PRANEŠIMAS dėl Komisijos 2005 m. plėtros strategijos dokumento

1.2.2006 - (2005/2206(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Elmar Brok

Pakeitimai

• 001-003 (PDF - 83 KB)
• 001-003 (DOC - 83 KB)
• 005-005 (PDF - 76 KB)
• 005-005 (DOC - 78 KB)
• 006-009 (PDF - 85 KB)
• 006-009 (DOC - 87 KB)
• 010-012 (PDF - 98 KB)
• 010-012 (DOC - 71 KB)
• 013-016 (PDF - 87 KB)
• 013-016 (DOC - 81 KB)
• 017-019 (PDF - 95 KB)
• 017-019 (DOC - 82 KB)
• 020-028 (PDF - 105 KB)
• 020-028 (DOC - 100 KB)
• 029-029 (PDF - 74 KB)
• 029-029 (DOC - 75 KB)
• 030-032 (PDF - 82 KB)
• 030-032 (DOC - 71 KB)
• 033-033 (PDF - 75 KB)
• 033-033 (DOC - 61 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Komisijos 2005 m. plėtros strategijos dokumento

(2005/2206 (INI))

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. Plėtros strategijos dokumentą (KOM(2005)0561),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Stojimo partnerystėje su Kroatija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0556),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Stojimo partnerystėje su Turkija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0559),

–   atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pareiškimo dėl narystės Europos Sąjungoje (KOM(2005)0562) ir jos susijusio pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos partnerystėje su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0557),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl Bosnijos ir Hercegovinos pažangos įgyvendinant prioritetus, nurodytus „Ekonominio pagrįstumo analizės studijoje dėl Bosnijos ir Hercegovinos pasirengimo deryboms dėl Stabilizavimo ir asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (KOM(2003) 692 galutinis)“ (KOM(2005)0529),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimus apie pažangą derybose su Albanija (SEC(2005)1421), Kosovu (SEC(2005)1423), Bosnija ir Hercegovina (SEC(2005)1422), Serbija ir Juodkalnija (SEC(2005)1428), Turkija (SEC(2005)1426) ir Kroatija (SEC(2005)1424),

–   atsižvelgdamas į. Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d rezoliuciją dėl derybų su Turkija pradžios[1],

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6‑0000/2005).

1.  džiaugiasi tuo, kad Komisijos strategijos dokumente remiama į išorę orientuota Sąjunga, kuri ir toliau lieka patikima kaimyninių valstybių partnerė, atsidavusi stabilios demokratijos ir klestinčios ekonomikos šalininkė;

2.  ragina valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti sudarant informavimo strategiją, siekiant patenkinti su Europos plėtra ir integracija susijusius teisėtus Europos visuomenės interesus;

3.  su pasitenkinimu pažymi, kad Europos Sąjungos plėtros strategijos suteikta paskata neabejotinai prisidėjo prie reformų pradžios Turkijoje, Kroatijoje ir Vakarų Balkanų valstybėse;

4.  pritaria ir remia Komisiją, kuri pabrėžia teisingą ir griežtą sąlyginumą, kuriuo vadovaudamasi Komisija kiekviename stojimo proceso etape nustato aiškius ir objektyvius reikalavimus ir leidžia deryboms vykti toliau tik tuomet, kai ji neturi jokių priekaištų dėl atitinkamų sąlygų vykdymo; todėl patvirtina, kad kiekvienos valstybės kandidatės pažanga priklausys nuo jos pasiekimų;

5.  primena, kad Sąjungos geba įsisavinti, kaip numatyta 1993 m. Kopenhagoje įvykusiame susitikime, išlieka viena iš naujų šalių priėmimo sąlygų; įsitikinęs, kad apibrėžiant Europos Sąjungos pobūdį, įskaitant ir jos geografines sienas, yra iš esmės svarbu suprasti gebos įsisavinti koncepciją; ragina Komisiją iki 2006 m. gruodžio 31 dienos pateikti pranešimą, kuriame būtų nustatyti principai, kurie paremtų šią koncepciją; kviečia numatyti šį faktorių bendrame derybų tvarkaraštyje; ragina įgalioti Užsienio reikalų komitetą kartu su Konstitucinių reikalų komitetu savo iniciatyva parengti pranešimą šiuo klausimu;

