PRANEŠIMAS dėl geresnės teisėkūros 2004 m.: subsidiarumo principo taikymo. 12-oji metinė ataskaita

23.3.2006 - (2005/2055(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Bert Doorn

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl geresnės teisėkūros 2004 m.: subsidiarumo principo taikymo. 12-oji metinė ataskaita

2005/2055 (INI)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą dėl poveikio vertinimo (KOM(2002)0276),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą dėl veiksmų plano „Reglamentavimo aplinkos supaprastinimas ir gerinimas“ (KOM(2002)0278),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisėkūros ir konsultavimosi procedūros poveikio vertinimo[2],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 25–26 d. Konkurencijos tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą, antrašte „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“ (KOM(2005)0097),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 21 d. Komisijos ataskaitą, kuri vadinasi „Geresnė teisėkūra 2004 m.“ (KOM(2005)0098),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 15 d. Europos Komisijos poveikio vertinimo gaires ir jų priedus (SEC(2005)0791),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą, antrašte „Teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatai“ (COM(2005)0462),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones dėl geresnio ES teisėkūros įgyvendinimo ir geresnio reglamentavimo,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Dėl ES bendros metodologijos, skirtos apskaičiuoti teisės aktų nustatytas administracines išlaidas“ (KOM(2005)0518),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbo programos[3]

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6‑0082/2005),

A. kadangi minėtame komunikate dėl reglamentavimo gerinimo augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti Komisija nustato aiškų ryšį tarp Lisabonos tikslų įgyvendinimo ir geresnio reglamentavimo,

B.  kadangi sukurti skaidrią ir aiškią, veiksmingą ir aukštos kokybės reglamentavimo aplinką turėtų būti svarbiausias Europos Sąjungos politikos tikslas;

C. kadangi reglamentavimo aplinka, kurioje veikia įmonės, yra jų konkurencingumą, tvarų augimą ir, be to, jų darbo vietų kūrimo galimybes sąlygojantis veiksnys,

D. kadangi kuriant naujus ir paprastinant esamus teisės aktus, poveikio vertinimas galėtų padėti geriau nustatyti teisės aktų socialinį, ekonominį poveikį ir jų poveikį aplinkai bei sveikatai ir galėtų padėti mažinti administracinę naštą, kuri trukdo Europos verslo, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), konkurencingumui,

E.  kadangi Europos teisės aktus leidžiančių institucijų reputacija tarp ES piliečių ir verslininkų galėtų būti daug geresnė, ypač todėl, kad teisės aktai, kurie dažnai yra sudėtingų politinių kompromisų rezultatas, nėra aiškūs ir valstybės narės negali arba nenori jų tinkamai taikyti,

F.  kadangi, kurdama teisės aktų projektus, Komisija suteikia galimybę konsultacijų metu ir įvairiose darbo grupėse pareikšti nuomonę kai kurioms suinteresuotoms šalims, bet kadangi šių konsultacijų turinys ir būdas, kaip Komisija atsižvelgia į jų rezultatus, nėra pakankamai skaidrūs,

G. kadangi minėtoje 2004 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė esąs iš esmės teigiamai nusiteikęs panaudoti poveikio vertinimą ES, siekiant pagerinti teisėkūrą, ir kadangi Taryba ir Komisija daugelyje dokumentų pabrėžė poveikio vertinimo svarbą,

H. kadangi Komisijos poveikio vertinimas atliktas ne nuosekliai naudojant tą pačią metodologiją ir todėl jo kokybė nevienoda ir kadangi poveikio vertinimas dažnai panašesnis į pasiūlymo pagrindimą, nei į tikrą poveikio vertinimą,

I.   kadangi vis daugiau įstatymus papildančių (arba antrinių) teisės aktų priimama naudojant komitologijos procedūrą ir Parlamentas deramai nekontroliuoja šio proceso arba neatliekamas teisės aktų poveikio vertinimas,

J.   kadangi teisėkūra iš dalies yra mokymosi procesas, kai galima pasimokyti iš padarytų klaidų; kadangi teisės aktų poveikis nepakankamai suvokiamas ir kadangi Komisijos pranešimų dėl Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo pagrindas yra tik jų įgyvendinimas valstybėse narėse, jie neleidžia suprasti, ar praktiškai taikant teisės aktus pasiekiami nustatyti tikslai,

1.    pabrėžia, kad visi priimami Bendrijos teisės aktai turėtų visiškai atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus;    

