PRANEŠIMAS dėl skatinimo auginti ne maisto paskirties augalus

24.2.2006 - (2004/2259(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Neil Parish

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl ne maisto paskirties augalų auginimo skatinimo

(2004/2259(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos Žaliąją knygą „Europos energijos tiekimo saugumo strategijos link“ (KOM(2000)0769),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ateities energija. Atsinaujinantys energijos ištekliai. Baltoji knyga dėl Bendrijos strategijos ir veiksmų plano“ (KOM(1997)0599),

- atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, vartojimo skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje[1],

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl atsinaujinančios energijos dalies ES pagal Direktyvos 2001/77/EB 3 straipsnį (KOM(2004)0366),

- atsižvelgdamas į Komisijos parengtus dokumentus: Europos pažangiosios energetikos programą, Biomasės naudojimo veiksmų planą ir komunikatą dėl ES biodegalų strategijos (KOM(2006)0034),

- atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo transporte naudoti biokurą ar kitą atsinaujinantį kurą[2],

- atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, pakeičiančią Tarybos direktyvą 93/12/EEB[3],

- atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą 1782/2003/EB, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams[4],

- atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje kontrolės mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo[5],

- atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą[6],

- atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies ES ir konkrečių veiksmų pasiūlymų[7],

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6‑0040/2006),

A. kadangi atsinaujinančių žaliavų gamyba yra būdas susieti Bendrąją žemės ūkio politiką su šiuolaikine naujoviška politika, pvz., politika, kuri išdėstyta Europos Vadovų Tarybų susitikimų Lisabonoje ir Geteborge išvadose,

B. kadangi, atsižvelgiant į tvariąją raidą, atsinaujinančių žaliavų gamyba ir organinių atliekų naudojimas gali padėti gerinti aplinką, sudaryti sąlygas tvariai gaminti energiją, didinti užimtumą ir mažinti regionų skirtumus bei įvairinti daugiafunkcinį žemės ūkį ir padaryti jį savarankiškesnį,

C. kadangi atsinaujinančios žaliavos, galinčios iš dalies pakeisti iškastinius energijos šaltinius, kartu su subalansuotu ir strateginiu visų energijos šaltinių deriniu padeda sumažinti ES energetinę priklausomybę, mažina importo keliamą politinę ir ekonominę riziką; kadangi atsinaujinančios žaliavos taip pat mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padeda geriau valdyti žaliavų gyvavimo ciklą,

D. kadangi ne maisto paskirties produktų gamybai skirtų augalų plėtros proceso metu negali būti abejojama strateginiu ekonominės nepriklausomybės nuo maisto produktų tikslu, kuris iš pat pradžių buvo vienas iš Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų,

E. kadangi nors ir atrodo, kad ne maisto paskirties augalai teikia žemės ūkiui naujas galimybes, o ypač energetikos srityje, tačiau būtina nustatyti konkurencingą struktūrą, kurioje ne maisto paskirties produktų pakeitimas būtų perspektyvus ūkininkams ir suteiktų galimybę veikti naujai perdirbimo pramonei,

F. kadangi, siekiant patvirtinti energijos šaltinių įvairinimą Europoje, kiekviena biokuro kūrimo ir biomasės naudojimo strategija, atsižvelgiant į kovą su šiltnamio efektu, privalo būti grindžiama energiją taupančiais gamybos modeliais,

G.     kadangi nors augalų, skirtų ne maisto paskirties produktų gamybai, tobulinimas gali padėti mažinti pasaulio klimato atšilimą, pirmiausia reikėtų išnagrinėti energetikos ir aplinkosaugos sričių išlaidas ir pajamas siekiant apskaičiuoti visas gamybos sąnaudas ir tiksliai įvertinti naujų gairių, kurios gali būti priimtos, vertę,

H. kadangi naftos ir gamtinių dujų ištekliai nuolat senka, per kitus 15 metų naftos gavyba tikriausiai mažės ir dėl to toliau kils naftos kainos; kadangi dėl to būtina ypatingai taupiai ir veiksmingai naudoti energiją žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose, visų pirma trumpinant transportavimo kelią ir decentralizuotai tiekiant maisto produktus bei gaminant energiją,

I. kadangi biomasės naudojimas energijai gaminti yra įvairias sritis apimantis uždavinys, pvz., energijos gamyba, aplinkos apsauga, standartizacija ir energijos tiekimo saugumas naudojant atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius ir atsinaujinančias žaliavas,

J. kadangi įprastinio kuro poreikis sparčiai besivystančioje Azijos ir kitų besivystančių sričių pramonėje sparčiai didės, labai mažės pasaulinės naftos atsargos,

K. kadangi energijos tiekimo saugumas turi būti užtikrinamas įvairinant energijos šaltinius, kad būtų sumažinta ES priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iš trečiųjų šalių,

L. kadangi kaimo vietovėse biokuro gamyba gali padėti sukurti daugiau darbo vietų, nei iškastinio kuro gamyba, ir netgi tapti tikra socialinės ekonomikos alternatyva daugelyje regionų, kuriuose dėl BŽŪP reformos mažiau auginama arba beveik neauginama vietinių kultūrinių augalų, pvz., cukrinių runkelių arba medvilnės,

