Procedūra : 2005/2203(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0158/2006

Pateikti tekstai :

A6-0158/2006

Debatai :

PV 17/05/2006 - 10
CRE 17/05/2006 - 10

Balsavimas :

PV 18/05/2006 - 5.6
CRE 18/05/2006 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0220

PRANEŠIMAS     
PDF 416kWORD 766k
2.5.2006
PE 368.090v02-00 A6-0158/2006

dėl 2005 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje

(2005/2203(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Richard Howitt

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 ANNEX I - INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT
 ANNEX II - LIST OF RESOLUTIONS
 ANNEX III - BASIC TEXTS
 MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl 2005 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje

(2005/2203(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į septintąją ES Metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių (2005),

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11, 13 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177 ir 300 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių dokumentus(1),

–   atsižvelgdamas į Visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo konvenciją (CEDAW) ir jos papildomą protokolą,

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–    atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d., ir į savo rezoliucijas, susijusias su TBT(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir į remiantis Hagos programa Tarybos ir Komisijos parengtą ir patvirtintą 2005 m. kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planą,

–    atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją(3),

–    atsižvelgdamas į AKR-ES partnerystės susitarimą ir jo paskutinį peržiūrėjimą 2005 m.(4),

–    atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje,

–    atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų ir rekomendacijų, rengiantis JT Žmogaus teisių komisijos 61-ajai sesijai Ženevoje (2005 m. kovo 14 d. – balandžio 22 d.)(5),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų Europos Sąjungos susitarimuose(6),

–   atsižvelgdamas į visų savo priimtų rezoliucijų dėl žmogaus teisių skubumą,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, pavadintą „Dešimties metų Europos ir Viduržemio jūros valstybių regiono partnerystės jubiliejus: darbo programa artimiausių penkerių metų problemoms spręsti“ (COM(2005)0139),

–   atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas, visų pirmą į tą, dėl kurios buvo balsuota 2005 m. lapkričio 21 d. Rabate,

-    atsižvelgdamas į Tarybos šeštąją metinę ataskaitą dėl Europos Sąjungos elgesio kodekso dėl ginklų eksporto(7),

–    atsižvelgdamas į ES Žmogaus teisių diskusijų forumo, vykusio 2005 m. gruodžio mėn., išvadas,

  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį, arba bausmes,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6–0158/2006),

A.  kadangi 2005 m. metinis pranešimas dėl žmogaus teisių yra bendra Europos Sąjungos institucijų veiklos žmogaus teisių apsaugos Europos Sąjungoje ir už jos ribų srityje apžvalga,

B.  kadangi 2005 m. Europos Parlamento metinėje ataskaitoje svarstoma, vertinama ir prireikus konstruktyviai kritikuojama Komisijos ir Tarybos veikla žmogaus teisių apsaugos srityje ir bendra Parlamento veikla,

1.   pritaria tam, kad ES vis aktyviau veikia pasaulinėje arenoje gerindama žmogaus teisių apsaugą pasaulyje; mano, kad ES išsiplėtus iki 25 valstybių narių (be to, ją netrukus papildys Bulgarija ir Rumunija) su 455 milijonais gyventojų padidėjo ES pasaulinė reikšmė ir todėl sustiprėjo jos žodis tarptautinėje žmogaus teisių politikoje;

2.   mano, kad nepaisant aktyvaus žmogaus teisių propagavimo, ši veikla yra per menka – dažniausiai ją vykdo specialistai arba ji apsiriboja vienkartinėmis reprezentacijomis, ir kad Europos Sąjunga apskritai sistemingai ir nenutrūkstamai nesprendžia su žmogaus teisėmis susijusių problemų trečiosiose šalyse, ir žmogaus teisių politikos neintegruoja į Sąjungos prekybos, plėtros ir kitą išorės politiką, vykdomą trečiųjų šalių atžvilgiu;

3.  pabrėžia, jog reikia, kad visos ES valstybės narės savo dvišaliuose santykiuose su trečiosiomis šalimis, kuriose nepaisoma žmogaus teisių, remtųsi bendra, nuoseklia ir skaidria politika, be to, ragina valstybes nares savo dvišaliuose santykiuose su tomis šalimis remtis bendra ES pozicija;

4.  mano, kad Europos Sąjunga turėtų sukurti bendrą taisyklių ir institucijų sistemą, kuri padarytų privalomas Skirsnio dėl pagrindinių teisių nuostatas, užtikrintų suderinamumą su sistema, nurodyta Europos konvencijoje dėl žmogaus teisių, ir sudarytų bendro Europos fronto, skirto kovai už teisių puoselėjimą visame pasaulyje, pagrindą; ragina Europos politines institucijas sutelkti savo jėgas šių tikslų įgyvendinimui paremti;

Tarybos metinė ataskaita

5.   pabrėžia ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių svarbą apskritai didinant su žmogaus teisėmis susijusių klausimų matomumą;

6.  ypač palankiai vertina Tarybos 2005 m. ataskaitos pristatymą 2005 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, kurios metu Parlamente buvo teikiama ir metinė Sacharovo premija už minties laisvę, kuri buvo bendrai skirta trims nugalėtojams, t.y. judėjimams „Ladies in White“, „Žurnalistai be sienų“ ir Hauwa Ibrahimas; tikisi, kad tai taps tradicija ir kad ES veikla žmogaus teisių srityje taps Europos Parlamento gruodžio mėn. plenarinių sesijų dėmesio centru;

7.   palankiai vertina tai, kad Ataskaita tapo aiškesnė ir glaustesnė; tačiau prašo Tarybos daugiausiai dėmesio skirti ES priemonių ir iniciatyvų trečiosiose šalyse vertinimui, šioje srityje jau pasiektų rezultatų aptarimui, be to, prašo į ataskaitą įtraukti atliktos veiklos poveikio tyrimus (nustačius aiškią šio darbo metodiką), taip pat pateikti pagrindinių kitiems metams keliamų tikslų strateginę analizę;

8.   teigiamu pokyčiu laiko tai, kad atskaitoje pirmą kartą mėginama pripažinti Europos Parlamento veiklos svarbą, tačiau prašo, kad kita pirmininkaujančioji valstybė, kuri rengs aštuntąją ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių, Suomija, aktyviai konsultuotųsi su Europos Parlamentu ir, svarbiausia, kad įtrauktų jį į šios ataskaitos projekto rengimą, siekiant kad galutinė redakcija atitiktų Tarybos, Komisijos ir Parlamento požiūrius;

9.  siūlo, kad būsimose ataskaitose dėl žmogaus teisių Taryba daugiausiai dėmesio skirtų ES gairių analizei ir įgyvendinimui, taip pat kiekvienos gairės poveikio pokyčiams trečiosiose šalyse vertinimui;

10. prašo kitose metinėse ataskaitose dėl žmogaus teisių pateikti analizę, kaip su žmogaus teisėmis susiję klausimai sprendžiami įgyvendinant kitas ES išorės politikos kryptis, pavyzdžiui, plėtros ir prekybos politiką, kurioje būtų atskleista, kokiu mastu ES santykiai su trečiosiomis šalimis apima žmogaus teisių ir demokratijos klausimus; be to, dėl šios priežasties ragina kitose metinėse ataskaitose dėl žmogaus teisių įvertinti faktinį ES susitarimų suderinamumą su žmogaus teisių ir demokratijos nuostatomis, kaip 2006 m. vasario 14 d. savo rezoliucijoje nurodė Parlamentas;

Europos Sąjungos veikla dviejų pirmininkavimo kadencijų metu

11. palankiai vertina pirmininkavusių valstybių – Liuksemburgo ir JK bendradarbiavimu pagrįstą požiūrį ir tikisi, kad jo bus laikomasi ir Austrijos bei Suomijos pirmininkavimo laikotarpiu priimant bendrą metinę programą; mano, kad šis bendradarbiavimas turėtų pagerinti ES veiklos koordinavimą ir darną, ir tikisi, kad ši tendencija ateityje išliks ir stiprės;

12. pritaria pirmininkaujančiųjų šalių, Liuksemburgo ir JK, pastangoms ir įsipareigojimui parengti efektyvesnio ES gairių įgyvendinimo metodiką ir kriterijus, įskaitant protestus konkrečiais atvejais prieš trečiąsias šalis, viešus pareiškimus ir deklaracijas; taip pat pabrėžia, jog svarbu parengti specialias priemones, skirtas sudaryti sąlygas ES misijoms ir EB delegacijoms kaupti praktiką vietiniu lygiu, kad būtų galima apibrėžti įgyvendinimo „pažangiausios ir blogiausios patirties“ pavyzdžius, kurie leistų įvertinti gairių įgyvendinimą vietiniu mastu;

13. palankiai vertina pirmininkaujančios valstybės Liuksemburgo iniciatyvą spręsti nepakankamų išteklių problemą – paskirstyti naštą, anksti pradėti derybas, sutelkti išteklius ir rengti neoficialius pasitarimus su kitomis valstybėmis narėmis konkrečiais klausimais; ragina Tarybą šią iniciatyvą tęsti ir kitų valstybių pirmininkavimo metu;

14. palankiai vertina pirmininkaujančios valstybės, Jungtinės Karalystės, ES gaires dėl mirties bausmės atitinkantį požiūrį į mirties bausmę ir jos protestus prieš sprendimus šalyse, kuriose kilo grėsmė, kad de jure arba de facto bus panaikintas mirties bausmės vykdymo moratoriumas arba kuriose buvo svarstomos vidaus priemonės, kuriomis siekiama įvesti moratoriumą; prašo pirmininkavimą perimsiančios Austrijos ir kitų pirmininkausiančių valstybių sekti šiuo pavyzdžiu ir reguliariai protestuoti prieš tokių šalių sprendimus; reikalauja visų pirmininkaujančių valstybių, jei reikia, rengti protestus; ragina Komisiją nurodyti ES delegacijoms šalyse, kuriose vis dar taikoma mirties bausmė, paremti Tarybos veiksmus dėl moratoriumo užtikrinimo ir padvigubinti savo pastangas, kai trečiosiose šalyse kali mirties bausme nuteisti Europos piliečiai; pritaria 2005 m. lapkričio 21 d. Rabate Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinės asamblėjos priimtai rezoliucijai, kurioje Barselonos proceso šalys partnerės raginamos paremti mirties bausmės moratoriumo įvedimą;

15. palankiai vertina tai, kad JK pirmininkavimo metu pradėjus derybas su Turkija ir Kroatija dėl stojimo į ES, Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteikus šalies kandidatės statusą ir pradėjus derybas su Serbija ir Juodkalnija ir Bosnija ir Hercogovina dėl stabilizavimo ir asociacijos susitarimų pirmenybė buvo skirta su žmogaus teisių apsauga susijusių prievolių vykdymui; prašo Komisijos užtikrinti realią šalių kandidačių pažangą žmogaus teisių srityje, ypač mažumų apsaugos, religijos ir išraiškos laisvės, perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių, žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų ir (arba) intelekto sutrikimų, klausimais bei prašo užtikrinti, kad būtų bendradarbiaujama su tarptautinį teisingumą užtikrinančiomis institucijomis laikantis europinių principų ir Bendrijos acquis; ragina, kad Taryba ir Komisija sutartiniuose santykiuose su šalimis kandidatėmis ir stabilizacijos ir asociacijos proceso šalimis kaip pagrindinį klausimą numatytų JT konvencijų laikymąsi; pabrėžia asociacijos ir stojimo proceso svarbą, nes jis skatina vykdyti būtinas reformas žmogaus teisių srityje;

16. pritardamas atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybai pirmininkaujančios valstybės laiko kovą su prekyba žmonėmis prioritetu; ragina ES priimti bendrą žmogaus teisių nuostatomis pagrįstą požiūrį į kovą su šiuo plintančiu reiškiniu;

17. palankiai vertina tai, kad JK pirmininkavimo metu svarbiausia diskusijų apie žmogaus teises tema buvo pasirinkta išraiškos laisvė; susirūpinęs tuo, kad visame pasaulyje nuteisiama labai daug žurnalistų už tai, kad jie tariamai apšmeižė valstybės pareigūnus ar politikus; prašo Tarybos visų pirma pradėti propaguoti pasaulinį moratoriumą tokiam žurnalistų kalinimui; vis dėlto pabrėžia, kad žodžio laisvės principas neprieštarauja nuostatai dėl abipusės pagarbos ir supratimo tarp skirtingų civilizacijų;

18. išreiškia nusivylimą dėl pirmininkaujančiosios JK nesugebėjimo surengti ES tinklo, skirto genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams tirti (Tarybos sprendimas 2003/659/TVR(8)*), kuris yra neįkainojama priemonė stiprinant bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių nacionaliniu mastu, siekiant ištirti ir skirti bausmes už tarptautinius nusikaltimus, trečiojo posėdžio;

Tarybos ir Komisijos veikla žmogaus teisių srityje tarptautiniuose forumuose

19. palankiai vertina aktyvų ES ir jos valstybių narių dalyvavimą įvairiuose 2005 m. vykusiuose tarptautiniuose forumuose žmogaus teisių klausimais, įskaitant JT Žmogaus teisių komisiją, JT Generalinę Asamblėją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE) Ministrų Tarybą, Europos Tarybą ir PPO konferenciją;

20. vertina ES pirmininkaujančiosios valstybės ir Tarybos orientavimąsi į rezultatus 61-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos sesijoje; šiame kontekste palankiai vertina tai, kad ES atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad rezoliucijos dėl žmogaus teisių Demokratinėje Kongo Respublikoje, Nepale, Šiaurės Korėjoje, Sudane, Uzbekijoje ir Turkmėnijoje ir dėl žmogaus teisių ir kovos su terorizmu būtų svarios ir konstruktyvios, ir kad buvo paskirti specialūs pranešėjai, kurie turi parengti nuostatas ir gaires, skirtas kovai su diskriminacija dėl darbo ir kilmės; taip pat palankiai vertina paramą skiriant specialųjį įgaliotinį, kuris padės stiprinti žmogaus teisių standartus darbo vietoje;

21. tačiau primena Tarybai savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją, kurioje ES buvo raginama pateikti rezoliucijų tam tikrais prioritetiniais klausimais; ypač apgailestauja, kad ES neparėmė rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, Zimbabvėje ir Čečėnijoje; dėl to primena Tarybos apibrėžtus įsipareigojimus, susijusius su ES gairėmis dėl dialogo žmogaus teisių srityje, kuriuose aiškiai apibrėžta, kad dialogas su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių srityje negali užkirsti kelio Tarybai JT Žmogaus teisių taryboje parengti rezoliuciją dėl atitinkamos šalies; prašo Tarybą toliau dirbti ir nustatyti standartus būsimos tarybos nariams, kad būtų užtikrintas šio būsimo organo patikimumas ir veiksmingumas: dėl to ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų jų turimų priemonių, kad įtikintų Afrikos grupę ateityje bendradarbiauti su JT Generaline Asamblėja, t.y. dalyvauti dialoge ir teikti informaciją apie atitinkamas Afrikos šalis, ypač apie tas, su kuriomis, remiantis Kotonu sutarties 96 straipsniu, nutrauktas AKR ir ES bendradarbiavimas, arba su kuriomis politinis dialogas vyksta remiantis minėtos sutarties 8 straipsniu; siūlo, kad ateityje Europos Parlamento Tarybai siunčiami pasiūlymai dėl rezoliucijų turėtų liesti tik pagrindines nerimą keliančias šalis ir kad jis turėtų žymiai labiau paremti Tarybos veiklą šioje srityje;

22. ragina Tarybą ir Komisiją imtis rimtų pastangų, siekiant nuolat susieti savo diskusijas tarptautiniuose forumuose su Europos Sąjungos dvišaliais politiniais dialogais ir plėtros ir prekybos politika ir išvengti dabartinės padėties, kai valstybės, prieštaraujančios ES iniciatyvoms dėl žmogaus teisių tarptautiniuose forumuose, gali laikytis savo nuomonės mažai tesibaimindamos, kad jos patirs kokių nors neigiamų pasekmių dvišaliuose santykiuose;

23. aiškiai primena Tarybai ir Komisijai, kad žmogaus teisių pažeidimai turėtų būti neįmanomi valstybėse, turinčiose tvirtesnes žodžio laisvės ir spaudos laisvės tradicijas; dėl to ragina Tarybą ir Komisiją kiek įmanoma tvirčiau pabrėžti šį klausimą visuose politiniuose dialoguose, taip pat ir plėtros ir prekybos politikoje;

24. palankiai vertina nuolatinę Tarybos paramą siekiant sukurti stiprią, tvirtą ir veiksmingą JT Žmogaus teisių tarybą, kuriai būtų būdingos šios pagrindinės savybės: tai turi būti nuolatinis organas, kuris, kad būtų užtikrintas jo įgaliojimų vykdymas, rengtų pakankamą skaičių tinkamos trukmės posėdžių, galėtų veikti neatidėliotinais atvejais, be to, turi būti išlaikyta specialiųjų procedūrų sistema, o NVO komitetas turi būti pertvarkytas taip, kad būtų galima užtikrinti aktyvų ir nepriklausomą NVO dalyvavimą; prašo Tarybos toliau dirbti nustatant narystės būsimoje taryboje standartus, įskaitant rinkimų procedūrą, į kurią įeina ir tiesioginio bei individualaus balsavimo procedūros absoliučia narių balsų dauguma, tuo siekiant užtikrinti šio būsimo organo patikimumą ir veiksmingumą; apgailestauja, kad per paskutinius 2005 m. mėnesius maža JT narių grupė, sudaryta iš valstybių, dėl kurių pačių kyla įtarimų žmogaus teisių apsaugos klausimu, sugebėjo įgyti pranašumą prieš ES valstybes nares; vis dėlto pritaria galutiniam Niujorke priimtam susitarimui ir tikisi, kad ES bus gerai ir veiksmingai atstovaujama numatomoje įkurti JT Žmogaus teisių taryboje;

25. ragina Tarybą ir Komisiją pirmininkavimo JT Žmogaus teisių komisijai metu sistemingai oponuoti tam, kad JT Žmogaus teisių tarybai pirmininkautų šalys, kurios nesilaiko žmogaus teisių nuostatų;

26. ragina Tarybą ir Komisiją toliau remti greitą siūlomos JT žmonių su negalia teisių konvencijos pasirašymą, pritaria ad hoc Komiteto septintosios sesijos rezultatams, įskaitant susitarimą projekto teksto griežtinimo klausimais, susijusiais su prievarta neįgalių žmonių atžvilgiu, taip pat su kompleksinės priežiūros reikalaujančių žmonių žmogaus teisėmis ir kurčiųjų teise naudoti ženklų kalbą; ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją remti tolesnį teksto projekto dėl neįgaliųjų priverstinio gydymo ir dėl minėtos konvencijos įgyvendinimo tobulinimą, ragina remti dabartines tarptautinio bendradarbiavimo priemones, kad būtų remiami neįgalūs žmonės besivystančiose šalyse, taip pat ragina vykdyti plačius ir nepriklausomus stebėjimus ir parengti vertimo sistemą, kuri sudarytų galimybę nagrinėti atskirus skundus;

27. mano, kad ES veikla Jungtinėse Tautose žmogaus teisių srityje apskritai yra pernelyg introvertiška; prašo Tarybos paspartinti konsultavimosi procesą, kad daugiau laiko liktų konsultacijoms su ne ES partneriais; prašo Tarybos apsvarstyti galimybę, kad COHOM būtų tik tarptautiniuose forumuose dalyvaujančių ES atstovų derybų vieta ir kad jiems būtų suteikti įgaliojimai prireikus priimti sprendimus pagal poreikį;

28. palankiai vertina tai, kad apskritai Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) susitikimuose ES laikosi tvirtos pozicijos diskusijose apie profesinių sąjungų teises ir kitas pagrindines darbuotojų žmogaus teises, taip pat ir Liuksemburgo pirmininkavimo metu ES, pavyzdžiui, tvirtai pasisakė dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su Kolumbijos profesinių sąjungų nariais, ir kad šie pasisakymai nuoseklumui užtikrinti buvo pakartoti per Tarptautinės darbo konferencijos 2005 m. birželio mėn. sesiją paskelbiant griežtą ES pranešimą; todėl stebisi, kad 2005 m. birželio mėn. tokia šalis kaip Baltarusija buvo išrinkta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) valdybos nare, nepaisant to, kad Baltarusija nėra demokratinė valstybė su nepriklausomomis profsąjungomis ir kad keturios didžiausios ES šalys yra šios valdybos nuolatinės narės; prašo Tarybos paaiškinti, kokius politinius protestus rengė iki šių rinkimų ir ar svarstė, kad reiktų paprieštarauti Baltarusijos narystei; mano, kad yra labai svarbu tobulinti ES remiamas specialiąsias programas, kuriomis siekiama apsaugoti pažeidžiamus trečiųjų šalių sektorius;

29. sveikina Tarybą ir Komisiją pasiekus svarbią diplomatinę pergalę, t. y. tai, kad JT Saugumo Taryba kreiptųsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl Sudano Darfūro bylos, kaip raginta Parlamento 2004 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje; tačiau nerimauja dėl blogėjančios saugumo padėties Darfūre, ragina tarptautinę bendriją, Jungtines Tautas, Tarybą ir Komisiją nedelsiant imtis žingsnių siekiant sustabdyti smurtą teikiant realią paramą Afrikos Sąjungai ir užtenkamai humanitarinės pagalbos nukentėjusiems gyventojams; ragina už šiuos nusikaltimus, ypač už prievartavimo, kaip karo ginklo, naudojimą, atsakingus aukštus Sudano karinės ir civilinės valdžios pareigūnus nedelsiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina ES aktyviai remti Afrikos Sąjungos misijos pakeitimą visaverte JT taikos palaikymo misija siekiant užtikrinti didesnį saugumą regione; ragina ES toliau teikti pagalbą įvairioms politinėms partijoms, įgyvendinančioms Visapusišką taikos susitarimą;

30. ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti dideles pastangas skatinant visuotinį Romos statuto ratifikavimą ir su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimą, remiantis ES bendrąja pozicija dėl TBT ir veiksmų plano nuostatų; ragina Tarybą ir Komisiją padvigubinti pastangas dėl diplomatinės veiklos su JAV – pagrindine ES partnere (ypač kovoje su terorizmu); prašo, kad kiekviena pirmininkaujančioji valstybė pateiktų Parlamentui ataskaitą apie veiklą, vykdytą pagal bendrąją poziciją;

31. palankiai vertina tai, kad paskutiniosios Kotonu susitarimo peržiūros metu vienu iš ES ir AKR šalių bendradarbiavimo tikslu buvo numatytas ir taikos ir tarptautinio teisingumo skatinimas ir stiprinimas ir taip buvo deramai įvertintas Romos Statutas; todėl apgailestauja, kad galutiniame JT dokumente, parengtame 2005 m. rugsėjo mėn., nebuvo paminėtas Tarptautinis baudžiamasis teismas; pritaria faktui, kad nuorodos į TBT buvo įtrauktos į kelis Europos kaimynystės politikos veiksmų planus, visų pirma skirtus Ukrainai ir Moldovai, ir į veiksmų planų projektus, skirtus Azerbaidžanui, Libanui, Armėnijai ir Gruzijai; ragina ES ir jos valstybes nares dar kartą patvirtinti įsipareigojimą kai tik įmanoma kreiptis į TBT;

32. ragina JAV vyriausybę ir Kongresą nutraukti vilkinimą ir ratifikuoti Tarptautinį baudžiamąjį teismą įsteigiantį Romos Statutą; mano, kad šiuo klausimu Jungtinėms Valstijoms negali būti daroma teisinė išimtis; smerkia tai, kad keletas šalių, tarp jų ir kai kurios ES valstybės narės, sudarė „dvišalius susitarimus“ su JAV vyriausybe, pripažindamos de facto JAV karių nebaudžiamumą;