2.  pritaria siekiui tobulinti Europos įstatymų leidybą, kad ji padėtų skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, pabrėžia, kad būtinos integruotos ir nuoseklios su vadinamuoju geresniu reglamentavimu susijusios iniciatyvos, kurios remtų tris Lisabonos strategijos ramsčius, jei yra rinkos nesklandumų; pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos skaidriai ir demokratiškai;

3.   skatina atitinkamais principais pagrįstų įstatymų leidybą, kai daugiau dėmesio skiriama kokybei, o ne kiekybei; mano, kad diskusijos dėl vadinamojo geresnio reglamentavimo – tai priemonė, padedanti suvokti įstatymų leidybą kaip procesą, skirtą aiškiai apibrėžtiems politikos tikslams siekti, įpareigojant ir įtraukiant visas suinteresuotas šalis į visas šio proceso grandis nuo rengimo iki vykdymo;

4.  pataria išbandyti vadinamojo geresnio reglamentavimo programą tam tikrose srityse ir detaliai ją įvertinti prieš pradedant įgyvendinti platesniu mastu; mano, kad Lamfalussy procedūros taikymo finansų rinkas reglamentuojančių teisės aktų leidybos procese patirtis ir ypač reguliuotojų ir rinkos dalyvių dialogas – naudingas pavyzdys, kaip galima išbandyti dinamišką teisėkūros procesą;

5.  mano, kad Lamfalussy procedūra yra naudinga; mano, kad lemiamą vaidmenį turės priežiūros metodų sujungimas; pritaria 3 lygmens komitetų atliktam darbui šiuo klausimu ir remia prašymą dėl tinkamų priemonių rinkinio; mano, kad konsultantams suteikta teisė lanksčiai veikti galėtų padėti sumažinti techninių aspektų, apsunkinančių teisėkūros aktų leidybą, naštą ir sukurti dinamiškai rinkai tinkamesnes taisykles; tačiau pabrėžia, kad tai jokiu būdu neleidžia atsisakyti politinės atsakomybės dėl galutinių aptariamų teisės aktų tikslų siekimo; primygtinai reikalauja, kad teisės aktų leidėjai atidžiai stebėtų šį procesą, ir pakartoja, kad turi būti visokeriopai paisoma Parlamento teisės aktų leidybos galių;

6.  pažymi, kad reikia vertinti visų teisėkūros pasiūlymų poveikį, kaip nustatyta minėtoje 2004 m. kovo 20 d. rezoliucijoje, pvz., tiesioginis socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos aspektų pasekmių planavimas ir politikos sričių alternatyvų, kurių gali imtis įstatymus leidžianti įstaiga, planavimas;

7.  mano, kad jei Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisės akto projekto vienos arba daugiau valstybių narių prašymu, tai turėtų būti paminėta;  

8.  mano, kad vertinant poveikį taip pat svarbu išnagrinėti kiekvieno naujo pasiūlymo dėl teisės akto sąveiką su esamais teisės aktais ir jų darną ir, atsižvelgiant į didėjantį poveikį, apskaičiuoti visas susijusių ekonomikos sektoriaus atstovų išlaidas;

9.  pabrėžia, kad 2005 m. birželio mėnesį paskelbtas Komisijos atliktas poveikio vertinimas turi turėti aiškias gaires ir struktūrą siekiant jas nedelsiant vienodai įgyvendinti visuose generaliniuose direktoratuose;

10. pritaria minčiai, kad poveikio vertinimas būtų atliekamas parengiamuoju etapu, tačiau įspėja, kad tai negali pakeisti politinių debatų apie įstatymų projektų privalumus ir trūkumus; pabrėžia, kad vartotojų, įmonių ir piliečių interesų negalima paversti vien tik išlaidų ir gautos naudos analize; mano, kad įstatymus turi vykdyti pačios institucijos, atsižvelgdamos į savo politinius prioritetus; prašo užtikrinti visišką skaidrumą parengiamuoju etapu, pagrįsti siekiamus rezultatus ir prireikus toliau tikslinti detales; primygtinai reikalauja laikytis bendrų gairių, remiantis trimis Lisabonos strategijos ramsčiais; taip pat primygtinai reikalauja skirti atitinkamą biudžetą;

