ANTRAJAM SVARSTYMUI PATEIKTAS REKOMENDACIJOS PROJEKTAS dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis

23.3.2006 - (9857/3/2005 – C6‑0017/2006 – 2003/0262(COD)) - ***II

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas
Pranešėja: Karin Scheele

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis

(9857/3/2005 – C6‑0017/2005 – 2003/0262(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (9857/3/2005 – C6‑0017/2005),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą[1] dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0671)[2],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6‑0078/2006),

1.  pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos bendroji pozicija	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 15 konstatuojamoji dalis
(15) Dėl šios priežasties prireikus turėtų būti patvirtintos tokios didžiausio kiekio ribos ir bet kokios kitos sąlygos, kuriomis ribojamas maisto produktų papildymas minėtomis medžiagomis, atsižvelgiant į didžiausias saugos ribas, nustatytas moksliniu rizikos įvertinimu, kuris grindžiamas visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis ir galimu iš kitų maisto produktų gaunamu jų kiekiu. Taip pat reikėtų deramai atsižvelgti į orientacinį gyventojų suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekį. Jeigu reikia nustatyti tam tikrų vitaminų ir mineralų, kuriais gali būti papildomi maisto produktai, apribojimus, pirmenybę reikėtų teikti šiems tikslams: atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, ir suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais tie maisto produktai gali būti.	(15) Dėl šios priežasties prireikus turėtų būti patvirtintos tokios didžiausio kiekio ribos ir bet kokios kitos sąlygos, kuriomis ribojamas maisto produktų papildymas minėtomis medžiagomis, atsižvelgiant į didžiausias saugos ribas, nustatytas moksliniu rizikos įvertinimu, kuris grindžiamas visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis ir galimu iš kitų maisto produktų gaunamu jų kiekiu. Taip pat reikėtų deramai atsižvelgti į orientacinį gyventojų suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekį. Jeigu reikia nustatyti tam tikrų vitaminų ir mineralų, kuriais gali būti papildomi maisto produktai (pvz., druskos papildymo jodu), apribojimus, pirmenybę reikėtų teikti šiems tikslams: atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, ir suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais tie maisto produktai gali būti.
(Pakartotinai įtraukiamas pakeistas 3 pakeitimas iš pirmojo svarstymo)
Pagrindimas
Laisvai atliekamas visų maisto produktų pildymas jodu būtų pavojingas, nes riba tarp pageidautinos ir chroniškai nuodingos dozės yra labai neaiški. Chroniškai nuodinga dozė sukelia pavojingą reakciją tik tada, kai tam tikrą laikotarpį suvartojamas per didelis medžiagos kiekis.
Pakeitimas 2 19a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(19a) Direktyvoje 90/496/EEB rekomenduojamos paros normos, RPN. (angl. RDA – recommended daily allowances) neapima visų vitaminų ir mineralų, išvardytų šio reglamento I ir II prieduose, be to, yra pasenusios. Todėl jas derėtų pakeisti.
(Pakartotinai įtraukiamas pakeistas 5 pakeitimas iš pirmojo svarstymo)
Pagrindimas
Direktyvoje 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo nustatytos rekomenduojamos paros normos (rekomendacijos dėl reikiamo naudotinų maisto medžiagų kiekio) yra pasenusios ir daugelio maisto medžiagų atžvilgiu per mažos. Pvz., vitamino C poreikis pagal Direktyvą 90/496/EEB yra 60 mg, o pagal naujausias DACH (Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos maisto produktų bendrovių) rekomendacijas – 100 mg per dieną.
Pakeitimas 3 2 straipsnio 1a dalis (nauja)
	,,Tam tikros kitos medžiagos“ - ne maisto medžiagos, kurios turi įrodytą maistinį arba fiziologinį poveikį.
(Pakartotinai įtraukiamas pakeistas 9 pakeitimas iš pirmojo svarstymo.)
Pagrindimas
Vitaminai ir mineralai, kuriais leidžiama papildyti, yra išvardyti ir apibrėžti I ir II prieduose. Todėl šiame reglamente būtinas bent jau „tam tikrų kitų medžiagų“ apibrėžimas. Šis apibrėžimas perkeltas iš gruodžio 8 d. bendrosios pozicijos dėl Reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (2 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Pakeitimas 4 2 straipsnio 1b dalis (nauja)
	„rekomenduojama paros norma“, kaip numatoma Reglamente (EB) Nr. 178/2002, yra maisto produktų gamintojo nustatytas kiekis, atsižvelgiant į šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje paminėtus didžiausius kiekius ir į Direktyvoje 90/496/EEB paminėtas rekomenduojamas maistingos medžiagos paros normas (angl. recommended daily allowance);
