narės nuostatas) turi balsavimo teisę savivaldybių lygmeniu ir kadangi kitose trijose valstybėse narėse kai kurių trečiųjų šalių piliečiai turi balsavimo teisę per savivaldybių rinkimus,
S. kadangi tai, kad peticijos teikimas Europos Parlamento Peticijų komitetui yra svarbi neteisminė priemonė, kuria Bendrijos teisės pažeidimų atvejais gali pasinaudoti Europos piliečiai ir nuolatiniai Sąjungos gyventojai, įpareigoja Peticijų komitetą atsižvelgti į piliečių susirūpinimą ir kritiką, prireikus bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad būtų išspręstos netinkamo Bendrijos teisės aktų taikymo problemos,
1. ragina valstybes nares prireikus apsvarstyti galimybę sustiprinti ryšį tarp teisėto nuolatinio gyvenimo atitinkamą laikotarpį ir valstybės narės (ir kartu Europos) pilietybės įgijimo;
2. pabrėžia, kad būtina ir svarbu įtvirtinti Sąjungos piliečių teises nustatant Pagrindinių teisių chartijos privalomumą;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos pilietybės ir su ja susijusių teisių įgijimas priklauso nuo vienos iš valstybių narių pilietybės įgijimo; pabrėžia, kad dėl labai skirtingų pilietybės įgijimą reglamentuojančių valstybių narių teisės normų gali būti diskriminuojami trečiųjų šalių piliečiai arba pilietybės neturintys asmenys atsižvelgiant į valstybę narę, kurioje jie gyvena; todėl gerbdamas valstybių narių kompetenciją šioje srityje mano, kad suteikiant pilietybę reikėtų labiau derinti taikomus bendruosius pilietybės įgijimo kriterijus ir procedūras, kad Sąjungos pilietybė būtų suteikiama kuo teisingesnėmis sąlygomis; be to, mano, kad reikėtų imtis priemonių informacijos apie įvairių valstybių taikomas teisės normas sklaidai gerinti;
4. prašo valstybių narių apsvarstyti galimybę parengti bendrą visoms ES šalims Europos rinkėjų žemėlapį, kuriame pagal kiekvieno rinkėjo pilietybę ir pagrindinę gyvenamąją vietą būtų išsamiai nurodyti visi rinkimai, kuriuose jis turi teisę ir pareigą balsuoti; tokia iniciatyva leistų lengviau suprasti Europos pilietybės esmę;
5. pabrėžia, kad siekiant sukurti politinę erdvę ir pilietybę, kuri atspindėtų dabartines Europos demokratijų tendencijas, reikia suteikti politines teises bet kuriam asmeniui, teisėtai ir nuolat gyvenančiam Europos Sąjungos teritorijoje, nesvarbu, kokia yra pilietybė, kurią jis įgijo gimęs;
6. mano, kad kai kurių su Europos pilietybe susijusių teisių suteikimas gyventojams skatintų ne Bendrijos gyventojų integraciją į Europos Sąjungą ir sukurtų priklausymo tikrai politinei ir teritorinei bendruomenei statusą;
7. mano, kad vienas pagrindinių Europos pilietybės tikslų turėtų būti ne sukurti valstybės narės pilietybę papildantį teisinį statusą, o skatinti piliečių integraciją toje valstybėje, kurioje jie gyvena, jiems užtikrinant visas teises, net jei jie gyvena ne Europos Sąjungoje;
8. mano, kad Europos pilietybės suteikimas pagal gyvenamąją vietą turėtų būti galutinis dinamiško proceso, kuris pavers Europos Sąjungą tikra politine bendruomene, tikslas;
9. todėl ragina Komisiją parengti Baltąją knygą dėl galimos Sąjungos pilietybės raidos ir įvairių valstybėse narėse galiojančių teisės normų derinimo;
10. ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Europos Tarybos Konvencijos dėl užsieniečių dalyvavimo vietos viešajame gyvenime, ir ją ratifikavusias valstybes nares taikyti šios Konvencijos 6 straipsnį, numatantį teisę rinkti ir teisę būti renkamam vietos rinkimuose visiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai ir nuolat gyveno priimančiojoje valstybėje penkerius metus iki rinkimų;
11. ragina valstybes nares trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems Europos Sąjungoje daugiau kaip penkerius metus, suteikti teisę balsuoti per savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus, teisę laisvai judėti ir teisę gauti leidimą gyventi bet kurioje ES valstybėje narėje;
12. mano, kad Europos pilietybė turėtų būti vis labiau įgyvendinama vietos lygmeniu, apie ją turėtų būti teikiama daugiau informacijos ir ji turėtų apimti teises, įskaitant ir socialines, ir prievoles, pavyzdžiui, tiesioginį ryšį tarp kai kurių mokesčių sistemos aspektų ir Europos Sąjungos finansavimo nedidinant bendros mokesčių naštos; pastaroji naujovė ne tik leistų užbaigti diskusijas apie Bendrijos finansavimą valstybių narių įnašais ir apie teisingą grįžtamąjį finansavimą, bet ir padėtų sukurti nuoseklesnę Europos Sąjungos pilietybės koncepciją;
13. primena savo prašymą Bendrijos biudžetą iš dalies finansuoti tikrųjų nuosavų išteklių mechanizmo pagrindu pagal skaidrią, teisingą ir demokratinę sistemą, nedidinant bendros mokesčių naštos; tai padėtų išsikapstyti iš dabartinės aklavietės, kurioje atsidurta Bendrijos biudžetą finansuojant valstybių narių įnašų lėšomis ir laikantis „teisingo atlygio“ principo; be to, mano, kad šis pasiūlymas padėtų Sąjungos piliečiams geriau suvokti Europos Sąjungos biudžeto realijas ir tvirtintų tiek teisėmis, tiek pareigomis grindžiamą darnią Sąjungos pilietybę;
14. mano, kad nepažeisdamos tokios Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos valstybės narės turi užtikrinti, kad Europos piliečiai kuo geriau žinotų, kokia jų mokesčių dalis skiriama Bendrijos biudžetui, pavyzdžiui, kai įmanoma, tai nurodant pažymoje apie sumokėtus mokesčius;
15. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl „nuolatinių Europos gyventojų statuto“, pagal kurį (tiksliai laikantis Sutarčių ir pripažįstant valstybių narių galias ir pareigas) visos teisės, suteikiamos pagal Bendrijos teisę teisėtai gyvenantiems Europos Sąjungoje, būtų susistemintos ir bendrai pripažįstamos;
16. prašo valstybių narių kuo greičiau apsvarstyti galimybę Europos piliečiams pripažinti teisę balsuoti ir būti renkamiems per valstybės narės, kurioje jie gyvena, savivaldybių, kantonų, ir regionų rinkimus, nesvarbu, kokia jų pilietybė;
17. prašo valstybių narių nedelsiant aptarti galimybę suteikti Europos piliečiams teisę pasirinkti, ar balsuoti ir būti renkamiems per nacionalinius rinkimus toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, ar jų kilmės šalyje (bet ne abiejose šalyse), nesvarbu, kokia yra jų pilietybė;
18. mano, kad pageidautina suteikti trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems Europos Sąjungoje bent penkerius metus, Europos piliečių ir jų šeimos narių teises, numatytas Direktyva 2004/38/EB, kuri įsigalios 2006 m. balandžio 30 d., t. y. teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ir įgyti teisę nuolat gyventi po penkerių metų, pragyventų priimančiojoje šalyje;