11. pabrėžia, kad Komisija, aiškiau ir vadovaudamasi tiksliomis gairėmis, į poveikio vertinimą turėtų įtraukti skyrių apie teisės aktų nebuvimo pasekmes, jei būtų prarasta naudos, ypač kai tai susiję su sveikata, gerove ir tvarumu; primygtinai reikalauja, kad ji, atlikdama poveikio vertinimą, taip pat kuo greičiau turi įdiegti savo sukurtą metodą, skirtą apskaičiuoti administracines išlaidas; pažymi, kad toks metodas reikalingas siekiant sužinoti išlaidas, susijusias su teisės aktų taikymu ir įgyvendinimu; mano, kad galutinė metodologija turėtų būti įtraukta į poveikio vertinimą vėliausiai iki 2006 m.;

12. mano, kad, Komisijai siekiant vienodai taikyti poveikio vertinimą, būtina, jog jo kokybė būtų pateikta nepriklausomai vertinti; Europos Parlamentas nesvarstys pasiūlymų, jeigu prie jų nebus pridėtas nepriklausomai išnagrinėtas ir patvirtintas poveikio vertinimas;

13. norėtų, kad vadinamasis geresnis reglamentavimas būtų visuotinis, vyktų visapusiškai bendradarbiaujant Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bei valstybėms narėms, ir kad būtų konsultuojamasi su visomis suinteresuotomis šalimis, siekiant įtraukti piliečius, kurie kai kuriose valstybėse narėse neseniai pareiškė savo nepasitikėjimą Europos planais; siūlo daugiau prisidėti konsultavimosi procese dalyvaujantiems vartotojams ir darbuotojams;

14. pabrėžia, kad konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis parengiamuoju etapu šiek tiek skiriasi nuo derybų su jomis vykstant teisės aktų leidybos procesui, ir nerimauja dėl Komisijos polinkio prieš pateikiant teisėkūros pasiūlymus vesti dvišales derybas su kiekviena valstybe nare, o tai kartais sąlygoja atsitiktines, nenuoseklias nuostatas, atskiroms valstybėms narėms taikomas išimtis ar privilegijas, ir taip yra iškraipomos vienodos galimybės;

15. mano, jog teisės akto ir poveikio vertinimo rengimo metu būtina, kad suinteresuotoms šalims būtų suteikta galimybė ir pakankamai laiko pateikti savo nuomonę ir kad Komisija informuotų suinteresuotas šalis apie tai, kaip pasiūlyme buvo atsižvelgta į jų nuomonę; todėl mano, kad Komisija, viešai prieinamoje duomenų bazėje skelbdama suinteresuotų šalių nuomonę ir poveikio vertinimą, turi laikytis ypatingo skaidrumo;

16. pažymi, kad daug įstatymus papildančių teisės aktų priimama naudojantis komitologijos procedūra; mano, kad tokie teisės aktai turi atitikti tokius pačius kokybės reikalavimus, kaip ir pirminiai teisės aktai, todėl bus atliekamas ir jų poveikio vertinimas, kai tik bus sukurta reikiama vertinimo metodika ir priemonės;

17. siūlo sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl skirtingų teisės aktų leidybos procedūrų ir Europos Parlamento dalyvavimo jose, ypač pripažinti Parlamentą kaip visavertį bendrų teisės aktų leidėją priėmus komitologijos sprendimus; reikalauja panašių susitarimų dėl tarptautinės standartizacijos veiklos, kuria verčiasi, pavyzdžiui, Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (angl. IASB);

18. yra įsitikinęs, kad jei Parlamento teisės aktų leidybos galios būtų pripažįstamos taikant komitologijos procedūrą, jis būtų daugiau linkęs sutelkti dėmesį į bendruosius principus ir paremti teisės aktų leidybos supaprastinimą ir naujoves; todėl dar kartą ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl komitologijos patobulinimo, kuriame galiausiai būtų paaiškintas ir užtikrintas Parlamento dalyvavimas bendrų teisės aktų leidybos procese;

19. mano, kad, atsižvelgdamas į Europos teisės aktų kokybės garantiją, Parlamentas turėtų turėti teisę pareikalauti, kad pagal komitologijos procedūrą priimti teisės aktai būtų teikiami svarstyti Parlamentui, jei poveikio vertinime siūloma tai padaryti; ragina Tarybą ir Komisiją iki 2008 m. balandžio 1 d. įtraukti šią reikalavimo dar kartą svarstyti priimtus teisės aktus teisę į tarpinstitucinį susitarimą;

