PRANEŠIMAS dėl ES ir Karibų jūros regiono partnerystės siekiant augimo, stabilumo ir vystymosi
15.6.2006 - (2006/2123(INI))
Vystymosi komitetas
Pranešėja: Gabriele Zimmer
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ES ir Karibų jūros regiono partnerystės siekiant augimo, stabilumo ir vystymosi
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES ir Karibų jūros regiono partnerystė siekiant augimo, stabilumo ir vystymosi“, KOM(2006)0086 (toliau - Komisijos komunikatas),
– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio mėn. regioninės Komisijos strategijos Karibų jūros regionui vertinimo ataskaitos 1 ir 2 tomus,
– atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 10 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas, kuriose patvirtinama 1996 m. gruodžio 2 d. priimta bendroji pozicija dėl Kubos,
– atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos priimtą bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusą“[1],
– atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 1 d. Trečiojo Europos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono pilietinės visuomenės forumo metu priimtą Vienos deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0211/2006),
A. kadangi kai kurios Karibų jūros regiono valstybės iki 2020 m. papildys išsivysčiusių šalių gretas, tačiau kitoms vis dėlto kyla grėsmė iš vidutinių pajamų šalių tapti mažų pajamų šalimis,
B. kadangi mažų salų valstybės pasižymi geografinėmis ypatybėmis, dėl kurių jų padėtis pažeidžiama vykstant gaivalinėms nelaimėms ir išoriniams sukrėtimams,
C. kadangi dėl Komisijos komunikato projekto vyko Komisijos ir CARIFORUM[3] atstovų dialogas,
D. kadangi savarankiškas bendros Karibų jūros regiono rinkos ir ekonomikos sukūrimas yra svarbi regioninės integracijos priemonė,
E. kadangi CARIFORUM valstybės siekė, jog derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) būtų aiškiai apibrėžtas vystymosi politikos mastas, kad būtų galima įveikti didėjantį skurdą ir nelygybę, skatinti socialinę sanglaudą ir įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT),
F. kadangi daugiau nei 60 proc. regiono gyventojų jaunesni nei 30 metų ir Karibų jūros regiono valstybėse, išskyrus Kubą, neišspręsta visuotinio švietimo problema,
G. kadangi Belgijos vyriausybė teigiamai įvertino lemiamo dialogo ir bendradarbiavimo vystymosi tikslais su Kubos vyriausybe rezultatus,
H. kadangi prasidėjo Dešimtojo Europos plėtros fondo lėšų planavimo etapas ir šios lėšos ateityje turėtų būti išmokamos greičiau, efektyviau ir geriau, atsižvelgiant į regiono šalių poreikius,
1. džiaugiasi, kad CARIFORUM grupė įtraukta į diskusiją dėl Komisijos komunikato projekto ir kad minėtame komunikate atsižvelgiama į daugumą šio regiono valstybių problemų;
2. džiaugiasi, kad Komisija savo strategiją grindžia lygybės, partnerystės ir savarankiškos atsakomybės principais;
3. mano, kad dėl laiko stygiaus Europos Parlamentui nesuteikta faktinė galimybė dalyvauti rengiant bendradarbiavimo strategiją Karibų jūros regionui yra apgailėtinas bendro trijų Europos institucijų sutartinių veiksmų, pasiteisinusių rengiant strategiją Afrikai bei Europos konsensusą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos, ignoravimas;
4. apgailestauja, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas įvertinimo ataskaitoje;
5. pritaria Komisijos nuomonei, kad abiejų regionų bendradarbiavimo procese iki šiol stigo tinkamo politinio dialogo; mano, kad nepakanka vienąkart kas dveji metai vykstančio ir valandą trunkančio ES Troikos ir CARIFORUM vyriausybių vadovų susitikimo, ir pritaria pasiūlymui ateityje skirti pakankamai laiko tokiam dialogui organizuoti visais lygiais;
