PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo
4.5.2006 - (KOM(2005)0692 – C6‑0040/2006 – 2005/0280(CNS)) - *
Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Daniel Varela Suanzes-Carpegna
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo
(KOM(2005)0692 – C6‑0040/2006 – 2005/0280(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (KOM(2005)0692)[1],
– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6‑0040/2006),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Parlamento Teisės tarnybos nuomonę (SJ-0085-06),
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A6‑0163/2006),
1. pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais ir susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Maroko Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.
Komisijos siūlomas tekstas | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 2a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(2a) Be to, finansinis Bendrijos įnašas turėtų būti naudojamas žuvininkyste besiverčiančių Maroko ir Vakarų Saharos pakrančių gyventojų veiklai remti bei mažoms ir vidutinėms vietinėms žuvininkystės įmonėms steigti. |
Pakeitimas 2 3a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(3a) Svarbu, kad Europos Parlamentui būtų teikiama kokybiškesnė informacija; todėl Komisija kasmet turi parengti ataskaitą apie tai, kaip įgyvendinamas susitarimas, apimančią visus žvejybos metodus, kuriems taikomas susitarimas, į kurią būtų įtrauktos teigiamos Komisijos nuomonės, parengtos pagal susitarimo 6 straipsnio 2 dalį. |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu siekiama pabrėžti, kaip svarbu teikti tinkamą informaciją Europos Parlamentui, kad šis galėtų įvertinti susitarimą ir patikrinti naujų partnerystės susitarimų veiksmingumą. Tai sustiprintų Europos Parlamento vaidmenį kontroliuojant, kaip įgyvendinamas susitarimas.. | |
Pakeitimas 3 1 straipsnio 1 dalis | |
Bendrijos vardu tvirtinamas Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimas dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje. |
Bendrijos vardu tvirtinamas Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimas dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje su sąlyga, kad jis bus įgyvendinamas pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į Vakarų Sacharos gyventojų interesus. |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Apsisprendimo teisė, įskaitant nuolatinio suvereniteto teisę į gamtos turtus ir išteklius, yra tarptautinės teisės norma, kuriai negali būti išimčių. Nei dabartinis reglamentas, nei Susitarimas nesuteikia Bendrijai (ar valstybėms narėms) jokių garantijų, jei yra daromi pažeidimai. | |
Pakeitimas 4 2 straipsnio įvadinė dalis | |
Susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:
|
Susitarimo protokole nustatytos ir pagal sąlyginį stabilumą padedančius užtikrinti principus apibrėžtos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:
|
Or. es | |
Pagrindimas | |
Kadangi žvejybos galimybės buvo gerokai sumažintos, kai kurios valstybės narės daro spaudimą, kad būtų padidintas jų laivynams išduodamų leidimų skaičius. Nesvarbu, kokie bus galimi tolesni dvišaliai susitarimai, sąlyginio stabilumo principo laiduojamos teisės turėtų būti nurodytos šiame Reglamente, kaip tai padaryta bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (angl. TAC) ir kvotas nustatančiame Reglamente. | |
Pakeitimas 5 3 straipsnio 1a dalis (nauja) | |
|
Atsižvelgdama į šiuos pranešimus ir į pagal šio susitarimo 10 straipsnį įsteigto Jungtinio komiteto pateiktą informaciją Komisija kasmet informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie Susitarimo įgyvendinimą. |
Or. en | |
Pakeitimas 6 3 straipsnio 1b dalis (nauja) | |
|
Jei yra įrodymų, kad Susitarimo taikymas prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, Komisija, siekdama sustabdyti šio Susitarimo įgyvendinimą, nedelsdama imasi veiksmų, kaip nustatyta Susitarimo 15 straipsnyje. |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Komisijos, Sutarčių sergėtojos, pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės. | |
Pakeitimas 7 3a straipsnis (naujas) | |
|
3a straipsnis |
|
