Pranešimas - A6-0176/2006Pranešimas
A6-0176/2006

PRANEŠIMAS dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos bendrijoje

10.5.2006 - (2006/2062(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Adamos Adamou

Procedūra : 2006/2062(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0176/2006
Pateikti tekstai :
A6-0176/2006
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos bendrijoje

(2006/2062(INI))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos bendrijoje (KOM(2005)0607),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendrojo parengties visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo stiprinimo ES (KOM(2005)0605),

-   atsižvelgdamas į Sutarties 152 straipsnį, reglamentuojantį Bendrijos veiksmus visuomenės sveikatos srityje,

-   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su gripo pandemija strategijos[1],

-   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 17–18 d. Pekine vykusios tarptautinės pagalbos teikėjų konferencijos paukščių ir žmonių gripo klausimais rezultatus ir šioje konferencijoje paskelbtą deklaraciją,

-   atsižvelgdamas į PSO visuotinį pasirengimo gripui planą (dokumentas Nr. WHO/CDS/CSR/GIP/2005.5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6‑0176/2006)

A. kadangi tai, kad pastaruoju metu daugėja paukščių gripo atvejų ir žmonių aukų Azijoje, Afrikoje ir Europos šalyse, didina susirūpinimą ir kadangi reikia šalinti esmines šios ligos priežastis, padėti jos paliestoms šalims ir šalims, kurioms kyla pavojus ir kurioms reikia pagalbos,

B.  kadangi pagrindiniai klausimai, išdėstyti tiek Komunikate dėl pasirengimo gripo pandemijai, tiek Komunikate dėl bendrojo parengties visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo stiprinimo, yra susiję su nacionalinių Komisijos koordinuojamų planų rengimu ir vertinimu, nacionalinių laboratorijų bendradarbiavimu ir jų atliekama priežiūra siekiant greitai nustatyti pandemijos štamų atsiradimą, veiksmingu ligos protrūkio valdymu laiku teikiant konsultacijas, ankstyvu pranešimu apie ligos atvejus, paramos teikimu kilus protrūkiui ir valstybių narių atsako koordinavimu bei savalaikiu ir užtektinu vakcinų ir antivirusinių vaistų tiekimu,

C. kadangi rengiant nacionalinius planus turėtų būti siekiama:

- užtikrinti būtiną valstybių narių veiksmų koordinavimą,

- užkirsti kelią panikai visuomenėje,

- kovoti su bet kokia neteisėta prekyba, kuri galėtų prasidėti, jei kiltų tikrai rimtų pavojų,

- nustatyti zonas, kurios turi būti izoliuotos pirmiausia,

- sudaryti gyventojų grupių, kurios turi būti paskiepytos pirmiausia, sąrašus,

- užtikrinti visų kovai su epidemija naudojamų produktų teisingą paskirstymą,

D. kadangi svarbu stebėti gripo infekcijų plitimą tarp gyvūnų, ypač tarp paukščių populiacijų, ir to reikalauja Bendrijos teisė,

E.  kadangi antivirusiniai vaistai yra svarbiausia medicininės profilaktikos ir intervencijos priemonė, kol nesukurta vakcina,

F.  kadangi Europos Sąjunga turi teikti logistinę ir finansinę paramą kuriant vakcinas,

G. kadangi reikia stiprinti bendravimą su nacionaliniais institutais, atsakingais už visuomenės sveikatos priežiūrą, rizikos įvertinimą ir stebėseną, ir bendravimą tarp šių institutų,

H. kadangi informacinėmis kampanijomis turėtų būti didinamas visuomenės supratimas ir kadangi svarbu pradėti papildomas reformas susijusiuose sektoriuose ir sušvelninti socialinį ir ekonominį poveikį skurdžiausiems žmonėms ir namų ūkiams,

I.   kadangi visuomenei skirtuose pranešimuose turi būti pateikiamos dabartinės medicinos žinios ir kadangi kovai su protrūkiais skirtos rekomendacijos visai visuomenei turi būti moksliškai pagrįstos, visiems suprantamos ir įgyvendinamos,

J.   kadangi nuo 2003 m. pasaulyje žuvo arba buvo sunaikinta daug infekuotų paukščių, o tai sukėlė pavojų komercinei paukštienos gamybai ir ypač smulkiųjų ir vidutinių gyvulių augintojų pragyvenimui,

