PRANEŠIMAS dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems – pagrindų strategija

18.5.2006 - (2005/2191(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Tatjana Ždanoka
Nuomonės referentė (*):
Claire Gibault, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems – pagrindų strategija

(2005/2191(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, kuriuo Bendrijai yra suteikiama teisė imtis reikiamų priemonių kovai su bet kokia diskriminacijos dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos forma,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos apdorojant jų asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nustatytus principus,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodų sąlygų taikymo principą asmenims nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės¹ ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodų sąlygų taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus², draudžiančias bet kokią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalį, kuria yra draudžiama bet kokia diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos forma,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos priimtas įvairias teisines priemones, draudžiančias bet kokią diskriminaciją jų garantuojamų teisių atžvilgiu, ir ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija“ (KOM(2005)0224),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 28 d. priimtą rezoliuciją dėl Romų padėties Europos Sąjungoje B6-0273/2005)[1],

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 8 d. priimtą rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje[2] ;

–   atsižvelgdamas į pagrindinių teisių ekspertų tinklo parengtą 2004 m. metinį pranešimą ir į tais pačiais metais paskelbtą teminį pranešimą dėl mažumų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6‑0189/2006),

A.  kadangi kova su diskriminacija yra pagrindinė visos integracijos politikos grandinės dalis, ji pati savaime užtikrina socialinę sanglaudą ir yra būtina kovos su atskirtimi priemonė,

B.   kadangi diskriminacija labai priklauso nuo nežinojimo ir nuo vienos į kitą peraugančių baimių, ir kadangi nuo šiol problemą reikia spręsti iš pagrindų imantis veiksmų, skirtų nuo pat jaunystės skatinti toleranciją ir skirtingumą; primena, kad šioje plotmėje lemiamą vaidmenį gali suvaidinti Socrates, Leonardo ir Jaunimo programos,

C. kadangi Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras (angl. EUMC) skelbia, kad nacionalinės institucijos skleidžia per mažai praktinės informacijos apie nediskriminavimą nacionaliniu lygmeniu, ir kad tokios informacijos skleidimą reikia išplėsti, kad ją gautų tikslinės grupės ir jas remiančios NVO; kadangi vyriausybėms reikia labiau pripažinti tą faktą, kad pilietinė visuomenė gali būti efektyvi kovos su rasine diskriminacija partnerė bei remti kovos su diskriminacija politikos tikslus,

D.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis, įtrauktas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai II-81 straipsnį, yra svarbesnis nei EB sutarties 13 straipsnis, nes jame yra minimos diskriminacijos priežastys, kurioms jis užkerta kelią, dėl odos spalvos, socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties ir gimimo; tuo labiau apgailestauja, kad ši labiausiai paplitusi koncepcija teisinių suvaržymų forma nepritaikoma praktiškai,

E.  kadangi, kaip neseniai priminė ekspertų tinklas, įgyvendindamos pagal EB sutarties 13 straipsnį priimtus teisės aktus, valstybės narės turi įsipareigoti laikytis bendrais EB teisės principais puoselėjamų pagrindinių teisių, tarp jų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje minimų teisių, laisvių ir principų,

F.   suprasdamas, kad kai kurioms diskriminacijos rūšims taikant tokį sprendimą, kuriam teisėkūros srityje teikiama pirmenybė, yra tarsi sudaroma diskriminacijos priežasčių hierarchija, kurios neturėtų būti,

G.  primindamas, kad diskriminacijos sąvoką galima suprasti įvairiai, priklausomai nuo to, ar kalbama apie individualią ar apie kolektyvinę sritį, ir kad piliečių, kaip individų, teisėms ginti taikomos kitokios priemonės nei individų grupių interesams ginti,

H. kadangi svarbu apibrėžti, kas yra teigiami veiksmai prieš sprendžiant, ar reikėtų keisti įstatymą, ir jei taip, kokiu būdu; kadangi teigiami veiksmai yra visos priemonės, kurių reikia imtis siekiant panaikinti nelygybę ir neteisėtą diskriminavimą ir tai yra priemonė, skirta skatinti visų gyventojų kategorijų vienodą atstovavimą sektoriuose ir tokiais lygmenimis, kur svarbiausia, kad visi gyventojai būtų teisingai atstovaujami; pabrėžia, kad ši sąvoka neturi apsiriboti užimtumo sektoriumi ir kad ji turi apimti daugiau nei vien tik lyčių lygybę,