Savo metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui Komisija pateikia informaciją apie žuvų išteklių būklės pakitimus, žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir su naujomis rūšimis susijusių eksperimentinių kampanijų, įgyvendintų laikantis Protokolo 5 straipsnio nuostatų, rezultatus. |
Pagrindimas | |
Žuvų išteklių išsaugojimas ir valdymas – esminės priemonės siekiant, kad žvejyba šioje teritorijoje išliktų tvari. Komisija turi jas skatinti, analizuoti jų raidą, remdamasi šia analize ir ekperimentinėmis kampanijomis siūlyti persvarstyti žvejybos galimybes, kaip nurodyta Protokolo 5 straipsnyje, ir informuoti apie tai Europos Parlamentą. | |
Pakeitimas 8 3b straipsnis (naujas) | |
|
3b straipsnis |
|
Jei biologinė vėžiagyvių ir moliuskų situacija pagerėja ir tai patvirtina teigiami moksliniai pranešimai, laikydamasi Protokolo 4 straipsnio nuostatų, Komisija stengiasi įtraukti į susitarimą naujų šioms dviems kategorijoms taikomų žvejybos galimybių. |
Pagrindimas | |
Protokolo 4 straipsnyje nustatyti žvejybos galimybių persvarstymo reikalavimai, taikomi su sąlyga, kad nebus pakenkta tausojamajam išteklių naudojimui, ir atsižvelgiant į teigiamą mokslininkų nuomonę. | |
Pakeitimas 9 3c straipsnis (naujas) | |
|
3c straipsnis |
|
Maroko valdžios institucijų vietos laivyno naudai priimtos techninės ir žvejybos vadymo priemonės taikomos ir Bendrijos laivynui, žvejojančiam pagal šio susitarimo nuostatas. |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu siekiama, kad techninės ir žuvininkystės valdymo priemonės būtų imtos taikyti ir Bendrijos laivynui, kad nė vienas laivynas nebūtų diskriminuojamas dėl skirtingų techninių ir valdymo priemonių. | |
Pakeitimas 10 3d straipsnis (naujas) | |
|
3d straipsnis |
|
Per paskutinius Protokolo galiojimo metus ir prieš sudarant susitarimą dėl jo atnaujinimo, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kaip įgyvendinamas susitarimas. |
Pagrindimas | |
Prieš sudarant bet kokį naują susitarimą, Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės, su kuria ji derasi, valdžios institucijos pateiktų jai informaciją. Remdamasi šia informacija, Komisija pateikia bendro vertinimo ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. | |
Pakeitimas 11 3e straipsnis (naujas) | |
|
3e straipsnis |
|
Remdamasi 3d straipsnyje minima ataskaita ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba, jei reikia, suteikia Komisijai įgaliojimus derėtis dėl to, kad būtų priimtas naujas protokolas. |
Pagrindimas | |
Parlamentas ir Taryba galės įvykdyti atitinkamus įsipareigojimus tik remdamiesi žuvininkystės susitarimo įgyvendinimo vertinimo ataskaita. | |
Pakeitimas 12 3f straipsnis (naujas) | |
|
3f straipsnis |
|
Susitarimo 10 straipsnyje numatyto Jungtinio komiteto susitikimuose ir darbe stebėtojų teisėmis gali dalyvauti Europos Parlamento narys ir pagal šį Susitarimą dirbantys žuvininkystės sektoriaus atstovai. |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Šis Susitarimas yra politiškai ir finansiškai labai svarbus ES išorės santykiams ir žuvininkystės sektoriui, todėl teikiant kiekvieną pakeitimą turi būti užtikrintas Susitarimo skaidrumas ir garantijos. | |
Pakeitimas 13 3h straipsnis (naujas) | |
|
3h straipsnis |
|
Komisija informuoja Europos Parlamentą apie kiekvieną iniciatyvą keisti Susitarimo turinį, įskaitant Protokolą, duomenų lapus ir priedus. |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Šis Susitarimas yra politiškai ir finansiškai labai svarbus ES išorės santykiams ir žuvininkystės sektoriui, todėl teikiant kiekvieną pakeitimą turi būti užtikrintas Susitarimo skaidrumas ir garantijos. |
- [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
AIŠKINAMOJI DALIS
I. ĮŽANGA
Po derybų Bendrija ir Maroko Karalystė 2005 m. liepos 28 d. pasirašė susitarimą dėl partnerystės žuvininkystės sektoriuje, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos galimybės žvejoti Maroko žvejybos rajonuose, ir protokolą su priedu, kuriuose nustatomos techninės ir finansinės EB laivų žvejybos sąlygos ketveriems metams nuo jo įsigaliojimo. Vadovaujantis susitarimo, dėl kurio EP turi pateikti savo nuomonę, 16 straipsniu, protokolas ir priedas su priedėliais yra neatskiriama šio susitarimo dalis.
