PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio priemones upinių ungurių ištekliams atkurti

26.4.2006 - (KOM(2005)0472 – C6‑0326/2005 – 2005/0201(CNS)) - *

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Albert Jan Maat

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio priemones upinių ungurių ištekliams atkurti

(KOM(2005)0472 – C6‑0326/2005 – 2005/0201(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0472)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6‑0326/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6‑0140/2006),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina pradėti derinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo  4 d. Bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 4a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(4a) 2005 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją1, raginančią Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl upinių ungurių išteklių atkūrimo.
	_______________________ 1(Patvirtinti tekstai, P6_TA(2005)0425)
Pakeitimas 2 8 konstatuojamoji dalis
(8) Upinių ungurių išteklių atkūrimo priemonių veiksmingumas priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo ir nuoseklių veiksmų Bendrijos, valstybės narės ir vietiniu lygiu bei nuo keitimosi informacija, konsultacijų ir suinteresuotųjų valstybinių sektorių dalyvavimo.	(8) Upinių ungurių išteklių atkūrimo priemonių veiksmingumas priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo ir nuoseklių veiksmų Bendrijos, valstybės narės, vietiniu ir regioniniu lygiais bei nuo keitimosi informacija, konsultacijų ir suinteresuotųjų valstybinių sektorių dalyvavimo.
Pagrindimas
Tekstas pritaikomas prie kai kurių valstybių narių, kuriose tokia žvejyba yra reglamentuojama regioninių valdžios institucijų arba regioninių ir centrinės valdžios institucijų, teisinės ir administracinės realybės.
Pakeitimas 3 10 konstatuojamoji dalis
(10) Jei tai upės baseinas, kuriame žvejyba ir kitokia upinių ungurių ištekliams įtakos daranti žmonių veikla gali apimti kelių valstybių narių teritoriją, visos programos ir priemonės turėtų būti derinamos visam atitinkamam upės baseinui. Jei tai upių baseinai, kurių dalis ploto yra už Bendrijos sienų, Bendrija turėtų siekti, kad būtų užtikrinamas koordinavimas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Tačiau būtinybė užtikrinti minėtą koordinavimą neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms imtis neatidėliotinų veiksmų,	(10) Jei tai upės baseinas, kuriame žvejyba ir kitokia upinių ungurių ištekliams įtakos daranti žmonių veikla gali apimti kelių valstybių narių teritoriją, visos programos ir priemonės turėtų būti derinamos visam atitinkamam upės baseinui. Tačiau koordinavimo negalima vykdyti atsisakant skubaus ungurių išteklių valdymo planų dalių paskyrimo valstybėms narėms. Jei tai upių baseinai, kurių dalis ploto yra už Bendrijos sienų, Bendrija turėtų siekti, kad būtų užtikrinamas koordinavimas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Esant tarptautiniam susitarimui (Europos Sąjungos viduje arba už jos ribų), išskirtinį dėmesį reikia skirti Baltijos jūrai ir Europos pakrančių vandenims, kurie nepatenka į pagrindinės vandens direktyvos taikymo sritį. Tačiau būtinybė užtikrinti minėtą koordinavimą neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms imtis neatidėliotinų veiksmų,
Pagrindimas
Upinių ungurių išteklių atkūrimo priemonės neapsiriboja Europos Sąjungos vidaus vandenimis.
Pakeitimas 4 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(10a) Kadangi didelė dalis stiklinių unguriukų žūsta, Komisija turi nedelsdama ištirti, kaip Europos žuvų auginimas gali padėti atkurti upinių ungurių išteklius, inter alia, nepertraukiamai veisiant pagautus stiklinius unguriukus, kol jie taps gelsvaisiais unguriukais ir bus panaudoti ištekliams atkurti su jūra susisiekiančiuose Europos vidaus vandenyse.