M. kadangi atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtra be kitų dalykų gali turėti teigimą poveikį darbo vietoms, aukštą nedarbo lygį turinčiuose regionuose skatinant žemės ūkio regionų gamybos plėtrą, užimtumo augimą, pramonės ir paslaugų, susijusių su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, plėtrą bei naujųjų valstybių narių politikos pasikeitimų sąlygojamą žemės ūkio veiklos atnaujinimą nenaudojamuose žemės ūkio paskirties plotuose,

N. kadangi Direktyvoje 2003/30 dėl biokuro numatoma, kad iki 2010 m. tikslinis biokuro vartojimas sudarys 5,75% viso transporto kuro ir tai atitinka 40 mln. tonų anglies dioksido per metus; kadangi šiuo metu valstybėse narėse biokuro vartojimas sudaro tik 1,4% viso transporto kuro; kadangi dėl šios priežasties patariama iš esmės keisti politiką,

O. kadangi daugelis valstybių narių, siekdamos skatinti biokuro gamybą, taiko mokesčių lengvatas, kurias numato Direktyva 2003/96/EB dėl energijos apmokestinimo,

P. kadangi energijai ir kurui gaminti būtina sukurti žemės ūkio produktų vidaus rinką,

Q. kadangi visos Europos ir kiekvienos valstybės narės subsidijos, muitai ir reglamentai arba direktyvos, skirti skatinti energijai gaminti skirtų augalų auginimą ir biokuro gamybą, turi atitikti tvariajai raidai taikomus PPO reikalavimus,

R. kadangi energijai gaminti skirtų augalų auginimas gali turėti teigiamos įtakos biologinei įvairovei, dirvai, ir vandens ištekliams, jei juos auginant bus dažniau taikoma sėjomaina, visiškai atsižvelgiama į kompleksinio paramos susiejimo (angl. Cross Compliance) reikalavimus ir bus aktyviai stengiamasi pagerinti žemės derlingumą,

S. kadangi gaminant energiją iš žemės ūkio produktų turėtų būti dar geriau išnaudojamos žemės ūkio ir miškininkystės šalutinių produktų, pvz., medienos, vilnos, srutų, šiaudų ir skerdienos atliekų, teikiamos galimybės,

T. kadangi ne tik vartotojai, bet ir ūkininkai bei miškų savininkai turi būti informuojami apie augalų naudojimo ne maistui ypatybes, biomasės gamybą, atsinaujinančią energiją ir apie galimybes, kurias šios veiklos rūšys suteikia ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriams,

U. kadangi neseniai vykusios BŽŪP reformos metu atskyrus, nustačius energijos gamybai skirtų augalų auginimo režimą ir pradėjus naudoti dirvonuojančią žemę, buvo sukurtos reikiamos sąlygos ne maisto paskirties augalams auginti ir perdirbti,

V. kadangi biomasės energija yra didelį potencialą turintis atsinaujinantis energijos šaltinis, ypač tvaraus ūkininkavimo požiūriu,

W. kadangi pagrindinės biomasės energijos formos yra transporto biokuras (dažniausia gaminamas iš grūdų, cukraus, augalų, iš kurių gaminamas augalinis aliejus, ir aliejaus gamybos atliekų), namų šildymo biomasė (mediena ir medienos apdorojimo atliekos) ir elektra bei šiluminė energija, gaunamos jėgainėse deginant medienos atliekas, šiaudus ir žemės ūkio atliekas,

X. kadangi prognozuojama, kad 2010 m. atsinaujinanti energija sudarys nuo 9 iki 10% ES energijos, o buvo numatyta buvo 12%,

Y. kadangi naujosios Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės, taip pat Bulgarija ir Rumunija, kurios artimiausiu metu įstos į ES, yra galimos atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojos ir didelę paramos dalį jos gauna arba gaus iš struktūrinių fondų arba iš Paramos žemės ūkiui fondo, todėl jos turi būti nuolat labai skatinamos veiksmingai naudoti šiuos energijos šaltinius ir joms turėtų būti taikomos horizontaliosios BŽŪP nuostatos,

Z. kadangi Europos Sąjungoje reformuojama cukraus rinka ir mažinamas cukrinių runkelių auginimas, todėl turėtų būti nuodugniai tikrinama galimybė labiau išnaudoti esamą biokuro gamybos iš cukrinių runkelių arba kitų alternatyvių kultūrų šiuose auginimui naudojamuose žemės plotuose potencialą,

Ne maisto paskirties augalų ateitis

1.  pabrėžia paramos moksliniams tyrimams ir technologijų, susijusių su ne maisto paskirties augalų auginimu, plėtros svarbą siekiant pagerinti pramonės galimybes ir veiksmingumą; pasisako už tai, kad dėmesys būtų skiriamas veiksmingiausiems bioenergetikos srities projektams, kurie labiausiai padėtų skatinti kaimo vietovių ekonomiką ir aiškiai parodytų biomasės galimybes, leistų patenkinti energijos paklausą Europoje;

2.  ragina Komisiją parengti Bendrijos strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos būtų skatinamos atsinaujinančios energijos rūšių gamyba siekiant užtikrinti maisto tiekimo saugumą ir gerinti ES energijos naudojimo veiksmingumą, taip užtikrinant, kad saugus maisto produktų tiekimas būtų vykdomas kaip įmanoma geriau naudojant atsinaujinančias žaliavas;

3.  ragina Komisiją, padedant valstybėms narėms, kaupti informaciją apie atitinkamas organizacijas bei dalyvius ir visą su biomasės (atsinaujinančios žaliavos ir organinės atliekos gaunamos iš žemės ūkio ir miškininkystės) naudojimu susijusią asmeninę ir bendrą patirtį apie biokuro gamybą, šilumos ir elektros energiją, kad geriausias iniciatyvas būtų galima diegti visoje Europos Sąjungoje;

