PRANEŠIMAS dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos

23.3.2006 - (2006/2006(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Giuseppe Gargani
Nuomonės referentė (*):
Marie-Line Reynaud, Konstitucinių reikalų komitetas
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos

(2006/2006(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų Europos Vadovų Tarybai: „Geresnė teisėkūra 1998 m. – bendra atsakomybė“ ir „Geresnė teisėkūra 1999 m.“[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos valdymo[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų „Geresnė teisėkūra 2000 m.“ ir „Geresnė teisėkūra 2001 m.“[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo „Geresnė teisėkūra 2002 m.“[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos reglamentavimo veiklos supaprastinimo ir patobulinimo[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisėkūros ir konsultacinių procedūrų poveikio[6],    

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A6‑0080/2006),

A. kadangi teisėkūros aplinkos supaprastinimas ir tiek galiojančios, tiek būsimos teisėkūros aiškumas, veiksmingumas ir kokybė yra pagrindinės geresnės teisėkūros tikslo, kuris yra Sąjungos prioritetas siekiant skatinti augimą ir užimtumą, įgyvendinimo sąlygos,

B.  atsižvelgdamas į tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisės aktų leidybos numatytus įsipareigojimus ir tikslus, ypač skirtus Bendrijos teisės aktams supaprastinti ir jų apimčiai sumažinti ir susijusius su Bendrijos teisės aktų įtaka valstybėse narėse,

C. kadangi Komisija savo 2005 m. spalio 25 d. komunikate „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija“ (KOM(2005)0535) visiškai pagrįstai supaprastinimą pristato ne kaip teisėkūros priemonę, kuri skiriasi nuo kodifikavimo, išdėstymo nauja redakcija ar paprasčiausio panaikinimo, o kaip visa apimantį veiksmą, kurio metu šios priemonės panaudojamos ir kurio paskirtis – palengvinti Bendrijos ir valstybių įstatymų normų taikymą ir padaryti jį ne tokį brangų,

D. kadangi šis veiksmas Komisijos, Parlamento ir Tarybos požiūriu yra Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemonė,

E.   kadangi tokiam veiksmui įgyvendinti visų pirma reikalinga Europos institucijų tarpusavio partnerystė bei jų bendradarbiavimas su valstybių valdžios institucijomis,

F.  atsižvelgdamas į dideles Komisijos, Tarybos ir Parlamento pastarųjų metų pastangas siekiant įgyvendinti, apibrėžti ir patobulinti teisės aktų supaprastinimo priemonių taikymą,

G. kadangi supaprastinimo iniciatyvos, kurių buvo imtasi 2003 m. vasario mėnesį, paskelbus antrąją supaprastinimo programą (KOM(2003)0071), buvo labai skirtingos kilmės ir masto – nuo direktyvų punktų persvarstymo iki visą sektorių reglamentuojančių normų pertvarkymo, apsunkinančio procedūrinio požiūrio suvienodinimą,

H. atsižvelgdamas į patirtį, įgytą įgyvendinant tarpinstitucinius susitarimus dėl kodifikavimo ir išdėstymo nauja redakcija ir laikydamas šias prieones esminėmis siekiant supaprastinti Bendrijos teisyną,

I.   kadangi įsigaliojus tarpinstituciniam susitarimui dėl išdėstymo nauja redakcija buvo pateikta tik 12 išdėstymo nauja redakcija pasiūlymų, iš kurių 2 tapo pagrindu atitinkamiems teisės aktams paskelbti, 2 buvo atšaukti, o dar 8 yra peržiūrimi; ir kadangi teisės aktų, kuriems galima būtų pritaikyti šią procedūrą, grupių yra apie 2 400, o kol kas Parlamentui pateikti tik 49 kodifikavimo pasiūlymai,

J.   kadangi Komisijos komunikate dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo pateiktoje Tęstinėje paprastinimo programoje (2 priedas) yra pateikta trisdešimt pasiūlymų, kurių taip paprastai negalima apibrėžti ir kurie apima peržiūrą, pakeitimus, atnaujinimą, supaprastinimą ir panašius atvejus,

1.   labai pritaria ES reguliavimo aplinkos supaprastinimo procesui ir siekiui užtikrinti, kad teisinė aplinka būtų būtina, paprasta ir veiksminga; tačiau pabrėžia, kad toks procesas turi būti grindžiamas keliomis prielaidomis:

i)         visapusišku Europos Parlamento dalyvavimu tarpinstitucinėse diskusijose dėl supaprastinimo, taip pat dalyvavimu turint teisės aktų leidybos institucijos statusą, kai priimami teisės aktai, kuriems taikoma supaprastinimo procedūra;

ii)        plataus pobūdžio ir skaidriu konsultavimusi su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant ne tik valstybes nares bei verslo atstovus, bet ir nevyriausybines organizacijas;

iii)        bendro reglamentavimo proceso skaidrumo didinimu, visų pirma užtikrinant visuomenės priežiūrą Tarybos posėdžiuose, kai Taryba atlieka teisės aktų leidybos institucijos funkcijas;

2.  skatina Komisiją, vadovaujantis Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, priimti tiksliai apibrėžtus ir apgalvotus teisės aktus, kurių poveikis gali būti numatomas ir kurie prisidėtų prie palankių augimo ir užimtumo skatinimo sąlygų kūrimo mažinant nereikalingas administracines išlaidas ir procedūras, pašalinant kliūtis lankstumui ir naujovėms ir apskritai užtikrinant teisinį saugumą,

3.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo, jos dėtas pastangas siekiant pateikti teisėkūros paprastinimo programą ir šios programos įgyvendinimo tikslų bei priemonių aprašymą;

4.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą įtraukti pagrindines paprastinimo iniciatyvas į savo metines teisėkūros programas ir pareiškimą, kad Komisija pateiks papildomų komunikatų, aprėpiančių įvairius Bendrijos ūkio sektorius; pabrėžia glaudesnio valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo svarbą siekiant nustatyti teisės aktus, kurie turi būti supaprastinti,

5.  džiaugiasi ketinimu sumažinti nereikalingą naštą MVĮ ir skatinti naudoti informacijos technologijas; mano, kad vienas iš ES reglamentavimo aplinkos supaprastinimo tikslų yra rengti paprastesnius, veiksmingesnius teisės aktus, kuriuose būtų labiau atsižvelgiama į vartotojų poreikius;

6.  mano, kad supaprastinimo procesas jokiu būdu neturėtų sušvelninti standartų, nustatytų dabartiniuose teisės aktuose;