20. pakartoja, kad Parlamentas ir Taryba taip pat pateikia svarbių Komisijos pasiūlymų, kurių poveikio vertinimas turi būti atliktas, pakeitimų ir pabrėžia, kad toks poveikio vertinimas naudingas tik tada, jei naudojama ta pati metodologija, kaip ir Komisijos;

21. ragina Tarybą ir Komisiją, konsultuojantis su kitomis institucijomis, artimiausiu metu sukurti poveikio vertinimo taikymo Europos politikos procese procedūrą ir Bendrijos metodą ir iki 2006 m. rugsėjo mėn. pasiekti konkrečių susitarimų;

22. perspėja, kad kuriant vadinamojo geresnio reglamentavimo metodus turėtų būti atsižvelgiama į Parlamento, Tarybos ir Komisijos galių pusiausvyrą ir jų atliekamus vaidmenis; norėtų, kad Parlamentas, remdamasis ankstesne patirtimi, įneštų prasmingą, puikiai derantį indėlį; pabrėžia, kad būtina politiškai remti teisėkūros proceso naujoves;

23. mano, kad labai specializuotus teisės aktus drauge rengiantiems leidėjams neturėtų būti leidžiama nukrypti nuo demokratiško teisėkūros proceso, bet jie turėtų būti skatinami sutelkti dėmesį į esminius politinius principus ir tikslus ir į tai, kaip juos būtų galima įgyvendinti praktiškai, pakeičiant įsakmų metodą atsakingo dalyvavimo metodu, naudojantis kontrolės įstaigų, kurios įgyvendina įstatymus, praktine patirtimi ir kompetencija;

24. ragina valstybes nares keistis poveikio vertinimo taikymo patirtimi ir tokius vertinimus taikyti savo teisės aktams;

25. pritaria aktyvesniam valstybinių parlamentų dalyvavimui Komisijos darbo programoje, tačiau prieštarauja atsitiktiniam pasiūlymų atrankos ir atmetimo remiantis subsidiarumu ir proporcingumu metodui; reikalauja, kad visuose naujuose teisės aktų pasiūlymuose būtų išvardyti galiojantys atitinkamos srities teisės aktai ir paaiškinta, kaip naujieji teisės aktai bus įtraukti į šią sritį; prašo, kad Tarybai ir Parlamentui būtų pateiktos skirtingos alternatyvos ir nuodugni pasekmių analizė, kurią rengiant būtų atsižvelgta į piliečių lūkesčius, tris Lisabonos strategijos ramsčius, išlaidas ir administracinę naštą, ypač tenkančią MVĮ;

26. siekdamas garantuoti vienodą teisės aktų leidybos sistemą visoje ES, ragina Komisiją užtikrinti, kad Taryba jos nepažeistų įvairiomis atskiroms valstybėms narėms taikomomis išimtimis;

27. ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie galiojančio teisės akto poveikį ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo naujo teisės akto įsigaliojimo; yra itin susidomėjęs, ar įgyvendinant teisės aktą buvo pasiektas pradinis tikslas, koks teisės akto poveikis atitinkamo sektoriaus tarptautiniam konkurencingumui, taip pat koks jo poveikis įvairiems konkuruojančių šalių nuostatams (ar jų nebuvimui) ir kaip teisės aktas įgyvendinamas; taip pat ragina Komisiją reguliariai kritiškai ištirti poveikio vertinimo kiekybinius rezultatus siekiant sužinoti, ar naudojama metodika padeda sudaryti patikimas prognozes, ir pranešti rezultatus Parlamentui;

28. pabrėžia būtinybę, kad Parlamentas, o ypač atsakingas pranešėjas, aktyviau stebėtų, kaip Europos teisės aktai įgyvendinami valstybėse narėse, ir naudotųsi esamu Europos Parlamento ir valstybių narių ir (arba) regioninių parlamentų tinklu;

29. mano, kad EB teisės aktų perkėlimas į valstybių narių nacionalinę teisę turėtų būti atidžiai ir aktyviai stebimas, kad būtų išvengta skirtingų interpretacijų ir idealizavimo; norėtų, kad Komisija kartu su konsultantais ir ekspertų grupėmis ES ir valstybių lygmenimis atliktų aktyvų vaidmenį perkeliant teisės aktus, kadangi išankstinė galimų sunkumų analizė galėtų padėti įmonėms išvengti vilkinimo ir nereikalingų keblumų; siūlo, kad Parlamentas, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėse narėse esančiais partneriais, turėtų sukurti atitinkamą perkėlimo stebėsenos procedūrą;

