PRANEŠIMAS Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris
1.6.2006 - (2006/2005(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Pilar del Castillo Vera
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris“ (KOM(2005)0488) ir kartu paskelbtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SEC(2005)1253 ir SEC(2005)1289),
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės pateiktas išvadas, pagal kurias nuspręsta Europą paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta pasaulio ekonomika,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės pateiktas išvadas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės pateiktas išvadas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 2005/601/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių 2005–2008 m.[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investuojant į mokslinius tyrimus: Europos veiksmų planas“ (KOM(2003)0226),
– atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (KOM(2005)0024),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti: Bendrijos Lisabonos programa“ (KOM(2005)0330),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2004 m. metinė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaita“ (KOM(2005)0517),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.) (KOM(2005)0119),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiama Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (2007–2013 m.) (KOM(2005)0121),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas. Pavyzdinio žinių centro plėtra: Europos technologijos institutas“ (KOM(2006)0077),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2004 m. Europos konkurencingumo ataskaita“ (SEC(2004)1397),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Įmonių politikos gairės: 2004 m. rezultatų suvestinė“ (SEC(2004)1427),
– atsižvelgdamas į Europos naujovių 2005 m. suvestinę – lyginamąją naujovių diegimo analizę, kuri aiškiai parodo, kad JAV ir Japonija yra lyderės naujovių srityje,
– atsižvelgdamas į ekspertų grupės 2004 m. liepos mėn. ataskaitą „Institucijų gerinimas siekiant įmonėms pritaikyti mokslo technologijas“,
– atsižvelgdamas į ekspertų grupės 2004 m. ataskaitą „Intelektinės nuosavybės valdymas iš viešojo sektoriaus finansuojamose mokslinių tyrimų organizacijose: siekiant Europos gairių“,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. rugsėjo mėn. ataskaitą „2005 m. Europos užimtumas: pastarojo meto tendencijos ir perspektyvos“,
– atsižvelgdamas į nepriklausomų ekspertų grupės, kuri buvo sudaryta po Hampton Courte vykusio vadovų susitikimo išvadų, 2006 m. sausio mėn. parengtą mokslinių tyrimų, tiriamosios veiklos ir naujovių diegimo ataskaitą „Kuriant naujovių Europą“ („Aho ataskaitą“),
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl mokslo ir technologijų – būsimos Europos Sąjungos mokslinių tyrimų paramos politikos gaires[2],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo[3],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos žinių visuomenės augimui ir užimtumui skatinti[4],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6‑0204/2006),
A. kadangi Europa atsilieka nuo JAV ir Japonijos augimo mokslinių tyrimų ir produktyvumo srityje, nes negeba pritaikyti informacijos ir komunikacijos technologijų ir pritraukti investicijų į mokslinius tyrimus ir tiriamąją veiklą Europoje,
B. kadangi būtina didinti moksliniams tyrimams ir tiriamajai veiklai skiriamas lėšas siekiant naujovių, kurios reikalingos ekonomikai augti ir darbo vietoms kurti,
C. kadangi iš EBPO ataskaitų matyti, kad mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos dotacijos padeda įmonėms strategiškai keistis, nustatyti tvarką ir gerinti nuostatas technologijų klausimu,
D. kadangi nors geriausios Europos įmonės investuoja lėšas pasauliniu lygiu, mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos srityse privačiojo sektoriaus pastangos turi būti didesnės,
E. kadangi mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) įnašas į pagal naujas technologijas gaminamų produktų, paslaugų ir rinkų plėtrą priklauso nuo jų gebėjimų atsinaujinti, didinti pastangas mokslinių tyrimų srityje, užsakyti mokslinius tyrimus, plėsti savo tinklus, geriau išnaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir įgyti praktinės patirties technologijų srityje,
F. kadangi rinkos naujovėmis gali pasinaudoti Europos sektoriai, turintys tiesioginį poveikį valstybių narių piliečiams ir didžioji BVP dalis,
G. kadangi paramos organizacijos, pvz., mokymo ir mokslinių tyrimų centrai, finansinės institucijos, konsultantai naujovių ir intelektinės nuosavybės klausimais, vietos ir regioninės vystymosi agentūros gali padėti maksimaliai išnaudoti kūrybinį įmonių verslo potencialą,
H. kadangi nežymią pažangą siekiant Lisabonos ir Stokholmo tikslų daugeliu atvejų būtų galima paaiškinti silpnu Europos darbo rinkos vystymusi, neveiksmingu darbuotojų naudojimu, rinkos susiskaidymu ir sumažėjusiu darbo jėgos judrumu,