7.  konstatuoja, kad supaprastinimo iniciatyvų, kurių buvo imtasi nuo 2003 m., sėkmės koeficientas nenuvilia, ir kad procedūrų vidutinė trukmė nėra pernelyg ilga turint mintyje svarstomų klausimų sudėtingumą; vis dėlto pažymi, kad nuo minėtos datos pradėtų paprastinimo iniciatyvų buvo labai nedaug ir kad iš pradžių nustatyti Bendrijos teisyno apimties mažinimo tikslai dar toli gražu nepasiekti;

8.  laikosi nuomonės, kad atšaukti neaktualius arba pasenusius teisės aktus yra prioritetinė sąlyga, kurią Komisija privalo vykdyti nedelsdama; tačiau mano, kad šiais pagrindais atšaukiant Bendrijos teisės aktus kartu reikia priimti Bendrijos teisės aktą, neleidžiantį valstybėms narėms reglamentuoti dalykų, kurių reglamentavimas Bendrijos lygiu yra panaikintas;

9.  pabrėžia, kad tam tikrų sričių norminių aktų perteklius atsirado visų pirma dėl valstybių narių teisėkūros, todėl, jeigu Bendrijos teisės normos bus naikinamos, reikės panaikinti ir atitinkamas valstybių teisės normas;

10. siūlo, kad Komisija nuolat stebėtų nacionalinius teisės aktus, kurie gali likti galioti panaikinus Bendrijos teisės aktą, pagal kurį jie buvo priimti; mano, kad Komisija į savo pasiūlymus turėtų įtraukti atitinkamas ad hoc peržiūros išlygas;

11. mano, kad kodifikavimas ir išdėstymas nauja redakcija – tai pagrindinės Bendrijos teisyno paprastinimo priemonės, ir ragina plačiau jas naudoti; mano, kad išdėstymas nauja redakcija taikomas tik ribotai, o taip yra todėl, kad, pirma, trūksta Komisijos suinteresuotumo, arba, Parlamento darbo tvarkos taisyklių nepavyko pakankamai susieti su išdėstymą nauja redakcija reguliuojančiu tarpinstituciniu susitarimu;

12. džiaugiasi ligšioliniais rezultatais, pasiektais kodifikuojant Bendrijos teisės aktus, ir tikisi, kad atitinkami Bendrijos padaliniai parengs naujus, išsamesnius kodifikavimo pasiūlymus, aprėpiančius ir tuos sektorius, kurie šiuo metu dar nėra įtraukti, ypač bendrovių teisę, intelektinę nuosavybę ir vartotojų apsaugą;

13. mano, kad jeigu institucijos tikrai nori supaprastinti teisės aktus ir šiam tikslui pritaikyti išdėstymą nauja redakcija, tarpinstitucinį susitarimą dėl išdėstymo nauja redakcija reikėtų taikyti sistemingiau;

14. supranta, kad jeigu siekiama išdėstymą nauja redakcija padaryti veiksmingą, Parlamentas ir Taryba turėtų iš principo susilaikyti nuo kodifikuotų aktų dalių keitimo; laiko, kad jeigu institucijos tikrai nori supaprastinti teisės aktus ir šiam tikslui pritaikyti išdėstymą nauja redakcija, kodifikuotoms teisės akto dalims paprastai turėtų būti taikomos tarpinstituciniame susitarime dėl kodifikavimo numatytos sąlygos; tačiau pripažįsta, kad reikalinga speciali procedūra, leidžianti keisti kodifikuotą dalį, kai tai yra būtina siekiant ją suderinti arba susieti su dalimi, kuri gali būti keičiama;

15. mano, kad institucijos galėtų sėkmingai nuspręsti, ar, siekiant įgyti tinkamesnių priemonių Bendrijos teisės aktams supaprastinti, greta kodifikavimo ir išdėstymo nauja redakcija reikėtų numatyti trečią veiksmų tipą; tačiau mano, kad iki šiol, kai Komisija parengė bendro pobūdžio supaprastinimo pasiūlymus tais atvejais, kurie nepriskiriami prie panaikinimą, kodifikavimą arba išdėstymą nauja redakcija apimančių atvejų, Europos Parlamentas negali remtis jokia procedūra, išskyrus įprastinę, ir dėl to 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 36 punktas negali būti taikomas;

16. mano, kad tarpinstituciniame susitarime dėl išdėstymo nauja redakcija turėtų būti aiškiai nustatyta procedūra, taikytina, kai vykstant teisėkūros procedūrai yra būtina keisti kodifikuotas teisės akto dalis;

17. ragina Komisiją atsižvelgiant į minėtąsias gaires kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Bendrijos teisėkūros kokybę reguliuojančių tarpinstitucinių susitarimų išdėstymo nauja redakcija;

18. pareiškia esąs pasirengęs daugiau prisidėti prie minėtų trijų institucijų bendrų pastangų, reikalingų supaprastinimo procesui atnaujinti;

19. savo ruožtu įsipareigoja apsvarstyti galimybę pagerinti savo procedūras ir vidines teisėkūros priemones, kad supaprastinamo klausimai būtų sprendžiami greičiau ir laikantis pirminėje teisėje, visų pirma – Europos bendrijos steigimo sutartyje, numatytų procedūrų;

20. nurodo Konstitucinių reikalų komitetui nustatyti, kaip reikėtų pakeisti Darbo tvarkos taisykles, kad susitarimą dėl išdėstymo nauja redakcija galima būtų faktiškai įgyvendinti, ypač siekiant plačiau taikyti Darbo tvarkos taisyklėse numatytas supaprastintas procedūras;

21. remia bendro reglamentavimo ir savireglamentavimo praktiką, tačiau pažymi, kad Komisija turi nustatyti sąlygas ir ribas, kurių, taikydamos tokią praktiką privalo laikytis suinteresuotos šalys ir kurios taikymą (išbraukimą) turėtų prižiūrėti Komisija nepažeidžiama Parlamento teisės nesutikti su jos taikymu;

22. stebisi, kad esamos norminių aktų rengimo funkcijos perdavimo sistemos (komitologijos procedūros) reformos klausimas minėtame Komisijos komunikate paliečiamas tik trumpai ir tarsi atsitiktinai[7], tuo tarpu tokia reforma galėtų daug prisidėti prie antrinės Bendrijos teisės supaprastinimo ir leistų Komisijai greičiau priimti jos taikymą reglamentuojančias nuostatas;

23. laikosi nuomonės, kad teisės aktų leidėjai taip pat turėtų prisidėti prie paprastinimo, jei jie sutiktų rengti mažiau į technines detales nukryptus teisės aktus ir kad Komisija rengtų išsamesnes įgyvendinimo priemones, o teisės aktų leidėjai užtikrintų veiksmingą šių įgyvendinimo priemonių kontrolę;