I.   kadangi nediskriminavimo kultūra turi būti skatinama švietimo, kuris remia taiką, nesmurtą bei tarpkultūrinį dialogą,

J.   kadangi kai kurioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, pvz., romams, arba grupėms, kurių teisės yra pažeidžiamos, pvz., nepiliečiams, būtina taikyti teigiamas, t. y. specifinių teisės aktų, priemones, norint užtikrinti, kad tokios grupės veiksmingai dalyvautų visuomenės gyvenime, ir ypač politiniame gyvenime, taip, kad jos galėtų daryti įtaką priimant su jomis susijusius sprendimus,

K. kadangi kai kurioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, pvz., romams, arba grupėms, kurių teisės yra pažeidžiamos, pvz., nepiliečiams, būtina taikyti teigiamas, t. y. specifinių teisės aktų, priemones, norint užtikrinti, kad tokios grupės veiksmingai dalyvautų visuomenės gyvenime, ir ypač politiniame gyvenime, taip, kad jos galėtų daryti įtaką priimant su jomis susijusius sprendimus,

L.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse romų vaikų kalinimas specialiose klasėse arba psichikos ligoniams skirtose įstaigose įgauna rasinės segregacijos formą ir kad būtina skubiai taikyti desegregacijos politiką,

M. kadangi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas skatina teigiamų priemonių įvedimą pažeidžiamiausių mažumų narių naudai,

N.  kadangi Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas mano, jog būtina, kad valstybės dalyvautų Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, tinkamai suteikdamos pirmenybę neįgaliesiems, siekdamos įgyvendinti visų neįgaliųjų visiško dalyvavimo ir lygybės visuomenėje tikslus,

O.  kadangi Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras primena, kad vis dar sunku nustatyti, kokio masto ir pobūdžio iš tiesų yra rasizmo problema, kadangi daugelyje valstybių narių oficialūs ir neoficialūs duomenys nėra renkami arba yra neefektyvūs,

P.   kadangi, kaip pabrėžia Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras, be oficialios statistikos apie etinę ir nacionalinę kilmę bei religiją bus sunku nustatyti, kokia iš tiesų yra diskriminacijos būklė ir su ja kovojančių politikos sričių sėkmė; dėl pakankamos statistikos, kuri galėtų pristatyti ir įvertinti diskriminacijos būklę, trūkumo, neįmanoma įdiegti nediskriminavimo strategijos, pagrįstos, inter alia, teigiamais veiksmais tokių grupių naudai,

Q.  primindamas, kad asmens duomenų tvarkymą Bendrijos lygiu reglamentuoja Direktyva 95/46/EB, ir kad, kaip pabrėžė ekspertų tinklas, nėra asmens duomenų apsaugos ir diskriminacijos stebėjimo naudojant statistinius būdus konflikto, kol tokio stebėjimo tikslas yra geriau suprasti kai kurių grupių per mažą arba per didelį dalyvavimą tam tikruose sektoriuose ar kai kuriuose lygmenyse, siekiant nustatyti poreikį veikti ir pasirinkti efektyviausią veiksmų kryptį,

R.   kadangi norint atsekti netiesioginę diskriminaciją, kurią aiškiai draudžia Bendrijos teisė, reikia, kad būtų galima remtis patikimais statistiniais duomenimis, ypač apie kai kurias tam tikro pobūdžio grupes; kadangi, jeigu nebus galima naudotis statistiniais duomenimis, iš tų grupių, kurioms gresia netiesioginė diskriminacija, bus iš tiesų atimta pagrindė priemonė jų teisėms pripažinti,

S.   pabrėždamas, kad priemonės, leidžiančios prireikus nustatyti esamą tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją, įgyvendinamos remiantis nacionaline teise arba nacionaline praktika, ir kad esant dabartinei padėčiai, naudojimasis statistiniais duomenimis kaip įrodymu siekiant nustatyti netiesioginę diskriminaciją yra paliktas valstybių narių nuožiūrai. Dėl to atsiranda ne tik tam tikrų nevienodumų, bet ir yra neįmanoma, tose šalyse kur tokia praktika nėra pripažinta, atskleisti kai kurių netiesioginės diskriminacijos formų,

