Pranešimas - A6-0077/2006Pranešimas
A6-0077/2006

    PRANEŠIMAS dėl Europos ekonomikos padėties: 2006 m. parengiamasis pranešimas dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių

    23.3.2006 - (2006/2047(INI))

    Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
    Pranešėjas: José Manuel Garcķa-Margallo y Marfil

    Procedūra : 2006/2047(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A6-0077/2006

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl Europos ekonomikos padėties: 2006 m. parengiamasis pranešimas dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių

    (2006/2047(INI))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2005–2008 m.) (KOM(2005)0141) (toliau – Integruotos gairės),

    - atsižvelgdamas į EB sutarties 99 straipsnio 2 dalį,

    - atsižvelgdamas į Komisijos Ekonomikos politikos komiteto specialųjį pranešimą Nr. 4/2005 „2005 m. EPK prognozė dėl su senatve susijusių 25 ES valstybių narių išlaidų (2004–2050 m.): pagrindinės prielaidos ir prognozavimo metodika“,

    - atsižvelgdamas į 25 valstybių narių 2005–2008 m. nacionalines reformų programas, skirtas Lisabonos strategijai įgyvendinti,

    - atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 25 d. Komisijos metinę pažangos, pasiektos vykstant Lisabonos procesui, ataskaitą,

    - atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 15 d.[1] ir 2004 m. balandžio 22 d.[2] savo rezoliucijas dėl Komisijos rekomendacijos dėl 2003–2005 m. valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonomikos politikos gairių (KOM(2003)0170) ir 2005 m. gegužės 26 d.[3] savo rezoliuciją,

    - atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtą, Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (angl. ECOFIN) posėdžiui skirtą 2006 m. vasario 7 d. „svarbiausių klausimų dokumentą“, pateiktą rengiantis Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimui,

    - atsižvelgdamas į Komisijos ekonomines prognozes[4],

    - atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. pasirašytos Sutarties dėl Konstitucijos Europai (toliau – Konstitucinė sutartis) III-179 ir III-206 straipsnius,

    - atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą „Europos transporto politika 2010 m.: laikas nuspręsti“ (KOM(2001)0370),

    - atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 7 d. Komisijos neoficialų dokumentą dėl bendros konsoliduotos ES pelno mokesčio bazės,

    - atsižvelgdamas į Europos mažųjų įmonių chartiją (toliau – MVĮ chartija), patvirtintą 2000 m. birželio 19–20 d. Feiroje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime,

    - atsižvelgdamas į elgesio kodeksą dėl tiesioginio verslo apmokestinimo, kurį 1997 m. gruodžio 1 d. patvirtino ECOFIN,

    - atsižvelgdamas į EPBO tarptautinę mokinių vertinimo programą (angl. PISA),

    - atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborge vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, ir 2003 m. kovo 20–21 d., 2004 m. kovo 25–26 d. bei 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselyje vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas, parengtas pirmininkaujančios valstybės,

    - atsižvelgdamas į Komisijos aukšto lygio darbo grupės, kuriai vadovavo Wim Kok, 2004 m. lapkričio mėn. ataskaitą „Susiduriant su iššūkiu: Lisabonos strategija augimo ir užimtumo klausimais“,

    - atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

    - atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0077/2006),

    A.  kadangi į daugelį rekomendacijų, pateiktų Parlamento pastaruosiuose trijuose pranešimuose dėl BEPG, nebuvo atsižvelgta; kadangi, priėmus paskutinį Parlamento pranešimą, paaiškėjo naujų svarbių veiksnių; kadangi daugelis minėtųjų ilgalaikių problemų tapo dar svarbesnės; kadangi ES ekonomikos augimas yra lėtesnis nei jos svarbiausių konkurentų ir ES ekonomika yra menkiau pasirengusi globalizacijai;

    B.  kadangi globalizacija yra didelius pokyčius lemiantis reiškinys, keliantis abejonių dėl tradicinio mūsų turimų išteklių naudojimo, leidžiantis besivystančioms šalims importuoti kapitalą, įgūdžius ir technologijas ir konkuruoti vis glaudesniais tarpusavio ryšiais susijusioje pasaulinėje rinkoje, didinantis migracijos srautus, keičiantis tradicinį tarptautinės prekybos modelį ir lemiantis precedento neturinčią finansų sektoriaus svarbą, palyginti su realiuoju sektoriumi; kadangi, didėjant finansų sektoriaus svarbai, pasitikėjimas virsta pagrindiniu ekonomikos stabilumo veiksniu ir atsiranda naujas veiksmingos priežiūros ir glaudesnio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą poreikis;