Žuvininkystės susitarimas su Maroku tradiciškai būdavo pats svarbiausias Bendrijos susitarimas, ko, kaip pamatysime vėliau, negalima pasakyti apie pastarąjį susitarimą, nes jo sąlygos, lyginant su ankstesniais susitarimais, buvo iš esmės pakeistos taip, kad, galima sakyti, tai virto naujos rūšies žuvininkystės susitarimu su Maroku.
Ankstesnis susitarimas galiojo 1995–1999 m. ir buvo labai ambicingas tiek finansiškai (turimas galvoje finansinis įnašas), tiek ir plačių žuvininkystės galimybių, kurias šis susitarimas suteikė Bendrijai, prasme.
Po ilgų ir sunkių derybų, Bendrijai nepavyko įtikinti Maroko pasirašyti tos pačios rūšies susitarimo; Marokas tvirtai laikėsi savo pozicijos dėl komercinių žuvų rūšių, kurios labai domino Bendriją, išbraukimo iš susitarimo, o dėl likusių žvejybos galimybių Marokas pasiūlė per aukštas technines sąlygas, kurios panaikino bet kokias žvejybos galimybes, nes jos buvo ekonomiškai nepagrįstos ir Bendrijos žuvininkystės sektorius negalėjo su jomis sutikti; oficialūs santykiai žuvininkystės srityje buvo nutraukti; tai lėmė žymią Bendrijos žuvininkystės sektoriaus, veikusio zonoje, kuriai buvo naudojami susitarime numatyti finansiniai ištekliai, restruktūrizavimą – patvirtintas specialus laivyno restruktūrizavimo planas, kuris vien tik Ispanijoje palietė apie 244 iš 347 laivų, kurie vykdė veiklą šioje zonoje ir kurie tiesiogiai teikė darbą maždaug 4000 įgulų narių.
Taigi naujasis Europos Parlamentui pateiktas susitarimas labai skiriasi nuo ankstesniojo, nes yra žymiai kuklesnis projektų ir tikslų, taip pat laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičiaus bei žvejybos galimybių atžvilgiu. Taip pat gerokai mažesnis ir finansinis įnašas – dabar tai 36 100 000 eurų per metus vietoje daugiau kaip 100 milijonų eurų per metus, kurie buvo numatyti ankstesniame susitarime. Tai teisiškai įpareigojo EP šiam susitarimui pritarti pagal pritarimo procedūrą, ko negalima pasakyti apie dabartinį susitarimą. Dabar 13 500 000 eurų dalis nuo visos sumos yra skiriama vietos žuvininkystės sektoriaus plėtrai, taip pat yra numatyti laivų savininkų mokesčiai už licencijų išdavimą, iš kurių bus gauta apie 3,4 milijono eurų per metus.
Ankstesniame susitarime pirmiesiems metams numatyta 629 laivų, o vėliau jų skaičių nutarta laipsniškai mažinti. Ddabartiniame susitarime iš pradžių numatoma 119 laivų, iš kurių dauguma yra smulkiosios žvejybos laivai, ir metinė 60 000 tonų pramoninės pelaginės žvejybos kvota, daugiausia Šiaurės Europos valstybėms, suteikiant leidimą žvejoti šių šalių didiesiems traleriams ir didesnės nei 3000 t vandens talpos laivus.
Dabartinių „partnerystės“ susitarimų pagrindas yra galimybių žvejoti mūsų laivynui įsigijimas mainais už finansinį įnašą bei lengvesnį trečiosios šalies vietos sektoriaus vystymąsi, atsižvelgiant į šios šalies vandenų išteklius, nustatytus moksliniais tyrimais ir laikantis kontrolės sistemos ir atidumo, siekiant išvengti išteklių pereikvojimo.