30. primena įdomią perspektyvą, kurią atvėrė Lisabonos strategijos atvirasis koordinavimo metodas; pabrėžia, kad Europos Parlamentas nori būti išsamiai informuojamas apie šios praktikos taikymą; ragina Komisiją pateikti šio metodo iki šiol pasiektos pažangos ataskaitą ir primygtinai reikalauja, kad atviras koordinavimo metodas netaptų lygiagrečia teisėkūros procedūra, kuri pažeistų EB sutartyje numatytas procedūras;

31. paveda Pirmininkui šią rezoliuciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Oficialusis leidinys C 321, 2003 12 31, p. 1.
• [2]  Oficialusis leidinys C 104E, 2004 04 30, p. 146.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2005)0524.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjas džiaugiasi galėdamas paminėti, kad nuo tada, kai 2004 m. kovo mėn. Europos Parlamentas patvirtino pranešimą dėl geresnės teisėkūros (poveikio vertinimo), šiuo klausimu buvo daug nuveikta. Komisijos paskelbtas komunikatas „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“, poveikio vertinimo gairės, Komisijos ir Tarybos iniciatyvos dėl administracinių kliūčių nustatymo ir esamų teisės aktų supaprastinimo parodo, kuria linkme einama. Pranešėjo nuomone, dabar atėjo laikas užtikrinti tinkamą visų iniciatyvų įgyvendinimą siekiant geresnės teisėkūros. Taigi labai svarbu atsižvelgti į Lisabonos strategiją ir Europos teisės aktų patikimumą vertinant iš Europos piliečių ir verslo atstovų pozicijų.

Komisija turi pasirūpinti, kad ši poveikio vertinimo priemonė būtų taikoma vienodai. Tik taip gali būti pasiekta aiškios Europos teisėkūros proceso pažangos. Taigi svarbu, kad būtų tikrinama poveikio vertinimo kokybė ir vienodumas. Pranešėjas siūlo, kad tai turėtų būti nepriklausomos agentūros kompetencija. Taip pat ypač svarbu, kad poveikio vertinimai būtų skelbiami laiku siekiant, kad suinteresuotos šalys galėtų daryti įtaką galutiniam poveikio vertinimui.

Kitas svarbus dalykas yra užtikrinti, kad pagal komitologijos procedūrą priimti teisės aktai būtų pateikiami siekiant atlikti poveikio vertinimą. Šie du dalykai užtikrina teisės aktų kokybę ir padeda šį parlamentinei kontrolei nepavaldų procesą padaryti skaidresnį.

Taryba ir Europos Parlamentas taip pat turi prisiimti atsakomybę ir teikti savo svarbius poveikio vertinimo pakeitimus.

Tinkamas Europos teisės aktų įgyvendinimas taip pat yra geresnės teisėkūros strategijos dalis. Europos Parlamentas, o ypač atsakingas šio teisėkūros dokumento pranešėjas, turi būti labiau įtraukti į Europos teisės aktų įgyvendinimo procesą.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (20.2.2006)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl geresnės teisėkūros 2004 m.: subsidiarumo principo taikymo. 12-oji metinė ataskaita
(2005/2055(INI))

Nuomonės referentė: Ieke van den Burg

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingąjį Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria siekiui tobulinti Europos įstatymų leidybą, kad ji padėtų skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, pabrėžia, kad būtinos integruotos ir nuoseklios su vadinamuoju geresniu reglamentavimu susijusios iniciatyvos, kurios remtų tris Lisabonos strategijos ramsčius, jei būtų rinkos nesklandumų; pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos skaidriai ir demokratiškai;

2.  skatina atitinkamais principais pagrįstų įstatymų leidybą, kai daugiau dėmesio skiriama kokybei, o ne kiekybei; mano, kad diskusijos dėl vadinamojo geresnio reglamentavimo – tai priemonė, padedanti suvokti įstatymų leidybą kaip procesą, skirtą aiškiai apibrėžtiems politikos tikslams pasiekti, įpareigojant ir įtraukiant visas suinteresuotas šalis į visas šio proceso grandis nuo rengimo iki vykdymo;