6. džiaugiasi, kad Prancūzijos užjūrio departamentus, esančius minėtame regione (Gvadalupės, Prancūzų Gvinėjos ir Martinikos), ir Karibų jūros regione esančias užjūrio valdas ir teritorijas (angl. OCT) planuojama įtraukti į būsimą politinį dialogą; remia Karibų jūros regiono valstybių poziciją, kad dėl dalyvavimo šiame dialoge sąlygų kol kas turi būti deramasi tik su tomis valstybėmis, kurios pagal Kotonu sutartį[4] pasirašė susitarimą dėl politinio dialogo metodologijos;
7. pritaria Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pozicijai, kad kai kurių ES politikos krypčių pozicija dėl trijų AKR regionų jokiu būdu neturi pabloginti Europos Sąjungos ir AKR valstybių santykių; džiaugiasi, kad ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų regiono (LAKR) aukščiausio lygio susitikimai suteikia papildomų galimybių rengti politinius forumus, tačiau pabrėžia Kotonu sutartyje numatytų nuostatų pirmenybę;
8. džiaugiasi dėl Komisijos komunikate išdėstytų ketinimų stiprinti patikimas institucijas ir skatinti gerą finansų, mokesčių ir teisės sričių valdymą ir skaidrumą Karibų jūros regiono valstybėse; ragina Karibų jūros regiono valstybes ratifikuoti JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir JT konvenciją prieš korupciją;
9. pritaria Komisijai, ketinančiai remti sukurtą naują bendrą Karibų jūros regiono rinką ir ekonomiką; dar kartą pabrėžia savo poziciją, kad derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) turi būti atsižvelgiama į plėtros tikslus ir į tai, kad neseniai sukurtai Karibų jūros regiono vidaus rinkai reikalinga atitinkama su prekyba susijusi parama, taip pat ši rinka turi sukurti pajėgumus, todėl prekybos liberalizavimas turi vykti tinkama eilės tvarka;
10. ragina Komisiją užtikrinti, kad ekonominės partnerystės susitarimuose būtų atsižvelgiama į regiono sąlygas ir apribojimus ir kad prireikus būtų galima pasinaudoti įvairiais grupavimo būdais; ragina, kad įsipareigojimai, prisiimti vykdant derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų, būtų rūpestingai išdėstyti reikiama eilės tvarka, atsižvelgiant į vystymuisi numatytos ir su EPS susijusios paramos teikimą, siekiant remti atitinkamų šalių vyriausybėms labiausiai rūpimas sritis, įskaitant ekonominę restruktūrizaciją ir konkurencingumo stiprinimą, mokesčių reguliavimą ir prekybą palengvinančią paramą;
11. dar kartą atkreipia dėmesį į ypatingą muitų įplaukų svarbą kai kurių Karibų jūros regiono valstybių biudžetams ir investavimo galimybėms ir daro išvadą, kad tokie šiuo metu atsiradę pajamų nuostoliai, kurių šiuo metu negalima padengti įplaukomis iš mokesčių, turėtų būti atitinkamai kompensuojami; tačiau pabrėžia, kad prekybos tarp Karibų jūros regiono valstybių ir besivystančių šalių augimas iš esmės gali padėti padengti su muitų tarifais susijusių įplaukų nuostolius ir užtikrinti stabilesnius pajamų šaltinius;
12. pritaria Komisijai, kad silpna ir atvira regiono ekonomika yra ypač jautri pasaulinių rinkų poveikiui; atkreipia dėmesį į tai, kad laipsniškas prekybos liberalizavimas, taip pat taikant tinkamas apsaugos priemones ir suteikiant pakankamai laiko prisitaikyti, skatina vystymąsi ir gali būti kovos su skurdu priemonė;
13. mano, kad taikant su prekyba susijusias pajėgumų kūrimo priemones turi būti kovojama su tiekimo suvaržymais, inter alia, remiamos pagrindinių produktų gamybos technologijos ir gamybos įvairinimas, skatinamos konsultacijos su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis ir parama joms, šalinamos investicijoms kliudančios biurokratinės kliūtys ir taip skatinamas verslo vystymasis regione;
14. primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti savo vertinimo ataskaitos 7-ąją rekomendaciją, atsižvelgti į Jungtinių Tautų programos, skirtos kurti mažų besivystančių valstybių-salų tinklus (angl. Small Island Developing States Network), principus; ragina Komisiją viešai paskelbti tyrimo apie prekybos liberalizavimo ir globalizavimo poveikį tvariam šių valstybių vystymuisi rezultatus;
15. mano, kad kompensavimo ir priderinimo programos, kuriomis siekiama sušvelninti cukraus ir bananų rinkos reformų padarinius, nepakankamai finansuojamos ir atsižvelgdamas į neseniai regione vykusias demonstracijas baiminasi, kad tai gali labai pakenkti socialinei sanglaudai, kuri yra vienas iš bendradarbiavimo tikslų;
16. ragina Komisiją parengti žemės ūkio pertvarkos rėmimo programas, kurias įgyvendinant būtų nuosekliai atsižvelgiama į socialinės, aprūpinimo maistu, energetikos ir aplinkos politikos tikslus ir užtikrinama, kad bus išsaugotos tinkamos darbo vietos ir kuriamos naujos darbo vietos šiuo metu tradiciniu būdu veikiančiuose ir nekonkurencinguose ūkiuose;
17. reikalauja, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas bendradarbiavimo strategijos socialiniam, kultūriniam ir aplinkosaugos poveikiui ir, atsižvelgiant į Tūkstantmečio plėtros tikslų kiekybinius rodiklius, sukurta padarinių prognozavimo ir vertinimo sistema;
18. džiaugiasi, kad bendradarbiavimas vystymosi tikslais su Karibų jūros regionu apims ir svarbių aplinkosaugos uždavinių sprendimą, ir ragina skirti itin didelę paramą siekiant remti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir skatinti energijos naudojimo efektyvumą, kad būtų galima išvengti pražūtingų naftos kainos kilimo padarinių ir sulėtinti klimato kaitą;
19. pritaria Komisijos susirūpinimui, kad dėl visuotinės klimato kaitos padarinių minėtas regionas kentės dėl vis dažnesnių ir stipresnių stichinių nelaimių, ir pritaria geresnio stichinių nelaimių valdymo siekiui, bet yra nepatenkintas, kad neatsižvelgiama į 2005 m. ES ir AKR patvirtintas stichinių nelaimių įveikimo priemones; ragina Komisiją remti siekį numatyti ilgalaikes tokio pobūdžio priemones; prašo, kad Komisija Europos Parlamento Vystymosi komitetui bei ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos Socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos komitetui teiktų nuolatines ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie tai, kaip vyksta šis procesas; atkreipia dėmesį į tai, kad Karibų jūros regiono valstybių ekonomika itin pažeidžiama dėl stichinių nelaimių poveikio, ir džiaugiasi Komisijos ketinimu taikyti naujas ir trumpesnes procedūras teikiant atkūrimo paramą, įskaitant privalomą išankstinį finansavimą;
20. kritikuoja, kad Karibų jūros regionui skirtoje strategijoje per mažai atsižvelgiama į jaunimo nedarbo ir didėjančio jaunimo nusivylimo problemas; susirūpinęs, kad galima žemės ūkio krizė Karibų jūros regione dar labiau paaštrins padėtį;
21. pabrėžia, kad besivystantis ir tvarus turizmas gali padėti skatinti ekonominį vystymąsi, ir pritaria, kad būtų teikiama ilgalaikė finansinė parama būtinai infrastruktūrai (keliams, uostams, oro uostams ir kt.) kurti; pasigenda Komisijos pozicijos, kad norint užtikrinti šį tvarumą būtina, kad turizmo objektai nuosavybės teise priklausytų regiono ir vietos gyventojams, siekiant sumažinti pelno nutekėjimą ir vietinių gyventojų nepaverčiant vien tik patarnautojais, taip pat siekiant, kad kraštovaizdžiai nebūtų galutinai suardyti;
22. džiaugiasi Komisijos pasiūlymu visuomet būti pasirengusiems politiniam dialogui su Kuba; tačiau kritikuoja, kad čia apsiribojama vien tik 1996 m. priimta bendrąja pozicija;
23. atkreipia dėmesį į tai, kad sėkminga Europos Sąjungos įtaka JAV dėl embargo politikos netaikymo visam regionui galėtų atverti dideles ekonomines galimybes; siūlo pradėti kritinį dialogą su Kubos vyriausybe, atsižvelgiant į politinėmis, socialinėmis, individualiomis ir ekonominėmis žmogaus teisėmis pagrįstos politikos principus;