33. mano, jog svarbu nustatyti glaudžius ryšius tarp Europos Sąjungos ir Europos Tarybos ir atkreipia dėmesį į su šiais ryšiais susijusius sunkumus: faktą, kad šis bendradarbiavimas yra techninio pobūdžio, t.y. neorganizuojamas politiniu lygmeniu, silpnus ryšius tarp Komisijos ir Europos Tarybos organų, veiklos dubliavimą, nesugebėjimą aiškiai apibrėžti veiklos sričių; ragina pirmininkaujančiąsias valstybes Austriją ir Suomiją užtikrinti, kad šiuo metu parengtas savitarpio supratimo memorandumas padėtų įveikti šiuos sunkumus; atkreipia dėmesį į tai, kad ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Europos Tarybos yra gyvybiškai svarbi „susitikimų vieta“, atvira kultūrai žmogaus teisių srityje pritariančioms trečiosioms šalims, padedanti užtikrinti kaimynystės politikos ir kitų konkrečių besiremiančių partneryste ryšių įgyvendinimo sėkmę;

ES politinio ir su žmogaus teisėmis susijusio dialogo ir konsultacijų bei bendro politinio dialogo su trečiosiomis šalimis įvertinimas

34. palankiai vertina tai, kad Metinėje ataskaitoje sąžiningai ir subalansuotai įvertintas ES dialogų žmogaus teisių klausimais veiksmingumas; atkreipia dėmesį į šių dialogų įvertinimą 2004 m. ir pažymi, kad Taryba žengė pirmuosius žingsnius siekdama parengti dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais apžvalgą; kai tik šis dokumentas bus parengtas, tikisi jį gauti; prašo, kad visų pirma Taryba į šį darbą ir į veiklą, susijusią su dialogų vertinimu, plačiai įtrauktų Europos Parlamentą; dėl to praneša Tarybai, kad bus parengtas pranešimo projektas savo iniciatyva dėl dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis įvertinimo;

35. pabrėžia, kad siekiant išvengti nesuderinamumo, dėl kurio sumažėtų moralinis Europos Sąjungos ir tarptautinės sistemos autoritetas, Sąjunga ir kiekviena valstybė narė turi veikti nuosekliai ir laikydamosi Sutarties bei teisyno įsipareigojimų žmogaus teisių klausimais;

36. atkreipia dėmesį į Tarybos Metinėje ataskaitoje pateiktą nuomonę dėl dialogo su Kinija žmogaus teisių klausimais: tebepranešama apie įkalinimą už politines pažiūras (ypač mažumų atstovų), kyla įtarimų dėl kankinimų naudojimo, plačiai naudojamasi priverstiniu darbu, dažnai taikoma mirties bausmė ir sistemingai slopinama religijos, žodžio ir išraiškos laisvė (įskaitant elgesį su Tibeto gyventojais), taip pat laisva žiniasklaida, įskaitant internetą; apgailestauja, kad nepasiekta jokios pažangos ratifikuojant ir įgyvendinant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą arba paleidžiant kalinius, susijusius su 1989 m. įvykiais Tiananmenio aikštėje; laiko šį dialogą vertinga priemone ir svarbiu bendro ES ir Kinijos strateginio dialogo, kuriame žmogaus teisėms turi būti teikiama pirmenybė, elementu; ragina Tarybą ir Komisiją imtis energingų veiksmų, net jei jie duotų rezultatų tik vidutiniu laikotarpiu; prašo Kinijos ir Tarybos apsvarstyti galimybę patobulinti šį dialogą paprastu praktiniu sprendimu – įdiegti sinchroninio vertimo priemones; tikisi, kad dar geresnių rezultatų būtų galima pasiekti įvedus naujovių, pvz., aukšto lygio politinį dialogą ir teisėkūros seminarą rengti iš karto vienas po kito; pabrėžia, kad prekybos ryšių gerinimas turi būti siejamas su reformomis žmogaus teisių srityje; prašo Tarybos paraginti Europos Parlamento narius, kaip buvo paraginti Kinijos parlamentarai;

37. reiškia susirūpinimą dėl to, kad po paskutiniojo derybų rato 2004 m. birželio mėn. dėl įvairių nesutarimų tarptautinės politikos klausimais ir dėl Irano neaktyvumo nutrūko dialogas su Iranu žmogaus teisių klausimais; ragina abi derybų šalis – ir Tarybą, ir Iraną, atnaujinti šį dialogą ir nustatyti konkrečius realių rezultatų kriterijus; palankiai vertina 2004 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadose apie tai išdėstytą aiškią nuomonę; ragina Tarybą ir toliau konkrečiais klausimais rengti protestus Irano atžvilgiu ir šiuo požiūriu palankiai vertina pirmininkaujančiosios valstybės Austrijos įsipareigojimą; išreiškia apgailestavimą dėl prastos žmogaus teisių padėties Irane per pirmuosius šešis prezidento Mahmouh Ahmadinejad'o valdymo mėnesius ir ragina Komisiją, remiantis Europos žmogaus teisių iniciatyva, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suintensyvintas bendradarbiavimas ir ryšiai su Irano pilietine visuomene ir būtų toliau skatinama demokratija ir žmogaus teisės;

38. nerimauja dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Irake, įskaitant Irako kalėjimus, tačiau pritaria tam, kad ES remia naująją Irako vyriausybę; ragina didinti ES pastangas sukurti stabilią padėtį Irake ir gerinti ES delegacijos galimybes veikti su sąlyga, kad gali būti užtikrintas saugumas; ragina Tarybą ir Komisiją remti nuolatines Irako žmogaus teisių ministerijos pastangas laikytis aukštų standartų;

39. palankiai vertina tai, kad prasidėjo ES konsultacijos žmogaus teisių klausimais su Rusija; remia Tarybos planus šias konsultacijas paversti atviru ir tikru ES ir Rusijos dialogu žmogaus teisių klausimais ir ragina į šiuos procesus įtraukti ir Europos Parlamentą; ragina Tarybą toliau raginti Rusiją pritarti, kad, sekant kitų dialogų žmogaus teisių klausimais pavyzdžiu, į šias konsultacijas būtų įtrauktos Europos ir Rusijos NVO; palankiai vertina tai, kad Taryba apie šias konsultacijas informavo NVO, tačiau apgailestauja, kad nėra nuolat konsultuojamasi su Europos Parlamentu; ragina Tarybą daryti spaudimą Rusijai, kad ji pritartų, jog šis dialogas pakaitomis vyktų ir Rusijoje, o ne tik tuomet, kai ES vyksta valstybių vadovų susitikimai; yra susirūpinęs tuo, kad naujieji Rusijos NVO teisės aktai kilus pavojui žmogaus teisėms trukdys žmogaus teisių organizacijoms tinkamai atlikti savo darbą ar netgi veikti; prašo Komisijos ir Tarybos nuolat kelti šį klausimą Rusijai, ypač tarptautiniuose forumuose, visų pirma Europos Taryboje, kuriai 2006 m. gegužę pradės pirmininkauti Rusija; prašo Komisijos ir Tarybos iškelti klausimą dėl žudymų, žmonių dingimo be žinios ir kankinimo įkalinimo vietose Čečėnijoje bei žmogaus teisių gynėjų, tiriančių ir viešinančių žmogaus teisių pažeidinėjimo atvejus, puldinėjimo;

40. palankiai vertina šeštajame Indijos ir ES valstybių vadovų susitikime priimtą bendrą veiksmų planą, kuriame numatomos diskusijos žmogaus teisių klausimais, paremtos įsipareigojimu kartu ginti žmogaus teises lygybės ir abipusės pagarbos dvasia; tikisi, kad šių diskusijų metu bus aptartos ir mažumų teisės; tikisi, kad abi šių diskusijų šalys galės aptarti ir problemišką socialinę dalitų padėtį; ragina Tarybą ir Komisiją pradėti panašius dialogus su kitomis kastų tvarką turinčiomis šalimis; palankiai vertina tai, kad Komisija ir Taryba nuolat tariasi su Indijos NVO prie ES ir Indijos pilietinės visuomenės „apvaliojo stalo“; rekomenduoja per regionines diskusijas aptarti ir žmogaus teisių padėtį Kašmyre;

41. atkreipia dėmesį į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos priimtas išvadas dėl Kolumbijos; rekomenduoja, kad dėl Tarybos išvadų ateityje būtų pirmiausia konsultuojamasi su pilietine visuomene ir JT žmogaus teisių reikalų vyriausiuoju komisaru ir jos būtų įtrauktos į diskusijas Tarybos žmogaus teisių darbo grupėje (COHOM); prašo Tarybos stebėti Taikos ir teisingumo teisės daromą poveikį žmogaus teisių gynėjams; pažymi, kad Taikos ir teisingumo teisė taikoma visoms Kolumbijos nelegalioms ginkluotoms grupuotėms (ne tik AUC, bet ir FARC bei ELN);

42. ragina Tarybą ir Komisiją visuose politiniuose dialoguose su trečiosiomis šalimis nuolat siūlyti, kad šios šalys suteiktų nuolatinius kvietimus taikyti visus Jungtinių Tautų specialiuosius mechanizmus, kviesti specialiuosius pranešėjus ir specialiuosius įgaliotinius ir perduotų visas nepateiktas ataskaitas JT sutarties institucijoms;

43. atkreipia dėmesį į politikos dokumentą apie oficialų ES „susirūpinimą keliančių kalinių/sulaikytųjų“ sąrašą, sudarytą apie vieną konkrečią šalį, kuri minima Tarybos metinėje ataskaitoje; ragina Komisiją ir Tarybą tokį oficialų ES sąrašą parengti apie kiekvieną trečiąją šalį, kurioje žmogaus teisių apsauga kelią susirūpinimą, ir skelbti šį sąrašą kiekviename politinio dialogo susitikime; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie visus esamus sąrašus;

44. be to, ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pasekti kai kurių valstybių narių vyriausybių ir kai kurių tarptautinių NVO pavyzdžiu ir sudaryti „ypatingą susirūpinimą keliančių šalių“, kuriose pažeidinėjamos žmogaus teisės, sąrašą, kurį rengtų kiekvienais metais rengdama savo Metinę ataskaitą; siūlo, kad šios šalys būtų vertinamos remiantis konkrečiais ir skaidriais kriterijais, pagrįstais ES gairių dėl žmogaus teisių nuostatomis, jų pasirašytomis sutartimis ir prisiimtais įsipareigojimais, ir kad dėl Parlamento atrinktų šalių būtų rengiamos skubios rezoliucijos, siekiant, kad įgyvendinant visų sričių ES politiką daugiau dėmesio būtų skiriama žmogaus teisėms į šį sąrašą įtrauktose šalyse, įskaitant ir pagalbos arba prekybos sankcijų taikymą, jeigu pažeidimai nesiliauja; mano, kad tokie kriterijai, kaip teismų ir žiniasklaidos nepriklausomumas bei pilietinės visuomenės organizacijų padėtis, yra ypač svarbūs vertinant žmogaus teisių padėtį;

45. pritaria tam, kad Ministrų Taryba 2005 m. išlaikė savo bendrąją poziciją dėl Birmos/Mianmaro; ypač atkreipia dėmesį į 2005 m. spalio mėnesį paskelbtą Haval ir Tutu ataskaitą, kurioje reikalaujama pripažinti Valstybės taikos ir vystymosi tarybos veiksmus grėsme tarptautiniam saugumui ir klausimą dėl šio režimo perduoti JT Saugumo tarybai; pripažįsta ES šalių paramą JT Saugumo tarybai informuojant apie tebevykstančius pažeidimus; susirūpinęs pažymi, kad Daw Aung San Suu Kyi ir toliau tebelaikomas namų arešte ir kad JT specialiajam pranešėjui, kurio įgaliojimas baigsis šiais metais, neleidžiama įvažiuoti į šalį nuo 2003 m.; ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens šioje šalyje (ypač atsižvelgiant į 2005 m. lapkričio 17 d. neatidėliotiną Europos Parlamento rezoliuciją dėl žmogaus teisių Birmoje/Mianmare(9)*);

46. palankiai vertina tai, kad Taryba ir Komisija tokiems susirūpinimą keliantiems klausimams kaip žmogaus teisės, demokratija, teisėtumas ir tinkamas valdymas visuose nacionaliniuose veiksmų planuose, parengtuose įgyvendinant Europos kaimynystės politiką (EKP), nustatė konkrečius vertinimo kriterijus; pritaria, kad šių veiksmų planų stiprioji vieta yra tai, jog jie yra saistantis įsipareigojimas, bet tuo pačiu tai yra ir jų silpnoji vieta, nes jie turi būti suderinti su šalimi partnere; todėl ragina Tarybą paskatinti tokias šalis vykdyti jų įsipareigojimus ir apsvarstyti priemones, kurių turi būti imtasi, jei jie nebus įvykdyti per sutartą laiką; atkreipia ypatingą dėmesį į šiuo atžvilgiu silpnus Maroko ir Vakarų Saharos, Tuniso, Sirijos, Izraelio ir Palestinos savivaldos, Alžyro ir Egipto žmogaus teisių įsipareigojimus, tai, kad dėl dviejų paskutiniųjų paminėtų šalių veiksmų planų vis dar deramasi, laukia, kada bus galima nagrinėti pirmųjų septynių veiksmų planų ir EKP 2006 m. nustatytų prioritetų pirmųjų metų įgyvendinimo ataskaitas; todėl siekiant toliau gerinti dialogą žmogaus teisių srityje su visomis šalimis partnerėmis, ragina steigti žmogaus teisių pakomitečius, kurie, be kitų, nagrinėtų atskiras bylas;

47. ragina Tarybą ir Komisiją į visus savo veiksmus įtraukti vaiko teises, pagrindinį dėmesį skiriant vaikų mokymui ir švietimui, kuris yra vienas Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

Bendras Tarybos ir Komisijos veiklos įvertinimas

48. atkreipia dėmesį, kad JK pirmininkavimo metu ES surengė protestus dėl 26 atskirų bylų dėl žmogaus teisių ir išleido 49 pareiškimus žmogaus teisių klausimais;

49. supranta, kad ypač žmogaus teisių srityje ES veikla, pvz., protestai trečiosiose šalyse, kartais turi būti konfidenciali; tačiau mano, kad į Metinę ataskaitą turėtų būti įtrauktas tokių veiksmų sąrašas;

50. todėl prašo Tarybos ir Komisijos kartu su Parlamentu sukurti konfidencialią sistemą, per kurią tam tikri paskirti Europos Parlamento nariai būtų informuojami apie valstybių narių, pirmininkaujančiosios valstybės narės, BUSP vyriausiojo įgaliotinio, asmeninio įgaliotinio žmogaus teisių klausimais, specialiųjų įgaliotinių ar Komisijos protestus dėl atskirų žmogaus teisių pažeidimų arba dėl Europos parlamento rezoliucijose iškeltų klausimų; siūlo šią sistemą sukurti analogiškos sistemos, per kurią paskirtiesiems EP nariams pateikiama įslaptinta medžiaga, susijusi su saugumu ir gynyba, pavyzdžiu;

51. palankiai vertina tai, kad Bendrųjų reikalų taryba 2005 m. gruodžio 12 d. priėmė nuostatą, kad Tarybos patikslinti ES žmogaus teisių informaciniai pranešimai turi būti pateikti visoms ES institucijoms ir tikisi kuo greičiau gauti naujausią jų versiją(10)

52. prašo Tarybos apsvarstyti galimybę COHOM performuoti į darbo grupę su Briuselyje dirbančiais atstovais; mano, kad taip daugiau laiko liktų susitikimams, pagerėtų koordinavimas ir galbūt griežčiau ir plačiau būtų nagrinėjama ES politika žmogaus teisių srityje;

53. džiaugiasi, kad buvo įkurta darbo grupė institucijų atstatymo, administravimo reformos, valdymo ir žmogaus teisių klausimais tarp ES ir Bangladešo, Laoso bei Vietnamo; priklausomai nuo jų efektyvumo įvertinimo, ragina Tarybą ir Komisiją praplėsti apimamas sritis iki trečiųjų šalių, kaip Kambodža ir Nepalas;

54. primygtinai reikalauja, kad visos priemonės žmogaus teisių srityje, dokumentai ir pranešimai, įskaitant Metinius pranešimus, spręstų akivaizdžias diskriminacines etninių mažumų, tikėjimo laisvės problemas, įskaitant diskriminuojantį elgesį religinių mažumų, moterų, vaikų, vietinių gyventojų, neįgalių asmenų atžvilgiu, o taip pat žmonių su protine negalia bei įvairios seksualinės orientacijos asmenų atžvilgiu. Kur įmanoma, reikėtų tiek ES, tiek ir trečiosiose šalyse į tokią veiklą įtraukti jų organizacijas.

55. diskutuojant dėl lyčių diskriminacijos, reikalauja, kad moterų teisių apsauga ir skatinimas būtų pagrindinė tendencija Europos Sąjungos darbotvarkėje žmogaus teisių klausimais;

Komisijos išorės pagalbos programos

Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyva (angl. EIDHR)

56. ragina Komisiją rimtai pasvarstyti Europos Parlamento poziciją, kuria siekiama parengti specialią priemonę dėl žmogaus teisių 2007-2013 m.; tikisi šiuo klausimu gauti Komisijos pranešimą;

57. pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos kaip vienos iš pagrindinių ES turimų dokumentų svarbą; ypač pabrėžia tą jos pranašumą, kad jos programoms nereikia šalies, kurioje jos bus vykdomos, valdžios pritarimo ir kad didžioji dalis EIDHR finansavimo gali būti skirta pilietinės visuomenės organizacijoms;

58. pabrėžia savo nuomonę, kad žmogaus teisių klausimas turi būti akcentuojamas visose keturiose išorės veiksmų finansinėse priemonėse ir kad turi būti sukurta penkta priemonė specialiai dėl žmogaus teisių, kuri papildytų temines programas;

59. prašo Komisijos užtikrinti, kad dabartinė finansų reguliavimo reforma ir su ja susijusios įgyvendinimo taisyklės būtų pakankamai radikalios, kad būtų sumažintos pernelyg didelės biurokratinės kliūtys ir vėlavimas suteikiant lėšas, šiuo metu būdingi EIDGR, siekiant mažoms, paprastų žmonių NVO palengvinti lėšų gavimą ir tvarkymą ir savo ruožtu didinti EIDHR poveikį;

60. palankiai vertina prieš rasizmą, ksenofobiją ir diskriminaciją nukreiptos kampanijos vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, kad EIDHR finansuojami projektai skirti labiausiai pamirštoms bendruomenėms, kurių nepasiekia vyriausybių veikla, ir kad jų rezultatai labai geri;

61. patenkintas, kad 2005 m. Komisija galėjo įsipareigoti skirti per 125 milijonus eurų, bet yra susirūpinęs, kad galbūt ne visi projektai, kuriems šios lėšos skirtos 2005 m., bus įgyvendinti visiškai ir kruopščiai;

62. atkreipia dėmesį į faktą, kad Europos iniciatyvos dėl demokratijos ir žmogaus teisių (angl. EIDHR) lėšios, panaudotos Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijose 2005 m., sudarė daugiau nei vieną penktadalį visos lėšų sumos, o tokios misijos buvo vykdomos 12 šalių, įskaitant Afganistaną, Etiopiją, Libaną, Liberiją ir Palestinos autonomiją; gerai vertina didėjantį ES rinkimų stebėjimo veiklos efektyvumą, tačiau mano, kad to negalima siekti didėjančių biudžetinių įsipareigojimų paprastų žmonių lygmeniu vykdomiems žmogaus teisių srities projektams viso pasaulio šalyse, kaina.

63. prašo Komisijos ir Tarybos toliau sistemingai tęsti ES vykdomą rinkimų stebėjimą, atidžiai tirti padėtį po rinkimų ir, jei būtina, imtis politinių veiksmų;

64. atkreipia dėmesį, kad didelė dalis (50,9 %) visų projektams, kuriems 2005 m. EIDHR buvo skirtos lėšos, atiteko dideliems projektams, suskirstytiems pagal temą, ir tik maža dalis (27,68 %) atiteko mažiems EK delegacijų įgyvendinamiems projektams; dar kartą pabrėžia, kad žymi dalis turėtų būti skiriama mažiems, paprastų žmonių lygmeniu įgyvendinamiems projektams; ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į tas NVO, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį jų šalyse skatindamos žmogaus teises, bet nėra teisiškai pripažintos tų šalių valdžios organų; mano, kad ypač svarbu, jog Komisija, atsižvelgdama į tai, turėtų pasiūlyti persvarstyti finansų reguliavimą, įtraukiant tokių NVO finansavimą;

65. visiškai pritaria tam, kad ES turi padėti tarpvyriausybinėms organizacijoms, nes jos gali labai prisidėti prie demokratijos ir žmogaus teisių propagavimo; tačiau mano, kad tai turėtų nekenkti NVO, o vykti per strategines ilgalaikes partnerystes;

66. palankiai vertina tai, kad Komisija pakeitė kvietimo teikti pasiūlymus tvarką 2006 metams – pagal naująją tvarką kviečiama pateikti „pasiūlymų koncepcijas“ ir todėl ji turėtų užtikrinti geresnį projektinių pasiūlymų kokybės vertinimą, o tai pirmas svarbesnis kriterijus;

67. prašo Komisiją Parlamentui pateikti visas išorės ir vidaus vertintojų atliktas projektų poveikio vertinimo ataskaitas, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra; prašo Komisijos Poveikio žmogaus teisėms vertinimą – ir išankstinį (ex-ante), ir fakto (ex-post) – padaryti neatskiriama ir visiškai įgyvendinama viso Europos Sąjungos projektų ciklo valdymo dalimi, nes tai turėtų poveikio ir politikos formavimui bei programų sudarymui ateityje, ir įgyvendinamų programų vertinimui;

Pagalbos programos apskritai

68. mano, kad būtina sukurti su žmogaus teisėmis, demokratiniais principais, įstatymų viršenybe ir gera valdysena (kuri apibrėžta Kotonu susitarime) susijusių klausimų integravimo į visus Europos plėtros fondo finansuojamus veiksmus sistemą; prašo Komisijos parengti metinę viso su pirmiau išvardintais klausimais susijusio EPF finansavimo apžvalgą pagal geografines, regionines ir temines programas, kad pagerėtų ES veiklos šioje srityje matomumas;

69. prašo Komisiją, kad ji, sudarydama programas politikai įgyvendinti, tikslus, rodiklius ir planus grįstų sutartais, visuotiniais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais ir į šį darbą – pradedant politikos koncepcijų ir programų kūrimu ir baigiant jų įgyvendinimu, stebėjimu ir vertinimu – įtrauktų žmogaus teisių organizacijas;

70. ragina tęsti 2005 m. birželio seminarą dėl žmogaus teisių ir ES humanitarinės pagalbos, įskaitant ES lėšų skyrimą su teisingumu susijusioms problemoms dėl žudynių ir nusikaltimų žmogiškumui;

Nuostatų dėl žmogaus teisių ir demokratijos įgyvendinimo svarstymas

71. Primena savo 2006 m. vasario 14 d. ataskaitą dėl ES būsimos politikos visuose ES susitarimuose numatyti nuostatas dėl žmogaus teisių, įskaitant veiksmingo žmogaus teisių stebėjimo mechanizmo sukūrimą ir didesnį Europos Parlamento dalyvavimą šių nuostatų vertinimo ir aptarimo procesuose; laukia pirmininkaujančiosios valstybės Austrijos ir Komisijos bendro atsakymo į Parlamento pasiūlymus;

72. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ketvirtosios kartos susitarimuose su trečiosiomis šalimis kaip savaime suprantamas dalykas numatomas politinis dialogas, kuris yra esminė susitarimo žmogaus teisių ir demokratijos klausimais dalis; pabrėžia savo pasiryžimą stiprinti naujausios pozicijos tokiuose politiniuose dialoguose išankstinę (ex-ante) kontrolę;

73. sutinka su 2005 m. pranešime išreikšta pozicija, kad žmogaus teisų išlyga yra pagrindas pozityviems susitarimams žmogaus teisių ir demokratijos klausimais trečiųjų šalių atžvilgiu; tačiau, mano, kad tuo nepanaikinama galimybė laikinai sustabdyti bendradarbiavimą, jeigu ši išlyga būtų pažeista; dar kartą pakartoja savo raginimą taikyti lanksčią priemonių skalę bei aiškią nuobaudų taikymo sistemą trečiosioms šalims pažeidus žmogaus teisių išlygą. Taip pat ragina Tarybą dažniau taikyti balsavimą kvalifikuota dauguma priimant sprendimus dėl apribojančių priemonių patvirtinimo ateityje tam tikru laiku; pakartoja savo raginimą siekti tobulesnio stebėjimo ir konsultacijų mechanizmo išlygos klausimais, bei ragina Komisiją ir Tarybą kasmet informuoti apie žmogaus teisių išlygos pažeidimo atvejus, įskaitant ir esančią Kotonu susitarime, Europos Parlamento žmogaus teisių pakomitetį;

74. kartoja, kad pritaria 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimui skirti sankcijas Uzbekijai dėl 2005 m. gegužės 13 d. įvykių Andižane, kai vyriausybės saugumo pajėgos nužudė daug civilių, o po to dar daug žmonių buvo suimta ir patraukti į teismą pagal procedūrą, kuri neatitinka tarptautinių nešališko teismo proceso normų, norint nuslėpti tiesą; mano, kad tokių priemonių ES turi imtis visada, kai tik vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų dėl žmogaus teisių ir demokratijos pagal su ES sudarytus Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus; apgailestauja, kad Uzbekijos atveju tokioms priemonėms imtis prireikė šešių mėnesių;tačiau tikisi, kad šis precedentas padės sugriežtinti visų susitarimų nuostatas dėl žmogaus teisių; ragina Tarybą griežtai pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus Turkmėnijoje;

75. pakartoja savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl akivaizdžių žmogaus teisių ir spaudos laisvės pažeidimų Tunise, Pasaulinio susitikimo Informacinės visuomenės klausimais vykusio Tunise, kontekste.