    C.  kadangi, 2005 m. gegužės mėn. priėmus paskutinį Parlamento pranešimą dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių (BEPG), paaiškėjo šie nauji svarbūs veiksniai: sunkumai, susiję su Konstitucinės sutarties ratifikavimu; ES 2007–2013 m. finansinės perspektyvos patvirtinimas Europos Vadovų Tarybos susitikime negavus Parlamento pritarimo; ECB palūkanų normos padidinimas du kartus pirmą kartą per daugiau kaip 5 metus; Stabilumo ir augimo pakto reforma tuo metu, kai 12 valstybių narių biudžeto deficitas viršija 3 %; valstybių narių nacionalinių reformos programų, skirtų Lisabonos strategijai įgyvendinti, priėmimas; geresnis visą pasaulį ištikusios energetikos krizės ir su ja susijusios geopolitinės įtampos suvokimas; derybos dėl Estijos, Lietuvos ir Slovėnijos noro 2007 m. prisijungti prie euro zonos ir poreikis nustatyti PPO Dohos raundo prioritetus sulėtėjus deryboms Honkonge;

    D.  kadangi santykinis Europos ekonomikos nuosmukis gali būti siejamas su: netinkama reguliavimo tvarka ir struktūrinių reformų trūkumu, dėl kurių mūsų ekonomika yra ne tokia pajėgi prisitaikyti kaip mūsų pagrindinių konkurentų, verslo dinamiškumo trūkumu, dėl lėto demografinio augimo silpna darbo rinka, žemu užimtumo lygiu ir menku našumo augimu; kadangi menką našumo augimą lėmė investicijų ir naujovių trūkumas ir darbo jėgos pasiūlos bei paklausos nesuderinimas dėl prastai finansuojamų mūsų švietimo ir mokymo sistemų nesugebėjimo padėti mūsų darbuotojams prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos;

    E. kadangi, priėmus paskutinį Parlamento pranešimą, taip pat geriau suvokiamos šios problemos: vis didėjantis gyventojų senėjimas; migracijos problemos prie ES sienų ir vidinės problemos, nes nepakankamai remiamos pastangos integruoti antrąją imigrantų kartą; proporcingas importo iš trečiųjų šalių augimas tam tikruose sektoriuose ir įmonių bei jų veiklos perkėlimas į užsienį; Kinijoje ir kitose augančios ekonomikos šalyse didėjanti žaliavų (pvz., žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir geležies) paklausa; didėjanti ES priklausomybė nuo energijos importo iš nestabilių regionų ir rizika, kurią kelia pasaulio makroekonominės pusiausvyros sutrikimas;

    1. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas pastaruosiuose trijuose Parlamento pranešimuose dėl BEPG, į kurias dar nebuvo atsižvelgta, būtent: perkelti į nacionalinę teisę vidaus rinkos direktyvas; valstybėse narėse, kurių biudžeto deficitas yra per didelis, įgyvendinti deficito mažinimo priemones; įgyvendinti vieną bendravimo su piliečiais, kurie vykstant globalizacijai jaučiasi nesaugiai, politiką; priimti Struktūrinių reformų veiksmų planą, kuriame būtų išvardyta šalintinos kliūtys, reikiami veiksmai ir jų terminai; visapusiškai įgyvendinti MVĮ chartiją, ypač nustatant palankesnį mokesčių režimą ir daugiau investuojant į tyrimus ir naujoves;

    2. džiaugiasi ECOFIN posėdžiui skirtu „svarbiausių klausimų dokumentu“ ir pritaria Komisijos sprendimui skirti didžiausią dėmesį keturioms pagrindinėms sritims (žinioms ir naujovėms, verslo potencialui, globalizacijai ir demografiniams pokyčiams bei veiksmingai ES energijos rinkai), su kuriomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos pasinaudojant Integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis; taip pat pritaria požiūriui, kad didesnis tvarus mūsų ekonomikos augimas bus įmanomas tik užtikrinus, kad stabilumo, augimą skatinti skirtos makroekonomikos politikos ir struktūrinių reformų priemonės, įskaitant veiksmingesnį ekonominį koordinavimą, viena kitą papildytų; džiaugiasi Komisijos ketinimu pasiūlyti gaires, kuriose būtų nurodyta, ką ir per kiek laiko reikia padaryti norint iki 2007 m. pabaigos užbaigti minėtus keturis veiksmus;

    Institucinės reformos

    3. mano, kad tebesitęsiantis Konstitucinės sutarties apmąstymo laikotarpis turėtų suteikti galimybę išspręsti šiuos klausimus: dėl dabartinės makroekonomikos valdymo sistemos, kurią jau aptarė Konvento ekonomikos valdymo darbo grupė; dėl ES ekonominių ir socialinių tikslų; dėl bendro sprendimo procedūros išplėtimo, kad ji būtų taikoma ekonomikos politikos klausimams; dėl ECB atsakomybės tuo pat metu gerbiant jo savarankiškumą; dėl ekonomikos politikos koordinavimo ir su tuo susijusio Eurogrupės vaidmens; dėl per didelio deficito mažinimo procedūrų; dėl ES kompetencijos mokesčių klausimais; dėl atšaukimo teisės, kurią Europos Parlamentas turi pagal komitologijos procedūrą, įgyvendinimo ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 1 d. ir dėl atstovavimo euro zonai tarptautinėse institucijose;