4.  pritaria ankstesnėms Komisijos pastangoms skatinti intensyvesnį ne maisto paskirties augalų auginimą ir didinti energijos naudojimo veiksmingumą remiantis Europos pažangiosios energetikos programa, Biomasės naudojimo veiksmų planu ir komunikatu dėl biokuro; tačiau ragina geriau suderinti savo veiksmus su esamu valstybių narių požiūriu; ragina Komisiją laikytis iniciatyvoms nustatyto kalendorinio plano ir per trumpiausią laikotarpį įgyvendinti šių iniciatyvų priemones;

5.  mano, kad atsižvelgiant į ilgalaikį ES energetikos politikos planavimą ir į tai, kad reikia užtikrinti investuotojų ir gamintojų ekonominį ir jų verslo saugumą, būtina parengti nacionalinius biomasės naudojimo veiksmų planus remiantis išsamiais pasiūlymais, kurie suteikia pirmenybę naudoti tam tikrų rūšių biomasę ir nustato tikslines aplinkos apsaugos srities priemones bei rengia piliečių informavimo kampanijas, kuriose parodomas biomasės pranašumas, problemos ir atsinaujinančių energijos šaltinių poveikis tvariajai raidai;

6.  pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimą siekiant nustatyti ekonominius ir techninius rodiklius, kuriais remiantis atrenkami auginti tinkamų rūšių augalai, atsižvelgiant į kiekvieno regiono dirvožemio ir klimato sąlygas;

7.  ragina Komisiją taip pat ir žemės ūkio sektoriuje pirmiausia skatinti taupyti energiją, naudoti bioproduktus energijai gaminti ir decentralizuotai naudoti atsinaujinančias žaliavas;

8.  pabrėžia, kad biodyzelino ir bioetanolio gamyboje naudojamos žaliavos bei šilumos ir elektros energijos gamyboje naudojama biomasė visų pirma turėtų būti gaunama iš nuosavų kiekvienos valstybės narės žaliavų atsargų;

9.  pabrėžia galimybes, kurios vykdant cukraus rinkos reformą atsiveria ūkininkams dėl ne maisto paskirties augalų sektoriaus plėtros ir investicijų į šį sektorių;

10.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti įpareigojančius Direktyvos 2003/30/EB dėl biokuro tikslus, sukurti veiksmingus stebėsenos mechanizmus ir siekti, kad įsipareigojimai būtų vykdomi pasitelkiant daugiausia vietinę Europos produkciją; todėl mano, kad Europos Sąjungos prekybos politika turi neprieštarauti šiam tikslui;

11.  pabrėžia, kad, nustačius įpareigojančius tikslus, negali būti panaikintos arba sumažintos esamos biokuro gamybos paskatos Europos Sąjungoje; mano, kad prieš nustatant šį tikslą, turi būti peržiūrėtos Bendrijos energetikos produktų apmokestinimo taisyklės;

12.  atsižvelgdamas į mažėjančius žaliavų išteklius, pabrėžia, kad yra labai svarbūs rinkos ekonomikos mechanizmai, kurie, net ir neskiriant valstybės subsidijų biomasės energijos šaltiniams, suteikia jiems tvaraus konkurencingumo galimybę;

13.  pabrėžia, kad sprendimai dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtros turėtų būti priimami kiekvienoje valstybėje narėje atsižvelgiant į vietos sąlygas ir ypač tokios plėtros galimybes;

14.  atkreipia dėmesį į faktą, kad visos kaimo vietovės turi galimybes gaminti didelį kiekį biomasės, tačiau tik esančios nepalankiausioje padėtyje, atsižvelgiant į jų žemą gamybos lygį ir natūralias struktūrines kliūtis, nuolat susiduria su daugeliu sunkumų, neleidžiančių pasinaudoti šia galimybe; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išnaudoti jų galimybes, šioms sritims turi būti teikiama pirmenybė naudotis struktūrinių fondų lėšomis;

15.  pabrėžia, kad pagal nacionalinę ir regioninę 2007–2013 m. plėtros strategiją būtina parengti biomasės naudojimo veiksmų programas ir užtikrinti joms struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo finansinę paramą bei paramą pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą;

16.  primygtinai reikalauja, kad dėl priemonių, padedančių skatinti energijai gaminti skirtų augalų auginimą, neturėtų dar labiau padidėti namų ūkiuose ir įmonėse naudojamos energijos kaina ir pablogėti Europos konkurencingumas pasaulyje;

17.   ragina Komisiją, kaip tai numato BŽŪP reforma, dar kartą svarstyti energijai gaminti skirtų augalų schemos galiojimo atidėjimo tvarką ir stipriai padidinti maksimalų plotą, kuriam gali būti teikiama papildoma parama, ir išmokų dydį; todėl primena pastarąjį pranešimą apie tai, kad, atsižvelgiant į maksimalų garantuojamą 2 200 000 hektarų plotą, energijai gaminti skirtų augalų plotams teikiama parama bus padidinta iki 80 eurų už hektarą per metus;