T.  pabrėždamas, kad lygybė ir teisė gyventi be diskriminacijos ir rasizmo – tai centriniai visuomenės, į kurią gerai integruoti visi jos nariai, elementai; kadangi ES integracijos ir diskriminacijos politikos kryptis turi būti tarpusavyje suderintos; kadangi gerbiant valstybių narių tradicijas ir kultūros normas, integracija turi būti grindžiama visa apimančiu metodu, pvz., Bendraisiais pagrindiniais integracijos principais, dėl kurių valstybės narės susitarė 2004 m.,

Bendrosios nuostatos

1.  mano, kad, be teisinių priemonių ir žalos atlyginimo, kovojant su diskriminacija būtinai reikia remtis švietimu, pažangiąju patirtimi, ir kampanijomis, skirtomis bendrai visuomenei ir toms sritims bei sektoriams, kuriuose vyksta diskriminavimas; pabrėžia, kad kovojant su diskriminacija taip pat reikia remtis socialinių ir ekonominių šio reiškinio padarinių suvokimu. Tokį suvokimą turi skleisti nevyriausybinės organizacijos, kurias valstybės narės turi glaudžiai susieti su kovos su diskriminacija politika;

2.  mano, kad būtina aiškiai apibrėžti teigiamus veiksmus ir pabrėžti, kad teigiami veiksmai nėra teigiama diskriminacija; pažymi, kad konkretūs teigiami veiksmai gali būti, pvz., įdarbinimo politikos ir praktikos kontrolė siekiant nustatyti ir uždrausti tas, kurios priveda prie diskriminacijos; priemonės, kuriomis siekiama atkreipti neprivilegijuotų žmonių grupių dėmesį į galimybes; tikslų, kuriomis siekiama geresnio neprivilegijuotų grupių atstovavimo darbo jėgoje, nustatymas; arba pagalbos neprivilegijuotoms grupėms teikimas siekiant padėti joms visapusiškai dalyvauti visuomenėje;

3.  mano, kad reikia kaupti pažangią valstybių narių patirtį kovos su diskriminacija srityje, kai kurių valstybių patirtis yra platesnė ir tvirčiau įsigalėjusi už kitų, ir užtikrinti jos skleidimą nustatant lyginamuosius standartus; kad šioje plotmėje būtų naudinga sustiprinti nacionalinių institucijų, atsakingų už kovą su diskriminacija, tinklą (Equinet) ir skatinti visas valstybes nares jame dalyvauti; kad šis informacijos kaupimo, skleidimo, koordinavimo ir skatinimo uždavinys vėliau galėtų būti patikėtas Pagrindinių teisių agentūrai;

4.   sveikina Komisijos iniciatyvą 2007 m. paskelbti Europos lygių galimybių metais ir nori, kad tai padėtų suvokti įvairias diskriminacijos formas, diskriminaciją dėl keleto priežasčių bei daugiau sužinoti apie žalos atlyginimą; be to, norėtų, kad ateityje tokios iniciatyvos būtų rengiamos anksčiau; pakartoja savo poziciją, kad Komisija ir valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių prieš visas diskriminacijos formas vienodai, ir primena Komisijai jos pažadą ir įsipareigojimą stebėti šį klausimą ir informuoti Parlamentą; toliau apgailestauja, kad kultūrų dialogo metams nebuvo skirta tinkamo finansavimo, kuris labai svarbus kovojant su diskriminacija; kadangi vienas iš svarbiausių tarpkultūrinio dialogo tikslų yra kova su diskriminacija, ragina, kad Europos tarpkultūrinio dialogo metais (2008 m.) būtų tęsiamos 2007 metais pradėtos priemonės;

5.  ragina Komisiją skatinti švietimą, kuris palankus taikai, nesmurtui ir tarpkultūriniam dialogui mokyti;

6.  apgailestauja, kad Pagrindinių teisių chartija vis dar vis dar nėra teisiškai įpareigojanti ir ragina pakeisti tokią padėtį; reikalauja, kad kaip ir yra įsipareigojusi, Komisija sistemingai griežtai kontroliuodama, kad jos teisės aktai ir reglamentai neprieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, stengtųsi visų pirma nustatyti bet kokią tiesioginę ir ypač netiesioginę diskriminaciją, kuri gali būti taikoma skirtingoms žmonių kategorijoms ir atliktų kiekvieno teisės akto pasiūlymo poveikio diskriminacijai vertinimą siekiant užtikrinti Komisijos direktoratų vykdomos politikos nuoseklumą; mano, kad Pagrindinių teisių agentūra turėtų būti tiesiogiai susijusi su šioje srityje atliekamais poveikio tyrimais;