Pakeitimas 5 10b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(10b) Atkuriant upinių ungurių išteklius, reikėtų pabrėžti, kad stikliniai unguriukai yra ypač pažeidžiami, daugiausia dėl to, kad didelis jų kiekis yra eksportuojamas. Taigi turi būti taikomos specialiosios Europos vandenyse gyvenančių stiklinių unguriukų skaičiaus didinimo priemonės.
Pagrindimas
Žinant, kad stikliniai unguriukai dėl didelės paklausos ir eksporto yra pažeidžiamiausia ungurių išteklių dalis, reikėtų įgyvendinti specialiąsias priemones Europos vandenyse gyvenančių stiklinių unguriukų skaičiui padidinti.
Pakeitimas 6 2 straipsnis
Nuo kiekvieno mėnesio pirmos iki penkioliktos dienos draudžiama žvejoti, iškrauti arba laikyti Anguilla anguilla rūšies upinius ungurius.	Žvejybos laikotarpis yra sutrumpintas, siekiant per pusę sumažinti žvejybos intensyvumą.
Pagrindimas
Nors atrodo, kad rengiant planus būtina imtis skubių priemonių, 15 dienų draudimas kiekvieną mėnesį tikrai nėra tinkamas modelis. Visų pirma, kadangi upinių ungurių žvejyba priklauso nuo mėnulio fazių, dėl šios nuostatos gali būti beveik visai uždrausta žvejoti arba, priešingai, ji gali visiškai neturėti įtakos žvejybai. Be to, šia nuostata draudžiama ne tik žvejoti, bet ir iškrauti ir laikyti upinius ungurius. Tai gali labai nuostolingai paveikti prekybos įmones, negalinčias sau leisti įdarbinti darbuotojus 15 dienų per mėnesį arba pradėti reikiamos infrastruktūros darbą tam, kad paskui reikėtų ją sustabdyti. Dėl šių priežasčių, norint per pusę sumažinti žvejybos intensyvumą, siūloma tai daryti laipsniškai, trumpinant žvejybos sezoną.
Pakeitimas 7 3 straipsnio įvadinė dalis
Nukrypstant nuo 2 straipsnio nuostatų, iki 2007 m. birželio 30 d. leidžiama žvejoti, laikyti ir iškrauti Anguilla anguilla rūšies upinius ungurius nuo kiekvieno mėnesio pirmos iki penkioliktos dienos, jeigu:	Nukrypstant nuo 2 straipsnio nuostatų, iki 2007 m. birželio 30 d. leidžiama žvejoti, laikyti ir iškrauti Anguilla anguilla rūšies upinius ungurius ne nustatyto žvejybos sezono metu, jeigu:
Pagrindimas
Kadangi 2 straipsnyje siūloma, tai būtų skubi priemonė, nurodytą 15 dienų draudimą pakeisti žvejybos sezono sutrumpinimu, išimtys turės būti apibrėžtos atsižvelgiant į nustatytą žvejybos sezoną.
Pakeitimas 8 3 straipsnio b punktas
(b) visi sužvejoti upiniai unguriai paleidžiami į su jūra susisiekiančius Europos vidaus vandenis, siekiant, kad daugiau užaugusių sidabrinės spalvos ungurių kasmet pasiektų nerštavietes.	b) visi sužvejoti upiniai unguriai paleidžiami į su jūra susisiekiančius Europos vidaus vandenis, siekiant, kad daugiau užaugusių sidabrinės spalvos ungurių kasmet pasiektų nerštavietes arba būtų naudojami Europos Sąjungos žuvims auginti, su sąlyga, kad Komisijos nustatoma žuvims auginti naudojamų upinių ungurių dalis būtų naudojama gelsviesiems unguriukams veisti ir jų kiekiui atkurti su jūra susisiekiančiuose Europos vidaus vandenyse siekiant padidinti išgyvenančių užaugusių sidabrinės spalvos ungurių dalį,
Pakeitimas 9 3 straipsnio ba punktas (naujas)
	ba) Valstybės narės imasi papildomų priemonių, siekdamos kiek galima labiau išvengti kliudymo natūraliai stiklinių unguriukų migracijai nustatytais laikotarpiais.
Pagrindimas
Tais laikotarpiais, kai upiniai unguriai palieka pakrantės zonas, kad patektų į šalies vidų, reikia kiek įmanoma labiau panaikinti kliūtis jų migracijai.
Pakeitimas 10 4 straipsnio 1 dalis
1. Jeigu nustatytų upių baseinuose taikomomis nacionalinėmis priemonėmis jau yra užtikrinta, kad būtų pasiektas 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas tikslas, atitinkama valstybės narė gali įteikti prašymą minėtuose baseinuose iki 2007 m. birželio 30 d. netaikyti 2 straipsnyje numatytų priemonių.	1. Jeigu nustatytų upių baseinuose taikomomis nacionalinėmis priemonėmis jau yra užtikrinta, kad būtų pasiektas 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas tikslas, atitinkama valstybė narė gali įteikti prašymą minėtuose baseinuose iki 2008 m. birželio 30 d. netaikyti 2 straipsnyje numatytų priemonių.