6.  mano, kad padėtis be išeities, susidariusi ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, apsaugo Sąjungą nuo jos gebos įsisavinti plėtimo;

7.  primena Tarybai, kad prieš priimdama galutinį sprendimą dėl bet kurios naujos valstybės narės prisijungimo prie Sąjungos, ji turi užtikrinti, kad tam yra atitinkamai biudžeto išteklių, reikalingų Sąjungos politikos sritims tinkamai finansuoti;

8.  pakartoja savo raginimą 2,5 milijardais eurų padidinti biudžetą ir 1,2 milijardus eurų perkelti į 4 biudžeto eilutę („ES kaip visuotinė partnerė“), kaip kad padaryta atitinkamame Komisijos pasiūlyme daugiausia dėl pasirengimo narystei (IPA) ir Kaimynystės ir partnerystės (EKKP) priemonių;

9.  primena, kad ilgalaikės Europos perspektyvos tikslai išlieka tie patys, ir remiasi jau nustatytų kriterijų ir sąlygų, įskaitant ir Sąjungos gebą įsisavinti, taip pat ir Sąjungos įsipareigojimų pagrindu, kuris turi būti galimų derybų tvarkaraščio sudedamoji dalis;

10. todėl ragina Komisiją ir Tarybą tuo atveju, jei šiai perspektyvai reikėtų daugiau operatyvių galimybių, pateikti visoms Europos šalims, kurios šiuo metu neturi narystės perspektyvų, pasiūlymus palaikyti artimus daugiašalius santykius su ES; pabrėžia, kad kiekviena šalis, turinti narystės perspektyvą, galėtų prisijungti prie šio daugiašalio susitarimo, kuris būtų tarpinis žingsnis į visišką narystę;

11. laikosi nuomonės, kad tokia pasirinkimo galimybė taip pat suteikia europinę perspektyvą, kuri reikalinga paskatinti minėtose valstybėse daugelį reikalingų vidaus reformų;

12. dar kartą patvirtina, kad ES integracijos procesas turėtų vykti vadovaujantis ne techniniais kriterijais, bet besąlygiškai laikantis pagrindinių laisvės, demokratijos, pažangos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje ir teisinės valstybės principų; mano, kad šių vertybių laikymasis yra lemiamas veiksnys vertinant pasirengimą narystei Sąjungoje;

13. ragina Europos Sąjungos valstybes nares laikytis įsipareigojimų dėl galimo atitinkamų šalių stojimo; pabrėžia, kad veiksmingas politinio sąlygiškumo taikymas taip pat priklauso nuo Europos Sąjungos tikėjimo, smarkiai prisidedančio prie jos sprendimų dėl Europos perspektyvų tose šalyse;

14. tačiau primena valstybėms kandidatėms ir potencialioms valstybėms kandidatėms, kad svarbiausia yra įgyvendinti ir griežtai laikytis teisės normų, kurios turi atitikti EB teisės reikalavimus; atsižvelgdamas į tai pareiškia esąs įsitikinęs, kad esminė ir būtina to sąlyga yra nepriklausoma, tinkamai veikianti visuomeninio administravimo ir teisingumo sistema, aprūpinta būtinais logistikos ir finansiniais ištekliais; todėl ragina minėtąsias valstybes, padedamas Komisijos vykdyti konkrečias priemones ta linkme;

15. mano, kad šalys kandidatės, prisijungusios prie Šengeno sutarties, turi įrodyti, kad yra pajėgios apsaugoti Sąjungos išorės sienas;

16. patvirtina poreikį skatinti regioninį bendradarbiavimą tokiais Vakarų Balkanų valstybėms svarbiausiais klausimais, kaip etninis ir religinis susitaikymas, pasienio bendradarbiavimas ir laisvas žmonių judėjimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, pabėgėlių grįžimo palengvinimas, laisvos prekybos erdvė, kuri būtų patraukli užsienio investicijoms, dalijimasis aplinkos ištekliais ir integruotų tarptautinių tinklų kūrimas; yra įsitikinęs, kad šių valstybių integracijos procesai yra pasiekę nevienodą laipsnį; vis dėlto mano, kad Komisija, vesdama derybas ir naudodama jos kompetencijoje esančias skirtingas paramos programas turėtų aktyviai įgyvendinti šį uždavinį, teikdama realias lengvatas; primena šiuo požiūriu teigiamą Stabilumo Pakto indėlį ir remia pastangas skatinti jame numatytą geresnį regioninės integracijos proceso priemonių Vakarų Balkanų valstybėse įsisavinimą;