K. kadangi bet kokia pandemija tikriausiai turėtų įvairų poveikį skirtingoms valstybėms narėms,

L.  kadangi užkrėtimo paukščių gripu problema yra pasaulinė ir ją reikia spręsti glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO),

M. kadangi, atsižvelgiant į ilgalaikę strateginę partnerystę, nuostata dėl adekvačios finansinės ir techninės paramos šalims, kurias palietė pandemija arba kurioms iškilęs jos pavojus, bus esminė siekiant valdyti finansinę, prekybos ir saugumo grėsmę, susijusią su paukščių gripu,

1.  pritaria minėtiesiems Komisijos komunikatams dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos bendrijoje ir dėl bendrojo parengties visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo stiprinimo ES bei nacionalinių gripo pandemijos planų vertinimui, kurį šiuo metu atlieka Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC), Komisija ir PSO Europos regiono biuras;

2.  pabrėžia, kad, norint tinkamai spręsti galimos paukščių gripo pandemijos tarp žmonių problemą, vienas iš svarbiausių aspektų yra būtinybė turėti informacijos apie vaistus, vakcinas, natūralų atsparumą ligai bei patikimų epidemiologinių duomenų;

3.  pritaria ELPKC veiklai nustatant ir įvertinant su gripu susijusią grėsmę ir pateikiant apie ją informaciją; taip pat pritaria ELPKC įsipareigojimui padėti valstybėms narėms ir Komisijai užkirsti kelią pandemijos protrūkiui, pabrėžia, kad ELPCK veikla turėtų būti užtektinai finansuojama;

4.  pabrėžia, kad Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį koordinuojant visus valstybių narių veiksmus, susijusius su pasirengimu gripo pandemijai Europos Sąjungoje, ir kad ji turėtų padidinti ELPKC pajėgumą parengti pagrindines visuomenės sveikatos priemones, kurių turėtų būti imtasi kilus pandemijai;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į atitinkamas ELPKC pastabas, ataskaitas ir vietoje atliekamus tyrimus ir užtikrinti, kad tos valstybės narės, kurių kovos su pandemija planai neatitinka standartų, savo planus papildytų ir patobulintų, nes, turint mintyje rizikos pobūdį, pandemijai turi būti visapusiškai pasirengusios visos valstybės narės;

6.  mano, kad, ES ar kaimyninėse valstybėse prasidėjus gripo pandemijai, Komisija turėtų gebėti per 24 val. imtis krizės valdymo priemonių, pvz., pradėti taikyti karantiną ir dezinfekavimo priemones oro uostuose, į kuriuos atskrenda lėktuvai iš tam tikrų regionų, ir riboti keliones;

7.  mano, kad valstybės narės turi prisiimti ryžtingus politinius įsipareigojimus, susijusius su atsako planavimu, išteklių didinimu ir tyrimų plėtra, sudėtingų teisinių ir etinių klausimų sprendimu, bendrų sprendimų priėmimu ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu;

8.  mano, kad turėtų būti parengtas specialiai Europos institucijoms skirtas planas tuo atveju, jei dėl kelionių apribojimo negalėtų vykti tarptautiniai, pvz., Tarybos ir Parlamento, posėdžiai;

9.  pabrėžia, kad turi būti sparčiai imtasi ryžtingų veiksmų, skirtų kontroliuoti paukščių gripą ir išvengti pandemijos tarp žmonių (šių veiksmų visų pirma turi būti imtasi gyvūnų sveikatos srityje, kadangi gyvūnai – pagrindinis rizikos šaltinis); taip pat pabrėžia, kad reikia imtis reikšmingų priemonių (pvz., įvertinti lovų skaičių valstybių narių ligoninėse), skirtų galimai pandemijai tarp žmonių tam, kad, jeigu ji kiltų, būtų pasirengta ją kontroliuoti; mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pastangoms toliau didinti valstybių narių ir europinio lygmens pajėgumą gaminti pandemijos vakcinas ir antivirusinius vaistus bei tobulinti gyvūnų ir žmonių sveikatos sričių infrastruktūrą; mano, kad Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tai, turėtų teikti logistinę ir finansinę paramą kuriant vakcinas;