18.  ragina Komisiją papildyti biokurui gaminti skirtų augalų sąrašą, nurodytą paramos teikimo schemose, užtikrinti, kad tinkamiausi energijai gaminti skirti augalai būtų atrenkami regioniniu ir vietos lygiais, užtikrinti, kad visoms atsinaujinančių energijos šaltinių rūšims, pvz., bioetanoliui, biodyzelinui ir anaerobiniam rūgimui (biodujoms) būtų taikomos vienodos paramos schemos ir teikti pakankamas paskatas gamintojams, kad pastarieji susidomėtų šiais augalais;

19.  pabrėžia, kad turi būti tinkamai finansuojamas ne maisto paskirties augalų auginimo skatinimas, taip pat ir racionaliai naudojant kaimo plėtros fondų lėšas;

20.  ragina Komisiją pašalinti kliūtis, trukdančias energijai gaminti skirtų augalų auginimo plėtrą valstybėse narėse, kurios taiko supaprastintą Vienkartinės išmokos už žemės plotą schemą (angl. SAPS) ir todėl iš ES negauna jokios finansinės paramos;

21.  mano, kad augalų, skirtų energijai gaminti, auginimo rėmimo priemonių išmokas naujosiose valstybėse narėse būtina atsieti nuo laipsniško mechanizmo taikymo;

22.  mano, kad augalų, skirtų energijai gaminti, auginimo rėmimas naujosiose valstybėse narėse neturėtų būti susietas su Vienkartinės išmokos už žemės plotą schema (angl. SAPS) siekiant užtikrinti papildomus paramos šaltinius, skirtus auginti augalams, kurie tinkami energijai gaminti;

23.  pabrėžia, kad per ilgesnį laiką turėtų būti užtikrintas ne maisto paskirties augalų auginimo ekonominis gyvybingumas, ir ragina Komisiją užtikrinti pramonei ilgalaikius sprendimus ir vienodas taisykles, kurios padės skatinti atitinkamus pasikeitimus ir investicijas siekiant, kad šių kultūrų auginimas nebūtų finansuojamos valstybės lėšomis;

24.  pabrėžia, kad ypač būtina atsižvelgti į tai, jog būtų išvengta intensyvaus auginimo, kurio pasekmė būtų neigiamas poveikis aplinkai, pvz., dirvožemio tarša trąšų liekanomis ir augalų apsaugos priemonėmis arba vandens išteklių išsekimas arba tarša;

25.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ūkininkavimo ir perdirbimo sektorių bendradarbiavimą siūlant aiškias sutartis, technologijų dokumentų vertimus ir kitas paskatas;

26.  ragina Komisiją proporcingai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės padėtį, ES ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis rengti išmokų ir paskolų programas, pagal kurias būtų statomos perdirbimo gamyklos ir vykdoma pramonės žaliavų plėtra;

27.  ragina Komisiją įvertinti galimą teigiamą ne maisto paskirties augalų, kuriuos gamintų kaimo vietovių atsinaujinančios energijos gamyklos, poveikį darbo vietų kūrimui ir mažesnėms transporto išlaidoms;

28.  pabrėžia, kad svarbu sukurti priemones, kurios padėtų užtikrinti tinkamą importuojamų pramonės žaliavų kokybę ir aplinkos apsaugos standartų atitikimą remiantis Europos Sąjungoje galiojančiomis taisyklėmis;

29.  ragina Komisiją toliau stengtis derinti ES gaminių standartus ir paramą atsinaujinančių žaliavų naudojimui siekiant skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių vidaus rinką;

30.  ragina Komisiją, priderinant taisykles, skatinti remti ne maisto paskirties augalų auginimą, jei ši parama atitinka tvariosios raidos kriterijus ir padeda stiprinti daugiafunkcinį žemės ūkį visoje Europos Sąjungoje;

31.  mano, kad reikia stebėti energijai gaminti skirtų augalų auginimo poveikį žemės ūkiui ir kad reikia išnagrinėti taisyklių, skirtų užkirsti kelią nevaldomam greitai augančių augalų rūšių auginimo plitimui, nustatymo būtinybę;

32.  ragina naudoti esamus kontrolės mechanizmus, pvz., kompleksinis paramos susiejimas (angl. Cross Compliance) siekiant, kad biologiniais ištekliais pagrįsta kuro, energijos ir medžiagų gamyba nepadarytų žalos biologinei įvairovei ir aplinkai: dirvožemiui, vandeniui bei orui ir būtų iš tiesų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas;

33.  ragina Komisiją svarstyti skaidrios ir viešos ES duomenų bazės, kurioje būtų pateikiami atsinaujinančių žaliavų gyvavimo ciklo privalumai ir gyvavimo ciklo įvertinimų rezultatai, kūrimą;

34.  prašo atkreipti dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų strategijos turi padėti remti iš biomasės gautų medžiagų pritaikymą siekiant pagerinti žinias apie galimus atsinaujinančių žaliavų naudojimo būdus ir didesnę jų naudą aplinkos ir sveikatos požiūriu;

35.  ragina Komisiją remti informacijos apie Europos mokslinius biologinių žaliavų, bioenergijos ir biokuro tyrimus sklaidą ir keitimąsi technologijomis, taip pat remti visuomenės informavimo kampanijas;

36.  pabrėžia poreikį ES lygmeniu integruoti biologinių žaliavų nacionalinių mokslinių tyrimų, plėtros ir bandymų veiklą, ypač poreikį parengti ES mokslinių tyrimų programą, padėsiančią remti technologijas, kurios biomasę padeda paversti energija, kuru ir cheminėmis medžiagomis;

