PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti
23.3.2006 - (KOM(2005)0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD)) - ***I
Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Hannu Takkula
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti
(KOM(2005)0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0116)[1]1,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 str. 2 dalį, 151 ir 308 straipsnius, kuriais vadovaujantis Komisija Parlamentui pateikė pasiūlymą (C6-0101/2005),
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A6-0076/2005),
1. Pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. Pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisės aktų numatyti asignavimai, skirti laikotarpiu nuo 2006 m., priklauso nuo sprendimo dėl kito daugiamečio finansinio plano;
3. Ragina Komisiją, kai bus priimtas kitas daugiametis finansinis planas, jei prireiks, pateikti pasiūlymą tikslinti šiai programai finansuoti skirtą apytikrę sumą;
4. Ragina Komisiją pakartotinai perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jeigu ji ketintų iš esmės taisyti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu;
5. Įgalioja Pirmininką perduoti savo poziciją Tarybai ir Komisijai.
Komisijos siūlomas tekstas | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 Pavadinimas | |
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMO įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti
|
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMO įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Europa – aktyviems piliečiams“ aktualioms Europos vertybėms, nustatytoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir aktyviam europiniam pilietiškumui skatinti. (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Kai jis bus priimtas, reikės atitinkamai pakeisti visą tekstą.) |
Pagrindimas | |
Komisijos pasiūlytas pavadinimas perteikia neteisingą mintį, t. y., kad piliečiai turėtų remti Europą. Turėtų būti atvirkščiai – Europa turi padėti piliečiams įgyvendinti savo siekius. | |
Pakeitimas 2 1 konstatuojamoji dalis | |
(1) Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas. |
(1) Sąjungos pilietybė turėtų papildyti nacionalinę atitinkamų valstybių narių piliečių pilietybę. Tai yra svarbus elementas stiprinant ir užtikrinant Europos integracijos procesą. |
Pagrindimas | |
Atrodo, kad Komisijos siūloma formuluotė neatitinka EB sutarties 17 straipsnio. | |
Komisijos siūloma formuluotė neturi prasmės. Čia siūloma formuluotė tiksliai atitinka EB sutarties nuostatas. | |
Pakeitimas 3 2 konstatuojamoji dalis | |
(2) Bendrija turėtų raginti Europos piliečius visapusiškai naudotis Europos Sąjungos pilietybe, kurią reikėtų skatinti tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. |
(2) Bendrija turėtų visapusiškai informuoti piliečius apie jų Europos pilietybę bei apie jų teises ir pareigas, kurias reikėtų skatinti puoselėti tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir sanglaudos siekį. |
Pagrindimas | |
Europos pilietybės suvokimo lygis vis dar labai žemas. ES turėtų didinti sąmoningumą teikdama informaciją ir imdamasi informavimo iniciatyvų. | |
Pakeitimas 4 2a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(2a) Atsižvelgiant į kai kurių pastaruoju metu vykusių referendumų dėl sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto rezultatus, itin svarbu pasiekti, kad Europos piliečiai visiškai suprastų savo europinio pilietiškumo esmę. Todėl programa „Europa – aktyviems piliečiams“ turėtų papildyti Komisijos D planą, tačiau jo nedubliuoti. |
Pakeitimas 5 3 konstatuojamoji dalis | |
(3) Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendroms jų vertybėms, istorijai ir kultūrai – pagrindiniams elementams, kurių pagrindu Europos piliečiai priklauso visuomenei, įkurtai remiantis laisvės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principais, puoselėjant pagarbą piliečių įvairovei. |
(3) Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendroms jų vertybėms, istorijai ir kultūrai – pagrindiniams elementams, kurių pagrindu Europos piliečiai priklauso visuomenei, įkurtai remiantis laisvės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms, kultūros įvairovei, tolerancijai ir solidarumui principais, visiškai laikantis 2000 m. gruodžio 7 d. paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. |
Pagrindimas | |
Pilietybė grindžiama tokiomis vertybėmis ir principais, kurie yra visiška priešingi bet kurios formos totalitarinei ideologijai ir pagrindinių žmogaus teisių bei laisvių nepaisymui. Tokių režimų aukų atminimas primentų šį faktą. | |
Pakeitimas 6 3a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(3a) Aktyvaus pilietiškumo skatinimas yra pagrindinis elementas stiprinant kovą su rasizmu, ksenofobija ir netolerancija, taip pat skatinant sanglaudą ir demokratijos plėtrą. |
Pagrindimas | |
Pilietiškumas turėtų būti skatinamas siekiant sustiprinti demokratiją ir socialinę integraciją Europoje. | |
Pakeitimas 7 3b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(3b) Atsižvelgiant į ES informacijos ir komunikacijos strategiją, būtina užtikrinti plačią sklaidą ir didelį pagal šią programą remiamų veiksmų poveikį. |
Pagrindimas | |
Ši programa yra viena iš mažiau žinomų ES programų. Siekiant atkreipti piliečių dėmesį, reikia plačiai skleisti informaciją apie ją. | |
Pakeitimas 8 4a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(4a) Neturi būti pamiršti imigrantai ir jų palikuonys. Todėl svarbu naujiesiems Europos piliečiams padėti kaip galima geriau išnaudoti jų naujosios europinės pilietybės teikiamas galimybes.
|
Pakeitimas 9 4a konstatuojamoji dalis(nauja) | |
|
(4a) Norint, kad piliečiai dalyvautų Europos kūrimo procese, labai svarbu juos informuoti apie konkrečias Europos pilietybės teikiamas teises, kaip tik susijusias su laisve judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ypač įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvai 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.1 _____________________ 1 OL L 158, 2004 4 30, p. 77. |
Pagrindimas | |
Direktyva 2004/38/EB – tai ypač svarbus žingsnis užtikrinant tikrą judėjimo laisvę ES piliečiams jos teritorijoje. Piliečiai turi teisę išsamiai susipažinti su naujomis įstatymo nuostatomis. | |
Pakeitimas 10 6 konstatuojamoji dalis | |
(6) Europos Vadovų Taryba kelis kartus pažymėjo, kad būtina Europos Sąjungą ir jos institucijas priartinti prie valstybių narių piliečių. Ji paragino Sąjungos institucijas išlaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir skatinti piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime bei sprendimų priėmimo procese, pabrėžiant bendras Europos piliečių vertybes. |
(6) Europos Vadovų Taryba kelis kartus pažymėjo, kad būtina Europos Sąjungą ir jos institucijas priartinti prie valstybių narių piliečių. Ji paragino Sąjungos institucijas išlaikyti ir puoselėti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su organizuota pilietine visuomene, taip skatinant piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime bei sprendimų priėmimo procese, pabrėžiant bendras Europos piliečių vertybes. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti piliečių dalyvavimą bei keitimąsi informacija tarp piliečių ir institucijų, toks dalyvavimas taip pat turi būti organizuotas. | |
Pakeitimas 11 7 konstatuojamoji dalis | |
(7) 2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą. |
(7) 2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su bendruomenėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir (išbraukta) apskritai piliečiais. Į šį dialogą taip pat turėtų įsitraukti organizacijos, atstovaujančios išeiviams iš trečiųjų šalių, gyvenantiems Europos Sąjungoje . Be to, Europos Parlamentas savo 2005m. balandžio 8d. rezoliucijoje dėl 2007–2013 m.1 politinių uždavinių ir biudžeto lėšų nurodė, kad siekiant priartinti Europą prie jos piliečių įgyvendinant procesą „nuo atskiro prie bendro“, pilietinio dalyvavimo programa ir toliau lieka prioritetinė. _____________ 1 Priimti tekstai, P6_TA (2005)0224. |
Pakeitimas 12 7a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(7a) Su pilietybe susiję tarptautiniai ir skirtinguose ES sektoriuose įgyvendinami projektai yra svarbi priemonė siekiant atkreipti piliečių dėmesį, ugdyti europinį sąmoningumą, skatinti politinę Europos integraciją, socialinę įtrauktį ir tarpusavio supratimą, pasitelkiant piliečių ir vietos organizacijų, pvz., bibliotekų, fondų ir mėgėjiškų sporto klubų, organizuojamus renginius ir veiklą, bei, laikantis Pagrindinių teisių chartijos, kovoti su rasizmu. |
Pagrindimas | |
Su pilietybe susiję projektai, kuriuos rengia vietos organizacijos, yra veiksmingos priemonės, kuriomis galima pritraukti paprastus piliečius ir padidinti socialinę sanglaudą, nes minėtosios organizacijos geriausiai žino, kokia padėtis vietoje ir kokie veiksmingiausi bendravimo su vietos piliečiais būdai. Skatinant Europos pilietybės idėją ir jos suvokimą, nepaprastai svarbu, kad piliečiai suprastų vienas kitą, taip pat svarbi socialinė ir regioninė sanglauda siekiant neleisti rastis atskirties ar diskriminacijos pojūčiui tarp skirtingų žmonių grupių. | |
Pakeitimas 13 7a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(7a) Bendra Europos pilietybė turėtų dar labiau sustiprinti ryšius tarp valstybių narių piliečių, jai daugiau dėmesio turėtų skirti valstybių narių ir regionų įstatymų leidėjai, vietos institucijos ir visi tie, kurių uždavinys yra apsaugoti pilietybės teises valstybių lygiu, nesvarbu, ar tai būtų institucijos, atsakingos už saugumą, ar už teismų apsaugą, ar būtų teikiančios teisinę pagalbą, pvz., ombudsmenas; todėl Bendrijos uždavinys turėtų būti puoselėti dialogą ir pažangiosios patirties mainus tarp šių institucijų ir jų europinio lygio ryšių tinklų. |
Pakeitimas 14 8 konstatuojamoji dalis | |
(8) Europinio, nacionalinio ir regioninio lygio pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų tarpininkų vaidmenį bendraujant su piliečiais. Todėl reikėtų sustiprinti tarptautinį šių organizacijų bendradarbiavimą. |
(8) Europinio, nacionalinio, regioninio ir vietinio lygio pilietinės organizacijos yra svarbus elementas įtraukiant piliečius į aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir jį visais aspektais pagyvinant. Taip pat jos yra tarpininkai tarp Europos ir jos piliečių, todėl reikėtų skatinti ir stiprinti jų tarptautinį bendradarbiavimą bei skirti ypatingą dėmesį šalims kandidatėms ir padėti joms sukurti bei plėtoti panašias organizacijas. |
Pagrindimas | |
Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka daug svarbesnį nei tarpininkių vaidmenį. | |
Pakeitimas 15 9 konstatuojamoji dalis | |
(9) Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos gali pateikti idėjas ir svarstymus, kurie praturtintų diskusijas Europos mastu. Jos taip pat gali padėti Europos institucijoms palaikyti ryšius su piliečiais, todėl šioms organizacijoms reikėtų teikti paramą. |
(9) Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos gali pateikti idėjas ir svarstymus, kurie praturtintų diskusijas Europos mastu. Todėl rekomenduojama remti veiklą, kuria rodoma, kad Europos institucijos yra pasiryžę kurti Europos identitetą ir pilietiškumą, nustatydamos skaidriais kriterijais pagrįstas procedūras informacijos ir keitimosi ja tinklams skatinti, ir kuria padedama Europos institucijoms palaikyti ryšius su piliečiais. |
Pagrindimas | |
Sąjunga turi sukurti sistemą, kuri skatintų tarpusavio supratimą, pasitelkiant lanksčias duomenų bazes ir skatinant keitimąsi informacija tarp tokių institucijų, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas visoje Europoje ir sukurta galimybė koordinuoti diskusijas ir svarstymus. | |
Pakeitimas 16 10 konstatuojamoji dalis | |
(10) Ypatingą dėmesį reikėtų skirti darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai į tarptautinius projektus ir veiklą. |
(10) Programa turi būti prieinama visiems piliečiams, įskaitant ir vienoje iš valstybių narių nuolat teisėtai gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, taigi ypatingą dėmesį reikėtų skirti darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai į tarptautinius projektus ir veiklą. |
Pagrindimas | |
Programa skiriama specialiai toms piliečių grupėms, kurios per mažai informuotos apie ES ir skeptiškai nusiteikusios ES integracijos atžvilgiu. Reikia užtikrinti, kad programa būtų lengvai prieinama ir kad integracija vyktų darniai. | |
Pakeitimas 17 10a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(10a) 2000 m. gruodžio mėn. Nicos Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu priimtoje Deklaracijoje dėl sporto pabrėžiama, kad Bendrija savo veiksmuose pagal įvairias Sutarties nuostatas privalo atsižvelgti į sportui būdingas socialinę, švietėjišką ir kultūrinę funkcijas. |
Pagrindimas | |
Reikėtų atsižvelgti į sporto svarbą siekiant didesnės tolerancijos ir socialinės sanglaudos bei kovojant su rasizmu ir naudoti jį šios programos tikslams siekti. | |
Pakeitimas 18 13 konstatuojamoji dalis | |
(13) Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų reguliariai stebėti ir vertinti programą, kad būtų galima ją dar kartą pataisyti, ypač atsižvelgiant į prioritetus įgyvendinant priemones. |
(13) Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų reguliariai stebėti ir savarankiškai vertinti programą, kad būtų galima ją dar kartą reikiamai pataisyti, siekiant tinkamai įgyvendinti priemones. |
Pakeitimas 19 14 konstatuojamoji dalis | |
(14) Reikėtų taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles; taikant šiuos reglamentus reikėtų atsižvelgti į paprastumo ir nuoseklumo kriterijus pasirenkant biudžeto priemones, į tuos atvejus, kuriais Komisija išsaugo tiesioginę atsakomybę už šių priemonių įgyvendinimą ir valdymą, bei į išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą. Be to, reikėtų nustatyti konkrečią Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 taikymo tvarką ir jo įgyvendinimo priemones, taip pat nuo šių tekstų nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias sąlygoja naudos gavėjų charakteristikos ir veiksmų pobūdis. |
(14) Reikėtų taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles; taikant šiuos reglamentus reikėtų atsižvelgti į paprastumo ir nuoseklumo kriterijus pasirenkant biudžeto priemones, į tuos atvejus, kuriais Komisija išsaugo tiesioginę atsakomybę už šių priemonių įgyvendinimą ir valdymą, bei į išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą. |
Pakeitimas 20 1 straipsnio 2 dalies 1 įtrauka | |
– suteikti piliečiams galimybę veikti kartu ir dalyvauti kuriant artimesnę, kultūrų įvairovės pagrindu suvienytą ir praturtintą Europą; |
- raginti piliečius veikti kartu ir dalyvauti kuriant daugialypę, teisingą, demokratinę ir pasauliui atvirą Europą, taip skatinant europinio pilietiškumo idėjos supratimą; |
Pagrindimas | |
Piliečių noras burtis draugėn, kartu imtis veiklos ir plėtoti savo idėjas Europoje viršija bet kokios nacionalinės vizijos ribas ir suteiks galimybę paskatinti europinio pilietiško plėtrą, tuo pat metu atsižvelgiant į šių piliečių skirtingumą. | |
Pakeitimas 21 1 straipsnio 2 dalies 2 įtrauka | |
– formuoti europietišką identitetą, paremtą pripažintomis bendromis vertybėmis, istorija ir kultūra;
|
– formuoti ir stiprinti europietišką identitetą, paremtą pripažintomis bendromis vertybėmis, istorija ir kultūra ir Europos pilietybe, kuri yra institucinio teisėtumo šaltinis; |
