PRANEŠIMAS dėl pakrančių žvejybos ir problemų, su kuriomis susiduria pakrančių žvejai
26.4.2006 - (2004/2264(INI))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Seán Ó Neachtain
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pakrančių žvejybos ir problemų, su kuriomis susiduria pakrančių žvejai
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Bendrąją žuvininkystės politiką,
– atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondo nuostatas,
– atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles, 11 straipsnį[1],
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 5 d. Rezoliuciją dėl žuvininkystės: saugumo ir nelaimingų atsitikimų priežasčių[2],
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[3],
– atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1421/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką[4],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas[5],
– atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6‑0141/2006),
A. kadangi pakrančių žvejyba, ypač nedidelio masto pakrančių ir tradicinė žvejyba, prisideda prie pakrančių bendruomenių socioekonominės gerovės, įnešdama indėlį į vietinę plėtrą, darbo vietų išsaugojimą / tiekimo ir vartojimo sukūrimą, šviežios žuvies tiekimą ir tradicinių vietos kultūrų išsaugojimą,
B. kadangi žvejybos sektoriui svarbi ekonominė ir socialinė krizė kelia ypatingą susirūpinimą mažiau konkurencingiems laivyno segmentams, ypač pakrančių žvejybai,
C. kadangi šiuo metu daugelyje Bendrijos reglamentų numatyta įvairių priemonių, susijusių su skirtingais nedidelio masto žvejybos aspektais,
D. kadangi bendroji žuvininkystės politika ir jos priemonės, ypač susijusios su būsimąja EFP, privalo atsižvelgti į pakrančių žvejybą ir prisitaikyti prie specifinių jos problemų, visų pirma susijusių su nedidelio masto ir tradicine pakrančių žvejyba,
E. kadangi Europos Sąjungos teritorijoje svarbu užtikrinti pakrančių žvejybos ateitį, atsižvelgiant į jos reikšmingą indėlį užimtumui pakrančių teritorijose skatinti, kartu atsižvelgiant į poreikį išvengti šiame sektoriuje pilnai neišnaudojamų laivų atsiradimo, dėl kurio būtų išeikvoti ištekliai,
F. kadangi, nepaisant didelio nedarbo ir žvejyba besiverčiančių pakrančių gyventojų senėjimo, kai kuriose pakrančių teritorijose smarkiai trūksta į darbą priimamo jaunimo,
G. kadangi, tam tikros pakrančių zonos, ypač salos ar atokios pakrančių teritorijos, yra labai priklausomos nuo žvejybos ir su ja susijusios pramonės,
H. kadangi Bendrijos teikiama parama užtikrino didelės atokiausių regionų perdirbimo sektoriaus dalies konkurencingumą ir ekonominį perspektyvumą,
I. kadangi labai trūksta tikslios statistinės informacijos apie daugelio valstybių narių žuvininkystės sektorių, o tai neleidžia atlikti rimtos sektoriaus analizės ir palyginimo,
J. kadangi reikia naujo Bendrijos požiūrio, kuriuo būtų siekiama darnos ir būtų vengiama taikyti skirtingus reikalavimus skirtingų valstybių narių žvejams, atsižvelgiant į įvairių valstybių narių pakrančių žuvininkystės nacionalinėe politikos skirtumus,
K. kadangi, atsižvelgiant į esminį potencialų atstovaujančių organizacijų vaidmenį šiame sektoriuje ir vietos institucijų vaidmenį jo plėtrai vietiniu lygmeniu, reikia, kad pirmiau minėtų organizacijų projektų kūrimas ir veikla, skirta remti pakrančių žvejybą, ypač nedidelio masto ir tradicinę pakrančių žvejybą, būtų skatinami ir remiami Bendrijos lygiu,
L. kadangi svarbu, kad pakrančių žvejai dalyvautų prekybos procese, gerindami jų produktų realizavimo būdų mechanizmus ir skatindami žuvininkystės produktų KOM pataisymą taip, kad būtų užtikrintos sąžiningesnės pradinės pardavimo kainos ir skatinamas geresnis pridėtinės vertės paskirstymas visoje vertės grandinėje,
M. kadangi gyvybiškai svarbu užtikrinti pakrančių žvejų susivienijimų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese dėl bendrosios žuvininkystės politikos, jūrų aplinkos apsaugos ir žuvų išteklių atkūrimo, bendro valdymo principo taikymo skatinimo ir bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) decentralizavimo,
N. atsižvelgdamas į sektoriaus pajamoms ir užmokesčiui poveikį darantį neužtikrintumą, atsiradusį dėl pradinio realizavimo rinkodaros ir kainodaros metodikos bei dėl nereguliaraus veiklos pobūdžio,
O. kadangi pakrančių žvejybos sektorių veikia, didėjančios kintamosios sąnaudos ir labai nestabilios degalų kainos,
P. kadangi didėja pragyvenimui žvejojančių pakrančių žvejų ir pramoginės žvejybos tarpusavio įtampa ir konkurencija dėl išteklių ir kadangi tai yra problema, į kurią reikia atkreipti dėmesį,
Q. kadangi būtina užtikrinti, kad pakrančių žvejybos metodika taip pat prisidėtų prie geresnės pakrančių žvejybos sektoriaus aplinkos apsaugos ir tvarios plėtros,
R. atsižvelgdamas į poreikį skatinti profesinį pakrančių žvejų mokymą,
