Pranešimas - A6-0056/2006Pranešimas
A6-0056/2006

PRANEŠIMAS dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo dėl rekomendacijos projekto ES Tarybai dėl Tarybos posėdžių, kuriuose ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, viešumo (skundas 2395/2003/GG)

2.3.2006 - (2005/2243(INI))

Peticijų komitetas
Pranešėjas: David Hammerstein Mintz


Procedūra : 2005/2243(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0056/2006
Pateikti tekstai :
A6-0056/2006
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo dėl rekomendacijos projekto ES Tarybai dėl Tarybos posėdžių, kuriuose ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, viešumo (skundas 2395/2003/GG)

(2005/2243(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno specialųjį pranešimą Europos Parlamentui dėl rekomendacijos projekto ES Tarybai (skundas 2395/2003/GG),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 1 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 255 straipsnį, kuriame numatyta teisė susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 195 ir 207 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Lekeno deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities[2],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijos Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 7 dalį[3],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 195 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A6-0056/2006),

A. kadangi EB sutarties 195 straipsnyje Europos ombudsmenui suteikti įgaliojimai priimti kiekvieno Sąjungos piliečio skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ar įstaigų veikloje,

B.  kadangi skundo 2395/2003/GG Europos ombudsmenui pateikėjai įtaria, kad Tarybos posėdžiai, per kuriuos ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, neatitinka ES sutarties 1 straipsnio 2 dalies ir yra vieši tik tiek, kiek numatyta 2002 m. liepos 22 d. priimtų, o 2004 m. kovo 22 d. pakeistų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 ir 9 straipsniuose[4],

C. kadangi pateikusieji skundą mano, kad Tarybos posėdžiai, kuriuose ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, turi būti vieši ir reikalauja atitinkamai pakeisti Tarybos darbo tvarkos taisykles,

D. kadangi, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos (EB) 2001 m. gegužės 30 d. reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais bei pakeistų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 7 straipsniu, pastaroji, svarstydama įstatymų leidybos klausimus, kai ji reglamentais, direktyvomis, pagrindų sprendimais, sprendimais ar atitinkamų sutarčių nuostatų pagrindu tvirtina taisykles, kurios yra privalomos valstybėms narėms, išskyrus diskusijas dėl vidinių priemonių, administracinių ar biudžetinių, ar susijusių su tarpinstituciniais ar tarptautiniais santykiais ar neprivalomų teisės aktų (pvz., išvadų, rekomendacijų ar rezoliucijų) tvirtinimo, veikia taip, kaip numatyta EB sutarties 207 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje,

E.  kadangi, remiantis anksčiau pateiktu įstatymų leidybos veiklos apibrėžimu, tik nedidelė dalis Tarybos vykdomos veiklos yra nesusijusi su įstatymų leidyba, ir kadangi todėl skaidrumas turėtų būti pagrindinis jos darbo principas, o konfidencialumo principas turėtų būti taikomas tik ne įstatymų leidybos veiklai,

F.  kadangi pagal ES sutarties 1 straipsnio 2 dalį sprendimai ES priimami „kuo atviriau ir kuo labiau juos priartinant prie piliečio“,

G. kadangi 2003 m. lapkričio 19 d. Tarybos generalinis sekretorius J. Solana savo atsakyme į atvirą skundą nurodė, kad Tarybos įstatymų leidybos svarstymų atvėrimo visuomenei klausimas sulaukė labai plačios paramos,

H. kadangi savo atsakyme ombudsmenui Taryba pripažino, kad ES sutarties 1 straipsnio 2 dalyje inter alia nubrėžtas atvirumo principas yra labai svarbus,

I.   kadangi 2004 m. patvirtintose savo Darbo tvarkos taisyklėse Taryba nustatė taisykles, kuriomis buvo suteikta daugiau viešumo posėdžiams, per kuriuos Taryba svarsto įstatymų leidybos klausimus,

J.   kadangi 2004 m. spalio mėn. valstybės narės pasirašė Sutartį dėl Europos konstitucijos, kurioje išdėstyta aiški nuostata, kad Tarybos posėdžiai, kuriuose ji svarstys ir balsuos dėl teisės aktų projektų, bus vieši,