76. palankiai vertina Ribojančių priemonių įgyvendinimo ir vertinimo gairių stebėjimą ir peržiūrą ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos kontekste(11)

77. palankiai vertina AKR-ES jungtinės parlamentinės asamblėjos vaidmenį, kurį ji atlieka būdama atvirų ir skaidrių diskusiją žmogaus teisių klausimais platforma ir ragina ją tęsti šį darbą ir taip prisidėti prie politinio dialogo, kurį numato Kotonu susitarimo 8 straipsnis;

78. apgailestauja, kad Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyta nuostata dėl žmogaus teisių yra pernelyg retai taikoma skandalingų žmogaus teisių pažeidimų atvejais AKR šalyse, ir ragina paspartinti politinį dialogą Kotonu susitarimo dvasia;

79. palankiai vertina ES veiklą po žiaurių represijų 2005 m. liepos mėn. Etiopijoje, t. y. protestus ir deklaracijas, ir laiko ją labai teigiamu pavyzdžiu; susirūpinęs tuo, kad po panašių žmogaus teisių pažeidimų 2005 m. lapkričio mėn. ES nepakankamai aktyviai ėmėsi priemonių; turėdamas omeny tai, kad daug opozicijos lyderių ir žmogaus teisių gynėjų šiuo metu yra suimti ir jiems gresia mirties bausmė, mano, kad Etiopijos vyriausybė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį, ir ragina Komisiją ir Tarybą atsakyti į Europos Parlamento kvietimą dėl koordinuotos pozicijos pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, kaip reikalaujama jo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje;

80. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Eritrėja, nepaisant sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savavališkus sulaikymus ir tūkstančių sulaikytųjų kankinimus, nebuvo paminėta Tarybos 2005 m. metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių; apgailestauja, kad nepaisant Rezoliucijos P6_TA(2004)0068, kurioje Parlamentas pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Eritrėjoje ir paragino Tarybą ir Komisiją pradėti konsultacijų procedūrą pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, Taryba ir Komisija ėmėsi tik nežymių veiksmų šiuo klausimu; ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į žmogaus teisių padėtį Eritrėjoje, nedelsiant pradėti konsultacijų procedūrą pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį;

ES gairių žmogaus teisių klausimais, įgyvendinimas

81. atkreipia dėmesį į tai, kad JK pirmininkavimo metu pirmą kartą buvo atlikta dvimetė ES gairių dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų peržiūra; ypač palankiai vertina tai, kad 2005 m. liepos mėn. paskelbtame informaciniame pranešime apie ES žmogaus teises yra skyrius apie vaiko teises ir nustatytas konkretus reikalavimas prireikus teikti ataskaitas pagal šias gaires; atkreipia dėmesį, kad atliekant šią peržiūrą ir rengiant rekomendacijas buvo konsultuojamasi su suinteresuotais subjektais ir NVO ir tai yra sektinas pavyzdys; tačiau apgailestauja, jog Europos Parlamentas nedalyvavo vertinant šias gaires ir kad nebuvo pasinaudota proga atlikti daug platesnę peržiūrą ir kad peržiūros ataskaita nuvylė savo apimtimi ir užmoju; todėl prašo Tarybos sistemingai įtraukti Europos Parlamentą į kas dvejus metus atliekamą gairių persvarstymą, kad būtų žinoma su šia sritimi susijusi Parlamento pozicija ir rekomendacijos;

82. džiaugiasi dėl Austrijos pirmininkavimo metu prisiimto įsipareigojimo tęsti protestų praktiką visų ES tarptautinių partnerių atžvilgiu dėl tarptautinių konvencijų, draudžiančių kankinimus, pasirašymo; prašo Tarybos ir Komisijos apsvarstyti naujus ir novatoriškus būdus įgyvendinant Gaires dėl kankinimo; pabrėžia, kad nors šios Gairės ir buvo patvirtintos dar 2001 m. jos yra vienos iš mažiausiai įgyvendinamų; atsižvelgiant į dabartines grėsmes su kuriomis susiduriama siekiant visiškai uždrausti kankinimus ir netinkamą elgesį tarptautiniame kovos su terorizmu kontekste; ragina Tarybą šiuo klausimu bendrauti su Europos Parlamentu atliekant šių gairių įvertinimo procesą ateityje; šiuo klausimu informuoja Tarybą, kad Parlamento žmogaus teisių pakomitetis paprašė atlikti tyrimą, kuriuo siekiama optimizuoti ES Gairių dėl kankinimo įgyvendinimą ir patobulinti priemones, kurios numatomos šiose gairėse; rekomenduoja pirmininkaujančiai Austrijai ir ateityje Suomijai, vykdyti protestus dėl kankinimo visose šalyse, kurios yra pasirašiusios atitikamas konvencijas, tačiau nebendradarbiauja; mano, kad nuolatinis Pirminkaujančios valstybės atstovo arba Tarybos sekretoriato buvimas atitinkamame JT komitete dėl kankinimų galėtų iš esmės suteikti esminės informacijos strateginei analizei kurioms šalims ir kada reikėtų paskelbti protestą; prašo Tarybos apsvarstyti ar Europos Sąjunga negalėtų veikti įtikinamiau ir labiau įtikinamai trečiųjų šalių atžvilgiu, jeigu visos valstybės narės pasirašytų ir ratifikuotų JT privalomąjį protokolą dėl kankinimų; yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad kankinimai yra perkeliami į trečiąsias šalis, bei ragina ES laikyti kovą prieš kankinimus pirmuoju vykdomos žmogaus teisių politikos prioritetu, ypač aktyviau įgyvendinant ES gaires bei visus kitus ES instrumentus, kaip pvz. EIDHR;

83. pabrėžia, kad ypač didelį prioritetą reikia suteikti visiškam ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų, įgyvendinimui; ragina Tarybą imtis iniciatyvų apsaugoti žmogaus teisių gynėjus; ragina Komisiją ir valstybes nares surengti personalo delegacijose, ambasadose ir konsulatuose apmokymus dėl šių gairių taikymo; prašo Komisijos apsvarstyti tokiems apmokymams reikalingų lėšų skyrimą; sveikina ES pirminkaujančios Olandijos metu paruoštą vadovą dėl Gairių įgyvendinimo; tačiau, apgailestauja, kad Parlamentui nebuvo leista susipažinti su tikslia informacija apie jo turinį; ragina Tarybą ir Komisiją visuose politiniuose dialoguose sistemingai kelti žmogaus teisių gynėjų padėties klausimą; ragina Komisiją EB delegacijų lygmeniu surengti informacinį seminarą su visomis susijusiomis vietinėmis NVO apie gaires; dar kartą ragina Tarybą informuoti Europos Parlamentą apie šių gairių įgyvendinimą vietoje ir jį visapusiškai įtraukti į jų vertinimo procesą;

84. remia Tarybos pastangas žmogaus teisių klausimą integruoti visame ES darbe, ypač atliekant reguliarias konkrečių ES gairių dėl žmogaus teisių, pvz., gairių dėl laisvės reikšti savo mintis, peržiūras ir įgyvendinimą 2005 m.;

Žmogaus teisių klausimų integravimas

85. palankiai vertina tai, kad Taryba ir Komisija imasi priemonių, kad būtų sustiprinta ES žmogaus teisių politikos ir kitos tarptautinės politikos sąsaja; mano, kad norint, jog ši sąsaja būtų tvirtesnė, labai svarbu vykdyti patikimą ES žmogaus teisių politiką;

86. pabrėžia Michael Matthiessen paskyrimo ES vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) Asmeniniu įgaliotiniu žmogaus teisės klausimais svarbą, nes tai labai svarbus žingsnis žmogaus teisių klausimų integravimo srityje; palankiai vertina šio paskirtojo įgaliotinio veiklą ir asmeninį atsidavimą;

87. sveikina faktą, kad darbo grupės nagrinėjančios civilines ir policijos operacijas priklausančias BUSP/ESGP ramsčiui, o taip pat karines ES operacijas, pradėjo diskutuoti apie šių operacijų žmogaus teisių aspektus, bei pradėjo įtraukti tokius klausimus, įskaitant prievartos prieš moteris pasmerkimą, į ES misijų vietose esančiam personalui skirtas instrukcijas; sveikina, kad 2005 m. gegužės 23–24 d. Taryba patvirtino „Bendrus standartus dėl ESGP (Europos saugumo ir gynybos politikos) operacijų veiksmų“, kas suteikia išsamias instrukcijas visų rūšių peronalui, veikiančiam ESGP misijose; tačiau atkreipia dėmesį, kad egzistuoja poreikis šiuos standartus taikyti kruopščiai ir nuosekliai, vis didėjant karinių ir civilinių operacijų už ES ribų, skaičiui; mano, kad veikiant tokiu būdu, ES galėtų išvengti neteisėtų veiksmų, kas įvykdavo JT taikos palaikymo misijose; prašo Komisijos apsvarstyti didesnių lėšų personalo apmokymui, kuris būtinas norint taikyti šiuos standartus, skyrimą;

88. palankiai vertina Europos Sąjungos gairių dėl tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo skatinimo priėmimą 2005 m. gruodžio mėn.; ragina Tarybą jas taikyti visuose atitinkamuose pareiškimuose, deklaracijose ir protestuose;

89. ragina Europos Investicijų banką, kaip vieną iš ES plėtros politikos įgyvendinimo agentūrų teikiant paskolas ir didžiausią viešąją finansinę instituciją pasaulyje, susirūpinimą dėl žmogaus teisių įtraukti į savo visus projektų įvertinimus bei užtikrinti atitinkamus vidinius pajėgumus žmogaus teisių akcentavimui savo veikloje; ypač ragina įvesti aiškias apsaugos procedūras, besiremiančias tarptautiniais standartais, siekiant įvertinti ir sušvelninti su žmogaus teisėmis susijusį projektų poveikį; ragina vykdyti saugumo politiką klausimais, kurių neapima ES teisės aktai, bent jau panašią į tą, kuri yra aprašyta Ekvatoriaus principuose; ragina Banką šiuo klausimu konsultuotis su Europos Parlamentu;

90. palankiai vertina tai, kad Komisija reguliariai svarsto, ar atskiras šalis įtraukti į „GSP+“ sąrašą, t. y. sąrašą šalių, kurioms suteikiami geriausi į ES įvežamų prekių muito tarifai; tačiau prašo Komisijos užtikrinti, kad vertindama ji patikrintų ir tarptautinių prievolių įsigaliojimą ir veiksmingą įgyvendinimą ir įgyvendinimo užtikrinimą šioje srityje;

91. ragina Komisiją taikyti objektyvius kriterijus suteikiant GSP+ privalumus šalims, kuriose pastebėta rimtų trūkumų taikant aštuntąją ILO (Tarptautinės darbo organizacijos) konvenciją, susijusių su Pagrindiniais darbo standartais, ypač stebint Venesuelos, Moldavijos, El Salvadoro, Gvatemalos, Kolumbijos ir kitų specifinių šalių prisiimtus įsipareigojimus prieš priimant 2005 m. gruodžio mėn. Komisijos sprendimą; bendrai, ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti šių konvencijų taikymą ir, jeigu būtina, taikyti apsaugines Reglamente numatytas nuostatas;

92. prašo Tarybos ir Komisijos užtikrinti prekybinių susitarimų atitikimą egzistuojančioms JT sutartims dėl žmogaus teisių, vadovaujantis 2006 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucija; vykdyti nepriklausomus patvarumo įvertinimus prieš pradedant prekybines derybas; vertinti jų poveikį žmogaus teisėms ir stebėti, peržiūrėti ir naikinti bet kokį negatyvų esančių ir siūlomų prekybinių taisyklių poveikį atsižvelgiant į žmogaus teises ir socialinius bei aplinkosauginius klausimus;

93. pabrėžia, kad vertinant, kaip atskirose šalyse ginamos žmogaus teisės, turėtų būti analizuojama darbuotojų pagrindinių teisių padėtis, kaip nustatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 straipsnyje ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 8 straipsnyje;

94. prašo Komisijos visuose šalių strateginiuose dokumentuose, regioniniuose strateginiuose dokumentuose, nacionalinėse preliminariosiose programose (angl. National Indicative Programmes), regioninėse preliminariosiose programose ir veiksmų planuose numatyti sistemingą žmogaus teisių stebėjimą; prašo Komisiją nuolat atnaujinti šiuos dokumentus pagal dabartinę padėtį, susijusią su žmogaus teisių sritimi, ir tai darant organizuoti reikiamas konsultacijas su NVO;

95. prašo Komisijos parengti ataskaitą apie tai, kaip ji įgyvendino savo pasiūlymus, išdėstytus Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos vaidmens propaguojant žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse nuo 2001 m., be to, vėliau parengti nuodugnią peržiūrą;

96. prašo Komisijos kartu su jos būsimu komunikatu dėl įmonių socialinės atsakomybės parengti visų ES gairių dėl žmogaus teisių taikymo skatinimo tarptautinėse įmonėse strategiją; prašo Komisijos ir Tarybos pareikalauti, kad specialieji įgaliotiniai žmogaus teisių klausimais ir tarptautinės įmonės nuodugniai ištirtų žmogaus teisių apsaugos spragas, kai valstybė šeimininkė nenori arba negali apginti žmogaus teisių nuo pažeidimų dalyvaujant bendrovėms;

97. pakartoja, kad ES vidaus politikos privalo ne tik neprieštarauti, bet ir pavyzdingai atitikti tarptautiniams žmogaus teisių įstatymams; šiuo klausimu išreiškia susirūpinimą, kad dabartinės migracijos administravimo priemonės ne visada praktikoje pabėgėliams užtikrina prieigą prie apsaugos; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad migracijos administravimas netaptų sąlyga plėtros bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, o bandomosios Regioninės apsaugos programos išliktų orientuotos į apsaugą, joms būtų suteikiami reikalingi ištekliai, jos būtų ilgalaikės ir visapusiškai derinamos su ES humanitarine ir plėtros politikomis, bei remtųsi tarptautinio solidarumo principais;

98. mano, kad kovojant prieš prekybą žmonėmis, reikėtų patvirtinti žmogaus teisių požiūrį nukentėjusių nuo prekybos asmenų atžvilgiu ir šiuo klausimu sveikina susitelkimą Tarybos ES masto plane dėl kovos prieš prekybą žmonėmis ir jos prevenciją(12) ties nukentėjusių asmenų apsauga, bei ragina visas valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos Konvenciją dėl veiksmų, nukreiptų prieš prekybą žmonėmis;

99. ragina Tarybą ir Komisiją visoms konsultacijoms žmogaus teisių klausimais nustatyti gaires, kad būtų pagerinta politikos ir politinio dialogo darna;

Europos Parlamento vaidmens žmogaus teisių srityje veiksmingumas

100.palankiai vertina didėjantį Parlamento vaidmenį žmogaus teisių srityje ir įgyvendinant įsipareigojimą gerinti žmogaus teisių apsaugą visame pasaulyje prižiūrint kitų institucijų veiklą ir ypač skiriant A.Sacharovo premiją;

101.    džiaugiasi dėl Žmogaus teisių pakomitečio Užsienio reikalų komitete pirmųjų metų veiklos kuris, vadovaujamas Europos Parlamento, sukūrė pagrindinį veiklos žmogaus teisių klausimais židinį paskutiniosios kadencijos laikotarpiu, įskaitant reguliarius Pirminkaujančios valstybės, Komisijos, Asmeninio atstovo žmogaus teisių klausimais, JT Vyriausiojo Komisaro žmogaus teisių klausimais, JT specialiųjų pranešėjų ir Europos Tarybos komisaro žmogaus teisių klausimais pranešimus, didelį skaičių klausymų, pasikeitimus nuomonėmis, ekspertizes ir tyrimus, o taip pat žmogaus teisių poveikį Užsienio reikalų komiteto darbui.

102.    pabrėžia, kad su žmogaus teisėmis susiję klausimai turi būti įtraukti į Parlamento komitetų ir delegacijų, skirtų Europos Parlamento išorės santykiams, darbą; dėl to atkreipia ypatingą dėmesį į Plėtros komiteto atliekamą darbą organizuojant nuolatines diskusijas žmogaus teisių klausimais ir ragina Komisiją ir Tarybą vadovautis šių ir kitų diskusijų dėl žmogaus teisių, vykstančių Parlamente, išvadomis;

103.               atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad Žmogaus teisių pakomitetis 2005 m. savo veiklą sutelkė į ES žmogaus teisių priemonių, tokių kaip ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos, įgyvendinimą ir tam sukūrė koordinavimo su Jungtinių Tautų žmogaus teisių organų atstovais sistemą; laiko prioritetu toliau glaudžiai dirbti su Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos atstovais ir organais, kad būtų užtikrinta didesnė darna ir bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje;

104.     mano, kad Parlamento darbo žmogaus teisių klausimais efektyvumas galėtų būti sustiprintas keletu būdų, pvz. intensyviau nagrinėjant Tarybos ir Komisijos veiklą trečiųjų šalių, kuriose pastebimos problemos žmogaus teisių srityje, atžvilgiu, bei nuolat įvertinant visų rezoliucijose paskelbtų pareiškimų žmogaus teisių klausimais rezultatus ir poveikio įvertinimą, bei jų įgyvendinimą; siūlo, kad Pakomitetis apsvarstytų nedidelės neformalios darbo grupės sukūrimą, kuri stebėtų kiekvieną Gairių rinkinį, kas padėtų geriau sekti Tarybos darbą šiuo klausimu, bei teikti pasiūlymus;

105.    prašo pakomitetį sistemingai prižiūrėti, kaip įgyvendinamos rezoliucijos, priimtos žmogaus teisių klausimais pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį ir sustiprinti pastangas, siekiant aktyviai stebėti visą išorinę Parlamento veiklą žmogaus teisių srityje, įskaitant kitų komitetų bei parlamentinių delegacijų darbą;

106.    laikosi nuomonės, kad pakomitetis, akyliau stebėdamas Tarybos ir Komisijos darbo programas, ypač COHOM darbą, reguliariai kviečiamas COHOM narių, galėtų padidinti savo poveikį formuojant politiką ir sudarant programas ir reikalauja, kad Europos Parlamento nariai nuolat dalyvautų informaciniuose pasitarimuose, pavyzdžiui, organizuojamuose su NVO, ir informaciniuose pasitarimuose dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais; tikisi, kad bus užtikrinta, jog nuo šiol jie tokius pakvietimus gaus nuolat;

107.    prašo Parlamento biuro ir pirmininkų sueigos apsvarstyti, ar galima būtų imtis kokių nors priemonių siekiant padidinti politinę narių paramą, išreiškiamą plenarinių sesijų metu balsuojant dėl Parlamento neatidėliotinų rezoliucijų pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį, galbūt nukeliant balsavimą į tinkamesnį laiką;

108.    reikalauja, kad Žmogaus teisių pakomitetis imtųsi konstruktyvesnio vaidmens kuriant darnius ir skaidrius neatidėliotinų klausimų atrankos kriterijus, kad būtų užtikrinta, jog parlamentinis įsikišimas įvyks laiku ir turės didžiausią poveikį; reikalauja Pakomitečio narių dalytis savo patirtimi šioje srityje ir aktyviau bei ryžtingiau dalyvauti rengiant neatidėliotinas rezoliucijas; siūlo šiems tikslams iš Pakomitečio narių sudaryti nuolatinę darbo grupę;

109.    palankiai vertina tai, kad Parlamento delegacijoms rengiamas vizitų į trečiąsias šalis gairių projektas; prašo Parlamento biuro ir pirmininkų sueigos apsvarstyti, kokių priemonių būtų galima imtis šių gairių matomumui ir sistemingam naudojimui padidinti; pabrėžia, kad žmogaus teisių klausimas visada turėtų būti viena iš bet kokios misijos į trečiąją šalį temų ir kad visiems dalyviams turėtų būti pateikta visa reikalinga informacija apie padėtį žmogaus teisių srityje iki vizito ir jo metu;

110.    palankiai vertina aktyvų pakomitečio, Užsienio reikalų komiteto ir Parlamento pirmininko vaidmenį drąsiai pasisakant prieš (išbraukta) nusižengimus teisingumui visame pasaulyje, ypač skiriant A.Sacharovo premiją; dėl paskutiniojo dalyko pastebi, kad premija turėtų būti įteikiama viešai, deramos ceremonijos metu laureatams asmeniškai;

111.    sveikina Parlamento ketinimus spręsti sudėtinę žmogaus teisių priežiūros problemą kartu su kova prieš tarptautinį terorizmą; pabrėžia, kad ES nuoseklumas skirtingais žmogaus teisių klausimais yra ypač svarbus jeigu ES nori tapti patikimu tarptautinio masto veikėju;

112.    ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į 2006 m. birželį vyksiančią ES–JAV konferenciją, bei vadovaujantis JT žmogaus teisių komisijos ekspertų pranešimu, paraginti JAV vyriausybę nedelsiant uždaryti Guantanamo įkalinimo centrą bei reikalauja, kad su visais sulaikytaisiais būtų elgiamasi vadovaujantis humanitarine teise ir nedelsiant reikalauja sąžiningo ir viešo bylos nagrinėjimo prieš kompetentingą, nepriklausomą ir nešališką tribunolą;

113.    laukia poveikio tyrimo, skirto išanalizuoti ir įvertinti Europos Parlamento veiklos žmogaus teisių srityje poveikį, rezultatų;

114.    atkreipia dėmesį į iki šiol dar svarstomus pasiūlymus sustiprinti Parlamento vaidmenį propaguojant demokratiją, nes tai galėtų padėti pagrindiniams komitetams ir delegacijoms atlikti savo darbą, leistų stebėti politinius pokyčius Kaimynystės šalyse ir kitur ir sustiprintų visos ES nacionalinių parlamentų informacinį tinklą;

115.    atkreipia dėmesį į iki šiol dar svarstomus pasiūlymus įkurti Europos demokratijos fondą, kuris dirbtų kartu su kitomis organizacijomis, atsidavusiomis demokratijos procesui, pvz., Europos Tarybai ir ESBO, ir apsvarstyti, kaip sukurti demokratijos ir žmogaus teisių propagavimo struktūrą ES;

116.    prašo Komisijos visose jos delegacijose trečiosiose šalyse paskirti bent po vieną darbuotoją atsakingu už žmogaus teisių padėties toje šalyje stebėjimą, tarptautinių žmogaus teisių standartų propagavimą ir prižiūrinčiu ryšius su pilietine visuomene, pavyzdžiui, ryšius su žmogaus teisių gynėjais; prašo, kad šis darbuotojas turėtų pakankamai ilgą darbo stažą, kad sugebėtų identifikuoti ir prireikus spręsti identifikuotas problemas; todėl reikalauja, kad Komisijos delegacijos įprastine tvarka išduotų oficialius kvietimus pilietinės visuomenės atstovams, kad būtų remiama žmogaus teisių gynėjų trečiosiose šalyse veikla;

117.    prašo Komisijos sustiprinti jos Išorės santykių generalinio direktorato Žmogaus teisių skyrių, numatant jam papildomų etatų visiems žmogaus teisių klausimams, kad jis galėtų atlikti savo naują funkciją – išteklių padalinio; taip pat prašo, kad visuose teritoriniuose padaliniuose vienam darbuotojui būtų priskirta nauja funkcija – žmogaus teisių klausimai;

118.    prašo Žmogaus teisių pakomitečiui skirti daugiau lėšų, kad būtų paprasčiau finansuoti Komiteto narių praktinių tyrimų keliones ir vizitus į pasaulio regionus, kuriuose dažniausiai pažeidžiamos žmogaus teisės, kad būtų galima atkreipti dėmesį į tarptautinės žmogaus teisių teisės nesilaikymą;

119.    prašo Tarybos sustiprinti savo Bendrojo sekretoriato Žmogaus teisių skyrių, ypač numatyti naujų etatų ekspertams su išsilavinimu žmogaus teisių srityje ir specialiomis tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės žiniomis, kurie padėtų asmeniniam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir kuriems esant geriau būtų paskirstyti jo tarnybos darbai, ypač atsižvelgiant į tai, kad padidės jo pareigos;

120.    palaiko sprendimą, kad visiems Tarybos paskirtiems specialiesiems įgaliotiniams būtų skirta po vieną ekspertą žmogaus teisių klausimais, dirbantį išimtinai jų biure; ragina šiuos įgaliotinius savo veikloje nuolat kelti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus;

*

* *

121.    paveda savo Pirmininkui pateikti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir stojančių šalių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, ESBO, šioje rezoliucijoje minėtų šalių vyriausybėms ir ES esančioms pagrindinių žmogaus teisių NVO biurams.