1. pabrėžia, kad pakrančių žvejyba įneša gyvybiškai svarbų indėlį ne tik į vietos ekonomiką, bet ir į pakrančių bendruomenių socialinės struktūros palaikymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal sugautos žuvies kiekį ji sukuria daugiau darbo vietų nei kiti laivyno segmentai;
2. Mano, kad pakrančių žvejybos veikla yra būtina kultūrinėms tradicijoms ir papročiams išlaikyti, užtikrinant ne tik tų regionų kultūrinę įvairovę, bet ir ištisų pakrančių bendruomenių išlikimą; be to, mano, kad šias tradicijas ir papročius būtina išsaugoti;
3. pripažįsta, kad pakrančių žvejyba gali ir privalo veiksmingai apsaugoti ir tausoti jūrų pakrančių aplinką;
4. tačiau supranta, kad per didelis pakrančių laivyno pajėgumas taip pat gali paskatinti išteklių išeikvojimą,
5. mano, kad laikydamosi regioninės politikos, valstybės narės turi taikyti bendrus pakrančių žvejybos apsaugos mechanizmus, užtikrinančius galimybę tęsti šią veiklą, o tikslų pasiekimą ir specifinių nuostatų įgyvendinimą turi susieti su pakrančių zonų gamtinėmis sąlygomis ir išteklių apsauga. Pakrančių zonos – tai vietovės, kuriose neršia daug žuvų, tarp jų pramoninių, rūšių ir kur auga mailius;
6. Tačiau mano, kad reikia nuolat tirti pakrančių žvejybos vaidmenį ir įtaką, siekiant užtikrinti, kad visų žvejybos rūšių lygis būtų palaikomas subalansuotas;
7. mano, kad reikalingas konkretus mokslinis tyrimas dėl žvejybos apsaugos trijų jūrmylių atstumu nuo kranto iš ne ilgesnių kaip 12 m ilgio laivų, naudojančių pasyvias žūklės priemones;
8. siūlo uždrausti naudoti tokias žūklės priemones, kurios kelia pavojų pakrantės išteklių išsaugojimui ir su žvejybos sektoriumi susijusios socialinės struktūros gyvybingumui;
9. pripažįsta, jog ES lygiu sunku sukurti bendrą pakrančių žvejybos apibrėžimą, ir todėl mano, kad skubiai reikia nustatyti visiems priimtinus privalomus kriterijus, kurie nustatytų reikiamą pakrančių žvejybos, žvejybos atviroje jūroje ir pramoginės žvejybos pusiausvyrą;
10. mano, kad nustatant minimalius kriterijus turi būti atsižvelgta, inter alia, į šiuos aspektus:
a) mažos apimties pakrančių žvejyba
b) laivų ilgis;
c) atstumas nuo uosto, kuriame laivas paprastai naudojamas, atsižvelgiant į skirtingas geografines ir jūrines sąlygas valstybėje narėje;
d) maksimalus laikas, kai laivas išplaukęs;
e) laivai, kurie kasdien grįžta į uostą ir parduoda savo laimikį šviežią;
11. Mano, kad siekiant pateikti tikslius duomenis apie pakrančių žvejybos veiklą – būtiną sąlygą bendram apibrėžimui nustatyti – būtinas suderintas požiūris į duomenų apie pakrančių žvejybos veiklą rinkimą;
12. kviečia Komisiją skubos tvarka pasiūlyti duomenų apie pakrančių žvejybą visoje Europos Sąjungoje suderinimo būdus, išsaugant atskirų nacionalinių ir regioninių žūklės rajonų ypatumus;
13. Pabrėžia, kad pakrančių žvejybos sektoriuje reikia skubiai spręsti daugybę problemų – ypač vadybos, struktūrinio tobulinimo, plėtros, švietimo ir mokymo srityse;
14. Mano, kad svarbu, jog pakrančių žvejai ir iš jų veiklos išlaikomos bendruomenės labiau tiesiogiai dalyvautų perdirbant ir prekiaujant, kad sustiprėtų jų pajamų pagrindas ir pagerėtų gyvenimo lygis;
15. siūlo ir toliau teikti sektoriui paramą, skirtą žuvininkystės produktų perdirbimui atokiausiuose regionuose, ypač pagalbą tunų konservavimui naudojamam alyvuogių aliejui gaminti;
16. ragina Komisiją bendrojoje žuvininkystės politikoje pripažinti specifinį pakrančių ir tradicinės žvejybos pobūdį ir nustatyti, kiek esamos priemonės tinka atitinkamai pritaikytiems sektoriaus poreikiams tenkinti;
17. pripažįsta, kad ES teisės aktuose yra nuostatų, specialiai aptariančių pakrančių žvejybos sektoriaus vadybą ir struktūrinį tobulinimą;
18. mano, kad naujoji EFP privalo ir toliau finansuoti pakrančių žvejybos laivyno atnaujinimo priemones, ypač gerinant darbo sąlygas laive bei užtikrinant būtinas ekonomines ir socialines priemones;
19. ragina Komisiją finansuoti pakrančių žvejybos laivų modernizavimą;
20. todėl ragina Komisiją svarstyti naują Bendrijos iniciatyvą dėl šios svarbios sektoriaus veiklos srities
21. Toliau ragina Komisiją šiuo atžvilgiu užtikrinti specialų ir pakankamą finansavimą, leidžiantį tinkamai įgyvendinti naujas politikos kryptis;
22. Pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse sudaryti pakrančių vadybos planai turėjo teigiamos įtakos sektoriui, todėl mano, kad pakrančių vadybos planai turėtų būti kiekvienos naujos ES iniciatyvos svarbus variantas;
23. Pažymi, kad valstybėse narėse su šiuo sektoriumi susietas profesinis mokymas yra arba visiškai neadekvatus, arba išvis nevyksta;
24. nurodo poreikį nedelsiant įvesti mokymo programą dėl darbo saugos žvejybos pramonėje, jūros aplinkos apsaugos, išteklių apsaugos, jūros ir pakrančių teritorijos apsaugos, sugautos žuvies kokybės bei realizavimo ir žuvies perdirbimo sektoriaus valdymo;