Gairėse naujasis kompromisas numato 6 rūšių žvejybą, įvairias žvejybos sąlygų, žūklės priemonių bei zonų normas, kaip nurodyta pridedamose lentelėse, iš kurių matyti, kad Viduržemio jūroje žvejyba draudžiama, neleidžiama žvejoti nei moliuskų (aštuonkojų ir kalmarų), nei vėžiagyvių (krevečių, langustinų, langustų). Ši žvejyba dėl didelės ekonominės vertės buvo labai svarbi ankstesniuose susitarimuose. Susitarime pagrindinis dėmesys skirimas smulkiajai žvejybai ir, kaip naujovė, įtraukiama pramoninė pelaginė žvejyba
II. ŽVEJYBA VAKARŲ SACHAROS PAKRANTĖSE
Vienas iš klausimų, kuris visada kėlė diskusijas, sudarant visus Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės susitarimus ir protokolus, yra Bendrijos laivyno veikla pagal tarptautinės teisės reikalavimus. Tai buvo išlaikyta visuose susitarimuose.
Vakarų Sachara yra Atlanto vandenyno Šiaurės Afrikos pakrantėje ir turi sienas šiaurėje – su Maroku, pietuose – su Mauritanija. Nuo 1884 m. tai buvo Ispanijos provincija.
1976 m. Ispanija pasitraukė iš šios teritorijos. Vakarų Sachara iš karto buvo užimta kaimyninių valstybių – Maroko ir Mauritanijos kariuomenių, kurios susidūrė su plačiu vietos gyventojų pasipriešinimu, kurie beveik visi priklausė Polisario frontui.
Dėl ginkluoto pasipriešinimo 1979 m. Mauritanija atsisakė savo pretenzijų į šią teritoriją ir de facto pripažino Maroką buvusios Ispanijos provincijos savininku. Tokia padėtis sukėlė ginkluotą konfliktą ir tarptautinį ginčą, kuris, regis, artimiausiu metu JTO nebus išspręstas.
Kariniai veiksmai tarp Polisario fronto ir Maroko baigėsi 1991 m. Jungtinės Tautos pamėgino išspęsti ginčą tarp Maroko Karalystės ir Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos vyriausybės susitarimu, numatančiu Jungtinių Tautų (MINURSO) prižiūrimą referendumą. Juo gyventojai turėtų įgyvendinti savo apsisprendimo teisę ir nuspręsti, ar kurti savo nepriklausomą valstybę, ar tapti Maroko dalimi. Šalims nesutariant dėl to, kurie gyventojai turi balsavimo teisę, konflikto sprendimas buvo sustabdytas.
Šiuo metu, vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos 73 straipsniu, Vakarų Sachara turi „neautonominės teritorijos“ statusą (Non Self-Governing Territory). Ispanija de jure nevykdo administracinių funkcijų, nes teritoriją de facto administruoja Marokas.
Analizuojamame žuvininkystės susitarime, kaip ir visuose anksčiau Bendrijos sudarytuose susitarimuose, laikomasi teisinio status quo, stengiantis nesikišti į ginčą bei laikytis tarptautinės teisės normų, kaip buvo pabrėžta visose įvairių Europos Sąjungos institucijų teisinėse nuomonėse, tarp kurių ir paties EP teisės tarnybos nuomonė, parengta Vystymosi komiteto prašymu. Valdžia, kuri administruoja teritoriją, šiuo atveju – Maroko Karalystė, privalo užtikrinti, kad, vadovaujantis JTO nuostatomis, pelnas, gautas už išduodamas licencijas, suteikiančias teisę vykdyti veiklą prie Vakarų Sacharos krantų, būtų panaudotas ir šios teritorijos vietos gyventojų gerovei.
Europos Sąjunga ir jos institucijos įpareigotos stebėti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės normų, todėl Komisija per susitarimo 10 straipsnyje numatytą jungtinį komitetą privalo stebėti, ar Marokas laikosi savo įsipareigojimo gautą pelną skirti vietos gyventojams ir jų žuvininkystės sektoriaus plėtrai.
III. PRANEŠĖJO PASTABOS
Pranešėjas nori atkreipti dėmesį į didžiulius skirtumus tarp šio susitarimo ir ankstesnio su Bendrija pasirašyto susitarimo.