    4. pritaria tam, kad buvo sujungtos Komisijos BEPG integruotos gairės ir užimtumo gairės, tačiau mano, kad Komisijos metinė pažangos, pasiektos vykstant Lisabonos procesui, ataskaita ir kiti su atviruoju koordinavimo metodu susiję dokumentai taip pat turėtų būti sujungti ir svarstomi kartu; mano, kad BEPG turi būti suteiktas toks pat teisinis statusas kaip ir darbo vietų kūrimo gairėms; taip pat mano, kad būtina iš naujo apibrėžti Parlamento ir Komisijos vaidmenis;

    5. prašo Komisiją ištirti, ar pagrįsta: priimti EB teisės aktus, skirtus nustatyti bendrą gyvenamosios vietos mokesčių apskaičiavimo tikslais apibrėžtį, kuri būtų taikoma ES rezidentams, gyvenantiems ES ir už jos ribų, ir kuri būtų susieta su ES pilietybės sąvoka; priimti Europos konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo Europos Sąjungoje (pagal EB sutarties 293 straipsnį) ir į EB teisę įtraukti nediskriminavimo mokesčių srityje principą, kuris apibrėžtas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimuose;

    6. pritaria tam, kad valstybės narės dabar turi teikti metines nacionalines reformų programas, parengtas pagal 24 integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2005–2008 m.); mano, kad su tuo susiję ekonominiai rezultatai galėtų būti dar labiau pagerinti, jei Komisija nustatytų pažangiosios patirties, įgytos įgyvendinant NRP, pavyzdžius ir skatintų jais vadovautis bei, vadovaujantis aukšto lygio nepriklausomų ekspertų darbo grupės, kuriai vadovavo Wim Kok, pasiūlymu, būtų nurodomos geriausius (blogiausius) rezultatus pasiekusios šalys; ragina išsamiau išanalizuoti pastarojo dešimtmečio struktūrinių reformų politiką siekiant išaiškinti dabartinio lėto augimo ir nepakankamo našumo priežastis; ragina sukurti „sumanią augimo strategiją“, kuri į nuoseklią visumą sujungtų pabiras Europos Sąjungos ekonomikos politikos priemones, siekiant padidinti ES pajėgumą kurti naujos kartos produktus ir gamybos būdus ir atsižvelgiant į informacijos ir ryšių technologijas bei į tvarų vystymąsi skatinančias technologijas, kurios leidžia veiksmingai naudoti išteklius;

    7. apgailestauja, kad 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė finansinei perspektyvai, kurios užmojis yra mažesnis, nei siūlė Parlamentas, ypač dėl to, kad joje pagrindinis dėmesys skiriamas tradicinėms politikos kryptims ir nepakankamai dėmesio skiriama toms politikos kryptims, kurios duoda naudos piliečiams; apgailestauja, kad buvo sumažinti asignavimai, skirti tyrimų ir mokslo, konkurencingumo ir augimo, MVĮ, pilietybės, laisvės, teisingumo ir išorės veiklai; prašo Tarybą, kad ji dar kartą derėtųsi su Parlamentu ir pasiektų susitarimą, pagal kurį būtų didinama ES gerovė, konkurencingumas ir sanglauda;

    8.   ragina valstybes nares sparčiai ir tiksliai įgyvendinti NRP įtraukiant į šį procesą nacionalinius parlamentus ir suinteresuotas šalis (pvz., socialinius partnerius) ir laiku teikti informaciją Parlamentui, Tarybai ir Komisijai; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Europos Parlamentu parengti elgesio kodeksą, kuris vėliau leistų drauge atidžiai įvertinti minėtąsias programas;

    Makroekonomikos, pinigų ir mokesčių politika

    9.   ragina Komisiją vadovautis griežtu atnaujinto Stabilumo ir augimo pakto aiškinimu, pagal kurį negalima naudoti laikinųjų priemonių ar manipuliuoti apskaita; ragina valstybes nares skatinti konkurencingumą, siekti kasmet mažinti savo cikliškai koreguojamą biudžeto deficitą ir užtikrinti, kad ekonomikos klestėjimo laikotarpiu būtų labiau stengiamasi siekti sureguliavimo; mano, kad atlyginimų didinimas turėtų atitikti vidutinės trukmės laikotarpio našumo tendencijas; ragina vykdyti nuosaikią ir atsakingą kainodaros politiką (ypač monopolinėse ar oligopolinėse rinkose), kuri mažintų infliacijos spaudimą ir padėtų išlaikyti žemą palūkanų normų lygį, nekeliantį grėsmės dabartiniam ekonomikos atsigavimui;