25. Tvirtina, kad būtinas tinkamas ir specialus švietimas ir mokymas, siekiant, jog jaunimas pakrančių regionuose būtų skatinamas išsaugoti pakrančių žvejybos veiklą ir tradicijas, ;
26. todėl ragina Komisiją pakrančių žvejybos sektoriui pateikti specialias švietimo ir mokymo programas, itin skatinti, kad šiame sektoriuje pradėtų dirbti jauni specialistai, ir suteikti pakankamą finansavimą, siekiant visiško programų įgyvendinimo ir sėkmės;
27. Toliau prašo, kad apie veiksmus, kurių šiuo atžvilgiu bus imtasi, būtų reikiamai skelbiama viešai, siekiant užtikrinti, kad išsami informacija apie mokymosi galimybes būtų lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims;
28. mano, kad bet kokiuose naujuose teisės aktuose dėl pakrančių žvejybos turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys saugos kultūrai, kurioje didžiausias prioritetas būtų teikiamas saugai, įdiegti bei palaikyti, siekiant užtikrinti, kad pakrančių sektoriui taikytinos saugos taisyklės būtų tinkamai įdiegtos; primygtinai reikalauja, kad tokia saugos kultūra būtų pradėta kurti užtikrinant saugesnį ir šiuolaikiškesnį laivyną, kuriame būtų galima įmontuoti naują saugos įrangą ir priemones, su būtinybe šiuo tikslu toliau teikti Parlamento jau patvirtinto būsimo Europos žuvininkystės fondo pagalbą laivynui modernizuoti ir atnaujinti,
29. Pripažįsta, kad pakrančių žvejybos sektoriuje moterims tenka labai svarbus vaidmuo – ypač vadybos, prekybos ir realizavimo, akvakultūros, perdirbimo ir tyrimų srityse;
30. Mano, kad moterų tinklai gali įnešti didžiulį indėlį į žvejyba besiverčiančių bendruomenių – ypač pakrančių bendruomenių – socioekonominę raidą;
31. ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai atsižvelgti į lyčių aspektus ir lyčių lygybę, kai susiduriama su situacijomis ir problemomis susijusiomis su pakrančių žvejyba ir struktūrinių fondų ir bendrosios žuvininkystės politikos finansuojamais bandomaisiais projektais, nes šio pobūdžio žvejybos ekonominė struktūra grindžiama mažomis šeimos įmonėmis, kuriose moterys atlieka pagrindinį vaidmenį ir joms turi būti suteiktas teisinis ir socialinis pripažinimas;
32. mano, kad su pakrančių žvejyba susijusiuose komitetuose vykstantys pokyčiai daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį moterims ir todėl ragina Komisiją suteikti paramą ypatingiems projektams, kuriais siekiama pripažinti, skatinti ir įvairinti moters vaidmenį su žvejyba susijusiose srityse, ir priimti sprendimus dėl veiklos įvairinimo ir tokių bendruomenių, kurios ne tik naudojasi vietinės, regioninės ir nacionalinės valdžios bei ES parama, bet ir patiria lygaus vyrų ir moterų dalyvavimo teikiamą naudą;
33. ragina Komisiją pirmiausia surinkti ir išanalizuoti pakrantės žvejybos duomenis apie vyrus bei moteris ir antra, bendradarbiaujant su būsimu Europos lyčių lygybės institutu, identifikuoti ir pasiūlyti konkrečių problemų, kurias moterys patiria su pakrančių žvejyba susijusiose bendruomenėse, sprendimus;
34. atkreipia dėmesį, kad dažnos sunkios darbo sąlygos gali paveikti moterų, tiesiogiai susijusių su pakrančių žvejyba, sveikatą, tačiau daugeliu atveju neturėdamos juridinio darbo statuso, jos neturi lygių sąlygų naudotis sveikatos sistema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti skubius šios problemos sprendimus, priimant būtinas priemones, kurios užtikrintų šių moterų ekonomines ir socialines teises, ir ypač jų teises gauti socialinę apsaugą ir naudotis sveikatos paslaugomis, bei priemones, kuriomis siekiama padidinti moterų saugumą ir pagerinti sveikatą darbe;
35. Mano, kad pakrančių žvejai, smulkūs perdirbėjai ir kiti pakrančių subjektai, tiesiogiai dalyvaujantys pakrančių žvejybos veikloje arba jos veikiami, turėtų iš principo dalyvauti sektoriaus valdyme;
36. Ragina Komisiją konsultuotis su pakrančių žvejybos sektoriumi ir užtikrinti, kad šis sektorius atitinkamu politiniu lygiu dalyvautų juos tiesiogiai veikiančių sprendimų priėmimo procese;
37. Mano, kad šiuo atžvilgiu regioninėms konsultacinėms taryboms tenka esminis vaidmuo;
38. kviečia Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie visas iniciatyvas, susijusias su pakrančių žvejybai nustatyta specialiąja tvarka;
25. Kviečia Komisija per šešis mėnesius pranešti Europos Parlamentui apie naujosios Bendrijos iniciatyvos dėl pakrančių žvejybos pažangą;
26. Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. ĮVADAS
Pakrančių žvejyba yra gyvybiškai svarbi ištisų pakrančių ekonomikų socioekonominiam išlikimui. Potencialiai joms turėtų tekti esminis vaidmuo Bendrijos žuvininkystės politikoje, nors šiuo metu taip nėra. Ypač joms tenka labai svarbus vaidmuo tvariai eksploatuojant Bendrijos pakrančių vandenų žuvininkystės išteklius.