Taip pat jis nori pastebėti, kad šiame susitarime, kaip ir visuose ankstesniuose žvejybos susitarimuose su Maroku, ir toliau laikomasi ES politinės pozicijos dėl Vakarų Sacharos, stengiantis nekeisti šios pozicijos, kad nebūtų pažeistas tarptautinis status quo, Jungtinių Tautų principai ir tarptautinė teisė. Tai yra priežastis, kodėl į pranešimą yra įtraukta nuoroda į ES teisės tarnybos nuomonę, kuri numato pirmiau minėtus tarptautinio teisėtumo principus.
Be to, atsižvelgdamas į tai, kad derybos dėl susitarimo ir jį papildančių dokumentų užsitęsė, į tai, kad šios derybos tęsiasi netgi po susitarimo pasirašymo ir vyksta svarstymo Europos Parlamente metu, siekdamas patikslinti priimtus sprendimus arba, kaip Žuvininkystės komitetui pripažino pati Europos Komisija, siekdamas „išgryninti“ turinį ir įtraukti „naujų interpretacijų paaiškinimus“, pranešėjas manė esant būtina teikiamais pakeitimais sustiprinti EP turimus kontrolės mechanizmus. Tai leistų pritarti susitarimui ir leistų jam įsigalioti. Jis reikalauja Europos Komisijos pateikti išsamų metinį pranešimą dėl susitarimo bei jį sudarančio protokolo ir priedų taikymo, kad būtų galima efektyviau ir skaidriau įvertinti įvairių jo tikslų realizavimą, jo efektyvumą ir naudą susitariančioms šalims. Taip pat reikėtų įvertinti susitarimo pajamingumą Bendrijai ir jos žuvininkystės sektoriui, taip užtikrinant geresnę šio sektoriaus teisinę apsaugą. Taip pat reikėtų įtraukti susitarimo „ypatingos sąlygos“ taikymo kontrolę (6 straipsnis), siekiant, kad didelę komercinę vertę turinčių rūšių žuvų žvejyba, sudarius privatinės teisės sutartis, nebūtų leidžiama kitiems tuo metu, kai Komisijai viešuoju susitarimu ji draudžiama, teisinant tai išteklių saugojimo tikslais.
Dėl tos pačios priežasties buvo įtrauktas pakeitimas, kad EP būtų tinkamai informuojamas apie vandens išteklių šiame rajone pokyčius, apie jų saugojimo bei išteklių valdymo priemones, kurių buvo imtasi, atliktų mokslinių tyrimų ataskaitas bei eksperimentines kampanijas, atliktas siekiant įvertinti išteklių dydį bei išsiaiškinti jų padėtį ir pasikeitimus. Esant teigiamai ataskaitai, turėtų būti galima peržiūrėti žvejybos galimybes, vadovaujantis susitarime nustatytais mechanizmais (susitarimo 4 straipsnis ir protokolo 3, 4 ir 5 straipsniai), įtraukiant šiuo metu neįrašytų rūšių žuvis.
Galiausiai rimtos „techninės problemos“, iškilusios po susitarimo pasirašymo taikant šį susitarimą praktikoje, kurias pripažino Komisija ir kurios susijusios su žvejybos būdais, tokiais kaip žvejyba gaubiamaisiais tinklais (žvejyba su lempomis), ūdomis (ilgis, kabliukų skaičius), taip pat problemos dėl pelaginės žvejybos paskirstymo arba dėl švartavimosi vietos uostuose, lėmė prašymą, kad Komisija nuolat informuotų EP apie atliktus pakeitimus ir kad priemonės, taikomos vietos laivynui, nebūtų diskriminacinio pobūdžio, lyginant su priemonėmis, taikomomis Bendrijos laivynui.