24. susipažino su veiksmais, įtrauktais į Komisijos tęstinės supaprastinimo programos sąrašą, ir aktyviai bendradarbiaus siekiant supaprastinti šiuos teisės aktus ir, jei įmanoma, vykstant būsimam teisėkūros procesui;

25. tikisi, kad skirtingų Komisijos pasiūlymų išdėstymas nauja redakcija arba peržiūra prisidės prie socialinės ir ekonominės ES raidos vykdant tvaraus vystymosi politiką, taip pat prie geresnės piliečių sveikatos apsaugos ir aplinkos kokybės remiantis Sutarties 2 straipsnyje nustatytais tikslais;

26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai,valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  Oficialus leidinys C 197, 2001.7.12, p. 433.
• [2]  Oficialus leidinys C 153 E, 2002.6.27, p. 314.
• [3]  Oficialus leidinys C 64 E, 2004.3.12, p. 135.
• [4]  Oficialus leidinys C 98 E, 2004.4.23, p. 155.
• [5]  Oficialus leidinys C 102 E, 2004.4.28, p. 512.
• [6]  Oficialus leidinys C 104 E, 2004.4.30, p. 146.
• [7]  3d punkto pabaigoje.

AIŠKINAMOJI DALIS

I. Įvadas

1. Komunikatas KOM(2005)0535 yra iniciatyvų, kuriomis Komisija jau ilgai siekia pagerinti Bendrijos teisės aktų kokybę, tąsa. Svarbiausias tikslas – padėti sukurti Europos reglamentavimo aplinką, atitinkančią teisės aktų tikrumo ir tikslumo kriterijus. Taigi Lisabonos strategija yra skirta pramonės konkurencingumui įtakos turintiems Bendrijos teisyno elementams pagerinti.

Pastaruoju metu šioje srityje pavyko sudaryti tarpinstitucinį susitarimą (IIA) dėl geresnės teisėkūros, pasirašytą 2003 m. gruodžio 16 d.[1], kuris aprėpia įvairius šio klausimo aspektus – nuo geresnio teisėkūros proceso koordinavimo iki didesnio skaidrumo ir prieigos, Bendrijos teisės poveikio analizės ir perkėlimo, kodifikavimo ir supaprastinimo metodikos bei komitologijos, ir alternatyvių reglamentavimo metodų bei teisės aktų apimties mažinimo.

Apskritai per pastaruosius kelerius metus Komisija pateikė daug komunikatų ir pasiūlymų šiomis temomis[2]. Parlamentas kelis kartus pareiškė savo poziciją dėl problemų, susijusių su Bendrijos teisės aktų kokybe[3].

2. Šį klausimą išsamiai nagrinėjo ir Taryba. Plačios diskusijos metu 2005 m. lapkričio 28 ir 29 d. vykusiame posėdyje ji pritarė supaprastinimui ir dar kartą patvirtino pastangų jam įgyvendinti svarbą. Ji ypač pabrėžė, kaip pati pripažino, kad tam tikromis sąlygomis reglamentai gali būti tinkamesni instrumentai už direktyvas ta prasme, kad jie gali suteikti daugiau teisinio tikrumo ir sudaryti geresnes sąlygas sklandžiai vidaus rinkos veiklai. Visais atvejais Taryba laiko, kad tinkamas teisinis požiūris turi būti nustatomas atskirai pagal kiekvieną atvejį, tačiau visuomet atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Kitais atvejais Taryba yra pažymėjusi, kad suprantami teisiniai tekstai yra gyvybiškai svarbūs piliečiams ir verslo sluoksniams, ir atkreipusi dėmesį į kodifikavimui bei poveikio analizei skirtą vaidmenį.

II. Komisijos komunikatas

1. Turėdama omenyje, kad supaprastinimas yra skirtas padaryti Bendrijos ir nacionalinius teisės aktus ne tokius gremėzdiškus, lengvai įgyvendinamus, taigi veiksmingesnius siekiant nustatytų tikslų, Komisija savo komunikatu KOM(2005)0535 siekia toliau eiti šiuo pasirinktu keliu ir stiprinti anksčiau nustatytus principus, siekdama išplėtoti supaprastinimo procesą.

Pagrindinių idėjų atžvilgiu komunikatas suskirstytas į dvi dalis. Pirmąją dalį sudaro „Tęstinė paprastinimo programa“, nurodanti, kuriuos teisės aktus Komisija ketina peržiūrėti per artimiausius trejus metus siekdama juos supaprastinti. Programa išsamiai išdėstyta komunikato 2 priede; ji bus periodiškai peržiūrima ir atnaujinama.

Be to, Komisija įtrauks pagrindines paprastinimo iniciatyvas į savo metines darbo programas ir ketina paskelbti kelis papildomus komunikatus dėl žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitų sektorių.

2. Antrojoje, bendresnėje, komunikato dalyje nustatomi su paprastinimu susiję tikslai, metodai ir procedūros.

Komisija siūlo penkis teisės aktų supaprastinimo būdus: panaikinimą, kodifikavimą, išdėstymą nauja redakcija, reglamentavimo metodo keitimą ir platesnį informacinių technologijų taikymą.

3. Kalbant konkrečiau, panaikinimas reiškia nuo 1957 m. priimtų teisės aktų, kurie metams bėgant tapo nebeaktualūs arba atgyvenę dėl technikos arba technologijų pažangos, Sąjungos politikos raidos, pokyčių vykdant pagrindinius Sutarties straipsnius, nustatant tarptautines taisykles arba kuriant standartus, panaikinimą.

4. Kodifikavimas – tai procedūra, kuria kodifikuotini teisės aktai atšaukiami ir pakeičiami vienu aktu, nepakeičiant atšauktų aktų turinio. Taigi suvestinis tekstas pakeistas vienu teisės aktu – nuosekliu ir suprantamu teisiniu tekstu, kuris formaliai pakeičia pradinį aktą ir visus vėlesnius jo pakeitimus.

Praktiniu lygiu kodifikavimas vyksta padedant iš trijų institucijų teisinių tarnybų sudarytai Konsultacinei darbo grupei, kurios uždavinys yra atrinkti Komisijos pasiūlymus ir užtikrinti Parlamentui ir Tarybai, kad jie iš tikrųjų sudaro kodifikuotinų teisės aktų komplektą ir kad Komisija iš esmės nepakeitė teksto.