K. kadangi atsakydama į specialius ombudsmeno klausimus Taryba nenurodė nei jokių kliūčių, trukdančių pakeisti Darbo tvarkos taisykles, kaip to reikalauja pateikusieji skundą, nei jokių principų ar aukštesnių tikslų, dėl kurių Taryba būtų priversta atsisakyti atverti visuomenei posėdžius, per kuriuos ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, o tvirtino, kad jos Darbo tvarkos taisyklių priėmimas yra politinis ir institucinis klausimas, dėl kurio turi nuspręsti pati Taryba,

L.  kadangi savo 1997 m. metiniame pranešime[5] Europos ombudsmenas manė, kad netinkamas administravimas atsiranda tada, kai viešoji įstaiga nesugeba veikti pagal taisykles ar principus, kurie ją įpareigoja,

M. kadangi ombudsmenas padarė išvadą, kad faktas, jog Taryba, nepateikusi tinkamų tokio atsisakymo priežasčių, atsisakė priimti sprendimą, kad turi būti laikomasi viešumo, kai ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, yra netinkamo administravimo atvejis,

N. kadangi ombudsmenas savo rekomendacijos Tarybai projekte, remdamasis Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pareiškė, kad „ES Taryba turėtų iš naujo išnagrinėti savo atsisakymą nuspręsti laikytis viešumo, kai ji svarsto įstatymų leidybos klausimus“; kadangi ombudsmenas specialiajame pranešime pakartojo savo rekomendaciją Tarybai ir pasiūlė, kad Europos Parlamentas apsvarstytų savo rekomendacijos priėmimą rezoliucijos forma,

O. kadangi, ypač kai Taryba teisės aktus tvirtina kaip „A-punktus“, didžiausią diskusijų dėl įstatymų bei jų leidybos darbą atlieka COREPER, o Taryba tik tvirtina tokius teisės aktus,

P.  kadangi Taryba taikinimo komitetų posėdžiuose irgi svarsto įstatymų leidybos klausimus,

Q. kadangi dėl ministrų atskaitomybės ir visuomeninių įsipareigojimų reikia, kad valstybių narių pozicijos ir balsavimas Taryboje būtų žinomi visuomenei,

R.  kadangi dvi ES teisės aktų leidybos institucijos vis dar dirba remdamosi iš esmės skirtinga informacija; kadangi Parlamento turimi dokumentai paprastai yra vieši, o Taryba dažnai dirba naudodamasi slaptais dokumentais ir informacija, įskaitant atvejus, kai Taryba svarsto tam tikrus klausimus, dėl kurių sprendimams priimti reikalinga bendro sprendimo priėmimo procedūra,

S.  kadangi pirmininkaujanti JK pateikė du alternatyvius pasiūlymus Tarybai dėl atsakymo į ombudsmeno rekomendacijas, pagal vieną iš kurių reikėtų keisti Tarybos darbo tvarkos taisykles, o pagal kitą – ieškoti būdų gerinti skaidrumą atsižvelgiant į dabartines taisykles,

T.  kadangi Taryba pakartotinai nutarė nekeisti savo Darbo tvarkos taisyklių,

1.  pritaria Europos ombudsmeno rekomendacijai Tarybai;

2.  primena, kad

         demokratinės teisinės santvarkos, kuri vyrauja Europos Sąjungoje (ES sutarties 6 straipsnio 1 dalis) ir valstybėse narėse, esminis įstatymų bruožas yra ne tik jų privalomumas, bet ir viešas jų priėmimo procesas, suteikiantis galimybę Europos Sąjungos piliečiams būti informuotiems ir dalyvauti šiame procese per savo atstovus tiek nacionaliniu (nacionaliniai parlamentai ir vyriausybės), tiek ir Europos lygmeniu (Europos Parlamentas);

         tokia galimybė dalyvauti piliečiams būtų labai suvaržyta, jei viena iš įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų privalėtų informuoti apie savo parengiamuosius darbus ir svarstymus tik priėmusi galutinį sprendimą ar vėliau;

         skirtingų skaidrumo standartų taikymas Parlamentui ir Tarybai niekaip nepagrįstas logiškai, ypač kalbant apie bendro sprendimo priėmimo procedūrą;

         jei parengiamieji darbai parlamentų komitetuose ir plenarinių posėdžių svarstymai yra vieši, to paties klausimo svarstymai ministerijų lygmeniu taip pat turėtų būti vieši;