19. mano, kad trečiųjų šalių piliečiai ir daugiau kaip penkerius metus nuolat Europos Sąjungos gyvenantys asmenys be pilietybės privalo turėti tas pačias teises, kaip ir Europos piliečiai, gyvenantys kitoje valstybėje, negu jų kilmės šalis, t. y. teisę balsuoti arba būti renkamiems per Europos Parlamento rinkimus ir dalyvauti savivaldybių rinkimuose;
20. pabrėžia, kad rinkimai į Europos Parlamentą aiškiausiai atspindi demokratinę Sąjungos pilietybę; todėl nuoširdžiai tikisi, kad iki 2009 m. bus apsvarstyta rinkimų į Europos Parlamentą sistemos reforma, kad rinkimai įgautų tikrą europinį aspektą suvienodinant rinkimų tvarką; primena, kad būtina stiprinti Europos mastu veikiančias politines partijas
21. mano, kad Bendrijos piliečių rinkimų teisės ir valstybių narių kompetencijos šiose srityje klausimais valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę visiems gyventojams suteikti teisę balsuoti per regioninius ir nacionalinius rinkimus, nesvarbu, kokia jų pilietybė; be to, mano, kad valstybės narės, kurios nesuteikia pilietybės jų teritorijoje atitinkamą laikotarpį teisėtai gyvenantiems asmenims, privalo bent apsvarstyti galimybę suteikti teisę balsuoti per visus rinkimus tiems asmenims, kurie ilgai gyvena jų teritorijoje;
22. mano, kad Europos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje, kurios pilietybės jie neturi, suteikus teisę būti renkamiems ir balsuoti per nacionalinius bei regioninius tos valstybės rinkimus, sustiprėtų jų priklausomybės Europos Sąjungai jausmas, kuris yra būtinas siekiant sukurti tikrą Europos pilietybę;
23. pabrėžia, kad nesvarbu, kokia yra kilmės ar atvykimo šalis, Sąjungos pilietybė yra stipriai susijusi su socialinių teisių, t. y. teisės į darbą, mokslą ir socialinę apsaugą (sveikatos, pensijos ir kitos išmokos), pripažinimu;
24. mano, kad Sąjungos pilietybė visiems Europos Sąjungos piliečiams užtikrina tas pačias teises, nesvarbu, ar jų gyvenamoji vieta yra Sąjungoje ar trečiojoje valstybėje; ragina Komisiją apsvarstyti Europos imigrantų padėtį ir priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad jie realiai naudotųsi savo, kaip piliečių, teisėmis;
25. mano, kad ta proga būtų naudinga pradėti diskusijas, kurios leistų apibrėžti ir patikslinti Europos pilietybės projektą atsižvelgiant į didelę pažangą, kurią Sąjunga pasiekė nuo Mastrichto sutarties priėmimo;
26. nuoširdžiai tikisi, kad iki 2009 m. bus įgyvendinta rinkimų į Europos Parlamentą sistemos reforma, kad rinkimai įgautų tikrą europinį aspektą suvienodinant rinkimų tvarką, ypač numatant kai kurių Parlamento narių rinkimus pagal Europos politinių partijų pateiktus tarpvalstybinius europinius sąrašus;
27. pabrėžia, kad Europos Konstitucija, aiškiai apibrėžianti esmines Europos Sąjungos vertybes ir pagrindines jos piliečių teises, nurodanti Sąjungos kompetenciją bei įteisinanti savo institucijas ir sprendimų priėmimo procedūras, padės ugdyti priklausomybės Europos Sąjungai jausmą, o drauge ir stiprinti Europos pilietybę bei europinę tapatybę;
28. mano, kad Europos pilietybės suteikimas pagal gyvenamąją vietą turėtų būti galutinis dinamiško proceso, kuris pavers Europos Sąjungą tikra politine bendruomene, tikslas;
29. ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti Europos piliečius apie jų teises ir pareigas, ypač aktyviai skatinti Europos piliečius balotiruotis ir balsuoti per savivaldybių bei Europos Parlamento rinkimus; to siekdamos valstybės narės turėtų bendrai pradinio ir vidurinio mokymo programoms suteikti europinį aspektą, į jas įtraukdamos pagrindines Europos kultūros, politikos ir institucijų sąvokas;