Visiškas pasenusių nuostatų pašalinimas, naujajame teisės akte vartojamos terminijos suderinimas ir preambulės parengimas – visa tai priklauso kodifikavimo, kuris leidžia sumažinti teisės aktų apimtį paliekant jų turinį nepaliestą, kategorijai.

5. Išdėstymas nauja redakcija – tai procesas, pagal kurį teisiškai privalomas naujas teisės aktas, panaikinantis teisės aktus, kuriuos jis pakeičia, viena vertus, keičia esminį teisės akto politikos elementą, kita vertus, kodifikuoja kitas nuostatas, kurias numatoma palikti nepakeistas.

Išdėstymo nauja redakcija metodas ne tik leidžia atnaujinti teisės aktus keičiant jų turinį, bet kartais jį galima naudoti ir kodifikuojant padrikus teisės aktų tekstus: taigi jis padeda supaprastinti teisės aktus ir padaryti juos lengviau suprantamus.

Išdėstymą nauja redakcija reguliuoja 2001 m. lapkričio 28 d. tarpinstitucinis susitarimas[4].

6. Reglamentavimo metodo keitimas veikia dviem kryptimis. Visų pirma jis aprėpia daugiau alternatyvių reglamentavimo metodų – kaip antai bendrą reglamentavimą ir savireglamentavimą.

Bendras reglamentavimas, apibūdintas tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (18 punktas), – tai „mechanizmas, pagal kurį įstatymus leidžiančios valdžios institucijos nustatytus tikslus siekti patikima toje srityje pripažintoms suinteresuotoms šalims (pavyzdžiui, ūkiniams subjektams, socialiniams partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms arba asociacijoms)“.

Savireglamentavimas, priešingai, reiškia „ūkinių subjektų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų arba asociacijų galimybę priimti tarpusavyje ir savo reikmėms bendrąsias gaires Europos lygiu (ypač praktikos kodeksus ir sektorinius susitarimus)“ (minėto tarpinstitucinio susitarimo 22 punktas).

Antra, reglamentavimo metodo keitimas taikomas parenkant tinkamą teisinį instrumentą direktyvose, kurias turėtų pakeisti reglamentai.

Visuotinai žinoma, kad reglamentas taikomas tiesiogiai, be perkeliant atsirandančių iškraipymų, be pasirinktos įgyvendinimo priemonės nulemtų neatitikimų ir be būtinybės įtraukti jį į nacionalinės teisės aktus.

Todėl paprastinant teisės aktus reglamentams tenka esminis vaidmuo. Direktyvos turėtų būti siūlomos tik tuomet, kai pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus valstybėms narėms reikėtų suteikti didesnę veiksmų laisvę.

7. Jeigu informacinės technologijos naudojamos plačiau, jų potencialą galima panaudoti veiksmingiau. Patikimai integruota e. vyriausybė gali padėti palengvinti gremėzdišką biurokratizmą pagreitindama procedūras, sustabdydama popierių srautą, suvienodindama teisės aktų vykdymą ir sumažindama klaidų pavojų.

8. Pabaigoje Komisija prašo institucijų ir valstybių narių paremti paprastinimo darbą.

III. Pranešėjo nuomonė

1. Pranešimo dėl paprastinimo projektu siekiama atsiliepti į Komisijos komunikatą ir, kai galima, pateikti pasiūlymų, kaip siūlomus paprastinimo metodus padaryti veiksmingesnius.

2. Jūsų pranešėjas gali tik ypač pritarti panaikinimo metodui.

Regis, būtų logiška ne tik paremti, bet tiesiog reikalauti, kad Komisija siūlytų panaikinti teisės aktus, kurie tapo neaktualūs arba pasenę.

Tačiau reikėtų atkreipti Komisijos dėmesį, kad tokiais atvejais būtina ne tik panaikinti Bendrijos teisės aktą, bet ir priimti naują Bendrijos teisės aktą, kuris, veikdamas pagal prevencijos teoriją, padėtų neleisti valstybėms narėms reglamentuoti dalykų, kurių reglamentavimas Bendrijos lygiu yra panaikintas. Todėl Komisija turėtų imtis tam reikalingų veiksmų.

Komisijos idėja įtraukti į savo teisėkūros pasiūlymus punktus dėl peržiūrėjimo atrodo įdomi, ir pradinis svarstymas leidžia manyti, kad Parlamentas galėtų jai pritarti.

3. Jūsų pranešėjas taip pat tvirtai pritaria kodifikavimui, nes taikant šį metodą gaunami suprantami ir teisiškai tikri tekstai – taigi tai yra viena pagrindinių paprastinimo priemonių.

Teisės aktų, kuriems galėtų tikti šis metodas, grupių yra apie 2 400, tačiau iki šiol Parlamentas išnagrinėjo tik 49 kodifikavimo pasiūlymus, liečiančius daugiausia žemės ūkio sektorių arba kitas smarkiai specializuotas politikos sritis. Be to, reikia tikėtis, kad per ateinančius dvejus metus aprėps pagrindines ekonomikos sritis – pavyzdžiui, bendrovių teisę, intelektinę nuosavybę ir vartotojų apsaugą. Dėl nepakankamo siekio taikyti šį metodą Komisija nusipelno kritikos. Reikia imtis politinės iniciatyvos, kad pramonės konkurencingumui ir piliečių interesams svarbiausią reikšmę turinčių klausimų kodifikavimas būtų laikomas prioritetu.

4. Išdėstymas nauja redakcija tikriausiai yra reikšmingiausia paprastinimo priemonė, ir jos taikymą reikėtų visokeriopai skatinti. Komisijos teisėkūros iniciatyvos, susijusios, pavyzdžiui, su vidaus rinka arba su aplinkos apsauga, galėtų būti reiškiamos pasiūlymų dėl išdėstymo nauja redakcija pavidalu.

Tačiau dažnai dėl išdėstymo nauja redakcija dvejopo pobūdžio – ankstesnis aktas kodifikuojamas ir keičiamas, tada panaikinamas nauju teisiniu aktu – šis metodas būna ypač sudėtingas. Tai paaiškina, kodėl Komisija šį metodą taiko retai, ir iš tikrųjų teikia pirmenybę labiau tradicinėms iniciatyvoms – pavyzdžiui, tik galiojančių teisės aktų pakeitimams arba papildymams.

Yra žinoma, kad pagal 2002 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl išdėstymo nauja redakcija pateikta tik dvylika pasiūlymų: du galiausiai buvo paskelbti, du atšaukti, aštuoni dar neišnagrinėti. Sunku suprasti, kodėl pagrindinė supaprastinimo priemonė naudojama taip retai. Tai yra vienas iš punktų, dėl kurių Parlamentas galėtų imtis veiksmų.