24. pabrėžia, kad svarbu derinti šio regiono vystymosi programas su suinteresuotomis ne Europos šalimis, ypač su Kanada, Kinija, Brazilija ir Venesuela, ir apgailestauja, kad Komisija linkusi nepasitikėti kitų suinteresuotųjų šalių vaidmeniu;
25. pabrėžia minėto regiono įvairiapusiškumą ir siūlo taikyti labiau diferencijuotą bendradarbiavimo strategiją; ragina Komisiją patikrinti, ar kiekvienos atskiros Karibų jūros regiono valstybės atveju, remiantis, inter alia, skaidrumo, stiprių ir nepriklausomų institucijų ir gero valdymo kriterijais, finansinė pagalba yra tinkamas metodus plėtros tikslams pasiekti;
24. atkreipia dėmesį į ypač sudėtingą Haičio padėtį ir ragina Komisiją ir valstybes nares greta bendrosios Karibų jūros regiono bendradrabiavimo programos parengti Haičiui skirtą specialią platesnio masto programą, kuriai įgyvendinti reikės papildomų lėšų; džiaugiasi iš esmės patenkinamais prezidento ir parlamento rinkimų, vykusių Haityje 2006 m. vasarį ir balandį, rezultatais;
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Karibų jūros regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
- [2] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0113.
- [3] Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR valstybių) Karibų jūros regiono forumas.
- [4] 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyta Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės sutartis (OL L 317, 2000 12 15, p. 3).
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos Parlamento Vystymosi komitetas labai apgailestauja, kad savo nuomonę dėl būsimosios Europos Sąjungos ir Karibų jūros regiono valstybių kooperacijos galėjo pareikšti tik Europos Komisijai paskelbus apie savo planus ir 2006 m. balandžio mėn. Tarybai pateikus savo išvadas. Toks Parlamento neįtraukimas į planavimo procesą prieštarauja veiksmingai institucijų kooperacijai, kuri pastaruoju metu išryškėjo rengiant strategiją Afrikai ar Europos konsensusą dėl vystymosi; ir tai yra peiktina. Parlamentui belieka atsižvelgti į Tarybos pateiktų išvadų 22 straipsnį ir savo poziciją laikyti pirmuoju indėliu atsiliepiant į Tarybos kvietimą visoms partijoms veiksmingai taikyti (angl. follow-up) šias išvadas. Tad ne veltui netrukus Europos Sąjungos Parlamento deputatų ir AKR valstybių parlamentinis susirinkimas vyks Karibų jūros regione ir jame bus aptarta bendroji parlamentinė veiksmingo priimtų kooperacijos priemonių taikymo kontrolė.
Prieš 2006 m. gegužės mėn. Vienoje įvyksiantį ES ir LAKR susitikimą Europos Komisijos pasiūlyme pristatomi pagrindiniai Europos Sąjungos ir Karibų jūros regiono kooperacijos tikslai. Lygybės, partnerystės ir būsimos šių abiejų regionų kooperacijos siekį galima įgyvendinti tik padedant Europos Parlamentui.
Analizuojant strategijos tekstą, kartais susidaro įspūdis, kad ES labiau skatina kitose pasaulio dalyse įdiegti Europos vidaus rinkos modelį ir perėjimą prie paslaugų visuomenės. Karibų jūros regiono valstybėms labai svarbu savo vystymosi ir integracijos strategijoje tinkamai panaudoti ilgalaikę ES integracinę patirtį ir nebūti vien tik atsiliekančia partnere. „Žmogiškaisiais ištekliais ir žiniomis grįsto augimo skatinimas taip pat padės gerinti socialinį mobilumą tų asmenų, kuriems struktūrinės reformos ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos nesklandumai padarė atvirkštinį poveikį.“ Ar tai visam Karibų jūros regionui taikytinas tikslas? Ar cukraus gamybos srityje dirbę žemės ūkio darbuotojai, kurie įgyvendinant Europos cukraus rinkos reformas neteko darbo, bus perkvalifikuoti į programuotojus?