Pakeitimas 11 4a straipsnis (naujas)
	4a straipsnis
	Papildoma stiklinių unguriukų apsauga
	Žvejoti trumpesnius nei 12 cm ungurius leidžiama, jeigu žvejyba atitinka šias sąlygas:
	a) dauguma sužvejotų upinių ungurių paleidžiami į susisiekiančius su jūra Europos vidaus vandenis, siekiant, kad daugiau užaugusių gelsvųjų ungurių kasmet pasiektų nerštavietes;
	b) sužvejoti upiniai unguriai naudojami Europos Sąjungos žuvims auginti, su sąlyga, kad Komisijos nustatyta procentinė žuvims auginti naudojamų ungurių dalis būtų skiriama auginti ir paleisti gelsvuosius unguriukus su jūra susisiekiančiuose Bendrijos vidaus vandenyse, siekiant padidinti nerštavietes pasiekusių gelsvųjų ungurių skaičių.
	Valstybės narės pageidavimu Komisija, nenusižengdama nenutrūkstamo vystymosi kriterijui arba Europos ungurių išteklių atkūrimo sąlygai, gali nustatyti stiklinių unguriukų eksportavimo kvotą.
	Jei valstybėje narėje arba regione sugaunami unguriai naudojami maistui, Komisija gali leisti tokią žvejybą su sąlyga, kad ši žvejyba nenusižengia nenutrūkstamumo kriterijui.
Pakeitimas 12 5 straipsnis
Nukrypstant nuo 2 straipsnio nuostatų, nuo 2007 m. liepos 1 d. leidžiama žvejoti, laikyti ir iškrauti Anguilla anguilla rūšies upinius ungurius nuo kiekvieno mėnesio pirmos iki penkioliktos dienos, jeigu žvejyba atitinka upinių ungurių išteklių valdymo plane nustatytus reikalavimus ir apribojimus.	Nukrypstant nuo 2 straipsnio nuostatų, nuo 2008 m. liepos 1 d. žvejyba atitinka upinių ungurių išteklių valdymo plane nustatytus reikalavimus ir apribojimus.
Pagrindimas
Pritaikoma pagal pasiūlytą 2 straipsnio pakeitimą.
Pakeitimas 13 5 straipsnio 1a dalis (nauja)
	Valstybėms narėms, kurios iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateiks Komisijai tvirtinti upinių ungurių valdymo planą, 2 straipsnis bus netaikomas, kol Komisija priims galutinį sprendimą.
Pakeitimas 14 6 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės nustato ir apibrėžia jų nacionalinėje teritorijoje esančių atskirų upių baseinus, kurie prieš žmonėms pradedant veiklą buvo upinių ungurių natūralios buveinės („upinių ungurių upių baseinai“).	1. Valstybės narės nustato ir apibrėžia jų nacionalinėje teritorijoje esančių atskirų upių baseinus, kurie prieš žmonėms pradedant veiklą buvo upinių ungurių natūralios buveinės („upinių ungurių upių baseinai“). Valstybė narė gali, jei yra pagrindo, siekti paskelbti visą nacionalinę teritoriją arba jau esamą regioninį administracinį vienetą upės baseinu.
Pagrindimas
Siekiant sustiprinti sistemos gyvybingumą, taip pat turi būti įmanoma naudotis nacionalinėmis valdymo programomis.
Pakeitimas 15 6 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės, apibrėždamos upinių ungurių upių baseinus, deramai atsižvelgia į Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnyje nurodytas administracines priemones.	2. Valstybės narės, apibrėždamos upinių ungurių upių baseinus, kiek įmanoma labiau atsižvelgia į Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnyje nurodytas administracines priemones.
Pagrindimas
Siekiant sustiprinti sistemos gyvybingumą, taip pat turi būti įmanoma naudotis nacionalinėmis valdymo programomis.
Pakeitimas 16 6 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Valstybės narės įgyvendina upinių ungurių išteklių valdymo hidrografiniuose baseinuose planą, užtikrinantį veiksmingą šios rūšies išteklių atkūrimą. Valstybės narės siūlo hidrografinius baseinus, kuriuos turėtų apimti šie išteklių atkūrimo planai.
Pagrindimas
Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Portugalijoje, hidrografiniai baseinai yra laikomi natūralia upinių ungurių buveine. Visus šiuos valdymo planus bus sudėtinga parengti, prižiūrėti ir kontroliuoti, kai tik į juos bus įtraukti pernelyg dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Valstybės narės turės nustatyti dalyvavimo prioritetus, atsižvelgdamos į savo ypatybes.
Pakeitimas 17 6 straipsnio 3b dalis (nauja)