(1)

Žr. šios rezoliucijos priedą.

(2)

OL C 379, 1998 12 7, p. 265; O C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576

(3)

OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

(4)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3, OL …

(5)

P6_TA(2005)0051.

(6)

P6_TA(2006)…….

(7)

Patvirtinti tekstai, P6_TA(2005)0436.

(8)

* OL L 245, 29.9.2003, p.44

(9)

* Patvirtinti tekstai, P6_TA(2005)0444.

(10)

2005 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvados. 15293/1/05 REV 1 priedas, p. 14.

(11)

Taryba šias gaires patvirtino 2003 m. gruodžio mėn. Jose vartojamos tipinės formuluotės ir bendros apibrėžtys, kurios gali būti panaudotos ir teisiniuose dokumentuose, kuriuose nustatomos sankcijos. 2005 m. gruodžio mėn. šios gairės buvo peržiūrėtos.

(12)

OL C 311, 9.12.2005, psl. 1


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Europos Sąjunga išlieka pirmaujanti pasaulyje žmogaus teisių srityje ir Europos Parlamentas yra stipriausias žmogaus teisių gynėjas tarp ES institucijų. Tačiau Europai geriau sekasi daryti pareiškimus, o ne jų laikytis. Sąjunga gali imtis kokybiško darbo dėl žmogaus teisių, tačiau daugeliu atvejų keistai nesugeba integruoti arba išlaikyti svarstymų dėl žmogaus teisių į savo kitas politikas ir programas. Jei mes rimtai laikomės savo vertybių – tokia padėtis turi pasikeisti.

Europos Parlamento metinė ataskaita dėl žmogaus teisių praeityje turėjo simbolinę reikšmę sprendžiant šias problemas – buvo pateikiami dažnai puikūs, bet daliniai komentarai dėl žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje, tačiau niekuomet nebuvo įsipareigojima dėl tinkamo Parlamento darbo: išnagrinėti ir nuspręsti, ko Europos Sąjunga iš esmės realiai imasi darydama įtaką ir keisdama žmogaus teisių laikymąsi.

Gavęs visų pagrindinių Parlamento politinių frakcijų pritarimą, šių metų ataskaitoje priimamas būtent toks požiūris.

Atsakas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių pasaulyje 2005 m.

Reikėtų pradėti nuo pačios Tarybos metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių, kuri šiemet buvo pavadinta Europos Sąjungos ataskaita. Tokia viena paruošta daugiau konsultuojantis ir pateikta su didesniais įgaliojimais ir viešesnė ataskaita gali būti vienas iš būdų, kuriuo naudodamasi Sąjunga gali pateikti svaresnę nuomonę dėl žmogaus teisių pasaulyje.

Tarybos ataskaitos kokybė, palyginus su pirmąją 2000 m. pateikta ataskaita, žymiai pagerėjo. Šių metų ataskaitoje pateikiama informacija apie Komisijos, Parlamento bei Tarybos darbą. Tačiau kitais metais galima pagerinti procedūrą, pagal kurią buvo rengiamas skyrius apie Parlamentą bei reikėtų didesnio Tarybos įsipareigojimo savo ataskaitoje reaguoti ir atsižvelgti į Europos Parlamento rezoliucijas.

Aiškiai nepakanka analizės, nėra tikro poveikio įvertinimo, priežiūros. Koks buvo protestų ar žmogaus teisių sąlygų poveikis? Nebuvo keliami sunkūs klausimai, neieškoma atsakymų. Be to, neužsimenama apie Tarybos prioritetines sritis per ateinančius metus.

Metinėje ataskaitoje kiekvienais metais nurodant ypatingą susirūpinimą keliančias šalis būtų galima sukurti iniciatyvą, padedančią nustatyti prioritetus. Taryba, siekdamas pateikti trumpą ir glaustą informaciją apie turinčias galimybę pakliūti į krizes šalis ir skatinti bendrus Ministrų Tarybos ir valstybių narių užsienio politikų veiksmus, jau veda „stebėjimo sąrašus“, kurie peržiūrimi kas 6 mėnesiai. Tokia informacija galėtų būti naudojama rengiant ypatingą susirūpinimą keliančių šalių sąrašus, siekiant kad į jas būtų atkreiptas dėmesys, su sąlyga, kad toks sąrašas neužkirs kelio veiksmams sąraše neesančiose šalyse.

Vienas faktas yra aiškus - reikia žymiai pagerinti ataskaitos matomumą, ypač tarp žurnalistų ir nacionalinių parlamentų.

Dviejų valstybių pirmininkavimas

Bendrai kalbant Liuksemburgo pirmininkavimą (2005 m. sausio – birželio mėn.) galima laikyti sėkmingu dėl žmogaus teisių propagavimo ir gynimo, ypač JT Žmogaus teisių komisijos 61-ojoje sesijoje. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad buvo ribotas priemonių skaičius ir dėl to pirmininkaujanti valstybė priklausė nuo kitų valstybių narių pagalbos, ypač susijusios su darbo krūviu ir ankstyvomis derybomis. Tokia valstybių narių komandų pagalbos sistema – „neoficialios trojkos“ – turėtų būti taikoma ne tik pirmininkaujant mažoms valstybėms. Tai leistų išplėsti darbo, kurį ES gali nuveikti kiekį, ir bendrai padidinti valstybių narių dalyvavimą Tarybos darbe žmogaus teisių srityje.

JK pirmininkavimo metu (2005 m. liepos - gruodžio mėn.) buvo nubrėžta daug esminių gairių, turinčių įtakos žmogaus teisių padėčiai, ypač susijusių su plėtra. Reformos Turkijoje poreikis tik didės, nes dabar prasidėjus deryboms, Komisija pabrėžė žmogaus teisių kriterijaus stebėjimo svarbą.

JK pirmininkavimo metu prioritetas buvo teikiamas nemažam protestų dėl mirties bausmės skaičiui, didžiausią dėmesį skiriant valstybėms, kurios tuo metu dar nebuvo apsisprendę skelbti moratoriumą mirties bausmei, ar ne. Bendrai paėmus per praėjusius metus buvo rengiami įvairūs protestai, apie 40 skirtingų šalių. Protestų negalima paviešinti dėl jų formos, tačiau turi būti atliekamas poveikio įvertinimas ir jo rezultatai skelbiami viešai. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar būtų įmanoma pasidalinti konfidencialia informacija dėl protestų su išrinkta Parlemento narių grupe, kaip tai jau daroma su jautria su Saugumo politika susijusia informacija.

JK pirmininkavimo metu taip pat buvo pasiekta pažanga darant spaudimą šalims, pvz. Iranui ir Kambodžai dėl profesinių sąjungų teisių ir išlaikant ES sankcijas Birmai, sėkmingai darant spaudimą Birmos vyriausybei praleisti savo eilę 2006 m. pirmininkauti ASEAN. Buvo paskelbtos įsidėmėtinos per metus ypač patobulėjusios kokybės ir pusiausvyros išlaikymo prasme deklaracijos dėl Nepalo, ypač kritikuojant Nepalo vyriausybę.

Tačiau JK pirmininkavimo metu kilo problemų dėl konsultavimosi. Pavyzdžiui buvo rimtų nusiskundimų dėl spalio 3 d. GAERC išvadų dėl Kolumbijos, dėl kurių nebuvo konsultuojamasi su pilietine visuomene ir dėl nesugebėjimo įvykdyti duoto pažado pakviesti JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Kolumbijoje direktorių prieš pritariant išvadoms kreiptis į Tarybą. Egzistuoja reali baimė, kuriai pritaria JT, kad Teisingumo ir taikos įstatymo (neteisėtų ginkluotų grupuočių demobilizavimo teisinio pagrindo) pripažinimas stengiantis įvesti taiką Kolumbijoje, turės žalingą poveikį žmogaus teisių gynėjams. Jau gauti pranešimai apie nuo išvadų paskelbimo 7 Nacionalinio aukų judėjimo nužudytus narius. Šis karas niekuomet nepateko į Tarybos darbo grupės, atsakingos už žmogaus teises (COHOM) darbotvarkę, nors jis tiesiogiai susijęs su žmogaus teisių gynėjais ir Gairių propagavimu.

JK pirmininkavimo metu buvo peržiūrėtos Gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų. Tačiau pirmininkaujančios valstybės požiūris „ne mūsų vaidmuo yra nurodyti mūsų partneriams, kaip elgtis“ kėlė susirūpinimą. Kita rimta susirūpinimą kelianti priežastis – nebuvo atlikta vaikų poveikio analizė nei delegacijų, nei NVO lygmeniu. Iš tikrųjų su vietinėmis delegacijomis nebuvo net konsultuojamasi dėl šio peržiūrėjimo.

Be to, gairių tikslų reikia peržiūrėti prioritetinėmis šalimis vadinamų šalių sąrašą, ypač dėl to, kad 2005 m. nebuvo rengiamas nei vienas protestas dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų šaliai, kurios nėra sąraše. Pavyzdžiui Palestinos nėra teritorijų sąraše, tačiau ginkluotų konfliktų įtaka vaikams čia yra milžiniška.

Kalbant apie gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, reikia pastebėti, kad nepaisant kai kurių konkrečių veiksmų dėl jų įgyvendinimo, pačios gairės yra bendrai mažai žinomos. Pavyzdžiui, 2005 m. vasario mėn. NVO bandė surengti posėdį siekdamos paruošti gaires vietiniam NVO personalui Ruandoje. Tačiau Komisijos delegacija nenorėjo dalyvauti dėl politinės situacijos. Tuo tarpu Burundyje ambasadorius pats pateikė gaires posėdyje. Buvo pateikti du dokumentai su žmogaus teisių gynėjų rekomendacijomis ir pasiūlymais Ruandoje ir Burundyje, tačiau neatrodo, kad jie būtų tęsiami.

Aiškiai reikia atlikti reguliarias ir oficialias peržiūras ir poveikio įvertinimus dėl kiekvieno gairių rinkinio, atsižvelgiant į galimus naujus mechanizmus, kurie galėtų pagerinti gairių efektyvumą, bei panaudojant Parlamento, naudojančio „geriausias praktikas“ gerinant įgyvendinimą, indėlį ir įžvalgumą.

Svarbiausias Tarybos efektyvesnio dalyvavimo sprendžiant žmogaus teisių problemas elementas yra COHOM valdymas. Praktiškai reikėtų laiku ir prieš posėdžius paviešinti darbotvarkes ir dokumentus, kad būtų galima gauti išorinį indėlį. Be to yra rimtų argumentų įkurti nuolat Briuselyje veikiančią COHOM, arba jei tai neįmanoma, bent turėti paskirtą žmogaus teisių pareigūną kiekvienoje nuolatinėje atstovybėje.

Tą patį galima pasakyti ir apie susitikimus su atstovais bei vizitus į trečiąsias šalis, pvz. trojkų vizitus, aukščiausio lygio vizitus, asociacijų tarybų ir Komisijos posėdžius. Siekiant sudaryti sąlygas konsultavimuisi, darbotvarkės turi būti pateikiamos iš anksto, o vizitų ataskaitos turi būti paviešinamos. Siekiant geriau informuoti apie vizitus ir susitikimus su trečiosiomis šalimis, nuo Liuksemburgo pirmininkavimo kadencijos yra rengiamos žmogaus teisių faktų suvestinės. Šios faktų suvestinės yra labai teigiama iniciatyva; tačiau jos yra atnaujinamos tik kartą per metus ir šiuo metu yra konfidencialios.

Kadangi Europos saugumo ir gynybos politikos (ESDP) misijų skaičius ir svarba didėja, žmogaus teisių užtikrinimas tampa vis svarbesnis ir svarbesnis. 2005 balandžio 22 d. buvo išleisti armijos ir pilietinio personalo elgesio standartai, tačiau nėra jokių ženklų rodančių kaip šie principai buvo įgyvendinami 2005 m. vykdytose ESDP misijose, ypač dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, prekybos žmonėmis ir vaikų išnaudojimo. Matyti, kad šioje srityje trūksta supratimo, pvz. misijoje Demokratinėje Kongo respublikoje nebuvo suteiktas joks mokymas dėl vaikų teisių ir gairių, ir kai ESDP personalas susiduria su vaikais kareiviais – jie tiesiog nežino ką daryti.

Tarybos ir Komisijos veikla tarptautiniuose forumuose

Metinėje ataskaitoje sakoma, kad „ES gali daryti didelę įtaką žmogaus teisėms, kai ji kalba vienu balsu“. Šis principas ypač tinka svarstant ES daromą poveikį tarptautiniuose forumuose.

Tačiau po dalyvavimo JT Žmogaus teisių komisijos 61-ajoje sesijoje, šio pranešimo pranešėjas padarė išvadą, kad ES valstybės narės praleidžia per daug laiko spręsdamos problemas tarpusavyje, ir palieka per mažai laiko ryšių su kitomis valstybėmis bei tomis, kurios gali būti įtikintos remti ES pozicijas, kūrimui.

Tenka apgailestauti, kad buvo atsisakyta remti rezoliuciją dėl Kinijos ir vėl nebuvo rezoliucijos dėl Zimbabvės. ES valstybės narės nesugebėjo įtikinti įtakingų Afrikos ir kitų valstybių vyriausybių, kad šios imtųsi griežtesnės pozicijos tarptautiniuose forumuose, nors ir buvo stipriai pasmerkti masiniai iškeldinimai Zimbabvėje bei bandoma suteikti humanitarinę pagalbą krizės įveikimui. ES taip pat atsisakė remti rezoliuciją dėl Čečėnijos, nors tai darė ankstesniais metais ir nepaisant to, kad konfliktas nebuvo išspręstas. Vietinės žmogaus teisių grupės apskaičiavo, kad nuo konflikto pradžios 1999 m. „dingo“ nuo 3000 iki 5000 asmenų, ir visi jie suėmimo metu buvo arba civiliai arba neginkluoti. Rusijos valdžia neigia bet kokią atsakomybę dėl jų likimo ar jų buvimo vietos. Tokia padėtis perša mintį, kad ES mažoms šalims taiko vienokias taisykles, o didelėms šalims – kitokias. Tai yra sunkiai suderinama su žmogaus teisių visuotinumo principu.

Tai taip pat parodo ES nesugebėjimą išlaikant kitus savo dvišalius politinius, prekybos ir vystymosi ryšius metų eigoje derėtis ir diskutuoti dėl bendros pozicijos su trečiosiomis šalimis, užuot atsiribojant nuo tokių ryšių Ženevoje.

Iš esmės, svarbiausia, kad pavyktų iniciatyva reformuoti JT žmogaus teisių mechanizmą. Europos Sąjunga pripažino Žmogaus teisių tarybos sukūrimą svarbiausiu prioritetu, bet 2005 m. ES valstybės narės veikė neįtikėtinai lėtai imdamosi tvirtų veiksmų dėl šios esminės reformos.

ES tarptautiniuose forumuose ir toliau rėmė Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kaip nurodyta 2003 m. birželio mėn. ES bendrojoje pozicijoje, ir tokia stipri parama iš dalies lėmė, kad 2005 m. kovo 31 d. JT saugumo taryba perdavė Darfur bylą TBT. Deja, ES parama negalėjo garantuoti nors kiek teksto dėl TBT 2005 m. rugsėjo mėn. galutiniame JT išvadų dokumente ir ES nepadarė pareiškimo dėl TBT ESDP žmogaus teisių įgyvendinimo posėdyje, kaip darydavo ankstesniais metais. ES ir valstybės narės turi ir toliau, esant galimybei, patvirtinti savo įsipareigojimus TBT, ypač kadangi JAV ir toliau stengiasi pasauliniu mastu sudaryti dvišalius neliečiamybės susitarimus.

Remdamasi nustatyta pozicija, kad žmonių su negalia teisės yra žmogaus teisės, ES privalo parodyti savo paramą JT konvencijai dėl žmonių su negalia teisių, dėl kurių vis dar vyksta derybos. Pavyzdžiui šiuo metu ES nepritaria, kad prieinamo apgyvendinimo nesuteikimas yra diskriminacijos forma, kurią palikus laisvai įgyvendinti būtų nesprendžiamos 2007/78 EB direktyvoje dėl vienodo požiūrio numatytos problemos.

Be to, kaip pažymima metinėje ataskaitoje, ES daug geriau sekasi spręsti problemas svetur, nei rodyti gerą pavyzdį namuose. Tokia situacija yra pvz. skatinant žmogaus teisių priemonių pasirašymą, ratifikavimą ir įgyvendinimą. Taigi nors ES sėkmingai propaguoja Romos statutą (TBT), jai daug prasčiau sekasi propaguoti JT konvencijos prieš kankinimus fakultatyvinį protokolą. Siekiant, kad ES valstybės narės įgautų pasitikėjimą tarptautinėje arenoje, jos privalo tvirtai nustatyti visų pagrindinių žmogaus teisių konvencijų ir jų fakultatyvinių protokolų ratifikavimo datas.

Be to, daug agentūrų mano, kad veikiančios ES politikos dėl nelegalios migracijos nuėjo taip toli, kad apribojo galimybę laikytis prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių. Naujos pilotinės Regioninės apsaugos programų iniciatyvos trečiosiose šalyse, pvz. Tanzanijoje suteikia esminį išbandymą, kurio pagalba bus galima nustatyti, ar ES yra tikrai pasiryžusi pagerinti pabėgėlių apsaugą, ar tiesiog pati siekia sumažinti Europoje prašančių prieglobsčio pabėgėlių skaičių.

ES politinių ir žmogaus teisių srities dialogų su trečiosiomis šalimis ir susijusių su Kaimynystės politikos veiksmų planais nagrinėjimas:

ES pradėjo oficialius žmogaus teisių dialogus su trimis šalimis, Kinija (nuo 1996 m.), Iranu (nuo 2002 m.) ir neseniai su Rusija (nuo 2005 m.). Šiais dialogais siekiama propaguoti ES darbotvarkę kaip „įtikinančią, o ne primestą jėgą“.

Taryba metinėje ataskaitoje sąžiningai nurodo šių dialogų poveikį, pažymėdama, kad „šie dialogai davė prieštaringus rezultatus“. Kinijos ir Irano 2005 m. dialogų vertinimas, atsižvelgiant į ES gaires dėl dialogų dėl žmogaus teisių, yra teigiamas dalykas.

Dialogai su Kinija pagerėjo per pastarąjį dešimtmetį, ypač dėl to, kad dabar jų metu didesnis dėmesys skiriamas tam tikroms temoms, bei pastebimas didesnis noras dalyvauti konkrečiose diskusijoje, be to kartu su dialogais vyksta NVO seminarai. Tačiau žmogaus teisių dialogo buvimas reiškia, kad žmogaus teisės yra dažnai visiškai išimamos iš aukščiausio lygio susitikimų darbotvarkės. ES labai plačiai konsultavosi prieš pradėdama dialogus, tačiau iškilo susirūpinimas dėl tam tikrų dialoguose nenagrinėjamų problemų, pvz. Šiaurės Korėjos pabėgėlių klausimo.

Kadangi dialogas su Rusija yra dar pakankamai naujas, jis nėra itin vertinamas. Rusija vis dar atsisako vykdyti dialogo sesiją Rusijoje, o tai reiškia, kad įvairioms vietinėms NVO praktiškai neįmanoma dalyvauti ir pateikti savo pasiūlymus. Didelį susirūpinimą kelia politiniai pasikeitimai Rusijoje po 2004 m. Beslano tragedijos bei besitęsianti kritika dėl situacijos Čečėnijoje.

ES valstybės narės turi išlikti pasiryžę daryti spaudimą Iranui sutikti dėl naujo dialogo datos, nepaisant aiškaus susirūpinimo dėl diskusijų dėl Irano branduolinės programos.

Anksčiau ES sunkiai sekėsi įdiegti planus su dialogams nustatytomis gairėmis ir strateginiais tikslais. Tačiau šie elementai yra itin svarbūs, jei siekiama pažangos ir poveikio išmatavimo, o su susitikimais susijusi informacija, įskaitant susitikimų išvadas, turi būti daug plačiau prieinama ir atvira parlamento analizei.

Reikia įvertinti visų politinių, o net tik struktūrinių žmogaus teisių dialogų efektyvumą; tačiau neesant pilnai informacijai, to padaryti neįmanoma.

Šias diskusijas aktyviai naudojant, dėmesį sutelkiant ties COHOM ir atliekant strateginę apžvalgą, tokios diskusijos tampa labai svarbia ir turinčia didelį potencialą priemone.