7.   kaip ir Komisija, mano, kad siekiant panaikinti „endeminio“ arba „struktūrinio“ ar „kultūrinio“ pobūdžio akivaizdžią nelygybę ir atkurti tik kompromisinę pusiausvyrą, kai kuriais atvejais gali prireikti laikinai nukrypti nuo į individą orientuotos lygybės koncepcijos, siekiant „padalyto teisingumo“, nukreipto į grupę, taikant vadinamąsias „teigiamas“ priemones;

8.   pabrėžia, kad sąvokos „teigiami veiksmai“ arba „tvirtinama lygybė“ arba „padalytas teisingumas“ apibūdina tą pačią tikrovę, kurios išeities taškas yra pripažinimas, kad kai kuriais atvejais efektyvi kova su diskriminacija reikalauja aktyvaus valdžios įsikišimo, siekiant įtvirtinti tik kompromisinę pusiausvyrą; pabrėžia, kad tokio pobūdžio įsikišimas neturėtų būti tapatintas net su „teigiamos“ diskriminacijos forma ir teigiamų veiksmų sąvoka nesiribotų kvotų taikymu; primena, kad šie veiksmai iš tiesų gali reikštis pačia įvairiausia forma, pvz., pokalbių dėl darbo garantija, pirmenybė gauti tam tikrą išsilavinimą, leidžiantį įgyti tokias profesijas, kurių srityse kai kurių kategorijų žmonių yra mažiau, darbo pasiūlymų platinimas būtent kai kuriose bendruomenėse arba atsižvelgimas ne į diplomus, o į profesinę patirtį;

9.  primena, kad vienodų sąlygų principas netrukdo valstybėms narėms išlaikyti ar priimti specialiąsias priemones, skirtas užkirsti kelią EB sutarties 13 straipsnyje minimų diskriminacijos priežasčių nešamai žalai, ir reikalauja, kad tokios specialiosios priemonės būtų taikomos visuose sektoriuose, kuriuose yra nustatomi dideli lygybės pažeidimai švietimo, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu, prekių ir paslaugų gavimo ar kitose srityse;

10. žino, kad tai, jog kai kurios grupės yra mažai atstovaujamos tam tikrose užimtumo kategorijose gali turėti netinkamų padarinių – jos neskatinamos stengtis įgyti būtinų žinių atitinkamoms pareigoms eiti ir dėl to patenkama į uždarą ratą; nuo šiol aktyviai siūlo, kad į tai atkreiptų dėmesį aukšto lygio etninių mažumų darbo rinkoje darbo grupė, rengianti pranešimą 2006 m. pabaigai, ir kad būtų sudarytos sąlygos, kurios leistų visoms žmonių kategorijoms, bet kurio amžiaus, pradedant nuo vaikystės, gauti visų tipų ir lygmenų išsilavinimą, taikant tokias priemones, kad pažeidžiamos grupės galėtų patekti į mokyklas, universitetus ar gauti profesinį išsilavinimą, kuris be šito joms būtų neprieinamas;

11. pabrėžia būtinybę užtikrinti romų kilmės migrantams ir nepiliečiams lygybę socialinių ir politinių teisių srityje ir ragina valstybes nares ir šalis kandidates parengti strategiją, kuria būtų siekiama padidinti romų ir nepiliečių dalyvavimą visų lygmenų rinkimuose tiek kaip rinkėjams, tiek kaip kandidatams;

12. ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, sukurti vykdomąją instituciją, kurios tikslas būtų užtikrinti lygybę ir kovoti su diskriminacija valstybės lygmeniu; pabrėžia, kad ši institucija turėtų būti nepriklausoma ir jai būtų suteikti būtini ištekliai siekiant pagelbėti nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos imtis teisinių priemonių; mano, kad šiai institucijai turėtų būti suteiktos tiriamosios galios jai perduotoms byloms nagrinėti;

Statistinių duomenų rinkimas

13. mano, kad Direktyva 95/46/EB toli gražu nėra kliūtis su etine kilme ir religija susijusiems duomenims rinkti ir suteikia būtiną ir pageidautiną apsaugą nuo bet kokio piktnaudžiavimo, naudojant statistiniams tikslams surinktus asmens duomenis;

14. mano, kad nepaisant kultūrinių, istorinių arba konstitucinių sumetimų, duomenų rinkimas apie mažumų ir neprivilegijuotų grupių padėtį labai svarbus, ir kad teisėkūros politika, kuria siekiama panaikinti diskriminaciją, turi būti grindžiama tiksliais duomenimis;