I. kadangi pripažintiems mokslininkams lengviau judėti trukdo struktūrinės kliūtys ir per menkos skatinamosios priemonės,
J. kadangi Europos technologijų perdavimo institucijų ir inovacijų sklaidos centrų pagalba naujas technologijas galima greičiau paversti pelno šaltiniu ir jas skleisti, geriau valdyti intelektinę nuosavybę, įgyvendinti mokslinių tyrimų rezultatus ir geriau jas koordinuoti atsižvelgiant į esamas valstybių narių ir regionų sistemas,
K. kadangi, vadovaujantis „atvirų inovacijų“ principu, Europos Sąjungoje būtų išplėsti mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos pajėgumai,
L. kadangi Komisijos finansiniame plane pasiūlytas mokslinių tyrimų biudžetas neturėtų būti per mažas,
M. kadangi finansinėms priemonėms būtina skirti pakankamai lėšų iš ES biudžeto siekiant skatinti MVĮ finansavimą, ištaisyti rinkos ydas ir optimizuoti Bendrijos išteklius, derinant viešąjį ir privatųjį kapitalą,
N. kadangi mokslininkams reikia skirti lėšų pradiniu įmonės gyvavimo etapu, kad jie galėtų įvertinti rinką, plėtoti bandomuosius ir parodomuosius projektus bei darbo prototipus, naujai steigti įmones, o nauji mokslinių tyrimų produktai būtų paverčiami pelno šaltiniu; kadangi rizikos kapitalas reikalingas įmonei augti,
N. kadangi valstybės paramos teikimo nuostatos turėtų būti paprastos, aiškios ir veiksmingos, naudojamos tik tada, kai rinkos priemonės nepavyksta ir nėra kitos išeities ir skiriamos ribotam laikui,
1. ragina valstybes nares skatinti verslumą nuo pat mokymosi pradžios ir sustiprinti paramą visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi aktyviai skatinant dirbančių ir nedirbančių žmonių mokymą apie informaciją ir komunikacijos technologijas;
2. pažymi, kad Sąjunga atsilieka įgyvendindama Lisabonos strategiją švietimo ir mokymo srityje; kreipiasi į valstybes nares, kad jos pačios dar kartą imtųsi įgyvendinti Lisabonos strategiją;
3. pabrėžia, kad būtina kelti mokslininkų profesijos profilį ir remti paskatas ir apdovanojimus, pvz., Dekarto, Aristotelio apdovanojimus ir apdovanojimus jauniems mokslininkams;
4. ragina suteikti didesnę paramą geriausiems Europos mokslininkams, ypač pradedantiesiems mokslininkams, sukuriant jiems patrauklesnes darbo sąlygas, šalinant teisines ir administracines ir geografines kliūtis ir siekiant vienodo požiūrio į Europos mokslininkus ir jų kolegas užsienyje;
5. tvirtai remia būtiną tikslą sukurti bendrą Europos mokslininkų darbo rinką, kaip teigiama Komisijos komunikate „Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti“;
6. pripažįsta, būtina skatinti pagerinti mokslininkų ir tyrėjų darbo sąlygas ir tęstinį darbo jėgos mokymą, siekiant plėtoti keitimąsi mokslo žiniomis;
7. mano, kad šiuo požiūriu labai svarbų vaidmenį atlieka mokymas, ir yra įsitikinęs, kad nors su moksliniais tyrimais turi būti supažindinama jau mokykloje, vis dėlto taip pat labai svarbu skatinti aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą; taip pat mano, kad kliūtys, trukdančios laisvam mokslininkų judumui, turi būti pašalintos pagerinus jų statuso kėlimo ir kilimo karjeros laiptais sąlygas, o to padaryti nebus galima nepagerinus valstybių narių bendradarbiavimo mokesčių ir socialinės apsaugos srityse;
8. remia pasiūlymą sukurti Europos mokslo darbuotojų chartiją ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodeksą, kadangi šios iniciatyvos gali paskatinti daugiau Europos studentų studijų metu imtis mokslinių darbų gaunant galimybę dirbti su geriausiais užsienio mokslininkais, kurie turi būti skatinami tęsti savo mokslinę karjerą Europoje dirbdami nuolatos arba gavę trumpalaikes vizas dirbti pagal bendradarbiavimo sutartį;
9. ragina Sąjungą efektyviai kovoti su protų nutekėjimu ir naudoti visas įmanomas priemones, kad į Sąjungos teritoriją būtų pritraukti profesionalai, skatinant naudoti mainų su trečiosiomis šalimis programas, pvz., Erasmus Mundus, skirtas studentams, mokslininkams ir mokytojams; mano, kad Europos kvalifikacijų sistema turėtų būti svarbi į Europos darbo rinką pritraukiant mokslininkus ir taip pat turėtų sumažinti kliūtis jų mobilumui;
10. pabrėžia, kad svarbu skatinti naujoves palaikančią kultūrą; ragina valstybes nares leisti naujovių politikai prasiskverbti į visas mokslinių tyrimų sritis;
11. pabrėžia, kad universitetai turi esminį vaidmenį kuriant ir skleidžiant žinias ir rekomenduoja, kad universitetų svarba būtų sustiprinta kuriant sąveiką tarp aukštojo mokslo, tyrimų, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir gamybos sektoriaus; todėl atkreips dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl aukšto mokslo;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti ir propaguoti europinius apdovanojimus už naujoves;
13. pabrėžia, kad svarbu skatinti produktų, procesų ir žiniomis grindžiamų paslaugų integraciją ir įvairių paramos sistemų diegimą į netechnologines sritis; šia tema atkreipia dėmesį į tai, kad netechnologinės naujovės apima ir socialines bei institucines naujoves;
14. siūlo tam tikrų MVĮ, rodančių susidomėjimą naujovėmis ir verslo kūrimu, tyrimams suteikti papildomą ribotą moksliniams tyrimams finansuoti skiriamą paramą;
15. rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip užtikrinti deramą MVĮ dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir tiriamojoje veikloje imantis konkrečių priemonių, pvz., skiriant dalį moksliniams tyrimams numatyto finansavimo MVĮ;
16. nurodo poreikį remti MVĮ veiklą, susijusią su jų mokslinių tyrimų sritimi;
17. ragina valstybes nares sukurti naujoves skatinančią rinką piliečiams ir įmonėms, užtikrinant geresnį reguliavimą, standartus, viešuosius pirkimus ir intelektinės nuosavybės teises; ragina Komisiją pateikti informaciją apie intelektualinės nuosavybės teisių apsaugą;
18. pažymi Komisijos požiūrį, kad ES, siekdama pritraukti aukštųjų technologijų bendroves, turi nustatyti ekonomišką, teisiškai užtikrintą ir paprastą taikyti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą; mano, kad intelektinės nuosavybės apsauga turi netrukdyti laisvai naudotis viešosiomis gėrybėmis ir žiniomis; ragina Komisiją skatinti kurti socialiai integruotą žiniomis pagrįstą visuomenę, pvz., skatinant laisvą ir atvirą priėjimą prie programinės įrangos šaltinių arba licencijavimo koncepcijų, kaip GPL ir PDL;
19. pabrėžia, kad būtina kurti regioninius informacijos centrus siekiant koordinuoti atitinkamą informaciją, susijusią su moksliniais tyrimais ir naujovėmis;
20. siūlo naudoti atnaujintus standartų nustatymo pajėgumus, kad būtų galima reikalauti aukšto techninio įgyvendinimo lygio ir greitai susitarti dėl naujų standartų;
21. siūlo sueuropietinti valstybių narių grupes, konglomeratus, kooperatyvus ir konsorciumus siekiant sustiprinti konkurencinius pajėgumus ir pakankamas lėšas, įskaitant įvairių sričių mokslinius tyrimus, išsivysčiusią pramonę ir naujai steigiamas įmones;
22. pripažįsta, kad svarbu regioniniu lygmeniu sukurti naujovių polius ir zonas ir sukurti jų ryšius su atitinkamomis kitų regionų ir valstybių narių arba trečiųjų šalių struktūromis;
23. ragina iškelti aiškų tikslą sukurti informacijos centrus, kurių kiekvienas turėtų vadinamąją kūrybos laboratoriją;
24. pabrėžia būtinybę nustatyti Bendrijos patentą ir prekės ženklą, ir turėti glaudesnius ryšius su Europos, JAV, ir Japonijos patentų sistemomis; pabrėžia, kad integruota Bendrijos patentų sistema, grindžiama demokratiniais teisiniais standartais, turi būti naujovių strategijos dalis, kurioje būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp pramoninės nuosavybės apsaugos, techninių žinių sklaidos ir laisvos bei neribojamos konkurencijos; pabrėžia, kad apsaugos, kurią suteikia patentas, tikslas yra apsaugoti išradimą, o ne kontroliuoti rinkos sektorius;
25. prašo Tarybos, kiek tai susiję su kalbos režimu, užbaigti sąstingį Europos patento projekto srityje;
26. atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į naujausius pokyčius, susijusius su praktinių mokslo žinių apsauga ir sklaida, į paskelbtų ir laisvai prieinamų mokslinių apžvalgų sėkmę ir į „Science Commons“ licenciją;
27. ragina Komisiją sukurti bendrą ataskaitų sistemą siekiant stebėti duomenis, pvz., pajamas už mokslinius tyrimus, užsakytus pagal sutartis, užregistruotus ir suteiktus patentus, licencijavimo pajamas ir licencijas, galiojančias sutartis, klientų įmonių (įskaitant MVĮ) skaičių, naujas įmones ir jų raidą atsižvelgiant į jų kokybę;
28. ragina valstybes nares padėti sukurti tiriamųjų tyrimų institucijas, kurios būtų glaudžiau susijusios su pramone, inkubatoriais ir gretutiniais moksliniais tyrimais bei vadinamaisiais pramonės parkais ir padėti jiems gauti tam tikrų išteklių;
29. pažymi, kad pagrindiniai Europos sektoriai ir toliau blogai koordinuojami ir integruojami, jiems sudaromos kliūtys, blogai valdomos žinios; pažymi, kad padėtis palengvėtų MVĮ labiau įsitraukus į Europos technologijų sritį;
30. pabrėžia, kad būtina remti mokslininkus suteikiant jiems galimybę gauti lėšų pradiniu įmonės gyvavimo etapu, o tai įgalintų juos finansuoti veiklą, kuria siekiama investuotojams įrodyti, kad naujosios technologijos gali būti tam tikru lygiu diegiamos komercijos ir technikos srityje;
31. reiškia nerimą dėl to, kad nors Europos lygiu pripažinta, kad skatinti mokslinius tyrimus technologijų srityje ir naujovių kūrimą yra itin svarbūs uždaviniai, ES pasiekti rezultatai siekiant užtikrinti finansavimą, rezultatus ir pasinaudoti gebėjimais bus riboti;
32. pabrėžia, kad svarbu sukurti naujas įmones siekiant turėti naudos iš mokslinių tyrimų rezultatų ir kad ypač svarbu šiam tikslui suteikti kreditavimo galimybes;
33. pabrėžia privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės plėtojimo sistemos svarbą siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę teikiant atnaujintą įrangą, infrastruktūrą ir paslaugas;
34. džiaugiasi, kad verslo finansiniai rėmėjai atlieka svarbų vaidmenį suteikdami kitais būdais sunkiai prieinamų lėšų naujoviškoms įmonėms, ypač MVĮ;
35. pažymi, kad ekologinės naujovės, ypač metodai, skirti padidinti energijos vartojimo efektyvumą, teikia Europos įmonėms konkurencinius pranašumus;