Naujos kaimynystės politikos veiksmų planų dalių dėl žmogaus teisių kokybė labai priklauso nuo kiekvienos valstybės, kadangi dėl plano deramasi ir susitariama su susijusia valstybe. Pavyzdžiui veiksmų planuose Izraeliui ir Egiptui retai kur užsimenama apie žmogaus teises, nes šios valstybės to nepriimtų.

Viena iš pagalbos šiems tiek oficialiems, tiek neoficialiems žmogaus teisių dialogams formų yra galimybė išplėsti partnerystės tarybos pakomitečius, kaip tai padaryta pietryčių Azijoje.

Žmogaus teisių ir demokratijos sąlygos įgyvendinimo svarstymas

2005 m. spalio mėn. buvo pasiektas svarbus precedentas, kai ES pirmą kartą laikinai nutraukė bendradrbiavimą pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Uzbekija dėl to, kad pastaroji nesilaikė žmogaus teisių ir demokratijos sąlygos Uzbekijoje. Deja, Vokietija nepaisė draudimo ir išdavė vizą vidaus reikalų ministrui, kad šis gautų medicininį gydymą Vokietijoje prieš paskelbiant sąrašą.

Tai iš tiesų buvo labai svarbus precedentas, tačiau tas faktas, kad ilgą laiką sąlyga neturėjo jokių tikrų pasekmių rodo, kad ankstesniuose susitarimuose žmogaus teisių sąlygos nebuvo rimtai vertinamos.

Pavyzdžiui ES ir toliau santykius su Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kaimynėmis mato daugiausia kaip prekybos ir ekonominę pagalbą, nors EuroMed susitarimuose yra įtrauktos ir žmogaus teisių sąlygos. ES – Egipto asociacijos sutarties atveju tai įsigaliojo 2004 m. birželio mėn. ir žmogaus teisių sąlygos bus laikomasi, nepaisant rimtų problemų 2005 m., pvz. nuolatinių kankinimų, veikiančios nepaprastosios padėties taisyklių su pasirenkamu areštu ir teismais prieš armiją ir valstybės saugumo teismus ir apie penkiolika tūkstančių areštuotų žmonių, kuriems nepateikti kaltinimai. Panaši situacija yra ir ES susitarimuose su Tunisu (1999 m.) ir Izraeliu (2000 m.) bei kitomis valstybėmis. Kalbant apie Tunisą, rugsėjo 30 d. ES prieš pasaulio viršūnių susitikimą dėl informacinės visuomenės Tunise, pasirašė griežtą pareiškimą dėl NVO laisvės varžymo. Tačiau ES – Tuniso asociacijos sutartis liko galioti, nepaisant žmogaus teisių įrašo ir Tuniso pastangų blokuoti ES pagalbą NVO, įskaitant Tuniso žmogaus teisių lygą.

Europos Parlamentas priėmė savo poziciją dėl žmogaus teisių sąlygų Agnoletto pranešime (INI 2005/2057), kuriame aiškiai nurodyta, kad sąlygos turi būti įtrauktos į visus bendrus ir sektorinius susitarimus su trečiosiomis šalimis be jokių išimčių, bei sudaryti visų valstybinių ir regioninių strategijų dalį. Be abejo turi būti „vidurinis kelias“ arba keletas pasirinkimų, kurių pagalba ES nuo vieno kraštutinumo (neveikimo) pereitų prie kito (nutraukimo), o tai dabartinėje sistemoje, kuri remiasi valstybių narių ir Komisijos valia, kelia problemų. Mažėjanti priemonių skalė turėtų būti grindžiama žmogaus teisių pažeidimo lygiu ir tokios priemonės gali būti: politinis dialogas, protestas, viešas pareiškimas, finansavimo perskirstymas, ginklų ar kitokios prekybos embargo, susitarimo nutraukimas, pasitraukimas iš bendradarbiavimo ir vystymosi programų, finansavimo/biudžetinės paramos užšaldymas, vizų neišdavimas ir lėšų užšaldymas.

ES aiškiai privalo intensyviau dirbti 2001 m. pirmą kartą Komisijos komunikate nurodytos politikos krypties koregavimo linkme. Pati Komisija niekuomet nepranešė apie Komunikato įgyvendinimą, todėl turėtų tai padaryti dabar. Vis dar atrodo, kad dažnai susidūrus su stipria opozicija žmogaus teisių atsisakoma arba dėl jų deramasi, jei susiduriama su kitais interesais.

Europos Parlamento įsikišimo žmogaus teisių srityje veiksmingumo svarstymas

Metinėje ataskaitoje sakoma, kad Parlamentas „vykdydamas vieną pagrindinių savo funkcijų ilgą laiką svarsto žmogaus teisių propagavimą tiek ES, tiek už jos ribų“ ir kad „Parlamentas dažnai yra žmogaus teisių vystymosi priešakyje ir užtikrina, kad kitos ES institucijos laikytų žmogaus teises savo dėmesio centre“.

Šiam tikslui labai padėjo Žmogaus teisių pakomitečio įkūrimas po 2004 m. rinkimų. Per 2005 m. pakomitetis pradėjo keletą gerų iniciatyvų, pvz. parengė vizitų į trečiąsias šalis gaires, išklausė nemažai pranešimų, pvz. rugsėjo mėn. surengtą pranešimą dėl žmogaus teisių Vietname, Kambodžoje ir Laose. Pakomitetis, kaip ir Parlamento pirmininkas, taip pat itin aktyviai pasisakė prieš atskirus neteisybės atvejus visame pasaulyje.

Siekiant daryti didesnį poveikį politikai ir programų kūrimui bei stiprinti nagrinėjimo vaidmenį, taip pat reikia labiau sujungti pastangas laikantis Tarybos ir Komisijos darbo programų. Siekiant tam sudaryti sąlygas, pakomitetis turėtų atidžiau prižiūrėti COHOM darbą bei dalyvauti ataskaitų išklausymo sesijose.

Didžiausia su Parlamento veiksmų efektyvumu susijusi problema yra tęstinumo nebuvimas ir tendencija ne visuomet iki galo išnagrinėti problemą, jei ji jau dingo iš žiniasklaidos akiračio. Pavyzdžiui Sudano atvejis buvo visų dėmesio centre iki pat jo 2005 m. kovo mėn. perdavimo TBT; tačiau dabar atrodo, kad susidomėjimas problema sumažėjo, nors žmogaus teisių pažeidimų daugėja. Šis pavyzdys taip pat rodo, kodėl pakomitečio užsakytos poveikio studijos rezultatai, kurie bus pateikti 2006 m. rudenį yra tokie svarbūs.

Darbui žmogaus teisių srityje skiriami ištekliai

Nėra abejonių, kad 2005 m. asmeninio įgaliotinio žmogaus teisių srityje paskyrimas Tarybos veikloje žymiai pagerino su žmogaus teisėmis susijusių problemų matomumą ir sprendimą, kadangi toks įgaliotinis asmeniškai įsipareigoja didinti sąmoningumą. Tačiau kadangi asmeninis įgaliotinis imasi papildomų pareigų (pvz. bendrų ryšių Parlamentu palaikymo), kyla pavojus, kad mažiau laiko ir išteklių bus skiriama jo pagrindiniam darbui. Būtinai reikia papildomų darbuotojų, kurie dirbtų tik su žmogaus teisių problemomis, ir pageidautina, kad tokie darbuotojai turėtų patirties žmogaus teisių srityje. Geriausia, kad būtų skiriama pakankamai darbuotojų , kad darbuotojas galėtų dirbti su visomis gairėmis ir vyktų darbo paskirstymas, kaip nuolatinių įgaliotinių politikos skyriuje.

Kaip teigiamą dalyką galima įvardinti faktą, kad gruodžio mėn. GAERC išvadose pranešama, kad visuose specialiųjų įgaliotinių biuruose bus paskirtas darbuotojas žmogaus teisių klausimams. Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris turi būti rodomas pavyzdžiu Komisijai ir jos delegacijoms.

Komisijos Išorinių santykių generaliniame direktorate žmogaus teisių skyriuje taip trūksta darbuotojų ir išteklių, kad nepakanka darbuotojų aprėpti visas žmogaus teisių temas. Tai reiškia, kad neskiriama pakankamai dėmesio užtikrinti, kad kiti skyriai taip pat tvirtai laikytųsi su žmogaus teisėmis susijusių temų, tai ypač svarbu kai kalbama apie teritorinius skyrius. Kiekviename teritoriniame skyriuje turi būti bent vienas darbuotojas, kurio darbo aprašyme būtų įrašyta žmogaus teisių funkcija. Vystymosi generalinio direktorato žmogaus teisių ir socialinio vystymosi skyrius taip pat turėtų būti išplėstas papildant jį didesne patirtimi žmogaus teisių srityje bei reiktų apsvarstyti Žmogaus teisių generalinio direktorato grupės sukūrimą.

Panaši situacija yra ir trečiosiose šalyse esančiose delegacijose. Nuostabą kelia faktas, kad iš tikrųjų nei vienoje delegacijoje, ypač tose, kurios yra konfliktų zonose, nėra nei vieno nario, kurio darbo aprašyme būtų bent minimos žmogaus teisės. Visų sričių darbuotojams turėtų būti privaloma susipažinti su žmogaus teisių priemonėmis.

Galų gale reikia pasiekti, kad tarp Parlamento ir Komisijos vykstančios diskusijos dėl atskiro teisinio pagrindo, skirto palaikyti Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą, poreikio, turi baigtis. Pranešėjas tikisi, kad Parlamentas išlaikys savo tvirtą poziciją užtikrindamas paramą paprastiems žmonėms, kurie tapo žmogaus teisių pažeidimų aukomis įvairiose pasaulio šalyse, nepriklausomai nuo susijusių vyriausybių norų.

Išvada

Šiuo pranešimu siekiama pateikti eksperimentą, parodantį, kaip Parlamento metinė ataskaita gali iš tikrųjų atkreipti dėmesį į pačios Europos Sąjungos efektyvumą propaguojant žmogaus teises. Eksperimento sėkmė priklausys nuo Tarybos ir Komisijos noro bendradarbiauti ir laikytis daugelio smulkių rekomendacijų esančių mūsų rekomendacijose, bei nuo Parlamento narių įsipareigojimo dėl šio naujo požiūrio. Prašau Jūsų pritarimo.


ANNEX I - INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT

UPDATED: APRIL 2006

(Annex: List of adopted resolutions)

FOLLOW-UP OF CASES RAISED BETWEEN 2000 AND 2003

PEOPLE RELEASED

Belarus

YURI BANDAZHEVSKY, released in August 2005.

The scientist was sentenced to 8 years' hard labour on 18 June 2001 for denouncing the health situation in Belarus after the explosion of the Chernobyl nuclear power plant. The European Parliament called on President Loukachenko to ensure that his case was reviewed by an independent commission and reiterated its call for his immediate release again in 2005.(1) On 31 January the Commission of the Penal Settlement voted unanimously for the refusal of parole to which he was entitled in accordance with article 90 of the penal code of the Belarus Republic (good conduct). In August 2005, however, Professor Bandazhevsky was conditionally released from prison. Restrictions for the next five years on travelling or holding senior political or managerial functions have been imposed, as well as regular reporting to the police. 

Dagestan

ARJAN ERKEL, set free on 11 April 2004.

After being kidnapped 12 August 2002, the head of the Médecins Sans Frontiers mission in Dagestan was freed during a raid by Russian secret service.

Eritrea

DAWIT ISAAK, released on 19 November 2005.

The proprietor of the former weekly Setit and Swedish citizen since the 1980s had been arrested on 23 September 2001 together with other journalists in a major police sweep five days after the suspension of all civil liberties in the country. Shortly before his detention he published a letter of fifteen reforms-minded cabinet members, who were unanimously demanding an investigation of the facts that lead to the war in Eritrea. Dawit Isaak was detained for more than four years without trial and completely cut off from the outside world. The Swedish authorities have on several occasions tried to visit him, but the Asmara government always refused to allow it. The European Parliament reiterated its call for immediate release of the detainees.(2)

Iran

Dr HASHEM AGHAJARI, released on 31 July 2004.

The head of the history department at the Tarbiat Moadres University, Teheran, a prominent member of the reformist movement was condemned to death for blasphemy in November 2002 after calling for a ‘religious renewal of Shiite Islam’ in which Muslims should not ‘blindly follow religious leaders'. The judgement sparked the largest student protests for years and legal battles with judges. The case was reviewed by Iran's Supreme Court, who quashed the death sentence in February 2003. On the occasion of a re-trial the regional court upheld its former death sentence enhanced by a 10 year ban on teaching, eight years in jail and 74 lashes. Finally he was sentenced to five years imprisonment, but released on bail by a Supreme Court ruling on 31 July 2004.

Kazakhstan

SERGEI DUVANOV, released on 16 August 2004.

The journalist and editor of a human rights bulletin was released because of "good conduct" after serving half of his three-and-a-half-year prison sentence. Most of his civil and political rights were restored. The leading independent journalist had been charged of sexual offences with a minor in 2001. According to Human Rights groups the case was a propaganda trial based on equivocal evidence in order to phase out an unwanted independent journalist, who published an online article about the president's murky banking transactions in Switzerland. With regards to the pressure by the OSCE, whose presidency Kazakhstan is aiming on in 2009 and the strong resolution of the European Parliament (3) the government of Kazakhstan seems to have given in to the international criticism.

Malaysia

ANWAR IBRAHIM, released on 2 September 2004.

The famous political opponent had spent 6 years in prison for "crime of sodomy".

Turkey

LEYLA ZANA, Sakharov Prize Laureate, released on 9 June 2004.

The former Kurdish MP and Sakharov Prize laureate of 1995, Leyla Zana and the 3 other Kurdish deputies of the banned DEP, Mr Hatip Dicle, Mr Orhan Dogan and Mr Selim Sadak had been sentenced to 15 years' imprisonment for their political activities in support of the fundamental rights of the Kurdish people. On 9 June 2004 they were released after having spent 10 years in prison. At the time when she was awarded the Sakharov Prize, she was already imprisoned. On 14 October 2004, she could finally address the plenary in person in a special "Sakharov Prize" ceremony.

In July 2001 the European Court of Human Rights had condemned Turkey for the way Leyla Zana's trial had been conducted. On 11 January 2005, Leyla Zana reached a "friendly settlement" at the European Court of Human Rights and received financial compensation from the Turkish state for the latter's violation of the applicants' right to free expression.

Vietnam

FATHER NGUYEN VAN LY, released in early 2005.

He was imprisoned since May 2001 for having expressed his religious faith peacefully.

Zimbabwe

ROY BENETT, released on 28 June 2005.

In the case of the opposition MP Roy Benett, who has been denunciated by Mugabe and his regime for years, the Parliament denounced a fifteen months prison sentence with three months suspended handed down on him on 28 October 2004.(4) He allegedly attacked Justice Minister Patrick Chinamasa in May 2004 during a parliamentary session. The sentence was decided by a parliamentary vote and was only the last stage of a vicious campaign against the main opposition party "Movement for Democratic Change" (MDC), whose leader Morgan Tsvangirai has constantly been harassed by the governmental regime.

MORGAN TSVANGIRAI, the state withdrew charges in August 2005.

On 11 August 2003, the Zimbabwean High Court ruled that opposition leader Morgan Tsvangirai should be tried for treason, because state lawyers demonstrated that he may have plotted to kill President Mugabe in 2001. On 15 October 2004, the High Court acquitted Mr Tsvangirai. Similarly he was faced with treason charges in 2005, but in August 2005 the state withdrew charges before plea.

DEATH SENTENCE COMMUTED TO LIFE IMPRISONMENT

Tibet

TENZIN DELEG RINPONCHE, Buddhist lama.

His execution was suspended for two years and commuted to life imprisonment on 26 January 2005.

On 2 December 2002, the Intermediate People's Court of Ganzi Tibetan Autonomous Prefecture sentenced the influential Buddhist lama and his attendant, Lobsang Dhondup, (who was executed on 26 January 2003), to death for alleged 'action against the security of the State'.

On several occasions, the European Parliament urged the Chinese Government to commute Tenzin's death penalty to life imprisonment according to its own statement to which anyone sentenced to death who commits no crime of intent during the period of suspension shall have their punishment commuted to life imprisonment on the expiration of the two-year period.(5) The Parliament has adopted further resolutions in which it expressed its concerns on Tenzin's imprisonment conditions and called for his immediate release.(6)

The EU, although it welcomed the decision, remained very concerned about the persistent doubts surrounding the impartiality of Tenzin Deleg Rinpoche's trial, and asked the Chinese authorities to continue to brief it on developments in this case.(7)

Turkey

ABDULLAH ÖCALAN, leader of the outlawed Kurdistan Worker's Party PKK.

Following the abolition of the death penalty in Turkey in August 2002, the death sentence was commuted to life imprisonment in September 2002.

The European Court of Human Rights had already convicted Turkey in 2003 in particular denouncing the lack of an independent and impartial tribunal, the long delay in bringing the case to court and the restricted access to the case file. Moreover the Court stated that the imposition of the death sentence following an unfair trial amounted to inhuman treatment in violation of Article 3 of the European Convention on Human Rights. In July 2003 the case was referred to the grand chamber. On 12 May 2005, the Grand Chamber of the ECHR confirmed that his trial was 'unfair'. The Court did not directly call for a retrial but said retrying or reopening the case would be an appropriate way of redressing the violation.

STILL IMPRISONED

Burma (Myanmar)

DAW AUNG SAN SUU KYI, Sakharov Prize laureate of 1990, remains under house arrest since 31 May 2003.

In December 2004, while 9.000 prisoners were allegedly released by the military government, the measures on Suu Kyi were tightened restricting access by her doctor and the withdrawal of some of her party members, securing her compound. On 16 January, however, the roadblock outside San Suu Kyi's house was removed. Suy Kyi has spent 10 of the last 16 years in detention. Under Myanmar law, a person can be detained without trial for up to five years. Suu Kyi has never been tried. In December 2005, the NLD submitted an appeal to the junta claiming her house arrest was legally flawed. On 28 February 2006 the Olof Palme prize was presented to Kyi for being "an outstanding example of the efforts to attain democracy by the people of Burma, where respect for human rights, ethnic unity, and a life in peace remain only a dream", the organisers said in a statement.

The European Parliament continued to urge release and full freedom and movement and expression for Suu Kyi and other leading NLD members as well as other political prisoners held by the ruling junta.(8) Heavy pressure from the European Union and the US government lead to reopening constitutional talks in February 2005 which are supposed to draw up a new constitution as the first step in the self-proclaimed "road map" to democracy in Burma/Myanmar. In January 2006, the military rulers adjourned the talks until later this year. The talks have been condemned internationally for failing to include Aung San Suu Kyi's National League for Democracy. The NLD has boycotted the talks to demand the release of their leader and of other political prisoners. South-East Asian countries have spoken out critically against the junta and demanded the release of Aung San Suu Kyi.

Indonesia/Aceh

MUHAMMAD NAZAR, internationally recognised human rights activist.

The head of the Aceh Referendum Information Centre remains to be imprisoned after having been sentenced to a five-year prison term on 1 July 2003 on the grounds of spreading hatred against the government following his participation in peaceful pro-independence meetings. Aceh is one of the regions that have been hit hardest by the Tsunami disaster on 26 December 2004. Several human rights activist groups called for human rights to be at the centre of relief and reconstruction efforts.

Laos

PA FUE KHANG and THAO MOUA, local escorts of a journalist team.

The Belgian journalist, Mr Thierry Falise, and the French cameraman, Mr Vincent Reynaud, were arrested together with their Laotian escorts while producing a report on the Hmong ethnicity who were allied to the US during the Vietnam war and have a long history of resistance and aspirations to independence vis-à-vis the Laotian government.

After the Western reporters were released on 9 July 2003, their escorts underwent a collective trial, whose outcome was predetermined and did not allow for legal representation. Pa Fue Khang and Thao Moua face a 15 and 12 years imprisonment respectively in Samkhe prison, one of Laos´ severest jails. The third guide arrested managed to flee the inhumane conditions.

Vietnam

Venerable THICH HUYEN QUANG, Venerable THICH QUANG DO, PHAM MINH TRI, NGUYEN DUC VINH, NGO QUANG VINH

Freedom of expression and religion in Vietnam is a constant concern of the European Parliament. Parliament strongly condemns the repression of the Unified Buddhist Church of Vietnam, the Christian Montanards and the Hoa Hao Buddhist Church. Parliament is particularly concerned about the continuing isolation of the Patriarch of the UBCV, the Venerable Thich Huyen Quang, who has been living under conditions resembling house arrest since 1982, and of the Venerable Thich Quang Do, the UBCV's second-ranking leader, who has been confined to his living quarters under guard since June 2001, for having launched an appeal for democracy in Vietnam.

The European Parliament has also expressed its concern about the dramatic conditions endured by prisoners in the Z30A camp in Xuan Loc, in particular the Roman Catholic priests, Pham Minh Tri and Nguyen Duc Vinh, who have been held for more than 18 years, and a member of the Buddhist Hoa Hao sect, Ngo Quang Vinh, aged 87.(9)

NEW CASES RAISED BETWEEN JANUARY 2004 - APRIL 2006

ALGERIA

· Mohamed BENCHICOU, editor of “La Matin”, sentenced to two years imprisonment on 14 June 2004, for infringement of the law concerning exchange control and capital movements, while his newspaper went into compulsory liquidation in June 2004.

· Ahmed BENAOUM, head of the Erraï Elarm press group, imprisoned on 28 June 2004. He was acquitted by a court in Oran on 19 June 2005(10).

· Journalists working for privately owned French language newspapers sentenced for violating of press laws: Farid ALILAT (sentenced on 28.6.2005); Fouad BOUGHANEM and Haakim LAÂLAM (both sentenced on 17.5.2005); Abla CHEÉRIF, Hassane ZERROUKY, Youssef REZZOUG and Yasmine FERROUKHI (all sentenced on 20.4.2005); Hafnaoui GHOUL (detained on 24.5.2004 and released on 25.11.2004).

Parliament called on the Algerian authorities to release without delay the JOURNALISTS sentenced to imprisonment for libel, to end judicial persecution of the Algerian private media for their opinions and halt the legal proceedings initiated against the Algerian private media.(11)

BELARUS

Parliament strongly condemned the Belarus regime’s indiscriminate attacks on the MEDIA, JOURNALISTS, MEMBERS OF THE OPPOSITION, HUMAN RIGHTS ACTIVISTS, and any person who attempt freely to voice criticism of the President and the regime.(12)

· Vieronika CHERKASOVA, stabbed to death in her home in Minsk on 20 October 2004.

In its resolution of 28 October 2004 the Parliament urged the Belarusian authorities to investigate thoroughly the murder of Cherkasova who had been working as an independent journalist for the Sokidarnost trade union newspaper when carrying out an investigation on illegal arm sales between the Belarusian government and Iraq. (13)

· Paval MAZEKA and Mikola MARKIEVIC, journalists from the newspaper “Pahonia”; Viktar IVASKIEVIC, journalist from the newspaper “Rabočy”; all sentenced to between 6 and 9 months in prison.(14)

Over the past few years more than 20 independent mass media entities have been closed for “technical reasons”, while it was clear that the regime wanted to undermine the free press and media in the country.

The European Parliament again passed strong-worded resolutions on the deteriorating situation of MEMBERS OF THE POLITICAL OPPOSITION in Belarus and their legitimate right to peaceful protest against President Lukashenko and his government. In connection with both the referendum and the parliamentary elections on 17 October 2004 and the presidential elections on 19 March 2006, the European Parliament registered massive repression and politically motivated persecution against opposition candidates who peacefully demonstrated the days following the election.(15)

· Valery LEVONESKY and Alexander VASILYEV, sentenced to two years imprisonment.