Pakeitimas 22 1 straipsnio 2 dalies 3 įtrauka | |
– pagerinti Europos piliečių tarpusavio supratimą, gerbti ir vertinti kultūrų įvairovę bei taip skatinti kultūrų dialogą. |
– gerinti ir stiprinti žinias bei tarpusavio supratimą, gerbti ir skatinti pagarbą kultūrų įvairovei bei daugiakalbystei, taip skatinti kultūrų dialogą, ypač kovojant su rasizmu, ksenofobija ir netolerancija. |
Pagrindimas | |
Užsienio kalbų mokėjimas skatina kultūrų dialogą ir piliečių tarpusavio supratimą. Šiame pakeitime paaiškinamos idėjos. | |
Pakeitimas 23 1 straipsnio 2 dalies 3b įtrauka (nauja) | |
|
- stiprinti valstybių narių, regioninių ir vietos, išrinktųjų, administracijos ir visuomeninės paramos institucijų dėmesį reikalavimams, susijusiems su Europos pilietybe. |
Pakeitimas 24 2 straipsnio įžanginė dalis | |
Tarptautiniu mastu įgyvendinami šie konkretūs programos tikslai: |
Tarptautiniu mastu įgyvendinami šie pagrindinius Sutarties tikslus atitinkantys konkretūs programos tikslai: |
Pakeitimas 25 2 straipsnio b punktas | |
(b) Remti pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą Europos mastu – skatinti jų bendrus veiksmus, diskusijas ir svarstymus Europos pilietiškumo klausimais. |
(b) Remti bendradarbiavimą pilietinės visuomenės viduje Europos mastu – skatinti jų bendrus veiksmus, diskusijas ir svarstymus Europos pilietiškumo, bendrų vertybių, bendros istorijos ir kultūros klausimais; |
Pagrindimas | |
Bendros vertybės ir istorija, kaip ir Europos pilietybė, stiprina bendrumo jausmą. | |
Pakeitimas 26 2 straipsnio ba punktas(naujas) | |
|
(ba) skatinti patirties Europos pilietybės klausimais mainus tarp vietos, regionų ir valstybių narių išrinktųjų organų ir institucijų, kurios yra atsakingos teikiant piliečiams teisinę apsaugą ir administracinę pagalbą, stiprinti pasienio regionų bendradarbiavimą ir europinių ryšių tinklų kūrimą bei jau egzistuojančius tinklus; |
Pakeitimas 27 3 straipsnio 1 dalies b punkto 2 įtrauka | |
– struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms Europos mastu; |
– struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, asociacijoms ir tinklams Europos mastu; |
Pagrindimas | |
Yra svarbi ne tik integracija, bet ir bendradarbiavimas. Svarbu vystyti ir remti glaudesnius santykius su neseniai įstojusių valstybių narių piliečiais, o taip pat su jų pilietinės visuomenės ir įvairių mažumų organizacijomis, kurios taip pat atspindi Įvairovės Europą ir Konstitucinės Sutarties vertybes ir tikslus. Taip pat žr. 13 pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 28 3 straipsnio 1 dalies c punkto 1 įtrauka | |
- patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, Europos masto konferencijos; |
- patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, kultūros renginiai, Europos masto konferencijos; |
Pakeitimas 29 3 straipsnio 1 dalies ca punktas (naujas) | |
|
(ca) Gyvas Europos atminimas, susidedantis iš: –paramos projektams, skirtiems nacistinio bei stalinistinio režimų vykdytoms masinėms deportacijoms ir genocidui atminti. |
Pagrindimas | |
Tai naujas programos elementas. | |
Pakeitimas 30 5 straipsnis | |
Programoje gali dalyvauti visos aktyvų europinį pilietiškumą skatinančios suinteresuotosios šalys, ypač vietos bendruomenės, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos (moksliniai institutai), piliečių grupės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, tinklai, asociacijos ir federacijos, profesinės sąjungos. |
Programoje gali dalyvauti visos savo veikla šios programos tikslų tvirtai siekiančios suinteresuotosios šalys, ypač piliečių ir bendruomenių grupės, vietos asociacijos, organizacijos ir įstaigos, mokymo centrai, viešosios politikos tyrimų organizacijos, tinklai europinius reikalus sprendžiančios nepriklausomos asociacijos, pvz., „Europos judėjimas“, ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos. Galimybė naudotis lėšomis palengvinama taikant proporcingumo principą dokumentams, kuriuos reikia pateikti, ir sukuriant paraiškoms teikti skirtą duomenų bazę. |
Pagrindimas | |
Europinės asociacijos padeda suprasti, kas yra Europos pilietybė, ir skatina ja domėtis. Reikia supaprastinti metodus ir procedūras siekiant pagreitinti atrankos procedūros skaidrumą ir palengvinti galimybę naudotis programa. | |
Pakeitimas 31 6 straipsnis | |
Programos vykdymo metu galima imtis bendrų veiksmų su aktyvaus pilietiškumo srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir UNESCO, remiantis bendrais indėliais ir pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 bei pagal atitinkamas kiekvienos institucijos ar organizacijos taisykles. |
Programos vykdymo metu galima imtis bendrų veiksmų – būtent šioje srityje ir ypač dėl Europos pilietybės – su aktyvaus pilietiškumo srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir UNESCO, remiantis bendrais indėliais ir pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 bei pagal atitinkamas kiekvienos institucijos ar organizacijos taisykles. |
Pagrindimas | |
Programa gali ne tik apimti anksčiau minėtas bendradarbiavimo formas, bet taip pat jas įtraukti. Aktyviam pilietiškumui, žinoma, Europos pilietybės klausimas yra ypač svarbus. | |
Pakeitimas 32 7 straipsnio 4 a dalis (nauja) | |
|
4a. Atsižvelgdama į ES informacinę ir komunikacinę strategiją bei vykdydama kitą informavimo, publikavimo ir platinimo veiklą, Komisija privalo užtikrinti platų pripažinimą ir didelį pagal šią programą remiamų veiksmų poveikį. |
Pagrindimas | |
Ši programa yra viena iš mažiau žinomų ES programų. Siekiant atkreipti piliečių dėmesį, reikia plačiai skleisti informaciją apie ją. | |
Pakeitimas 33 8 straipsnio 2 dalis | |
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis trunka du mėnesius. |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniuose komitologija apibrėžiama kaip procedūra, kuriai Europos Parlamentas teikia pirmenybę, o 4 straipsnyje Parlamento įtaka neužtikrinama. | |
Pakeitimas 34 9 straipsnio 1 dalis | |
1. Komisija užtikrina šios programos priemonių suderinamumą ir papildomumą su kitomis Bendrijos veiklos sritimis, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, sporto, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės integracijos, lyčių lygybės, kovos su diskriminacija bei mokslinių tyrimų ir Bendrijos išorės veiksmų, visų pirma Europos kaimynystės politikos kontekste. |
1. Komisija užtikrina šios programos priemonių suderinamumą ir papildomumą su kitomis Bendrijos veiklos sritimis, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, jaunimo reikalų, sporto, aplinkos, garso ir vaizdo sektoriaus ir žiniasklaidos, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės integracijos, lyčių lygybės, kovos su visų rūšių diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija, mokslinių tyrimų ir Bendrijos išorės veiksmų, visų pirma Europos kaimynystės politikos lygmeniu. |
Pagrindimas | |
Reikia užtikrinti, kad šia programa būtų papildoma ES jaunimo politika. | |
Pakeitimas 35 9 straipsnio 2 dalis | |
2. Programos priemones galima sujungti su kitomis Bendrijos ir Sąjungos priemonėmis, kad būtų įgyvendinti su šios programos ir kitų priemonių tikslais suderinti veiksmai. |
2. Programos priemonės sujungiamos su kitomis Bendrijos ir Sąjungos priemonėmis ir taikomos atsižvelgiant į naujas informavimo gaires, kad būtų įgyvendinti su šios programos ir kitų priemonių tikslais suderinti veiksmai. |
Pagrindimas | |
Atsižvelgiant į pradėtus įgyvendinti du pagrindinius planus visuomenei informuoti (veiksmų planą ir D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos)), svarbu, kad visi veiksmai, skiriami Europos piliečiams ir įgyvendinami Komisijos, būtų nukreipti ta pačia linkme. | |
Pakeitimas 36 10 straipsnio 1 dalis | |
1. Šios programos įgyvendinimo biudžetas sudaro 235 mln. EUR 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui. |
1. Preliminarus šios programos įgyvendinimo biudžetas sudaro ne mažiau kaip 235 mln. EUR 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu 7 metų laikotarpiu (nuo 2007 m. sausio 1 d.). |
Pagrindimas | |
Taip pat žr. Biudžeto komiteto narės Neena Gill nuomonės projektą. Preliminari lėšų suma yra mažiausia galima suma ir pateikiama tik informacijai iki bus patvirtinta finansinė perspektyva. Finansinę perspektyvą patvirtinus, Komisija, laikydamasi didžiausios ribos pagal patvirtintą finansinę perspektyvą, turėtų pateikti teisės akto pasiūlymą ir nustatyti referencinę sumą. | |
Pakeitimas 37 10 straipsnio 2 dalis (nauja) | |
|
2a. Bendros programos administravimo išlaidos, įskaitant vidaus ir vykdomosios agentūros išlaidas, turėtų būti proporcingos atitinkamoje programoje nurodytoms užduotims ir nustatomos biudžeto valdymo bei teisės aktų leidybos institucijų sprendime. |
Pagrindimas | |
Vykdomajai agentūrai skiriami asignavimai turėtų atitikti vykdomosios agentūros steigimo elgesio kodekso nuostatas ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus. Taip bus užtikrintas tinkamas programos veiksmų finansavimas. |
Pakeitimas 38
11 straipsnio 2 dalis
2. Finansinė pagalba juridiniams asmenims teikiama dotacijų forma. Tam tikrais atvejais dotacijos gali būti teikiamos fiziniams asmenims Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. |
2. Finansinė pagalba juridiniams asmenims arba nacionalinių visuomeninių institucijų, veikiančių piliečių apsaugos srityje, europiniams susivienijimams teikiama dotacijų forma. Tam tikrais atvejais dotacijos gali būti teikiamos fiziniams asmenims Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. |
Pakeitimas 39
13 straipsnio 2 dalis
2. Komisija užtikrina nuolatinį, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą. |
2. Komisija užtikrina nuolatinį, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą ir nuolat praneša apie tai atsakingiems Europos Parlamento komitetams. |
Pakeitimas 40 13 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai | |
a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.; |
a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie programos veiksmingumą ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus praėjus trejiems metams nuo jos priėmimo datos; |
b) komunikatą apie šios programos tęsimą ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d.; |
b) komunikatą apie šios programos tęsimą praėjus ketveriems metams nuo jos priėmimo datos; |
c) ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. |
c) išsamią nuolatinio vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., kurioje būtų pateikti duomenys apie programos įgyvendinimą ir rezultatus. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti demokratinę priežiūrą, programą reikia stebėti ir vertinti reikiamu laiku. | |
Pakeitimas 41 Priedo 1 dalies 1 veiksmo 2 pastraipa | |
Šia priemone siekiama remti veiklą, kuri yra susijusi su tiesioginiais Europos piliečių mainais arba kuri skatina tokius mainus piliečiams dalyvaujant miestų partnerystės veikloje. Tai gali būti vienkartinė arba bandomoji veikla, taip pat struktūriniai, daugiamečiai kelių partnerių susitarimai, kuriuose apibrėžta tikslesnė strategija ir kuriais remiantis vykdoma plati veikla – organizuojami susitikimai su piliečiais, specialios konferencijos ar seminarai bendro intereso klausimais, skelbiamos su miestų partnerystės veikla susijusios publikacijos. Ši priemonė padės aktyviai stiprinti piliečių ir kultūrų tarpusavio pažinimą bei supratimą. |
Šia priemone siekiama remti veiklą, kuri yra susijusi su tiesioginiais Europos piliečių mainais arba kuri skatina tokius mainus piliečiams dalyvaujant miestų partnerystės veikloje. Tai gali būti vienkartinė arba bandomoji veikla, taip pat struktūriniai, daugiamečiai kelių partnerių susitarimai, kuriuose apibrėžta tikslesnė strategija ir kuriais remiantis vykdoma plati veikla – organizuojami susitikimai su piliečiais, kuriuos rengia bendradarbiaujantys sporto klubai, specialios konferencijos ar seminarai bendro intereso klausimais, skelbiamos su miestų partnerystės veikla susijusios publikacijos. Ši priemonė padės aktyviai stiprinti piliečių ir kultūrų tarpusavio pažinimą bei supratimą. |
Pagrindimas | |
Įgyvendinant partnerystės projektus, apimančius ir sportą, sėkmingai ugdomi aktyvūs Europos piliečiai. | |
Pakeitimas 42 Priedo 1 dalies 1 veiksmo 4 pastraipa | |
Šia priemone bus remiami įvairūs tarptautinio ir tarpšakinio masto projektai, į kuriuos tiesiogiai įtraukiami piliečiai. Šių projektų mastas ir apimtis priklausys nuo visuomenės raidos; jų metu naujausiomis priemonėmis bus bandoma surasti galimus sprendimus, kaip patenkinti esamus poreikius. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas. Šie projektai suburs skirtingų akiračių žmones, kurie veiks kartu ir diskutuos bendrais Europos klausimais. Taip bus sudarytos sąlygos Europos piliečiams geriau suprasti vienas kitą ir labiau pažinti Europos integracijos procesą. |
Šia priemone bus remiami įvairūs tarptautinio ir tarpšakinio masto projektai, į kuriuos tiesiogiai įtraukiami piliečiai Pirmenybė teikiama projektams, kurių tikslas – skatinti dalyvauti aktyviai veikiančių organizacijų, pvz. vietinių mėgėjiškų sporto klubų, veikloje vietos lygmeniu. Šių projektų mastas ir apimtis priklausys nuo visuomenės raidos; jų metu naujausiomis priemonėmis bus bandoma surasti galimus sprendimus, kaip patenkinti esamus poreikius. Projektams, vykdomiems taikant šią priemonę, nereikalingas miestų partnerystės pagrindas. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas. Šie projektai suburs skirtingų akiračių žmones, kurie veiks kartu ir diskutuos bendrais Europos klausimais. Taip bus sudarytos sąlygos Europos piliečiams geriau suprasti vienas kitą ir labiau pažinti Europos integracijos procesą. |
Pagrindimas | |
Mėgėjiški vietos sporto klubai ypač svarbūs norint pritraukti pasyvius žmones ir net euroskeptikus, nes minėtieji klubai veikia vietoje ir yra lengvai prieinami vietos piliečiams. Europoje veikia 700 000 sporto klubų, kuriems priklauso apie 100 mln. narių. Daug sporto klubų veikia savanoriško darbo pagrindais. Reikėtų remti sporto klubus, kurie pritraukia gausiausią būrį piliečių ir gali padėti pasiekti šios programos tikslus. | |
Reikėtų aiškiau skirti miestų partnerystės projektus nuo piliečių projektų. | |
Pakeitimas 43 Priedo 1 dalies 2 veiksmo 3 pastraipa | |
Pilietinės visuomenės organizacijos turi veikti ir būti pajėgios vykdyti savo veiklą bei bendradarbiauti Europos mastu daugelyje visuotinės svarbos sričių (pvz., bendrųjų vertybių ir paveldo, savanoriškumo, socialinių reikalų). Ši priemonė suteiks šioms organizacijoms stabilumo ir sudarys sąlygas veikti kaip tarptautiniams katalizatoriams – atstovauti jų nariams ir pilietinei visuomenei Europos mastu. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuropinius tinklus. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiametine darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla. |
Pilietinės visuomenės organizacijos yra svarbi pilietinės, švietimo, kultūrinės ir politinės visuomenės veiklos dalis. Jos turi veikti ir būti pajėgios vykdyti savo veiklą bei bendradarbiauti Europos mastu. Joms turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti politikoje vykdant konsultacinę veiklą. Ši priemonė suteiks šioms organizacijoms stabilumo ir sudarys sąlygas veikti skirtinguose sektoriuose bei horizontaliuoju būdu, kaip tarptautiniams katalizatoriams – atstovauti jų nariams ir pilietinei visuomenei Europos mastu ir taip padėti siekti programos tikslų. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuropinius tinklus ir Europos asociacijas. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiametine darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla. |