36. pabrėžia, kad individualiai išsiderėtos subsidijos ir paskolos, kai priemonės forma yra aiškiai apibrėžta glaudžiai bendradarbiaujant su klientais, padės veiksmingai panaudoti finansus, atsižvelgti į apimtis ir naujus rinkos reikalavimus ir didžiausią dėmesį skirti tikriesiems poreikiams;
37. pažymi, kad atitinkamas rizikos kapitalas yra būtinas naujų verslo įmonių moksliniams tyrimams ir naujovėms kurti, didinti, skatinti ir sąsajoms tarp jų atrasti;
38. primygtinai ragina Komisiją, kad ši, bendradarbiaudama su valstybėmis narėms, suteiktų MVĮ struktūrinę paramą, skirtą žinių valdymo ir technologiniams ištekliams atnaujinti, ir taip sudarytų sąlygas MVĮ aktyviai dalyvauti paklausos reguliuojamoje naujovių rinkoje ir plėtojant technologijų mokslinius tyrimus ir tiriamąją veiklą;
39. mano, kad yra būtina MVĮ suteikti geresnį finansavimą;
40. remia 2006 m. kovo mėn. Briuselyje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Tarybos iškeltą idėją sudaryti įmonėms, ypač MVĮ, nes joms labiausiai reikia paramos mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo srityje, lengvesnes ir palankesnes sąlygas gauti Europos investicijų banko paskolas verslui;
41. siūlo struktūrinius fondus laikyti pagrindiniu mokslinių tyrimų ir naujovių rėmimo šaltiniu, ypač siekiant sanglaudos; siūlo patrigubinti struktūrinių fondų išlaidas moksliniams tyrimams ir naujovėms skatinti;
42. pažymi, kad labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves vykdant viešuosius pirkimus, bet taip neturėtų būti iškraipoma konkurencija arba talkinama pagrindiniams rinkos dalyviams;
43. mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti skirti ne vien privačioms investicijoms skatinti – jie turėtų vaidinti ir strateginį vaidmenį, t. y. paskatinti bendroves kurti naujoves ir įgyti naujų žinių;
44. tačiau pripažįsta, kad sukurti MVĮ ryšiai su dideliais privačiojo ir valstybinio sektoriaus rangovais gali atlikti svarbų vaidmenį įtvirtinant naujoves; pabrėžia, kad viešasis novatoriškų produktų tiekimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu gali padėti užpildyti rinkos spragas ir apskritai skatinti novatoriškus produktus ir paslaugas;
45. palaiko didelę ES valstybės paramos taisyklių reformą, pagal kurią subsidijos perkeliamos iš didžiųjų probleminių kompanijų į mažas naujoviškas įmones;
46. pažymi, kad lankstumas ir skaidrumas yra naujovių sąlygos;
47. mano, kad reikia rasti daug įvairių būdų, kaip užtikrinti investicijas į mokslinių tyrimų įrangą;
48. siūlo įdiegti mokesčių kredito sistemas siekiant paskatinti paslaugų sektorių domėtis mokslinių tyrimų rezultatais ir jų taikymu;
49. siūlo įdiegti bendro fondo struktūrą siekiant išvengti dvigubo investuotojų, kurie iš vienos valstybės narės per fondą investuoja į kitą valstybę, apmokestinimo;
50. pabrėžia poreikį patikrinti, ar dabartinės struktūros ir priemonės, ypač išbandytos naujovių srityje, yra tinkamos užtikrinti platų požiūrį į naujoves ir gali jas skatinti padėdamos geriau koordinuoti veiksmus ir politikos priemones;
51. prašo Tarybos kasmet pranešti Europos Parlamentui apie investicijų iš nacionalinių biudžetų į visuomeninius mokslinius tyrimus tendencijas (tikslas – 1 proc. BVP);
52. pažymi, kad Sąjungos tikslas iki 2010 m. mokslo tyrimams skirti 3 proc. nuo sąjungos BVP greičiausiai nebus pasiektas; apgailestauja, kad per 2006 m. kovo 23 ir 24 d. vykusį Europos Vadovų susitikimą nebuvo prisiimti ryžtingesni įsipareigojimai dėl mokslo tyrimų ir inovacijų; apgailestauja, kad nebuvo nustatyta minimalus tikslas padidinti valstybės pagalbą 2010 metais;
53. mano, kad Bendrijos priemonės, pvz., i2010 strategija, Septintoji mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programa ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa, gali prisidėti mažinant prarają tarp mokslinių tyrimų ir jų finansavimo;
54. pabrėžia, kad geresnė mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo politika, vykdant tvariąją plėtrą ir atsižvelgiant į ekologines naujoves ir darniąją gamybą (pvz., vandenilio gamybos iš saulės energijos technologijos, vėjo energija, kuro elementai, biomasė, chemijos pramonė gamybai naudojanti augalus), ekologiškai veiksmingas paslaugas (energijos taupymo, judumo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo srityse) ir darniuosius inžinerijos bei valdymo metodus (pvz., bionika, integruota produkto politika), prisideda prie naujų darbo vietų sukūrimo;
55. sveikina Komisijos rekomendaciją, kad pagal geresnio reglamentavimo iniciatyvą vertinant naujų Bendrijos teisinių pasiūlymų poveikį, turi būti įvertintas ir jų poveikis moksliniams tyrimams ir naujovėms;
56. ragina valstybes nares veiksmingiau pasinaudoti jiems paskirtomis lėšomis ir atkreipia dėmesį į tas valstybes nares, kurios naujų darbo vietų kūrimui skiria pirmenybę ir į tai investuoja daugiau nei 35 proc. Europos socialinio fondo asignavimų, modernizuodamos savo švietimo ir mokymo sistemas.
57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.
- [1] OL L 205, 2005 8 6, p. 28.