15. mano, kad būtų naudinga, kad pagal Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnį įkurta darbo grupė pateiktų nuomonę, paaiškinančią direktyvos nuostatas, kurios, kaip įtariama, trukdo rinkti statistinius duomenis apie tam tikras žmonių kategorijas ir taip užtikrinti vienodą direktyvos nuostatų aiškinimą visose valstybėse narėse;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu asmens duomenys tampa anonimiški statistinio jų panaudojimo tikslais, tokia statistinė informacija daugiau nebeturi būti laikoma asmens duomenimis; primena, kad taip pat yra patikimų technikų, kurias taikant išlaikomas anonimiškumas ir tradiciškai naudojamų socialiniuose moksluose, kurios turėtų suteikti galimybę sudaryti statistiką, pagrįstą opiais laikomais kriterijais;

17. su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis, ketindama parengti statistines priemones, skirtas diskriminacijos daromai žalai įvertinti; su susidomėjimu laukia duomenų rinkimo vadovo, kuris turėtų pasirodyti 2006 m;

18. primena, kad netiesioginės diskriminacijos sąvoka pati savaime yra susijusi su kiekybiniais kriterijais, todėl neproduktyvu trukdyti rinkti tam tikro pobūdžio statistinius duomenis taikant asmens duomenų apsaugos įstatymus, kadangi be jų būtų neįmanoma įrodyti netiesioginės diskriminacijos buvimo;

19. mano, kad norint veiksmingai kovoti su bet kokia netiesiogine diskriminacijos forma ir teisingai perkelti aiškiai ją draudžiančių Bendrijos direktyvų dėl diskriminacijos nuostatas, būtina leisti teikti statistiniais duomenimis pagrįstus įrodymus;

20. prašo valstybių narių savo statistines priemones plėtoti taip, kad būtų galima naudotis duomenimis apie kiekvienos kategorijos žmonių, kurie gali patirti EB sutarties 13 straipsnyje išvardytais kriterijais paremtą diskriminaciją;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti išskirtinėmis sąlygomis dėl savo priklausymo saugomai grupei, reikia, kad jis galėtų būti jai priskirtas. Todėl reikia, kad būtų galima naudotis su juo susijusiais asmens duomenimis; primena, kad su šiais duomenimis turi būti elgiamasi remiantis su asmens duomenų apsauga susijusiais teisės aktais ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi;

Būtinybė papildyti teisės aktus

22. labai apgailestauja, kad, nepaisant pakartotinų Europos Parlamento prašymų, Komisija neplanuoja šiuo etapu sudaryti bendrų teisės aktų dėl kovos su diskriminacija; primena, kad geresnė teisėkūra – tai ne tik nereikalingų teisės aktų panaikinimas, bet ir tesės aktų rengimas kaip atsakas į stiprius Europos Parlamento politinius signalus; primygtinai prašo, kad iki 2007 m. vidurio būtų pateikta nauja teisinė priemonė, apimanti visas EB sutarties 13 straipsnyje minimas teisines priemones, kurios taikymo sritis būtų tokia pati kaip ir Direktyvos 2000/43/EB;

23. ragina valstybes nares, savo įstatymų leidimo praktikoje tinkamai atsižvelgti į įvairias Chartijos 21 straipsnyje minimas diskriminacijos priežastis, siekiant įstatymų leidybai suteikti patikimumo, kurio iki šiol jai stigo dėl teisinio suvaržymo nebuvimo;

24. skatina valstybes nares be jokių išlygų ar apribojamųjų deklaracijų įsipareigoti pagal žmogaus teisių sutartis nediskriminavimo ir mažumoms ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų apsaugos srityje bei geranoriškai gerbti tokį įsipareigojimą;

25. mano, kad tradicinėms tautinėms mažumoms skubiai reikia bendros politikos standartų, užtikrinančių veiksmingą jų dalyvavimą sprendimo dėl jų tapatybės priėmimo procese, jos turi būti apsaugotos skirtingomis savivaldos arba autonomijos formomis siekiant įveikti dvigubus standartus, kuriuos iš vienos pusės nulėmė Kopenhagos kriterijai, ir, iš kitos pusės, jokių taisyklių nebuvimas valstybėse narėse;