(Pakartotinai įtraukiamas pakeistas 10 pakeitimas iš pirmojo svarstymo)
Pagrindimas
Supakuoti maisto produktai paprastai sudaro keletą porcijų, taip pat ir 100 g kiekis paprastai neatitinka vienos vartotojo suvartojamos porcijos. Todėl vartotojams svarbu gauti atitinkamą informaciją apie gamintojo rekomenduojamą paros normą. Nes tik taip galima panaudoti informaciją apie maistinę vertę. Taip pat žr. 7 straipsnio 3 dalies pakeitimą.
Pakeitimas 5 3 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis
2. Maisto produktai gali būti papildyti vitaminais ir mineralais, nepriklausomai nuo to, ar jų paprastai esama ar nesama šių maisto produktų sudėtyje, siekiant atsižvelgti į:	2. Maisto produktai gali būti papildyti vitaminais ir mineralais žmogaus organizmui biologiškai artima forma, nepriklausomai nuo to, ar jų paprastai esama ar nesama šių maisto produktų sudėtyje, ypač siekiant atsižvelgti į:
(Pakartotinai įtraukiamas 11 pakeitimas iš pirmojo svarstymo)
Pagrindimas
Visus vitaminus ir mineralus, kuriais papildomi maisto produktai, organizmas turi mokėti įsisavinti. Kitaip vartotojas klaidinamas, o kraštutiniu atveju gali kilti neigiamų padarinių sveikatai (pvz., viduriavimas arba blogesnis kitų maisto medžiagų įsisavinimas).
Dabartinė formuluotė, kuria nustatomos sąlygos papildyti vitaminais ir mineralais, išdėstyta 3 straipsnio 2 dalyje, neapima atstatomojo ar maistinio lygiavertiškumo.
Pakeitimas 6 3 straipsnio 3 dalies 1a pastraipa (nauja)
	Prieš nustatydama tokias taisykles, Komisija pasikonsultuoja su suinteresuotomis šalimis, ypač maisto produktų prekybos ir gamybos įmonėms bei vartotojų grupėmis.
(Pakartotinai įtraukiamas pakeistas 13 pakeitimas iš pirmojo svarstymo.)
Pakeitimas 7 4 straipsnio 2 dalis
Kiti maisto produktai arba maisto produktų kategorijos, kurių negalima papildyti vitaminais ir mineralais, gali būti nustatyti pagal 14 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą bei remiantis moksliniais tyrimais, kuriuose atsižvelgiama į jų maistinę vertę.	Kiti maisto produktai arba maisto produktų kategorijos, kurių negalima papildyti tam tikrais vitaminais ir mineralais, gali būti nustatyti pagal 14 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą bei remiantis moksliniais tyrimais, jeigu kyla pavojus visuomenės sveikatai.
(Pakartotinai įtraukiamas 19 pakeitimas iš pirmojo svarstymo.)
Pagrindimas
Pirmojo svarstymo metu Europos Parlamentas balsavo už pakeitimą (19), kad toks draudimas papildyti vitaminais ir mineralais galėtų būti įvestas tik tuomet, kai yra pagrindo nuogąstauti, kad, viršijus leidžiamą paros normą, kils pavojus visuomenės sveikatai. Šiuo pakeitimu siekiama pakartotinai įtraukti aiškesnę nuostatą į reglamentą.
Pakeitimas8 6 straipsnio 1 dalis
1. Jeigu maisto produktai papildomi vitaminu arba mineralu, bendras maisto produkte esantis vitamino arba mineralo kiekis, kuris naudojamas nepriklausomai nuo papildymo tikslo, to produkto pardavimo metu negali viršyti pagal 14 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą nustatytų kiekių. Koncentruotų arba dehidruotų gaminių vitaminų ir mineralų didžiausi leistini kiekiai nustatomi pagal kiekius, esančius maisto produkto sudėtyje, kai šis produktas, vadovaujantis gamintojo nurodymais, yra paruoštas vartoti.	1. Jeigu maisto produktai papildomi vitaminu arba mineralu, bendras maisto produkte esantis vitamino arba mineralo kiekis, kuris naudojamas nepriklausomai nuo papildymo tikslo, to produkto pardavimo metu negali viršyti pagal 14 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą nustatytų kiekių. Komisija šiuo tikslu ne vėliau kaip ...* pateikia pasiūlymų dėl maksimalių kiekių. Koncentruotų arba dehidruotų gaminių vitaminų ir mineralų didžiausi leistini kiekiai nustatomi pagal kiekius, esančius maisto produkto sudėtyje, kai šis produktas, vadovaujantis gamintojo nurodymais, yra paruoštas vartoti. ________ * Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pagrindimas
Maksimalūs saugūs kiekiai jau numatyti Direktyvoje 2002/46/EB dėl maisto papildų, bet dar nepateikti. Siekiant vartotojų saugumo, tokie maksimalūs kiekiai turi būti nustatyti skubos tvarka. Pirmojo svarstymo metu Parlamentas teigė, kad maksimalūs kiekiai turi būti nustatyti ne vėliau kaip įsigaliojant reglamentui. Taryba nenustatė jokios datos. Tad dveji metai yra protingas kompromisas.
Pakeitimas 9 6 straipsnio 6 dalis