37.  ragina Komisiją imtis priemonių, kad, remiantis principu „biokuras automobiliams, o ne automobiliai biokurui“, kuo greičiau būtų pasiektas automobilių pramonės ir naftos sektoriaus kompromisas biokuro gamybos klausimais;

38.  ragina Komisiją imtis priemonių ir skatinti specialių cheminių medžiagų gamybą iš žemės ūkio žaliavų siekiant padidinti ūkių pajamas ir tiekti rinkai aplinkai nekenksmingus ir sveikus gaminius, kurie pakeistų biologiškai neskaidomus cheminius gaminius;

39.  pripažįsta, kad nedidelio masto ir decentralizuotas specialių augalų auginimas daugumai ūkininkų gali būti labai veiksmingas ir pelningas ir todėl ragina Komisiją skatinti šios srities vystymąsi siekiant palaipsniui didinti gamybos apimtį;

40.  ragina naudoti naujausius išradimus plastmasių, tepalų ir izoliacinių medžiagų pramonėje, o įprastinius mineralinio pluošto gaminius, kuriems pagaminti reikia daug kietojo kuro energijos, pakeisti augalinės kilmės gaminiais, pvz., linų ir kanapių pluošto gaminiais;

41.  pabrėžia žemės ūkio galimybes auginti vaistinius augalus, iš kurių būtų gaminami vaistai ir kiti gaminiai, tinkami naudoti sveikatos pramonėje kaip sveikatos apsaugos priemonės;

42.  remia iš žemės ūkio produktų pagamintų medžiagų: trąšų, augalų apsaugos priemonių ir kenkėjų naikinimo priemonių naudojimą žemės ūkyje, kadangi taip skatinami natūralūs auginimo būdai, susiję su tręšimu ir augalų apsauga;

43.  pabrėžia, kad didėjanti su aplinka derančių ir sveikų gaminių paklausa iškelia užduotį žemės ūkio pramonei gaminti natūralios ir mažiau alergiškos kosmetikos, natūralius, aplinką tausojančius tekstilės gaminius bei naujų maisto gaminių žaliavas;

44.  ragina Komisiją skatinti naujoves ir perspektyvias naujas technologijas, pvz., popieriaus ir bioetanolio gamybą iš šiaudų;

Šilumos ir elektros energijos gamybos iš žemės ūkio išteklių skatinimas

45.  pabrėžia galimybę žemės ūkio atliekas naudoti šilumos, vėsinimo ir elektros energijai gaminti taikant ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu veiksmingus metodus, kurie galėtų suteikti žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovių bendruomenėms daugiau savarankiškumo;

46.  ragina mokslinių tyrimų ir kaimo vietovių plėtros finansavimą visų pirma skirti veiksmingesniam ir platesniam organinių žemės ūkio ir miškininkystės atliekų naudojimui asmeniniais ir bendrais tikslais kaimo vietovėse;

47.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje augančius vietinius augalus, skatinti šilumos energijai gaminti veiksmingai naudoti turimą biomasę, gaunamą iš žemės ūkio ir miškininkystės atliekų ir tam tikrų rūšių energijai gaminti skirtų augalų (greitai augančių augalų, pvz., gluosnių, tuopų arba žolinių augalų, pvz., tam tikrų miglinių (poaceae) šeimos augalų) ir tuo pat metu skatinti naudoti tam tikrų rūšių atliekas;

48.  pabrėžia privalomų atsinaujinančios šilumos gamybos reikalavimų nustatymo svarbą, nes tai padės didinti veiksmingą biomasės, atsinaujinančio energijos šaltinio, svarbą ir skatins naujų žemės ūkio gaminių vietinių rinkų plėtrą;

49.  mano, kad reikėtų sudaryti kiek įmanoma geresnes biomasės naudojimo sąlygas, nustatyti aiškias paramos schemų taisykles ir skirti daugiau lėšų gamybai didinti ir jai veiksmingiau naudoti;

50.  ragina Komisiją parengti valstybėms narėms rekomendaciją, kuria valstybės narės būtų skatinamos naudoti veiksmingas paskatas, pvz., mokesčių ir muitų lengvatas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą iš vietinių atsinaujinančių žaliavų;

51.  siūlo toliau skatinti ūkininkus savo ūkiuose gaminti ir naudoti atsinaujinančią energiją; tai jau daro daug smulkių perdirbėjų, nes tai gera galimybė greitai patirti sėkmę rinkoje net ir negaunant ilgalaikių subsidijų;

52.  praneša ūkininkams apie galimybes ir naujas verslo perspektyvas, kurias suteikia energijai gaminti skirtų augalų auginimas nustačius dėl reformuotos Bendrosios žemės ūkio politikos atsiradusius apribojimus;

53.  ragina steigti biologinių žaliavų perdirbimo gamyklas, kurios, naudodamos tik biomasę, padėtų sumažinti galutines gaminių sąnaudas;

54.  ragina valstybes nares informuoti piliečius apie teigiamą biomasės ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo poveikį aplinkai ir vykdyti švietimo politiką, kurios pagrindinė tikslinė grupė yra jaunoji karta, taigi svarbu ugdyti jaunosios kartos savimonę ekologijos klausimais;

55.  pabrėžia, kad negalima nekreipti dėmesio į būtinybę naudoti šalutinius žemės ūkio produktus ir kitas biomasės atliekas, įskaitant ir biologiškai suskaidytas pramoninės kilmės atliekas;