	3b. Vienai ar kelioms valstybėms narėms priklausančių hidrografinių baseinų valdymo planai yra sudaromi bendrai ir pateikiami Komisijai.
Pakeitimas 18 6 straipsnio 4 dalis
4. Visų upinių ungurių išteklių valdymo planų tikslas – su kuo didesniu tikėtinumu užtikrinti, kad bent 40 % užaugusių upinių ungurių biomasės iš visų upių baseinų pasiektų jūrą (palyginti su palankiausiomis sąlygomis apskaičiuotu iš upės baseino jūrą kasmet galinčių pasiekti užaugusių upinių ungurių skaičiumi, jeigu nebūtų vykdoma žvejybos rajonui arba ištekliui įtakos turinti žmogaus veikla).	4. Visų upinių ungurių išteklių valdymo planų tikslas – su kuo didesniu tikėtinumu užtikrinti, kad didelis kiekis užaugusių upinių ungurių biomasės iš visų upių baseinų pasiektų jūrą (palyginti su palankiausiomis sąlygomis apskaičiuotu iš upės baseino jūrą kasmet galinčių pasiekti užaugusių upinių ungurių skaičiumi, atsižvelgiant į žvejybos rajonui arba ištekliui įtakos turinčią žmogaus veiklą).
Pagrindimas
Nėra aišku, kaip būtų galima apskaičiuoti 40 proc. jūrą pasiekusių ungurių. Planai turėtų užtikrinti šiek tiek didesnę procentinę dalį kiekviename upės baseine, tačiau atsižvelgiant į didesnį ar mažesnį perteklių ir (arba) kiekvienam jų iškylančias kliūtis. Be to, nėra aiški straipsnio dalies paskutinio sakinio prasmė.
Pakeitimas 19 6 straipsnio 5a dalis (nauja)
	5a. Europos Sąjunga remia priemones, leidžiančias atkurti upinių ungurių išteklius skirtingų valstybių narių hidrografiniuose baseinuose.
Pakeitimas 20 6 straipsnio 5b dalis (nauja)
	5b. Europos Sąjunga remia pagalbos priemones statant ir (arba) pritaikant kliūčių nugalėjimo mechanizmus taip, kad nekiltų sunkumų migruojantiems upiniams unguriams.
Pagrindimas
Upinių ungurių migracija neršto metu ir tekančio vandens kilimas yra būtini dalykai šios rūšies gyvenimo ciklui. Taigi fizinių kliūčių šalinimas gėluosiuose tekančiuose vandenyse turėtų būti prioritetas.
Pakeitimas 21 7 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės Komisijai iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikia visus atskirus pagal 6 straipsnį parengtus upinių ungurių išteklių valdymo planus.	1. Valstybės narės Komisijai iki 2007 m. birželio 31 d. pateikia visus atskirus pagal 6 straipsnį parengtus upinių ungurių išteklių valdymo planus.
Pagrindimas
Dėl įvairių priežasčių dabartinė darbotvarkė negali būti įgyvendinta; todėl siūloma jos įgyvendinimą atidėti metams. Pirmiausia, planus dažnai turi koordinuoti įvairūs regionai arba valstybės. Toks koordinavimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Norint apskaičiuoti nerštavietes pasiekiančių upinių ungurių skaičių, nepakanka dabar turimų žinių ir nepanašu, kad Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos siūlomos darbo grupės ir šiuo metu tiriami SLIME projekto modeliai duos tokių rezultatų, kuriuos būtų galima panaudoti planams vykdyti taikant čia pasiūlytą darbotvarkę.
Pakeitimas 22 7 straipsnio 3 dalis
3. Valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintus ungurių išteklių valdymo planus įgyvendina nuo 2007 m. liepos 1 d.	3. Valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintus ungurių išteklių valdymo planus įgyvendina nuo 2008 m. liepos 1 d., arba kiek galima anksčiau, bet anksčiau kaip nurodyta data.
Pakeitimas 23 8 straipsnio 1 dalis
1. Jei upinių ungurių upių baseinai apima daugiau nei vienos valstybės narės teritoriją, suinteresuotos valstybės narės rengia bendrus upinių ungurių išteklių valdymo planus.	1. Jei upinių ungurių upių baseinai apima daugiau nei vienos valstybės narės teritoriją, suinteresuotos valstybės narės rengia bendrus upinių ungurių išteklių valdymo planus. Jei koordinuojant neįmanoma laiku pateikti valdymo plano, valstybės narės gali pateikti joms priklausančių upės baseino dalių valdymo planus.
Pakeitimas 24 8 straipsnio 2 dalis