17. mano, kad turint mintyje regionų vystimosi ir investicijų programas, bendras švietimo ir užimtumo iniciatyvas, bendrus transporto ir turizmo projektus galiausiai turėtų būti sukurta jungtinių darinių, kaip kad Vakarų Balkanų muitų sąjunga, iki to laiko, kol visos atitinkamos šalys įstos į ES;

18. ragina Vakarų Balkanų šalis užtikrinti tautinių mažumų teises ir jų teisę grįžti į savo kilmės šalį;

19. džiaugiasi dėl neseniai pasirašyto susitarimo tarp Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos ir Serbijos ir Juodkalnijos dėl pabėgėlių grąžinimo ir nuosavybės atstatymo, nes tai yra svarbus žingsnis imantis tvarkyti maždaug trijų milijonų pabėgusių arba šalies viduje perkeltų asmenų palikimą; skatina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau nebemažinti indėlių į namų rekonstrukcijos ir ekonominio tvarumo projektus ir, kiek tai įmanoma, dovanų, paskolų ir investicijų, darančių įtaką grįžusiųjų įdarbinimo galimybėms;

20. pažymi, kad, nepaisant ekonominio augimo, Vakarų Balkanuose nedarbo lygis yra per daug aukštas; todėl ragina Komisiją darbo vietų kūrimą įtraukti į šio regiono politikos pagrindinius prioritetus;

Turkija

21. mano, kad demokratinė ir pasaulietinė Turkija galėtų vaidinti konstruktyvų vaidmenį skleisdama supratimą tarp civilizacijų;

22. pažymi, kad nors Turkijoje tebevyksta politinis pereinamasis procesas, 2005 m. pokyčių sparta sulėtėjo, ir reformų įgyvendinimas išlieka netolygus; išreiškia viltį, kad derybų atidarymas paspartins tolesnes Turkijoje vykstančias reformas, siekiant politinių ir ekonominių kriterijų visiško įgyvendinimo; tikisi, kad Komisija vykdys griežtą ir visapusišką teisinių nuostatų, ypatingai dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, teisinės valstybės ir demokratijos įgyvendinimo Turkijoje priežiūrą;

23. ragina Turkiją pašalinti visas esamas teisines ir praktines kliūtis tam, kad visiems Turkijos piliečiams būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, ypač žodžio, religinės laisvės, kultūros srityje, tautinių mažumų teisėmis apskritai ir ypač ekumeninio patriarchato teisėmis bei graikų mažumų teisėmis Stambule, Imbre ir Tenede;

24. tikisi, kad Turkija užtikrins visišką teisingumo sistemos nepriklausomybę ir jos tinkamą funkcionavimą, dės energingas pastangas stiprinant moterų teises ir kovą su smurtu buityje; ragina Turkiją suteikti prieglobstį moterims, galinčioms patirti smurtą;

25. džiaugiasi pozityviomis Ministro Pirmininko R.T. Erdogano pastabomis dėl poreikio spręsti kurdų problemą demokratinėmis priemonėmis; apgailestauja dėl blogėjančios dabartinės saugumo padėties šalies pietryčiuose, ypač po to kai buvo atnaujinti teroro išpuoliai; primena visoms su tuo susijusioms partijoms, kad būsimos provokacijos ar prievartos eskalavimas ne tik rimtai paveiks to regiono žmones, bet ir taps derybų proceso kliūtimi;

26. džiaugiasi Teismo sprendimu daugiau teisiškai nepersekioti Orhano Pamuko, bet smerkia toliau trunkantį kitų asmenų teisinį persekiojimą dėl jų nesmurtiniu būdu reiškiamų pažiūrų; ragina Turkijos institucijas peržiūrėti kartais teismuose taikomas teisės normas, kurios leidžia kelti baudžiamąsias bylas asmenims ir net juos nuteisti dėl to, kad jie nesmurtiniu būdu reiškė savo pažiūras;

27. apgailestauja dėl vienašališkai priimtos Turkijos deklaracijos pasirašant papildomą Ankaros Sutarties protokolą; primena Turkijai, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtina sudėtinė stojimo proceso dalis;