6. Kai maisto produktas papildomas vitaminu arba mineralu, to vitamino arba mineralo kiekis maisto produkte turi bent jau prilygti reikšmingam kiekiui, nurodytam Direktyvos 90/496/EEB priede. Konkrečių maisto produktų arba maisto produktų kategorijų mažiausi kiekiai, įskaitant bet kokius mažesnius kiekius, nukrypstant nuo anksčiau minėtų didelių kiekių, patvirtinami pagal 14 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.	6. Kai maisto produktas papildomas vitaminu arba mineralu, to vitamino arba mineralo kiekis maisto produkte turi bent jau prilygti reikšmingam kiekiui, pvz., 15 proc. rekomenduojamos paros normos, RPN (angl. RDA – Recommended Daily Allowance) 100 g kietų medžiagų arba 7,5 proc. RPN 100 ml skysčio, arba 5 proc. RPN 100 kcal (12 proc. RPN 1 MJ), arba 15 proc. RPN vienai porcijai. Konkrečių maisto produktų arba maisto produktų kategorijų mažiausi kiekiai, įskaitant bet kokius mažesnius kiekius, nukrypstant nuo anksčiau minėtų didelių kiekių, patvirtinami pagal 14 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
(Pakartotinai įtraukiamas 25 pakeitimas iš pirmojo svarstymo.)
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama sudaryti kompromisą tarp Tarybos bendrosios pozicijos ir Parlamento pozicijos per pirmąjį svarstymą, kurio metu Parlamentas balsavo už pakeitimą, skirtą suderinti atskaitines vertes su tarptautiniais standartais, nustatytais CODEX alimentarius gairėse, kad kietoms medžiagoms ir skysčiams būtų taikomos skirtingos vertės, nes skysčių (gėrimų) porcijos paprastai didesnės nei kietų medžiagų. Siekiant suderinti šį reglamentą su esamais ES teisės aktais dėl maisto ženklinimo, reikia vartoti terminą „RPN“.
Pakeitimas 10 7 straipsnio 3 dalis
3. Ženklinant yra privaloma nurodyti vitaminais ir mineralais papildytų ir šiame reglamente nurodytų produktų maistingumą. Pateikiamą informaciją sudaro Direktyvos 90/496/EEB 4 straipsnio 1 dalies 2 grupėje apibrėžti duomenys ir bendri vitaminų ir mineralų kiekiai, esantys maisto produkto sudėtyje po papildymo.	3. Ženklinant yra privaloma nurodyti vitaminais ir mineralais papildytų ir šiame reglamente nurodytų produktų maistingumą. Pateikiamą informaciją sudaro:
	(a) Direktyvos 90/496/EEB 4 straipsnio 1 dalies 2 grupėje apibrėžti duomenys;
	(b) bendri vitaminų ir mineralų kiekiai, esantys maisto produkto sudėtyje po papildymo. Vienoje maisto porcijoje esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų dalis yra pateikiama absoliučiais vienetais kaip rekomenduojamos paros normos dalis (RPN)); be to, remiantis direktyvos 90/496/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, turi būti pateikti duomenys apie 100 g arba 100 ml produkto;
	(c) gamintojo rekomenduojama gaminio paros norma tais atvejais, kai įmanoma ir kai nesudėtinga ją padalyti į porcijas;
	(d) perspėjimas neviršyti nustatyto rekomenduojamo per dieną suvartoti kiekio;
(Pakartotinai įtraukiamas pakeistas 30 pakeitimas iš pirmojo svarstymo)
Pagrindimas
Supakuoti maisto produktai paprastai sudaro keletą porcijų, taip pat ir 100 g kiekis paprastai neatitinka vienos vartotojo suvartojamos porcijos. Todėl vartotojams svarbu gauti atitinkamą informaciją apie gamintojo rekomenduojamą paros normą. Šis pakeitimas užtikrins, kad vartotojai, siekdami nesuvartoti per daug vitaminų ir mineralų, gautų atitinkamą informaciją. Be to, pasiūlymas dėl rekomenduojamo per dieną suvartoti kiekio ir dėl perspėjimo dubliuojasi su Direktyva dėl maisto papildų (2002/46/EB).
Pakeitimas 11 9 straipsnio 2 dalies ga punktas (naujas)
	(ga) informacija apie medžiagas, išvardytas III priedo C dalyje, kurias apskritai leidžiama naudoti, kaip nurodyta 8 straipsnio 5 dalyje.
Pagrindimas
Patikrintos ir teigiamai įvertintos medžiagos turi būti konkrečiai įtrauktos į Bendrijos registrą.
Pakeitimas 12 18 straipsnio 3 dalis
Maisto produktai, pateikti į rinką arba paženklinti iki …* ir neatitinkantys šio reglamento nuostatų, gali būti parduodami iki …**.   ____________ * OL: * pirmoji šešto mėnesio diena nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. ** OL: paskutinė dvidešimt devinto mėnesio diena nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.	Maisto produktai, pateikti į rinką arba paženklinti iki …* ir neatitinkantys šio reglamento nuostatų, gali būti parduodami, kol bus išparduotos visos atsargos. _______ * OL: * pirmoji šešto mėnesio diena nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pagrindimas
Kai kurių maisto produktų gyvavimo ciklas – kelios dienos, kai kurių – ne vieni metai. Nustatant konkretų terminą (29 mėnesiai), neatsižvelgiama į produktus, kurių gyvavimo ciklas ilgesnis. Nustatant ne terminą, o atsargų išpardavimo sąlygą, atsižvelgiama ir į trumpo, ir į ilgo gyvavimo ciklo produktus, nedarant nuolaidų trumpo gyvavimo ciklo produktams.