- [2] OL C 320 E, 2005 12 15, p. 259.
- [3] Tą dieną priimti dokumentai, P6_TA(2006)0022.
- [4] Tą dieną priimti dokumentai, P6_TA(2006)0079.
AIŠKINAMOJI DALIS
2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba pasiryžo per dešimt metų Europą padaryti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje. Tačiau 2006 m. ES ir toliau atsilieka nuo JAV ir Japonijos, deja, ji vis dar toli nuo savo tikslo įgyvendinimo; šios nesėkmės priežastis neabejotinai yra valstybių narių politinės valios stoka. Europai reikia pagerinti savo darbą trijose pagrindinėse srityse:
Pirma, Europai nepavyksta sukurti naujų žinių. Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad 2003 m. MTTP sudarė tik 1,93 proc. ES bendrojo vidaus produkto, palyginti su 2,59 proc. JAV ir 3,15 proc. Japonijoje. MVĮ sukūrė 65 proc. Europos BVP, o JAV – tik 45 proc., tačiau atliko septynis aštuonis kartus mažiau mokslinių tyrimų nei JAV įmonės.
Akivaizdu, kad ES turi nustatyti naujus standartus. Dėl žinių kūrimo prasideda Europos kultūros pokyčiai, jie skatina naujoves vertinantį verslumo nusistatymą ir didina jos piliečių norą gauti naujoviškų prekių ir paslaugų.
Valstybės narės nesiūlo tinkamos paramos, kad būtų sukurta lanksti darbo jėga su perkeliamais įgūdžiais, būtinais prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, ir intensyvinti perėjimo prie žiniomis paremtos ekonomikos. Tęstiniam, ypač informacijos ir ryšių technologijų sistemų, mokymuisi reikia didesnės politinės ir finansinės paramos. Valstybių narių užimtumo strategija ir švietimo traktavimas šiuo metu laikomi beveik vienas nuo kito nepriklausomais, tačiau, vadovaujantis logika, jie turėtų eiti išvien ir iš tikrųjų įgyti viso gyvenimo trukmės formą, kuri prasideda nuo švietimo vaikystėje ir tęsiasi iki vyresniosios darbo jėgos dalies mokymo dirbti su naujomis informacijos ir ryšių technologijomis.
Moksliniai tyrimai privalo būti prestižinis ir vertingas karjeros kelias, jie turi būti tokiais ir laikomi. Kaip ir JAV, Europa tarp savo jaunimo turi populiarinti mokslo šakas, vykdydama esamas, dabar menkai viešinamas, premijavimo programas, pvz., Descartes, Aristotle, skirti apdovanojimus jauniesiems mokslininkams.
ES turi ištaisyti savo mokslinių tyrimų bendruomenei padarytą žalą, užtikrindama mokslininkams profesines sąlygas ir finansavimą, kurio šiems reikia, kad atliktų puikius mokslinius tyrimus. Europa privalo savo geriausių į JAV išvykstančių mokslininkų srautą pasukti kita linkme, pasiūlydama jiems geresnes mokslinių tyrimų sąlygas ir užtikrindama, kad būtų tinkamai vykdomos Septintosios veiklos pagrindų programos dalys „Žmonės“.
Antra, Europai nepavyksta dalytis savo žiniomis. Sunkiai įveikiamos kliūtys ir toliau trukdo bendradarbiauti toje pačioje šalyje ir tarptautiniu mastu. Kai kurioms ES valstybėms narėms net nepavyksta įgyvendinti reglamento, kuris buvo parengtas siekiant pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Toks suderinimo trūkumas žalingas darbo rinkos sėkmei, trukdo mokslininkų judėjimui ir būtinam žinių perdavimui.
ES, kaip visuma, ir toliau iki galo nepanaudoja savo darbo jėgos potencialo, daugumoje valstybių narių vis dar didelis neveiklumas, nedarbo lygis keturiais procentiniais punktais didesnis nei JAV ir Japonijoje. Tokie menki Europos darbo rinkos rezultatai apibūdinami neveiksmingu žmogiškųjų išteklių panaudojimu, rinkos susiskirstymu ir sumažėjusiu darbo mobilumu.
Partnerystės gerinimas privalo likti Europos MTTP politinių sprendimų dėmesio centre. Per daug mokslinių tyrimų atliekama nedideliu mastu; jie atskirti ir per mažai finansuojami. Universitetų sukurtos technologijos neišvystytos, nes jų kelias iki pramonės per ilgas. ES pasiryžo įkurti meistriškumo centrus ir sukurti grupes. Tačiau aišku, kad dar reikia daug nuveikti.
Europos institucijoms dažnai nepavykdavo susitelkti į meistriškumą ir sumažinti tokius mokslinius tyrimus, kurie neprilygsta nustatytam standartui arba nėra svarbiausi. Visų pirma taip nutikdavo dėl biudžetinių apribojimų, nes Europos valstybės narės nesupranta, kokios apimties daroma žala, kai į mokslinius tyrimus per mažai investuojama. Dabar reikia sutelkti išteklius, kad būtų pasiekta geriausių rezultatų ir užtikrinta, kad protingiausi žmonės būtų aprūpinti atitinkamais tarptautiniais kapitalo ir žmogiškaisiais ištekliais.
Lyties skirtumas vis dar lemia šiek tiek didesnį nei vidutiniškai 17 proc. darbo užmokesčio atotrūkį tarp privačiajame sektoriuje dirbančių vyrų ir moterų. ES prisiėmė atsakomybę už lygias galimybes, o tas įmones ir organizacijas, kurios ir toliau su moterimis elgiasi kaip su prastesniais darbuotojais, reikia paskelbti ir sugėdyti.