2. Jeigu upinių ungurių upės baseinas driekiasi už Bendrijos teritorijos, suinteresuotos valstybės narės upinių ungurių išteklių valdymo planus siekia rengti bendradarbiaudamos su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.	2. Jeigu upinių ungurių upės baseinas driekiasi už Bendrijos teritorijos, suinteresuotos valstybės narės upinių ungurių išteklių valdymo planus siekia rengti bendradarbiaudamos su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Taigi išskirtinį dėmesį reikia skirti Baltijos jūrai ir Europos pakrančių vandenims, kurie nepatenka į Direktyvos 2000/60/EB taikymo sritį.
Pakeitimas 25 8a straipsnis (naujas)
	8a straipsnis
	Stiklinių unguriukų ištekliams taikomos specialiosios priemonės
	Komisija į upinių ungurių išteklių atkūrimo planą įtraukia specialiąsias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti paleistų stiklinių unguriukų skaičiaus didėjimą, ir imasi spręsti didelio stiklinių unguriukų eksporto keliamas problemas.
Pagrindimas
Žinant, kad stikliniai unguriukai visų pirma dėl didelio eksporto yra pažeidžiamiausia upinių ungurių išteklių dalis, reikėtų įgyvendinti specialiąsias priemones paleistų stiklinių unguriukų skaičiui padidinti.
Pakeitimas 26 9 straipsnio 1 dalis
1. Visos valstybės narės Komisijai iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitas apie visų upinių ungurių išteklių valdymo planų kontrolę, veiksmingumą ir rezultatus bei pirmiausia nustato tą visų upių baseinų ungurių biomasės dalį, kuri kasmet pasiekia jūros nerštavietes, palyginti su jūrą kasmet galinčių pasiekti ungurių skaičiumi, jeigu nebūtų žvejojama ar vykdoma kita žvejybos rajonui arba ištekliui įtakos turinti žmogaus veikla.	1. Visos valstybės narės Komisijai iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitas, kuriose aptariama visų upinių ungurių išteklių valdymo planų kontrolė, veiksmingumas ir rezultatai.
Pagrindimas
Kaip jau buvo minėta, nėra aišku, kaip būtų galima suskaičiuoti, kiek upinių ungurių pasiekia nerštavietes. Todėl laikantis Komisijos taktikos kuo labiau supaprastinti įstatymus ir palengvinti administracinę naštą valstybėms narėms, reikia sumažinti ir prašymų pateikti ataskaitas, kurios yra beveik nenaudingos, skaičių.
Pakeitimas 27 9 straipsnio 2 dalis
2. Komisija iki 2010 m. liepos 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie upinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimo rezultatų statistinį ir mokslinį įvertinimą, prie kurio prideda Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto nuomonę.	2. Komisija iki 2011 m. liepos 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje pateikia upinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimo rezultatų statistinį ir mokslinį įvertinimą, prie kurio prideda Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto nuomonę.
Pagrindimas
Dėl įvairių priežasčių dabartinė darbotvarkė negali būti įgyvendinta; todėl siūloma jos įgyvendinimą atidėti metams. Pirmiausia, planus dažnai turi koordinuoti įvairūs regionai arba valstybės. Toks koordinavimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Norint apskaičiuoti nerštavietes pasiekiančių upinių ungurių skaičių, nepakanka dabar turimų žinių ir nepanašu, kad Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos siūlomos darbo grupės ir šiuo metu tiriami SLIME projekto modeliai duos tokių rezultatų, kuriuos būtų galima panaudoti planams vykdyti taikant čia pasiūlytą darbotvarkę.
Pakeitimas 28 9 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Komisija, pasikonsultavusi su Tarptautinės jūros tyrinėjimo taryba (angl. ICES), Europos vidaus vandenų žuvininkystės patariamąja komisija (angl. EIFAC), valstybėmis narėmis, žuvininkystės pramonės atstovais, nusprendžia, ar 6 straipsnio 4 dalyje numatyta norma yra pakankamai išmatuojama ir pritaikoma; po to Komisija, jei reikia, pateikia pakeistą pasiūlymą.
Pakeitimas 29 11 straipsnio 1 dalis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.	Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, bet ne anksčiau kaip 2007 m. sausio 1 d.