Pakrantės žvejybos sektorius neturi specialių reglamentavimo pagrindų. Taigi šis svarbus sektorius lieka visiškai neįtrauktas į dabartinius Bendrijos teisės aktus dėl žuvininkystės. Tokia padėtis sudaro nepalankią aplinką pakrančių žvejybos pramonei, ir šią problemą reikia spręsti skubos tvarka.
Pranešėjo ir Žuvininkystės komiteto prašymu Europos Parlamentas užsakė šio sektoriaus tyrimą. Tą tyrimą, pavadintą „Pakrančių žvejyba ir problemos, su kuriomis susiduria pakrančių žvejai“, parengė Centro Tecnolólogico del Mar - Fundación Cetmar. Jis buvo pateiktas Komisijai per viešą klausymą Briuselyje 2005 m. lapkričio 24 d. Papildomų duomenų pateikė daugelio valstybių narių iškilūs specialistai.
Remdamasis šio tyrimo išvadomis, įvairiais ekspertų pranešimais, neįkainojamu EP narių indėliu ir išvadomis diskusijoms, Jūsų pranešėjas sutelks dėmesį į esamą ES pakrančių žvejybos padėtį.
Pranešėjas stengsis nustatyti šio sektoriaus silpnas vietas ir pasiūlyti kelis galimus sprendimus, kurie galėtų gerokai sustiprinti sektorių ir prisidėti ne tik prie vietos ekonomikų raidos, bet ir prie pakrančių bendruomenių socialinės struktūros palaikymo.
2. PAKRANČIŲ ŽVEJYBOS APIBRĖŽIMAS
Europos bendrijos teisės aktuose nedidelio masto pakrančių žvejyba vadinama žvejybos veikla atliekama iš trumpesnių nei 12 metrų laivų be tralo įrangos.
„Šiame straipsnyje „nedidelio masto priekrantės žvejyba“ – tai žvejyba laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, be tralo įrangos, minimos 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamento 2090/98 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro 1 priedo 2 lentelėje.“[1]
Tačiau beveik kiekviena valstybė narė vartoja savo apibrėžimą. Sektoriui apibūdinti dabar vartojama daugybė terminų – pavyzdžiui, amatininkiška žvejyba, nedidelio masto žvejyba ir pakrančių žvejyba. Kiekvienas iš šių terminų valstybėse narėse interpretuojamas skirtingai. Jų įvairovė priklauso nuo nacionalinių teisės aktų, kultūrinių tradicijų, jais apibūdinamos žvejybos rūšių ir nacionalinių laivynų struktūros. Tik dvi valstybės narės turi teisinius apibrėžimus.
Pakrančių žvejybai tinka įvairių tipų laivai – nuo labai mažų laivelių, kuriais žvejojama tik šalia kranto, iki didesnių laivų, kuriais galima žvejoti gerokai toliau nuo kranto. Bendriausi ir dažniausiai taikomi kriterijai – tai laivo ilgis, veiklos sritis ir žvejybos įrangos rūšis. Kiekvieno šių parametrų dydžiai įvairiose šalyse ir netgi regionuose nustatomi skirtingi, be to, tie parametrai dažnai būna neaiškiai apibrėžti.
Bendrijai reikalingas suderintas požiūris į pakrančių žvejybą. Kadangi kontekstas, kuriame į šią pramonę žiūrima kiekvienoje valstybėje narėje, yra aiškiai nevienodas, Jūsų pranešėjas mano, kad smulkios pakrančių žvejybos sąvoką ir jos apibrėžimą galima suderinti tik ES teisės aktais.
Tačiau Jūsų pranešėjas taip pat mano, kad ES turi vadovautis tikrovišku požiūriu ir leisti, kad tas apibrėžimas įvairiose valstybėse narėse turėtų tam tikrų niuansų. Būsimame reglamente turi būti nuostata, leidžianti atskirose valstybėse atlikti tam tikrus koregavimus.