Trečia, Europai nepavyksta finansuoti žinių. Investicijų į MTTP didinimas yra būtina sąlyga, kad Europa taptų žiniomis paremta ir į meistriškumą susitelkusia visuomene, tačiau nuo 2000 m. BVP procentais išreikštas investicijų didėjimas buvo sustingęs, o iš tikrųjų 2002–2003 m. padidėjo 0,2 proc. Be to, Europos paslaugų sektorius į MTTP investuoja tik 0,2 proc. savo BNP, palyginti su 0,7 proc. BNP investicijų JAV.
Mokslo ir tiriamoji veikla, inovacijos ir MVĮ yra labai vertingos didinant Europos augimo potencialą ir darbo vietų kūrimą. Todėl būtina užtikrinti, kad didžioji dalis ES biudžeto išteklių būtų skirta finansinėms priemonėms, naudojamoms didinti MVĮ pajamas ir įveikti rinkos nesėkmes, kurios gali optimizuoti Bendrijos išteklius, kai bus pasiekta valstybinio ir privačiojo kapitalo pusiausvyra.
Esant tokiai padėčiai Bendrijos politika turi sustiprinti programas, pvz., Europos investicijų fondo (EIF) valdomas KIP (Konkurencingumo ir inovacijų programa) ar JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms) finansines priemones, kad jos geriau atitiktų Lisabonos tikslus ir visoje ES paremtų novatoriškas MVĮ. KIP finansinės priemonės taip pat turi būti išplėstos technologijų perdavimo veiklai (nuo įvedimo iki taikymo pražios), kad būtų panaikintas atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir jų pavertimo pelno šaltiniu. Nors ES pirmauja daugelyje mokslinių tyrimų sričių, ji dar anaiptol visiškai nepanaudoja savo MTTP ekonominio potencialo; tokios technologijų perdavimo programos įgyvendinimas leistų sukaupti pakankamai Europos mokslinių tyrimų, kurie sudarytų galimybę konkuruoti pasaulyje ir prisidėti prie papildomos naudos sukūrimo, o ji pagerintų technologijų ir inovacijų sklaidą.
Dabartinės valstybių narių siūlomos paskatos didinti mokslinius tyrimus yra menkos, o valstybių narių mokesčiai ir biurokratija gali sukliudyti įmonei priimti sprendimą investuoti daugiau kapitalo į mokslinius tyrimus.
Parama konkretiems sektoriams yra akivaizdžiai naudinga. Dėl skirtingų gamybos ir paslaugų sektorių poreikių jiems turi būti taikomos skirtingos paramos inovacijoms sistemos. Iš tikrųjų, siekiant sukurti vertę „pagal pareikalavimą“, gamyba turi būti susieta su verslo modeliais, į kuriuos integruota konstrukcija, pardavimas ir paslaugos.
Šios sritys, kuriose dabar Europai nesiseka (žinių kūrimas, dalijimasis ir finansavimas), trukdo jai iš tikrųjų panaudoti savo novatoriškų žinių visuomenės potencialą, todėl šiuos sunkumus reikia spręsti dabar, kad Europa galėtų išlikti konkurencinga ir užsitikrintų sau ateitį.
UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (15.5.2006)
teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo: daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investicijos siekiant augimo ir užimtumo
(2006/2005(INI))
Nuomonės referentė: Maria Matsouka
PASIŪLYMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad naujovių kūrimas, moksliniai tyrimai ir augimas kartu yra svarbiausia ES problema atsižvelgiant į globalizaciją. ES taps konkurencinga ne dėl nuolatinių pastangų mažinti darbo jėgai skirtas išlaidas, bet dėl technologijų srityje plėtojamų ryžtingų ir dinamiškų iniciatyvų ir dėl įsipareigojimo vykdyti tęstinį mokymą siekiant plėtoti žmogiškąjį kapitalą. Tokiu požiūriu siekiama prisidėti prie pastangų siekti Lisabonos tikslų, susijusių su užimtumu, aplinkos apsauga, ekonomikos augimu ir diskriminacijos panaikinimu atsižvelgiant į specialiuosius poreikius;
2. įsitikinęs, kad Europos plėtros strategija turi remtis technologinių naujovių (darbo laiko mažinimo) įgyvendinimu atsižvelgiant į tai, kad technologinių naujovių įtraukimas į verslo sektorių gerokai padidina produktyvumą;
3. reiškia nerimą dėl to, kad nors Europos lygiu pripažinta, kad skatinti mokslinius tyrimus technologijų srityje ir naujovių kūrimą yra itin svarbūs uždaviniai, ES pasiekti rezultatai siekiant užtikrinti finansavimą, rezultatus ir pasinaudoti gebėjimais bus riboti;
4. įsitikinęs, kad valstybės subsidijos, kuriomis galima kompensuoti esamus rinkos trūkumus ir / arba šalinti juos, bus mažiau veiksmingos, jei jos nebus įtrauktos į bendrą strategiją, pagal kurią siekiama didesnės regioninės sanglaudos atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujoves;
5. reiškia nerimą dėl to, kad buvo sumažintas 2007–2013 m. Bendrijos biudžetas ir kad valstybė narės nepakankamai investavo į mokslo tiriamąją veiklą ir naujoves; ragina valstybes nares sudarant savo biudžetus prisiimti 2002 m. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime iškeltus įsipareigojimus 3 proc. BVP skirti mokslo tiriamajai veiklai ir naujovėms finansuoti; toliau ragina valstybes nares persvarstyti ir pagerinti viešųjų mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo priemones, sudaryti sąlygas privačiojo ir viešojo sektorių partnerystei, kad būtų pasiektas tikslas didinti investicijas į mokslinius tyrimus;
6. tvirtai remia būtiną tikslą sukurti bendrą Europos mokslininkų darbo rinką, kaip teigiama Komisijos komunikate „Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti“;
7. pripažįsta, būtina skatinti pagerinti mokslininkų ir mokslo darbuotojų darbo sąlygas ir tęstinį darbo jėgos mokymą, siekiant plėtoti keitimąsi mokslo žiniomis; atitinkamai rekomenduoja lanksčiau veikti užimtumo srityje kreipiant dėmesį į kokybę (tęstinis mokymas, gamybos metodų technologinis pertvarkymas, paslaugų teikimas), o ne į kiekybę (darbo vietų skaičiaus svyravimas priklausomai nuo momentinio arba numatomo poreikio);