         šis skaidrumo reikalavimas tampa dar aiškesnis, kai Parlamentas ir Taryba ieško sutarimo per bendro sprendimo priėmimo procedūros pirmąjį svarstymą Parlamente (taip nutinka vieną kartą iš trijų); tokiais atvejais Parlamento pozicija negali būti suprasta, jei nėra žinoma galimos Tarybos daugumos pozicijos, jos sudėties ir argumentų, kuriais remiasi nacionalinės delegacijos,

         Tarybos darbo konfidencialumo išlaikymas tokio pobūdžio derybose kelia abejonių dėl skaidrumo ir veiksmingumo principų, kuriais vadovaujamasi Parlamento darbe, laikymosi;

         į šiuos aspektus nebuvo tinkamai atsižvelgta Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. priimtose išvadose, kuriose numatomas Tarybos parengiamojo darbo skaidrumas tik procedūros pradžioje ir prieš galutinį balsavimą (išskyrus atvejus, kai COREPER priima skirtingą sprendimą);

3.  primena, kad atsižvelgiant į įstatymų leidžiamosios veiklos apibrėžimą, įtvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 1049/2001 12 straipsnyje ir Tarybos darbo tvarkos taisyklėse, skaidrumo principas turėtų būti nedelsiant taikomas ne tik tada, kai Taryba su Parlamentu priima bendrą sprendimą, bet ir visais kitais atvejais, kai dalyvauja Parlamentas, įskaitant ir paprastą konsultavimąsi, bei visais atvejais, kai ji priima teisės aktus, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, pavyzdžiui, teisės aktus, susijusius su trečiuoju ramsčiu;

4.  apgailestauja dėl to, kad šiose srityse nepasiekta pažangos ir kad Taryba nutylėjo šį klausimą savo 2005 m. gruodžio 22 d. pateiktose išvadose;

5.  mano, kad yra nepriimtina, jog svarbiausia ES teisės aktų leidybos institucija, svarstydama įstatymų leidybos klausimus, vis dar posėdžiauja už uždarų durų;

6.  pabrėžia, kad principai, užtikrinantys Europos Sąjungos valdymą keliais lygmenimis, yra šie tinkamo valdymo principai: dalyvavimas, skaidrumas, atsiskaitomumas, veiksmingumas ir sanglauda;

7.  mano, kad tuo metu, kai ES regi save kaip demokratizacijos ir atskaitomybės propaguotoją, Taryba turėtų reaguoti į parlamentų, pilietinės visuomenės ir plačiosios visuomenės raginimus didinti skaidrumą;

8.  tiki, kad įstatymų leidybos institucijų posėdžių viešumas yra ne tik principo reikalas, bet jis taip pat yra tiesiogiai susijęs su Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų, kaip Europos piliečių tiesiogiai renkamų atstovų, pastangomis atlikti priežiūros vaidmenį;

9.  mano, kad nacionaliniams parlamentams yra ypač svarbu, kad jiems atsiskaitytų jų vyriausybės ir ministrai; mano, kad to negalima padaryti tinkamai, jei neaišku, kaip ministrai veikė ir balsavo Taryboje ir kokia informacija remiantis buvo priimti sprendimai;

10. tiki, kad pastarieji įvykiai, susiję su diskusijomis dėl Sutarties dėl Konstitucijos ratifikavimo procesu, aiškiai parodė, kad Europos piliečiai nori, kad Europos sprendimų priėmimo procesas būtų daug viešesnis;

11. tiki, kad vieši posėdžiai Tarybos darbą padarytų skaidresnį ir aktualesnį Europos piliečiams ir taip padidintų piliečių pasitikėjimą Europos Sąjungos ir jos atstovų darbu;

12. yra įsitikinęs, kad didesnis viešumas suteiktų didesnę kolektyvinę atsakomybę valstybių narių ministrams ir sustiprintų Tarybos sprendimų teisėtumą visuomenės akyse bei paskatintų ir suintensyvintų viešas diskusijas dėl Europos reikalų;

13. toliau ragina Tarybą pakeisti savo Darbo tvarkos taisykles ir darbo metodus taip, kad posėdžiai, kuriuose ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, būtų vieši ir atviri visuomenei;