28. ragina Turkijos valdžios institucijas įgyvendinti nuostatas, kylančias iš muitų sąjungos sutarties, ir Stojimo partnerystės prioritetus ir nedelsiant pašalinti visus apribojimus dėl laisvo prekių judėjimo, turinčio įtakos, inter alia, laivams, plaukiojantiems su graikų Kipro vėliava arba laivams, atplaukiantiems į Turkijos uostus iš Kipro Respublikos uostų, ar Kipro lėktuvams; ragina Turkijos vyriausybę aiškiai patvirtinti, kad Deklaracija nėra ratifikavimo Turkijos Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje proceso dalis, ir taip leisti Europos Parlamentui ratifikuoti papildomą protokolą;

29. ragina Tarybą iš naujo imtis pastangų, kad būtų sudarytas susitarimas dėl finansinės paramos paketo ir prekybą su šiaurine Kipro dalimi lengvinančių reglamentų;

30. pakartoja savo poziciją dėl to, kad Stojimo partnerystės dokumente numatyti prioritetai, susiję su politiniais kriterijais, turi būti nustatyti pirmuoju derybų etapu; su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija šiuo metu taip pat remia tokį požiūrį, kartu pabrėždama, kad šie kriterijai turi būti patenkinti per vienus arba dvejus metus; ragina Turkiją kiek galima greičiau pateikti planą ir tvarkaraštį, kuriame būtų nustatyta konkrečių priemonių įgyvendinimo data; ragina Komisiją ir Tarybą susieti derybų pažangą su šių prioritetų įgyvendinimu, laikantis numatytų terminų;

31. tikisi, kad Turkija nesutrukdys susitarimui su NATO „Berlin Plus“, kai tai susiję su Kipro kariuomene;

Kroatija

32. džiaugiasi ES sprendimu 2005 m. spalio mėn. po TBBJT vyriausiojo prokuroro pateikto įvertinimo dėl visiško Kroatijos bendradarbiavimo pradėti stojimo derybas su Kroatija ir giria ją dėl pasiektos pažangos; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau tęsti savo reformų programos įgyvendinimą, besąlygišką bendradarbiavimą su TBBJT ir bendrą administracinės ir teisingumo sistemos gebėjimų stiprinimą;

33. džiaugiasi, kad Ispanijos valdžios institucijos sučiupo generolą A. Gotoviną; tikisi, kad papildomas spaudimas privers Serbiją ir Serbų Respubliką visapusiškai bendradarbiauti su TBBJT ir teismo procesas prisidės prie atviros diskusijos apie karo įvykius buvusioje Jugoslavijos Respublikoje, kuriuose dalyvavo generolas A. Gotovina;

34. su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija atitinka būtinus politinius kriterijus, tačiau nurodo, kad ji susiduria su daugybe didelių problemų teisingumo reformos srityje, ypatingai atsižvelgiant į daugybę nebaigtų bylų ir sprendimų, įrodančių etniškai angažuotus sprendimus bylose prieš serbų tautybės asmenis, kaltinamus dėl karo nusikaltimų; be to, pabrėžia būtinybę stiprinti pastangas mažinti korupciją ir tai, kad, nežiūrint priimto konstitucinio įstatymo dėl nacionalinių mažumų, turėtų būti imtasi skubių veiksmų toliau gerinti čigonų padėtį;

35. pripažįsta pasiektą pažangą regioninio bendradarbiavimo srityje tiek santykiuose su Kroatijos kaimynais, tiek plėtojant regionines iniciatyvas, pritaria tam, kad reikalingas didelis postūmis spręsti einamuosius dvišalius klausimus, ypatingai tuos, kurie yra susiję su sienos ir nuosavybės klausimais; prašo Kroatiją ir Slovėniją savo dvišales problemas spręsti geros kaimynystės ir abipusės pagarbos dvasioje;

36. pabrėžia, kad reikia daugiau padaryti, siekiant sukurti tvarias pabėgėlius grįžti skatinančias sąlygas, atsižvelgiant į Sarajevo deklaraciją dėl pabėgėlių grąžinimo; turėdamas tai mintyje džiaugiasi bendra ESBO misijos Kroatijoje, Kroatijos vyriausybės, UNHCR ir EK delegacijos Kroatijai iniciatyva pradėti visuomenės informavimo kampaniją pabėgėlių grįžimo klausimu; yra įsitikinęs, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama aktyviai skatinti skirtingų etninių grupių susitaikymą, yra esminės siekiant šių šalių ir viso regiono stabilumo ateityje;