10. pažymi, kad kovos su gripo pandemija pratybos yra itin svarbios siekiant patikrinti, ar kiekvienos valstybės narės nacionalinis kovos su gripo pandemija planas yra veiksmingas, ir kad tokios pratybos turėtų būti atsargumo priemonė ir vykti nuolat, net jei nekiltų pandemijos protrūkis; pabrėžia, kad šių pratybų rezultatai ir jose įgyta patirtis bus svarbūs siekiant patobulinti planus ir jų tarpusavio sąveiką;

11. pabrėžia, kad šios pratybos turėtų būti pradėtos rengti atokiuose regionuose ir kaimo vietovėse;

12. pripažįsta, kad reikia parengti ir įgyvendinti išsamius veiksmų planus, skirtus apsaugoti vaikus ir jaunuolius nuo A tipo paukščių gripo viruso (H5N1);

13. pabrėžia, kad reikia stiprinti stebėjimo sistemas, taip pat skubaus pranešimo ir įspėjimo sistemas, duomenų, susijusių su gyvūnų ir žmonių ligomis, analizę ir šių ligų epidemiologiją, kad būtų įmanoma iš karto aptikti ir identifikuoti paukščių ir žmonių infekcijas ir sudaryti sąlygas sparčiai įgyvendinti veiksmingas atsakomąsias priemones;

14. pabrėžia, kad tuo pat metu reikia būti pasiruošus sparčiai įvertinti tiesioginį socialinį ir ekonominį paukščių gripo poveikį ir spręsti kompensacijų bei susijusių skatinimo priemonių klausimus;

15. pritaria tvirtam valstybių narių, Komisijos ir ELPKC įsipareigojimui vadovautis skaidrumo principu ir keistis atitinkama informacija ir pabrėžia, kad svarbu greitai keistis informacija ir biologiniais mėginiais, kurie gauti įtariamais ir patvirtintais žmonių ir gyvūnų susirgimo atvejais, siekiant sudaryti sąlygas adekvačiam ir visapusiškam pasirengimui ir atsakui; ragina stiprinti etaloninių laboratorijų bendradarbiavimą siekiant, kad būtų sparčiau nustatomi virusai ir atliekama nuolatinė visų galimų mutacijų stebėsena;

16. ragina Komisiją, ELPKC ir valstybes nares sukurti sistemą, skirtą nuolat keistis informacija tarpusavyje ir su nukentėjusiomis šalimis ir taip padėti kaupti pažangiąją patirtį;

17. pažymi, kad, sekant ELPKC pavyzdžiu, turėtų būti patobulintos nacionalinės ir Europos bendravimo strategijos, kuriose būtų numatyta skelbti nuolatinius pranešimus internete, naudoti elektroninį paštą arba specialistams skirtus tinklalapius ir žiniasklaidos priemones;

18. vis dėlto pabrėžia, kad valstybės narės turėtų išsiaiškinti, kaip geriausia informuoti savo piliečius, siekdamos, kad informacija pasiektų visus gyventojus, įskaitant senus, jaunus ir neraštingus arba tuos, kurie neturi galimybės pasinaudoti šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis;

19. pabrėžia švietimo ir teisingos informacijos svarbą kilus krizėms; taip pat pabrėžia, kad tinkamose instrukcijose ne tik turėtų būti kalbama apie higienos normų laikymąsi, bet ir turėtų būti pateikiama tokių sričių, kaip judumas, transportas ir užimtumas, informacija;

20. ragina patikimą informaciją apie pandemijos pavojų teikti naudojantis Europos priežiūros sistema;

21. pripažįsta, kad vienas iš būdų stiprinti ryšius su nacionaliniais institutais, atsakingais už visuomenės sveikatos priežiūrą, – sukurti skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą, kurią administruotų ELPKC ir kuri būtų skirta koordinuoti rizikos vertinimą ir stebėseną;

22. pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skirti užtektinai lėšų, siekdamos užtikrinti, kad žmonėms būtų laiku teikiama suprantama ir apčiuopiama informacija, ir taip padidinti visuomenės supratimą;

23. ragina sukurti aiškiai apibrėžtą daugelį sričių apimančią bendradarbiavimo sistemą, kuri įtrauktų ekspertus žmonių ir gyvūnų sveikatos klausimais, virusologijos, epidemiologijos, patologijos ir žemdirbystės sričių specialistus, taip pat ryšių ekspertus ir ekspertus, kurie sugebėtų perkelti mokslo pasiekimus į pasaulinio lygmens politikos priemones; siūlo sukurti Europos kovos su gripu darbo grupę, kurios veiklą koordinuotų Komisija ir kurioje būtų atstovaujama Europos Parlamentui ir Europos mastu būtų sutelktos visų minėtų sričių ekspertų žinios; pabrėžia, kad ši darbo grupė turėtų bendradarbiauti su Europos vakcinos ir antivirusinių vaistų pramonės atstovais;