Pagrindimas | |
Užuot vartojus painų „visuotinės svarbos“ terminą, reikėtų vadovautis programos tikslais kaip pilietinės visuomenės organizacijų veiklos gairėmis . | |
Pakeitimas 44 Priedo 1 dalies 2 veiksmo 5 pastraipa | |
Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai ir t.t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją. |
Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai, neformalaus suaugusiųjų mokymo paslaugas teikiančios institucijos ir t.t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu, vykdydami mokymus ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją. |
Pagrindimas | |
Sąvoka „suaugusiųjų mokymo centras“ pakeičiama tikslense sąvoka. Neformalaus suaugusiųjų mokymo paslaugas teikiančiose institucijose nėra suteikiami laipsniai, mokymas nėra vykdomas pagal mokymo planus, šios institucijos moko visus žmones, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo lygio ar amžiaus Todėl šie centrai yra puiki priemonė įvairiems žmonėms suburti, organizuojant kursus, kuriuose jie gali gauti žinių apie ES ir ja susidomėti. | |
Sąvoka „kursai“ pakeičiama į „mokymai“, kadangi ši sąvoka suteikia galimybę organizuoti platesnę veiklą. | |
Pakeitimas 45 Priedo 1 dalies 2 veiksmo 6 pastraipa | |
Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 30 % viso programos biudžeto. |
Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 38% viso programos biudžeto. |
Pagrindimas | |
Padidinama visų pirma dėl gausesnio pilietinės visuomenės organizacijų inicijuotų projektų skaičiaus. | |
Pakeitimas 46 Priedo 1 dalies 3 veiksmo 2 pastraipa | |
Šie renginiai galėtų būti istorinių įvykių minėjimai, Europos pasiekimų šventimas, informuotumą tam tikrais klausimais ugdantys renginiai, Europos masto konferencijos ir premijų įteikimas pagrindiniams laimėjimams pažymėti. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas. |
Šie renginiai galėtų būti istorinių įvykių minėjimai, Europos pasiekimų šventimas, kultūriniai renginiai, informuotumą tam tikrais klausimais ugdantys renginiai, Europos masto konferencijos, Europos masto mėgėjiško sporto renginiai ir premijų įteikimas pagrindiniams laimėjimams pažymėti. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas. |
Pakeitimas 47
Priedo 1 dalies, 3 veiksmo, 3 paantraštės 1 pastraipa
Kadangi aktyvaus pilietiškumo srityje pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir iniciatyvų įvairovei, reikėtų, naudojant interneto portalą arba kitas priemones, pateikti išsamią informaciją apie įvairią programos veiklą, apie kitus su pilietiškumu susijusius Europos veiksmus ir kitas atitinkamas iniciatyvas. |
Kadangi aktyvaus pilietiškumo srityje pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir iniciatyvų įvairovei, reikėtų, naudojant interneto portalą arba kitas priemones, pateikti išsamią informaciją apie įvairią programos veiklą, apie kitus su pilietiškumu susijusius Europos veiksmus ir kitas atitinkamas iniciatyvas. Ypač kaip pirmenybinė, turi būti vertinama Direktyvoje 2004/38/EB pateikiama informacija, kurios perkėlimo į valstybių narių teisę galutinė data yra 2006 m. balandžio 30 d. |
Pagrindimas
Direktyva 2004/38/EB – tai ypač svarbus žingsnis užtikrinant tikrą judėjimo laisvę ES piliečiams jos teritorijoje. Piliečiai turi teisę išsamiai susipažinti su naujomis įstatymo nuostatomis.
Pakeitimas 48 Priedo 1 dalies 3 veiksmo 5 pastraipa | |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama Association Jean Monnet ir Centre européen Robert Schuman – įstaigoms, kurios siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų. |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama Association Jean Monnet, Centre européen Robert Schuman ir Maisons de l’Europe – įstaigoms, kurios veikia nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų. |
Pagrindimas | |
Roberto Šumano Europos centras propaguoja Roberto Šumano idėjas ir atminimą, taip pat kartu su Maisons de l’Europe Prancūzijos federacija organizuoja seminarus ir mokymo kursus. Todėl būtų logiška išplėsti struktūrinės paramos galimybes ir tokias galimybes suteikti Maisons de l’Europe, kurie veikia nacionaliniu ir Europos lygmenimis, siekiant išsaugoti tarptautinį siūlomos veiklos pobūdį. | |
Pakeitimas 49 Priedo 1 dalies 3 veiksmo 6 pastraipa | |
Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 15 % viso programos biudžeto. |
Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 8% viso programos biudžeto. |
Pagrindimas | |
Šiam veiksmui įgyvendinti numatyta suma lieka nepakitusi, tačiau jos dalis bendrajame biudžete sumažėja. | |
Pakeitimas 50 Priedo 1 Dalies 3 a veiksmas (naujas) | |
|
VEIKSMAS 3 a: GYVAS EUROPOS ATMINIMAS Pagal šį veiksmą gali būti remiami tokie projektai: – projektai, skirti išsaugoti pagrindines vietas ir memorialus, susijusius su masiniais trėmimais, buvusiomis koncentracijos stovyklomis ir kitomis nacistinio režimo vykdyto plataus masto kankinimų ir naikinimo vietomis, taip pat išsaugoti archyvus, kuriuose užfiksuoti šie įvykiai, bei atminti šių vietų aukas; – projektai, skirti atminti tuos, kurie ypač sunkiomis sąlygomis gelbėjo žmones nuo holokausto; – projektai, skirti įamžinti stalininio režimo vykdyto masinio naikinimo bei trėmimų aukas, taip pat išsaugoti memorialus bei archyvus, kuriuose saugomi užfiksuoti tie įvykiai. Pagal šį veiksmą vykdomi projektai privalo turėti tarptautinę reikšmę arba tarptautinį elementą ir skatinti Europos gyventojų demokratijos, laisvės ir pagarbos žmogaus teisėms principų supratimą. Šiam veiksmui vykdyti bus skirta apie 4 proc. viso programos biudžeto.
|
Pagrindimas | |
Nacizmo ir stalinizmo masinių trėmimų ir masinių žudynių aukų įamžinimu neturėtų būti piktnaudžiaujama siekiant kurstyti nepasitikėjimą tarp žmonių, bet jis turėtų būti naudojamas taip, kad mums primintų laisvės vertybes, įstatymo viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms, kuo remiasi Europa. Jei būtų išlaikytas esamas vidutinis finansavimo lygis, remiantis prielaida, kad turėtų būti remiama 60 projektų, bendra šio veiksmo suma sudarytų apie 4 proc. viso biudžeto. | |
Pakeitimas 51 Priedo 2 dalies 2 pastraipa | |
Įgyvendinant programą bei siekiant užtikrinti abipusę naudą pilietinei visuomenei ir Europos Sąjungai, bus plėtojamas, remiantis rezultatų analize, daugiamečių partnerysčių, sudarytų sutartų tikslų pagrindu, principas. |
Įgyvendinant programą bei siekiant užtikrinti abipusę naudą pilietinei visuomenei ir Europos Sąjungai, bus plėtojamas, remiantis rezultatų analize, daugiamečių partnerysčių, sudarytų sutartų tikslų pagrindu, principas. Maksimali finansavimo trukmė nustatyta remiantis bendru susitarimu dėl finansavimoatsižvelgiant į šios programos ribas negali viršyti 3 metų. |
Pagrindimas | |
Išvengti per didelės priklausomybės nuo ES finansavimo, ypač per struktūrinės pagalbos organizacijas, turėtų padėti finansavimo laiko apribojimai. | |
Pakeitimas 52 Priedo 2 dalies 3 pastraipa | |
Kai kuriems veiksmams gali prireikti taikyti netiesioginį centralizuotą valdymą. |
Kai kuriems veiksmams, ypač 1 veiksmui, gali prireikti taikyti netiesioginį centralizuotą valdymą. Kur galima, programai valdyti reikia panaudoti esamus administravimo ir įgyvendinimo išteklius bei struktūras. |
Pagrindimas | |
Nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai ištekliai ir struktūros turėtų būti panaudojami kaip galima daugiau, siekiant išvengti dubliavimo ir didesnių programos valdymo išlaidų. | |
Pakeitimas 53 Priedo 2 dalies 4 pastraipos a punktas (naujas) | |
|
Nustatyti atrankos kriterijai kartu su taikoma vertinimo skale pateikiami visiems subjektams, kuriems jie aktualūs. Prašymai suteikti finansavimą vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: – atitikimas programos tikslams; – planuojamos veiklos kokybė; – galimas šių veiksmų poveikio visuomenei sustiprinimas; – geografinis vykdomų veiksmų poveikis; – piliečių įtraukimas į atitinkamų institucijų organizavimą. 2. Nesvarbu, ar subjektas gavo subsidiją, ar ne, pareiškėjas turi teisę gauti atitinkamą informaciją apie galutinio sprendimo pagrindą. |
Pagrindimas | |
Nešališka ir skaidri atrankos procedūra turi vykti atvirai.. |
- [1] 1 Dar neskelbta OL.
EXPLANATORY STATEMENT
BACKGROUND
The European Union faces a difficult period of time at the moment. Citizens' participation in the last European Parliament elections was alertly low and the Constitutional Treaty was rejected in France and the Netherlands. Moreover, European citizens have become increasingly sceptical towards the EU's institutions and the rapid enlargement process of the Union.
The Commission proposed the programme "Citizens for Europe" in order to promote active European citizenship and to decrease the current dissatisfaction and alienation that citizens feel towards the European institutions and the process of European integration. The programme is part of the new generation of programmes for the period of 2007-2013. It is based on the experience of the first Community programme "Civic participation" for the period of 2004-2006.[1] The main aim of the new programme "Citizens for Europe" is to promote European values, achievements and cultural diversity in order to bring citizens closer to the Union, strengthening the connection between citizens and the European institutions and fostering cohesion among Europeans.
The need to act is immense: the EU is facing growing scepticism; the on-going enlargement of the Union increases cultural diversity. If the EU wants to ensure public support for its future actions, these developments need to be accompanied by measures that encourage citizens to learn more about each other and to identify with European integration as a whole. The Union has to keep in touch with the people in the street. Making people aware of their common values without questioning their cultural differences would be a big step forward to forge their European identity. The Union citizenship and the Charter of Fundamental Rights are important points of reference in this respect. This programme is one of the tools that could help the EU to achieve these goals.
RAPPORTEUR'S REMARKS
The rapporteur emphasises the importance of this programme for making active citizenship a priority for the EU and for promoting European values. The programme should be accessible to all citizens and should not focus only on well-educated and privileged groups. It should reach ordinary citizens and stimulate passive and sceptical ones to take part actively in European integration by providing them with the opportunity to learn about EU and share experiences and ideas with people from other Member States and different cultural backgrounds.
In order to stress the significance the EU attaches to the involvement of citizens in European integration, the rapporteur suggests that the name of the programme should be changed into "Europe for citizens". Europe should be the vehicle to fulfil citizens' aspirations. At the same time, the EU should ensure increased awareness amongst citizens regarding the activities supported by this programme.
The rapporteur is concerned about the fact that some organisations have become too dependent on structural EU funding under the current programme "Civic participation". Therefore, the rapporteur proposes that funding through a single grant agreement of this programme shall be limited to a maximum of 3 years after which organisations may apply for a renewal of funding.
The following actions 1 to 3 are described in annex 1 of the Commission proposal; the figures used are based on the proposal's legislative financial statement.
1) Action 1
Town twinning
Town twinning activities have developed into a successful instrument linking people from local communities across borders and fostering mutual understanding throughout Europe.[2] The rapporteur proposes to increase the number of "citizens' meetings" within the town twinning measure from the proposed 8900 meetings to at least 10 000 citizens' meetings between 2007 and 2013. Town-twinning should not be limited to the administrative and political elite of the communities involved. Therefore, the rapporteur emphasises the importance of citizens' meetings because they are the most effective tools within this measure to include ordinary citizens in town twinning activities.
Citizens' projects
Citizens' projects aim to gather citizens to act on or debate together common European issues and to develop mutual understanding between them. The rapporteur underlines that a broader public can be reached by granting eligibility to a wide range of organisations under this measure, especially by including clubs and associations active at local level. In particular, the rapporteur stresses the importance of local amateur sports clubs. Involving those clubs is an efficient way of bringing together people in commonly organized events and actions, which increase tolerance, mutual understanding and the fight against racism. In this way, passive or even euro-sceptical citizens can be reached. Seeing that there are not many ways to get in touch with and activate ordinary citizens a high degree of support for this measure is important. The rapporteur proposes that 60 citizens´ projects should be funded per year instead of 13 projects, as proposed by the Commission.
2) Action 2
Structural support for organisations of civil society at European level
Civil society deals with European policy-making on a broad range of issues. Keeping a close link with civil society organisations is of high interest for the European institutions. In order to achieve a higher degree of transnational activity in the civil society sector, the setting-up of European networks should be supported. The rapporteur suggests increasing the amount of grants for establishing European networks between civil society organisations under this measure to 25 grants per year, instead of 15 as proposed by the Commission.
Support for projects initiated by civil society organisations
Civil society organisations, which can be found from the grass roots to the national level, are an essential element of European active society, ensuring citizens' involvement in the societal life of a municipality, a region or a state. The rapporteur emphasises the importance of including bodies such as adult education centres in the scope of this measure. Adult education centres are extra-curricula, non-degree based schools, which provide teaching for all types of people regardless of their level of education or age. They provide evening courses on all kinds of subjects for interested citizens. These centres are an excellent tool for reaching ordinary citizens and involve them in questions related to the EU, European identity, history and culture. They could do so by using materials elaborated by European think tanks. It is therefore important to support activities organised by such centres and to foster European wide networks amongst them through which these centres can exchange best practices and develop new educational tools. The rapporteur proposes to support 100 projects per year instead of 85 projects as proposed by the Commission.