26. ragina Komisiją aktyviai vykdyti savo kaip Sutarčių sergėtojos įsipareigojimus ir imtis neatidėliotinų veiksmų prieš valstybes nares, kurios neperkėlė EB teisės aktų nuostatų, uždraudžiančių diskriminaciją pagal EB Sutarties 13 straipsnį, tokių kaip Direktyva dėl rasių (2000/43/EB) ir Užimtumo direktyva (2000/78/EB); primena, kad Teisingumo Teismas jau yra nustatęs, kad kai kurios valstybės narės neįgyvendino kovos su diskriminacija direktyvų, ir ragina jas imtis veiksmų įvykdant savo pareigas; mano, kad naujosioms valstybėms narėms, kurios neperkėlė kovos su diskriminacija direktyvų nuostatų, turėtų būti pradėta pažeidimų procedūra dėl EB teisės pažeidimo taip, kaip ir senosioms valstybėms narėms; prašo Komisijos skubos tvarka išnagrinėti įstatymų, įgyvendinančių kovos su diskriminacija direktyvas, kokybę ir turinį, be kita ko, nepriklausomų ekspertų tinklui parengiant pranešimus dėl kovos su diskriminacija, ir skubos tvarka Teisingumo Teisme pradėti bylą prieš tas valstybes nares, kurios neperkėlė šių direktyvų nuostatų;

27. prašo Komisijos, kitą kartą pertvarkant antidiskriminacinius teisės aktus, ypač atsižvelgti į diskriminacijos dėl įvairių priežasčių ir segregacijos problemą, kuri gali būti prilyginta diskriminacijos formai, ir persvarstyti netiesioginės diskriminacijos sąvoką aiškiai leidžiant naudoti statistiniais duomenimis apie diskriminaciją pagrįstus įrodymus;

28. ragina įtraukti naujai įsteigtą pagrindinių teisių agentūrą, kuri turi pradėti veikti 2007 m., į nauja kovos su diskriminacija struktūrą, ir kad Agentūra laiku teiktų ES politikos rengėjams pagrįstą, patikimą, išsamią ir tinkamą informaciją, kurios pagrindu gali būti vystoma tolesnė politika ir rengiami teisės aktai; mano, kad svarstant Agentūros vaidmenį ir funkcijas būtina, kad ją įtraukti ir suteikti jai neatsiejamą vaidmenį remiant ES antidiskriminavimo politiką;

29. ragina Tarybą priimti Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos pagrindų sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, kuriuo siekiama įsteigti tinklą, skirtą bausti už rasistinį ir ksenofobinį smurtą kaip už nusikalstamą grėsmę, ir šis sprendimas turėtų padėti didinti duomenų apie rasizmo grėsmę ir nusikalstamumą ES rinkimo būtinybę.

30. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kuriais draudžiama tos pačios lyties porų – sutuoktinių arba registruotoje partnerystėje – diskriminacija, kurią jos patiria kasdieniame gyvenime, pvz., norėdami pasinaudoti laisvo judėjimo teise, kurią garantuoja ES įstatymai; prašo, kad šioje srityje taip pat būtų taikomas abipusio pripažinimo principas.

o

o o

31. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

23.3.2006

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETONUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems

(2005/2191(INI))

Nuomonės referentė(*): Claire Gibault

(*) Glaudesnis komitetų bendradarbiavimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnį.

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims neatsižvelgiant į jų rasinę arba etninę priklausomybę,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 32 straipsnį,

A. kadangi pagarba žmogaus orumui, iš kurios kyla moterų ir vyrų lygybės samprata, yra pagrindinis Bendrijos teisės principas ir kadangi EB sutarties 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lygybės principas, pagal kurį visose veiklos srityse Bendrija siekia pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę, kadangi reikia vykdyti metodišką lygybės politiką, kuri suteiktų pridedamąją vertę ne tik esamoms programoms, bet ir šiuo metu įgyvendinamoms iniciatyvoms,

B.  atsižvelgdamas į tai, kad Komisija pasiūlė 2007 metus paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais“,

1.  ragina valstybes nares visiškai užbaigti esamų ES teisės aktų dėl kovos su diskriminacija perkėlimo į nacionalinę teisę procesą; prašo Komisiją užtikrinti šių teisės aktų taikymo valstybėse narėse stebėseną ir reguliarų jų vertinimą bei tęsti naujų iniciatyvų, galinčių papildyti teisės aktus lygybės klausimais, tyrimą; pareiškia, kad teisinės sistemos nuostatų kovoti su moterų diskriminacija nepakanka siekiant užtikrinti tikrą lyčių lygybę; todėl ragina valstybes nares konkrečiais veiksmais įgyvendinti aktyvią lyčių lygybės politiką, įskaitant pozityvius veiksmus, leidžiančius kovoti su netiesioginėmis diskriminacijos apraiškomis;