8. mano, kad šiuo požiūriu labai svarbų vaidmenį atlieka mokymas, ir yra įsitikinęs, kad nors su moksliniais tyrimais turi būti supažindinama jau mokykloje, vis dėlto taip pat labai svarbu skatinti aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą. Taip pat mano, kad kliūtys, trukdančios laisvam mokslininkų judumui, turi būti pašalintos pagerinus jų statuso kėlimo ir kilimo karjeros laiptais sąlygas, o to padaryti nebus galima nepagerinus valstybių narių bendradarbiavimo mokesčių ir socialinės apsaugos srityse;
9. remia pasiūlymą sukurti Europos mokslo darbuotojų chartiją ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodeksą, kadangi šios iniciatyvos gali paskatinti daugiau Europos studentų studijų metu imtis mokslinių darbų gaunant galimybę dirbti su geriausiais užsienio mokslininkais, kurie turi būti skatinami tęsti savo mokslinę karjerą Europoje dirbdami nuolatos arba gavę trumpalaikes vizas dirbti pagal bendradarbiavimo sutartį;
10. mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti skirti ne vien privačioms investicijoms skatinti – jie turėtų vaidinti ir strateginį vaidmenį, t. y. paskatinti bendroves kurti naujoves ir įgyti naujų žinių;
11. primygtinai ragina Komisiją, kad ši, bendradarbiaudama su valstybėmis narėms, suteiktų MVĮ struktūrinę paramą, skirtą žinių valdymo ir technologiniams ištekliams atnaujinti, ir taip sudarytų sąlygas MVĮ aktyviai dalyvauti paklausos reguliuojamoje naujovių rinkoje ir plėtojant technologijų mokslinius tyrimus ir tiriamąją veiklą;
12. mano, kad yra būtina MVĮ suteikti geresnį finansavimą;
13. remia 2006 m. kovo mėn. Briuselyje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Tarybos iškeltą idėją sudaryti įmonėms, ypač MVĮ, nes joms labiausiai reikia paramos mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo srityje, lengvesnes ir palankesnes sąlygas gauti Europos investicijų banko paskolas verslui;
14. pažymi Komisijos požiūrį, kad ES, siekdama pritraukti aukštųjų technologijų bendroves, turi nustatyti ekonomišką, teisiškai užtikrintą ir paprastą taikyti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą; mano, kad intelektinės nuosavybės apsauga turi netrukdyti laisvai naudotis viešosiomis gėrybėmis ir žiniomis; ragina Komisiją skatinti kurti socialiai integruotą žiniomis pagrįstą visuomenę, pvz., skatinant laisvą priėjimą prie programinės įrangos arba licencijavimo koncepcijas, pvz., GPL ir PDL;
15. sveikina Komisijos rekomendaciją, kad pagal geresnio reglamentavimo iniciatyvą vertinant naujų Bendrijos teisinių pasiūlymų poveikį, turi būti įvertintas ir jų poveikis moksliniams tyrimams ir naujovėms;
16. mano, kad Bendrijos priemonės, pvz., i2010 strategija, Septintoji mokslinių tyrimų pagrindų programa ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa, gali prisidėti mažinant prarają tarp mokslinių tyrimų ir jų finansavimo;
17. mano, kad ES iniciatyvose (INNOVA, PRO INNO, „Žinių regionai“, RTD OMC_NET) mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo srityje turi būti atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos kriterijus siekiant skatinti tvariąją plėtrą ir aukštą užimtumo lygį;
18. pabrėžia, kad geresnė mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo politika, vykdant tvariąją plėtrą ir atsižvelgiant į ekologines naujoves ir darniąją gamybą (pvz., vandenilio gamybos iš saulės energijos technologijos, vėjo energija, kuro elementai, biomasė, chemijos pramonė gamybai naudojanti augalus), ekologiškai veiksmingas paslaugas (energijos taupymo, judumo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo srityse) ir darniuosius inžinerijos bei valdymo metodus (pvz., bionika, integruota produkto politika), prisideda prie naujų darbo vietų sukūrimo;
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investicijos siekiant augimo ir užimtumo | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ITRE | |||||
|
Nuomonę pateikė: |
EMPL | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
nėra | |||||
|
Autorius (-ė) |
Maria Matsouka | |||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
--- | |||||
|
Svarstymas komitete |
21.3.2006 |
20.4.2006 |
|
|
| |
|
Priėmimo data |
4.5.2006 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
36 2 0 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Andersson, Roselyne Bachelot-Narquin, Jean-Luc Bennahmias, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Stephen Hughes, Jan Jerzy Kułakowski, Sepp Kusstatscher, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Thomas Mann, Mario Mantovani, Jan Tadeusz Masiel, Ana Mato Adrover, Maria Matsouka, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Jean Spautz, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Udo Bullmann, Iratxe García Pérez, Pedro Guerreiro, Richard Howitt, Astrid Lulling, Jamila Madeira, Elisabeth Schroedter, Patrizia Toia, Yannick Vaugrenard | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
--- | |||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... | |||||
KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (29.5.2006)
teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Bendrijos Lisabonos programos: daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti
(2006/2005(INI))
Nuomonės referentas: Guy Bono
PASIŪLYMAI
Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
Investuoti į tyrimus
1. pažymi, kad Sąjunga atsilieka įgyvendindama Lisabonos strategiją švietimo ir mokymo srityje; kreipiasi į valstybes nares, kad jos pačios dar kartą imtųsi įgyvendinti Lisabonos strategiją;
2. pažymi, kad Sąjungos tikslas iki 2010 m. mokslo tyrimams skirti 3 proc. nuo sąjungos BVP greičiausiai nebus pasiektas; apgailestauja, kad per 2006 m. kovo 23 ir 24 d. vykusį Europos Vadovų susitikimą nebuvo prisiimti ryžtingesni įsipareigojimai dėl mokslo tyrimų ir inovacijų; apgailestauja, kad nebuvo nustatyta minimalus tikslas padidinti valstybės pagalbą 2010 metais;
3. dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės turi remti investicijas moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei palengvinti ir padidinti privačių ir valstybinių partnerysčių atsiradimą, ypač su universitetais, nes tai Europos Sąjungai gali padėti tapti konkurencinga pasaulio rinkoje;
Universitetų vaidmuo tyrimams ir protų nutekėjimui
4. pabrėžia, kad universitetai turi esminį vaidmenį kuriant ir skleidžiant žinias ir rekomenduoja, kad universitetų svarba būtų sustiprinta kuriant sąveiką tarp aukštojo mokslo, tyrimų, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir gamybos sektoriaus; todėl atkreips dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl aukšto mokslo;
5. ragina Sąjungą efektyviai kovoti su protų nutekėjimu ir naudoti visas įmanomas priemones, kad į Sąjungos teritoriją būtų pritraukti profesionalai, skatinant naudoti mainų su trečiosiomis šalimis programas, pvz., Erasmus Mundus, skirtas studentams, mokslininkams ir mokytojams; mano, kad Europos kvalifikacijų sistema turėtų būti svarbi į Europos darbo rinką pritraukiant mokslininkus ir taip pat turėtų sumažinti kliūtis jų mobilumui;
6. pabrėžia, kad būtina gerinti mokslinės karjeros profilį, skatinti jau esamas iniciatyvas, pvz., Dekarto, Aristotelio premijas ir jaunųjų mokslininkų apdovanojimus;
Darbo vietų kūrimas
7. ragina valstybes nares veiksmingiau pasinaudoti jiems paskirtomis lėšomis ir atkreipia dėmesį į tas valstybes nares, kurios naujų darbo vietų kūrimui skiria pirmenybę ir į tai investuoja daugiau nei 35 proc. Europos socialinio fondo asignavimų, modernizuodamos savo švietimo ir mokymo sistemas.
8. ragina valstybes nares jau nuo pat ankstyvojo švietimo etapo skatinti verslumą ir sustiprinti mokymosi visą gyvenimą rėmimą, aktyviai skatinti dirbančiuosius ir bedarbius naudotis informacijos ir komunikacijos technologijų (angl. ICT) teikiamomis mokymo galimybėmis.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendrijos Lisabonos programos: daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti | |||||
|
Procedūros numeris |
||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE | |||||
|
Nuomonė pateikta |
CULT | |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas-Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
| |||||
|
Nuomonės referentas: |
Guy Bono | |||||
|
Pakeistas nuomonės referentas: |
| |||||
|
Svarstymas komitete |
27.4.2006 |
|
|
|
| |
|
Priėmimo data |
29.5.2006 | |||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
23
1 | ||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Maria Badia I Cutchet, Christopher Beazley, Ivo Belet, Marie-Hélène Descamps, Milan Gaľa, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Christa Prets, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Nikolaos Sifunakis, Helga Trüpel, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Gyula Hegyi, Nina Škottová, Grażyna Staniszewska, Jaroslav Zvěřina, Catherine Trautmann | |||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
-- | |||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris | ||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ITRE | ||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas (-ai) |
CULT |
REGI |
IMCO |
EMPL |
ECON | ||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
REGI |
IMCO |
ECON |
|
| ||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra |
|
|
|
| ||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Pilar del Castillo Vera |
| |||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
| |||||||||
|
Svarstymas komitete |
20.3.2006 |
18.4.2006 |
30.5.2006 |
|
| ||||||
|
Priėmimo data |
30.5.2006 | ||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
40 2
| |||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Březina, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Joan Calabuig Rull, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Adam Gierek, Umberto Guidoni, András Gyürk, Fiona Hall, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Vincenzo Lavarra, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Umberto Pirilli, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras Roca | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
María del Pilar Ayuso González, Cristina Gutiérrez-Cortines, Edit Herczog, Peter Liese, Toine Manders, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Vittorio Prodi | ||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Maria Badia I Cutchet, Giovanni Berlinguer, Marco Cappato | ||||||||||
|
Pateikimo data |
1.6.2006 | ||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
| ||||||||||