3) Action 3
The rapporteur supports the idea of including high visibility events, studies and information tools into this programme as proposed by the Commission.
4) Action 4
Active European remembrance
The rapporteur accepted to include the preservation of the memorial sites related to Nazi and Stalinist deportation and mass extermination in this programme, which originally was foreseen under the Culture 2007 programme. The aim of this new action is to provide support for projects which commemorate the victims of Nazi and Stalinist mass deportation and mass extermination. The rapporteur suggests funding only to Nazi and Stalinist memorial sites because the impact of these totalitarian regimes was a European-wide one and was not limited to a single country. Funding for the sites takes place under a new action, which is added to the programme. At the moment, the Commission is providing EUR 800.000 annually for the funding of sites related to Nazi-Camps. Thus, around 30 projects receive co-financing every year. Since the scope of funding is to be extended also to Stalinist memorial sites, the rapporteur suggests increasing the number of projects to 60 projects per year.
5) Management
The rapporteur stresses that the management of the programme should be efficient and transparent. Bureaucracy and unnecessary restrictions should be avoided in the application procedures. The rapporteur stresses that clear selection criteria should be applied when applicants are assessed by the Commission. The rapporteur also proposes that indirect centralised management should be used if existing management resources and structures are available in a national, regional or local level.
6) Budget
Within the Financial Perspectives 2007-2013 this programme is placed under Heading 3. The proposed total budget for the programme is EUR 235 million for the period of 2007- 2013 which provides for an annual budget of only EUR 29 million for all 4 actions together, excluding administrative expenditures. This amount is not sufficient to achieve the demanding objectives of the programme, nor does it reflect its importance as a tool for making citizens aware of their European identity and common values and to increase support for European integration as a whole. It should also be noted that this programme is open to 36 countries: Member States, candidate countries, EEA countries and Western Balkan countries. Therefore a sufficient budget is needed to fulfil the objectives of the programme.
The rapporteur proposes that the budget breakdown should be as follows: around 40% for Action 1 (as in the Commission proposal), around 38 % for Action 2 (30% in the Commission proposal), around 8% for Action 3 (15% in the Commission proposal) and around 4 % for new Action 4. The remaining 10 % of the budget cover the administrative expenditure.
Budget proposed by the rapporteur (EUR million)
Action 1 - active citizens for Europe |
Per Measure |
Per Action |
|
|
117, 57 |
1. Town-twinning |
107, 29 | |
2. Citizens' projects |
10, 28 | |
Action 2 - active civil society in Europe |
|
111, 43 |
1. Structural support for "think tanks" |
19,95 | |
2. Structural support to civil society organisations |
35,48 | |
3. Civil society projects |
56,00 | |
Action 3 - Together for Europe |
|
24,19 |
1. High visibility events |
17, 5 | |
2. Studies |
1,73 | |
3. Dissemination, Information |
4,96 | |
Action 4 - active European remembrance |
10,96 |
10,96 |
SUB-TOTAL |
|
264, 15 |
Administrative expenditure |
|
27, 53 |
TOTAL |
|
291,68 |
Taking into account all the changes proposed by the rapporteur, including the new fourth action, the overall amount of the budget would be EUR 291,68 million. This is the absolute minimum necessary to enable this programme to have some effect and to provide some added value.
Biudžeto komiteto NUOMONĖ (3.2.2006)
pateiktas Kultūros ir švietimo komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam europiniam pilietiškumui skatinti
(KOM(2005)0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD))
Nuomonės referentė: Neena Gill
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Pristatymas
Programa „Aktyvių piliečių Europa“ priklauso priemonėms, kuriomis siekiama paskatinti Europos institucijas paraginti piliečius dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese. Šia programa siekiama, kad Europos piliečiai suvoktų savo, kaip piliečių, pareigas, ir imtų aktyviai dalyvauti Europos integracijos procese, be to, ja siekiama ugdyti priklausymo Europai jausmą ir stiprinti Europos identitetą.
Dėl šių priežasčių siūlomais veiksmais bus visų pirma siekiama1:
– suteikti piliečiams galimybę veikti kartu ir dalyvauti artimesnės, kultūrų įvairovės pagrindu suvienytos ir praturtintos Europos kūrime (1 veiksmas „Aktyvių piliečių Europa“);
– formuoti Europos identitetą, paremtą pripažintomis bendromis vertybėmis, istorija ir kultūra (2 veiksmas „Aktyvi Europos pilietinė visuomenė“);
– pagerinti Europos piliečių tarpusavio supratimą, gerbti ir vertinti kultūrų įvairovę bei taip skatinti kultūrų dialogą (3 veiksmas „Kartu Europos labui“).
Lėšos
Visas 7 metams numatytas biudžetas yra 235 mln. eurų. Pagrindinis programos valdytojas bus Švietimo ir Kultūros generalinis direktoratas. Tačiau laukia daug bendro darbo kartu su kitais generaliniais direktoratais (Teisingumo, laisvės ir saugumo arba Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos), bus plačiai konsultuojamasi ir stengiamasi, kad būtų veikiama išvien..
1 veiksmui „Aktyvių piliečių Europa“, į kurį įeina miestų partnerystės programa, finansuoti bus skiriama 102 mln. eurų (43 proc. visos sumos);
2 veiksmui „Aktyvi Europos pilietinė visuomenė“, kuriuo numatoma parama įvairioms organizacijoms, pvz., Notre Europe ir Europos judėjimui, finansuoti bus skirta 80,73 mln. eurų (34,35 proc. visos sumos);
3 veiksmui „Kartu Europos labui“ finansuoti per 7 metus bus skirta 24,19 mln. eurų.
Pastabos
Nuomonės referentė susipažino su pasiūlymu ir yra susirūpinusi dėl siekių bei išmonės stokos, ir siūlo įsteigti metinį apdovanojimą regionui, pasižymėjusiam skleidžiant Europos pilietybės idėją.
Nuomonės referentė dar kartą pabrėžia, kad nepaprastai svarbu tai, jog Komisija padarytų programą prieinamą visiems suinteresuotiems subjektams, įskaitant ir nevyriausybines organizacijas, mokslo institutus, Europos visuomenines organizacijas, europinius reikalus sprendžiančias nepriklausomos asociacijas, kaip reikalaujama pagal 2006 m. biudžetą. Tai reikalinga norint suteikti pilietinei visuomenei tinkamą informaciją ir paskatinti piliečius įsisąmoninti, kad jie susiję su bendrais Europos idealais.
Nuomonės referentė dar kartą pabrėžia, kad šiai programai skiriami asignavimai yra preliminarūs ir kad ji turi būti stebima bei vertinama reikiamu laiku, siekiant užtikrinti demokratinę priežiūrą.
PAKEITIMAI
Biudžeto komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Teisėkūros rezoliucjos projektas
Pakeitimas 1 1a dalis (nauja) | |
1a. pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisės aktų numatyti asignavimai, skirti laikotarpiu nuo 2006 m., priklauso nuo sprendimo dėl kito daugiamečio finansinio plano. | |
Pakeitimas 2 1b dalis(nauja) | |
1b. Ragina Komisiją, kai bus priimtas kitas daugiametis finansinis planas, jei prireiks, pateikti pasiūlymą tikslinti šiai programai finansuoti skirtą apytikrę sumą; | |
Pagrindimas | |
Finansiniame plane numatyta apytikrė suma negali būti nustatyta tol, kol nepriimta sprendimo dėl finansinės perspektyvos. Kai bus priimtas sprendimas, Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisės akto, skirtą nustatyti apytikrę sumą, atsižvelgiant į atitinkamą finansiniame plane numatytą didžiausią ribą. |
Pasiūlymas dėl sprendimo
Komisijos siūlomas tekstas[1] | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 3 14 konstatuojamoji dalis | |
(14) Reikėtų taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles; taikant šiuos reglamentus reikėtų atsižvelgti į paprastumo ir nuoseklumo kriterijus pasirenkant biudžeto priemones, į tuos atvejus, kuriais Komisija išsaugo tiesioginę atsakomybę už šių priemonių įgyvendinimą ir valdymą, bei į išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą. Be to, reikėtų nustatyti konkrečią Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 taikymo tvarką ir jo įgyvendinimo priemones, taip pat nuo šių tekstų nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias sąlygoja naudos gavėjų charakteristikos ir veiksmų pobūdis. |
(14) Reikėtų taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles; taikant šiuos reglamentus reikėtų atsižvelgti į paprastumo ir nuoseklumo kriterijus pasirenkant biudžeto priemones, į tuos atvejus, kuriais Komisija išsaugo tiesioginę atsakomybę už šių priemonių įgyvendinimą ir valdymą, bei į išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą. |
Pakeitimas 4 2 straipsnio įžanginė dalis | |
Tarptautiniu mastu įgyvendinami šie konkretūs programos tikslai: |
Tarptautiniu mastu įgyvendinami šie pagrindinius Sutarties tikslus atitinkantys konkretūs programos tikslai: |
Pakeitimas 5 5 straipsnis | |
Programoje gali dalyvauti visos aktyvų europinį pilietiškumą skatinančios suinteresuotosios šalys, ypač vietos bendruomenės, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos (moksliniai institutai), piliečių grupės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, tinklai, asociacijos ir federacijos, profesinės sąjungos. |
Programoje gali dalyvauti visos aktyvų europinį pilietiškumą skatinančios suinteresuotosios šalys, ypač vietos bendruomenės, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos (moksliniai institutai), europinius reikalus sprendžiančios nepriklausomos asociacijos, pvz., „Europos judėjimas“, piliečių grupės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, tinklai, asociacijos ir federacijos, profesinės sąjungos. Galimybė naudotis lėšomis palengvinama taikant proporcingumo principą dokumentams, kuriuos reikia pateikti, ir sukuriant paraiškoms teikti skirtą duomenų bazę. |
Pagrindimas | |
Europinės asociacijos padeda suprasti, kas yra Europos pilietybė, ir skatina ja domėtis. Reikia supaprastinti metodus ir procedūras siekiant pagreitinti atrankos procedūros skaidrumą ir palengvinti galimybę naudotis programa. | |
Pakeitimas 6 8 straipsnio 2 dalis | |
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis trunka du mėnesius. |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniuose komitologija apibrėžiama kaip procedūra, kuriai Europos Parlamentas teikia pirmenybę, o 4 straipsnyje Parlamento įtaka neužtikrinama. | |
Pakeitimas 7 9 straipsnio 2 dalis | |
2. Programos priemones galima sujungti su kitomis Bendrijos ir Sąjungos priemonėmis, kad būtų įgyvendinti su šios programos ir kitų priemonių tikslais suderinti veiksmai. |
2. Programos priemonės sujungiamos su kitomis Bendrijos ir Sąjungos priemonėmis ir taikomos atsižvelgiant į naujas informavimo gaires, kad būtų įgyvendinti su šios programos ir kitų priemonių tikslais suderinti veiksmai. |
Pagrindimas | |
Atsižvelgiant į pradėtus įgyvendinti du pagrindinius planus visuomenei informuoti (veiksmų planą ir D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos)), svarbu, kad visi veiksmai, skiriami Europos piliečiams ir įgyvendinami Komisijos, būtų nukreipti ta pačia linkme. | |
Pakeitimas 8 10 straipsnio 1 dalis | |
1. Šios programos įgyvendinimo biudžetas sudaro 235 mln. EUR 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui. |
1. Šios programos apytikris įgyvendinimo biudžetas sudaro 235 mln. EUR 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam 7 metų laikotarpiui, pradedant nuo 2007 m. sausio 1 d.. |
Pagrindimas | |
Finansinė apytikrė suma yra minimali ir tik gairių pobūdžio tol, kol bus priimta finansinė perspektyva. Kai bus priimtas sprendimas, Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisės akto, skirtą nustatyti apytikrę sumą, atsižvelgiant į atitinkamą finansiniame plane numatytą didžiausią ribą (žr. teisėkūros rezoliucijos pakeitimą). | |
Pakeitimas 9 10 straipsnio 2 dalis (nauja) | |
|
2a. Bendros programos administravimo išlaidos, įskaitant vidaus ir vykdomosios agentūros išlaidas, turėtų būti proporcingos atitinkamoje programoje nurodytoms užduotims ir nustatomos biudžeto valdymo bei teisės aktų leidybos institucijų sprendime. |
Pagrindimas | |
Vykdomajai agentūrai skiriami asignavimai turėtų atitikti vykdomosios agentūros steigimo elgesio kodekso nuostatas ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus. Taip bus užtikrintas tinkamas programos veiksmų finansavimas. | |
Pakeitimas 10 13 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai | |
a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.; |
a) tarpinę įvertinimo ataskaitą apie programos veiksmingumą ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus praėjus trejiems metams nuo jos priėmimo datos; |
b) komunikatą apie šios programos tęsimą ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d.; |
b) komunikatą apie šios programos tęsimą praėjus ketveriems metams nuo jos priėmimo datos; |
c) ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. |
c) išsamią nuolatinio vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., kurioje būtų pateikti duomenys apie programos įgyvendinimą ir rezultatus. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti demokratinę priežiūrą, programą reikia stebėti ir vertinti reikiamu laiku. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiantis 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti | |||||
Nuorodos |
KOM(2005)0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD) | |||||
Atsakingas komitetas |
CULT | |||||
Nuomonę pateikęs komitetas Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
BUDG | |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo per plenarinį posėdį data |
| |||||
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Neena Gill 9.6.2005 | |||||
Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė) |
| |||||
Svarstymas komitete |
28.11.2005 |
2.2.2006 |
|
|
| |
Priėmimo data |
2.2.2006 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
vienbalsiai 3
| ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Laima Liucija Andrikienė, Richard James Ashworth, Reimer Böge, Paulo Casaca, Gérard Deprez, Valdis Dombrovskis, Brigitte Douay, Bárbara Dührkop Dührkop, James Elles, Szabolcs Fazakas, Louis Grech, Catherine Guy-Quint, Jutta D. Haug, Ville Itälä, Anne E. Jensen, Alain Lamassoure, Janusz Lewandowski, Vladimír Maňka, Gérard Onesta, Giovanni Pittella, Antonis Samaras, Esko Seppänen, Nina Škottová, László Surján, Helga Trüpel, Kyösti Tapio Virrankoski, Ralf Walter, Marilisa Xenogiannakopoulou | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Albert Jan Maat, Hans-Peter Martin, Paul Rübig, Margarita Starkevičiūtė | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Pastabos (pateikiamos vienintele kalba) |
... | |||||
- [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (6.3.2006)
pateiktas Kultūros ir švietimo komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti
(KOM(2005)0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD))
Nuomonės referentas: Giusto Catania
PAKEITIMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Komisijos siūlomas tekstas[1] | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 1 konstatuojamoji dalis | |
(1) Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas. |
(1) Sąjungos pilietybė, kuria papildoma nacionaline pilietybe, siekiama sutvirtinti ir skatinti Europos identitetą, įtraukiant piliečius aktyviaui dalyvauti Europos integracijos procese. |
Pagrindimas | |
Pagal esamas sutartis Europos pilietybė nėra pagrindinis valstybių narių piliečių statusas. | |
Pakeitimas 2 2 konstatuojamoji dalis | |
(2) Bendrija turėtų raginti Europos piliečius visapusiškai naudotis Europos Sąjungos pilietybe, kurią reikėtų skatinti tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. |
(2) Bendrija turėtų raginti Europos piliečius visapusiškai naudotis Europos Sąjungos pilietybe ir jos suteikiamomis teisėmis, ją reikėtų skatinti tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. |
Pagrindimas | |
Žvelgiant iš Sąjungos pilietybės taško svarbu, kad piliečiai taip pat žinotų ir teises, kurios jiems yra numatytos. Tai yra taip pat svarbu siekiant sukurti Sąjungą, kurioje piliečiai yra puikiai susipažinę su savo teisėmis. | |
Pakeitimas 3 3 konstatuojamoji dalis | |
(3) Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendroms jų vertybėms, istorijai ir kultūrai – pagrindiniams elementams, kurių pagrindu Europos piliečiai priklauso visuomenei, įkurtai remiantis laisvės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principais, puoselėjant pagarbą piliečių įvairovei.