    10. ragina valstybes nares labiau stengtis sumažinti valstybės skolos naštą ir pagerinti savo finansinę padėtį, kad mažiau išteklių būtų naudojama palūkanoms mokėti ir amortizacijai, o daugiau – švietimui, profesiniam mokymui ir tyrimams bei naujovėms; pabrėžia, kad, vadovaujantis siekiu užtikrinti finansinį stabilumą, labai reikia iš esmės pakoreguoti valstybių narių mokesčių sistemas siekiant padidinti konkurencingumą – mažinti valstybės išlaidas ir (arba) didinti jų veiksmingumą;

    11. pažymi, kad menkas ekonomikos augimas, per didelės skolos ir nedarbas labai padidina dėl demografinių pokyčių atsiradusias problemas; todėl pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai jas išspręsti, būtina visapusiškai įgyvendinti Lisabonos strategiją, sukuriant integruotą ir dideliu užimtumu bei našumu pasižyminčią visuomenę; ragina Komisiją pradėti plataus pobūdžio diskusiją, kuri padėtų nustatyti pažangiosios patirties pavyzdžius ir rasti naudingiausius būdus būsimiems pokyčiams valdyti;

    12. atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tam tikrus prekybos deficito dydžius ir infliacijos skirtumus, neatitikimai tam tikrose euro zonos šalyse kelia itin didelį nerimą; ragina valstybes nares priimti ekonominės politikos nuostatas, būtinas šiems klausimams spręsti; pabrėžia, kad reikia parengti biudžeto politiką, kuri leistų kompensuoti neigiamą minėtųjų neatitikimų poveikį;

    13. ragina valstybes nares susilaikyti nuo kenksmingos, perdėtos tarpvalstybinės konkurencijos mokesčių srityje, nes ši konkurencija mažina valstybės galimybes investuoti į materialų ir nematerialų turtą;

    Verslo aplinka

    14. ragina skatinti verslumo dvasią, kuri suprantama kaip galimybė verslo idėją įgyvendinti praktikoje, valstybių narių švietimo sistemos vidurinio ugdymo šakoje, stiprinant verslininkų vaidmenų visuomenėje ir pabrėžiant sąvokų, panašių į akcinių bendrovių valdymas ar akcininkų socialinė atsakomybė, svarbą;

    15.  ragina Komisiją laikytis MVĮ veiklos skatinimo principo ir imtis priemonių, kurios leistų: steigti įmones elektroniniu būdu; atitinkamai supaprastinti reglamentavimo aplinką; suteikti MVĮ daugiau galimybių pirmaisiais jų veiklos metais pasinaudoti finansavimu per rizikos kapitalo arba „verslo angelo“ priemones: stiprinti EIB ir EIF vaidmenį; padidinti MVĮ galimybes naudotis IRT, pripažįstant, kad atotrūkis tarp ES ir JAV konkurencingumo yra ryškiausias ne tik aukštųjų technologijų sektoriuose, bet ir paskirstymo sistemų, bei mažmeniniuose sektoriuose; skatinti bendradarbiavimo būdus ir jų internacionalizavimą priimant pasiūlymą dėl 14-osios įmonių teisės direktyvos dėl akcinių bendrovių registruotų buveinių perkėlimo į kitą valstybę narę ir diskutuojant dėl būsimojo Europos privačios įmonės statuto, skirto MVĮ, pridėtinės vertės;

    16. primena, kad jis remia elgsenos kodeksą dėl tiesioginio verslo apmokestinimo, pagal kurį valstybės narės susitarė nutraukti žalingą konkurenciją; remia Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotos juridinių asmenų pelno mokesčio bazės; skatina Tarybą sudaryti susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo supaprastinti PVM prievoles; remia pastangas supaprastinti ir sumažinti apmokestinimą, kaip nurodyta MVĮ chartijoje; šiuo atžvilgiu pritaria naujausiai Komisijos parengtai MVĮ taikomai apmokestinimo buveinės valstybėje schemai ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybę vietoj paskirties vietos principo taikyti kilmės vietos principą, kai tai susiję su įmonių prievole mokėti PVM, įskaitant teisingą mokesčio pasidalijimo sistemą;

    17. pataria, kad Nacionaliniuose reformų planuose (NRP) būtų taikomos planuojamos ir esamos priemonės, kad būtų pašalinti draudimai ir reguliavimo kliūtys MVĮ ir būtų pabrėžta vietinio, regioninio ir nacionalinio lygmenų sprendimų svarba, kuri būtų pavyzdys kitų valstybių narių valdžios institucijoms;

    18. ragina valstybes nares ir jų vietos bei regionų valdžios institucijas parengti bendrą vertinimo sistemą, skirtą vertinti savo mokesčių sistemų ir suteiktų subsidijų paskirstymo ir regioninius veiksnius, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių politika dažnai nėra koordinuojama vietos, regionų, valstybių ir ES lygmenimis; ir primena vis svarbesnį vietos bendruomenių vaidmenį siekiant ekonominės, socialinės ir politinės ES gerovės;