14. mano, kad COREPER posėdžiai yra esminė Tarybos svarstymų dėl įstatymų leidybos dalis, ir todėl tokiems posėdžiams turi būti taikomos viešumo taisyklės; mano, kad Taryba turėtų priimti savo sprendimus balsuodama, o ne tik patvirtindama;

15. primena, kad Taryba taip pat vykdo įstatymų leidžiamąją veiklą dalyvaudama taikinimo procedūrose;

16. pažymi, kad šiuo metu parengiamieji Tarybos posėdžių darbotvarkių dokumentai neprieinami viešai; pabrėžia, kad savo pakeistose Darbo tvarkos taisyklėse Taryba turėtų aiškiai nurodyti tokių dokumentų klasifikaciją ir hierarchiją bei leisti su jais susipažinti visuomenei;

17. palankiai vertina 2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos išvadas kaip žingsnį teigiama linkme, tačiau apgailestauja, kad Taryba nesilaikė ombudsmeno rekomendacijos pakeisti savo Darbo tvarkos taisykles;

18. primena, kad Tarybos darbo tvarkos taisyklėms pakeisti reikia trylikos iš dvidešimt penkių valstybių narių pritarimo;

19. mano, kad kadangi visos valstybių narių vyriausybės pasirašė Sutartį dėl Europos konstitucijos, susitarimui dėl Tarybos darbo tvarkos taisyklių pakeitimo neturėtų būti prieštaraujama, kadangi pačiam principui jau politiškai pritarė visų valstybių narių vyriausybės;

20. pabrėžia, kad Europos Parlamentas visiškai pritarė Sutarčiai dėl Europos konstitucijos ir pastangoms, kad ji įsigaliotų; pabrėžia, kad į Tarybos darbo tvarkos taisyklių pakeitimą neturėtų būti žiūrima kaip į pakeitimą dėl visos ar dalies Sutarties dėl Europos konstitucijos, bet kaip į smarkiai vėluojantį prisitaikymą prie Europos realybės ir institucinę lygybę Europos Sąjungos įstatymų leidyboje;

21. ragina Tarybą imtis visų reikalingų priemonių, kad posėdžiai, kuriuose ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, būtų vieši; taip pat prašo, kad Taryba transliuotų, įskaitant ir internete, savo viešus posėdžius, laiku pateiktų tokių posėdžių datas ir darbotvarkes ir išleistų jų oficialius protokolus visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis;

22. ragina Tarybą priimti bendrą sprendimą dėl Europos Parlamento priimto Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso įgyvendinimo;

23. siūlo Tarybai pradėti skaidresnio sprendimų priėmimo bandomąjį projektą, kurį įgyvendinant vienas ar daugiau aktualių įstatymų leidybos klausimų būtų aptariama visiškai viešame ir atvirame Tarybos posėdyje, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad procedūros, kurių laikomasi, ir priimami sprendimai būtų išaiškinti taip, kad jie būtų lengviau suprantami piliečiams;

24. kviečia Tarybai pirmininkaujančią valstybę, Tarybos ir Komisijos narius pasiūlyti klausimus ir temas tokio pobūdžio atvirai diskusijai, vadovaujantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 3 dalimi;

25. ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę Tarybos posėdžių viešinimo klausimą pirmumo tvarka įtraukti į Europos Tarybos darbotvarkę ir 2006 m. gegužės 9 d. oficialiai įsipareigoti nedelsiant iš dalies pakeisti Tarybos darbo tvarkos taisykles bei, sutarus su Europos Parlamentu, iki 2006 m. pabaigos persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;

26. ragina visas suinteresuotas šalis daryti Tarybai didžiausią spaudimą, kad ši vykdytų ombudsmeno rekomendaciją ir pakeistų savo Darbo tvarkos taisykles;

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

  • [1]  OJ L 145, 2001531, p. 43.
  • [2]  2001 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos Lekeno susitikimo išvadų I priedas.
  • [3]  OJ L 113, 1994 5 4, p. 15.
  • [4]  OJ L 106, 2004 4 15, p. 22.
  • [5]  http://www.euro-ombudsman.eu.int/report97/pdf/en/rap97_en.pdf.