• [1]  2005 05 26 priimti tekstai, P6_TA(2005)0202.
• [2]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

EXPLANATORY STATEMENT

Es gibt heute sehr große Unterschiede zwischen den nationalen Vorschriften über den freiwilligen Zusatz von Vitaminen und Mineralien sowie bestimmten anderen Stoffen zu Lebensmitteln.

Es ist deswegen sinnvoll, auf eine Harmonisierung der gemeinschaftlichen Vorschriften für den Zusatz von Vitaminen und Mineralstoffen sowie bestimmten anderen Stoffen hinzuwirken, vorausgesetzt, dass diese Harmonisierung auf einem hohen Niveau für den Verbraucherschutz erfolgt. Die Erzeugnisse dürfen in keiner Weise eine Gefahr für die öffentliche Gesundheit darstellen.

Das Europäische Parlament hat in erster Lesung am 26. Mai 2005 46 Änderungsanträge angenommen.

Der Rat hat im Dezember 2005 den Gemeinsamen Standpunkt verabschiedet und dabei einige wichtige Änderungsanträge des Europäischen Parlaments nicht berücksichtigt. Daher werden diese wieder eingebracht.

1. Bioverfügbarkeit von Vitaminen und Mineralstoffen

Die zugesetzten Vitamine und Mineralstoffe müssen bioverfügbar, d.h. für den Körper verwertbar sein. Ansonsten wird der Verbraucher in die Irre geführt und im Extremfall sind mögliche negative Auswirkungen für die Gesundheit die Folge. Der Rat hat die Bioverfügbarkeit von Stoffen zwar in den Erwägungsgründen berücksichtigt, eine Festlegung in einem Artikel ist jedoch nötig.

2. Festlegung von sicheren Höchstgehalten für Vitamine und Mineralstoffe

Eine übermäßige Zufuhr an Vitaminen und Mineralstoffen kann eine schädliche Wirkung für die Gesundheit haben. Daher müssen sichere Höchstgehalte für den Zusatz dieser Stoffe zu Lebensmitteln festgelegt werden. Die Höchstgehalte sind bereits in der Richtlinie 2002/46/EG über Nahrungsergänzungsmittel vorgesehen und bis jetzt nicht vorhanden. Deshalb ist es nötig, diese Höchstgehalte rasch festzulegen.

3. Kennzeichnung und Information für Konsumenten

Die Information für Konsumenten muss verständlich und von Nutzen sein. Sie müssen alle relevanten Informationen erhalten, um sich vor einer zu hohen Aufnahme von Vitaminen und Mineralstoffen zu schützen.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Tarybos bendroji pozicija siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis
Nuorodos	9857/3/2005 – C6 0017/2006 – 2003/0262(COD)
Parlamento pirmojo svarstymo data – P numeris	26.5.2005	P6_TA(2005)0202
Komisijos pasiūlymas	KOM(2003)0671 – C5-0538/2003
Komisijos pasiūlymas su pakeitimais
Bendrosios pozicijos paskelbimo data plenarinio posėdžio metu	19.1.2006
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 19.1.2006
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Karin Scheele 21.9.2004
Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	30.1.2006		21.3.2006
Priėmimo data	21.3.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	53 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Liam Aylward, Johannes Blokland, John Bowis, Frederika Brepoels, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jillian Evans, Anne Ferreira, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Mary Honeyball, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Adriana Poli Bortone, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Åsa Westlund
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alfonso Andria, María del Pilar Ayuso González, Bairbre de Brún, Jutta D. Haug, Miroslav Mikolášik, Amalia Sartori, Andres Tarand, Thomas Wise
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data	23.3.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...