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

EXPLANATORY STATEMENT

In recent years, eel stocks in the European Union have declined dramatically. There are grounds for fearing that, unless an Action Plan enters into force quickly in the European Union, the species could become extinct.

Throughout the distribution area of the European eel (the whole of Europe, and North Africa), eels are fished. Fishing of glass eels is concentrated in South-Western Europe: catches (c. 100 t) are used for direct consumption, allowed to mature into yellow eels (to some extent in Europe but especially in the Far East) or used for restocking of waters in the rest of Europe. Yellow eels and silver eels are fished everywhere in European waters; the catches (estimated at 8000 t), together with eels from aquaculture (c. 10 800 t), are used for consumption (smoked, steamed, in jelly, etc.).

Table 1 Overview of the principal countries where European eel is fished or farmed. The figures indicate official production in 2000. (Source: ICES/EIFAC Working Group on Eels). The official figures for fisheries substantially underestimate actual catches, which are thought to be around twice the amount shown.

Fishing in EU		Fishing outside EU		Eel farming
Country	Production (t)	Country	Production (t)	Country	Production (t)
United Kingdom	796	Egypt	2 064	Netherlands	3 800
Germany	686	Norway	281	Denmark	2 674
Denmark	620	Turkey	176	Italy	2 750
Sweden	560	Tunisia	108	Elsewhere in Europe	1 639
Italy	549	Morocco	100	Asia	10 000
Poland	429	Elsewhere	238
France	399
Netherlands	351
Ireland	250
Elsewhere in EU	280

In the past 20 years, stocks of eels above the minimum permitted size for fishing have declined by 50% (and over the past 40 years they have fallen by as much as 75%), while glass eel stocks have declined by 95% during the same period.

Since earliest times, there has been a strong demand for eel in Europe. In some areas it is a major feature of the culinary tradition and an essential element in the natural habitat.

Although inland fishing does not officially fall under the European common fisheries policy, the common problem which exists in numerous Member States necessitates a common approach. Without one, it is very likely that it will prove impossible to conserve or restore eel stocks.

Naturally, the differences between Member States and climate zones are great. In Scandinavia the situation is not like that in France, for instance. However, a substantial decline in eel stocks is observable throughout the European Union.