    19. mano, kad eksporto kvotų panaikinimas turėjo didžiulės įtakos tarptautinei prekybai, privertė politikus reaguoti į nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją, ypač kovojant su klastojimu ir apsaugant intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, taikant vadinamąjį Bendrijos patentą ar kitas tinkamas priemones, sukurti veiksmingą ES patentavimo sistemą;

    Užimtumas ir žmogiškasis kapitalas

    20. mano, kad siekiant pagerinti darbingo amžiaus gyventojų ir bendro gyventojų skaičiaus santykį būtina: įgyvendinti ambicingą gimstamumo politiką; gerinti vaiko priežiūros paslaugas; skatinti tvarką, kuria siekiama pagerinti šeimyninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą; integruoti imigrantus į darbo rinką ir, kuriant strategijas, skatinančias tvarų vystymąsi trečiosiose šalyse, bei vykdant bendrą ES imigracijos politiką, kovoti su nelegalia migracija; ir imtis priemonių, skatinančių darbuotojus atidėti savanorišką išėjimą į pensiją;

    21. pabrėžia, kad darbo lankstumo ir pakartotinio įdarbinimo saugumo derinimas (angl. - „flexicurity“), padidina dalyvavimą darbo rinkose, siekiant suaktyvinti tam tikrų asmenų, ypač moterų, vyresnių darbuotojų, jaunų žmonių, ilgą laiką nedirbančių asmenų ir imigrantų dalyvavimą darbo rinkoje;

    22. mano, kad siekiant padidinti dirbančių asmenų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus santykį būtina: įgyvendinti priemones, kurios būtų specialiai skirtos toms asmenų grupėms, kurioms sunku patekti į darbo rinką, o būtent jaunimui, moterims, vyresniems kaip 55 metų amžiaus žmonėms, neįgaliesiems; darbui ir darbo laikui taikyti plėtojamą normalaus gyvenimo ritmo požiūrį, kuris labai atsižvelgia į asmeninius poreikius ir, ypač, remia iniciatyvą vyresnius darbuotojus skatinti dalintis savo patirtimi; todėl kviečia valstybes nares, kartu su socialiniais partneriais, skatinti priemones, kuriomis siekiama pritaikyti darbo santykius ir darbo laiką prie specialių šių socialinių grupių poreikių;

    23. mano, kad siekiant riboti šešėlinę ekonomiką, reikia sumažinti su darbo užmokesčių nesusijusias sąnaudas, ypač darbo, kuriam nereikalingi dideli įgūdžiai, apmokestinimą; atsižvelgdamas į tai, pritaria Tarybos sprendimui, pagal kurį darbui imlioms paslaugoms taikomas mažesnis PVM, ir siūlo, kad EK būtų suteikta teisė pradėti naują tyrimą: kaip PVM tarifų mažinimas paveikia atitinkamų paslaugų kainas, šešėlinės ekonomikos ribojimą, ir bendrai surenkamus mokesčius, įskaitant socialines įmokas į socialinio draudimo fondus;

    24. pabrėžia, kad lėtas Europos augimas parodo, kad trūksta veiksmingų priemonių, kuriomis būtų mažinamas nedarbas, didinama aktyvioji visuomenės dalis, gerinami našumo rodikliai;

    25. ragina Komisiją atsižvelgti, kad EB teisės aktai turi atitikti konkurentų teisės nuostatas, kad ES nepatirtų neigiamo poveikio savo konkurencingumui ir naujoves kuriančiam ES verslo potencialui globaliose rinkose;

    26. mano, kad norint pagerinti švietimo kokybę ir atsižvelgiant į tai, kad ateityje daugelis imigrantų vaikų, kurių išsilavinimas yra santykinai prastas, eis į mokyklas, būtina: didinti vietų skaičių pradinėse mokyklose; stiprinti užsienio kalbų, matematikos ir gamtos mokslų žinias pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į mūsų atsilikimą nuo konkurentų, kaip pabrėžiama Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) Tarptautinės moksleivių įvertinimo programos (PISA) pranešime; siekti įgyvendinti integruotą profesinio mokymo modelį nuolat papildant turimas žinias;

    27. ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis pagerinamas mokslininkų judumas ir sukuriama geresnė infrastruktūra, skatinanti daugiau studentų siekti mokslinės karjeros; be to ragina imtis priemonių padedančių Europos universitetams siekti aukščiausių mokslinių tyrimų standartų ir stiprinančių universitetų, pramonės ir verslo sektorių bendradarbiavimą; rengti būsimus darbuotojus atsižvelgiant į paklausą darbo rinkose, ypač pabrėžiant inžinerijos ir aukštųjų technologijų specializaciją; užtikrinti geresnį pasidalinimą moksliniais rezultatais, užtikrinti geresnę jų sklaidą bei taikymą;

    28. yra įsitikinęs, kad ES ir valstybių narių biudžetai turėtų geriau atitikti Lisabonos strategijos prioritetus, siekiant sustiprinti ES naujovių ir mokslinių tyrimų pajėgumus ir padidinti pastangas mokytis visą gyvenimą, įskaitant papildomų finansinių lėšų skyrimą;