24. ragina nedelsiant pradėti įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas atsirandančių naujų ligų srityje, siekiant greičiau sukurti patikimesnius antivirusinius vaistus, antibiotikus ir vakcinas;

25. pabrėžia, kad nacionalinių kovos su pandemija planų rengimas ir vertinimas turi apimti daugelį sričių ir tai darant turi dalyvauti visos susijusios ministerijos ir suinteresuotos šalys; pabrėžia, kad vakcinas būtina užsakyti iš anksto;

26. atkreipia Europos ir valstybių narių institucijų dėmesį į tai, kad pageidautina, jog būtų sukauptos didesnės gripo komplikacijoms gydyti skirtų antibiotikų atsargos;

27. pabrėžia, kad dabartinis stebėjimo tinklas, sukurtas pasinaudojant Bendrijos bendru finansavimu (Europos gripo stebėjimo programa, angl. EISS), sudaro tinkamą pagrindą šiai svarbiai užduočiai vykdyti, tačiau jį reikia toliau plėsti ir remti, kaip ir gripo klausimais užsiimančių Bendrijos laboratorijų tinklą;

28. pabrėžia, kad priemonės kovai su pandemija skirtai vakcinai įsigyti ir naudoti daugelyje šalių nėra išvystytos, todėl jas reikėtų vystyti, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir suteikiant Komisijai įgaliojimus užsakyti vakcinas ir sudaryti Bendrijos rezervą;

29. ragina Komisiją palaikyti ryšius su vakcinos gamintojais, siekiant įvertinti pažangą, pasiektą didinant vakcinos gamybos pajėgumą ir siekiant tinkamo vakcinos paskirstymo kilus pandemijai, kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti atsakomybės klausimus ir galimybę sukurti Europos mechanizmą, skirtą, nepažeidžiant valstybių narių sutartinių įsipareigojimų, tinkamai paskirstyti vakciną kilus pandemijai;

30. mano, kad Komisija turėtų siekti užtikrinti, kad, vienoje ar daugiau valstybių narių prasidėjus viruso sukeliamų ligų protrūkiui, galėjusiems užsikrėsti asmenims būtų prieinamas reikiamas kiekis antivirusinių vaistų ir vakcinos;

31. pabrėžia, kad Europos vaistų agentūros (angl. EMEA) vaidmuo svarbus vertinant antivirusinių vaistų ir pandemijos vakcinos naudojimo veiksmingumą, taip pat išaiškinant ir tiriant neigiamą poveikį ir pranešimus apie atsisakymą vartoti vaistus; ragina skubiai nustatyti leidimo, išduodamo prisiimant tam tikrus įsipareigojimus, išdavimo procedūrą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 726/2004 14 straipsnio 7 dalyje;

32. ragina valstybes nares užsakyti daugiau sezoninio gripo vakcinų, kaip rekomenduoja PSO, ir padėti farmacijos pramonei padidinti gripo vakcinų gamybą, kad būtų galima patenkinti smarkiai padidėjusią jų paklausą kilus gripo pandemijai;

33. ragina Europos Sąjungą imtis būtinų priemonių ir sukaupti tinkamą antivirusinių vaistų rezervą bei nustatyti privalomą licencijų išdavimo tvarką antivirusinius vaistus gaminančioms įmonėms, siekiant užtikrinti masinę šių antivirusinių vaistų gamybą; ragina šalis sukaupti antivirusinių vaistų atsargas, kurių pakaktų 25–30 % gyventojų;

34. pabrėžia, jog, užtikrinant darbuotojų, ypač priklausančių padidintos infekcinės rizikos grupėms, apsaugą, labai svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai, tiksliai ir realiai įgyvendinamos į nacionalinę teisę perkeltos Bendrijos direktyvos dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje; pabrėžia, kad darbdaviai turi prisiimti Bendrijos teisės aktuose numatytus konkrečius įsipareigojimus (pvz., dėl rizikos vengimo, rizikos vertinimo, prevencijos ir apsaugos priemonių), apibrėžtus 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe;

