PRANEŠIMAS dėl daugiakalbystės ir kalbų mokymosi skatinimo Europos Sąjungoje: Europos kalbų mokėjimo indikatorius
23.3.2006 - (2005/2213(INI))
Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Manolis Mavromatis
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl daugiakalbystės ir kalbų mokymosi skatinimo Europos Sąjungoje: Europos kalbų mokėjimo indikatorius
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kalbų mokėjimo indikatoriaus (KOM(2005)0356),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl naujos daugiakalbystės pagrindų strategijos (KOM(2005)0596),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinti kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę: 2004–2006 m. veiksmų planas“ (KOM(2003)0449),
– atsižvelgdamas į programą „Švietimas ir mokymas 2010: Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo skubių reformų“ (Tarybos dokumentas 6905/04 EDUC 43),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tarybos ir Komisijos darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ bendros ataskaitos apie 2006 m. įgyvendinimo pažangą projektas“ (KOM(2005)0549),
– atsižvelgdamas į 2002 kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybos 2005 m. kovo 24 d. išvadas dėl naujų švietimo ir mokymo rodiklių,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6‑0074/2006),
A. kadangi Europos Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovė yra neatskiriamos Europos identiteto dalys,
B. kadangi daugiakalbystė skatina veiksmingesnį bendravimą ir geresnį abipusį supratimą,
C. kadangi siekiant sukurti Lisabonos strategijoje numatytą Piliečių Europą ir žinių visuomenę kiekvienam piliečiui, be gimtosios, svarbu mokėti bent dvi kalbas, ir neužtenka mokėti vieną tarptautinę bendravimo kalbą (lingua franca),
D. kadangi gebėjimas suprasti užsienio kalbas ir jomis bendrauti bei didesni kalbos mokėjimo gebėjimai yra ypač svarbūs siekiant veiksmingo darbo jėgos pasiskirstymo Europoje, o Europos piliečių kalbų mokėjimo įgūdžiai yra pagrindinė sąlyga, siekiant Europoje pilnai įgyvendinti dėl mobilumo atsirandančias teises ir laisves bei sukurti bendrą Europos darbo rinką,
E. kadangi geresnis kalbos mokėjimas ir kalbos žinių plėtra yra Europos švietimo ir mokymo sistemų kokybės rodiklis ir vertinimo kriterijus pažangos Europos Sąjungoje kuriant dinamiškiausią pasaulyje žinių ekonomiką, kaip įvairovę vienijančią darnesnės politinės sąjungos dalį,
F. kadangi 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Taryba pasiūlė kalbų mokėjimo indikatorių įtraukti į kriterijų, mažinančių informacines spragas, atsirandančias dėl turimų Europos Sąjungos piliečių kalbinių ir bendravimo įgūdžių, sąrašą,
G. kadangi veiksmų planas „skatinti kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę“ yra tik teigiamas žingsnis Barselonos tikslų (gimtoji kalba ir dar dvi) įgyvendinimo link, būtina didinti ES pastangas šioje srityje,
H. kadangi Europos Sąjungoje yra labai didelė kalbos mokėjimo pažymėjimų įvairovė, dėl kurios sunku palyginti šiuos pažymėjimus turinčių asmenų kvalifikaciją ir negaunama naudos keičiantis pažangia patirtimi, o taip pat trukdoma darbo jėgai ir studentams laisvai judėti Europos Sąjungoje,
I. kadangi turi būti nustatyti patikimi kalbų mokėjimo, ypač jaunimo kalbų mokėjimo, indikatoriai, taip siekiant sukurti aukštos kokybės kalbų mokymą užtikrinančią politiką,
J. kadangi 2005 m. rugsėjo mėn. atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad vidutiniškai 50 proc. Europos Sąjungos piliečių tvirtina galį susikalbėti ne savo gimtąja kalba, bet atskleidė ir didelius kalbinių įgūdžių skirtumus skirtingose valstybėse narėse,
K. kadangi Komisijos turimais duomenimis vidutinis bendrojo lavinimo mokyklose mokomų užsienio kalbų skaičius neatitinka Barselonos Europos Vadovų Tarybos nustatyto tikslo tobulinti pagrindinius įgūdžius, ypač nuo labai jauno amžiaus mokyti dviejų užsienio kalbų,
1. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti Europos kalbų mokėjimo indikatorių ir jį įtraukti į valstybių narių programos „Švietimas ir mokymas 2010“ kriterijų sąrašą,
2. pabrėžia Europos indikatorių svarbą, kai vertinama pažanga siekiant Lisabonos strategijoje numatytų bendrų švietimo ir mokymo tikslų, programos „Švietimas ir mokymas 2010“ svarba lyginant ir kuriant nacionalinę politiką, kuriant Europos perėjimo prie žinių ekonomikos strateginį pagrindą remiantis keitimusi pažangia patirtimi ir jos skleidimu;
3. pažymi, kad šio indikatoriaus tikslas yra tiksliai, patikimai ir reguliariai pagal visose valstybėse narėse atliekamus objektyvius žinių tikrinimus įvertinti bendrus užsienio kalbos mokėjimo gebėjimus;
4. mano, kad kalbos žinių tikrinimas taip pat turi būti taikomas dvikalbiams ir daugiakalbiams vaikams,
5. sutinka su Komisijos nuomone, kad pradiniu etapu šis indikatorius turi būti naudojamas vertinant penkių labiausiai Europos Sąjungoje paplitusių kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų) mokėjimą švietimo ir mokymo sistemose; ragina Komisiją ir Tarybą kaip įmanoma greičiau pradėti antrąjį etapą ir visomis įmanomomis priemonėmis imtis tikrinti ir kitų oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų žinias, tačiau užtikrinti, kad nebūtų kenkiama kitų nevertinamų kalbų mokymui ir plėtrai;
6. mano, kad objektyvūs kriterijai, kuriais siekiama nustatyti kalbos mokėjimo lygį, ir bendri standartai jokiu būdu nevaržo skirtingų nacionalinių švietimo sistemų organizacinių metodų pasirinkimo laisvės ir atitinka Komisijos rekomendacijas dėl Europos Tarybos pasiūlytų „Bendrųjų kalbų metmenų Europoje“ diegiant Europos kalbų mokėjimo indikatorių;
7. ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti kuriant ir diegiant šį rodiklį ir atnaujinti kalbų mokymą, taip pat ir kuriant veiksmingas kalbos žinių gilinimo programas;
8. ragina valstybes nares skatinti daugiakalbystę ir remti politiką, kuria siekiama didinti mokomų užsienio kalbų skaičių ir teikti pirmenybę bendriems Lisabonos strategijoje numatytiems tikslams;
9. ragina Komisiją skleisti informaciją apie kalbų mokymo nuo jauno amžiaus privalumus ir mano, kad tokiomis visuomenės informavimo apie užsienio kalbos mokėjimo privalumus priemonėmis, kaip Europos Tarybos iniciatyva minima Europos kalbų diena (rugsėjo 26 d.) ir ES pasiūlytas Europos kalbų aplankas, reikėtų labiau skatinti daugiakalbystę;
10. pritaria Komisijos pasiūlymui, įtraukiant valstybes nares į Europos kalbų mokėjimo indikatoriaus kūrimą, įsteigti iš valstybių narių atstovų sudarytą instituciją, kuri patartų Komisijai politiniais, techniniais ir visais techninės paramos klausimais ir stebėtų Europos kalbų mokėjimo indikatoriaus naudojimo valstybėse narėse pažangą;
11. pažymi, kad Komisijos siūlomo kalbų mokėjimo indikatoriaus diegimui nereikalingos papildomos ES biudžeto lėšos, o numatomos valdymo išlaidos bus padengtos iš dabartinių Socrates ir Leonardo da Vinci programų ir naujos visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos biudžeto;
12. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad naujai integruotai visą gyvenimą trunkančio mokymosi programai būtų skiriamos kalboms mokytis reikalingos lėšos;
13. ragina Tarybą ir Komisiją kitoje finansinėje perspektyvoje numatyti Europos kalbų mokėjimo indikatoriaus naudojimui reikalingą finansavimą;
14. ragina Tarybą pritarti Komisijos priimtai Europos kalbų mokėjimo indikatoriaus kūrimo ir įgyvendinimo koncepcijai, kriterijams ir laikotarpiams, kad būtų galima kaip įmanoma greičiau užbaigti parengiamąjį etapą ir pagreitinti įgyvendinimą, teikiant jam pirmenybę kaip politikos kūrimo priemonei;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
I. Įvadas
Europos Sąjunga yra tautų, turinčių skirtingą istoriją ir bendrą ateitį, namai, o galutinis šios sąjungos tikslas – sukurti harmoningą beveik 460 mln. Europos piliečių bendruomenę, išsaugant jų individualumą ir įvairovę.