Valery Levonevsky and Alexander Vasilyev promoter of a demonstration on 1 May 2004, were sentenced for defamation and insult of the president in a satirical leaflet. Both were about to run as candidates in the 2004 general elections, but have been struck off the list due to their criminal record. The Parliament called on the Belarus authorities to immediately release them and all other imprisoned political opponents of the regime.(16)

· Mikhail MARYNICH, a prominent opposition activist, former Minister for External Economic Relations, Ambassador and presidential candidate in 2001, released on parole on 14 April 2006 after almost two years’ imprisonment.

Parliament followed closely the case of Mikhail Marynich who was detained in April 2004 and convicted in December that year of "embezzlement by means of abuse of his official position executed on a large scale". He was sentenced to 5 years' imprisonment (which on 18 February 2005 was reduced to 3 years and 6 months on appeal) in a hard labour colony with confiscation of property. Parliament considered that he had in fact been convicted for political reasons rather than having committed a crime.(17)

· Anatoly LEBEDKO, leader of the Union Party, beaten up in a public restaurant in Minsk.

· Mikola STATKEVIC, leader of the Belarusian Social Democratic Party, and Paval SEVIARYNEC, leader of the Malady Front, sentenced to three years of corrective labour on 31 May 2005 (later on reduced to two years).

Both political leaders were arrested together with some 40 or 50 other demonstrators and freed after harsh criticism on behalf of the European Parliament already on 1 and 4 November 2004 respectively. But, on 23 March 2005, formally charged for the “organisation of group actions disturbing public peace or active participation in them”, they were sentenced to three years. As a result of an amnesty declared in connection with the 60th anniversary of the Second World War their sentences were automatically reduced to two years. The European Parliament reiterated its call on the Belarus authorities for their immediate release(18).

· Yuri ZAKHARENKO, former Minister of the Interior, disappeared.

· Victor GONCHAN, former Vice-President of the Parliament of Belarus, disappeared.

· Dmitry ZAVADSKI, cameraman of Russian Television Channel ORT, disappeared.

· Anatoly KRASOVSKY, a business man, disappeared.

The European Parliament called for an independent investigation on their disappearance. (19)

BURMA (Myanmar)

· Hkun HTUN OO, Chairman of the Shan Nationalities League for Democracy, held in prison since February 2005 and sentenced to 90 years.

· General Hso HTEN, President of the Shan State Peace Council, held in prison since February 2005 and sentenced to 109 years.

Parliament demanded the immediate release and full freedom of movement and expression of all political prisoners held by the State Peace and Development Council.(20)

On 6 July 2005, the Junta released 249 prisoners, most of them political prisoners, among them Sein Hla Oo, ex-journalist and member of the NLD party. The liberations were seen as a result of a massive international mobilisation against the Burma regime and for the release of political prisoners; numbers of releases had doubled on the occasion of Aung San Suu Kyi's 60th birthday, on 28 June 2005.

CAMBODIA

The European Parliament reiterated its strong condemnation of the human rights situation in Cambodia, where during recent years HUMAN RIGHTS ACTIVISTS, JOURNALISTS, TRADE UNIONISTS AND OPPOSITION SUPPORTERS have been intimidated, arrested and killed, creating a climate of political violence in the country.(21)

On 3 February 2006, government lawyers officially withdrew criminal complaints(22) against

· Kem SOKHA, President of the Cambodian Centre for Human Rights (CCHR),

· Pa NGUON TEANG, Acting Director of the Cambodian Centre for Human Rights and Radio Director,

· Rong CHHUNG, President of the Cambodian Independent Teachers´ Association,

· Mam SONANDO, Director of the Beehive Radio,

· Prince SISOWATH THOMICO, secretary to former King Sihanouk,

· Chea MONY, President of the Free Trade Union of Workers,

Criminal charges filed by the courts in response to the complaints remain pending(23) against

· Ea CHANNA, Deputy Secretary General of the Student’s Movement for Democracy,

Men NATH, President of the Cambodian Independent Civil Servant’s Association,

Say BORY, advisor to former King Sihanouk.

In its resolution of 10 March 2005 the European Parliament focused on the case of three parliamentarians who belong to the liberal Sam Rainsy Party and whose immunity was lifted on 3 February 2005 by the National Assembly of Cambodia. The Parliament called upon the government of Cambodia for the immediate and unconditional release of Cheam Chany and re-imposition of the opposition parties’ member immunity. (24)

· Sam RAINSY pardoned by King Norodom on 5 February 2006, returned to Cambodia on 10 February 2006.

· Cheam CHANNY, pardoned by King Norodom on 5 February 2006, released on 6 February 2006.(25)

· Chea POCH returned home in August 2005; he is said to be hiding, but his true fate remains unknown.

Being a member of Prince Ranaridh’s Funcinpec Party, Sam Rainsy lost his parliament seat due to a vote of no confidence in 1994. This in turn prompted the foundation of the Khmer National Party which was changed later into Sam Rainsy Party. The party constantly faced severe hostility from its political opponents which eventually culminated in an attack, allegedly carried out by supporters of the leading Cambodian People’s Party (CCP) on Mr Sam Rainsy in 1997, leaving 16 people dead. After the elections in 2003, the party was excluded from entering the government through a coalition of the Funcipec Party with the CCP. Having accused Mr Sam Rainsy of libel and slander, the National Assembly overturned the immunity of three of its members belonging to Sam Rainsy´s party. In December 2005 Sam Rainsy was sentenced in absentia to 18 months’ imprisonment on defamation charges brought by the Prime Minister and the President of the National Assembly.

Sam Rainsy and Chea Poch went to exile.

Cheam Channy was taken into custody charging him of plotting against the CCP-led government. In August 2005 he was sentenced to seven years’ imprisonment.

CHINA

Parliament demanded the unconditional release of all CHINESE CATHOLICS incarcerated on account of their religious convictions and the immediate cessation of all kinds of violence towards them.(26) The resolution included disappeared and arrested clergy:

Mgr James Su ZHIMIN (bishop of the diocese of Baoding, Hebei), 72;

Mgr Francis An SHUXIN (auxiliary bishop of the diocese of Baoding, Hebei), 54;

Mgr Han DINGXIAN (diocese of Yongnian/Handan, Hebei), 66;

Mgr Cosma Shi ENXIANG (diocese of Yixian, Hebei), 83;

Mgr Philip Zhao ZHENDONG, (diocese of Xuanhua, Hebei), 84;

Fr Paul Huo JUNLONG, (administrator of the diocese of Baoding), 50;

Mgr Shi ENXIANG (diocese of Yixian Hebei province), 83;

Zhang ZHENQUAN and Ma WUYONG (diocese of Baoding, Hebei);

Fr Li WENFENG, Fr Liu HENG, and Fr Dou SHENGXIA (diocese of Shijiazhuang, Hebei);

Fr Chi HUITIAN (diocese of Baoding, Hebei);

Fr Kang FULIANG, Chen GUOZHEN, Pang GUANGZHAO, Yin RUOSE, and Li SHUNJUN (diocese of Baoding, Hebei);

Fr Lu XIAOZHOU (diocese of Wenzhou, Zhejiang);

Fr Lin DAOMING (diocese of Fuzhou, Fujian);

Fr Zheng RUIPIN (diocese of Fuzhou, Fujian);

Fr Pang YONGXING, Fr Ma SHUNBAO, and Fr Wang LIMAO (diocese of Baoding, Hebei);

Fr Li JIANBO (diocese of Baoding, Hebei);

Fr Liu DELI;

Pastor Zhang RONGLIANG, 53, one of the founders of the China for Christ Church.

CUBA

· Oscar Espinsa CHEPE, political prisoner, released on 30 November 2004.

· Paul RIVERO, political prisoner, poet, released on 30 November 2004.

· Edel Jose GARCIA, political prisoner, journalist, released on 30 November 2004.

The imprisonment of DISSIDENTS in Cuba gave special rise of concern to the Parliament, which has ever since sharply denounced the ongoing breach of fundamental rights by the local regime.(27) Particular concerns were expressed regarding Oscar Espinsa Chepe, who suffered from a serious illness. On 30 November 2004 six dissidents were released by the Cuban authorities, among them Oscar Espinosa Chepe as well as Paul Rivero and Edel Jose Garcia.

· Oswaldo PAYA SARDINAS, Sakharov Prize laureate in 2002.

Since the Sakharov Prize award ceremony in 2002, Oswaldo Payá Sardinas, author of the Manifesto ‘Todos Unidos’ which is the origin of the Varela Project calling for a referendum on open elections, freedom of speech, freedom for political prisoners and free enterprise, has been systematically denied the freedom to leave Cuba again and to accept the invitations issued by the Parliament and by other European Union bodies. With the adoption of various resolutions, Parliament renewed its invitation to Oswaldo Payá and reiterated its call on the Cuban authorities to permit him to travel to Europe to appear before the Community institutions. (28)

· LADIES IN WHITE (Damas de Blanco), Sakharov Prize laureate in 2005.

Parliament condemned the fact that the Ladies in White were refused by the Cuban authorities permission to travel to the seat of the European Parliament on the occasion of the award ceremony. Parliament highlighted that the travel ban violates one of the basic human rights, namely the right to freely leave and return to one’s own country, as enshrined in the Universal declaration of Human Rights.(29) With the award of the Sakharov Prize to the group of wives, mothers and daughters of the political prisoners, the European Parliament drew the attention to the continuing detention of most of the 75 political dissidents, mainly supporters of the Varela Project, who were arrested in March 2003.

EGYPT

· Dr Ayman NOUR, a former journalist and lawyer, now leader of Al-Ghad Party and member of the Egyptian Parliament, was sentenced to 5 years’ imprisonment on 24 December 2005.

On 29 January 2005 Ayman Nour was stripped of his immunity and on the same day immediately arrested when leaving the parliament building in Cairo. He was accused of forging more than 2,000 signatures in an effort to obtain formal party status for his Al-Ghad camp, which intended to stand in the run-off for the parliamentary elections in 2006. The detention was followed by some dissident demonstrations protesting against the 24 years continuous rule of Hosni Mubarak. On 31 January 2005 the authorities extended Ayman Nour´s arrest, during which he allegedly was mistreated, for another 45 days. Following the protests by the European Parliament (30) and other international institutions he was released on bail on 11 March 2005 and ten days later formally charged for forging signatures. On 24 December 2005, Ayman Nour was sentenced to 5 years’ imprisonment for allegedly falsifying some of the 50 signatures needed to register his party for the 2006 elections.

Parliament strongly urged the Egyptian authorities to ensure that Ayman Nour is not subjected to torture or other forms of ill-treatment and that he is given prompt, regular and unrestricted access to his lawyers, doctors (as he is diabetic) and family.(31) The EU Presidency declared that “this verdict send negative signals about democratic political reform in Egypt. The EU expects that any appeal application by Mr Nour will be looked at fairly by the Egyptian Courts.” (32)

In its resolution of 6 April 2006, the Parliament renewed its demand to release Dr Ayman Nour. The Parliament also expressed its concern in respect of the Dr Nour’s trial before the Court of Cassation on 18 May considering the fact that the judge who was chosen to head the tribunal is the same one who confirmed the forgery of the election process last November. Furthermore the Parliament proposed an ad hoc delegation to visit Ayman Nour if he remains in prison following the court hearing. (33)

ETHIOPIA

· Professor Mesfin WOLDEMARIAM, founder and former President of the “Ethiopian Human Rights Council”, the country’s first independent human rights organisation, arrested in May 2005.

· Dr Berhanu NEGA, a well-known economist and the leader of the main opposition Coalition for Unity and Democracy (CUD) party, arrested in May 2005.

The Parliament raised the cases of eminent HUMAN RIGHTS ACTIVISTS AND POLITICAL PRISONERS in Ethiopia and focused on the cases of Mesfin Woldemariam and Berhanu Nega.(34) Having been harassed on several occasions, they were arrested together with more that 100 people, following the protests after the elections in May 2005. Their demand for bail was denied on 4 January 2006, and the trial will resume in February 2006. Under Ethiopian law, the possible sentence ranges from three years’ imprisonment to the death penalty.

IRAN

In its resolution of 28 October 2004 (35) the Parliament denounced two CASES OF MINORS SENTENCED TO DEATH and urged the Iranian authorities to respect the provisions as laid down in the International Covenant on the Rights of the Child, which Iran is party to, and to prevent any further application of the death penalty to minors. In the same resolution the European Parliament called on the Iranian authorities to immediately halt all stoning penalties and to give evidence that they were willing to implement their publicly declared moratorium on stoning. (36)

· Ateqeh RAJABI, a 16-year-old girl, was said to have been publicly hanged in the city of Neka, Northern Iran.

Despite an alleged mental illness and after refusal of access to a lawyer Ateqeh Rajabi was convicted by a Court for acts that were seen “incompatible with chastity.” It is reported that during the proceedings the judge, a conservative cleric, who handed down the death sentence, harshly criticized her dress. The decision was upheld by a Supreme Court ruling shortly before her execution, where it was allegedly the judge of first instance who put the noose around her neck. The same night her body was said to be removed out of the grave. Despite an international ID card proving her age to be 16, the officials regarded her to be 22 years old.

· Zhila IZADI, a 13-year-old girl, initially convicted to death by stoning, later on sentenced to 55 lashes.

· Bakhtiar IZADI, her 15-year-old brother, convicted to 150 lashes, later on reduced to 55 lashes.

Brother and sister were said to have had sexual relations with each other. After pressure from in and outside Iran, both were sentenced to 55 lashes each and released. Zhila Izadi reportedly received her punishment only a few days before giving birth to a child, which was immediately taken away from her. She is still in very poor physical and mental condition and called international human rights agencies for assistance. Due to her social and cultural environment (it was her father who brought up the case to the courts) she has to live under constant pressure, as incest between minors is seen as a massive shame for the family.

· Leyla MOAFI, aged about 20, charged with acts contrary to chastity; stay of execution.

Leyla Moafi was arrested in early 2004 and charged with "contrary to chastity". On 27 March 2005 the Supreme Court overturned the death sentence, but upheld the sentence of flogging and of three and a half years imprisonment. The judge also ordered that following the completion of her prison sentence, she should reside for eight months in a women's rehabilitation centre. Leyla Mafi is known to have had her sentence of 99 lashes inflicted in February 2006. Afterwards she was moved to a women's rehabilitation centre in Teheran.(37)

Parliament welcomed the stay of execution of Leyla Moafi, whose case was referred to forensic psychiatrists to examine her mental condition. Parliament insisted however that the alleged crimes are not an internationally recognisable criminal offence and their persecution does not comply with international human rights standards.(38)

The European Parliament repeatedly expressed its concerns on the situation concerning fundamental rights of JOURNALISTS in Iran.(39)

In its resolutions of 28 October 2004 and 13 January 2005 it demanded that the Iranian Parliament should repeal all criminal provisions dealing with the peaceful expression of opinions, including the press and called upon the authorities to release all prisoners prosecuted or sentenced for press- and opinion-related offences.

· Omid MEMARIAM, Masoud GHREYSHI, Javad Ghoam TAMAYOMI, Reza VATANIKHA, Mehdi DERAYATI, Sharam RAFIHZADEH, Hanif MAZROOI and Rozbeh EBRAHIMI. Hanif Mazroi was released on 11 November 2004 and Rozbeh Ebrahimi on 26 November 2004(40).

Parliament called in particular for the release of these eight online journalists who allegedly contributed to reformist orientated Internet sites. They were detained without having been formally charged whereas at the same time access to lawyers and family members was refused.

· Emadeddin BAGHI, journalist under travel ban.

The case reflects the current situation for journalists in Iran: Authorities prevented him from leaving the country as he intended to make a trip to Europe and Northern America for the promotion of human rights in his country. The Parliament thus urged the authorities in its resolution of 28 October 2004 to lift the travel ban immediately. In December 2005 he was still not allowed to leave the country.

· Hassan Yuseffi ESHKEVARI, Hossein GHAZIAN, Abbas ABDI, Reza ALIDJANI, Taghi RAHMANI, Hoda REZAZADEH-SABER, Iraj JAMSHIDI, Ensalfali HEYDAYAT, imprisoned.

Parliament recalled the ongoing imprisonment of these prominent journalists, which would stand in clear contrast with the right to freedom of expression. (41)

· Akbar GANJI, journalist, sentenced to six years' imprisonment in July 2001, released on 17 March 2006.

Akbar Ganji was arrested in April 2000, together with 17 other Iranian journalists and intellectuals who had taken part in a cultural conference in Berlin. He was sentenced to 10 years’ imprisonment, which was reduced on appeal to six months, for “taking part in an attempt against national security” and “propaganda against the Islamic system”. In July 2001 he was tried on charges of “collecting confidential state documents to jeopardize state security” and “spreading propaganda” and sentenced to six years’ imprisonment.

Both, President Borrell as well as the chair of the Delegation for Relations with Iran sent a letter to the Ambassador of Iran concerning the situation of Ganji. During its visit to Tehran on 21-24 April 2005, the Bureau of the EP Delegation was not allowed to visit him. Akbar Ganji was released on 17 March 2006 with no other pending charges against him(42).

IRAQ

Indiscriminate violence and in particular widespread terrorist attacks against civilians, religious minorities, police forces and soldiers of the multinational force, the taking of hostages, including journalists and NGO personnel and atrocious unpunished murders remain a notorious and constant concern of the European Parliament. It has been extremely worried about the constant threat of ABDUCTION OF AID WORKERS AND JOURNALISTS. (43)

· Simona TORRETTA and Simona PARI, Italian aid workers, released on 16 September 2004.

· Christian CHESNOT and Georges MALBRUNOT, kidnapped on 20 August 2004, released in December 2004.

The hostages were released after unprecedented protests by the media and public.

KAZAKHSTAN

· Altynbeck SARSENBAYEV, a prominent politician and the co-chairman of the True Ak Zhol opposition party, murdered on 13 February 2006, together with his bodyguard and driver.

In its resolution of 16 March 2006 (44) the Parliament condemned the killings and expressed its great concerns on the jailing of opposition activists and journalists for holding a rally on 26 February 2006 in memory of Altynbeck Sarsenbayev. The Parliament called on the Kazakhstan authorities to carry out the ongoing investigation into the circumstances of his death in a full, independent and transparent manner.

· Nurkadilov ZAMANBEK, opposition leader, was found shot dead in unexplained circumstances on 12 November 2005.

Nurkadilov Zamanbeck died after he had accused the government of corruption. The official investigation concluded that he had committed suicide.

MALDIVES

The European Parliament sharply criticised the large-scale detention incommunicado in the Maldives and demanded the release of pro-democracy reformers, while at the same time calling for reforms to give way to democratisation and the respect of human rights.(45)

Following demonstrations on 12 and 13 August 2004 in the capital Male, which were directed against the slow pace of political reforms of president Gayoom´s government, at least 69 people were detained. On 22 August the government allegedly released 62 detainees, while hundreds remain to be detained. According to Amnesty International the exact numbers of POLITICAL PRISONERS are difficult to assess. An EU delegation visiting the Maldives was denied access.

Parliament's resolution mentioned the names of prominent LEADERS OF THE MADLIVES DEMOCRATIC PARTY detained in August 2004 such as

· Dr Mohamed MUNAVVAR MP (former Attorney General),

· Ali FAIZ MP,

· Ilyas HUSSEIN MP,

· Ahmed SHAFEEQ MP,

· Ahmed ADIL MP,

· Dr Hussein Rasheed HASSAN MP (member of the National Human Rights Commission),

· Ibrahim Hussain ZAKI (the widely respected diplomat and former secretary-general of the South Asian Association for Regional Cooperation (SAARC),

· Ibrahim ISMAIL MP,

· Mohammed NASEEM MP,

· Ahmed ATHIF MP,

· Gasim IBRAHIM MP, (former President of the SAARC Chamber of Commerce and the pro-reform candidate for the post of Speaker in the Maldivian Parliament).

At the same time hundreds of other people were said to be held incommunicado some of them being subject to torture, among them public figures such as

· Husnoo ALSNOOD (lawyer and member of the National Human Rights Commission),

· Fathimeen NISREEN,

· Mohammed NIYAZ,

· Ahmed Ibrahim DIDI,

· Mohamed ZAKI,

· Ibrahim ZAKI,

· Maria MANIKE,

· Jennifer LATHEEF,

· Aminath NAJEEB,

· Mohammed NASEEM,

· Asad WHAEED.

PAKISTAN

· Javed HASHMI, leader of the opposition Alliance for the Restoration of Democracy, sentenced to 23-years in prison in April 2004.

Javed Hashmi, leader of the Alliance aiming at restoring democracy and the rule of law in Pakistan since its foundation in 1999, was convicted on seven counts for having allegedly forged a critical letter on behalf of irked military staff. The Alliance supporters reckon the verdict to be politically motivated.

The European Parliament continued to express its concerns on the detention of Javed Hashmi. It called on his immediate release and stressed that politically motivated trials and sentences cannot be accepted. (46)

PHILIPPINES

· Francisco LARRANGA, European citizen, sentenced to death for rape and murder of two sisters.

Parliament asked the President of the Philippines to exercise her power by granting an absolute pardon to Francisco Larranaga and securing his immediate release from prison. Parliament called also for a review of the legal procedure in this case and asked for a fair trial to be held on the basis of respect for all legal, penal and jurisdictional guarantees. Parliament also asked to commute the death penalty of the prisoners on death row, particularly the 18 child offenders.(47)

Francisco Larranga's death sentence was confirmed in July 2005 without further possibilities for appeal. But on 21 November 2005, the Spanish Defence Minister José Bono said he had received assurances from Philippine President Gloria Macapagal-Arroyo that Larrañaga would not be executed while she remained in power(48).

RUSSIA

· Stanislav DMITRIYEVSKY, chief executive for the Russian-Chechen Friendship Society and editor in chief for the Nizhni Novgorod newspaper “Pravo-zaschita” (“Human Rights Activism”), sentenced to a two-year suspended jail term.

On 19 January 2006, Parliament called for the dropping of all charges against Stanislav Dmitriyevsky who has been sentenced for having published in his newspaper Aslan Mashkado´s appeal for peace in Chechnya. (49)

Parliament urged the Russian authorities to respect the freedom of the media and journalists which recalled its precedent calls on Russia to protect human rights defenders, who are increasingly coming under attack, and to grant access to Chechnya to UN Special Rapporteurs and other international human rights monitors, independent media and international humanitarian organisations providing where possible, all the necessary security conditions for carrying out their work.(50)

SUDAN

· Dr Mudawi Ibrahim ADAM, the Chairperson of the Sudan Social Development Organisazion (SUDO), released on 16 May 2006 after two weeks of detention. (51)

Dr Adam was arrested together with his colleague Yasir Salim and driver Abdalla Taha, shortly before he was due to travel to Ireland to receive Front Line Human Rights Defender award from the President of Ireland.

Parliament condemned the arrests and called the Sudanese authorities to release all without delay.(52)

· Amouna Mohamed AHMED (17), Fayza Ismail ABAKER (16), Houda Ismail Abdel RAHMAN (17) and Zahra Adam ABDELA (17) charged of murder.

The four girls were attacked on 6 March 2006 outside Al Shareif camp. The aggression lead the death of the attacker: whereas the police referred the case of the four girls to the Prosecution Attorney on charges of murder. In its resolution on 6 April 2006 the Parliament called on the Government of Sudan to release the girls while their case was investigated. Parliament also considered that the girls should be given appropriate care as victim of attempted rape.(53)

SYRIA

On 8 September 2005, Parliament passed a resolution on several individual cases in Syria (54), among them

· Riad SEIF, parliamentarian, released in January 2006 after having served three quarters of his prison sentence.

· Mamoun AL-HOMSI, parliamentarian, released in January 2006 after having served three quarters of his prison sentence.