    Infrastruktūra, transportas ir energetika

    29. mano, kad nepakankamos investicijos yra viena iš priežasčių, nulėmusių konkurencingumo skirtumus, lyginant su JAV, todėl ragina valstybes nares skatinti privačias investicijas ir jas pradėti naudoti ekonomikos efektyvumui ir našumui skatinti, pavyzdžiui, infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, sportui, taip pat reformuoti savo mokesčių sistemas ir taip skatinti augimą ir privačias investicijas į naujas tvarias technologijas;

    30. skatina valstybes nares griežtai laikytis transporto infrastruktūros (transeuropinių tinklų) projektų įgyvendinimo terminų, supaprastinant tinkamas administracines procedūras, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą, ir, jei reikia, skirti daugiau investicijų, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos vertinimu, pateiktu Transporto baltojoje knygoje, tokiems projektams užbaigti, jei jie bus vykdomi esama sparta, prireiks 20 metų;

    31. skatina valstybes nares 2006 m. pavasarį vyksiančio Tarybos susitikimo metu priimti sprendimą dėl naujos nuoseklios ES energetikos politikos, siekiant trijų pagrindinių tikslų: užtikrinti energijos tiekimo saugumą, tvarią plėtrą ir ekonominį konkurencingumą; todėl siūlo, pirma, sustiprinti bendrus veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti politinius ir ekonominius ryšius su energiją tiekiančiomis šalimis, taip pat sukurti ES vidaus energetikos rinką su tinkama ir nediskriminuojančia konkurencinga aplinka, sukurta energetikos tiekėjams ir skirstytojams; antra, sukurti išorės ir vidaus energijos tiekimo šaltinių pusiausvyrą; trečia, siekti išvengti dvigubo kainos / valiutos kurso svyravimų, atsiskaitant už energijos ir prekių tiekimą; ketvirta, didinti energijos efektyvumą; ir penkta, palaipsniui panaikinti priklausomybę nuo naftos, padidinant dėmesį ES moksliniams tyrimams, kuriais siekiama pereiti prie naujų tvarios energijos režimų, pagrįstų vėjo, vandens, biomasės, saulės ir geoterminės energijos naudojimu;

    Naujovės, moksliniai tyrimai ir plėtra

    32. mano, kad konkuruoti su besivystančių šalių importu ir nugalėti pagundą perkelti veiklą į užsienį galima pasitelkus milžiniškas pastangas mokslinių tyrimų ir naujovių srityje; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų Europos Sąjungoje finansavimo; ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių moksliniams tyrimams ir naujovėms, užtikrinant veiksmingą nuosavybės teisių apsaugą, taip pat į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuojančioms verslo įmonėms ir universitetams taikyti mokesčių lengvatas, atsižvelgiant į tai, kad lyginant su tiesioginėmis subsidijomis tokios lengvatos yra didesnė garantija, jog valstybės ištekliai bus panaudoti sėkmingai veiklai remti;

    33. įsitikinęs, kad koordinuota ES naujovių politika yra vienas kertinių akmenų kuriant gerovę, skatinant augimą ir užimtumą, stiprinant ES konkurencingumą ir siekiant bendrų tvarios vystymosi politikos tikslų;

    Didesnė konkurencija ir paslaugų rinkų reforma

    34. tiki gera konkurencijos politika; prašo persvarstyti konkurencijos bylų paskirstymo tarp nacionalinių konkurencijos institucijų ir Komisijos kriterijus, taip pat atnaujinti nacionalinės teisės aktus, siekiant užtikrinti: teisinį tikrumą; reguliuojančių institucijų politinę nepriklausomybę; skaidrumą ir atskaitingumą; koherentiškumą su EB teise;

    35. pastebi, kad pagal EB sutartį būtina sukurti vieną Europos paslaugų rinką, taip bus palaikomas Europos ekonomikai, ypač naujųjų valstybių narių ekonominiam vystymuisi, gyvybiškai svarbus sektorius;

    36. pritaria Komisijos valstybės pagalbos veiksmų planui ir mano, kad skaidresnė ir veiksmingesnė valstybės pagalba gali būti naudinga ES, ypač naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros srityse; taip pat mano, kad mokestines lengvatas taip pat reikia persvarstyti, kai jos yra taikomos kaip dotacijų arba tiesioginių subsidijų alternatyva;

    37. ragina priimti pažangių finansinių paslaugų darbotvarkę, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas: siekiui iki 2010 m. sukurti Bendrą euro mokėjimų erdvę; mokumo draudimo veiklos persvarstymui (Mokumas II); pasiūlymui dėl bankų jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, siekiant paskatinti konsolidaciją ir išvengti buveinės ir priimančiosios šaliių priežiūros institucijų konfliktų; pasiūlymui dėl hipotekos kredito; ir vartojimo kredito direktyvos priėmimui;

    38. mano, kad integruotoje finansų rinkoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kaip greitai bendrovės keičia savo buveines, atsižvelgiant į staigų tarptautinio kapitalo srautų augimą ir investicijų tempus, veiksminga priežiūra ir glaudus valstybių narių reguliavimo ir priežiūros įstaigų bendradarbiavimas yra būtini; dėl to skatina toliau svarstyti, kaip geriausia įgyvendinti ES priežiūros, reguliavimo ir kontrolės modelį bankinės, draudimo ir vertybinių popierių veiklos srityse;

    o
    o   o

    39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei socialiniams partneriams.