EXPLANATORY STATEMENT

Introduction

At the October 2005 meeting of the Committee on Petitions the European Ombudsman - for the first time appearing at his own request (pursuant to Article 195 (3) of Parliament's Rules of Procedure) - submitted his Special Report on transparency of meetings of the Council of Ministers when it acts in its legislative capacity. The Committee decided to request authorisation to draw up an own-initiative report on the Ombudsman's Special Report, and Mr Hammerstein Mintz was nominated rapporteur.

In his Special Report Mr Diamandouros found that the Council had given no valid reasons for refusing to conduct its legislative meetings in public. His recommendation was that: "The Council of the European Union should review its refusal to decide to meet publicly whenever it is acting in its legislative capacity." The Ombudsman added that Parliament could consider adopting his recommendation as a resolution.

The Ombudsman's inquiry into this matter is based on a complaint by Mr Elmar Brok, MEP, and a representative of the youth group of the German CDU, in which they allege that the Council's Rules of Procedure are not in conformity with Article 1 (2) of the Treaty on European Union (as amended by the Treaty of Amsterdam in 1997), according to which the Council and the other Community institutions and bodies must take decisions as openly as possible and as closely as possible to the citizens.

The Council maintained that the degree of openness of its meetings is a political choice to be made by the Council. The Ombudsman disagreed, on the grounds that the second paragraph of Article 1 of the Treaty on European Union, the very first article of the Common Provisions underlying the European Union, applies to the Council. Although Article 207 (3) of the EC Treaty provides for the Council to adopt its own Rules of Procedure, it does not provide that the degree to which its legislative meetings should be open to the public should be regarded as a political choice and left to its discretion. The Council was of the opinion that Article 1 (2) of the Treaty on European Union merely indicated that the future Union should be as open as possible.

Article 207 (3) further specifies that for the purpose of Article 255 (3) of the EC Treaty the Council must lay down in its Rules the conditions under which the public shall have access to documents and define the cases in which it is to be regarded as acting in its legislative capacity, with a view to allowing greater access to Council documents. According to the Ombudsman the developments since 1997 should also be taken into account. He pointed out that in 2000 the Council adopted new Rules of Procedure which provided for increased openness of its meetings as a legislator. Thus, the Council had made clear that steps to increase the transparency of its legislative activity had to - and could be - taken. The adoption of these new Rules of Procedure also confirmed that doing so was - and is - possible under current Community law.

The Ombudsman therefore concluded that the Council had failed to submit any valid reasons as to why it cannot amend its Rules of Procedure with a view to opening up the relevant meetings to the public and considered this to be an instance of maladministration.

Transparency

More openness in European decision-making has been demanded by the European Parliament, national parliaments, NGOs and civil society since long before the Laeken Declaration.

Recently there have been renewed calls for opening up Council meetings to the public, notably from a number of British MEPs, of various political groups, in a Written Declaration[1] calling for the Council to apply the principles of openness and transparency to its legislative work. Also, the British Presidency has heeded the call for greater transparency, with Mr Blair arguing before the European Parliament that there is a "strong case" for the Council to legislate in public and suggesting considering this issue under the UK Presidency. Moreover, public opinion polls and statements by NGOs, civil society and the academic world underscore citizens' wish for increased accountability of their governments regarding EU issues.

It is not only a matter of principle that legislative bodies should meet in public, it is also of direct relevance to the European Parliament as well as national parliaments in their scrutiny role. For national parliaments it is of the utmost importance to be able to hold their governments and individual ministers to account and this cannot be done effectively if it is not clear how ministers have acted in the Council.

The recent developments in connection with the Constitutional Treaty have shown quite clearly that the European citizens want greater openness of European decision-making. Meeting in public would make the Council's work both more transparent and more relevant to citizens.

The implications of openness could be far-reaching and will change the character of the Council profoundly. Ministers will have to express themselves and discuss under the direct control of the media and the national parliaments. The European public will be able to witness the discussions on laws which will become binding on them as citizens of the European Union. National governments will be forced to publicise and justify the positions they have taken in the Council. This will promote and intensify public discussion on European matters as well as underline the collective responsibility of the ministers, and it will increase the honesty and transparency of the debate. Openness of Council meetings will also mark the next step in ending the obfuscated "diplomatic" decision-making tradition in the Council and open it up to the European reality in which legislative decisions are taken in all openness and transparency.