|
(3) Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendroms jų vertybėms, istorijai, kultūrai ir tradicijoms – pagrindiniams elementams, kurių pagrindu Europos piliečiai priklauso visuomenei, įkurtai remiantis laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir socialiniam solidarumui principais, puoselėjant pagarbą piliečių įvairovei vadovaujantis iš įvairovės kylančios vienovės principu. |
Pagrindimas | |
Principui „vienovė įvairovėje“, kuris glaustai formuluoja pagrindinę Europos Sąjungos sąvoką, kuri Europos piliečius turėtų skatinti suvokti savo identitetą taip, kad nebūtų bijoma įvairovės, kuri yra svarbi Europos vertybė, gali kilti grėsmė. Tradicijos yra svarbios vertybės – dažnai nepaisant valstybių sienų – kurios kartu gali padėti drauge formuoti europietišką identitetą, pagrįstą vienovės, kylančios iš įvairovės, siekimu. Socialinis solidarumas yra tikriausiai labiausiai būdinga Europos kultūros vertybė: ji yra organiška europinio identiteto dalis ir jos išsaugojimas turi didžiausią svarbą. | |
Pakeitimas 4 4 konstatuojamoji dalis | |
4) Siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir sudaryti sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti artimesnės Europos kūrimo procese, reikėtų kreiptis į visus piliečius ir juos įtraukti į tarptautinių mainų bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, kuri ugdytų priklausymo bendriems Europos idealams jausmą.
|
4) Siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir kiekvienu lygiu dalyvauti artimesnės Europos kūrimo procese, reikėtų kreiptis į visus piliečius ir jų pilietinės visuomenės organizacijas ir juos įtraukti į tarptautinių mainų, kultūrinių programų, diskusijų bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, kuri ugdytų priklausymo bendriems Europos idealams, principams ir vertybėms jausmą. |
Pagrindimas | |
Svarbu, kad programa būtų veiksmingai įgyvendinama vietos, regioniniu, valstybių narių ir Europos lygiu, priklausomai nuo to, koks lygis tinkamiausias reikalingam rezultatui pasiekti. Programos turėtų būti numatytos ne tik atskiriems piliečiams, bet ir jų bei jų pilietinėms visuomeninėms organizacijoms. Tai dažnai padeda pasiekti reikalingų rezultatų ir gali turėti daugiklio efektą. Puoselėti bendruosius europinius principus ir vertybes yra taip pat labai svarbus tikslas. Kultūrinės programos ir galimybės diskusijoms (pvz., konferencijos) taip pat gali būti svarbios priemonės. | |
Pakeitimas 5 4a konstatuojamoji dalis(nauja) | |
|
4a) Norint, kad piliečiai dalyvautų Europos kūrimo procese, labai svarbu juos informuoti apie konkrečias Europos pilietybės teikiamas teises, kaip tik susijusias su laisve judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ypač įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvai 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.1 _____________________ 1 OL L 158, 2004 4 30, p. 77. |
Pagrindimas
Direktyva 2004/38/EB – tai ypač svarbus žingsnis užtikrinant tikrą judėjimo laisvę ES piliečiams jos teritorijoje. Piliečiai turi teisę išsamiai susipažinti su naujomis įstatymo nuostatomis.
Pakeitimas 6 7 konstatuojamoji dalis | |
7) 2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą.
|
7) 2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą. Į šį dialogą taip pat turėtų įsitraukti organizacijos, atstovaujančios išeiviams iš trečiųjų šalių, gyvenantiems Europos Sąjungoje.
|
Pagrindimas | |
Komisija pareiškė, kad organizacijos, atstovaujančios Europos Sąjungoje įsikūrusių trečiųjų valstybių piliečiams, gali dalyvauti pagal šią programą numatomuose projektuose. | |
Pakeitimas 7 7a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
7a) Bendra Europos pilietybė turėtų dar labiau sustiprinti ryšius tarp valstybių narių piliečių, jai daugiau dėmesio turėtų skirti valstybių narių ir regionų įstatymų leidėjai, vietos institucijos ir visi tie, kurių uždavinys yra apsaugoti pilietybės teises valstybių lygiu, ar tai būtų institucijos, atsakingos už saugumą, ar už teismų apsaugą, ar būtų teikiančios teisinę pagalbą, kaip pvz., ombudsmenas; todėl Bendrijos uždavinys turėtų būti puoselėti dialogą ir geriausios praktikos mainus tarp šių institucijų ir jų europinio lygio ryšių tinklų. |
Pakeitimas 8 8 konstatuojamoji dalis | |
8) Europinio, nacionalinio ir regioninio lygio pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų tarpininkų vaidmenį bendraujant su piliečiais. Todėl reikėtų sustiprinti tarptautinį šių organizacijų bendradarbiavimą.
|
8) kadangi jos atstovauja piliečių interesams. Todėl reikėtų sustiprinti tarptautinį šių organizacijų bendradarbiavimą.
|
Pakeitimas 9 1 straipsnio 2 dalies 2 įtrauka | |
– formuoti europietišką identitetą, paremtą pripažintomis bendromis vertybėmis, istorija ir kultūra;
|
formuoti ir stiprinti europietišką identitetą, paremtą pripažintomis bendromis vertybėmis, istorija ir kultūra ir Europos pilietybe, kuri yra institucinio teisėtumo šaltinis; |
Pakeitimas 10 1 straipsnio 2 dalies 3 įtrauka | |
– pagerinti Europos piliečių tarpusavio supratimą, gerbti ir vertinti kultūrų įvairovę bei taip skatinti kultūrų dialogą.
|
– pagerinti Europos piliečių tarpusavio supratimą – nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir apimant tuos, kurie gyvena už Sąjungos ribų – gerbti ir vertinti kultūrų įvairovę bei taip skatinti kultūrų dialogą. |
Pagrindimas | |
ES pilietybė užtikrina tas pačias teises visiems Sąjungos piliečiams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tačiau, atsižvelgiant į specifines tų piliečių, kurie gyvena už ES ribų, sąlygas, turėtų būti priimtos būtinos priemonės siekiant užtikrinti, kad jie besąlygiškai ir nuo nieko nepriklausomai naudotųsi visomis ES pilietybės numatytomis teisėmis. | |
Pakeitimas 11 1 straipsnio 2 dalies 3a įtrauka (nauja) | |
|
– skatinti Europos piliečius labiau žvelgti į Europos Sąjungą ir jos institucijas, politikos priemones ir veiksmus, kaip į savo, ir sudaryti jiems sąlygas geriau tapatinti save su jomis. |
Pagrindimas
Negatyvūs Europos Sąjungos plėtros pokyčiai, pvz., tai, kaip gali sustoti konstitucinis procesas, iš dalies priklauso nuo to, kad Europos piliečiai nepakankamai vertina Europos Sąjungą ir jos institucijas, politiką ir veiklą, kaip atstovaujančius jų interesus ir taip, kaip turėtų ir galėtų, negali savęs su jomis identifikuoti. Padėti piliečiams to pasiekti yra svarbiausias Europos Sąjungos ateities, integracijos gilinimo ir visų piliečių Europos sukūrimo uždavinys.
Pakeitimas 12 1 straipsnio 2 dalies 3b įtrauka (nauja) | |
|
- stiprinti valstybių narių, regioninių ir vietos, renkamųjų, administracijos ir visuomeninės paramos institucijų dėmesį reikalavimams, susijusiems su Europos pilietybe. |
Pakeitimas 13 2 straipsnio ba punktas(naujas) | |
|
ba) skatinti patirties Europos pilietybės klausimais mainus tarp vietos, regionų ir valstybių narių renkamųjų organų ir institucijų, kurios yra atsakingos teikiant piliečiams teisinę apsaugą ir administracinę pagalbą, stiprinti pasienio regionų bendradarbiavimą ir europinių ryšių tinklų kūrimą ir jau egzistuojančius tinklus; |
Pakeitimas 14 2 straipsnio d punktas | |
d) Skatinti darnią visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją, stiprinant kultūrų dialogą ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, įgyvendintinai kartu su neseniai į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis. |
d) Skatinti darnią visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją ir bendradarbiavimą stiprinant kultūrų dialogą ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, įgyvendintinai kartu su neseniai į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis ir glaudesniems ryšiams su jų piliečiais bei pilietinės visuomenės ir mažumų organizacijų plėtrai ir paramai joms. |
Pagrindimas
Yra svarbi ne tik integracija, bet ir bendradarbiavimas. Svarbu vystyti ir remti glaudesnius santykius su neseniai įstojusių valstybių narių piliečiais, o taip pat su jų pilietinės visuomenės ir įvairių mažumų organizacijomis, kurios taip pat atspindi Įvairovės Europą ir Konstitucinės Sutarties vertybes ir tikslus. Taip pat žr. 13 pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 15 3 straipsnio 1 dalies a punkto -1 įtrauka (nauja) | |||||||
|
- a) parama pasienio regionų bendradarbiavimui tarp valstybių narių institucijų, atsakingų už piliečių teisių apsaugą bei parama iniciatyvoms ir tinklams, jungiantiems konstitucinius teismus, aukščiausiuosius teismus, apeliacinius teismus, valstybės tarybas, aukščiausiąsias teisės tarybas ir ombudsmenus. | ||||||
Pakeitimas 16 3 straipsnio 1 dalies b punkto 2 įtrauka | |||||||
– struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms Europos mastu; |
– struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, asociacijoms ir tinklams Europos mastu; | ||||||
Pagrindimas | |||||||
Žr. 2 straipsnio d punkto pakeitimo pagrindimą. | |||||||
Pakeitimas 17 3 straipsnio 1 dalies c punkto 1 įtrauka | |||||||
– patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, Europos masto konferencijos; |
– patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, koncertai, premijų įteikimai, Europos masto konferencijos; | ||||||
Pagrindimas | |||||||
Koncertai padeda kurti bendrumo jausmą. | |||||||
Pakeitimas 18 3 straipsnio 1 dalies c punkto 2 įtrauka | |||||||
- studijos, tyrimai, nuomonės apklausos; |
- studijos, tyrinėjimai, tyrimai, nuomonės apklausos; | ||||||
Pagrindimas | |||||||
Pilietiškumo tyrimai – svarbi veikla, kuri turėtų būti finansuojama kaip veiksmo „Kartu Europos labui“ dalis. | |||||||
Pakeitimas 19 | |||||||
3 straipsnio 1 dalies ca punktas (naujas) | |||||||
| |||||||
Pagrindimas | |||||||
Pietų Europos valstybės XX amžiuje pergyveno diktatoriškus režimus ir pilietinius karus, kurie iš esmės yra beveik tokios pačios prigimties. Demokratija Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje buvo labiausiai stabilizuota, kai jos įstojo į Europos Bendriją. Bendrijos veiksmais, kurių tikslas – išsaugoti šių istorinių laikotarpių pagrindinių vietų ir jų aukų atminimą, būtų parodyta ES parama jos piliečiams ir suteiktas šiai programai didesnis akivaizdumas. Dėl didelių diktatorinių režimų šiose trijose valstybėse bendrumų, minėtaisiais veiksmais įgyvendinami projektai bus daugiašaliai. | |||||||
Pakeitimas 20 | |||||||
5 straipsnis | |||||||
| |||||||
Pagrindimas | |||||||
Vadovaudamiesi Konstitucinės Sutarties vertybių ir tikslų dvasia galime teigti, kad Europos mažumos yra svarbus Europos „Vienovės, kylančios iš įvairovės“ veiksnys. Anksčiau minėtos priemonės skatina bendruomeniškumo Europoje ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo jausmą, kuris praturtina europinį identitetą. Kadangi valstybės narės lygiu to pasiekti yra sunku, tai kiekvienu atveju kuria papildomą vertę Europos politikai ir bendradarbiavimui, laikantis subsidiarumo principo. | |||||||
Pakeitimas 21 | |||||||
6 straipsnis | |||||||
| |||||||
Pagrindimas | |||||||
Programa gali ne tik apimti anksčiau minėtas bendradarbiavimo formas, bet taip pat jas įtraukti. Aktyviam pilietiškumui, žinoma, Europos pilietybės klausimas yra ypač svarbus. | |||||||
Pakeitimas 22 | |||||||
9 straipsnio 1 dalis | |||||||
| |||||||
Pakeitimas 23 | |||||||
11 straipsnio 2 dalis | |||||||
| |||||||
Pakeitimas 24 | |||||||
13 straipsnio 2 dalis | |||||||
| |||||||
Pakeitimas 25 | |||||||
Priedo 1 dalies, 1 veiksmo, įvadinė dalis | |||||||
| |||||||
Pagrindimas | |||||||
ES pilietybė užtikrina tas pačias teises visiems Sąjungos piliečiams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tačiau, atsižvelgiant į specifines tų piliečių, kurie gyvena už ES ribų, sąlygas, turėtų būti priimtos būtinos priemonės siekiant užtikrinti, kad jie besąlygiškai ir nuo nieko nepriklausomai naudotųsi visomis ES pilietybės numatytomis teisėmis. | |||||||
Pakeitimas 26 | |||||||
Priedo 1 dalies, 1 veiksmo 2 paantraštės 1 pastraipa | |||||||
| |||||||
Pagrindimas | |||||||
ES pilietybė užtikrina tas pačias teises visiems Sąjungos piliečiams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tačiau, atsižvelgiant į specifines tų piliečių, kurie gyvena už ES ribų, sąlygas, turėtų būti priimtos būtinos priemonės siekiant užtikrinti, kad jie besąlygiškai ir nuo nieko nepriklausomai naudotųsi visomis ES pilietybės numatytomis teisėmis. | |||||||