Taip pat labai abejotina, ar tinkamai atsižvelgta į 2005 m. balandžio mėn. paskelbtą oficialų regioninės strategijos Karibų jūros regionui įvertinimą. Europos Komisijos strategijos dokumente vėl beveik neatsižvelgiama į įvertinimo, kiekybinių rodiklių nustatymo ir duomenų analizės aspektus, reikalingus sėkmingai investicijų kontrolei.
Europos Komisijos ketinimuose gausu teisingų tezių, ir jas šiame pranešime būtina tinkamai papildyti
Regiono heterogeniškumas
Džiugina Komisijos ir Tarybos nuostata CARICOM ir CARIFORUM laikyti „pagrindine integracijos ašimi“ ar bendradarbiavimo forumu; ypač džiugina kooperacijos plėtra, atsižvelgiant į nacionalines ir regionines vystymosi strategijas.
Be abejo, teisinga pabrėžti ir skatinti bendruosius regiono tikslus.
Kooperacijos planai, be abejo, bus neišsamūs, jei juose nebus atsižvelgiama į poreikių skirtumus, skirtingus vystymosi tikslus ir startines pozicijas. Tai aktualu ne tik kuriant vystymosi bendradarbiavimo sistemą, bet ir derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimo. Visam regionui apskaičiuota vidutinė vertė neturėtų paslėpti realių Haičio ir Bahamų skirtumų.
Ypač pažeidžiamoms regiono šalims turi būti numatytos specialios papildomos priemonės, siekiant veiksmingai taikyti bendrąją sistemą. Haityje būtina taikyti visai kitokią koncepciją.
Čia būtina atsižvelgti į įvertinimo atskaitos 7 rekomendaciją ar į UN Small Island Developing States Network principus, parengti studiją apie prekybos liberalizavimo ir globalizacijos poveikį tvariam šių valstybių vystymuisi.
Istorinis partnerystės mastas
Europos Komisijos ataskaitoje teigiama:
„ES ir Karibų jūros regioną tradiciškai sieja glaudūs ryšiai, kurie pirmiausia pagrįsti istoriniu paveldu, bendrosiomis vertybėmis, ekonomine ir prekybine kooperacija ir ženklia prekybos apyvarta. 17 a. Karibų jūros regioną kolonizavo Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai“.
Toks eufemistinis kolonizavimo istorijos pateikimas 2006 m. neturėtų būti įtraukiamas į Europos Komisijos dokumentus.
Reikėtų paminėti, kad iki šiol vietiniams gyventojams dar nekompensuoti vergovės, tremties, naikinimo ir Europos pakilimą lėmusio regiono gamtinių išteklių pasisavinimo padariniai. Taip pat būtina paminėti, kad kaip tik naikinant kolonizavimą, taikant lengvatines mokesčių ir finansavimo sistemas, užtikrinančias cukraus, bananų ir romo tiekimą į Europą, buvo skatinamos monokultūrų sistemos ir priklausomybė. Todėl šiandien tapo būtina įvairinti ekonomiką.
Todėl Europos Sąjunga turėtų suvokti būtinybę veiksmingai remti žemės ūkio įmonių pertvarkymą, ypač įgyvendindama aprūpinimo maisto produktais ir veiksmingesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo strategijas.
Vieninga Karibų jūros regiono rinka ir ekonomika (CSME)
Labai džiugina daugumos CARICOM valstybių nulemtas vieningos Karibų jūros regiono rinkos ir ekonomikos (CSME), kaip regioninės integracijos priemonės, sukūrimas ir Europos Sąjungos ketinimas paremti šio regiono atkūrimą ir plėtrą. CSME padės skatinti tarpregioninę prekybą Karibų jūros regione.