    • [1]  OL C 67 E, 2004 3 17, p. 295.
    • [2]  OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1061.
    • [3]  Priimtas tekstas, P6_TA(2005)0209.
    • [4]  2005 m. ruduo, Nr. 5/2005.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Diskusijos dėl Bendrųjų ekonomikos politikos gairių (BEPG) šioje institucijoje vyksta jau seniai, kadangi į kai kurias rekomendacijas Taryba, Komisija ir valstybės narės neatsižvelgė. Jau vien tai, kad Parlamentas turi paminėti šiuos pažeidimus, patvirtina naujo pranešimo poreikį, nepaisant to, kad Komisija nusprendė nekeisti praėjusių metų 2005–2008 m. integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių.

    Tačiau taip pat akivaizdu, kad po mūsų paskutinės diskusijos dėl 2005 m. Goebbels pranešimo atsirado naujų svarbių veiksnių, kuriuos būtina aptarti. Vis dar negaliojančioje Konstitucinėje sutartyje tik pakartojamos esamos ekonominės ir socialinės nuostatos. Kadangi pirmininkaujančioji valstybė Austrija ketina vėl pradėti svarstyti jos tekstą, Parlamentas taip pat turi apsvarstyti šiuos klausimus. Susitarime dėl finansinės perspektyvos, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos, nustatoma nauja biudžeto sistema, kuri daro įtaką (BEPG); juolab, kad Hampton Court buvo nuspręsta per labai trumpą laikotarpį iš esmės peržiūrėti Sąjungos biudžetą. Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą per daugiau kaip penkerius metus pakėlė palūkanų normas, todėl monetarinė padėtis, į kurią atsižvelgiant svarstomas šis pranešimas, aiškiai skiriasi nuo praėjusiais metais buvusios padėties. Dabartinė biudžeto aplinka taip pat yra kitokia, kadangi dabar mes svarstome ekonomikos gaires, atsižvelgdami į atnaujintą Stabilumo ir augimo paktą (SAP). Taip pat pirmą kartą turime Nacionalinius reformų planus, kuriuose bandoma apibendrinti mūsų veiklą, siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Visos šios priežastys su kaupu pagrindžia poreikį šiame etape pateikti Parlamento pranešimą.

    Nuo to laiko, kai buvo priimtas Goebbels pranešimas, visuomenė ir politikai dar geriau suvokia kai kuriuos jau anksčiau iškeltus klausimus: dėl visuomenės senėjimo, globalizacijos pasekmių, energetikos krizės, kurios kontrolė gali būti prarasta, jei ir toliau didės įtampa su šalimis gamintojomis.

    · Naujausiose studijose (ypač Komisijos specialiajame pranešime dėl Europos ekonomikos Nr. 4/2005) gerai apibūdinamos grėsmės, kylančios Europos gerovei, arba, kitaip tariant, būsimi sunkumai, susiję su jos finansavimu: ateinančiais metais gyventojų skaičius didės lėtai, todėl liks vis mažiau darbingo amžiaus žmonių ir bus daugiau žmonių, kurie dėl savo amžiaus nedalyvaus darbo rinkoje; siekiant pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonėmis, pensijų, sveikatos apsaugos ir ilgalaikės rūpybos išlaidoms padengti reikės daugiau biudžeto išteklių; socialinio draudimo įmokos nedidės tuo pačiu tempu kaip dabar, kadangi, viena vertus, bus mažiau jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, o, kita vertus, įnašai negali didėti, jei mes vis dar norime būti konkurencingi, lyginant su pasauline ekonomika.

    · Gamybos procesų globalizacijos – diversifikacijos proceso pasekmės ir tai, kad įmonės tuo pat metu veikia skirtingose šalyse, nėra naujas dalykas, tačiau šiais metais jis tapo aktualesnis. Šis Parlamentas nuodugniai diskutavo dėl importo (tekstilės, avalynės ir kt.) iš besivystančių šalių klausimo, įmonių delokalizacijos ir veiklos perkėlimo į užsienį klausimo, būtinybės reformuoti Europos žemės ūkį, atsižvelgiant į naujus laikus arba elektroninės komercijos ir interneto įtaką paslaugų augimui.