Iš bendrame apibrėžime naudotinų kriterijų galima būtų paminėti:
a) amatininkišką žvejybą;
b) laivus, kurie kasdien sugrįžta į uostą;
c) laivus, dirbančius ne toliau kaip už 20 km nuo savo uosto.
3. PAKRANČIŲ ŽVEJYBAI ĮTAKĄ DARANTYS TEISĖS AKTAI
● Bendrijos teisės taikymas
Vienas pirminių ir pamatinių sunkumų reglamentuojant pakrančių žvejybą yra visiškas EB reglamentų ir nacionalinių teisės aktų tarpusavio integracijos nebuvimas. Beveik visi EB reglamentai yra skirti žvejybai atviroje jūroje.
Ironiška, kad EB reglamentuose dažnai minima nesaugi žuvininkystės sektoriaus ekonominė padėtis ir įvairių pakrančių gyventojų priklausomybė nuo žvejybos. Tačiau tas pakrančių bendruomenes išlaiko daugiausia būtent pakrančių žvejyba, tačiau EB teisėje tai neaptarta.
● Pakrančių žvejyba ir Bendroji žuvininkystės politika
Kadangi esamuose Bendrijos teisės aktuose nėra nieko konkretaus, kas pakrančių žvejybą tiesiogiai susietų su atitinkama geografine arba jūrine erdve, laikoma, kad ši žvejybos rūšis tiesiog koegzistuoja kartu su didesniais ir galingesniais komerciniais laivais.
Be 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamento 2090/98 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro, viena iš nedaugelio nuorodų, kurioje užsimenama, kad valstybės narės administruojamuose teritoriniuose pakrantės vandenyse gali dirbti nedideli pakrančių laivai – tai Reglamento 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 9 straipsnis:
„Valstybės narės priemonės 12 jūrmylių zonoje
1. Valstybė narė gali imtis žūklės rajonų išteklių apsaugos ir valdymo nediskriminuojančių priemonių bei mažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemų apsaugai 12 jūrmylių zonoje nuo savo bazinių linijų su sąlyga, kad Bendrija dar nėra nustačiusi specialiai šiai zonai skirtų apsaugos ir valdymo priemonių. Valstybės narės priemonės turi būti suderintos su 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei esami Bendrijos teisės aktai.“
● Kiti Reglamento 2371/2002 aspektai
Reglamente trumpesni nei 15 metrų ilgio laivai atleidžiami nuo pareigos įsirengti nuotolinio aptikimo ir atpažinimo mechanizmus. Tai būdinga pakrančių žvejybos ypatybė, skirianti ją nuo pramoninės žvejybos ir žvejybos atviroje jūroje. Tačiau šis aspektas reglamente nenurodytas.
31 straipsnyje, skirtame regioninėms konsultacinėms taryboms, neužsimenama apie pakrančių žvejybos specifinį pobūdį. Jame aptariamos tik „jūros rajonai“ arba „žvejybos zonos“, taip pat akvakultūra, tačiau žvejybos veiklos rūšys nenagrinėjamos.
● Reglamentas 1421/2004
Reglamente 1421/2004[2] teigiama, kad „vandenyje esančių išteklių apsauga ir plėtra apima ne tik išimtinai jūroje taikomas priemones“, tačiau jame toli gražu neminima pakrančių išteklių apsauga pakrančių žvejybos priemonėmis ir šiuo atžvilgiu pakrančių žvejyba konkrečiai nenurodoma.
4. PAKRANČIŲ ŽVEJYBOS VADYBA
Per klausymą daugelis kalbėtojų pakrantės žvejybos sektorių apibūdino kaip „daugybės smulkiųjų verslų amalgamą“. Kiti kalbėtojai sakė, kad asociacinių arba kooperatinių struktūrų tarp pakrančių žvejybos subjektų nebuvimas „sukuria padriką žvejybos pramonės subsektorių“.
Kai kuriuose rajonuose daugėja individualių subjektų bandymų verstis žvejyba. Kituose rajonuose, kuriuose ūkio subjektų mažėja, stengiamasi jungtis į didesnes ir našesnes grupes. Be to, daugiau specializuojamasi pagal atskiras rūšis, t. y. sektorius yra mažiau daugiarūšis nei anksčiau.
Yra tik kelios specialiai pakrantės žvejybai skirtos vadybos institucijos. Be to, manoma, kad priimant Bendrijos, šalies ar regiono žuvininkystės politikos sprendimus šis sektorius nedalyvauja arba jam atstovaujama nepakankamai. Esant prieigos prie 12 jūrmylių zonos apribojimui, pagal Bendrosios žuvininkystės politikos gaires išimtinė kompetencija tvarkyti pakrančių žvejybą tenka valstybėms narėms. Todėl kiekviena šalis arba regionas stengiasi kurti savas administravimo struktūras. Tačiau vis dėlto pakrančių sektorius dar patiria nepakankamo atstovavimo daugumoje instancijų problemą.
Pastarojo meto kooperatinės vadybos plėtra kai kuriose valstybėse narėse teigiamai paveikė sektorių; ši padėtis taip pat buvo pabrėžta per klausymą, ir tai sudarė tinkamą forumą sektoriui svarbioms tendencijoms ir problemoms aptarti.