Biokuro galimybės

56.  pabrėžia, kad iškastinio kuro pakeitimas kitu kuru gali sukurti naujų ekonominių galimybių ir naujų darbo vietų – būtent tai, ko siekiama Lisabonos strategija;

57.  primena, kad kadangi Europos Sąjunga turi imtis priemonių siekdama kovoti su šiltnamio efektu ir saugoti aplinką, gaminant biokurą, kuris galėtų padėti paįvairinti energijos šaltinius, privaloma laikytis tvaraus žemės ūkio nuostatų;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypatinga svarba turi būti teikiama naujų technologijų, susijusių su atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimu ir naudojimu, tyrimams;

59.  ragina valstybes nares svarstyti priemones, pvz., mokesčių lengvatas, nustatyti biokuro maišymo su iškastiniu kuru kiekį ir privalomus reikalavimus, skatinančius naudoti biokuro ateityje;

60.  tačiau pabrėžia, kad imantis tokių priemonių, pvz., mokesčių mažinimo, turi būti veikiama atsargiai siekiant išvengti rinkos iškraipymo, galinčio atsirasti suteikiant per dideles kompensacijas importuojamam biokurui ir toms energijos rūšimis, kurių gamybos sąnaudos labai mažos;

61.  ragina valstybes nares mokesčius ir muitus nustatyti ilgesniems laikotarpiams siekiant pramonės sektoriaus pasitikėjimo ir skatinti investicijas;

62.  ragina Komisiją užtikrinti pasaulinį maisto tiekimo saugumą, išsaugoti biologinę įvairovę ir civilizacijos nepaliestų miškų gebėjimą kaupti CO2 renkant tikslines rinkliavas ir remiant kaimo vietovių plėtros projektus, susijusius su tvariu išteklių naudojimu trečiosiose šalyse, apsvarstyti trečiųjų šalių, pvz., Brazilijos, ribotą rinkos prieigą prie importuojamo biokuro, kad aukštus aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti Europos biokuro pramonė galėtų išlikti konkurencinga;

63.  ragina padidinti naujų ekonomiškai veiksmingų ir tvarių technologijų bei gamybos metodų, kurie labiau atitiktų ilgalaikius tvarios biokuro pramonės poreikius, finansavimą;

64.  pritaria tam, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas moksliniams tyrimams remti, siekiant kurti naujas ir sąnaudas mažinančias biokuro technologijas;

65.  pataria itin remti antrosios kartos biokuro mokslinius tyrimus ir plėtrą, tačiau tinkamai atsižvelgti į galimybes, pateiktas esamuose pasiūlymuose, kurie ypač padeda spręsti aplinkos problemas, pvz., kaip iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgauti vandenilį;

66.  pripažįsta, kad biokuras yra brangesnis už iškastinį kurą (bent šiuo metu, kol neatrasti pigesni gamybos būdai, svarbu finansuoti mokslinius tyrimus), bet pažymi, kad biokuro ir iškastinio kuro maišymas teigiamai veikia aplinką;

67.  ragina Komisiją nedelsiant siūlyti dar kartą svarstyti Direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės siekiant nustatyti tinkamas priemones Direktyvoje 2003/30/EB nustatytiems tikslams įgyvendinti ir biokuro naudojimui skatinti;

o

o o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1] ¹ OL L 283, 2001 10 27, p. 33.
• [2] ² OL L 123, 2003 5 17, p. 42.
• [3]  OL L 350, 1998 12 28, p. 58. Direktyva, paskutinį kartą pakeista Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)
• [4]  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas, paskutinį kartą pakeistas Reglamentu (EB) 2183/2005 (OL L 347, 2005 12 30, p. 56).
• [5]  OL L 049, 2004 02 19, p. 1.
• [6]  OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva, paskutinį kartą pakeista Reglamentu (EB) 2004/75/EC, OL L 157, 2004 04 30, p. 1.
• [7]  Priimti tekstai, P6_TA(2005)0365.

EXPLANATORY STATEMENT

The main goal of the promotion of crop production for non-food purposes is to provide important new markets for farmers in the European Union. Developing this sector has the potential to bring enormous social, economic and environmental benefits.

The European farming sector today is under increasing pressure, with globalisation and liberalisation of national and international markets making it very difficult for European farmers to compete with countries producing at a lower cost. As this trend continues, farmers will find it more difficult to forge a decent income and the least competitive producers will be forced out of the sector. This will not only have major economic and social implications but will also lead to a decrease of land used for food production.

It is within this context that the promotion of crops for non-food purposes provides major opportunities.

Land use

As the agricultural sector continues to develop, more land will become available for non-food uses. Agriculture nowadays does not only have an economic and social value but also an environmental and ecological importance. The loss of agricultural land would therefore be to the detriment of the environment. If the land could keep its agricultural destiny by using it for the production of crops for non-food purposes, these ecological benefits and our natural heritage would remain.

Current provisions: CAP reform

The decoupling of income support from production introduced by the 2003 CAP reform will help to facilitate the supply of energy crops. In particular, crops that were eligible for direct payments only under the non-food regime on set-aside areas may now be cultivated on any area without loss of income support. Under the new system farmers are, in principle, able to adapt their production system to agronomic conditions and market developments, without any impact on the amount of income support they receive. It will be the net margin of the different crops at local level that will determine their production programme.