All waters in Europe where eel occurs may be contributing to the production of silver eels (fertile eels); closer to the sea more than further inland - in some countries more than in others. It is not clear whether silver eels from all countries actually participate in reproduction, or whether the spawning population comes from a small part of Europe, while silver eels from other countries die without reproducing.

It has been suggested that most female silver eels come from Scandinavia, but it also seems likely that the Gulf of Biscay, which is the initial arrival area for more than 95% of glass eels, is really the key area. If one were to protect one area and not another, it is quite possible that the protected area might turn out to be the wrong one. As a precaution, it must be assumed that all silver eels which migrate from Europe contribute to reproduction. Therefore no country can deny its shared responsibility for preserving breeding stocks.

Over the years, the proportion of eel consumed which is caught in the wild has declined substantially. The bulk of consumption is accounted for by aquaculture. Consequently, more and more of the glass eels which are caught are sold for use in aquaculture.

This trend has accelerated due to the enormous demand from South-East Asia for glass eels. As a result, glass eel prices have risen so high that it has become completely unviable, economically, to restock Europe's inland waters with glass eels.

As eel stocks have declined all over Europe, it currently seems most likely that all eels in Europe form part of a single stock and come from a single breeding area. Thus restoring eel stocks is primarily an international problem. At the same time, the eel is a species which typically occurs in small waters scattered all over Europe, in which small-scale fishing is practised and a huge number of local factors have an impact. It will only be possible to implement a recovery plan if it is carried out in all these small waters, with the cooperation of local interested parties and managers. The international recovery plan will have to be based on the information collected in all those small waters.

This twofold character of eel recovery (a large-scale problem occurring in small-scale waters) makes it necessary to divide roles between different tiers of government and between authorities and interested parties. On the one hand the central authority (EU) will have to set the conditions for sustainable management, and then impose them on lower tiers of government (the national level), which in turn can pass them on in the form of conditions for the fishing plans of regional fisheries managers. On the other hand, local management must be based on information concerning the local situation, and this information will have to be used by the (higher) authorities to monitor and evaluate the management measures implemented. Satisfactory cooperation between the fishing industry, other interested parties and the authorities is crucial here.

On 15 November 2005 the European Parliament adopted a resolution (2005/2032(INI)) calling on the Commission to submit without delay a proposal for a regulation to bring about the recovery of eel stocks. The present Commission has worked energetically to do so, with the result that, partly on the basis of the resolution, a proposal for a regulation (2005/0201) has now been submitted.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, nustatančio priemones upinių ungurių ištekliams atkurti
Nuorodos	KOM(2005)0472 – C6-0326/2005 – 2005/0201(CNS)
Konsultavimosi su Parlamentu data	20.10.2005
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 27.10.2005
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 27.10.2005
Nuomonė(-ės) nepareikšta(-os)   Sprendimo priėmimo data	ENVI 29.11.2005
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Albert Jan Maat 25.10.2005
Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai)
Supaprastinta procedūra Nutarimo data
Teisinio pagrindo užginčijimas   JURI nuomonės pateikimo data
Numatytų lėšų keitimas   BUDG nuomonės parteikimo data
Parlamentas pasikonsultuos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu Plenariniame posėdyje paskirta data	0.0.0000
Parlamentas pasikonsultuos su Regionų komitetu Plenariniame posėdyje paskirta data
Svarstymas komitete	29.11.2005		30.1.2006	22.2.2006	19.4.2006
Priėmimo data	19.4.2006
Galutinio balsavimo rezultatai		Vienbalsiai
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	James Hugh Allister, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Luis Manuel Capoulas Santos, David Casa, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Alfred Gomolka, Heinz Kindermann, Henrik Dam Kristensen, Albert Jan Maat, Willy Meyer Pleite, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Bernard Poignant, Struan Stevenson, Margie Sudre
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Chris Davies, Duarte Freitas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Carlos Carnero González, Salvador Garriga Polledo, Eugenijus Gentvilas, Antonio Masip Hidalgo
Pateikimo data	26.4.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...