37. džiaugiasi tuo, kad Kroatija gali būti laikoma veikiančia rinkos ekonomika ir tuo, kad ji yra pajėgi išlaikyti savo konkurencingumą tol, kol joje bus įgyvendinamos reformos; atkreipia Kroatijos dėmesį į tokias silpnąsias puses, kaip pernelyg aktyvus valstybės dalyvavimas ekonomikoje, sudėtingos viešojo administravimo taisyklės ir trūkumai, stabdantys visuomeninio sektoriaus plėtrą ir tiesiogines užsienio investicijas;

38. džiaugiasi, kad yra pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl nacionalinio fondo įsteigimo, kuriame pateikiamas ES rengimosi stojimui pagalbos decentralizuotos taikymo sistemos teisinis pagrindas;

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

39. pritaria Komisijos rekomendacijai suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai šalies kandidatės statusą; mano, kad tai yra pelnytas pastangų sukurti stabilią, demokratinę, etniniu požiūriu daugiatautę valstybę ir visuomenę, reformuoti jos teisingumo ir policijos struktūras ir įtvirtinti veiksmingą rinkos ekonomiką, įvertinimas;

40. mano, kad ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tolesnių strategijų, skirtų Ohrido susitarimui stiprinti, ir į būsimo šalies stabilumo plėtrą;

41. su pasitenkinimu pažymi pažangą, kurios pasiekė Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, įgyvendinant ES standartus ir ES teisės normas; reiškia susirūpinimą dėl atsilikimo tokiose srityse, kaip laisvas prekių judėjimas, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencijos politika ir finansų kontrolė; prisideda prie Komisijos raginimo Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijoms stiprinti pastangas įgyvendinant įstatymus tokiose pagrindinėse srityse, kaip teisingumo ir vidaus reikalų sistema ir iki kitų rinkimų įgyvendinti ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos pateiktas rekomendacijas;

42. reiškia įsitikinimą, kad teisyno (acquis communautaire) priėmimo sparta turėtų eiti išvien su reikalingų įgyvendinimo ir vykdymo gebėjimų stiprinimu, kad visuomenės akyse būtų išlaikytas pasitikėjimas ES įstatymais; atsižvelgdamas į tai giria didėjantį Kroatijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bendradarbiavimą keičiantis patirtimi ir žiniomis;

43. ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją konstruktyviai ir lanksčiai kartu su Graikija surasti skaidrų bei abiem šalims priimtiną sprendimą dėl neišspręsto šalies pavadinimo klausimo; mano, kad respublikos pavadinimo klausimas nekliudo jos tolesnei integracijai į Europos šalių šeimą;

Kitos Vakarų Balkanų šalys

44. primena ir visiškai pritaria 2003 m. birželį Salonikuose vykusio Europos vadovų susitikimo išvadoms, kai valstybių ir vyriausybių vadovai pakartojo savo ryžtą iki galo veiksmingai palaikyti Vakarų Balkanų šalių, kurios išpildžiusios nustatytus kriterijus taps sudedamąja ES dalimi, europinę perspektyvą;

45. yra įsitikinęs, kad Europos integracijos strategija, kurioje numatyta ES narystės perspektyva, yra didžiausia paskata įgyvendinti reformas, kurių reikia norint įtvirtinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Vakarų Balkanuose – Europos regione, kuris netrukus bus visiškai apsuptas ES valstybių narių;

46. mano, kad būsimas Vakarų Balkanų stojimas turi būti laikomas kitu Europos suvienijimo po šaltojo karo etapu;

47. pažymi, kad turi būti galima išsamiau ir konkrečiau susipažinti su Vakarų Balkanų šalių stojimo derybų gairėmis, ir reikia laikytis labiau politinio, lengvatomis grįsto požiūrio, pritaikyto kiekvienai iš minėtųjų valstybių, kurioms visoms vienodai būdingos silpnos centralizuotos valstybinės institucijos ir kurios artimiausiu metu galėtų išlaikyti tinkamą reformų spartą;