30. džiaugiasi Europos Komisijos naujuoju požiūriu informacijos ir komunikacijos klausimais, kuriuo siekiama geriau patenkinti konkrečius Europos piliečių pageidavimus, pateisinti lūkesčius bei spręsti problemas ir užmegzti dialogą su jais, kad dalyvaudami demokratijos procese jie galėtų padėti formuoti Europos Sąjungos politiką; nuoširdžiai tikisi, kad greitai bus galima pajusti šios naujos strategijos taikymo rezultatus;
31. be to, pageidauja, kad Komisijos ir valstybių narių veikla informacijos ir komunikacijos srityje skatintų žiniasklaidos vaidmenį ir bendradarbiavimą; ypač pabrėžia, kad svarbus vietos mastu atliekamas žiniasklaidos ir viešųjų įstaigų darbas;
32. pabrėžia Pagrindinių teisių chartijos V antraštinėje dalyje (Pilietinės teisės) įtvirtintų teisės į gerą administravimą ir teisės susipažinti su dokumentais svarbą Europos pilietybės vystymuisi; pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę susipažinti su kokybiška teisine informacija, kuri padėtų piliečiams suvokti savo teises;
33. skatina Komisiją ir valstybes nares išsamiau informuoti Europos piliečius apie jų teises pasinaudoti kitos valstybės narės diplomatinės ir konsulinės tarnybos teikiama konsuline apsauga šalyse, kuriose valstybė, kurios pilietis asmuo yra, neturi atstovybės;
34. pabrėžia, kad Europos pilietybė apima teisę teikti peticijas, suteikiančią Europos Parlamentui galimybę veiksmingai stebėti, kaip taikomi teisės aktai, ir Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos paskatintam prisidėti prie harmoningos Sąjungos veiklos;
35. pažymi, kad teikiant peticijas Europos Parlamentui gali būti siekiama pataisyti arba taikyti Europos Sąjungos teisės aktą;
36. apgailestauja, kad dėl didelio gautų peticijų skaičiaus peticijų teikimo tvarka buvo kartais taikoma lėtai; mano, kad įvedus naują peticijų tvarkymo kompiuterinę sistemą ir pasitelkus pakankamai darbuotojų ši tvarka galėtų tapti veiksmingesnė;
37. mano, kad, atsižvelgdama į tai, jog teisė teikti peticijas yra viena pagrindinių Europos piliečių teisių, Komisija turėtų bent jau tinkamai pagrįsti savo sprendimą nesilaikyti Europos Parlamento rekomendacijos; džiaugiasi ligšioliniu bendradarbiavimu su Komisija nagrinėjant peticijas, tačiau pažymi, kad pažeidimų procedūros dažniausiai pradedamos remiantis Komisijai pateiktais skundais, o ne Peticijų komitetui pateiktomis peticijomis;
38. ragina Tarybą ir Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamento Peticijų komitetu ir Europos Ombudsmenu, kad visi Europos piliečiai bei visi ES valstybių narių gyventojai galėtų veiksmingiau įgyvendinti savo teises;
39. ragina kompetentingas Europos Sąjungos ir valstybių narių, ypač naujųjų valstybių narių, tarnybas ir toliau sistemingai pranešti piliečiams apie jų – Sąjungos piliečių – teises, suteikiant kokybišką informaciją ir paaiškinant apie Peticijų komiteto ir Europos Ombudsmeno įgaliojimus ir peticijų ar skundų teikimo piliečių gimtąja kalba tvarką ir peticijų ar skundų priimtinumo sąlygas;
40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (30.11.2005)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl Ketvirtojo Komisijos pranešimo dėl Europos Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.)