35. pabrėžia, kad politiniai ir moksliniai įsipareigojimai turėtų užtikrinti aprūpinimą žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais bei paramą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, siekiant skatinti naujus skubios antivirusinių vaistų ir vakcinų, kurių kilus pandemijai pakaktų padidėjusiam poreikiui patenkinti, ypač tų, kurie padės susidoroti su naujais virusų štamais, gamybos metodus;

36. pritaria pasiūlymui dėl reglamento, įsteigiančio Solidarumo fondą, (KOM(2005)0108), visų pirma jo nuostatoms dėl visuomenės sveikatos krizių ir priemonių, skirtų apsaugoti gyventojus nuo sveikatai kylančios grėsmės, įskaitant vakcinos ir medicinos priemonių bei įrangos pristatymo išlaidų padengimą;

37. atkreipia dėmesį į tai, kad Septintojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje turėtų būti numatytas tinkamas finansavimas, skirtas įvairių gripo pandemijos ir kitų epidemijų aspektų tyrimo, įskaitant su farmacijos įmonėmis kartu atliekamus ląstelinių ir DNR vakcinų tyrimus, projektams;

38. pritaria Komisijos įsipareigojimui skirti 80 mln. eurų trečiosioms šalims kovai su gripu ir dar 20 mln. eurų moksliniams tyrimams pagal Šeštąją mokslinių tyrimų pagrindų programą, taip įsipareigojant iš viso skirti 100 mln. eurų;

39. ragina Komisiją po Pekino konferencijos siekti, kad būtų nustatyta darnesnė tarptautinė sistema, apimanti ne tik krizių valdymo operacijas, bet ir geresnės infrastruktūros gyvūnų sveikatai prižiūrėti sukūrimą besivystančiose šalyse ir gyvūnų sveikatos produktų, kuriuos būtų galima naudoti išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, tyrimų plėtrą;

40. ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima išsaugoti sklandų svarbiausių paslaugų, pavyzdžiui, rinkos, banko, ligoninės ir kt., teikimą kilus pandemijai;

41. pabrėžia, kad, vykstant tarptautiniam bendradarbiavimui su paukščių gripo paliestomis Azijos ir Afrikos šalimis, joms turi būti suteikta pakankama finansinė parama, siekiant, kad jos galėtų patobulinti savo stebėjimo ir ligų kontrolės gebėjimus;

42. ragina Komisiją nuolat ir tiek laiko, kiek tęsis pandemijos pavojus, teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimus apie paukščių pandemijos epidemiologinę raidą, mokslininkų daromą pažangą vaistų ir vakcinų srityje bei parengtį pandemijai Sąjungoje ir valstybėse narėse;

43. pažymi, kad Europos Sąjunga turi teisėtą pagrindą teikti techninę, mokslinę ir ekonominę paramą nukentėjusioms šalims, visų pirma pasitarnauti didinant visuotinį supratimą ir prisidėti prie tinkamas gaires ir grafiką numatančio bei tarptautiniu, regioniniu, žemesniu nei regioninis ir nacionaliniu lygmenimis koordinuojamo bendrojo visuotinio plano, kurį turėtų patvirtinti tarptautinės ir regioninės organizacijos bei nacionalinės vyriausybės;

44. ragina Komisiją ir valstybes nares artimai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir PSO Europos regiono biuru siekiant užtikrinti, kad kaimyninių šalių stebėsenos ir atsako įvykus nelaimei sistemos būtų pakankamai gerai išvystytos ir veiksmingai įgyvendinamos;

45. ragina Europos Sąjungą per tarptautines organizacijas siekti, kad PSO būtų suteikti tikrieji įgaliojimai tirti ir stebėti epizootijas ir pandemijas visose pasaulio šalyse;

46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir PSO.

AIŠKINAMOJI DALIS

ĮŽANGA

Tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė daugėti naminių paukščių populiacijos susirgimų, užsikrėtus labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) virusais. Iš esmės rizika žmonių sveikatai yra dvejopa, t. y. tiesioginis žmonių užsikrėtimas paukščių gripu arba galimybė kilti naujai A tipo gripo pandemijai. Turint mintyje didelį viruso paplitimą Azijoje, LPPG užsikrėtė labai nedaug žmonių.