2.  ragina daugiau dėmesio skirti kovai su skurdu, nuo kurio daugiausia kenčia pažeidžiamos gyventojų grupės, ypač moterys, ir pabrėžia, kaip svarbu kovojant su socialine atskirtimi taikyti atviro koordinavimo metodą; pažymi, kad valstybių narių socialinės sanglaudos politikos prioritetas turi būti siekis sudaryti moterims ir vyrams lankstaus darbo laiko galimybes ir sukurti tinkamas bei geros kokybės vaikų, pagyvenusių asmenų, neįgaliųjų ir išlaikytinių asmenų priežiūros sistemas;

3.  skatina vyriausybes labiau integruoti lyčių aspektą į visas atitinkamas politikos sritis, įskaitant užimtumo ir socialinę politiką, švietimo, mokslinių tyrimų, užsienio reikalų, vystymąsi skatinančio bendradarbiavimo, biudžeto ir finansų politikos sritis;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti moterims ir vyrams lygias galimybes įgyti visų lygių išsilavinimą, gauti profesinį mokymą ir kelti kvalifikaciją, be jokios merginų ir vaikinų diskriminacijos profesinio orientavimo ir siūlomo išsilavinimo kokybės lygmenyje;

5.  pritaria Komisijos pasiūlymui kasmet organizuoti aukšto lygio vadovų susitikimus lygybės klausimais ir prašo, kad į jos darbotvarkę būtų įtrauktas lyčių lygybės klausimas, užtikrinant Europos Parlamento, Europos ir tarptautinių organizacijų, kompetentingų valstybių valdžios institucijų ir įstaigų, taip pat pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą; ragina Komisiją kuo greičiau įgyvendinti šį pasiūlymą;

6.  kviečia Komisiją komunikate, kuriame išsamiau nagrinėjama lyčių lygybė ir kurį ji numato paskelbti 2006 m., pristatyti iš valstybių narių gautų lyginamųjų kokybinių ir kiekybinių duomenų, leisiančių identifikuoti sritis, kuriose moterys nuolat patiria didelę diskriminaciją, ir pasiūlyti naujų sprendimų;

7.  pabrėžia lyčių lygybe besirūpinančių NVO vaidmens svarbą, atsižvelgiant į europinės lyčių teisių lygybės politikos įgyvendinimą, ir kviečia Komisiją nuolat remti programas ir iniciatyvas, palaikančias šioje srityje veikiančias Europos ir valstybių NVO, kad būtų sudarytos sąlygos pilietinėje visuomenėje reikštis įvairioms nuomonėms;

8.  ragina valstybes nares veikti vadovaujantis prisiimtais ir 2002 m. per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Barselonoje patvirtintais įsipareigojimais, imtis priemonių ir panaikinti darbo užmokesčio skirtumus dėl lyties bei užtikrinti moterims galimybę įgyti profesiją, įsidarbinti ir dirbti kvalifikuotus darbus, taip pat užtikrinti vienodą darbo užmokestį;

9.  ragina vyriausybes rinkti ir atskirai analizuoti su vyrų ir kai kurių moterų veikla susijusius statistinius duomenis siekiant išsiaiškinti skirtingus moterų arba vyrų patiriamus įvairius diskriminavimo būdus: dėl lyties, rasės, religijos, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos;

10. pabrėžia, kad kova su visomis diskriminacijos formomis susijusi su švietimo darbu, kuris turėtų būti paremtas pagarba, tolerancija ir teisingumu bei ugdytų mąstymą vykdant prasmingas pilietines akcijas, ypač jaunimui skirtas kampanijas; ragina valstybes nares imtis metodiškų pastangų naikinti socialinės srities stereotipus ir keisti požiūrį į lytis, siekiant, kad visuomenė taptų jautresnė lyčių lygybės klausimu ir ugdytų sąmoningą požiūrį į ;

11. pabrėžia, kad valstybės narės turi vykdyti informavimo ir visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijas, skirtas kuo jaunesniems vaikams, apie lygiavertį šeimos ir namų ūkio atsakomybės pasidalijimą;