Jūsų pranešėjas mano, kad išdėstymas nauja redakcija taikomas tik ribotu mastu, ir taip yra todėl, kad Parlamento darbo tvarkos taisyklių nepavyko pakankamai susieti su atitinkamu tarpinstituciniu susitarimu.

Be to, Parlamentas galėtų paraginti Komisiją taikyti tarpinstitucinį susitarimą dėl išdėstymo nauja redakcija sistemingiau, ypač siekiant aiškiau skirti kodifikuotą teisės akto dalį, kuriai akivaizdžiai taikytinas 1994 m. tarpinstitucinis susitarimas dėl kodifikavimo[5], nuo „grynai formalių arba redakcinių pakeitimų“ (tarpinstitucinio susitarimo dėl išdėstymo nauja redakcija 4 punkto trečioji įtrauka).

Be dalių, kurių papildytas turinys, ir kodifikuotų dalių skyrimo, siekiant įgyti tinkamas priemones Bendrovės teisės aktams supaprastinti, greta kodifikavimo ir išdėstymo nauja redakcija, būtų galima numatyti trečiosios kategorijos veiksmus. Tokiai trečiajai kategorijai galėtų priklausyti ankstesnėje dalyje paminėtoje tarpinstitucinio susitarimo dėl išdėstymo nauja redakcija 4 punkto trečiojoje įtraukoje nurodyti formalūs arba redakciniai pakeitimai. Tokio pobūdžio pakeitimus arba pataisas tikrintų Konsultacinė darbo grupė (tarpinstitucinio susitarimo dėl kodifikavimo 4 punktas), kuri, vadovaudamasi kodifikavimo procedūrose jau taikoma praktika, įsitikintų, ar jie yra politiškai neutralūs.

Be to, būtų pageidautina nustatyti, ar Parlamentas ir Taryba galėtų įvesti greitą išdėstymo nauja redakcija procedūrą – žinoma, nepakenkiant įprastiniam Bendrijos teisėkūros procesui, užtat įdiegiant procedūrą, pagal kurią, tarkime, išdėstymą nauja redakcija svarstytų vienas Parlamento komitetas, arba atsakingas komitetas pirmiausia turėtų nuspręsti, ar išdėstymo nauja redakcija pasiūlymui reikėtų taikyti supaprastintą procedūrą (numatytą Darbo tvarkos taisyklėse).

Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 36 punkte teisėkūros institucijos raginamos modifikuoti savo darbo metodus įdiegiant teisės aktų supaprastinimo mechanizmą ad hoc. Tokias ad hoc procedūras galėtų numatyti peržiūrėtas tarpinstitucinis susitarimas dėl išdėstymo nauja redakcija (arba naujas tarpinstitucinis susitarimas, arba tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros pakeitimas).

Visais atvejais, kadangi išdėstymas nauja redakcija yra tokia svarbi supaprastinimo priemonė, Parlamentas turėtų apsvarstyti tarpinstitucinį susitarimą ir priežastis, dėl kurių jis taikomas taip retai, o institucijos turėtų prisiimti atsakomybę.

Ypač jeigu iš tiesų norima, kad išdėstymas nauja redakcija taptų veiksmingas, Parlamentas ir Taryba turėtų pripažinti iš tarpinstitucinio susitarimo dėl kodifikavimo kylančius apribojimus ir išdėstant teisės aktą nauja redakcija susilaikyti nuo kodifikuotų nuostatų keitimo (tokią išvadą galima padaryti iš tarpinstitucinio susitarimo dėl išdėstymo nauja redakcija 8 punkto). Be šiam tikslui skirto įsipareigojimo, galima būtų priimti specialią kodifikuotos teisės akto dalies keitimo procedūrą, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti darną su keičiama dalimi. Žinoma, tokiu atveju reikėtų pakeisti tarpinstitucinio susitarimo dėl išdėstymo nauja redakcija 8 punktą, kurio nuostatos tokią procedūrą draudžia.

5. Dėl reglamentavimo metodo keitimo ir bendro reglamentavimo Parlamentas atvirai pareiškė savo požiūrį 2004 m. kovo 9 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos reglamentavimo veiklos supaprastinimo ir patobulinimo ir patvirtino savo teisę nesutikti su bendro reglamentavimo procedūra priimtu savanoriško susitarimo įsigaliojimu.

Bendro reguliavimo ir savireguliavimo atvejais Komisijai aiškiai reikia elgtis labai atsargiai ir visuomet laikytis tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, kuriame bet kuriuo atveju numatyta, kad susitarimų projektai turi būti nusiųsti teisėkūros institucijai, pagrindų sistemos.

Komisijos pasiūlymas išplėsti bendrą reglamentavimą siekiant aprėpti pagrindinius ekonomikos sektorius (pavyzdžiui, paslaugas) atrodo esąs visiškai pagrįstas. Būtina, kad Komisija įgyvendintų tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, o svarbiausia – įsipareigotų savo teisėkūros pasiūlymuose nurodyti, kokiomis sąlygomis ir kokiose ribose atitinkamos suinteresuotos šalys gali sudaryti savanoriškus susitarimus.

6. Direktyvų keitimas reglamentais yra gyvybiškai svarbus siekiant supaprastinti teisės aktus, nes jis pašalina perkėlimo problemas ir labai padeda sumažinti teisės instrumentų apimtį, su sąlyga, kad ši procedūra taikoma apdairiai ir nesikėsinant į valstybių narių įgaliojimus.

7. Jūsų pranešėjas neprieštarauja Komisijos pasiūlymui visiškai panaudoti informacinių technologijų potencialą. Parlamentas galėtų paremti tiek būsimą e. vyriausybės veiksmų planą, tiek teisėkūros pasiūlymus dėl procedūrų atvėrimo naujoms technologijoms.

8. Trumpai tariant, Komisijai reikia pritarti už jos įsipareigojimą vykdyti savo teisėkūros aplinkos supaprastinimo strategiją siekiant – to niekada negalima pamiršti – paremti piliečių interesus ir padaryti institucijas našesnes, o teisės instrumentus – veiksmingesnius.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į čia pateiktas pastabas ir stengtis veikti tiksliau tobulinant paprastinimo metodus ir nepažeidžiant sutartyse numatytų teisėkūros procedūrų. Kaip kelis kartus minėta, tarpinstitucinio susitarimo dėl išdėstymo nauja redakcija peržiūrėjimas galėtų suteikti galingą paskatą tiek priemonėms, tiek rezultatams supaprastinti.