Dabartinėje išsiplėtusioje Europoje efektyvų bendravimą ir savitarpio supratimą užtikrinantis kalbų mokėjimas yra daug svarbesnis nei kada nors anksčiau.
Nepakanka turėti vieną bendrą tarptautinio bendravimo (lingua franca) kalbą, tai neatspindi tikrojo Europos identiteto. Esant tokiai kalbinei ir kultūrinei Europos įvairovei, mokėti kelias užsienio kalbas reiškia turėti bendravimo pagrindą, skatinantį atvirumą kitoms tautoms, jų kultūrai ir įsitikinimams.
Be to, laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas yra vienas iš kertinių Europos Sąjungos akmenų. Asmuo, gerai mokantis užsienio kalbų, turi daugiau galimybių pasinaudoti laisve dirbti ir studijuoti bet kurioje valstybėje narėje. Todėl sukurti daugiakalbę Europos bendruomenę, kurioje kiekvienas pilietis mokėtų dar bent dvi kalbas be gimtosios, yra svarbus uždavinys kuriant tautų Europą ir didinant žmonių mobilumą.
Svarbu ir tai, kad geras užsienio kalbų mokėjimas yra tarptautinėje arenoje konkuruojančių Europos švietimo ir mokymo sistemų kokybės matas.
II. Komisijos pasiūlymas
Europos kalbų mokėjimo indikatorius
Šis Komisijos pasiūlymas pagrįstas 2002 m. kovo mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė gerinti pagrindinių gebėjimų, įskaitant bent dviejų užsienio kalbų, mokymą nuo pradinių klasių ir nustatyti kalbų mokėjimo indikatorių, nutarimais.
Šiandien Europos Sąjunga dar neturi pakankamai informacijos, reikalingos tiksliai įvertinti jos piliečių kalbinius gebėjimus, todėl būtina įdiegti patikimą vertinimo sistemą, skirtą įvertinti pažangą, padarytą, siekiant Europos Vadovų Tarybos Barselonos susitikime numatyto tikslo – iki 2010 m. Europos švietimo ir mokymo sistemos kokybę padidinti iki pasaulinių standartų.
25 valstybių narių švietimo sistemose taikomi kalbinių gebėjimų vertinimai ir išduodami pažymėjimai smarkiai skiriasi. Dėl to yra sunku juos palyginti, tai sumažina užsienio kalbos mokėjimo pažymėjimų pripažinimo galimybes ir suvaržo laisvą darbo jėgos ir studentų judėjimą Europos Sąjungoje.
Komisija siūlo įdiegti bendrą visoms valstybėms narėms Europos kalbų mokėjimo indikatorių, kuris užtikrintų tikslų, patikimą ir išsamų užsienio kalbų mokėjimo įvertinimą, pagrįstą objektyviu keturių kalbinių gebėjimų vertinimo: skaitymo, klausymo, kalbėjimo ir rašymo, testu. Praktiniais sumetimais testai turi prasidėti rašymo užduotimis, o atitinkami rezultatai turi būti registruojami nustatytais laikotarpiais, pavyzdžiui, kas treji metai.
Šiuo indikatoriumi vertinami gebėjimai skirstomi į šešis lygius, nustatomus pagal bendruosius Europos kalbinės kompetencijos standartus (Europos Taryba). Šie kalbinės kompetencijos standartai jau pripažinti ir naudojami daugelyje valstybių narių.
Komisija siūlo pradiniame etape tikrinti tik penkių Europos Sąjungoje labiausiai paplitusių kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų) mokėjimą, o vėlesniuose etapuose šį sąrašą palaipsniui papildyti kitomis kalbomis.
2005 m. rugsėjo mėn. Eurobarometro atliktos apklausos rezultatai rodo, kad ES piliečiai dažniausiai pasirenka šias penkias užsienio kalbas. Naujausi statistiniai tyrimai rodo, kad užsienio kalbą besimokančių pradinių klasių mokinių skaičius išaugo, tačiau mokomų kalbų įvairovė sumažėjo. Daugelyje valstybių užsienio kalbos mokymas reiškia tik anglų kalbos mokymą.