12. kviečia valstybes nares, nepažeidžiant žodžio ir spaudos laisvės principų, nurodyti nacionalinėms įstaigoms, atsakingoms už lygybės skatinimą, konsultuotis su žiniasklaidos bei reklamos specialistais ir parengti etikos kodeksą bei užtikrinti, kad žiniasklaidoje nebūtų pateikiami jokie moterų ar vyrų stereotipai;

13. ragina valstybes nares pavesti nepriklausomoms organizacijoms įgyvendinti lyčių lygybės principą ir užtikrinti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių šiai užduočiai vykdyti;

14. ragina valstybinio ir europinio lygio politines partijas patikrinti savo organizacijų struktūras bei jų taikomas procedūras, kad neliktų tiesioginių ar netiesioginių diskriminacinių kliūčių moterims dalyvauti veikloje, ir priimti atitinkamas strategijas, leidžiančias pasiekti tikslesnę pusiausvyrą tarp vyrų ir moterų, atstovaujančių visuomenei renkamuose organuose ir valstybių vyriausybėse;

15. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog priemonės, kurios yra Europos lygių galimybių visiems metams skirtų veiksmų dalis, papildo visus veiksmus, numatytus 2008-ųjų – Europos kultūrų dialogo metų – programoje ir yra su jais suderintos siekiant, kad šios kampanijos papildytų viena kitą įgyvendinant pagrindinius Sąjungos politikos tikslus;

16. pabrėžia svarbų teigiamą migruojančių moterų vaidmenį mūsų visuomenėje ir ragina valstybes nares savo integravimo politikoje skirti joms tokį dėmesį, kokio jos nusipelno, kad būtų pašalinta bet kokia diskriminacijos forma; pritaria Komisijos ketinimams sudaryti aukšto lygio patarėjų grupę, kuri būtų atsakinga už socialiai remtinų etninių mažumų integraciją į visuomenę ir darbo rinką 2006 metais, ir labiau atkreipti dėmesį į migruojančių moterų klausimą, susijusį su jų patiriama dviguba diskriminacija; mano, kad pilietinėje Europoje turėtų būti atsižvelgiama ir į nevyriausybinių organizacijų, pvz., sporto asociacijų, jaunimo ir kultūros centrų ir pan., naują požiūrį, skatinantį socialinę integraciją atsižvelgiant į vietos ir regiono lygmenų kasdienius veiksmus.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems. Pagrindų strategija
Procedūros numeris	2005/2191(INI)
Atsakingasis komitetas	LIBE
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 27.10.2005
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data	27.10.2005
Nuomonės referentas   Paskyrimo data	Claire Gibault 5.10.2005
Pakeistas nuomonės referentas	Claire Gibault
Svarstymas komitete	21.2.2006		21.3.2006
Priėmimo data	21.3.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, María Esther Herranz García, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Teresa Riera Madurell, Amalia Sartori, Britta Thomsen, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Lidia Joanna Geringer de Oedenberg
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

• [1]  OL C 45 E , 23.2.2006, p.129
• [2]  Priimti tekstai, 8.6.2005, P6_TA(2005)0228.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems – pagrindų strategija
Nuorodos	2005/2191(INI)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	LIBE 27.10.2005
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)  Paskelbimo per plenarinį posėdį data	FEMM 27.10.2005		CULT 27.10.2005				EMPL 27.10.2005		DEVE 27.10.2005		AFET 27.10.2005
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)  Sprendimo data	CULT 23.11.2005		DEVE 5.10.2005				AFET 16.11.2005		EMPL 23.11.2005
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	FEMM 27.10.2005
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Ždanoka 4.7.2005
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	23.1.2006	19.4.2006
Priėmimo data	15.5.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:			34 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Johannes Blokland, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Maria Carlshamre, Giusto Catania, Charlotte Cederschiöld, Carlos Coelho, Fausto Correia, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Elly de Groen-Kouwenhoven, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Stavros Lambrinidis, Romano Maria La Russa, Sarah Ludford, Antonio Masip Hidalgo, Claude Moraes, Lapo Pistelli, Martine Roure, Inger Segelström, Antonio Tajani, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Camiel Eurlings, Giovanni Claudio Fava, Sophia in 't Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Bill Newton Dunn, Marie-Line Reynaud
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)	Emine Bozkurt, Pasqualina Napoletano
Pateikimo data – A6	18.5.2006
Pastabos	...