Baigdamas Jūsų pranešėjas mano, kad būtų teisinga paraginti Komisiją, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas gaires, nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Bendrijos teisėkūros kokybę reguliuojančių tarpinstitucinių susitarimų išdėstymo nauja redakcija.

• [1]  OL C 321, 2003.12.31, p. 1.
• [2]  Be bendrųjų komunikatų, Komisija pastaruoju metu pateikė specialių komunikatų, susijusių su plačia tematika, aprėpiančia žemės ūkio, žuvininkystės ir aplinkos apsaugos sektorius.
• [3]  Tai patvirtina šios rezoliucijos:
  - 2000 m. spalio 26 d. rezoliucija dėl Komisijos pranešimo ...: Geresnė teisėkūra 1998 m. – bendra atsakomybė,
  - 2001 m. lapkričio 29 d. rezoliucija dėl Komisijos Baltosios knygos dėl Europos valdymo,
  - 2003 m. balandžio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos pranešimų dėl geresnės teisėkūros 2000 m. ir geresnės teisėkūros 2001 m.,
  - 2004 m. vasario 26 d. rezoliucija dėl Komisijos pranešimo „Geresnė teisėkūra 2002 m.“,
  - 2004 m. kovo 9 d. rezoliucija dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos reglamentavimo veiklos supaprastinimo ir patobulinimo,
  - 2004 m. balandžio 20 d. rezoliucija dėl Bendrijos teisėkūros ir konsultacinių procedūrų įtakos.
• [4]  OL C 77, 2002.3.28, p. 1.
• [5]  OL C 102, 1996.4.4, p. 2.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonė (20.3.2006)

teikiama Teisės reikalų komitetui

dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos
(2006/2006(INI))

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingąjį Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  stipriai remia siekį paprastinti ES teisėkūrą ir sutinka su Komisijos nuomone dėl poreikio susitelkti ties ES teisėkūra ir trimis pagrindiniais Lisabonos strategijos tikslais;

2.  apgailestauja, kad teisėkūros supaprastinimo klausimu Komisija nesikonsultavo nei su Parlamentu, nei su Taryba; yra susirūpinęs dėl apmąstymų apie supaprastinimo poveikį stokos, nes vis dėlto praktiškai tai yra vien tik techninio pobūdžio pasirengimas, tačiau jis dažnai lemia esminius pokyčius ir turėtų priklausyti teisės aktų leidėjo atsakomybei; atsižvelgdamas į konsultacijų su Komisija ir derinimo iš jos pusės stoką, yra labai susirūpinęs dėl jos įsipareigojimų patobulinti reglamentavimą;

3.  pritaria principais paremtai teisėkūrai, tačiau mano, kad Komisijos pasiūlymų gali nepakakti;

4.  remia teisyno kodifikavimą, tačiau yra skeptiškos nuomonės dėl visiško keitimo, nes tai gali sukelti skirtingą interpretaciją tarp ES institucijų; perspėja, kad supaprastinimas neturėtų lemti teisyno perrašymo nevykdant demokratinės kontrolės;

5.  neatmesdamas pramonės savireguliacijos, kur ji tinkama ir veiksminga, yra susirūpinęs dėl demokratinės atskaitomybės trūkumo, kai atsakomybė už didelius politikos pokyčius, pvz., susijusius su tarptautiniais sąskaitybos standartais, perduodama išorinėms ir pačių paskirtoms organizacijoms, neatliekant parlamentinės priežiūros;

6.  mano, kad, viena, susitelkti ties politiniais principais ir, antra, priskirti taikomąsias priemones komitologijos procedūrai įmanoma tik tada, jeigu bus priimtas naujas sprendimas dėl komitologijos; mano, kad įstatymų leidyba taptų tobulesnė tik tada, jeigu rastųsi abišalis pasitikėjimas tarp institucijų, o tai įmanoma tik visiškai užtikrinant Parlamento privilegijas;

7.  todėl ragina Komisiją pateikti geriau apsvarstytą ir demokratiniu požiūriu tinkamesnį planą, skirtą siekti geresnės ir paprastesnės ES teisėkūros.PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija
Procedūros numeris	2006/2006(INI)
Atsakingas komitetas	JURI
Nuomonę pateikęs komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 19.1.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas:   Paskyrimo data	Pervenche Berès 14.3.2006
Pakeistas nuomonės referentas:
Svarstymas komitete	20.3.2006
Priėmimo data	20.3.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Sharon Bowles, Ieke van den Burg, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Harald Ettl, Catherine Guy-Quint, Werner Langen, Vladimír Maňka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS POLITIKOS NUOMONĖ (23.2.2006)

teikiama Teisės reikalų komitetui

dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos

Nuomonės referentas: Gyula Hegyi

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   labai pritaria ES reguliavimo aplinkos supaprastinimo procesui ir siekiui užtikrinti, kad teisinė aplinka būtų būtina, paprasta ir veiksminga; tačiau pabrėžia, kad toks procesas turi būti grindžiamas keliomis prielaidomis:

i)         visapusišku Europos Parlamento dalyvavimu tarpinstitucinėse diskusijose dėl supaprastinimo, taip pat dalyvavimu turint teisės aktų leidybos institucijos statusą, kai priimami teisės aktai, kuriems taikoma supaprastinimo procedūra;

ii)        plataus pobūdžio ir skaidriu konsultavimusi su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant ne tik valstybes nares bei verslo atstovus, bet ir nevyriausybines organizacijas;

iii)        bendro reglamentavimo proceso skaidrumo didinimu, visų pirma užtikrinant visuomenės priežiūrą Tarybos posėdžiuose, kai Taryba atlieka teisės aktų leidybos institucijos funkcijas;

2.  džiaugiasi ketinimu sumažinti nereikalingą naštą MVĮ ir skatinti naudoti informacijos technologijas; mano, kad vienas iš ES reglamentavimo aplinkos supaprastinimo tikslų yra rengti paprastesnius, veiksmingesnius teisės aktus, kuriuose būtų labiau atsižvelgiama į vartotojų poreikius;

3.  pritaria Komisijos koncepcijai, pagal kurią nustatomi supaprastinimo poreikiai atskiruose sektoriuose, taip pat siūlomiems panaikinimo, kodifikavimo ir išdėstymo metodams; tačiau įspėja, kad nebūtų vadovaujamasi vien tik finansiniais ir administraciniais aspektais grindžiama tam tikro teisės akto ekonominės naudos analize; yra tvirtai įsitikinęs, kad, vertinant kiekvieną teisės aktą prieš jį supaprastinant, turi būti vienodai atsižvelgiama į ekonominius, socialinius, aplinkos ir sveikatos apsaugos aspektus ir neapsiribojama trumpalaikiais sumetimais; mano, kad dėl supaprastinimo proceso standartai jokiu būdu neturėtų būti sušvelninti, palyginti su nustatytais dabartiniuose teisės aktuose;