(2005/2060(INI))
Nuomonės referentė: Pervenche Berès
PASIŪLYMAI
Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti Europos piliečius apie jų teises ir pareigas, ypač aktyviai skatinti Europos piliečius balotiruotis ir balsuoti per savivaldybių bei Europos Parlamento rinkimus; to siekdamos valstybės narės turėtų bendrai pradinio ir vidurinio mokymo programoms suteikti europinį aspektą, į jas įtraukdamos pagrindines Europos kultūros, politikos ir institucijų sąvokas;
2. pabrėžia, kad rinkimai į Europos Parlamentą aiškiausiai atspindi demokratinę Sąjungos pilietybę; todėl nuoširdžiai tikisi, kad iki 2009 m. bus apsvarstyta rinkimų į Europos Parlamentą sistemos reforma, kad rinkimai įgautų tikrą europinį aspektą suvienodinant rinkimų tvarką; primena, kad būtina stiprinti Europos mastu veikiančias politines partijas;
3. džiaugiasi Europos Komisijos naujuoju požiūriu informacijos ir komunikacijos klausimais, kuriuo siekiama geriau patenkinti konkrečius Europos piliečių pageidavimus, pateisinti lūkesčius bei spręsti problemas ir užmegzti dialogą su jais, kad dalyvaudami demokratijos procese jie galėtų padėti formuoti Europos Sąjungos politiką; nuoširdžiai tikisi, kad greitai bus galima pajusti šios naujos strategijos taikymo rezultatus;
4. be to, pageidauja, kad Komisijos ir valstybių narių veikla informacijos ir komunikacijos srityje skatintų žiniasklaidos vaidmenį ir bendradarbiavimą; ypač pabrėžia, kad svarbus vietos mastu atliekamas žiniasklaidos ir viešųjų įstaigų darbas;
5. pabrėžia Pagrindinių teisių chartijos V antraštinėje dalyje (Pilietinės teisės) įtvirtintų teisės į gerą administravimą ir teisės susipažinti su dokumentais svarbą Europos pilietybės vystymuisi; pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę susipažinti su kokybiška teisine informacija, kuri padėtų piliečiams suvokti savo teises;
6. mano, kad Europos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje, kurios pilietybės jie neturi, suteikus teisę būti renkamiems ir balsuoti per nacionalinius bei regioninius tos valstybės rinkimus, sustiprėtų jų priklausomybės Europos Sąjungai jausmas, kuris yra būtinas siekiant sukurti tikrą Europos pilietybę;
7. dar kartą ragina valstybes nares ilgą laiką Europos Sąjungos teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams suteikti kuo panašesnes į Europos Sąjungos piliečių teises, ypač dalyvauti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose; mano, kad išskirtinį dėmesį būtina skirti Europos Sąjungos teritorijoje gyvenančių pilietybės neturinčių asmenų padėčiai;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos pilietybės ir su ja susijusių teisių įgijimas priklauso nuo vienos iš valstybių narių pilietybės įgijimo; pabrėžia, kad dėl labai skirtingų pilietybės įgijimą reglamentuojančių valstybių narių teisės normų gali būti diskriminuojami trečiųjų šalių piliečiai arba pilietybės neturintys asmenys atsižvelgiant į valstybę narę, kurioje jie gyvena; todėl gerbdamas valstybių narių kompetenciją šioje srityje mano, kad suteikiant pilietybę reikėtų labiau derinti taikomus bendruosius pilietybės įgijimo kriterijus ir procedūras, kad Sąjungos pilietybė būtų suteikiama kuo teisingesnėmis sąlygomis; be to, mano, kad reikėtų imtis priemonių informacijos apie įvairių valstybių taikomas teisės normas sklaidai gerinti;
9. skatina Komisiją ir valstybes nares išsamiau informuoti Europos piliečius apie jų teises pasinaudoti kitos valstybės narės diplomatinės ir konsulinės tarnybos teikiama konsuline apsauga šalyse, kuriose valstybė, kurios pilietis asmuo yra, neturi atstovybės;
10. pabrėžia, kad Europos Konstitucija, aiškiai apibrėžianti esmines Europos Sąjungos vertybes ir pagrindines jos piliečių teises, nurodanti Sąjungos kompetenciją bei įteisinanti savo institucijas ir sprendimų priėmimo procedūras, padės ugdyti priklausomybės Europos Sąjungai jausmą, o drauge ir stiprinti Europos pilietybę bei europinę tapatybę;