Pasak vieno į klausymą pakviesto kalbėtojo, „dabar svarbiausia pereiti nuo skirtingumų prie sutarimo, o nuo izoliuotumo – prie integracijos, kad pakrančių žvejai galėtų žengti pirmyn su bendra vizija. Kooperacija, kiek tai įmanoma, turėtų būti grindžiama savanoriška partneryste. Didžiausias ateities prioritetas yra vietinių žvejų suvienijimas ir jiems atstovaujanti organizacija. Veiksminga žuvininkystės vadyba žuvininkystę gali padaryti tvarią ir gyvybingą ir maksimaliai padidinti ekonominę bei socialinę naudą.“
4. SOCIOEKONOMINIAI ASPEKTAI
Labai tradicinis pakrančių žuvininkystės sektorius, kuriame užimtumo struktūra būdavo grindžiama vietos bendruomenės ir šeimos ryšiais, išgyvena nerimą keliančias permainas.
Dėl senėjančių žvejų bendruomenių darosi vis sunkiau modernizuoti žuvininkystę ir įdiegti naujas, patobulintas technologijas. Todėl pakrančių žuvininkystė jaunimui dabar tampa mažiau patraukli. Deja, švietimo lygis žvejų bendruomenėse tiek akademiniu, tiek profesiniu atžvilgiu paprastai yra žemas. Profesinis mokymas šiame sektoriuje neformalus ir tradicinis, be specialių kursų arba mokymo planų.
Pakankamų ir tinkamų mokymo programų nebuvimas yra didelis kliuvinys sektoriaus plėtrai. Tai rimtai apriboja reikiamos informacijos valdžios institucijoms ir vadybos struktūroms srautą. Daugeliu atvejų tai riboja šio sektoriaus įtraukimą į jį veikiančių vadybos priemonių apibrėžimą. Tai riboja žvejų galimybę naudotis naujausia ir geriausia metodika ir gauti iš jos naudos.
Per klausymą buvo vieningai sutarta, kad švietimas ir mokymas yra gyvybiškai svarbūs, jeigu manoma, kad šį svarbų sektorių būtina plėtoti.
● Gyvenimo standartai ir socialinės sąlygos
Pakrančių rajonai, kuriuose gyvena žvejų bendruomenės, smarkiai priklauso nuo pakrančių žvejybos. Tačiau, deja, šis sektorius daugiausia asocijuojasi su mažomis tiek darbdavio, tiek įgulos pajamomis. Daugeliu atvejų tai reiškia nestabilų užimtumą ir sunkias darbo sąlygas.
Tai taip pat reiškia didelę su darbu susijusią riziką ir žemą socialinį statusą. Be to, šiam sektoriui būdingas darbas ne visą darbo dieną. Norėdami išlaikyti savo šeimas, išsaugoti ir palaikyti savo žvejybos veiklą, žvejai turi reguliariai papildyti savo pajamas iš įvairių darbų ne visu etatu.
Pakrančių sektoriaus žvejams ypač sunku gauti finansinių paskolų ir paramos. Finansinės institucijos pakrančių žvejybą laiko labai rizikinga. Čia paminėtos problemos – tai dalis pavyzdžių, parodančių, kas šiam sektoriui sunkina prieigą prie finansavimo.
● Moterys ir pakrančių žuvininkystė
Akivaizdu, kad moterų vaidmeniui Europos žuvininkystėje didžiulės įtakos turi smarkiai tradicinis šio sektoriaus pobūdis, ir didelė moterų veiklos dalis atliekama savanoriškai. Anksčiau Europos Parlamentas savo pasiūlyme dėl ES rezoliucijos dėl moterų tinklų[3] yra pripažinęs, kad moterys žuvininkystės sektoriuje aktyviai veikia ne tik perdirbimo, apdorojimo ir akvakultūros srityse, bet užsiima ir rinkodara, tyrimais, žurnalistika, vadyba, mokymu ir atstovavimu tiek žuvininkystės, tiek akvakultūros sektoriams. Moterims tenka labai svarbus vaidmuo perdirbimo pramonėje, o kai kuriuose regionuose moterys sudaro daugiau kaip 50 proc. darbuotojų. Moterys gali labai daug prisidėti prie bendruomenių, pragyvenančių iš žuvininkystės, socioekonominės plėtros, ir dabar šias galimybes būtina skubiai panaudoti. Čia, žengiant pirmąjį žingsnį, galima būtų sutelkti dėmesį į moterų integravimą į sprendimus priimančias institucijas ir asociacijas.
● Ekonominiai aspektai
Klausyme buvo padaryta aiški išvada, kad prieigos prie rinkų logistika yra kebli dėl: a) ribotos prieigos prie kranto infrastruktūros, b) atokumo nuo rinkos, c) produktų laikymo termino, ir d) ribotos smulkių subjektų rinkodaros ir verslo patirties.
Jūsų pranešėjas šiai išvadai pritaria ir mano, kad didžiulis sugautų žuvų iškrovimo punktų susiskaidymas smarkiai komplikuoja kontrolės, transportavimo ir realizavimo įgyvendinimą. Žvejų pozicijos dėl produkto pardavimo kainos susilpnėja, nes jiems trūksta derybinės jėgos.