The decoupling system also provides for special provisions for some crops (e.g. starch potato, durum wheat). To receive this payment, farmers must comply with a number of good agricultural and environmental practices. The maximum area eligible for support is fixed per region and it can vary within the region, depending on the irrigation, the specific crop concerned and average yields. In addition, Member States are allowed to contribute national aid up to 50% of the total costs associated with establishment of multi-annual crops for biomass production on set aside land.

Set aside land

The set-aside obligation, which was introduced with the 1992 reform as a tool to balance the cereals market, has been integrated into the new single payment scheme. Set-aside land can normally not be used for any type of production, but the cultivation of non-food crops (including energy crops) is authorised if the use of the biomass is guaranteed either by a contract or by the farmer himself. The set-aside regime therefore constitutes an incentive for the cultivation of non-food crops.

Energy crops scheme

The production of fuel and energy crops is promoted not only through the set aside payment, but also through the Energy Crops Scheme, which provides a per hectare support for producers on non set-aside land. The maximum guaranteed area is 1.5 million hectares and a premium of € 45 per ha is available. Payments are established for two main energy crops: short rotation coppice and miscanthus. In the first year of implementation of the Energy Crops Scheme, 2004, only 300.000 ha (20% of the maximum guaranteed area) were used for this purpose.

Greenhouse effect

The protection of the environment has also become an important part of today's policies, including the agricultural policy. By implementing the Kyoto Protocol, detailed rules have been laid down, for example, a target emission rate per Member State was set to achieve an average of 8% decrease in greenhouse gas emission within the EU. The cultivation of biomass, for example, can contribute efficiently in decreasing the greenhouse effect, which is primarily caused by CO₂, by buffering the CO₂ emission. Afforestation programmes and agroforestry systems always have been and still are providing the best results in combating the greenhouse effect. The establishment of forests on agricultural land is already promoted within certain policies and needs to be kept that way.

Renewable energy

The European Parliament recently recognized the potential of renewable energy as an important means to boost employment and create regional added value in rural areas, thus conforming to the Lisbon and Gothenburg strategies.

Renewable energies in general

Renewable energy is a general term used for many different kinds of energy, such as renewable electricity, heat and biofuels which are all derived from sources that are inexhaustible, unlike conventional fossil fuels. Examples of renewable sources are wind, solar energy, wood, waste, oilseed rape and other crops and products derived from crops grown for non-food purposes.

The production of renewable energy needs to be promoted within the European Community, especially in the context of sustainable development but also to decrease dependency on conventional fuels, such as petrol. Several current technologies, like energy derived from biomass, are economically viable and competitive.

The European Commission set out a target of 12% of renewable energy consumption in their White Paper on renewable sources of energy (COM/2001/69). Recently, the Parliament adopted an initiative report on renewable energy in this context. Within their opinion the Committee on Agriculture and Rural Development stressed that the production of renewable energy, to which the CAP has contributed, needs to be further developed and the use of renewables needs to be encouraged:

"It is indispensable to increase the possibility of the co-funding of investment schemes by the European Agricultural Fund for Rural Development an the other Structural Funds so as to ensure the balanced and rational development and use of renewable energy, provided the energy and environmental outcomes of this use prove positive and compatible with sustainable production methods."

The Parliament also asked the Commission and the Member States to intensify their efforts in order to meet the target of 12% renewable energy consumption as early as possible.

Biomass Action Plan

The area within the EU-25 eligible for support for cultivation of non-food crops either under set-aside or under the Energy Crops Scheme will total 8 million hectares in 2005, rising up to 9.4 million in 2011. This includes the maximum area allowance in the Energy Crops Scheme and the 30% increase in voluntary set-aside. In order to meet the EU targets for renewable energy and biofuels, it has been estimated that 6.5 million hectares will need to be devoted to solid fuel energy crops, and at least a further 6.6 million for biofuels. The total of 13.1 million hectares needed is 3.5 hectares more than the area that is predicted to receive support.

Currently, the European Commission is drawing up a proposal for a Biomass Action Plan expected to come out at the beginning of next year. This initiative will address the problem stated above. One of the other issues that will be addressed is the reason why the Energy Crops Scheme is not used sufficiently.

Biofuels

Another possibility provided by the growth of crops for non-food purposes is the production of biofuels from starch potatoes, cereals, sugar beet, rapeseed and others. The major markets for biofuels are biodiesel and bioethanol, the first is a substitute for diesel and derived mainly from rapeseed oil, the second is a substitute for petrol and can be derived from many carbohydrate sources.

Today, the EU is the world leader in developing novel technologies for biodiesel production and use. Within the bioethanol industry, the EU has to compete with cheap bioethanol producing countries like Brazil, which implemented a national programme of fuel alcohol (“proalcool”) in 1974. Another issue with the current EU bioethanol technologies is that, above a certain percentage of ethanol mixed with petrol, there is an increase in NO_x and aldehyde emissions, which are highly pollutant in terms of air quality and thus larger greenhouse gas emission savings could cause environmental damage.

Directive 2003/30/EC on biofuels sets targets for the market share of biofuels on the energy market: 2% in 2005 to increase until 5.75% in 2010. At present, biofuels contribute less than 1% of the fuel consumption in the EU. The European Commission is currently working on a Communication on biofuels which is expected to have both an agricultural perspective and an international perspective and may make the link with the adjustments of the Directive 1998/70/EC on fuel quality, which are being reviewed during the first half of 2006.