PARAMETRAI |
SMULKIOJI ŽVEJYBA ŠIAURĖJE, PELAGINĖS RŪŠYS |
SMULKIOJI ŽVEJYBA ŠIAURĖJE, DUGNINĖS ŪDOS |
SMULKIOJI ŽVEJYBA PIETUOSE |
Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius |
20 |
30 |
20 |
Laivo tipas |
< 100 t |
< 40 t, 27 licencijos > 40 t ir < 150 t, 3 licencijos |
< 80 t |
Mokestis |
67 eurų už vandens talpos toną per ketvirtį. |
60 eurų už vandens talpos toną per ketvirtį |
60 eurų už vandens talpos toną per ketvirtį |
Geografinė riba |
Į šiaurę nuo 38°18´00´´ N. 2 mylios |
Į šiaurę nuo 34°18' N. 6 jūrmylės |
Į pietus nuo 30°40' N. 3 jūrmylės |
Žvejojamos rūšys |
Ančiuviai, sardinės ir kitos pelaginės rūšys. |
Juodosios kardžuvės, jūrų karosai ir kitos giliavandenės žuvys |
Jūrų karosai ir krokeriai |
Iškrovimo prievolė |
Pirmaisiais metais 25 proc., antraisiais metais 30 proc., trečiaisiais metais 40 proc., ketvirtaisiais metais 50 proc. |
Savanoriškas |
Savanoriškas |
Išteklių atsinaujinimo laikotarpis |
Du mėnesiai: vasaris ir kovas |
Nuo kovo15 d. iki gegužės 15 d. |
Nėra |
PARAMETRAI |
GILUMINĖ ŽVEJYBA |
TUNŲ ŽVEJYBA |
PRAMONINĖ PELAGINĖ ŽVEJYBA |
Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius |
22 laivai, ne daugiau kaip 11 tralerių per metus |
27 |
Daugiausia 5/6 didesnės nei 3 000 t talpos laivai; 2/3 150–3000 t talpos laivai; 10 mažesnių nei 150 t talpos laivų |
Laivo tipas |
|
|
Pramoninės pelaginės žvejybos traleris |
Leidžiama naudoti įranga |
Ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams: dugninės ūdos, iš daugiagijo siūlo megzti inkariniai žiauniniai tinklai giliavandenių rūšių žuvims gaudyti. Traleriams – dugniniai tralai |
Valai ir meškerės, gaubiamasis tinklas su gyvu jauku |
Pelaginė arba pusiau pelaginė |
Leidžiama kvota |
|
|
60 000 tonų per metus ir ne daugiau kaip 10 000 tonų per mėnesį. |
Mokestis |
53 eurai už talpos toną per ketvirtį |
25 eurai už laimikio toną |
Didžiausias leistinas vienu metu žvejojančių laivų skaičius – 18. Mokestis eurais už leidžiamo sužvejoti kiekio toną – 20 eurų už toną. Mokestis eurais už viršyto leidžiamo sužvejoti kiekio toną – 50 eurų už toną |
Geografinė riba |
Į pietus nuo 29°N. 200 m izobata traleriams ir 12 jūrmylių ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams |
3 mylios. Jauko žvejybai – už 2 mylios. Visa atlantinė Maroko zona, išskyrus saugomą teritoriją, esančią į rytus nuo linijos, jungiančios 33°30’N/7°35’W ir 35°48’N/6°20’W koordinates |
Į pietus nuo 29°N. 15 jūrmylių nuo kranto, skaičiuojant nuo atoslūgio linijos |
Žvejojamos rūšys |
Juodosios jūrų lydekos, kardžuvės, paprastosios lichijos (palometės) |
Tunai |
Sardinės, sardinėlės, skumbrės, stauridės ir ančiuviai |
Iškrovimo prievolė |
50 proc. Maroke sugauto laimikio |
Dalis laimikio parduodama Maroke tarptautinės rinkos kainomis |
Kiekvienas laivas Maroke iškrauna 25 proc. laimikio |
Išteklių atsinaujinimo laikotarpis |
Galioja tik traleriams. Kaip ir galvakojams moliuskams taikomas išteklių atsinaujinimo laikotarpis |
Nėra |
Žvejybos laivai, kuriems leidžiama žvejoti, privalo laikytis ministerijos nustatyto išteklių atsinaujinimo laikotarpio žvejybos rajone, kuriame leidžiama žvejoti, ir nutraukti bet kokią žvejybą |
Pramoninis perdirbimas |
|
|
Pramoninis laimikio perdirbimas į miltus ir (arba) žuvų taukus griežtai draudžiamas |
23.2.2006
23.2.2006
VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ
teikiama Žuvininkystės komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo
(KOM(2005)0692 – C6‑0040/2006 – 2005/0280(CNS))
Nuomonės referentas: Thierry Cornillet
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Susitarimas dėl partnerystės su Maroku yra svarbiausias iš Bendrijos pasirašytų susitarimų su trečiosiomis šalimis.