Nors jūsų pranešėjas pritaria pažangiam Komisijos priimtam požiūriui, tačiau jis pabrėžia, kad skatinant daugiakalbystę būtina kaip įmanoma greičiau įdiegti didesnio užsienio kalbų skaičiaus išmokimo vertinimo priemones. Pranešėjas sutinka su bendru Komisijos požiūriu ir visuotinais kalbų mokėjimo indikatoriaus parametrais, atsižvelgdamas į praktinius ir metodologinius visos sistemos ir jos atskirų dalių įgyvendinimo sunkumus. Tačiau jis pabrėžia poreikį tinkamai taikyti kalbų mokėjimo indikatorių, formuojant išvadas Europiniu ir nacionaliniu lygiu.
Pasiūlyta Europos kalbų mokėjimo indikatoriaus patariamoji komisija
Pranešėjas sutinka su Komisijos pasiūlymu valstybėms narėms aktyviai dalyvauti, kuriant ir diegiant kalbų mokėjimo indikatorių, ypač renkant informaciją apie kalbinę aplinką (kalbų vartojimą televizijoje, šeimose, kalbos mokymui skirtų valandų skaičių, mokytojų patirtį ir t. t.).
Komisija siūlo iš valstybių narių atstovų sudaryti komisiją, kuri patartų Komisijai techniniais klausimais ir užtikrintų tinkamą kalbų mokėjimo indikatoriaus diegimą. Komisija bus atsakinga už veiksmų koordinavimą, duomenų analizę ir nepriklausomų ekspertų samdymą pagal įprastines viešųjų pirkimų taisykles.
Pranešėjas pripažįsta techninio ir valstybių narių politikos krypčių koordinavimo būtinybę ir šios komisijos užduočių svarbą, analizuojant gautus rezultatus ir užtikrinant valstybių narių pažangą, panaudojant kalbų mokėjimo indikatorių. Jis taip pat pripažįsta, kad ši komisija turi skatinti valstybių narių konvergenciją, kad būtų sukurtos daugiakalbystės politikos kryptys.
III. Išvados
Europos kalbų mokėjimo indikatorius yra itin svarbi priemonė, leidžianti patikimai įvertinti Europos piliečių, ypač jaunimo, kalbinius gebėjimus, palyginti valstybių narių vykdomas politikos kryptis šioje srityje, konsultuotis ir dalytis patirtimi ir suteikti naują impulsą kalbų mokymui Europoje.
Geras bent dviejų kalbų mokėjimas turi tapti vidutinio Europos piliečio, gyvenančio, dirbančio ir keliaujančio visoje Europos Sąjungoje, bendrųjų gebėjimų dalimi.
Platesniame kontekste tokios Europos Tarybos ir ES iniciatyvos: Europos kalbų diena (rugsėjo 26 d.) ir Europos kalbų žymuo (novatoriškos užsienio kalbų mokymo ir mokymosi Europos Sąjungoje[1] programos) dažnai yra ypač svarbios užtikrinant geresnes kalbų mokymosi galimybes.
Pranešėjas sutinka, kad Taryba ir Komisija turi pasiūlyti tolesnes iniciatyvas, padėsiančias kurti daugiakalbę Europos bendruomenę.
http://europa.eu.int/comm/education/policies/lang/doc/com596_lt.pdf
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Daugiakalbystės ir kalbų mokymosi skatinimas Europos Sąjungoje: Europos kalbų mokėjimo indikatorius | ||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||
|
Pagrindas Darbo tvarkos taisyklėse |
45 straipsnis | ||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
CULT | ||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
|
|
|
| ||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
| ||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||
|
Pranešėjas(-a) Paskyrimo data |
Manolis Mavrommatis |
| |||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
| |||||||||
|
Svarstymas komitete |
23.2.2006 |
21.3.2006 |
|
|
| ||||||
|
Priėmimo data |
21.3.2006 | ||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26
1 | |||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Maria Badia I Cutchet, Christopher Beazley, Ivo Belet, Giovanni Berlinguer, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Doris Pack, Rolandas Pavilionis, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Karin Resetarits, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber, Thomas Wise | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Gyula Hegyi, Mario Mauro, Jaroslav Zvěřina | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| ||||||||||
|
Pateikimo data |
23.3.2006 | ||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... | ||||||||||