4.  pabrėžia, kad tradicinės teisinės priemonės turi būti toliau naudojamos sutartyse numatytiems politiniams tikslams pasiekti, ir mano, kad alternatyvių reglamentavimo metodų, pvz., bendrojo reglamentavimo, naudojimas galėtų būti naudinga papildoma teisinė priemonė, jei jais būtų pasiekta geresnių rezultatų už pasiekiamus teisės aktų leidybos priemonėmis; pabrėžia, kad naudojant alternatyvius reglamentavimo metodus turi būti laikomasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo[1];

5.  mano, kad dėl bendrojo reglamentavimo kyla pavojus, jog gali sumažėti skaidrumas ir atskaitomybė, nes priimant sprendimus nedalyvauja išrinktieji atstovai ir nevienodas teises dalyvauti turi nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotos šalys; todėl mano, kad bendrasis reglamentavimas standartizavimo srityje turėtų būti taikomas vien tik techninio suderinimo priemonėms;

6.   pakartoja, kad, norint pasinaudoti Komisijos įgyvendinimo įgaliojimais (komitologija), reikia visapusiškai persvarstyti Sprendimą 1999/468/EB siekiant užtikrinti, kad būtų:

i)    užtikrinamas didesnis atvirumas,

ii)    Komisijai suteikiami tik su įgyvendinimo priemonėmis susiję įgyvendinimo įgaliojimai; be to, turi būti aiškiai apibrėžtas perduodamų įgaliojimų tikslas, turinys, taikymo sritis ir trukmė,

iii)   oficialiai nustatytos vienodos Europos Parlamento Tarybos galios, kai atliekama tokių priemonių priežiūra, nustatant atitinkamas atšaukimo priemones, vad. laikinojo galiojimo išlyga (angl. sunset clause);

7.  pritaria Komisijos nuomonei, kad persvarstymo išlygos paskirtis panaši į laikinojo galiojimo išlygos (angl. sunset clause) paskirtį, ir, kadangi taikant persvarstymo išlygą mažiau tikėtina, jog susidarys teisės spragų, mano, kad persvarstymo išlyga akivaizdžiai tinkamesnė už laikinojo galiojimo išlygą;

8.  nėra įsitikinęs, ar, vadovaujantis Komisijos pasiūlymu, verta pakeisti direktyvas reglamentais, nes gali kilti įgyvendinimo problemų, kadangi reglamentuose neatsižvelgiama į labai didelius nacionalinės teisinės aplinkos skirtumus; be to nerimauja, kad dėl to teisės aktai tebus visiems priimtinas kompromisas, o ne nustatytiems tikslams pasiekti būtina priemonė; todėl prieš siūlant direktyvą pakeisti reglamentu ragina kiekvienu atveju kruopščiai išnagrinėti teigiamus ir neigiamus tokio veiksmo aspektus;

9.  susipažino su veiksmais, įtrauktais į Komisijos tęstinės supaprastinimo programos sąrašą, ir aktyviai bendradarbiaus siekiant supaprastinti šiuos teisės aktus ir, jei įmanoma, būsimo teisėkūros proceso metu;

10. apgailestauja, kad buvo atsiimti tam tikri pasiūlymai dėl teisės aktų, ypač susiję su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu bei galimybe taikyti mažesnį akcizo mokesčio tarifą tam tikroms mineralinėms alyvoms, kurių sudėtyje yra biokuro, ir biokurui;

11. tikisi, kad skirtingų Komisijos pasiūlymų išdėstymas nauja redakcija arba peržiūra prisidės prie socialinės ir ekonominės ES raidos vykdant tvaraus vystymosi politiką, taip pat prie geresnės piliečių sveikatos apsaugos ir aplinkos kokybės remiantis Sutarties 2 straipsnyje nustatytais tikslais.;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija
Procedūros numeris	2006/2006(INI)
Atsakingas komitetas	JURI
Nuomonę pateikęs komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 19.1.2006
Nuomonės referentas:   Paskyrimo data	Gyula Hegyi 7.2.2006
Svarstymas komitete	22.2.2006
Priėmimo data	22.2.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Liam Aylward, Johannes Blokland, John Bowis, Frederika Brepoels, Dorette Corbey, Avril Doyle, Jillian Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Marie-Noëlle Lienemann, Marios Matsakis, Roberto Musacchio, Miroslav Ouzký, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, Jonas Sjöstedt, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	María del Pilar Ayuso González, Bairbre de Brún, Milan Gaľa, Jutta D. Haug, Erna Hennicot-Schoepges, Miroslav Mikolášik, Robert Sturdy
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Miguel Angel Martínez Martínez

20.3.2006

Konstitucinių reikalų komiteto Nuomonė(*)

teikiama Teisės reikalų komitetui

dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos

(2006/2006(INI))

Nuomonės referentas(*): Marie-Line Reynaud

(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų. EP darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi „reglamentavimo aplinkos supaprastinimo“ (supaprastinimo) iniciatyvos jau daugiau kaip dešimt metų figūruoja institucijų darbotvarkėje gana skirtingomis formomis ir kryptimis,

B.   kadangi Komisija savo 2005 m. spalio 25 d. komunikate „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija“ (KOM(2005)0535) visiškai pagrįstai supaprastinimą pristato ne kaip teisėkūros priemonę, skirtingą nuo kodifikavimo, išdėstymo nauja redakcija ar paprasčiausio panaikinimo, o kaip visa apimantį veiksmą, kurio metu šios priemonės panaudojamos, ir kurio paskirtis – palengvinti Bendrijos ir valstybių įstatymų normų taikymą ir padaryti jį ne tokį brangų,

C.  kadangi šis veiksmas Komisijos, Parlamento ir Tarybos požiūriu yra Lisabonos strategijos įgyvendinimo įrankis,

D.  kadangi tokiam veiksmui įgyvendinti visų pirma reikalinga Europos institucijų tarpusavio partnerystė bei jų bendradarbiavimas su valstybių valdžios institucijomis,

E.   kadangi Komisijos, Tarybos ir Parlamento bandymus teisės aktus išdėstyti pagal naują redakciją neseniai įvertinusios šių trijų institucijų teisės tarnybos nustatė tam tikrų pradžios sunkumų bei pateikė ateičiai naudingų pamokymų[2],