Po 2005 m. liepos 28 d. pasibaigusių derybų Parlamento buvo paprašyta pateikti savo nuomonę dėl šio dokumento, kuris, Tarybai patvirtinus, galios ketverius metus ir jo galiojimas gali būti pratęstas.
Nors iš karto kyla klausimas, kodėl su Parlamentu konsultuojamasi tik praėjus 6 mėnesiams nuo to laiko, kai Komisija patvirtino susitarimą, kadangi šis susitarimas toks svarbus, EP nuomone, jo turiniui būtina skirti ypatingą dėmesį.
ES įsipareigojo pasauliniu mastu užtikrinti žuvininkystės tvarumą taip, kaip sutarta Johanesburgo aukščiausio lygio susitikime, – išlaikyti arba atkurti išteklių lygį, taip siekiant užtikrinti kuo tvaresnį jų naudojimą.
ES yra pasirašiusi Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Atsakingos žuvininkystės kodeksą.
ES žvejyba tolimuose žvejybos plotuose yra teisėtas tikslas ir reikia ginti ES žuvininkystės interesus atsižvelgiant į valstybių, su kuriomis yra pasirašomi susitarimai, vystymąsi.
Partnerystės susitarime nustatyti tokie dabartiniai Maroko žuvininkystės politikos prioritetai: pakrantės laivyno modernizavimas ir tobulinimas, dreifinių tinklų atsisakymas, moksliniai tyrimai, smulkiosios žvejybos restruktūrizavimas, prekybos ciklo atnaujinimas, žuvų iškrovimo ir tvarkymo mechanizavimas ir parama Maroko žuvininkystės profesinėms organizacijoms bei jų mokymas.
Galima įsivaizduoti, kad kai kurie iš šių prioritetų gali turėti įtakos pakrantės gyventojų, kurios gyvena iš žvejybos ar prekybos žuvimi, veiklos raidai. Vis dėlto būtų buvę geriau šiuo tikslu numatyti specialias priemones.
Prisiminkime, kad Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika ir bendra žuvininkystės politika (BŽP) turi būti turi būti nuoseklios, viena kitą papildyti, būti derinamos bei padėti mažinti skurdą ir skatinti darnų vystymąsi atitinkamose šalyse.
Prie susitarimo pridėtame protokole nurodytas finansinio įnašo dydis, Bendrijos laivų žvejybos veiklos Maroko žvejybos rajonuose kategorijos ir sąlygos.
Nustatytas 36 100 000 eurų finansinis įnašas per metus. Truputį daugiau kaip trečdalis skirta sektorinės Maroko žuvininkystės politikos vystymui ir įgyvendinimui.
Žvejybos galimybių klausimais susitarime numatyta: 1) smulkiosios žvejybos kategorijai: 20 seinerių pelaginei žvejybai šiauriniuose rajonuose, 20 laivų smulkiajai žvejybai pietiniuose rajonuose, 30 giluminėmis ūdomis žvejojančių laivų smulkiajai žvejybai šiauriniuose rajonuose bei 27 valtys su irklais ir meškerėmis; 2) 22 traleriai ir giluminėmis ūdomis žvejojantys laivai giliavandenei žvejybai; 3) numatyta metinė 60 000 tonų pramoninės pelaginės žvejybos kvota.
Pirmą kartą 10-ies naujų Europos Sąjungos valstybių narių laivams leista žvejoti Maroko vandenyse.
Nustatyti kiekvienos kategorijos laivų savininkų mokesčiai, kurie Marokui gali duoti apie 3 milijonus eurų papildomų metinių pajamų.
Vis dėlto prieš Vystymosi komitetui pateikiant savo nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo turi būti atsižvelgta į pagrindinį klausimą.
Europos Komisijos patvirtinto dokumento 2 straipsnyje teigiama:
„Maroko žvejybos rajonas“ – vandenys, į kuriuos Maroko Karalystė turi suverenias teises, arba jos jurisdikcijai priklausantys vandenys.