Apskritai LPPG epizootijų poveikis žmonių sveikatai buvo labai nedidelis, o iki 1997 m. – beveik nepastebimas. Paprastai infekcijos buvo nedidelės ir ribotos. Padėtis pasikeitė Azijoje atsiradus A/H5N1 virusui. Šis didelį mirtingumą tarp žmonių sukėlęs LPPG virusas buvo aptiktas 1997 m. Honkonge. Infekcija išplito tarp Pietryčių Azijos naminių paukščių populiacijos. 2004 m. ir 2005 m. pranešta apie 140 žmonių susirgimo atvejų, iš kurių 50 % baigėsi mirtimi. Atrodo, kad nesunki ir besimptomė infekcija yra reta. Be to, yra požymių, kad žmonių užsikrėtimo A/H5N1 galimybė vis dar nėra didelė (net ir kontaktuojant tiesiogiai). Taip pat iki šiol nepatvirtinta, jog liga buvo perduota iš žmogaus žmogui.

Šiuo metu infekcija užsikrėtusių paukščių aptikta ir keliose Europos šalyse (Rumunijoje, Kazachstane, Ukrainoje, Kroatijoje ir Turkijoje), taip pat Europos Sąjungoje (Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Prancūzijoje ir okupuotoje Kipro Respublikos dalyje) ir Afrikoje. Atrodo, kad ji plinta ir toliau. Tiesioginė su A/H5N1 susijusi grėsmė Europos žmonėms yra nedidelė, tačiau ji yra. Iš esmės ši grėsmė sietina tik su tam tikromis žmonių (glaudžiai kontaktuojančių su naminiais paukščiais) grupėmis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) nuomone, grėsmės kitiems žmonėms, nekontaktuojantiems su naminiais arba laukiniais paukščiais, beveik nėra.

PRANEŠĖJO PASTABOS

Pranešėjas pažymi, kad žmonės labai dažnai painioja paukščių gripą su gripo pandemija. Susidaro įspūdis, kad žmonės ir institucijos tapatina Europoje pasirodžiusį A/H5N1 virusą su pandemijos virusu. Taigi pranešėjas pabrėžia, kad turėtų būti patobulintos nacionalinės ir Europos bendravimo strategijos. Be to, valstybės narės turėtų išsiaiškinti, kaip geriausia informuoti savo piliečius, siekdamos, kad informacija pasiektų visus gyventojus.

Komisija turėtų atlikti svarbų vaidmenį, koordinuodama valstybių narių ir ELPKC veiksmus. Komisijos komunikatai dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos bendrijoje (KOM(2005)0607) ir dėl bendrojo parengties visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo stiprinimo ES (KOM(2005)0605) turėtų būti skaitomi ir suprantami atsižvelgiant į įvairias gaires ir rekomendacijas bei į nacionalinius kovos su gripu planus. Gripo klausimu svarbiausi šie trys šaltiniai:

1) PSO rekomendacijos ir ES komunikatai bei teisės aktai;

2) techninė informacija ir instrukcijos, pvz., pateiktos ELPKC ir PSO interneto svetainėse (pvz., ELPKC patarimai keliaujantiems);

3) nacionaliniai planai ir instrukcijos.

Komunikatas dėl pasirengimo gripo pandemijai

Komisijos nuomone, svarbiausia bendravimo priemonė lieka Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (angl. EWRS). SARS atveju sukaupta patirtis ir dvejos Europos mastu surengtos pratybos, iš kurių vienos buvo skirtos kovai su gripo pandemija, parodė, kad reikia stiprinti bendravimą su nacionaliniais institutais, atsakingais už visuomenės sveikatos priežiūrą ir atliekančiais rizikos įvertinimo ir stebėsenos funkcijas. Vienas iš sprendimų galėtų būti ELPKC administruojamo EWRS padalinio, skirto koordinuoti rizikos įvertinimą ir stebėseną, sukūrimas. Tai užtikrins ELPKC ir nacionalinių institutų, atsakingų už visuomenės sveikatos priežiūrą, bendravimą sveikatai kylančios grėsmės klausimais. Vis dėlto reikės pranešti valstybėms narėms apie priemones, kurių (pvz., pasinaudodama EWRS) Komisija imasi prieš įgyvendinant kontrolės priemones. Galima teigti, kad dabartinis mechanizmas pateikia vartotojams per daug informacijos apie krizes. Tam tikros naudos duotų tolesnis vartotojų mokymas, tačiau, atrodo, kad teks sukurti naują mechanizmą, kuris užtikrintų veiksmingą bendravimą tokiomis aplinkybėmis.