The European Parliament's role

In accordance with Article 195 of the EC Treaty it is the Ombudsman's competence and obligation to identify and investigate instances of maladministration in the activities of the Community institutions or bodies, as well as promote good administrative behaviour. Therefore the Ombudsman's Special Report deals with the issue of transparency from a technical point of view and the Ombudsman is careful to underline that the complaint he has investigated does not concern the legislative activity of the Council as such, but the question as to whether the meetings of the Council acting in its legislative capacity should be public.

The Ombudsman considers that the meetings of the Council when it acts in its legislative capacity are not open to the public and that the Council's refusal to decide to open up these meetings is an instance of maladministration.

The Special Report shows it does not require a Treaty change to be implemented, it could be brought about through a change in the Council's Rules of Procedure. Indeed, following the reforms agreed at Seville[2], these Rules have been changed in order to increase transparency, and the Council now occasionally meets partly in public when legislating.

Your rapporteur endorses the Ombudsman's conclusions and considers it unacceptable that an important law-making body of the EU still meets behind closed doors when acting as a legislator, especially at a time when the EU sees itself as a promoter of democratisation and accountability. It should therefore be seen to be practising what it preaches.

Your rapporteur is of the opinion that the European Parliament, through its competent committees, and together with all other parties that are working towards greater transparency of European governance, should bring maximum pressure to bear on the Council in order to persuade it to follow the Ombudsman's recommendation and adapt its Rules of Procedure.

The complainants in the case also referred to a provision of the Treaty establishing a Constitution for Europe, which provides for the Council always to meet in public “when considering and voting on a draft legislative act” (Article I-50 (2)). The Ombudsman stresses however that his Special Report was based solely on the existing Treaties and current Community law.

Considering that all EU-governments have signed the Treaty and therefore agreed with its Article I-50 (2) it is difficult to see why they should not now be able to reach an agreement on amending the Council's Rules of Procedure, especially since this would require the support of only thirteen of the twenty-five member states. Your rapporteur wishes to stress however that such a change of the Rules should not be seen as a substitute for the Treaty on the Constitution or as "cherry-picking", since the European Parliament still endorses full implementation of the Treaty. The requested amendments should be regarded as a long overdue adaptation of the Council to the European reality and institutional equality in law-making.

If the Council changes its Rules it will also be important to establish clearly how public meetings of the Council when legislating should work in practice and which issues should be discussed in the Council's public meetings, so as to prevent the real debate being transferred to informal meetings, the COREPER or even upward to the European Council, with the public meeting doing nothing more than rubber-stamp decisions already taken. It is also essential that the Council's Rules should clearly specify all the types of documents that are being used to prepare the Council's meetings as well as their status and that these documents should be accessible to the public, so it can follow all the steps leading up to the legislative meetings.

Your rapporteur further recommends that the European Parliament press for public meetings of the Council to be broadcast and web cast, as well as for official transcripts of the legislative meetings to be issued.

  • [1]  Written declaration 0045/2005 by Chris Davies, Nigel Farage, Timothy Kirkhope, Jean Lambert and Gary Titley on the Council of Ministers and secretive law-making.
  • [2]  Presidency Conclusions of the Seville European Council of 21 and 22 June 2002.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos ombudsmeno specialusis pranešimas dėl rekomendacijos projekto ES Tarybai dėl Tarybos posėdžių, kuriuose ji svarsto įstatymų leidybos klausimus, viešumo (skundas 2395/2003/GG)

Procedūros numeris

2005/2243(INI)

Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse

45 straipsnis ir 195 straipsnio 3 dalis

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

PETI

15.12.2005

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

David Hammerstein Mintz

11.10.2005

 

Svarstymas komitete

25.1.2006

23.2.2006

 

 

 

Priėmimo data

23.2.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

Už:

Prieš:

Susilaikė:

10

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Robert Atkins, Inés Ayala Sender, Alexandra Dobolyi, David Hammerstein Mintz, Carlos José Iturgaiz Angulo, Manolis Mavrommatis, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Diana Wallis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marie-Hélène Descamps

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

Luis Herrero-Tejedor

Pateikimo data – A6

2.3.2006

A6-0056/2006