In order to achieve the targets as set out in the Directive 2003/30/EC on biofuels, different strategies could be followed. One way to promote the cultivation of crops for non-food purposes is to make the biofuel targets obligatory. This strategy is supported by many stakeholders in the public consultation on the Biomass Action Plan. Another strategy is based on the fact that by creating a demand for biofuels, the supply will follow. This can be created through tax exemptions, which are already used in Germany, or through support for setting up local biofuel production units, linked to local crop production, within the rural development context. We must also consider whether we need to add a tariff to cheap fuels (for instance bio-ethanol from Brazil) in a manner not dissimilar to the United States.

Finally, the support for biofuel technology research should not only be focussed on first generation biofuels (the biofuel technologies currently being used) but also for novel biofuels (second and third generation) such as syngas based biofuels, and lignocellollosic ethanol. Furthermore, the energy conversion efficiency and the cost efficiency can be significantly increased by stimulating research and development of novel technologies and the improvement of existing technologies.

Oil crops

Most of the vegetable oil is consumed by food markets but there are also important industrial applications: detergents and surfactants, lubricants, paints, solvents, polymers and linoleum, to name just a few. All of these products can be derived from 4 main crops: oilseed rape, soya, sunflower and linseed.

The future use of biolubricants, in particular, is predicted to increase by up to 20% in the next few years. The opportunities to improve the oil content through plant breeding or biotechnology are not yet fully exploited. The main problem in the oil sector is the competition with cheap alternatives (mainly imports), for example palm oil. The cheap production of palm oil in Indonesia has also caused many environmental problems. Possible competition from within the biodiesel market might also reduce the potential future use.

Carbohydrate crops

At present, the most important non-food products derived from carbohydrate crops are: paper, biodegradable polymers, adhesives, glues, agrochemicals, detergents and paints. Wheat, maize and potato are the three main carbohydrate sources in the EU.

Currently 3.6 million tonnes of cereal production per year is used for this purpose and the amount is expected to increase to 5.5 million within the coming 5 years. Although this accounts for only a few percentages of the yearly EU area devoted to cereal production, it can provide high value market opportunities to farmers.

Speciality crops

Pharmaceuticals, medicinal, flavours, biocides and fragrances are provided by the cultivation of such crops as mustard, poppy, sesame, thyme, rosemary, lavender and mint.

These crops are grown on a very small scale but they can provide a high return for farmers. Because of the high quality of products produced in the EU compared to other countries, the competition with cheaper products is less significant.

Finally, industrial and special (non-food) uses of crops can help to add on farm value and some of these uses additionally provide environmental benefits. Biodegradable plastics are only one of the many examples that have huge opportunities for increased future use.

Research and technologies

In the report on the share of renewable energy in the EU and proposals for concrete actions, the Parliament asked the Commission to take new regulatory measures and to increase the Union's financial support for research into renewable energy sources, innovation spreading, information sharing and energy economies. Producers also need to be supported so that they can obtain the appropriate technology by taking part in the relevant national and Community programmes. The Parliament drew attention to the fact that encouraging a greater use of biomass in the production of a renewable form of energy using sustainable production methods must not be an excuse for the European Union not to pursue research aimed at achieving greater energy efficiency and any potential means of lowering the financial burden on farmers.

Final remarks

Six years ago, the European Commission and the Economic and Social Committee stressed the need to develop a centralised non-food policy. The main reason to develop one consolidated policy is to be able to meet the future needs as we seek to use more renewable energy. Current production is discouraged (or at the very least not encouraged) by a number of EU legislations. It has been suggested several times by the European Parliament that the Commission should put more emphasis on the removal of administrative and network-specific obstacles in the Member States and on the creation of attractive encouragement schemes instead.

In order to decrease the competition against European raw agricultural material from cheap imports and other feedstock at the processing level, quality standards must be introduced. Agriculture within the EU generates very high quality, traceable and increasingly safe products in comparison to other countries. This is a comparative advantage that can and must be exploited further by implementing minimum quality levels on imported products.

Finally, there is wide support to promote the cultivation of crops for non-food purposes by making the renewable energy targets obligatory. This will not only be of benefit to the environment but the obligation to comply will also make it easier for Member States to focus a larger amount of their agricultural support on the production for non-food purposes, which will eventually lead to a more sustainable future for the agricultural sector.

Final comment from the Rapporteur

The Rapporteur would like to express his thanks for the input from the other Members, and, in particular, for the fact-finding missions to Austria, Denmark, France, Germany and the UK which have proved extremely useful in drafting this report.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Ne maisto paskirties augalų auginimo skatinimas

Procedūros numeris

2004/2259(INI)

Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse

45 straipsnis

Atsakingas komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data

AGRI 13.1.2005

Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

-

-

Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)   Nutarimo data

-

Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

-

Į pranešimą įtrauktas(-i) pasiūlymas(-ai) dėl rezoliucijos(-ų)

+

Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data

Neil Parish 23.11.2004

Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai)

-

Svarstymas komitete

13.7.2005

11.10.2005

28.11.2005

22.02.2006

Priėmimo data

22.2.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

Už: Prieš: Susilaikė:

36 -

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marie-Hélène Aubert, Peter Baco, Katerina Batzeli, Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Joseph Daul, Albert Deß, Michl Ebner Carmen Fraga Estévez, Duarte Freitas, Jean-Claude Fruteau, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, María Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Stéphane Le Foll, Albert Jan Maat, Diamanto Manolakou, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Jeffrey Titford, Kyösti Virrankoski, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bernadette Bourzai, Astrid Lulling, Zdzisław Zbigniew Podkański,

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

Pateikimo data – A6

24.2.2006

A6-0040/2006