3.  norėtų, kad vadinamasis geresnis reglamentavimas būtų visuotinis, vyktų visapusiškai bendradarbiaujant Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bei valstybėms narėms, ir kad būtų konsultuojamasi su visomis suinteresuotomis šalimis, siekiant įtraukti piliečius, kurie kai kuriose valstybėse narėse neseniai pareiškė savo nepasitikėjimą Europos planais; siūlo daugiau prisidėti konsultavimosi procese dalyvaujantiems vartotojams ir darbuotojams;

4.   pabrėžia, kad konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis parengiamuoju etapu šiek tiek skiriasi nuo derybų su jomis vykstant teisės aktų leidybos procesui, ir nerimauja dėl Komisijos polinkio prieš pateikiant teisėkūros pasiūlymus vesti dvišales derybas su kiekviena valstybe nare, o tai kartais sąlygoja atsitiktines, nenuoseklias nuostatas, atskiroms valstybėms narėms taikomas išimtis ar privilegijas, ir taip yra iškraipomos vienodos galimybės;

5.  pataria išbandyti vadinamojo geresnio reglamentavimo programą tam tikrose srityse ir detaliai ją įvertinti prieš pradedant įgyvendinti platesniu mastu; mano, kad Lamfalussy procedūros taikymo finansų rinkas reglamentuojančių teisės aktų leidybos procese patirtis ir ypač reguliuotojų ir rinkos dalyvių dialogas – naudingas pavyzdys, kaip galima išbandyti dinamišką teisėkūros procesą;

6.  perspėja, kad kuriant vadinamojo geresnio reglamentavimo metodus turėtų būti atsižvelgiama į Parlamento, Tarybos ir Komisijos galių pusiausvyrą ir jų atliekamus vaidmenis; norėtų, kad Parlamentas, remdamasis ankstesne patirtimi, padarytų prasmingą, puikiai derantį įnašą; pabrėžia, kad būtina politiškai remti teisėkūros proceso naujoves;

7.  mano, kad labai specializuotus teisės aktus drauge rengiantiems leidėjams neturėtų būti leidžiama nukrypti nuo demokratiško teisėkūros proceso, bet jie turi būti skatinami sutelkti dėmesį į esminius politinius principus ir tikslus ir į tai, kaip juos būtų galima įgyvendinti praktiškai, pakeičiant įsakmų metodą atsakingo dalyvavimo metodu, naudojantis kontrolės įstaigų, kurios įgyvendina įstatymus, praktine patirtimi ir kompetencija;

8.  pritaria minčiai, kad poveikio vertinimas būtų atliekamas parengiamuoju etapu, tačiau įspėja, kad tai negali pakeisti politinių debatų apie įstatymų projektų privalumus ir trūkumus; pabrėžia, kad vartotojų, įmonių ir piliečių interesų negalima paversti vien tik išlaidų ir gautos naudos analize; mano, kad įstatymus turi vykdyti pačios institucijos, atsižvelgdamos į savo politinius prioritetus; prašo užtikrinti visišką skaidrumą parengiamuoju etapu, pagrįsti siekiamus rezultatus ir prireikus toliau tikslinti detales; primygtinai reikalauja laikytis bendrų gairių, remiantis trimis Lisabonos strategijos ramsčiais; taip pat primygtinai reikalauja skirti atitinkamą biudžetą;

9.  pritaria aktyvesniam valstybinių parlamentų dalyvavimui Komisijos darbo programoje, tačiau prieštarauja atsitiktiniam pasiūlymų atrankos ir atmetimo remiantis subsidiarumu ir proporcingumu metodui; reikalauja, kad visuose naujuose teisės aktų pasiūlymuose būtų išvardyti galiojantys atitinkamos srities teisės aktai ir paaiškinta, kaip naujieji teisės aktai bus įtraukti į šią sritį; prašo, kad Tarybai ir Parlamentui būtų pateiktos skirtingos alternatyvos ir nuodugni pasekmių analizė, kurią rengiant būtų atsižvelgta į piliečių lūkesčius, tris Lisabonos strategijos ramsčius, išlaidas ir administracinę naštą, ypač tenkančią MVĮ;

10. siekdamas garantuoti vienodą teisės aktų leidybos sistemą visoje ES, ragina Komisiją užtikrinti, kad Taryba jos nepažeistų įvairiomis atskiroms valstybėms narėms taikomomis išimtimis;

11. apgailestauja, kad Europos Komisija taiko netinkamą procedūrą, atšaukdama arba paprastindama teisės aktus, nepasitarusi dėl prioritetų su dviem bendros teisėkūros institucijomis; prašo, kad kiekvienu atveju būtų pateikiamas pagrindimas arba, esant galimybei, alternatyvus pasiūlymas;