    · Ekonomikos augimo siekis, tuo pat metu apsaugant aplinką, taip pat buvo vienas iš Parlamento tikslų. Tvarioji plėtra tampa vis svarbesniu ir svarbesniu visuotiniu principu, kuris turi būti taikomas visose teisėkūros srityse: ir žemės ūkio, ir ekonomikos politikos, energetikos arba transporto; šis principas dabartiniu metu yra dar aktualesnis, atsižvelgiant į didėjančias naftos kainas ir politinį nestabilumą daugelyje gamintojų šalių, abu klausimai skausmingai atspindi pernelyg didelę Sąjungos priklausomybę nuo išorės neatsinaujinančių energijos šaltinių.

    Visuose Bendrijos dokumentuose patvirtinama, kad ES augimas yra lėtesnis, nei galėtų būti, ir jis gerokai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų. Šiuose dokumentuose taip pat patvirtinama, kad ES yra menkiau pasirengusi nei Jungtinės Valstijos ir kai kuriais atžvilgiais menkiau pasirengusi nei besivystančios valstybės, pavyzdžiui, Kinija ir Indija, sutikti naujos eros keliamus iššūkius. Tačiau panašu, kad šiuose dokumentuose atsakomybė perkeliama kitiems: todėl pranešėjo nuomone, atėjo laikas aiškiai išvardyti visas šias mūsų ekonomikos augimo kliūtis, tiksliai nustatyti, kokie veiksmai yra reikalingi joms įveikti, ir nustatyti aiškius ir tikslius terminus šiems veiksmams įgyvendinti.

    Europos ekonomikos rodikliai yra menki dėl keleto priežasčių. Tačiau daugelyje pateiktų pasiūlymų ir dokumentų vieningai pripažįstama, kad Europai kenkia pernelyg griežtas reglamentavimas, dėl kurio mūsų ekonomika yra ne tokia lanksti kaip Amerikos. Juose taip pat pripažįstama, kad mes turime mažiau bendrovių, kurios būtų tapusios pasaulinėmis lyderėmis, nei Jungtinės Valstijos ir kad mūsų MVĮ pirmaisiais savo gyvavimo metais auga lėčiau nei JAV. Taip pat pripažįstama, kad mūsų demografinis augimas yra lėtesnis, mūsų užimtumo lygis ir darbo našumas yra mažesni. Pastarąjį reiškinį lėmė mažesnė infrastruktūra, taip pat tai, kad skiriama mažiau išteklių viešoms ir privačioms investicijoms, turima nepakankamai technologinių inovacijų ir neskiriama pakankamai išteklių švietimui ir profesiniam mokymui.

    Visuose savo debatuose (debatai dėl Konstitucijos yra labai geras pavyzdys) iššvaistome daug energijos diskutuodami dėl institucinių arba procedūrinių klausimų – daug daugiau, nei reikėtų skirti santykinio Europos nuosmukio priežastims ir priemonėms, kurių reikia šiai tendencijai panaikinti, svarstyti.

    Vienas pagrindinių šio pranešimo tikslų – išvengti grynai retorinių teiginių ir visą dėmesį sutelkti į rekomendacijas, kurios turi aiškų normatyvinį pobūdį. Be to, pranešime pabrėžiami tie ekonominiai ir socialiniai klausimai, kurie, pranešėjo manymu, turėtų būti įtraukti į Sutartį dėl konstitucijos Europai. Europos Parlamentas turi aktyviai dalyvauti apibrėžiant ekonomikos politiką, kad padėtų valstybėms narėms suteikti impulsą ekonomikos augimui ir dinamikai, kaip buvo sutarta Lisabonoje. Europos Parlamentas, kaip vienintelė piliečių išrinkta ES institucija, yra tinkama vieta valstybių narių įgyvendinamoms strategijoms ir priemonėms, siekiant Lisabonos tikslų, vertinti ir analizuoti.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Europos ekonomikos padėtis: 2006 m. parengiamasis pranešimas dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių

    Procedūros numeris

    2006/2047(INI)

    Atsakingas komitetas
      Paskelbimo per plenarinį posėdį data

    ECON
    16.3.2006

    Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės
      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    EMPL
    16.3.2006

     

     

     

     

    Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)
      Nutarimo data

    EMPL
    15.3.2006

     

     

     

     

    Glaudesnis bendradarbiavimas
      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

     

     

     

     

     

    Pranešėjas(-ai)
      Paskyrimo data

    José Manuel García-Margallo y Marfil
    16.11.2005

     

    Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai)

     

     

    Svarstymas komitete

    31.1.2006

    20.2.2006

    20.3.2006

     

     

    Priėmimo data

    21.3.2006

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +

    -

    0

    38

    2

    2

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, David Casa, Jan Christian Ehler, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček.

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Katerina Batzeli, Jorgo Chatzimarkakis, Harald Ettl, Ján Hudacký, Alain Lipietz, Jules Maaten, Vladimír Maňka, Poul Nyrup Rasmussen, Corien Wortmann-Kool.

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

     

    Pateikimo data

    23.3.2006

    PastabosPastabos (pateikiamos tik viena kalba)