11. primena savo prašymą Bendrijos biudžetą iš dalies finansuoti tikrųjų nuosavų išteklių mechanizmo pagrindu pagal skaidrią, teisingą ir demokratinę sistemą, nedidinant bendros mokesčių naštos; tai padėtų išsikapstyti iš dabartinės aklavietės, kurioje atsidurta Bendrijos biudžetą finansuojant valstybių narių įnašų lėšomis ir laikantis „teisingo atlygio“ principo; be to, mano, kad šis pasiūlymas padėtų Sąjungos piliečiams geriau suvokti Europos Sąjungos biudžeto realijas ir tvirtintų tiek teisėmis, tiek pareigomis grindžiamą darnią Sąjungos pilietybę;
12. mano, kad nepažeisdamos tokios Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos valstybės narės turi užtikrinti, kad Europos piliečiai kuo geriau žinotų, kokia jų mokesčių dalis skiriama Bendrijos biudžetui, pavyzdžiui, kai įmanoma, tai nurodant pažymoje apie sumokėtus mokesčius.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Ketvirtasis Komisijos pranešimas dėl Europos Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.) | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
LIBE | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
AFCO | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
| |||||
|
Nuomonės referentas |
Pervenche Berès | |||||
|
Svarstymas komitete |
4.10.2005 |
24.10.2005 |
29.11.2005 |
|
| |
|
Pasiūlymų priėmimo data |
29.11.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
19 2 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
James Hugh Allister, Jens-Peter Bonde, Carlos Carnero González, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Panayiotis Demetriou, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Genowefa Grabowska, Ignasi Guardans Cambó, Daniel Hannan, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Riccardo Ventre | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Pervenche Berès, Elmar Brok, Klaus Hänsch, Pasqualina Napoletano, Raimon Obiols i Germà, Gérard Onesta, Georgios Papastamkos | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Hans-Peter Martin | |||||
Peticijų komiteto NUOMONĖ (20.9.2005)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl Ketvirtojo pranešimo dėl Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.)
(KOM(2004)0695 – 2005/2060(INI))
Pranešėja: Marie Panayotopoulos-Cassiotou
PASIŪLYMAI
Peticijų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi sunkumai, kilę ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, aiškiai parodė, kad Europos Sąjunga turi tapti artimesnė piliečiams ir tai, kad būtina nuodugniau ištirti piliečių reikmes ir rūpesčius, kadangi Europos Sąjungos teisė tiesiogiai veikia jų kasdienį gyvenimą,
B. kadangi tai, kad peticijos teikimas Europos Parlamento Peticijų komitetui yra svarbi neteisminė priemonė, kuria Bendrijos teisės pažeidimų atvejais gali pasinaudoti Europos piliečiai ir nuolatiniai Sąjungos gyventojai, įpareigoja Peticijų komitetą atsižvelgti į piliečių susirūpinimą ir kritiką, prireikus bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad būtų išspręstos netinkamo Bendrijos teisės aktų taikymo problemos;
1. pabrėžia, kad būtina ir svarbu įtvirtinti Sąjungos piliečių teises nustatant Pagrindinių teisių chartijos privalomumą;
2. pažymi, kad ES piliečių pasitikėjimas visomis Sąjungos institucijomis dar labiau sustiprės priėmus ES Tinkamo administravimo elgesio kodeksą, kuriame inter alia numatomos naudojimosi Bendrijos dokumentais taisyklės, ir todėl Sąjungos bei jos institucijų veikla taps dar skaidresnė;
3. pabrėžia, kad Europos pilietybė apima teisę teikti peticijas, suteikiančią Europos Parlamentui galimybę veiksmingai stebėti, kaip taikomi teisės aktai, ir Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos paskatintam prisidėti prie harmoningos Sąjungos veiklos;
4. pažymi, kad teikiant peticijas Europos Parlamentui gali būti siekiama pataisyti arba taikyti Europos Sąjungos teisės aktą;
5. apgailestauja, kad iki šiol dėl techninės paramos stokos peticijų teikimo tvarka nebuvo sklandžiai taikoma, tačiau mano, kad tinkamai įgyvendinama ji būtų itin veiksminga priemonė ir kad nuo politikų valios priklauso, ar ši tvarka ir jos padariniai liks tokie patys ar bus tobulinami;