Pakeitimas 27 | |||||||
Priedo 1 dalies, 2 veiksmo 2 paantraštės 1 pastraipa | |||||||
| |||||||
Pakeitimas 28 | |||||||
Priedo 1 dalies, 2 veiksmo 2 paantraštės 2 dalis | |||||||
| |||||||
Pakeitimas 29 Priedo, 1 dalies, 2 veiksmo, 3 paantraštės 1 pastraipa | |||||||
Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai ir t. t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją. |
Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, Europos asociacijos, tinklai, trečiųjų valstybių piliečių asociacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai, ES piliečių, kurie gyvena už ES teritorijos ribų, organizacijos ir t. t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją. | ||||||
Pagrindimas | |||||||
Žr. ankstesnius pakeitimus. | |||||||
Pakeitimas 30 Priedo 1 dalies, 3 veiksmo, 3 paantraštės 1 pastraipa | |||||||
Kadangi aktyvaus pilietiškumo srityje pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir iniciatyvų įvairovei, reikėtų, naudojant interneto portalą arba kitas priemones, pateikti išsamią informaciją apie įvairią programos veiklą, apie kitus su pilietiškumu susijusius Europos veiksmus ir kitas atitinkamas iniciatyvas. |
Kadangi aktyvaus pilietiškumo srityje pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir iniciatyvų įvairovei, reikėtų, naudojant interneto portalą arba kitas priemones, pateikti išsamią informaciją apie įvairią programos veiklą, apie kitus su pilietiškumu susijusius Europos veiksmus ir kitas atitinkamas iniciatyvas. Ypač kaip pirmenybinė, turi būti vertinama Direktyvoje 2004/38/EB pateikiama informacija, kurios perkėlimo į valstybių narių teisę galutinė data yra 2006 m. balandžio 30 d. | ||||||
Pagrindimas | |||||||
Žr. 4a konstatuojamosios dalies pagrindimą. | |||||||
Pakeitimas 31 Priedo 1 dalies 3a veiksmas (naujas) | |||||||
|
3a VEIKSMAS: GYVAS EUROPOS ATMINIMAS | ||||||
|
Pagal šį veiksmą gali būti remiamos šios priemonės: | ||||||
|
– projektai išsaugant pagrindines vietas ir memorialus, susijusius su masinėmis nacizmo deportacijomis, buvusiomis koncentracijos stovyklomis ir kitomis didelio masto kankinimo ir masinio naikinimo vietomis, o taip pat archyvų, kuriuose saugomi šių įvykių dokumentai, apsauga, išsaugant gyvą šių vietų aukų atminimą; | ||||||
|
– projektai išsaugant atminimą tų asmenų, kurie kraštutinėmis sąlygomis gelbėjo nuo holokausto žmones; | ||||||
|
– projektai išsaugoti buvusias koncentracijos stovyklas ir memorialus, susijusius su Ispanijos, Graikijos ir Portugalijos diktatorinių režimų aukomis, ir kiti veiksmai išsaugant gyvą aukų atminimą; | ||||||
|
– projektai atminti masinio naikinimo ir masinių trėmimų aukų vietas, susijusias su stalinizmu, o taip pat memorialų ir tų įvykių dokumentų apsauga. | ||||||
|
Projektų pagal šį veiksmą svarba turėtų būti transnacionalinė arba turėti tokį aspektą , jie turėtų remti Europos tautų demokratijos, laisvės ir pagarbos žmogaus teisėms principų suvokimą. | ||||||
|
Apytiksliai 4 proc. viso biudžeto, skirto programai, bus numatyta šiam veiksmui. | ||||||
Or. en | |||||||
Pagrindimas | |||||||
Pietų Europos valstybės 20 amžiuje pergyveno diktatoriškus režimus ir pilietinius karus, kurie didžiąja dalimi pasižymi yra beveik tokios pačios prigimties. Demokratijos stabilizavimas Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje buvo daugiausia pasiektas joms įstojus į Europos Bendriją. Bendrijos veiksmai, kurių tikslas yra išsaugoti šių istorinių laikotarpių pagrindinių vietų ir jų aukų atminimą demonstruoja ES paramą jos piliečiams ir suteikia šiai programai didesnį mastą. Dėl didelių bendrumų tarp diktatorinių režimų šiose trijose valstybėse, pagal šį veiksmą numatyti projektai turi transnacionalinį elementą. | |||||||
Pakeitimas 32 Priedo 2 dalies -1 įtrauka (nauja) | |||||||
|
Nustatyti atrankos kriterijai ir taikoma klasifikacijos lentelė prieinama visiems suinteresuotiems subjektams. Finansavimo paraiškos bus vertinamos pagal šiuos kriterijus: | ||||||
|
- atitiktis programos tikslui; | ||||||
|
- numatomos veiklos kokybė; | ||||||
|
- galimas veiklos visuomeninio poveikio daugiklio efektas; | ||||||
|
- numatomos veiklos geografinė aprėptis – teritorija ir valstybių narių skaičius; | ||||||
|
- piliečių įsitraukimas į organizacijos įstaigas. | ||||||
|
Jeigu du ar daugiau projektų yra vienodos kokybės, pirmumas teikiamas organizacijoms, nesiekiančioms pelno (savanorių organizacijos, ne pelno įstaigos, viešosios įstaigos ir t t.). | ||||||
|
Nesvarbu, ar pareiškėjas gauna finansinę paramą, – bet kokiu atveju jis turi teisę gauti reikiamą informaciją apie galutinio sprendimo priežastis. | ||||||
Pagrindimas | |||||||
Atrankos procedūra privalo būti skaidri. Be to, svarbu teikti pirmumą organizacijoms, nesiekiančioms pelno, nes pelno nesiekiančios organizacijos įkūnija aktyvų pilietiškumą. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti
| |||||
Procedūros numeris |
(KOM(2005)0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD)) | |||||
Atsakingas komitetas |
CULT | |||||
Nuomonę teikiantis komitetas |
LIBE | |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas |
| |||||
Nuomonės referentas (-ė) |
Giusto Catania | |||||
Ankstesnis pranešėjas (-a) |
| |||||
Svarstymas komitete |
21.2.2006 |
|
|
|
| |
Pasiūlymų priėmimo data |
21.2.2006 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
40 3 0 | ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alexander Nuno Alvaro, Edit Bauer, Johannes Blokland, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Charlotte Cederschiöld, Carlos Coelho, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Rosa Díez González, Antoine Duquesne, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Lilli Gruber, Lívia Járóka, Timothy Kirkhope, Ewa Klamt, Barbara Kudrycka, Romano Maria La Russa, Henrik Lax, Sarah Ludford, Claude Moraes, Hartmut Nassauer, Athanasios Pafilis, Martine Roure, Inger Segelström, Antonio Tajani, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Gérard Deprez, Camiel Eurlings, Evelyne Gebhardt, Genowefa Grabowska, Sophia in 't Veld, Jean Lambert, Katalin Lévai, Kyriacos Triantaphyllides, Rainer Wieland | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Iratxe García Pérez | |||||
Pastabos |
| |||||
- [1] OL C ... /Dar nepaskelbta OL.
Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (25.1.2006)
pateiktas Kultūros ir švietimo komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti
(KOM(2005) 0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD))
Nuomonės referentė: Maria da Assunção Esteves
TRUMPAS PAGRINDIMAS
1. Programa „Aktyvių piliečių Europa“, skirta skatinti aktyvų pilietiškumą, yra Europos politinio proceso strategijos pagrindas.
Pagal programą plačioji visuomenė skatinama dalyvauti formuojant politinę nuomonę ir politinę valią ir taip tapti pagrindiniu patariamuoju Europos politinio proceso balsu, teikiančiu išsamumo ir teisėtumo.
Bendri kultūriniai, socialiniai ir politiniai tikslai, kurių sieks Europos žmonės, pastaruosius suartins, ir tai leis pasireikšti pilietinio dalyvavimo tvarkant visuomenės reikalus privalumams.
Tad programa „Aktyvių piliečių Europa“ atvers kelią politiniam plačiosios visuomenės ir ES institucijų bendradarbiavimui. Politinis impulsas keliaus iš paribių į centrą ir, leisdamas išrinktajai visuomenės grupei formuoti politinę valią, padarys eilinius žmones europinės tvarkos plėtros dalyviais, šios tvarkos kūrėjais ir sudarys idealias sąlygas sąsajoms tarp įvairių kultūros tradicijų ir kosmopolitinės teisės stiprinti. Atitinkamai tai neleis biurokratiškai pašalinti Europos politikos iš Europos žmonių akiračio.
2. Skatindama ryšius tarp įvairių tarp savęs susijusių žmonių bendruomenių ši programa skatina ir atsakomybę, kuri iš aktyvaus piliečio reikalauja šio to daugiau, nei rūpintis vien savo materialinėmis reikmėmis.
Bendrai sprendžiama problema lemia platesnį bendrų tikslų ir standartų supratimą. Tai skatina bendrą sąmoningą būvį, grindžiamą lygių teisių ir abipusės pagarbos principais. Tai ugdo kiekvieno žmogaus kolektyvinio europinio gyvenimo, grindžiamo demokratinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, supratimą.
3. Programa stiprins sutarimą tais klausimais, kur klesti socialinis ir kultūrinis pliuralizmas. Vien ES institucijos tokio sutarimo sukurti negali – į nuolatinį bendravimą reikia įtraukti plačiąją visuomenę.
Politinės valios, grindžiamos pilietine visuomene, formavimas teikia paramą Europos teisingumo projektui, ir jam nesutrukdys nei sienos, nei laikas. Jis atvers kelią Tautų lygai, t. y. tam, ko siekia Europa, – Europos Res Publica‘ai.
4. Strateginė programos svarba yra ta, kad ji skatina įvairiausias bendravimo formas, suartinančias eilinius žmones ir ES institucijas. Planuojama veikla dalyviams leis suvokti save kaip teisingos, daugialypės, pasauliui atviros Europos narius.
5. Pilietinis aktyvumas sukuria bendraujančią visuomenę, keičiančią politinį sprendimų priėmimo procesą mažinant biurokratinį susvetimėjimą ir pralaužiant politinę institucijų monopoliją. Tai akivaizdžiai teikia daugiau teisėtumo ir atveria kelią, vedantį į naują politiką ir naują kūrybą Europos raidos procese.
„Konstitucinė krizė“ ir nuogąstavimai dėl plėtros aiškiai rodo, kad reikalingas toks pagrindas, kuris leistų dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus.
6. Bendrais veiksmais ir dialogu žmonės išsako, kokias tradicijas nori išsaugoti, kokias bendras taisykles nori sukurti, kokioje Europoje nori gyventi. Šitaip politinis diskursas įgauna ir moralinį, ir pragmatinį aspektą – žaidžiamas apdairus žaidimas kuriant ateitį, ir šitaip keičiasi ir pagrindų, ir tikslų spektras, o galiausiai nutiesiamas kelias ambicingesnei Europai, kur bus daugiau teisėtumo.
7. Tad pranešėja pritaria programai. Kad programa būtų kuo veiksmingesnė, pranešėja siūlo įtraukti kiekvieną, kas atlieka tam tikrą vaidmenį visuomenėje (įskaitant žiniasklaidą), ir paskatinti veikti šia linkme. Ji pabrėžia, koks svarbus paramos, taip pat savanorių darbo (kuris daugeliu atvejų pradedamas spontaniškai ir kuris leidžia iškilti tam tikriems asmenims), mokyklų bendruomenių (strateginių švietimo, mokymo ir stabilaus bendradarbiavimo centrų) vaidmuo, kaip svarbu skatinti mokymo apie demokratiją iniciatyvas, teikti informacijos apie institucijų politinių veiksmų kelius, taip pat paramą valstybės institucijoms, kurios, žinoma, turi imtis veiksmų užtikrinti, kad programa būtų sėkminga.
Pranešėja siūlo sukurti naują antraštę Demokratijos mokymas ir įtraukti ją į veiksmų programą „Aktyvi Europos pilietinė visuomenė“. Programa bus sėkminga tik tuomet, jei pagal ją žmonės bus informuojami ir raginami dalyvauti politikoje. Europietiškas gyvenimo būdas gali būti suvoktas įgyvendinus planuojamus veiksmus, bet nereikia atmesti ir vadovavimo vaidmens svarbos.
Pranešėja taip pat pabrėžia, kad reikia pritarti tam, jog būtų įtrauktas skirsnis pavadinimu „Informacijos ir jos sklaidos priemonės“ siekiant sustiprinti žiniasklaidos vaidmenį programoje. Programa bus sėkminga tik tokiu atveju, jei bus viešai nušviesta – žiniasklaida turi tam tikrą daugiklio efektą. Reikia, kad žiniasklaida į įvairius veiksmus sureaguotų kuo aktyviau, tam bus reikalinga reklama televizijoje, spaudoje ir vietos radijuje.
Demokratijos mokymo ir viešumo iniciatyvos reikalauja padidinti biudžetą 10 milijonų eurų (tenkančių po lygiai kiekvienai iš šių iniciatyvų). Šią sumą pridėjus prie pranešėjo pasiūlymo gaunamas bendras 300 milijonų eurų biudžetas.
Taip pat reikia stengtis supaprastinti administravimo procedūras, nes biurokratija yra visuomenės priešas. Šiek tiek abejodama pranešėja niekaip nereagavo į įgyvendinimo nuostatų nuorodas į patariamuosius komitetus.
8. Žmonių Europa turi būti kuriama kuo skubiau. Negali būti Europos be tarp savęs susijusių privataus ir viešojo sektorių. Tai vienintelis būdas, leidžiantis kosmopolitinėje visuomenėje, kurioje vis dėlto ilgainiui įsigali tam tikros tradicijos, įtvirtinti visuotines teisingumo vertybes.