According to informed sources in Damascus, both parliamentarians were interim detained again in 15 February 2006 because of “statements that violate limits” and “contacting the outside”.(55) Mamoun Al-Homsi, disappeared after having been requested again for interrogation. He remains still unseen.

· Hasan ZEINO, civil activist.

· Yassin al-HAMWI, civil activist, released on 27 September 2006.

· Muhammad Ali al-ABDULLAH, civil activist, released on 27 September 2006.

Yassin al-Hamwi and Muhammed Ali al-Abdullah were found not guilty of “establishing and belonging to a secret society” by the Military Court on September 27, but guilty of “defamation of the public administration”. They were sentenced to 10 days’ imprisonment, which they had already spent in custody, and released immediately.(56)

· Haytham AL-HAMWI, Yassin al-Hamwi’s son, arrested in 2003, sentenced to four years imprisonment.

According to authoritative sources, Haytham Al-Hamwi was ill-treated in custody and sentenced after an allegedly unfair trail.

· Riad AL-HAMOOD, a Kurdish civil society activists, Arab language teacher and active member of the Committee for Rival of Civil Society, arrested on 4 June 2005.

Riad Al-Hamood was arrested after a speech at the funeral of an Islamic scholar who had died in custody under mysterious circumstances. Riad al-Hamood, whilst in solitary confinement, is at serious risk of ill-treatment.

TUNISIA

· Maître Mohammed ABBOU, a well-known lawyer and human rights defender, sentenced to three-and-a-half years in jail on 28 April 2005.

Parliament condemned the conviction of Maître Abbou who has been sentenced for publishing critical articles causing “diffamation of the judiciary” and “public disorder”.(57) His lawyers have reportedly been denied permission on several occasions to visit him in prison.(58)

(1)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0080, adopted on 10.03.05

(2)

Resolution P6_TA-PROV(2004)0068 adopted on 18.11.2004

(3)

Resolution P5_TA-PROV(2004)0376 adopted on 22.04.2004

(4)

Resolution P6_TA-PROV(2004)0112 adopted on 16.12.2004

(5)

Resolution P5_TA-PROV(2002)0632 adopted on 19.12.2002, Resolution P6_TA-PROV(2004)0067 adopted on 18.11.2004 and Resolution P6_TA-PROV(2005)0010, adopted on 13.01.2005

(6)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0416 adopted on 27.10.2005, Resolution P6_TA-PROV(2005)0533 adopted on 15.12.2005

(7)

Declaration by the Presidency of 02.02.2005

(8)

Resolution P5_TA-PROV(2004)0187 adopted on 11.3.2004, Resolution P6_TA-PROV(2004)0015 adopted on 16.9.2004 and Resolution P6_TA-PROV(2005)0186, adopted on 12.05.2005

(9)

Resolution P6_TA-PROV(2005) 0462 adopted on 01.12.2005

(10)

Reporters Without Borders at http://www.rsf.org/article.php3?id_article=14166.

(11)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0242 adopted on 9.6.2005.

(12)

Resolution P6-TA-PROV(2005)0295 adopted on 7.7.2005.

(13)

Resolution P6_TA-PROV(2004)0045 adopted on 28.10.2004.

(14)

Resolution P6_TA-PROV(2005) adopted on 7.7.2005.

(15)

Res. P6_TA-PROV(2004)0045 adopted on 28.10.2004 and Res. P6_TA-PROV(2006)0137 adopted on 06.04.06

(16)

Res. P6_TA-PROV(2004)0011 adopted on 16.9.2004 and Res. P6_TA-PROV(2005)0080 adopted on 10.3.2005.

(17)

Res. P6_TA-PROV(2005)0080 adopted 10.3.2005, Res. P6_TA-PROV(2006)0066 adopted on 16.2.2006.

(18)

Res.P6_TA-PROV(2006)0066 adopted on 16.2.2006.

(19)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0080 adopted 10.3.2005.

(20)

Res. P6_TA-PROV(2005)0444 adopted on 17.11.2005; Res. P6_TA-PROV(2005)0186 adopted on 12.05.2005

(21)

Res P6_TA-PROV(2005)0012 adopted on 13.01.2005, P6_TA-PROV(2005)0081 adopted on 10.3.2005, P6_TA-PROV(2006)0032 adopted on 19.1.2006

(22)

Note verbale of the Mission of Cambodia of 18.01.06,

http://web.amnesty.org/library/index/engasa230062006.

(23)

http://web.amnesty.org/library/index/engasa230062006.

(24)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0081 adopted 10.3.2005.

(25)

http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/4684444.stm.

(26)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0339 adopted on 8.9.2005.

(27)

Resolution P6_TA-PROV(2004)0061 adopted on 17.11.2004.

(28)

Res. P6_TA-PROV(2004)0061 adopted on 17.11.2004, Res. P5_TA-PROV(2004)0379 adopted on 22.04.2004, Res. P6_TA-PROV(2005)0150 adopted on 28.04.2005, Res. P6_TA-PROV(2006)0042 adopted on 2.2.2006

(29)

Res. P6_TA-PROV(2006) 0042 adopted on 2.2.2006

(30)

Res. P6_TA-PROV(2005)0046 adopted on 23.2.2005.

(31)

Res..P6_TA-PROV(2006)0031 adopted on 19.1.2006, see also Res. P6_TA-PROV(2006)0028 adopted on 19.01.2006.

(32)

EU Presidency statement of 27.12.2005, FCO Press Office 020 7008 3100.

(33)

P6_TA-PROV(2006)0144 adopted on 6.4.2006.

(34)

B5-0360/2001 adopted 17.05.2001

(35)

Resolution P6_TA-PROV(2004)0049 adopted on 28.10.2004.

(36)

See also Resolution P6_TA-PROV(2005)0011 adopted on 13.1.2005.

(37)

http://web.amnesty.org/library/Index/ENGMDE130362006?open&of=ENG-IRN.

(38)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0011 adopted on 13.1.2005.

(39)

Res. P6_TA-PROV(2005)0011 adopted on 13.1.2005, Res. P6_TA-PROV(2004)0049 adopted on 28.10.2004, Res. P5_TA-PROV(2004)0100 adopted on 12.2.2004

(40)

Reporters Without Borders at http://www.rsf.org/print.php3?id_article=11822.

(41)

Res. P6_TA-PROV(2004)0049 adopted on 28.10.2004.

(42)

http://news.bbc.co.uk/2/hi/middle_east/4819440.stm

(43)

Res. P6_TA-PROV(2004)0013 adopted on 16.9.2004.

(44)

Res. P6_TA-PROV(2006)0100 adopted on 16.3.2006.

(45)

Resolution P6_TA-PROV(2004)0017 adopted on 16.9.2004

(46)

Resolution P5_TA-PROV(2004)0374 adopted on 22.4.2004

(47)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0443 adopted on 17.11.2005.

(48)

http://www.handsoffcain.org/archivio_news/200511..

(49)

Resolution P6_TA-PROV(2006)0026 adopted on 19 January 2006.

(50)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0207 adopted on 26.5.2005.

(51)

http://www.amnesty.ie/content/view/full/3781/.

(52)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0178 adopted on 12.5.2005.

(53)

Resolution P6 _TA-PROV(2006)0142 adopted on 6 April 2006.

(54)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0340) adopted on 8.9.2005.

(55)

http://www.arabicnews.com/ansub/Daily/Day/060216/2006021606.html.

(56)

http://www.amnestyusa.org/urgent/nl1105.html#releases.

(57)

Resolution P6_TA-PROV(2005)0368 adopted on 29.9.2005.

(58)

http://web.amnesty.org/pages/tun-141105-action-eng, and FIDH press release on 29.4.2005.


ANNEX II - LIST OF RESOLUTIONS

List of resolutions adopted by the European Parliament between July 1999 and April 2006, and relating directly or indirectly to human rights violations in the world

(http://www.europarl.europa.eu/comparl/afet/droi/others/default.htm)

Country

Date of adoption of resolution

 

AFRICA

 

 

ALGERIA

18.01.2001 / 17.05.2001 /30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 09.06.2005 / 16.02.2006

ANGOLA

17.02.2000 / 15.03.2001 /14.06.2001 / 06.09.2001 / 11.04.2002 / 04.07.2002

BURUNDI

18.11.1999 / 17.02.2000 (UNCHR) / 07.09.2000 / 07.02.2002 (UNCHR) / 23.10.2003 / 30.01.2003 (UNCHR) / 15.01.2004 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

CAMEROON

20.01.2000 / 17.05.2001 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

CENTRAL AFRICAN REPUBLIC

14.06.2001 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

CHAD

20.01.2000 / 14.06.2001 / 24.02.2005 (UNCHR) / 15.03.2006

COTE D'IVOIRE

20.01.2000 / 16.11.2000 / 14.12.2000 / 10.10.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) 10.02.2004 (UNCHR) / 18.11.2004 / 24.02.2005 (UNCHR)

CONGO (BRAZZAVILLE)

30.01.2003 (UNCHR)

DEMOCRATIC REPUBLIC OF CONGO

17.02.2000 (UNCHR)/ 18.01.2001 (UNCHR) / 15.02.2001 / 13.12.2001 / 07.02.2002 / 07.02.2002 (UNCHR) / 13.06.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) /15.05.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 16.12.2004 / 24.02.2005 (UNCHR)

DJIBOUTI

16.12.1999

EQUATORIAL GUINEA

18.05.2000 / 13.06.2002 / 16.01.2003

ERITREA

07.02.2002 / 18.11.2004 / 24.02.2005 (UNCHR)

ETHIOPIA

17.05.2001 / 07.07.2005 / 15.12.2005

GUINEA

15.02.2001

LIBERIA

04.09.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

LIBYA

10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 14.04.2005

MADAGASCAR

07.02.2002 / 16.05.2002

MAURITANIA

06.09.2001 / 24.02.2005 (UNCHR)

MOROCCO

10.02.2004 (UNCHR)

MOZAMBIQUE

14.12.2000

NAMIBIA

05.04.2001

NIGERIA

15.02.2001 / 15.11.2001 / 07.02.2002 (UNCHR) / 11.04.2002 / 05.09.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 13.03.2003 / 05.06.2003 / 22.04.2004

RWANDA

18.11.1999 / 17.02.2000 (UNCHR)

SENEGAL

17.11.2005

SIERRA LEONE

16.12.1999 / 17.02.2000 (UNCHR) / 18.05.2000 / 07.09.2000 / 18.01.2001 (UNCHR) / 24.02.2005

SOMALIA

05.04.2001 / 04.07.2002 / 24.02.2005 (UNCHR)

SOUTH AFRICA

05.07.2001

SUDAN

17.02.2000 (UNCHR) / 18.01.2001(UNCHR) / 21.11.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 16.09.2004 / 24.02.2005 (UNCHR) / 12.05.2005 / 06.04.2006

TANZANIA

05.07.2001

TOGO

16.09.1999 / 06.09.2001 / 13.12.2001 / 08.04.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 24.02.2005 / 12.05.2005

TUNISIA

15.06.2000 / 14.12.2000 / 14.03.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 29.09.2005 / 15.12.2005

UGANDA

17.02.2000 (UNCHR) / 06.07.2000 / 03.07.2003

WESTERN SAHARA

16.03.2000 / 14.04.2005 / 27.10.2005

ZIMBABWE

13.04.2000 / 18.05.2000 / 06.07.2000 / 15.03.2001 / 06.09.2001 / 13.12.2001 / 07.02.2002 (UNCHR) /14.03.2002 / 16.05.2002 / 04.07.2002 / 05.09.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 13.02.2003 / 05.06.2003 / 15.01.2004 / 10.02.2004 (UNCHR) / 16.12.2004 / 24.02.2005 (UNCHR) / 07.07.2005

ASIA

 

 

AFGHANISTAN

16.12.1999 / 17.02.2000 (UNCHR)/ 05.10.2000 / 18.01.2001 (UNCHR) / 14.06.2001 / 13.12.2001 / 05.09.2002 / 12.02.2004 / 24.02.2005 (UNCHR)

AZERBAIJAN

09.06.2005 / 27.10.2005 / 16.02.2006

BANGLADESH

21.11.2002 / 14.04.2005

BURMA (MYANMAR)

16.09.1999 / 18.05.2000 / 07.09.2000 / 16.11.2000 / 18.01.2001 (UNCHR) / 04.10.2001 / 13.12.2001 / 07.02.2002 (UNCHR) / 11.04.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 13.03.2003 / 05.06.2003 / 04.09.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 11.03.2004 / 16.09.2004 / 24.02.2005 (UNCHR) / 12.05.2005 / 17.11.2005

CAMBODIA

17.12.2000 / 18.01.2001 / 06.09.2001 / 07.02.2002 / 11.04.2002 / 13.03.2003 / 03.07.2003 / 12.02.2004 / 13.01.2005 / 24.02.2005 (UNCHR) / 10.03.2005 / 01.12.2005 / 19.01.2006

CHINA

 

 

 

 

 

 

20.01.2000 / 17.02.2000 (UNCHR) / 18.01.2001 (UNCHR) / 15.02.2001 / 05.04.2001 (UNCHR) / 07.02.2002(UNCHR)/ 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 07.07.2005 / 08.09.2005

BEIJING'S APPLICATION TO HOST THE 2008 OLYMPIC GAMES

05.07.2001

EAST TIMOR

16.09.1999 / 18.11.1999 / 17.02.2000 (UNCHR)/ 18.01.2001 (UNCHR) / 04.10.2001 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

FIJI

06.07.2000

GEORGIA

18.12.2003

HONGKONG

19.12.2002 / 15.12.2005

INDIA

16.03.2000 / 07.02.2002 / 16.05.2002 / 10.02.2004 (UNCHR) / 16.12.2004 / 24.02.2005 (UNCHR)

INDONESIA

16.12.1999 / 18.01.2001 (UNCHR) / 13.12.2001 / 07.02.2002 (UNCHR) / 16.05.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 05.06.2003 / 20.11.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

KALIMANTAN

15.03.2001

MOLUCCAN ISLANDS

07.10.1999 / 20.01.2000 / 06.07.2000

KASHMIR

16.03.2000 / 17.11.2005

KAZAKHSTAN

13.02.2003 / 23.10.2003 / 16.03.2006

KYRGYZSTAN

14.03.2002 / 23.10.2003 / 12.05.2005

LAOS

15.02.2001 / 15.11.2001 / 03.07.2003 / 01.12.2005

MALAYSIA

14.06.2001 / 13.06.2002

MONGOLIA

07.02.2002 (UNCHR)

MALDIVES

16.04.2004

NEPAL

07.09.2000 / 14.06.2001 / 13.12.2001 / 13.06.2002 / 24.10.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 23.10.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 24.02.2005 / 29.09.2005

NORTHERN KOREA

07.02.2002 (UNCHR) / 16.01.2003 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

PAKISTAN

18.11.1999 / 15.02.2001 / 05.04.2001 / 10.02.2004 (UNCHR) / 12.02.2004 / 22.04.2004 / 24.02.2005 (UNCHR)

PHILIPPINES

18.05.2000 / 18.12.2003 / 17.11.2005

SOLOMON ISLANDS

06.07.2000

SOUTHERN CAUCASUS

(Armenia, Azerbaijan and Georgia )

04.10.2001

SRI LANKA

18.05.2000 / 14.03.2002 / 20.11.2003

TAIWAN

13.04.2000 / 15.05.2003 / 07.07.2005

TAJIKISTAN

23.10.2003

TIBET

17.02.2000 (UNCHR) / 13.04.2000 / 06.07.2000 / 18.01.2001 (UNCHR) / 07.02.2002 (UNCHR) / 19.12.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004(UNCHR) / 18.11.2004 / 13.01.2005 / 24.02.2005 (UNCHR) / 15.12.2005

TURKMENISTAN and CENTRAL ASIA

15.03.2001 / 23.10.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

UZBEKISTAN

04.10.2001 / 23.10.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 09.06.2005 / 27.10.2005

VIETNAM

16.11.2000 / 05.07.2001 / 04.10.2001 / 11.04.2002 / 15.05.2003 / 20.11.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 01.12.2005

AUSTRALIA

 

 

AFGHAN REFUGEES / ASYLUM

06.09.2001

EUROPE

 

 

BELARUS

07.10.1999 / 05.07.2001 / 13.06.2002 / 04.07.2002 / 10.02.2004 (UNCHR) / 28.10.2004 / 24.02.2005 (UNCHR) / 10.03.2005 / 07.07.2005 / 29.09.2005 / 16.02.2006 / 06.04.2006

BULGARIA

15.12.2005

BOSNIA-HERZEGOVINA (Banja Luca)

17.05.2001

CYPRUS

05.04.2001

FEDERAL REPUBLIC OF YUGOSLAVIA

17.02.2000 (UNCHR) / 16.03.2000 / 15.06.2000 / 14.12.2000

FORMER YUGOSLAV REPUBLIC OF MACEDONIA (FYROM)

05.10.2000

IRELAND (Immigration)

13.12.2001

KOSOVO

22.07.1999 / 16.09.1999 / 07.10.1999 / 18.11.1999 / 17.02.2000 (UNCHR) / 17.02.2000 / 15.06.2000 / 15.02.2001 / 01.04.2004

MALTA (Refugees camps)

06.04.2006

MOLDOVA

14.03.2002 / 11.04.2002 / 18.12.2003 / 24.02.2005 / 16.03.2006

ROMANIA

15.12.2005

RUSSIA

18.11.1999 / 17.02.2000 (UNCHR) / 18.01.2001 (UNCHR) / 18.01.2001 / 07.02.2002 / 07.02.2002 (UNCHR) / 04.07.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 26.05.2005 / 15.12.2005

RUSSIAN REPUBLIC OF CHECHNYA

07.10.1999 / 18.11.1999 / 20.1.2000 / 17.02.2000 / 17.02.2000 (UNCHR) / 16.03.2000 / 13.04.2000 / 18.01.2001 (UNCHR) / 15.02.2001 / 07.02.2002 (UNCHR) / 16.01.2003 / 30.01.2003 (UNCHR) / 03.07.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 19.01.2006

RUSSIAN REPUBLIC OF DAGESTAN

16.09.1999

RUSSIAN REPUBLIC OF MARI EL

12.05.2005

SERBIA AND MONTENEGRO

16.09.2004 / 07.07.2005 / 29.09.2005

TURKEY

22.07.1999 / 13.04.2000 / 07.09.2000 / 18.01.2001 / 13.12.2001 / 15.05.2003 / 22.04.2004 / 28.09.2005 / 16.02.2006

UKRAINE

11.03.2004 / 28.10.2004 / 02.12.2004 / 13.01.2005 / 06.04.2006

AMERICA

 

 

ARGENTINA

04.07.2002

BOLIVIA

23.10.2003 / 09.06.2005

CENTRAL AMERICA

16.11.2000

CHILE

14.12.2000

COLOMBIA

07.09.2000 / 18.01.2001 (UNCHR) / 04.10.2001 / 07.02.2002 (UNCHR) / 14.03.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

CUBA

30.01.2003 (UNCHR) / 10.04.2003 / 04.09.2003 / 10.02.2004 (UNCHR) / 22.04.2004 / 17.11.2004 / 24.02.2005 (UNCHR) / 02.02.2006

GUATEMALA

18.05.2000 / 14.06.2001 / 11.04.2002 / 10.04.2003 / 07.07.2005

HAITI

15.01.2004 / 10.02.2004 (UNCHR) / 11.03.2004 / 24.02.2005 (UNCHR)

MEXICO

05.04.2001

NICARAGUA

16.12.1999

PARAGUAY

15.06.2000

PERU

16.03.2000 / 15.06.2000 / 05.10.2000 / 19.01.2006

UNITED STATES

17.02.2000 / 13.04.2000 / 06.07.2000 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) 22.04.2004 / 15.12.2005 / 16.02.2006

VENEZUELA

13.02.2003 / 11.03.2004

MIDDLE EAST

 

 

EGYPT

20.01.2000 / 14.06.2001 / 04.07.2002 / 05.09.2002 / 10.04.2003 / 19.01.2006 / 16.02.2006 / 06.04.2006

IRAN

16.09.1999 / 17.02.2000 (UNCHR) / 13.04.2000 / 18.05.2000 / 07.02.2002 (UNCHR) / 24.10.2002 / 21.11.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 12.02.2004 / 28.10.2004 / 13.01.2005 / 24.02.2005 (UNCHR) / 15.02.2006

IRAQ

20.01.2000 / 13.04.2000 / 06.07.2000 / 07.02.2002 (UNCHR) / 30.01.2003 (UNCHR)/ 10.02.2004 (UNCHR) / 16.09.2004 / 24.02.2005 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 06.04.2006

ISRAEL

19.12.2002 / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR)

JORDAN

 

KUWAIT

16.12.1999

LEBANON

10.03.2005

SAUDI ARABIA

17.02.2000 (UNCHR) / 18.01.2001 (UNCHR) / 07.02.2002 (UNCHR) / 30.01.2003 (UNCHR) / 10.02.2004 (UNCHR) / 24.02.2005 (UNCHR) / 10.03.2005

SYRIA

13.06.2002 / 08.09.2005

MISCELLANEOUS

 

 

UNITED NATIONS

 

EU's rights, priorities and recommendations for the session of the UN Commission on Human Rights in Geneva

17.02.2000 (56th) / 18.01.2001 (57th)/ 07.02.2002 (58th)/ 30.01.2003 (59th) / 10.02.2004 (60th) / 24.02.2005 (61st) /

UN Outcome of the negotiations on the Human Rights Council and on the 62nd session of the UNCHR

16.03.2006

UN World Food Summit

16.05.2002

UN World Day to Overcome Extreme Poverty

04.10.2001

UN Conference on Least Developed Countries

05.04.2001

Reform of the UN

09.06.2005

Reform of the UN, Millennium Development Goals

29.09.2005

Small arms and lights weapons (UN prepcom)

26.05.2005

DEATH PENALTY

 

Death Penalty in the World

 

07.10.1999 / 18.11.1999 / 16.12.1999 /

13.04.2000 / 06.07.2000 / 26.10.2000 /

05.07.2001

Abolition of Death Penalty in Japan, South Korea and Taiwan

13.06.2002

INTERNATIONAL

CRIMINAL COURT

16.12.1999 / 18.01.2001 / 28.02.2002 /

04.07.2002 / 26.09.2002 / 24.10.2002

CHILDREN

 

Trafficking in Children and Child Soldiers

 

03.07.2003

Forced Child Labour (Africa)

 

17.05.2001 / 17.11.2005

Child Labour in the Production of Sports Equipment

13.06.2002

EU Position for the Session of the UN GA on the Rights of Child

 

11.04.2002

 

UN GA Special Session on the Rights of Child

05.07.2001

 

 

European Parliament resolution on the 10th Anniversary of the UN Convention on the Rights of the Child

18.11.1999

Children kidnapped by their parents

15.03.2001

RACISM AND XENOPHOBIA

17.02.2000 / 16.03.2000 (European Union) / 16.03.2000 (Candidate Countries) / 06.07.2000 / 03.10.2001 (World Conference against Racism)

PRESS FREEDOM

17.05.2001

COMBATTING TERRORISM

24.10.2002

Detainees in Guantanamo Bay

07.02.2002 / 10.03.2004/ 28.10.2004 / 16.02.2006

MINES AND BOMBS

 

Review of Ottawa Treaty on anti-personnel mines

22.04.2004

Cluster Bombs

13.12.2001

Landmines

07.07.2005

REFUGEES

 

Refugees - Channel Tunnel

11.04.2002

Refugees (Lampedusa and Western Sahara)

14.04.2005

WOMEN

 

Women in South-East Europe

22.04.2004

Female Genital Mutilation

20.09.2001

Harassment at the Workplace

20.09.2001

Violence towards Catholic Nuns

05.04.2001

FREEDOM OF EXPRESSION, RESPECT OF RELIGIOUS BELIEFS

16.02.2006

Homophobia

19.01.2006

Aung San Suu Kyi and Leyla Zana

(Sakharov Prize Laureates)