Nesant kooperatinio pobūdžio realizavimo struktūros, žvejai patiria didelių finansinių nuostolių. Pakrančių žvejybos produkcijos vartotojams kaina dažnai būna per didelė – ypač dėl didelio realizuojant produkciją tarpininkaujančių subjektų skaičiaus. Šis kainos prieaugis gamintojų / žvejų niekuomet nepasiekia.
● Konkurencija dėl išteklių ir darbo
Negalima ignoruoti įvairių žvejybos rūšių, konkuruojančių tų pačių pakrantės rajonų toje pačioje fizinėje erdvėje dėl tų pačių žuvų, buvimo.
Tarpusavyje konkuruoja su tos pačios rūšies žvejybos įranga dirbantys žvejai. Tarpusavyje konkuruoja skirtingų rūšių žvejybos įrangą naudojantys žvejai – pavyzdžiui, plaukiojantys pakrančių traleriais ir daug mažesniais laivais.
Kitas svarbus svarstytinas aspektas – tai naujai atsirandančios veiklos – kaip antai pramoginės žvejybos – konkurencija. Nesant jokių oficialių apribojimų, pramoginė žvejyba sukelia įtampą ir priešiškumą komerciniam naudojimui. Jeigu šio klausimo nebus rimtai imtasi ir nebus rasta sprendimų, labai tikėtina, kad toliau matysime žvejų bendruomenės ir kitų pakrantės naudotojų konfliktus.
Jūsų pranešėjas mano, kad, norint išvengti konkurencijos dėl jūrų išteklių, jūrų plotų naudojimą reikia reglamentuoti suteikiant eksploatavimo ir prieigos teises – pavyzdžiui, apribojant tam tikros veiklos plėtrą ir įvedant privalomas licencijas.
● Saugos aspektai
Dabar pakrančių žvejyba vykdoma iš nedidelių laivų, dažniausiai dirbant šalia kranto. Kadangi daugelis trumpesnių nei 12 metrų laivų yra seni arba susidėvėję, reikia įvesti ir įvairias priemones, siekiant padidinti saugumą šiuose laivuose.
Turint omenyje, kad žvejybos atviroje jūroje ir nedidelio masto žvejybos laivynai savo sauga smarkiai skiriasi, mažų laivų saugą vis tiek reikia reglamentuoti. Ši koncepcija aiškiai apibūdinta R. Miguelez pranešime dėl žuvininkystės: saugos ir nelaimingų atsitikimų priežasčių[4], patvirtintame Žuvininkystės komitete ir plenariniame posėdyje.
6. IŠVADOS
Būsima pakrančių žuvininkystės sektoriaus raida priklauso nuo atitinkamų atstovaujančių institucijų buvimo. Ji priklauso nuo reikiamų vadybos struktūrų sukūrimo. Ji taip pat priklauso nuo socialinių permainų ir ekonominių aspektų, veikiančių eksploatavimo išlaidas ir sukuriančių produkcijos paklausą. O labiausiai ji priklauso nuo specialiai šiam sektoriui skirtų reikiamų ES teisės aktų priėmimo.
Jūsų pranešėjas norėtų pabrėžti, kad reikia:
- Pripažinti šio sektoriaus socialinę ir ekonominę svarbą.
- Pagerinti žmonių, pragyvenančių iš pakrančių žvejybos, gyvenimo standartus.
- Įdiegti adekvačias profesinio mokymo sistemas, skirtas atitinkamoms žvejyba besiverčiančių pakrančių gyventojų grupėms, ypač siekiant ugdyti rinkodaros įgūdžius.
- Pritraukti į sektorių daugiau jaunimo, užtikrinant jo tęstinumą.
- Skatinti moterų integravimąsi į pakrančių žvejybos sektorių.
- Plėtoti ir modernizuoti pakrančių žvejybos sektorių.
- Sukurti naujų komercializacijos būdų ir visiškai integruoti pakrančių žvejus į rinkodaros procesą.
- Patobulinti atitinkamų organizacijų ir interesų grupių tarpusavio bendradarbiavimo ir ryšių kanalus.
- Integruoti nacionalines pakrančių žuvininkystės politikos kryptis į Bendrijos politiką.
- Rasti priemonių, kaip iki minimumo sumažinti kintamų sąnaudų, atsirandančių dėl didžiulio degalų kainų nepastovumo, poveikį.
- Reglamentuoti saugą mažuose laivuose, iš kurių žvejojama pakrantėse.
- Priimti naują Bendrijos iniciatyvą dėl šio svarbaus veiklos sektoriaus, kartu pateikiant atitinkamų teisės aktų projektus.
- [1] 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką, 11 straipsnis.
- [2] 2004 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1421/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką.
- [3] 2005 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija A6-0341/2005 dėl moterų tinklų: žuvininkystės, ūkininkavimo ir įvairinimo.
- [4] 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija A5-0087/2001 dėl žuvininkystės: sauga ir nelaimingų atsitikimų priežastys.