12. primena, kad paprastinimas nėra tiesiog formalumas; mano, kad teisyną derėtų orientuoti į tris Lisabonos strategijos ramsčius, jei tai būtų daroma skaidriai ir demokratiškai, o ne vien formaliai; dėl šios priežasties ragina išsamiai įvertinti Komisijos strategiją;

13. siūlo sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl skirtingų teisės aktų leidybos procedūrų ir Europos Parlamento dalyvavimo jose, ypač pripažinti Parlamentą kaip visavertį bendrų teisės aktų leidėją priėmus komitologijos sprendimus; reikalauja panašių susitarimų dėl tarptautinės standartizacijos veiklos, kuria verčiasi, pavyzdžiui, Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (angl. IASB);

14. mano, kad EB teisės aktų perkėlimas į valstybių narių nacionalinę teisę turėtų būti atidžiai ir aktyviai stebimas, kad būtų išvengta skirtingų interpretacijų ir idealizavimo; norėtų, kad Komisija kartu su konsultantais ir ekspertų grupėmis ES ir valstybių lygmenimis atliktų aktyvų vaidmenį perkeliant teisės aktus, kadangi išankstinė galimų sunkumų analizė galėtų padėti įmonėms išvengti vilkinimo ir nereikalingų keblumų; siūlo, kad Parlamentas, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėse narėse esančiais partneriais, sukurtų atitinkamą perkėlimo stebėsenos procedūrą;

15. mano, kad Lamfalussy procedūra yra naudinga; mano, kad lemiamą vaidmenį turės priežiūros metodų sujungimas; pritaria 3 lygmens komitetų atliktam darbui šiuo klausimu ir remia prašymą dėl tinkamų priemonių rinkinio; mano, kad konsultantams suteikta teisė lanksčiai veikti galėtų padėti sumažinti techninių aspektų, apsunkinančių teisėkūros aktų leidybą, naštą ir sukurti dinamiškai rinkai tinkamesnes taisykles; tačiau pabrėžia, kad tai jokiu būdu neleidžia atsisakyti politinės atsakomybės dėl galutinių aptariamų teisės aktų tikslų siekimo; primygtinai reikalauja, kad teisės aktų leidėjai atidžiai stebėtų šį procesą, ir pakartoja, kad turi būti visokeriopai paisoma Parlamento teisės aktų leidybos galių;

16.  yra įsitikinęs, kad jei Parlamento teisės aktų leidybos galios būtų pripažįstamos taikant komitologijos procedūrą, jis būtų daugiau linkęs sutelkti dėmesį į bendruosius principus ir paremti teisės aktų leidybos supaprastinimą ir naujoves; todėl dar kartą ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl komitologijos patobulinimo, kuriame galiausiai būtų paaiškintas ir užtikrintas Parlamento dalyvavimas bendrų teisės aktų leidybos procese.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Geresnė teisėkūra 2004 m.: subsidiarumo principo taikymas. 12-oji metinė ataskaita
Procedūros numeris	2005/2055(INI)
Atsakingasis komitetas	JURI
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 29.9.2005
Glaudesnis bendradarbiavimas. Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas   Paskyrimo data	Ieke van den Burg 4.7.2005
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	11.10.2005		28.11.2005	24.1.2006	13.2.2006
Priėmimo data	20.2.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, David Casa, Jonathan Evans, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Wolf Klinz, Guntars Krasts, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, John Purvis, Karin Riis-Jørgensen, Dariusz Rosati, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Sahra Wagenknecht
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Harald Ettl, Klaus-Heiner Lehne, Thomas Mann, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Geresnė teisėkūra 2004 m.: subsidiarumo principo taikymas. 12–oji metinė ataskaita
Procedūros numeris	2005/2055(INI)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	JURI 14.4.2005
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 29.9.2005
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)   Nutarimo data
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Bert Doorn 24.11.2004
Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	5.10.2005		22.11.2005		30.1.2006			23.2.2006		21.3.2006
Priėmimo data	21.3.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ - 0	12 0 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Berger, Rosa Díez González, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Alain Lipietz, Hans-Peter Mayer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Gabriele Hildegard Stauner, Andrzej Jan Szejna, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Paul Gauzès, Marie Panayotopoulos-Cassiotou
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data	23.3.2006
PastabosPastabos (pateikiamos tik viena kalba)