PAKEITIMAI
Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Komisijos siūlomas tekstas[1] | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 1 konstatuojamoji dalis | |
(1) Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas. |
(1) Sąjungos pilietybė, kurią turi visi valstybių narių piliečiai, yra Europos politinio proceso pagrindas. |
Pakeitimas 2 2 konstatuojamoji dalis | |
(2) Bendrija turėtų raginti Europos piliečius visapusiškai naudotis Europos Sąjungos pilietybe, kurią reikėtų skatinti tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. |
(2) Nepažeisdamos subsidiarumo principo ES institucijos turi ugdyti aktyvų, dalyvaujantį, atsakingą, turintį savo nuomonę pilietį, kuris gali skatinti veikti valstybės institucijas, stiprinti demokratiją ir kurti Europos ateitį. |
Pakeitimas 3 3 konstatuojamoji dalis | |
(3) Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendroms jų vertybėms, istorijai ir kultūrai – pagrindiniams elementams, kurių pagrindu Europos piliečiai priklauso visuomenei, įkurtai remiantis laisvės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principais, puoselėjant pagarbą piliečių įvairovei. |
(3) Siekiant, kad piliečiai taptų Europos integracijos veikėjais, reikėtų skatinti bendrą kultūrinę, socialinę ir politinę veiklą, apimančią istoriją, kultūros tradicijas ir vienovės su plačiąja bendruomene, grindžiama demokratija ir žmogaus teisėmis, jausmą. |
Pakeitimas 4 4 konstatuojamoji dalis | |
(4) Siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir sudaryti sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti artimesnės Europos kūrimo procese, reikėtų kreiptis į visus piliečius ir juos įtraukti į tarptautinių mainų bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, kuri ugdytų priklausymo bendriems Europos idealams jausmą. |
(4) Siekiant sukurti piliečių Europą, formuoti viešąją Europos nuomonę ir sukurti kosmopolitinį identitetą, turi būti skatinamas piliečių bendravimas, grindžiamas bendradarbiavimu ir dialogu, vykdant tarptautinę veiklą, skirtą ugdyti abipusę pagarbą ir priklausymo bendriems Europos idealams jausmą. |
Pakeitimas 5 5 konstatuojamoji dalis | |
(5) Europos Parlamento 1988 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje pažymėta, kad būtų pageidautina aktyviai stiprinti ryšius tarp skirtingų valstybių narių piliečių ir kad būtų protinga bei pageidautina teikti konkrečią Europos Sąjungos pagalbą skirtingų valstybių narių bendruomenių partnerystės projektams remti. |
(5) Europos Parlamento 1988 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje pažymėta, kaip yra strategiškai svarbu stiprinti ryšius tarp skirtingų valstybių narių piliečių ir kad būtų protinga bei pageidautina teikti konkrečią Europos Sąjungos pagalbą tų valstybių bendruomenių partnerystės projektams remti. |
Pakeitimas 6 6a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(6a) Pagrindinių teisių chartijoje pilietinio dalyvavimo, skatinančio dirbti su institucijomis ir kurti visuotinumą ir teisėtumą, svarba laikoma savaime suprantama. |
Pakeitimas 7 7 konstatuojamoji dalis | |
(7) 2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą. |
(7) 2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su bendruomenėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir (išbraukta) apskritai piliečiais. Be to, Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2007–2013 m. politinių uždavinių ir biudžeto lėšų nurodė, kad siekiant priartinti Europą prie jos piliečių įgyvendinant procesą „nuo atskiro prie bendro“, pilietinio dalyvavimo programa ir toliau lieka prioritetinė. |
Pakeitimas 8 8 konstatuojamoji dalis | |
(8) Europinio, nacionalinio ir regioninio lygio pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų tarpininkų vaidmenį bendraujant su piliečiais. Todėl reikėtų sustiprinti tarptautinį šių organizacijų bendradarbiavimą. |
(8) Europinio, nacionalinio ir regioninio lygio pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų centrų vaidmenį telkiant piliečius. Todėl reikėtų sustiprinti tarptautinį šių organizacijų bendradarbiavimą. |
Pakeitimas 9 9 konstatuojamoji dalis | |
(9) Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos gali pateikti idėjas ir svarstymus, kurie praturtintų diskusijas Europos mastu. Jos taip pat gali padėti Europos institucijoms palaikyti ryšius su piliečiais, todėl šioms organizacijoms reikėtų teikti paramą. |
(9) Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos gali pateikti idėjas ir svarstymus, kurie praturtintų diskusijas Europos mastu. Jos padeda formuoti visuomenės nuomonę neformaliai bendraujant ir gali padėti Europos institucijoms palaikyti ryšius su piliečiais. Todėl joms reikėtų teikti paramą ir skatinti kurti jų tinklus. |
Pakeitimas 10 10 konstatuojamoji dalis | |
(10) Ypatingą dėmesį reikėtų skirti darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai į tarptautinius projektus ir veiklą. |
(10) Programoje reikėtų laikytis darnios visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijos į tarptautinius projektus ir veiklą principo. |
Pakeitimas 11 11 konstatuojamoji dalis | |
(11) Šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, gali dalyvauti Bendrijos programose pagal su jomis pasirašytus susitarimus. |
(11) Šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, turi teisę dalyvauti Bendrijos programose pagal su jomis pasirašytus susitarimus. |
Pakeitimas 12 12 konstatuojamoji dalis | |
(12) 2003 m. birželio 19 d. ir 20 d. Salonikuose Europos Vadovų Taryba patvirtino „Salonikų Vakarų Balkanų darbotvarkę: Europos integracijos link“, kurioje Vakarų Balkanų šalys kviečiamos dalyvauti Bendrijos programose ir agentūrų veikloje; todėl Vakarų Balkanų šalys turėtų būti pripažintos potencialiomis Bendrijos programų dalyvėmis. |
(12) 2003 m. birželio 19 d. ir 20 d. Salonikuose Europos Vadovų Taryba patvirtino „Salonikų Vakarų Balkanų darbotvarkę: Europos integracijos link“, kurioje Vakarų Balkanų šalys kviečiamos dalyvauti Bendrijos programose ir agentūrų veikloje; todėl Vakarų Balkanų šalys turėtų būti priimtos kaip potencialios Bendrijos programų dalyvės. |
Pakeitimas 13 13 konstatuojamoji dalis | |
(13) Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų reguliariai stebėti ir vertinti programą, kad būtų galima ją dar kartą pataisyti, ypač atsižvelgiant į prioritetus įgyvendinant priemones. |
(13) Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų reguliariai stebėti ir nepriklausomai vertinti programą, kad būtų galima ją dar kartą reikiamai pataisyti, siekiant tinkamai įgyvendinti priemones. |
Pakeitimas 14 17 konstatuojamoji dalis | |
(17) Kadangi šiuos tikslus dėl tarptautinio ir daugiašalio programos veiksmų ir priemonių pobūdžio būtų galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje apibrėžtu subsidiarumo principu. Pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis sprendimas apima tik tuos veiksmus, kurie yra būtini nustatytiems tikslams pasiekti. |
(17) Kadangi šiuos tikslus dėl tarptautinio ir daugialypio programos veiksmų ir priemonių pobūdžio būtų galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje apibrėžtu subsidiarumo principu. Pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis sprendimas apima tik tuos veiksmus, kurie yra būtini nustatytiems tikslams pasiekti. |
Pakeitimas 15 1 straipsnio 2 dalis | |
2. Ši programa padeda įgyvendinti šiuos bendruosius tikslus: |
2. Ši programa padeda įgyvendinti šiuos bendruosius tikslus: |
- suteikti piliečiams galimybę veikti kartu ir dalyvauti kuriant artimesnę, kultūrų įvairovės pagrindu suvienytą ir praturtintą Europą; |
- raginti piliečius veikti kartu ir dalyvauti kuriant daugialypę, teisingą, demokratinę ir pasauliui atvirą Europą; |
- formuoti europietišką identitetą, paremtą pripažintomis bendromis vertybėmis, istorija ir kultūra; |
- ugdyti aukštesnį už nacionalinį europietišką identitetą, grindžiamą politine bendruomene, puoselėjančia demokratines vertybes ir žmogaus teises, ir istorine bei kultūrine valstybių narių tradicijų gausa; |
- pagerinti Europos piliečių tarpusavio supratimą, gerbti ir vertinti kultūrų įvairovę bei taip skatinti kultūrų dialogą. |
- įtraukti pilietinę veiklą į Europos politinę integraciją ir plėtros procesą skatinant Europos piliečių dialogą, abipusį supratimą ir bendrojo intereso jausmą; |
|
- padėti formuoti Europos visuomenės nuomonę remiantis pilietiškai aktyvia visuomene, galinčia veikti kartu su institucijomis ir užtikrinti Europos projekto sėkmę. |
Pakeitimas 16 2 straipsnis | |
Tarptautiniu mastu įgyvendinami šie konkretūs programos tikslai: |
Tarptautiniu mastu įgyvendinami šie konkretūs programos tikslai: |
a) Suburti vietos bendruomenių narius iš visos Europos, kad jie galėtų dalintis ir pasikeisti patirtimi, nuomonėmis ir vertybėmis, mokytis iš istorijos bei kurti ateitį; |
a) suburti vietos bendruomenių narius iš visos Europos, kad jie galėtų dalytis patirtimi ir idėjomis, formuoti europinį gyvenimo būdą bei kurti ateitį; |
b) Remti pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą Europos mastu – skatinti jų bendrus veiksmus, diskusijas ir svarstymus Europos pilietiškumo klausimais. |
b) remti pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą Europos mastu – skatinti jų bendrus veiksmus, diskusijas ir svarstymus Europos pilietiškumo ir demokratijos klausimais; |
c) Išsaugant praeities atmintį skatinti ir gerbti Europos vertybes bei pasiekimus ir taip labiau supažindinti piliečius su Europos idėja; |
c) istorinę atmintį pasitelkiant kolektyvinei ateities idėjai formuoti skatinti ir gerbti Europos vertybes bei pasiekimus ir taip labiau supažindinti piliečius su Europos idėja; |
d) Skatinti darnią visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją, stiprinant kultūrų dialogą ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, įgyvendintinai kartu su neseniai į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis. |
d) skatinti darnią valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją, stiprinant kultūrų dialogą ir formuojant europinį sąmoningumą, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, įgyvendintinai kartu su neseniai į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis. |
Pakeitimas 17 3 straipsnio 1 dalies b pastraipos 3a įtrauka (nauja) | |
|
- parama demokratijos ir pilietiškumo mokymo iniciatyvoms. |
Pakeitimas 18 3 straipsnio 1 dalies c pastraipa | |
c) „Kartu Europos labui“: |
c) „Kartu Europos labui“: |
- patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, Europos masto konferencijos; |
- patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, kultūros renginiai, Europos masto konferencijos; |
- studijos, tyrimai, nuomonės apklausos; |
- studijos, tyrimai, nuomonės apklausos; |
- informacijos ir sklaidos priemonės. |
- informacijos ir sklaidos priemonės, įskaitant reklamą žiniasklaidoje ir jos įtraukimą. |
Pakeitimas19 3 straipsnio 1a dalis (nauja) | |
|
1a. Kiekvienu veiksmu turi būti skatinama įvairias sritis apimanti teminė įvairovė, kaip priemonė, padedanti įtraukti kuo daugiau piliečių. |
Pakeitimas 20 3 straipsnio 2 dalis | |
2. Įgyvendinant kiekvieną veiksmą pirmenybė gali būti teikiama darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai, kaip nustatyta 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytame konkrečiame tiksle. |
2. Kiekvienas veiksmas turi atspindėti darnią visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją, kaip nustatyta 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytame konkrečiame tiksle. |
Pakeitimas 21 5 straipsnis | |
Programoje gali dalyvauti visos aktyvų europinį pilietiškumą skatinančios suinteresuotosios šalys, ypač vietos bendruomenės, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos (moksliniai institutai), piliečių grupės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, tinklai, asociacijos ir federacijos, profesinės sąjungos. |
Programoje gali dalyvauti visos aktyvų europinį pilietiškumą skatinančios suinteresuotosios šalys, ypač vietos bendruomenės, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos (moksliniai institutai), savanoriškų ir rėmimo iniciatyvų atstovai, mokyklos, piliečių grupės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, tinklai, asociacijos ir federacijos, profesinės sąjungos. |
|
Programa turi būti atvira žiniasklaidai, skelbiančiai programoje numatytus veiksmus. |
|
Programos veiksmuose (kurie turi kilti iš piliečių ir būti jiems skirti) neturi būti atmetama institucijų parama, atvirkščiai – jos turi būti ieškoma. |
Pakeitimas 22 9 straipsnio 1 dalis | |
1. Komisija užtikrina šios programos priemonių suderinamumą ir papildomumą su kitomis Bendrijos veiklos sritimis, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, sporto, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės integracijos, lyčių lygybės, kovos su diskriminacija bei mokslinių tyrimų ir Bendrijos išorės veiksmų, visų pirma Europos kaimynystės politikos kontekste. |
1. Komisija užtikrina šios programos priemonių suderinamumą ir papildomumą su kitomis Bendrijos veiklos sritimis, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, sporto, aplinkos, garso ir vaizdo sektoriaus ir žiniasklaidos, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės integracijos, lyčių lygybės, kovos su diskriminacija bei mokslinių tyrimų ir Bendrijos išorės veiksmų, visų pirma Europos kaimynystės politikos lygmeniu. |
Pakeitimas 23 10 straipsnio 1 dalis | |
1. Šios programos įgyvendinimo biudžetas sudaro 235 mln. EUR 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui. |
1. Šios programos įgyvendinimo biudžetas sudaro 300 mln. EUR 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui. |
Pakeitimas 24 11 straipsnio 1 dalis | |
1. Pagal Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalį Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjų charakteristikas ir veiklos pobūdį, gali nuspręsti netikrinti įrodymų, kad pareiškėjai turi profesinius gebėjimus ir kvalifikacijas, kurių reikia siūlomai veiklai ar darbo programai įgyvendinti. |
1. Pagal Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalį Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjų charakteristikas, veiklos pobūdį ir aplinkybių aiškumą, gali netikrinti įrodymų, kad pareiškėjai turi profesinius gebėjimus ir kvalifikacijas, kurių iš principo reikia siūlomai veiklai ar darbo programai įgyvendinti. |
Pakeitimas 25 11 straipsnio 5 dalis | |
5. Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalį dotacijos veiklai, pagal šią programą suteiktos institucijoms, siekiančioms bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų, kaip apibrėžta Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 162 straipsnyje, automatiškai nemažinamos, jei jos yra pratęsiamos. |
5. Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalį dotacijos veiklai, pagal šią programą suteiktos institucijoms, siekiančioms (šis pakeitimas variantui lietuvių k. įtakos neturi) bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų, kaip apibrėžta Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 162 straipsnyje, automatiškai nemažinamos, jei jos yra pratęsiamos. |
Pakeitimas 26 12 straipsnio 1 dalis | |
1. Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugomi, taikant prevencines priemones nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant netinkamai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir įtikinamas nuobaudas, atsižvelgiant į Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999. |
1. Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugomi, taikant prevencines priemones nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant netinkamai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir įtikinamas nuobaudas, atsižvelgiant į Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999. |
Pakeitimas 27 12 straipsnio 4 dalis | |
4. Nesilaikant terminų arba jei įgyvendinant veiklą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad naudos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų pastabas. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. |