Vystymosi komitetas paprašė Parlamento teisės tarnybos išreikšti savo nuomonę, ar Bendrija galėtų pasirašyti susitarimą, kuris leistų Europos laivams žvejoti buvusios Ispanijos Sacharos vandenyse.
Teisės tarnyba atsakė teigiamai.
Teisės tarnybos nuomone, svarbu tai, kad finansinio įnašo dalis būtų skirta Vakarų Sacharos gyventojams remti.
Teisės tarnyba siūlo Parlamentui paraginti Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad jos pareikalaus iš Maroko reikiamų garantijų šiuo klausimu, ir kad Bendrija galėtų nutraukti susitarimą tuo atveju, jei Vakarų Sacharos gyventojai negautų finansinio įnašo dalies.
PAKEITIMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Komisijos siūlomas tekstas[1] | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(2a) Be to, finansinis Bendrijos įnašas turėtų būti naudojamas žuvininkyste besiverčiančių Maroko ir Vakarų Saharos pakrančių gyventojų veiklai remti bei mažoms ir vidutinėms vietinėms žuvininkystės įmonėms steigti. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo | |||||
Nuorodos |
KOM(2005)0692 – C6‑0040/2006 – 2005/0280(CNS) | |||||
Atsakingas komitetas |
PECH | |||||
Nuomonę pateikęs komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
DEVE14.2.2006 | |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
| |||||
Nuomonės referentas: Paskyrimo data |
Thierry Cornillet25.1.2006 | |||||
Pakeistas nuomonės referentas: |
| |||||
Svarstymas komitete |
13.3.2006 |
21.3.2006 |
|
|
| |
Priėmimo data |
21.3.2006 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
14 12 0 | ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Thierry Cornillet, Nirj Deva, Fernando Fernández Martín, Michael Gahler, Hélène Goudin, Filip Andrzej Kaczmarek, Glenys Kinnock, Ģirts Valdis Kristovskis, Maria Martens, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, José Javier Pomés Ruiz, Horst Posdorf, Toomas Savi, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Mauro Zani | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Manolis Mavrommatis, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Carlos Carnero González | |||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
| |||||
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimo dėl Partnerystės žuvininkystės sektoriuje sudarymo
| |||||
Nuorodos |
KOM(2005)0692 ‑ C6-0040/2006 ‑ 2005/0280(CNS)
| |||||
Konsultavimosi su Parlamentu data |
6.2.2006 | |||||
Atsakingasis komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
PECH14.2.2006 | |||||
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
DEVE 14.2.2006
|
BUDG 14.2.2006
|
|
|
| |
Nuomonė nepareikšta Sprendimo priėmimo data |
BUDG 24.4.2006 |
|
|
|
| |
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
|
|
|
| |
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Daniel Varela Suanzes-Carpegna 15.2.2006 | |||||
Ankstesnis(-i) pranešėjas(-ai) |
| |||||
Supaprastinta procedūra – nutarimo data |
| |||||
Teisinio pagrindo užginčijimas JURI nuomonės pareiškimo data |
|
|
| |||
Numatytų lėšų keitimas BUDG nuomonės pareiškimo data |
|
|
| |||
Parlamentas pasikonsultuos su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu – per plenarinį posėdį paskirta data |
|
|
|
|
| |
Parlamentas pasikonsultuos su Regionų komitetu – per plenarinį posėdį paskirta data |
|
|
|
|
| |
Svarstymas komitete |
22.2.2006 |
21.3.2006 |
3.4.2006 |
|
| |
Priėmimo data |
3.5.2006 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: −: 0: |
21 4 6 | ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
James Hugh Allister, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Alfred Gomolka, Pedro Guerreiro, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Henrik Dam Kristensen, Albert Jan Maat, Willy Meyer Pleite, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Willi Piecyk, Dirk Sterckx, Struan Stevenson, Margie Sudre, Daniel Varela Suanzes-Carpegna | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Duarte Freitas, Ana Maria Gomes, Luis de Grandes Pascual, Manuel Medina Ortega, Francisco José Millán Mon, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, María Isabel Salinas García, Carl Schlyter | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (2 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Pateikimo data |
4.5.2006 | |||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... | |||||
- [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.