48. ragina Komisiją ir toliau nukreipti Bendrijos paramą šiame regione kita kryptimi ir sutelkti ES paramą, vystant veiksmingą valstybės administravimo ir teisingumo sistemą, kuriant šiuolaikines, nesegregacines švietimo sistemas ir skatinant socialinę ir ekonominę sugrįžtančiųjų aprėptį; tiki, kad ši parama turėtų būti taip pat naudojama įgyvendinti labiau į ateitį orientuotą vizų politiką tose šalyse, kuriose yra siekiama įveikti organizuotą nusikalstamumą, tačiau taip, kad tai netrukdytų tarptautiniams verslo bendruomenės, socialinių partnerių, akademinės bendruomenės ir studentų mainams;

49. pažymi, kad Albanija priartėjo prie Stabilizavimo ir Asociacijos sutarties derybų (SAA) pabaigos, akivaizdžiai patvirtinant šios šalies pastangas įgyvendinti europinius standartus, tačiau prieš baigiant derybas tikisi pasiekti realių rezultatų kovoje su korupcija ir stiprinant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą; ragina Vyriausybę ir Parlamentą prieš būsimus rinkimus pakeisti rinkimų įstatymą, kad būtų užtikrintas teisingas atstovavimas Parlamente politinėms jėgoms, kurias remia Albanijos piliečiai, ir užkirstas kelias dabar praktikuojamam vadinamajam taktiniam balsavimui;

50. ragina Komisiją padėti Albanijai užbaigti vykstančią tautų nesantaiką, kuri, be kita ko, trukdo vaikams lankyti mokyklą, o kitiems įgyvendinti balsavimo teisę;

51. džiaugiasi Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos sprendimu pradėti derybas su Bosija ir Hercegovina, taip pat ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, Komisijos ir ypatingojo įgaliotinio padedamas, persvarstyti Deitono sutarties konstitucines nuostatas ir toliau labiau konsoliduoti valstybinio lygio institucijas ir užtikrinti pakankamą kompetencijos perdavimo teisės, gynybos ir policijos sektoriuose finansavimą; pabrėžia, kad konstitucinės reformos turi derinti demokratiją ir efektyvumą su atstovavimu ir daugiaetniškumu; primena BiH valdžios institucijoms, kad visiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBBJT) išlieka vienu pagrindinių derybų su Sąjunga dėl SAA reikalavimų;

52. džiaugiasi paskutiniaisiais ypatingojo įgaliotinio pasisakymais, kad BiH nuo Deitono sutarties pagaliau ryžtingai pasuko Europos kryptimi; mano, kad šiame lemiamame etape turėtų būti glaudžiau koordinuojamos Bendrijos paramos programos ir bendrosios užsienio ir saugumo politikos misijos; todėl ragina Tarybą imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad Europos Sąjunga pasisakytų vienu balsu;

53. mano, kad derybose sudarant Stabilizavimo ir asociacijos sutartį, prioritetu turi tapti tarptautinės intervencijos į Bosnijos ir Hercegovinos valdymą poreikio mažinimas; ragina Tarybą ir Komisiją kruopščiau pasirengti palaipsniui uždaryti Vyriausiojo įgaliotinio biurą;

54. atsižvelgia į Juodkalnijos valdžios institucijų pageidavimą pateikti visuotiniam balsavimui Juodkalnijos statuso valstybių sąjungoje klausimą, vadovaujantis Serbijos ir Juodkalnijos konstitucinėmis nuostatomis ir Europos standartais; nežiūrint to, koks bus balsavimo rezultatas, ragina dviejų respublikų valdžios institucijas glaudžiai ir konstruktyviai bendradarbiauti Stabilizavimo ir asociacijos sutarties derybų kontekste ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias visišką ekonominę jų atitinkamų rinkų integraciją;

55. su pasitenkinimu pažymi reikšmingą Belgrado valdžios institucijų ir TBBJT bendradarbiavimo pažangą; tačiau primena joms, kad yra ypač visiška vyriausybės politikos parama TBBJT turi būti užtikrinta visuose administracijos, policijos, teisingumo ir kariuomenės lygiuose;

56. džiaugiasi JT Generalinio Sekretoriaus specialaus įgaliotinio rekomendacija nedelsiant pradėti derybas dėl Kosovo statuso; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad specialaus įgaliotinio pranešime etniniai santykiai, o tiksliau – santykiai, susiję su serbų ir romų mažumų teisėmis, apibūdinami kaip „prasti“ ir ragina laikinąsias savivaldos institucijas imtis veiksmų pakeisti padėtį;