13.12.2001

Sport products for the Olympic games

22.04.2004

Mediterranean

20.11.2003 / 12.02.2004 / 23.02.2005


ANNEX III - BASIC TEXTS

 

INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS INSTRUMENTS

DATE

OF

ADOPTION

UNITED NATIONS

http://www.un.org

http://www.unhchr.ch/udhr/index.htm

Charter of the United Nations

Universal Declaration on Human Rights

24 October 1945

10 December 1948

 

 

International Covenant on Civil and Political Rights

16 December 1966

 

Optional Protocol to the International Covenant on Civil and Political Rights

16 December 1966

 

Second Optional Protocol to the International Covenant on Civil and Political Rights, aiming at the abolition of the death penalty

15 December 1989

 

International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights

16 December 1966

 

International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination

21 December 1965

 

Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination against Women

18 December 1979

 

Optional Protocol to the Convention on the Elimination of Discrimination against Women

6 October 1999

 

Convention on the Rights of the Child

20 November 1989

 

Optional Protocol to the Convention on the Rights of the Child on the involvement of children in armed conflicts

25 May 2000

 

Optional Protocol to the Convention on the Rights of the Child on the sale of children, child prostitution and child pornography

25 May 2000

 

Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment

10 December 1984

 

Optional Protocol to the Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment

18 December 2002

 

UN Declaration on the Elimination of All Forms of Intolerance and Discrimination Based on Religion or Belief

25 November 1981

 

UN Declaration on the Right and Responsibility of Individuals, Groups and Organs of Society to Promote and Protect Universally Recognised Human Rights and Fundamental Freedoms

9 December 1998

 

UN Declaration on Human Rights Defenders

9 December 1998

 

United Nations Millennium Declaration

8 September 2000

 

UNITED NATIONS CONFERENCES

World Conference on Human Rights (Vienna)

Declaration and Programme of Action

25 June 1993

 

World Conference on Women and Development (Beijing)

Declaration and Platform for Action

September 1995

 

World Conference against Racism, Racial Discrimination, Xenophobia and Related Intolerance (Durban)

Declaration and Programme of Action

8 September 2001

 

ROME STATUTE OF THE INTERNATIONAL CRIMINAL COURT

http://www.ohchr.org/english/law/criminalcourt.htm

1 July 2002

 

INTERNATIONAL LABOUR ORGANISATION

http://ilolex.ilo.ch

 

 

Minimum Age Convention

26 June 1973

 

Convention on Indigenous and Tribal Peoples

27 June 1989

 

Convention to eliminate the Worst Forms of Child Labour

17 June 1999

 

EUROPEAN PARLIAMENT

http://www.europarl.europa.eu/comparl/afet/droi/others/default.htm

Annual Human Rights Reports

1983 - 2005

 

Resolution on the communication from the Commission to the Council and the European Parliament on the European Union's role in promoting human rights and democratisation in third countries (COM (2001) 252)

25 April 2002

 

Resolution on the Commission communication on EU election assistance and observation (COM (2000) 191 - C5-0259/2000)

15 March 2001

 

Resolution on countering racism and xenophobia in the European Union, on the Commission communication: "Countering racism, xenophobia and anti-Semitism in the candidate countries" (COM (1999) 256 – C5-0094/1999), and on the World Conference against Racism

16 March 2000

 

Resolution on the communication from the Commission to the Council and the European Parliament on “The European Union and the external dimension of human rights policy: from Rome to Maastricht and beyond” (COM (1995) 567 – C4-0568/1995)

17 December 1998

 

Resolution on the report from the Commission on the implementation of measures intended to promote observance of human rights and democratic principles (for 1995) (COM (1996) 672 - C4-0095/1997)

19 December 1997

 

Resolution on setting up a single co-ordinating structure within the Commission, responsible for human rights and democratisation

19 December 1997

 

Resolution on the communication from the Commission on the inclusion of respect for democratic principles and human rights in agreements between the Community and third countries (COM (1995) 216 – C4-0197/1995)

20 September 1996

 

 

Charter of Fundamental Rights of the European Union

 

 

European Parliament resolution on the human rights and democracy clause in European Union agreements

14 February 2006

 

COUNCIL

 

http://ue.eu.int/cms3_fo/showPage.asp?id=822&lang=en&mode=g

http://www.europa.eu.int/pol/rights/index_de.htm

Guidelines for EU policy towards third countries on the death penalty of 29 June 1998

29 June 1998

 

Regulations (EC) No 975/1999 and (EC) No 976/1999 on the development and consolidation of democracy and the rule of law and respect for human rights and fundamental freedoms

Official Journal L 120 , 08/05/1999 P. 0001 - 0014

29 April 1999

 

Cotonou Agreement

23 June 2000

 

Guidelines for EU policy towards third countries on torture and other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment

9 April 2001

 

Conclusions on the communication from the Commission to the Council and the European Parliament on the European Union's role in promoting human rights and democratisation in third countries (COM (2001) 252)

25 June 2001

 

EU guidelines on Human rights dialogues

13 December 2001

 

Action Plan to follow-up on the Common Position of 22 January 2001 on the International Criminal Court

27 May 2002

 

Common Position amending Common Position of 22 January 2001 on the International Criminal Court

20 June 2002

 

Conclusions on human rights and democratisation in third countries, together with practical measures endorsed for the implementation of the Council's conclusions of 25 June 2001

10 December 2002

 

EU Common Position on the International Criminal Court

16 June 2003

 

EU Guidelines on Children in Armed Conflicts

8 December 2003

 

EU Guidelines on Promoting Compliance with International Humanitarian Law

23 December 2005

 

COMMISSION

http://europa.eu.int/comm/external_relations/human_rights/doc/eidhr02_04.htm

COUNCIL OF EUROPE

http://conventions.coe.int

 

 

Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms

Protocol No. 13 to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, concerning the abolition of the death penalty in all circumstances

4 November 1950

3 May 2002

 


MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (23.2.2006)

teikiama Užsienio reikalų komitetui

dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje 2005 m. ir Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu

(2005/2203(INI))

Nuomonės referentas: Raül Romeva i Rueda

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

- atsižvelgdamas į Visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo konvenciją (angl. CEDAW) ir jos papildomą protokolą,

- atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl moterų ir vaikų apsaugos esant kritinei padėčiai ir vykstant ginkluotiems konfliktams ir Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1352(2000),

- atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

- atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

- atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

- atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. priimtas ES žmogaus teisių gynėjų apsaugos gaires,

A.  kadangi smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir jo negalima pateisinti jokiais politiniais, religiniais ar kultūriniais pagrindais,

B.  kadangi ES savo užsienio politikoje yra įsipareigojusi visiškai remti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

C.  kadangi tarptautiniai teisės standartai, remiantys ir saugantys moterų teises, turėtų sistemingai tapti kertiniu bet kokių dvišalių santykių, ypač su trečiosiomis šalimis, su kuriomis ES yra pasirašiusi asociacijos ir bendradarbiavimo sutartis, pagrindu,

D.  kadangi valstybių narių pranešimuose (pvz., 2005 m. gruodžio mėn. Čekijos visuomeninio teisių gynėjo pranešime) vis dažniau minima prievartinė romų tautybės moterų sterilizacija; ir kadangi valstybėse narėse prievarta atliekamos sterilizacijos klausimas rasinio atskyrimo kontekste tebėra aktualus,

E.  kadangi daugiau kaip 500 romų tautybės pabėgėlių buvo apgyvendinti Kosovo Mitrovicos regiono Žitkovac, Cesmin Lug ir Kablare stovyklose, kurių žemė stipriai užteršta švinu, kaip 2005 m. rugpjūčio mėn. nustatė Kosovo valstybinė prokuratūra; kadangi pranešta apie daugybę ligų, tarp jų ir apie 18 metų vertėjo, dirbusio visose trijose stovyklose, paralyžiuoto apsinuodijus švinu, atvejį, ir kadangi tyrimai parodė, kad stovyklose gyvenančių vaikų ir daugelio suaugusiųjų kraujyje esančio švino koncentracija siekia pavojingai aukštą lygį,

F.  kadangi daugelyje valstybių vis dar siekiama užgniaužti pliuralizmą ir įvairovę, tai kelia pavojų mažumų grupių žmogaus ir piliečių teisėms ir didina jų atskirtį, taip pat atima joms galimybę pasinaudoti prieinamomis švietimo, būsto, sveikatos apsaugos, profesinio lavinimo paslaugomis ir dalyvauti politiniame gyvenime,

G.  kadangi moterys ir mergaitės paprastai yra pagrindinės ginkluotų konfliktų aukos, o jų vaidmuo atkuriant taiką po konfliktų, įskaitant konfliktų sureguliavimą ir valdymą, taisyklių ir sankcijų kūrimą ir įgyvendinimą ir sugriautos visuomenės atkūrimą, yra labai svarbus; kadangi Taryba norėtų, kad lyčių perspektyva būtų įtraukta į Europos saugumo ir gynybos politiką, o moterys dalyvautų visose karinėse ir nekarinėse (pvz., policijos) misijose,

1. yra priblokštas, kad kas 3,06 sekundės iš bado miršta žmogus, besivystančiose valstybėse iš bado miršta 10 proc. vaikų iki penkerių metų, 20 proc. pasaulio gyventojų pajamos sudaro mažiau kaip 1 dolerį per dieną, 55 milijonai ES gyventojų, t. y., 15 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų, gyvena skurde, 55 proc. iš 16 000 žmonių, kasdien užsikrečiančių ŽIV/AIDS, yra moterys, ir 6000 vaikų kasdien miršta nuo ligų, kurių galima išvengti tiekiant geresnės kokybės vandenį ir sudarant geresnes sanitarines sąlygas, yra priblokštas smurto masto, kurį atskleidžia Amnesty International pateikti statistikos duomenys, pagal kuriuos, per 2005 m. 6 tūkst. Afrikos moterų kasdien buvo žalojami lyties organai (iš viso – 135 mln. moterų), 15 tūkst. Kinijos moterų buvo parduota į sekso vergiją, 7 tūkst. Indijos moterų buvo nužudyta ginčuose dėl kraičio ir apie 600–800 tūkst. pasaulio moterų, iš kurių 100 tūkst. – europiečių, buvo parduota;

2.  ragina Komisiją pasirašant bendradarbiavimo ir asociacijos sutartis su trečiosiomis šalimis ir vykdant humanitarinės pagalbos ir kaimynystės politiką atsižvelgti ir nuolat stebėti kaip ratifikuojamos ir įgyvendinamos tarptautinės konvencijos dėl pagrindinių teisių ir laisvių ir teisinės moterų padėties bei kaip lyčių lygybė įtraukiama į visas politikos sritis ir teikiamos visuomeninės paslaugos šiose šalyse;

3.  yra sukrėstas žiauraus moterų kankinimo ir žudymo reiškinio (isp. feminicidios) Lotynų Amerikoje, kuris dažniausia pasitaiko Meksikoje ir Gvatemaloje; ragina Komisiją įtraukti šį klausimą į dvišalius dialogus ir pateikti rekomendacijas, kurių valstybės turėtų laikytis siekdamos dvišalių santykių pažangos;

4.  ragina Komisiją stebėti bendradarbiavimo, asociacijos ir partnerystės sutartyse su trečiosiomis šalimis numatytos „žmogaus teisių sąlygos“ vykdymą, ypač kovojant su žalinga tradicine praktika, pažeidžiančia moterų arba vaikų teises, ir taikyti visas reikalingas priemones bet kuriuo šių nuostatų pažeidimų atveju;

5.  primygtinai reikalauja, kad Komisija, Taryba ir šalių vyriausybės stebėtų moterų žmogaus teisių, numatytų JT socialinių ir ekonominių teisių pakte, taip pat konkrečių jų atvejų, numatytų atitinkamose TDO konvencijose, įgyvendinimą taip pat ir sudarant prekybos susitarimus;

6.  ragina Tarybą ir Komisiją, siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, užtikrinti veiksmingą Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimą ir apsvarstyti galimybę, kad visos šalys partnerės panaikintų visas teisines CEDAW išlygas ir ratifikuotų jos fakultatyvinį protokolą; ragina Tarybą ir Komisiją toliau skatinti trečiąsias šalis savo teisės aktuose aiškiai apibrėžti moterų teisių apsaugos normas ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos bei įgyvendinti politiką, kurią taikant būtų vertinami abiejų lyčių savitumai bei moterims suteikiama daugiau galimybių dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime;

7.  primena, kad ekonomikos ir prekybos politika lyčių požiūriu nėra neutrali ir kad diskriminuojanti praktika prekių ir paslaugų gamybos srityje yra naudojama pelnui gauti; taip pat primena, kad ES prekybos politika ir politikos priemonės, skirtos trečiosioms šalims, pvz., rinkos atvėrimas ir prekybos skatinimas, yra žmogaus teisių sąlygos objektas, todėl neturėtų niekaip prisidėti prie diskriminuojančių veiksmų;

8.  prašo Komisijos skirti ypatingą dėmesį ES investicijoms į eksporto pramonės zonas, siekiant uždrausti, pvz., nėštumo kontrolę ES įmonėse, ir sudaryti sąlygas uždrausti nėštumo kontrolę jų subrangovinėse įmonėse bei įmonėse, kurios nėra registruotos ES, ir kviečia atitinkamas valstybių narių institucijas tinkamai ginti moterų teises;

9.  laikosi nuomonės, kad moterų teisių skatinimas ir apsauga turėtų būti išsamiai ir sistemingai įtraukiama į ES politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, su kuriomis pasirašytos bendradarbiavimo ir asociacijos sutartys; pabrėžia būtinumą šiuo požiūriu nustatyti skaidrų į tokias sutartis įtraukiamų žmogaus teisių sąlygų stebėjimo mechanizmą, užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama ir į moterų teises;

10.  džiaugiasi tuo, kad žmogaus teisių gynėjų apsauga kaip prioritetas yra numatyta vienoje iš keturių Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR) priemonių; pabrėžia EK misijų ir delegacijų svarbą stebint žmogaus teisių gynėjų padėtį trečiosiose šalyse; ragina Tarybą ir valstybes nares imtis iniciatyvų siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, ypač moteris, ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos ribose;

11.  prašo Komisiją, Tarybą ir visą tarptautinę bendriją skirti daugiau dėmesio konfliktinių situacijų įtakai labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ypač moterims ir vaikams, ir ypač priklausantiems etninėms, kalbinėms ir (arba) religinėms mažumoms; smerkia tūkstančių vaikų kareivių išnaudojimą ir ypač pabrėžia pažeidžiamą mergaičių padėtį, kai prieš jas naudojamas smurtas ir seksualinė prievarta jas paverčiant sekso vergėmis ir (arba) žmonomis per prievartą;

12.  smerkia seksualinės prievartos, kaip karo ginklo, naudojimą ir ragina Komisiją ir visą tarptautinę bendriją ir toliau primygtinai reikalauti, kad seksualinė prievarta kare būtų laikoma tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių konvencijų pažeidimu; pripažįsta masinės seksualinės prievartos poveikį moterims ir joms kylantį pavojų užsikrėsti ŽIV/AIDS;

13.  ragina Komisiją pripažinti moterų vaidmens pokariniame taikos kūrimo procese svarbą, remti moterų iniciatyvas, kuriomis siekiama užbaigti ginkluotus konfliktus ir dalyvauti konfliktų sprendimo ir valdymo procesuose, ir savo bendradarbiavimo priemones sutelkti tokios veiklos, pvz. Kolumbijoje vykdomos Ruta Pacífica de las Mujeres iniciatyvos arba Darfūro moterų judėjimo, paramai.

14.  pritaria veiksmams, kurie numatomi vykdant EIDHR finansuojamą tarptautinę kampaniją „STOP: moterų lytinių organų žalojimas!“, ir ragina Komisiją toliau naudoti EIDHR potencialą siekiant kovoti su kitomis smurto prieš moteris formomis, ypač prekyba moterimis, ir kurti priemones siekiant stiprinti moterų teises ir jų padėtį visuomenėje;

15.  ragina Komisiją kuo skubiau atlikti ES teisės aktų dėl prekybos žmonėmis įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą; skatina Komisiją ir Tarybą tobulinti ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis kovoje su prekyba žmonėmis ir jų išnaudojimu;

16.  ragina Komisiją imtis priemonių įveikti badą, kuris žemina žmogaus orumą ir riboja žmogaus teises, ypač atsižvelgiant į nerimą keliančius duomenis apie tai, kad jei nedelsiant nebus imtasi papildomų investicijų, iki 2015 m. badaus 600 milijonų žmonių, kurių dauguma bus moterys ir vaikai;

17.  ragina valstybes nares, kuriose yra nustatyta, kad naudojama prievartinė sterilizacija, atsisakyti šios praktikos, įgyvendinant atitinkamus įstatymus ir nustatyti kompensacijų mechanizmą;

18.  reikalauja, kad 500 romų tautybės pabėgėlių stipriai švinu užterštame Kosovo Mitrovicos regione būtų saugiai perkelti ir jiems būtų suteiktas saugesnis būstas; atkreipia dėmesį į laikiną naujai suremontuotą prancūzų KFOR Osterodės stovyklą, kuri galėtų padėti laikinai išspręsti problemą; ragina Komisiją, Tarybą ir susijusias valstybes nares suteikti užtenkamai finansinių išteklių perkėlimui į kilmės vietovę; pabrėžia poreikį užtikrinti žmogaus teises ir tęsti Stabilizavimo ir asociacijos procesą;

19.  ragina Komisiją siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą, vadovaujantis 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB(1) ir 2000 m. lapkričio 27 d. direktyva 2000/78/EB(2), įdiegti vertinimo metodą kaip priemonę mažumoms užtikrinti žmogaus ir piliečių teises ir suteikti joms prieinamą mokslą, būstą, sveikatos apsaugą, darbo kvalifikaciją bei įgyvendinti kovos su diskriminacija įstatymus;

EXPLANTORY STATEMENT

Introduction

Violence against women has many faces and places. Violation of women's rights is one of its multiple aspects. Be it an attack on the integrity of the person; be it women's exclusion from society's benefits through systematic lack of access to school and education; be it a lack of political rights where women are not allowed to vote, to drive cars or to accede to certain positions; be it war and finally discrimination as an outflow of the economic system - in each of the cases the state violates its obligation to protect women according to the two International Covenants of Human Rights, Humanitarian Law and other International Conventions.

The EU strongly supports the work made by the United Nations with regard to the promotion of women's rights. In this regard, Council and the Commission must set up as priorities the lifting of all reservations to the Convention on the Elimination of all forms of Discrimination against women (CEDAW) and the ratification of the CEDAW's optional protocol by all partner states

Violation of women's rights

Violence against women is one of the most widespread and pervasive human rights violations. It cuts across cultural, regional, religious and human rights boundaries.

Between 600,000 and 800,000 women are victims of trafficking throughout the world each year.Women are recruited on false pretenses, coerced, transported, and bought and sold for a range of exploitative purposes including sex tourism and forced marriage. Women who are trafficked for sexual exploitation are often sexually abused and raped to break them mentally and emotionally, in order to force them into sex work. Despite the risks of HIV/AIDS, women are often punished for refusing unprotected sex. Trafficking and forced prostitution is internationally recognized as a human rights violation, with the Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination Against Women specifically requiring to "suppress all forms of traffic in women and exploitation of prostitution of women".

Thousands of girls are targeted for mutilation each day. Two million girls a year are at risk - approximately 6,000 per day. Although it is predominantly practiced in twenty-eight North-African countries, FGM is not inherent to any nation or religion. Genital mutilation is a practice that compounds unspeakable violence against women and young girls with discrimination, repression and inequality.

Violation of Women's Rights in social and economic spheres

Women have a higher incidence of poverty than men; their poverty is more severe than that of men; and increasing numbers of women are poor. While globalization has opened up opportunities for women, it has also had negative effects. It has left more and more women trapped on the margins of society.

Salary differences and abuse of unskilled, traditionally non- unionised and often very young female workforce as a factor for maximising profits is common practice in export processing zones (EPZ). The EU should pay particular attention to the establishment and use of EPZ in its foreign trade policy in general and particularly in its bilateral trade agreements. The high record of mainly young women tortured and killed in areas of EPZ, such as in Mexico and Guatemala, without any serious police investigation and judicial persecution should quickly lead to discussion and the adoption of mandatory recommendations at the level of established political dialogues and Joint Councils between the EU and the concerned third countries.

Women in armed conflict and peace promotion

Wars are fought by men but in every armed conflict women are the worst victims. Not only that they loose their husbands, children and everything, they are systematically considered as 'tools of war' and for that reason the victim of rape and forced prostitution. Such actions should not only be considered as a human rights violation but as a war crime to be sanctioned heavily and put to an end.

Nevertheless, women have been and are also actors in the efforts to prevent and end war and come to reconciliation, rehabilitation, the end of impunity, and rebuilding disrupted societies. The women of Colombia, as well as the women in the Balkan, all over Africa, in the Philippines and many more regions of our planet demonstrate the value of women and female values to promote peace. In Europe women have always played and are playing a remarkable role in peace movements both in numbers as well as in quality to protest and end wars. From their stories the males of this world are forced to learn in the end and give up their guns and rifles. Their is strong evidence that wherever women take over political, economical and intellectual roles which thus far were monopolised by their fellow men, the culture of endless violent can be transformed more successfully into a long lasting culture of peace, dialogue and co-operation. For that reason all efforts of the Commission must be strengthened which recognise these values and support women's groups wherever they enter the peace-process. It must also be welcomed that recently the Council has courageously recognised that a gender perspective must systematically be made part of the EU Security and Defence Policy (ESDP) and that in all missions women must act as leaders as well as participants.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

2005 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje

Procedūros numeris

2005/2203(INI)

Atsakingasis komitetas

AFET

Nuomonę pateikė:
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM
19.1.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Autorius(-ė)
  Paskyrimo data

Raül Romeva i Rueda
23.11.2005

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

21.2.2006

 

 

 

 

Priėmimo data

21.2.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Věra Flasarová, Claire Gibault, Lissy Gröner, María Esther Herranz García, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Astrid Lulling, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Christa Klaß, Karin Resetarits, Heide Rühle, Marta Vincenzi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 

(1)

OL L 180, 2000 7 12, p. 22

(2)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16


PROCEDŪRA

Pavadinimas

2005 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir politikos šioje srityje

Procedūros numeris

2005/2203(INI)

Atsakingasis komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

AFET
17.11.2005

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM
19.1.2006


 

 

 

Nuomonė nepareikšta
  Sprendimo priėmimo data


 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data


 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Richard Howitt
28.10.2005

 

Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Svarstymas komitete

20.2.2006

13.3.2006

19.4.2006

 

 

Priėmimo data

20.04.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

53

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Bastiaan Belder, Monika Beňová, André Brie, Elmar Brok, Paul Marie Coûteaux, Giorgos Dimitrakopoulos, Camiel Eurlings, Ana Maria Gomes, Richard Howitt, Jana Hybášková, Jelko Kacin, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Cecilia Malmström, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Mirosław Mariusz Piotrowski, Hubert Pirker, Paweł Bartłomiej Piskorski, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Emil Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Gitte Seeberg, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Antonio Tajani, Paavo Väyrynen, Ari Vatanen, Karl von Wogau, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Irena Belohorská, Carlos Carnero González, Alexandra Dobolyi, Hélène Flautre, Michael Gahler, Kinga Gál, Milan Horáček, Tunne Kelam, Eija-Riitta Korhola, Ģirts Valdis Kristovskis, Miguel Angel Martínez Martínez, Athanasios Pafilis, Inger Segelström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

2.5.2006

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Teisinė informacija - Privatumo politika