F.   kadangi supaprastinimo iniciatyvos, kurių buvo imtasi 2003 m. vasario mėnesį, paskelbus antrąją supaprastinimo programą (KOM(2003)0071), buvo labai skirtingos kilmės ir masto – nuo direktyvų punktų persvarstymo iki visą sektorių reglamentuojančių normų pertvarkymo, apsunkinančio procedūrinio požiūrio suvienodinimą,

1.  primena, kad jei būtina ir reikalinga vykdyti supaprastinamą, jis jokiu būdų neturi suteikti pagrindo abejoti jau patvirtinta politika; priešingai, net ir nedideli bendrijos teisyno pakeitimai neturi būti vykdomi be demokratinės kontrolės ir juos būtina pateikti teisės aktų leidimo institucijai;

2.  pabrėžia, kad tam tikrų sričių norminių aktų „perteklius“ atsirado visų pirma dėl valstybių narių teisėkūros, todėl, jeigu Bendrijos teisės normos bus naikinamos, reikės panaikinti ir atitinkamas valstybių teisės normas;

3.  stebisi, kad esamos norminių aktų kūrimo funkcijos delegavimo sistemos (komitologijos tvarkos) reformos klausimas minėtame Komisijos komunikate paliečiamas tik trumpai ir tarsi atsitiktinai[3], tuo tarpu kai tokia reforma galėtų daug prisidėti prie antrinės Bendrijos teisės supaprastinimo ir padėti Komisijai spartesne tvarka priimti jos taikymą reglamentuojančias nuostatas;

4.   konstatuoja, kad supaprastinimo iniciatyvų, kurių buvo imtasi nuo 2003 m., „sėkmės koeficientas“ nenuvilia, ir kad procedūrų vidutinė trukmė nėra pernelyg ilga turint omenyje svarstomų klausimų sudėtingumą[4];  

5.   vis dėlto pažymi, kad nuo minėtos datos pradėtų paprastinimo iniciatyvų buvo labai nedaug ir kad pradžioje nustatyti Bendrijos teisyno mažinimo tikslai dar toli gražu nepasiekti;

6.  pažymi, kad tam tikros procedūros, kurios taikomos supaprastinamo strategijoje naudojamoms priemonėms, ypač išdėstymo pagal naują redakciją procedūrai, turėtų būti patikslintos atsižvelgiant į kiekvienos institucijos kompetencijos ribas, siekiant užkirsti kelią procedūriniams ginčams ir galimai padėčiai, iš kurios būtų sunku rasti išeitį; siekiant minėtųjų tikslų būtina stengtis, kad būtų išlaikomos visos Parlamento teisėkūros galiostačiau Konstitucinių reikalų komitetas turėtų sukurti tokius darbo metodus, pagal kuriuos Parlamento nariai galėtų efektyviai nagrinėti supaprastinamo procesą;

7.   pareiškia esąs pasirengęs daugiau prisidėti prie minėtų trijų institucijų bendrų pastangų, reikalingų supaprastinimo procesui atnaujinti;

8.   savo ruožtu įsipareigoja apmąstyti galimybę pagerinti savo procedūras ir vidines teisėkūros priemones, kad supaprastinamo klausimai būtų sprendžiami greičiau ir laikantis pirminėje teisėje, visų pirma – Europos bendrijos steigimo sutartyje, numatytų procedūrų;

9.   laikosi nuomonės, kad tokio veiksmo išeities taškas turi būti nuo 2003 m. įgyvendinamų supaprastinimo iniciatyvų analizė, galinti padėti nustatyti Parlamento taikomų priemonių ir procedūrų gerinimo galimybes;

10. paveda savo Pirmininkui paprašyti kompetentingą komitetą dar kartą išnagrinėti galimų Parlamento reglamento pakeitimų klausimą.

• [1]  OL C 321, 2003 12 31, p.1.
• [2]  Tarpinstitucinio susitarimo dėl labiau struktūrizuoto teisės aktų išdėstymo nauja redakcija technikos vertinimo ataskaita, 2005 m. rugsėjo 21 d.
• [3]  3d punkto pabaigoje.
• [4]  Minėtojo komunikato 26 išnašoje Komisija pažymi, kad penkiolika teisės aktų supaprastinimo pasiūlymų, pateiktų pagal 2003 m. paprastinimo programą, „dar yra nepriimta“. Dabar tarnybų atliekamas duomenų patikrinimas rodo, jog šiuo metu daugiau kaip pusė jų yra priimta arba priimama.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija
Nuorodos	2006/2006(INI)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	JURI
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)  Paskelbimo per plenarinį posėdį data	AFCO 19.1.2006
Sustiprintas bendradarbiavimas Paskelbimo per plenarinį posėdį data	19.1.2006
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Marie-Line Reynaud 24.1.2006
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	21.2.2006
Priėmimo data	20.3.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:			14 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlos Carnero González, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Panayiotis Demetriou, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ignasi Guardans Cambó, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Marie-Line Reynaud, Johannes Voggenhuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Georgios Papastamkos, Jacek Protasiewicz, Jacques Toubon
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos	...

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija

Procedūros numeris

2006/2006(INI)

Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI 19.1.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET 19.1.2006

DEVE 19.1.2006

INTA 19.1.2006

BUDG 19.1.2006

CONT 19.1.2006

ECON 19.1.2006

EMPL 19.1.2006

ENVI 19.1.2006

ITRE 19.1.2006

IMCO 19.1.2006

TRAN 19.1.2006

REGI 19.1.2006

AGRI 19.1.2006

PECH 19.1.2006

CULT 19.1.2006

LIBE 19.1.2006

FEMM 19.1.2006

PETI 19.1.2006

Nuomonė nepareikšta   Nutarimo data

AFET 23.1.2006

DEVE 25.1.2006

INTA 23.11.2006

BUDG 16.3.2006

CONT 22.2.2006

EMPL 1.2.2006

ITRE 26.1.2006

IMCO 30.1.2006

TRAN 24.1.2006

REGI 31.1.2006

AGRI 26.1.2006

PECH 31.1.2006

CULT 23.1.2006

LIBE 16.3.2006

FEMM 24.1.2006

PETI 16.3.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFCO 19.1.2006

Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data

Giuseppe Gargani 29.11.2005

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

Svarstymas komitete

30.1.2006

23.2.2006

21.3.2006

Priėmimo data

21.3.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+ : – : 0 :

19 0 0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Berger, Rosa Díez González, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Gabriele Hildegard Stauner, Andrzej Jan Szejna, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Gauzès, Marie Panayotopoulos-Cassiotou

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Pateikimo data

23.3.2006

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...