Komunikate nėra atskiro skirsnio, skirto kelis sektorius apimančiam planavimui nacionaliniu lygmeniu, nors apie tai šiek tiek užsimenama išvadose ir šį klausimą reikėtų laikyti itin svarbiu. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama poveikiui, kurį vienų šalių įvykiai ir veiksmai (pvz., sienų uždarymas) daro kitoms šalims.

Šiek tiek neaiškus EMEA vaidmuo. Vienas svarbiausių uždavinių kilus pandemijai bus įvertinti antivirusinių vaistų, o vėlesniame pandemijos etape – vakcinos, naudojimo veiksmingumą. Taip pat reikia išaiškinti ir ištirti neigiamą poveikį ir pranešimus apie atsisakymą vartoti vaistus. Įtariama, kad kilus pandemijai minėtųjų ES veiksmų įprastas tempas bus per lėtas. Dėl to svarbu patikslinti, kas už šią veiklą bus atsakingas, siekiant pasirengti ir parengti tvarką bei dėl jos susitarti.

Apskritai pranešėjas pažymi, kad daugelio šalių vakcinos įsigijimo ir naudojimo planai kilus pandemijai yra netinkami. Dėl šios priežasties turėtų būti imtasi papildomų priemonių šiems planams patobulinti. Taip pat svarbu, kad Komisijai būtų suteikti įgaliojimai kaupti Bendrijos atsargas. Komisijai taip pat siūloma palaikyti ryšius su vakcinos gamintojais, siekiant įvertinti pažangą, pasiektą didinant vakcinos gamybos pajėgumą ir siekiant tinkamo vakcinos paskirstymo kilus pandemijai.

Pranešėjas džiaugiasi tuo, kad, vykstant tarptautiniam bendradarbiavimui su paukščių gripo paliestoms Azijos ir Afrikos šalimis, joms buvo suteikta pakankama finansinė parama, siekiant, kad jos galėtų patobulinti savo stebėjimo ir ligų kontrolės gebėjimus. Be to, Europos Sąjunga turėtų teikti techninę, mokslinę ir ekonominę paramą nukentėjusioms šalims, visų pirma pasitarnauti didinant visuotinį supratimą ir prisidėti prie tinkamas gaires ir grafiką numatančio bei tarptautiniu, regioniniu, žemesniu nei regioninis ir nacionaliniu lygmenimis koordinuojamo bendrojo visuotinio plano.

Komunikatas dėl bendrojo parengties planavimo

Viena svarbi su šiuo dokumentu susijusi problema yra tai, kad neaišku, kaip bus pasinaudota ligos specialistų paslaugomis konkrečioje kritinėje situacijoje, siekiant, kad analizė ir veiksmai būtų paremti įrodymais. Ankstesnių kritinių situacijų, pvz., baltų miltelių siuntinėjimo (2001 m.) ir SARS protrūkio (2003 m.), metu sukaupta patirtis rodo, kad susidarius kritinėms situacijoms didelė našta tenka keliems Bendrijos specialistams, kurie tuo pat metu turi teikti patarimus vietiniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Pranešėjas nemano, kad kilus krizei bus naudinga turėti ekspertų sąrašus, kadangi šių ekspertų reikės darbui nacionaliniu lygmeniu. Tinkamesnė alternatyva – papildomai investuoti (pvz., per ELPKC) į labiausiai užleistas sritis ir bendro pobūdžio specialistų rengimą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasirengimas gripo pandemijai ir atsako planavimas Europos bendrijoje.

Procedūros numeris

2006/2062(INI)

Atsakingasis komitetas

Paskelbimo per plenarinį posėdį data

ENVI

16.3.2006

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE
16.3.2006

Nuomonė nepareikšta

        Sprendimo priėmimo data

LIBE

19.4.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Adamos Adamou
29.11.2005

Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)

 

Svarstymas komitete

21.3.2006

4.5.2006

 

 

 

Priėmimo data

4.5.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42
0
2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Liam Aylward, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frederika Brepoels, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jillian Evans, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Carl Schlyter, Richard Seeber, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Åsa Westlund

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

María del Pilar Ayuso González, Sergio Berlato, Philip Bushill-Matthews, Milan Gaľa, Erna Hennicot-Schoepges, Miroslav Mikolášik, Bart Staes, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Elisabeth Jeggle

Pateikimo data

10.5.2006

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)