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (25.1.2006)
pateikta Žuvininkystės komitetui
dėl pakrančių žvejybos ir problemų, su kuriomis susiduria pakrančių žvejai
(2004/2264(INI))
Nuomonės referentas: Teresa Riera Madurell
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai atsižvelgti į lyčių aspektus ir lyčių lygybę, kai susiduriama su situacijomis ir problemomis susijusiomis su pakrančių žvejyba ir struktūrinių fondų ir bendrosios žuvininkystės politikos finansuojamais bandomaisiais projektais, nes šio pobūdžio žvejybos ekonominė struktūra grindžiama mažomis šeimos įmonėmis, kuriose moterys atlieka pagrindinį vaidmenį ir joms turi būti suteiktas teisinis ir socialinis pripažinimas;
2. mano, kad su pakrančių žvejyba susijusiuose komitetuose vykstantys pokyčiai daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį moterims ir todėl ragina Komisiją suteikti paramą ypatingiems projektams, kuriais siekiama pripažinti, skatinti ir įvairinti moters vaidmenį su žvejyba susijusiose srityse, ir priimti sprendimus dėl veiklos įvairinimo ir tokių bendruomenių, kurios ne tik naudojasi vietinės, regioninės ir nacionalinės valdžios bei ES parama, bet ir patiria lygaus vyrų ir moterų dalyvavimo teikiamą naudą;
3. ragina Komisiją pirmiausia surinkti ir išanalizuoti pakrantės žvejybos duomenis apie vyrus bei moteris ir antra, bendradarbiaujant su būsimu Europos lyčių lygybės institutu, identifikuoti ir pasiūlyti konkrečių problemų, kurias moterys patiria su pakrančių žvejyba susijusiose bendruomenėse, sprendimus;
4. atkreipia dėmesį, kad dažnos sunkios darbo sąlygos gali paveikti moterų, tiesiogiai susijusių su pakrančių žvejyba, sveikatą, tačiau daugeliu atveju neturėdamos juridinio darbo statuso, jos neturi lygių sąlygų naudotis sveikatos sistema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti skubius šios problemos sprendimus, priimant būtinas priemones, kurios užtikrintų šių moterų ekonomines ir socialines teises, ir ypač jų teises gauti socialinę apsaugą ir naudotis sveikatos paslaugomis, bei priemones, kuriomis siekiama padidinti moterų saugumą ir pagerinti sveikatą darbe;
5. mano, kad, kadangi moterys pilnavertiškai dalyvauja, ypač salose ir atokiose vietovėse, su pakrančių žvejyba susijusių bendruomenių ekonominės veiklos įvairinimo procese, o taip pat padeda išlaikyti kultūrines tradicijas ir veiklas būdingas žvejų bendruomenėms, jų darbui turi būti suteiktas teisinis ir socialinis pripažinimas ir jis turi būti propaguojamas, o jo vertė padidinta taip, kad leistų moterims pilnavertiškai dalyvauti ir siekti karjeros žvejybos pramonėje, jei tik tai nesukelia lyčių diskriminacijos, ypač padedant susiplanuoti su darbu ir šeima susijusį gyvenimą ir pagerinti galimybes gauti paskolas ar dalyvauti mokymuose ir nebūti diskriminuojamoms;
6. ragina Komisiją išplėsti direktyvos 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu taikymo sritį, taip, kad į ją patektų ir moterų veikla žvejybos pramonėje;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pilnavertį moters dalyvavimą priimant sprendimus, atstovaujamuosiuose ir patariamuosiuose su pakrančių žvejyba susijusių bendruomenių valdymo organuose Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;
8. ragina Komisiją spręsti žvejybos bendruomenių gyventojų senėjimo problemą priimant priemones, kuriomis būtų skatinamas jaunų žmonių, ir vyrų ,ir moterų dalyvavimas žvejybos pramonėje tam, kad būtų užtikrintas tokios žvejybos tęstinumas;
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Pakrančių žvejyba ir problemos, su kuriomis susiduria pakrančių žvejai | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingasis komitetas |
PECH | |||||
|
Nuomonę pateikė |
FEMM | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
| |||||
|
Nuomonės referentė |
Teresa Riera Madurell | |||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
| |||||
|
Svarstymas komitete |
5.10.2005 |
23.1.2006 |
0.0.0000 |
|
| |
|
Priėmimo data |
24.1.2006 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
22 0 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Edit Bauer, Věra Flasarová, Claire Gibault, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Piia-Noora Kauppi, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Anna Hedh, Mary Honeyball, Christa Klaß, Maria Martens, Zita Pleštinská, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Bernadette Vergnaud | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
| |||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Pakrančių žvejyba ir problemos, su kuriomis susiduria pakrančių žvejai | ||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||
|
Atsakingasis komitetas |
PECH | ||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
FEMM |
|
|
|
| ||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
| ||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Seán Ó Neachtain |
| |||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||
|
Svarstymas komitete |
23.11.2005 |
29.11.2005 |
20.3.2006 |
|
| ||||||
|
Priėmimo data |
19.4.2006 | ||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
24 0 5 | |||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
James Hugh Allister, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Luis Manuel Capoulas Santos, David Casa, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Alfred Gomolka, Pedro Guerreiro, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Henrik Dam Kristensen, Albert Jan Maat, Willy Meyer Pleite, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Bernard Poignant, Struan Stevenson, Margie Sudre | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Simon Coveney, Chris Davies | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Carlos Carnero González, Salvador Garriga Polledo, Eugenijus Gentvilas, Antonio Masip Hidalgo | ||||||||||
|
Pateikimo data |
26.4.2006 | ||||||||||
|
Pastabos |
| ||||||||||