6. mano, kad, atsižvelgdama į tai, jog teisė teikti peticijas yra viena pagrindinių Europos piliečių teisių, Komisija turėtų bent jau tinkamai pagrįsti savo sprendimą nesilaikyti Europos Parlamento rekomendacijos; džiaugiasi ligšioliniu bendradarbiavimu su Komisija nagrinėjant peticijas, tačiau pažymi, kad pažeidimų procedūros dažniausiai pradedamos remiantis Komisijai pateiktais skundais, o ne Peticijų komitetui pateiktomis peticijomis;
7. ragina Tarybą ir Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamento Peticijų komitetu ir Europos Ombudsmenu, kad visi Europos piliečiai ir visi ES valstybių narių gyventojai galėtų veiksmingiau įgyvendinti savo teises;
8. ragina kompetentingas Europos Sąjungos ir valstybių narių, ypač naujųjų valstybių narių, tarnybas ir toliau sistemingai pranešti piliečiams apie jų – Sąjungos piliečių – teises, suteikiant kokybišką informaciją ir paaiškinant apie Peticijų komiteto ir Europos Ombudsmeno įgaliojimus ir peticijų ar skundų teikimo piliečių gimtąja kalba tvarką ir peticijų ar skundų priimtinumo sąlygas.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Ketvirtasis pranešimas dėl Europos Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.) | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
LIBE | |||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
PETI | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
– | |||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Marie Panayotopoulos-Cassiotou | |||||
|
Svarstymas komitete |
13.7.2005 |
|
|
|
| |
|
Priėmimo data |
13.9.2005 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
17 0 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Robert Atkins, Michael Cashman, Proinsias De Rossa, Alexandra Dobolyi, Janelly Fourtou, Roger Helmer, Marcin Libicki, Maria Matsouka, Manolis Mavrommatis, Mairead McGuinness, David Hammerstein Mintz, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Andreas Schwab, Richard Seeber, Diana Wallis, Rainer Wieland | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Marie-Hélène Descamps | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Ketvirtasis pranešimas dėl Europos Sąjungos pilietybės (2001 m. gegužės 1 d. – 2004 m. balandžio 30 d.) | ||||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
45 straipsnis | ||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
LIBE | ||||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFCO |
PETI |
|
|
| ||||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
CULT |
|
|
|
| ||||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||||
|
Kitas(-i) į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-i) dėl rezoliucijos |
|
|
| ||||||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Giusto Catania |
| |||||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||||
|
Svarstymas komitete |
13.7.2005 |
23.11.2005 |
12.12.2005 |
|
| ||||||||
|
Priėmimo data |
12.12.2005 | ||||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: susilaikė:
|
25 15 0 | |||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alexander Nuno Alvaro, Edit Bauer, Johannes Blokland, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Fausto Correia, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Rosa Díez González, Antoine Duquesne, Patrick Gaubert, Elly de Groen-Kouwenhoven, Lilli Gruber, Adeline Hazan, Timothy Kirkhope, Ewa Klamt, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Romano Maria La Russa, Sarah Ludford, Edith Mastenbroek, Claude Moraes, Lapo Pistelli, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Maria da Assunção Esteves, Giovanni Claudio Fava, Anne Ferreira, Ignasi Guardans Cambó, Jean Lambert, Siiri Oviir, Marie-Line Reynaud, Kyriacos Triantaphyllides | ||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Marco Rizzo, Francesco Enrico Speroni | ||||||||||||
|
Pateikimo data – A6 |
15.12.2005 |
A6‑0411/2005 | |||||||||||