57. pritaria Komisijos pranešimui apie padarytą progresą, kartu ir apie daug Kosovo raidos trūkumų įgyvendinant JT standartus;

58. primena, kad baigtose derybose dėl statuso numatyta, kad bus visiškai laikomasi JT standartų, ir sutinka su Taryba, kad vienintelis Kosovo statuso klausimo sprendimas yra daugiatautis Kosovas, kuriame visiems piliečiams užtikrinama teisė laisvai gyventi, dirbti ir keliauti, Kosovas, kurio teritorinis nedalumas yra saugomas JT ir Europos Sąjungos; laikosi požiūrio, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į Kosovo integraciją į ES ir turi sutvirtinti taiką, saugumą ir stabilumą regione;

59. taip pat mano, kad sprendimas dėl galutinio statuso turi būti susietas su įgyvendinimo planu, kuriame turi būti nustatytos būtinos sąlygos, kurios padėtų išvengti destabilizacijos regione;

60. ragina Europos Sąjungą ir Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens derybose dėl būsimo Kosovo statuso, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir visomis kontaktinės grupės narėmis; tiki, kad šios derybos yra viso regiono problema ir visos suinteresuotos šalys turi dalyvauti procese, jį remti ir prisidėti siekiant galutinio jo sprendimo;

°

°         °

61. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Turkijos, Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos parlamentams ir vyriausybėms, Kosovo savivaldos laikinosioms valdžios institucijoms ir Jungtinių Tautų misijai Kosove (UNMIK).

• [1]               P6_TA(2005)0350.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Komisijos 2005 m. plėtros strategijos dokumentas
Procedūros numeris	2005/2206(INI)
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse	45 straipsnis
Atsakingas komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	AFET 17.11.2005
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 17.11.2005	INTA 17.11.2005			BUDG 17.11.2005		CONT 17.11.2005
	ECON 17.11.2005	EMPL 17.11.2005			ENVI 17.11.2005		ITRE 17.11.2005
	IMCO 17.11.2005	TRAN 17.11.2005			REGI 17.11.2005		AGRI 17.11.2005
	PECH 17.11.2005	CULT 17.11.2005			JURI 17.11.2005		LIBE 17.11.2005
	AFCO 17.11.2005	FEMM 17.11.2005			PETI 17.11.2005
Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)   Nutarimo data	DEVE 14.11.2005	INTA 23.11.2005			BUDG 15.11.2005		CONT 14.11.2005
	ECON 30.11.2005	EMPL 15.11.2005			ENVI 27.10.2005		ITRE 23.11.2005
	IMCO 21.11.2005	TRAN 22.11.2005			REGI 21.11.2005		AGRI 14.11.2005
	PECH 21.11.2005	CULT 23.11.2005			JURI 24.10.2005		LIBE 14.11.2005
	AFCO 16.11.2005	FEMM 24.11.2005			PETI 23.11.2005
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	–
Į pranešimą įtrauktas (-i) pasiūlymas (-ai) dėl rezoliucijos (-ų)	–
Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data	Elmar Brok 19.10.2005
Svarstymas komitete	28.11.2005	12.12.2005			25.1.2006
Priėmimo data	26.1.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: susilaikė:			36 3 11
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elmar Brok, Simon Coveney, Giorgos Dimitrakopoulos, Camiel Eurlings, Jas Gawronski, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Anna Ibrisagic, Toomas Hendrik Ilves, Georgios Karatzaferis, Ioannis Kasoulides, Bogdan Klich, Vytautas Landsbergis, Cecilia Malmström, Emilio Menéndez del Valle, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols i Germà, Cem Özdemir, Mirosław Mariusz Piotrowski, Paweł Bartłomiej Piskorski, Bernd Posselt, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Emil Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Hannes Swoboda, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Charles Tannock, Inese Vaidere, Jan Marinus Wiersma, Karl von Wogau, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Árpád Duka-Zólyomi, Marie Anne Isler Béguin, Erik Meijer, Janusz Onyszkiewicz, Rihards Pīks, Frédérique Ries, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)	Lena Ek, Jules Maaten
Pateikimo data – A6	30.1.2006				A6-0000/2006