4. Nesilaikant terminų arba jei įgyvendinant veiklą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad naudos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų pagrindimą. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. |
Pakeitimas 28 14 straipsnis | |
Pagal 2004 m. sausio 26 d. Sprendimą 2004/100/EB prieš 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus iki jų įgyvendinimo pabaigos toliau reglamentuoja minėto sprendimo nuostatos. |
Pagal 2004 m. sausio 26 d. Sprendimą 2004/100/EB prieš 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus iki jų įgyvendinimo pabaigos toliau reglamentuoja minėto (šis pakeitimas variantui lietuvių k. įtakos neturi) sprendimo nuostatos. |
Pakeitimas 29 Priedo I dalies 1 veiksmo 2 pastraipa | |
Šia priemone siekiama remti veiklą, kuri yra susijusi su tiesioginiais Europos piliečių mainais arba kuri skatina tokius mainus piliečiams dalyvaujant miestų partnerystės veikloje. Tai gali būti vienkartinė arba bandomoji veikla, taip pat struktūriniai, daugiamečiai kelių partnerių susitarimai, kuriuose apibrėžta tikslesnė strategija ir kuriais remiantis vykdoma plati veikla – organizuojami susitikimai su piliečiais, specialios konferencijos ar seminarai bendro intereso klausimais, skelbiamos su miestų partnerystės veikla susijusios publikacijos. Ši priemonė padės aktyviai stiprinti piliečių ir kultūrų tarpusavio pažinimą bei supratimą. |
Šia priemone siekiama remti veiklą, kuri yra susijusi su tiesioginiais Europos piliečių mainais arba kuri skatina tokius mainus piliečiams dalyvaujant miestų partnerystės veikloje. Tai gali būti vienkartinė arba bandomoji veikla, taip pat struktūriniai, daugiamečiai kelių partnerių susitarimai, kuriuose apibrėžta tikslesnė strategija ir kuriais remiantis vykdoma plati veikla – organizuojami susitikimai su piliečiais, specialios konferencijos ar seminarai bendro intereso klausimais, skelbiamos su miestų partnerystės veikla susijusios publikacijos. Miestų partnerystė Europos lygmeniu neturi mažinti strateginės kaimyninių miestų, esančių abipus sienos ir turinčių savaiminį intensyvesnio nuolatinio bendravimo potencialą, ryšių reikšmės. Ši priemonė padės aktyviai stiprinti piliečių ir kultūrų tarpusavio pažinimą bei supratimą. Ši priemonė miestų ir regionų piliečius paverčia Europos proceso veikėjais, sujungia pažangią jų tradicinės kaimynystės ryšių patirtį ir telkia juos formuoti bendrąjį interesą. |
Pakeitimas 30 Priedo I dalies 1 veiksmo 3 pastraipa | |
Siekiant padėti įgyvendinti šią priemonę, struktūrinę paramą galima tiesiogiai teikti Europos savivaldybių ir regionų tarybai (ESRT) – įstaigai, kuri siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų ir veikia miestų partnerystės srityje. |
Siekiant padėti įgyvendinti šią priemonę, struktūrinę paramą galima tiesiogiai teikti Europos savivaldybių ir regionų tarybai (ESRT) – įstaigai, kuri siekia (šis pakeitimas variantui lietuvių k. įtakos neturi) bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų ir veikia miestų partnerystės srityje. |
Pakeitimas 31 Priedo I dalies 1 veiksmo 4 pastraipa | |
Šia priemone bus remiami įvairūs tarptautinio ir tarpšakinio masto projektai, į kuriuos tiesiogiai įtraukiami piliečiai. Šių projektų mastas ir apimtis priklausys nuo visuomenės raidos; jų metu naujausiomis priemonėmis bus bandoma surasti galimus sprendimus, kaip patenkinti esamus poreikius. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas. Šie projektai suburs skirtingų akiračių žmones, kurie veiks kartu ir diskutuos bendrais Europos klausimais. Taip bus sudarytos sąlygos Europos piliečiams geriau suprasti vienas kitą ir labiau pažinti Europos integracijos procesą. |
Šia priemone bus remiami įvairūs tarptautinio ir tarpšakinio masto projektai, į kuriuos tiesiogiai įtraukiami piliečiai. Šie projektai suburs skirtingų akiračių žmones, kurie veiks kartu ir diskutuos bendromis temomis ir apie bendras problemas. Taip bus sudarytos sąlygos Europos piliečiams geriau suprasti vienas kitą ir labiau pažinti Europos integracijos procesą. Taip piliečiai sukurs sąmoningą bendrą būvį, dialogu nuspręsdami, kurias tradicijas nori išsaugoti, kokias bendras taisykles nori sukurti, kokioje Europoje nori gyventi. Šios priemonės tikslas yra visapusiškai įtraukti piliečius, kad jie prisidėtų prie dalyvaujančių organizacijų. |
Pakeitimas32 Priedo I dalies 1 veiksmo 4a pastraipa (nauja) | |
|
Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas, skatinami pilietiniai projektai, įskaitant rėmimą (menų arba humanitarinių tikslų) arba savanorių darbą, kuris daugeliu atvejų pradedamas spontaniškai ir į kurį piliečiai ypač noriai įsitraukia. Kita svarbi priemonė yra mokyklų partnerystė, formuojanti stabilų, nuolatinį bendradarbiavimą strateginiuose plačiosios visuomenės mokymo centruose ir susijusi su svarbiomis padedančiosiomis grupėmis, pvz., tėvų, akademinėmis ir sporto asociacijomis. |
Pakeitimas 33 Priedo I dalies 1 veiksmo 5a pastraipa (nauja) | |
|
Pilietiniams projektams (kurie dažnai būna spontaniški ir neorganizuoti) reikia specialios institucijų paramos. Nors programa nėra tiesiogiai jiems skirta, institucijos yra savaime atsakingos už sėkmingą jų įgyvendinimą, ir tai darydamos turi dirbti kartu su plačiąja visuomene. |
Pakeitimas 34 Priedo I dalies 2 veiksmo 1 dalis | |
Organizacijos, teikiančios naujas idėjas ir svarstymus Europos klausimais, yra svarbūs instituciniai dialogo partneriai, pajėgūs teikti ES institucijoms nepriklausomas strategines, tarpšakines rekomendacijas… Savo veikla jie gali pagyvinti diskusiją, ypač Europos Sąjungos pilietiškumo, Europos vertybių ir kultūrų klausimais. Šia priemone siekiama padidinti tų organizacijų institucinius pajėgumus, kurios yra atstovaujamosios, kuria europinę pridėtinę vertę, gali pasiekti svarbų daugiklio efektą ir yra pajėgios bendradarbiauti su kitais šios programos naudos gavėjais. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuropinius tinklus. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiametine darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla. |
Organizacijos, teikiančios naujas idėjas ir svarstymus Europos klausimais, yra svarbūs instituciniai dialogo partneriai, pajėgūs teikti ES institucijoms nepriklausomas strategines, tarpšakines rekomendacijas… Savo veikla jie gali pagyvinti diskusiją, ypač Europos Sąjungos pilietiškumo, Europos vertybių ir kultūrų klausimais. Šia priemone siekiama padidinti tų organizacijų institucinius pajėgumus, kurios yra atstovaujamosios, kuria europinę pridėtinę vertę, gali pasiekti svarbų daugiklio efektą ir yra pajėgios bendradarbiauti su kitais šios programos naudos gavėjais. Mokslinių tyrimų organizacijos yra itin svarbios formuojant visuomenės nuomonę neformaliais komunikacijos tinklais. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuropinius tinklus. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiamete darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla. |
Pakeitimas 35 Priedo I dalies 2 veiksmo 2 pastraipa | |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama asociacijai Mūsų Europa (pranc. – Groupement d’études et de recherches Notre Europe) – įstaigai, kuri siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų. |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama asociacijai Mūsų Europa (pranc. – Groupement d’études et de recherches Notre Europe) – įstaigai, kuri siekia (šis pakeitimas variantui lietuvių k. įtakos neturi) bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų. |
Pakeitimas 36 Priedo I dalies 2 veiksmo 4 dalis | |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama dviems įstaigoms, kurios siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų: Europos socialinių paslaugų NVO platformai ir Europos judėjimui. |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama dviems įstaigoms, kurios siekia (šis pakeitimas variantui lietuvių k. įtakos neturi) bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų: Europos socialinių paslaugų NVO platformai ir Europos judėjimui. |
Pakeitimas 37 Priedo I dalies 2 veiksmo 5 pastraipa | |
Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai ir t.t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją. |
Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, profesinės asociacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai ir t. t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Todėl pilietinės visuomenės organizacijos yra strategiškai svarbios įtraukiant plačiąją visuomenę. Tokios organizacijos puikiai tinka ugdyti individualų bendrojo intereso supratimą, yra idealūs visuomenės ir valstybės institucijų bendradarbiavimo partneriai ir geriausi socialiniai veikėjai, įteisinantys Europos procesą. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją. |
Pakeitimas 38 Priedo I dalies 2 veiksmo pavadinimas ir 6a pastraipa (nauja) | |
|
Parama demokratijos mokymui |
|
Ši priemonė taikoma specialiai veiklai, skirtai formuoti plačiosios visuomenės politinę kultūrą. Siekiant aktyvaus pilietiškumo, reikia demokratijos sistemos supratimo ir informacijos apie institucinius bendravimo kelius. Programoje numatyti veiksmai padeda sąmoningai žvelgti į pasaulį, o tam reikia suprasti valdymo svarbą. Šia priemone remiamos visos individualios ir kolektyvinės iniciatyvos, skatinančios eilinius žmones gilintis į Europos politinę sistemą: socialinių organizacijų iniciatyva organizuojamos konferencijos, kur dalyvauja kviečiami lyderiai; politinės teisininkų bendruomenių diskusijos; iniciatyvos, apimančios politinį žurnalistų mokymą (siekiant pagerinti politinės informacijos kokybę); iniciatyvos dėl konkursų, apimančios Europos institucijų darbo modeliavimą, remiantis esamomis Europos mokomųjų teismo procesų konkursų gairėmis. |
Pakeitimas 39 Priedo I dalies 3 veiksmo 1 pastraipa | |
Šia priemone bus remiami didelio masto ir apimties renginiai, kuriuos rengs arba kurių rengime dalyvaus Komisija. Šie renginiai turėtų susilaukti didelio Europos žmonių pritarimo, padėti jiems stiprinti priklausymo tai pačiai bendruomenei pojūtį ir suvokti Europos Sąjungos istoriją, pasiekimus bei vertybes, įtraukti europiečius į kultūrinį dialogą bei stiprinti jų europietišką identitetą. |
Šia priemone bus remiami didelio masto ir apimties renginiai, kuriuos rengs arba kurių rengime dalyvaus Komisija. Šie renginiai turėtų susilaukti didelio Europos žmonių pritarimo, padėti jiems stiprinti priklausymo tai pačiai bendruomenei pojūtį ir suvokti Europos Sąjungos istoriją, pasiekimus bei vertybes, įtraukti europiečius į kultūrinį dialogą bei stiprinti jų europietišką identitetą. Simbolius apimanti politika, pagal kurią susiejamos proginės ir atminimo šventės, taip pat yra integracijos proceso dalis. |
Pakeitimas 40 Priedo I dalies 3 veiksmo 2 pastraipa | |
Šie renginiai galėtų būti istorinių įvykių minėjimai, Europos pasiekimų šventimas, informuotumą tam tikrais klausimais ugdantys renginiai, Europos masto konferencijos ir premijų įteikimas pagrindiniams laimėjimams pažymėti. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas. |
Šie renginiai galėtų būti istorinių įvykių minėjimai, Europos pasiekimų šventimas, kultūriniai renginiai, Europos masto konferencijos ir premijų įteikimas pagrindiniams laimėjimams pažymėti. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas. |
Pakeitimas 41 Priedo I dalies 3 veiksmo 5 dalis | |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama Association Jean Monnet ir Centre européen Robert Schuman – įstaigoms, kurios siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų. |
Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama Association Jean Monnet ir Centre européen Robert Schuman – įstaigoms, kurios siekia (šis pakeitimas variantui lietuvių k. įtakos neturi) bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų. |
Pakeitimas 42 Priedo I dalies 3 veiksmo 5a pastraipa (nauja) | |
|
Programa bus sėkminga tik tokiu atveju, jei ji bus išsamiai viešai nušviesta žiniasklaidos. Kad planuojami veiksmai turėtų apimtų išties visas sritis, reikalinga viešoji reklama. Reikia, kad į veiksmus kuo aktyviau reaguotų žiniasklaida, mat tai yra vienintelis būdas pasiekti platų poveikį ir skirtingų visuomenių bendru darbu grindžiamus santykius. Priemonė yra skirta skatinti žiniasklaidą (ypač televiziją), spaudą ir vietos radiją užsitikrinti programos veiksmų institucinę reklamą įvairiomis formomis. Europos spaudos tinklai ir vietos radijo stotys turi pačios jausti paskatas. |
Pakeitimas 43 Priedo II dalies 5 pastraipa | |
Tinklų kūrimas ir daugiklio efektas, taip pat informacijos ir ryšių technologijų naudojimas bus svarbūs veiksniai; jie atsispindės veiklos rūšyse ir dalyvaujančių organizacijų spektre. Bus skatinama bendravimo ir sinergijos plėtra tarp įvairių programoje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių. |
Tinklų kūrimas ir daugiklio efektas, taip pat informacijos ir ryšių technologijų naudojimas ir bendras platus žiniasklaidos dalyvavimas bus svarbūs veiksniai; jie atsispindės veiklos rūšyse ir dalyvaujančių organizacijų spektre. Bus skatinama bendravimo ir sinergijos plėtra tarp įvairių programoje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti | |||||
Nuorodos |
KOM(2005)0116 – C6‑0101/2005 – 2005/0041(COD) | |||||
Atsakingas komitetas |
CULT | |||||
Nuomonę pateikė Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
AFCO | |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
| |||||
Nuomonės referentė Paskyrimo data |
Maria da Assunção Esteves | |||||
Pakeistas nuomonės referentas |
|
|
|
|
| |
Svarstymas komitete |
29.11.2005 |
|
|
|
| |
Priėmimo data |
24.1.2006 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
15 1 0 | ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
James Hugh Allister, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Panayiotis Demetriou, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Bronisław Geremek, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Andreas Mölzer, Hans-Gert Poettering, Marie-Line Reynaud, Alexander Stubb | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Maria Berger, Gérard Onesta, Reinhard Rack | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
| |||||
- [1] OL C ... / Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo įsteigiančio 2007–2013 m. programą „Aktyvių piliečių Europa“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti | |||||||||
Nuorodos |
KOM(2005)0116 – C6-0101/2005 – 2005/0041(COD) | |||||||||
Pateikimo Parlamentui data |
6.4.2005 | |||||||||
Atsakingas komitetas |
CULT | |||||||||
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės |
BUDG |
LIBE |
AFCO |
|
| |||||
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os) |
|
|
|
|
| |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| |||||
Pranešėjas(-ai) |
Hannu Takkula |
| ||||||||
Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| ||||||||
Supaprastinta procedūra – nutarimo data |
| |||||||||
Teisinio pagrindo užginčijimas |
|
/ |
| |||||||
Lėšų skyrimo pakeitimas |
|
/ |
| |||||||
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, į kurį buvo kreiptasi dėl nuomonės – sprendimo per plenarinį posėdį data |
| |||||||||
Regionų komitetas, į kurį buvo kreiptasi dėl nuomonės – sprendimo per plenarinį posėdį data |
| |||||||||
Svarstymas komitete |
30.8.2005 |
3.10.2005 |
28.11.2005 |
23.1.2006 |
23.2.2006 | |||||
Priėmimo data |
21.3.2006 | |||||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ – 0 |
26 0 2 | ||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Maria Badia I Cutchet, Christopher Beazley, Ivo Belet, Giovanni Berlinguer, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Doris Pack, Rolandas Pavilionis, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Karin Resetarits, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber, Thomas Wise | |||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ingeborg Gräßle, Gyula Hegyi, Mario Mauro, Nina Škottová, Jaroslav Zvěřina | |||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||||||
Pateikimo data |
23.3.2006 | |||||||||
PastabosPastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... | |||||||||