Kaip tik dėl to ES derybose dėl EPS būtina atsižvelgti į tai, ar sukurtai naujai ekonominei erdvei nepakenktų per didelis išorinis liberalizavimas, savininkiškų su investicijų apsauga susijusių nuostatų taikymas.
Europos Komisijos teiginys, kad tik EPS procesas Karibų jūros regiono integracijai užtikrinsiąs taisyklėmis pagrįstą sistemą, ignoruoja CSME jau sukurtą taisyklių sistemą ir šiame kontekste skamba arogantiškai.
Kiti suinteresuotieji dalyviai šiame regione
II priede pateiktas lakoniškas kitų Karibų jūros regiono suinteresuotųjų dalyvių veiklos ir interesų įvertinimas daugiau grindžiamas nepasitikėjimu nei sąveika ir suderinamumu. Nuostata apie pastarųjų svarbą derinant Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pagalbą nėra teisinga, nes neatsižvelgiama į kitus, ne Europoje esančius suinteresuotuosius dalyvius, Braziliją, Kiniją, Kanadą ar Venesuelą. Vadovaujant CARICOM/CARIFORUM ir, įtraukiant AKR, turėtų būti sukurtas forumas, koordinuojantis įvairių suinteresuotųjų dalyvių ir ES bei jos valstybių narių veiklą.
Kuba
Remdamosi vien tik dešimties metų senumo ES požiūriu į santykius su Kuba, Komisija ir Taryba praranda (dar) vieną galimybę. Neįvertinama ankstesnė dvišalio valstybių narių Prancūzijos ir Ispanijos bendradarbiavimo patirtis, aktuali Belgijos vyriausybės patirtis ir dvišalio vystymosi kooperacijos su kitomis regiono šalimis svarba. Neatsižvelgiama į visų Karibų jūros regiono valstybių partnerių norą nutraukti regiono vystymuisi trukdantį JAV embargą Kubai.
Europos Komisija neanalizuoja itin sėkmingų Kubos vystymosi kooperacijos koncepcijų ir nesimoko iš tų, kurios, pvz., medicininio aprūpinimo srityje nuolat didina Kubos autoritetą tarp jos kaimynų ir ne tik kaimynų.
ES, kuri yra atsakinga už santykių su Kuba plėtrą, neįvertindama politinio klimato pokyčių regione gali praleisti progą pradėti dialogą, kurio metu galėtų būti išsamiai aptariamos kontraversiškos temos, pvz., politinių individualių teisių taikymas, informacijos sklaidos laisvė ir mirties bausmė.
Iš esmės džiugina Europos Komisijos deklaruojamas atvirumas politiniam dialogui, tačiau to nepakanka, nes remiamasi tik 1996 m. priimta bendrąja pozicija ir todėl leidžiama taikyti tik humanitarines pagalbos priemones. Atsižvelgiant į šią perspektyvą, būtų prasmingiau atnaujinti bendradarbiavimą ir dialogą. Būtų galima remtis Kanados pavyzdžiu, nes ji jau seniai savo politiką Kubos atžvilgiu grindžia konstruktyvumo principu.
Aplinka
Itin džiugina bendradarbiavimas sprendžiant svarbias aplinkos apsaugos problemas.
Reikėtų pridurti, kad dėl didelės klimato kaitos regione padaugės vis didesnių stichinių nelaimių. ES turėtų skirti ne tik vis didesnę pagalbą pažeidžiamam regionui, bet ir pati mažinti emisiją. Be to, būtina perduoti technologijas, kurios padėtų sėkmingam Karibų jūros regiono vystymuisi nedidinant emisijos daromos žalos pasaulio klimatui.
Europos Komisijos dokumente neatsižvelgta į ypatingą ir specifinę Karibų jūros regiono partnerėms, salyno valstybėms kylančią grėsmę dėl kylančio jūros lygio.
Jaunimas
Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ketinimas po ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimo prioritetą suteikti „bendrai aukštojo mokslo sričiai, jungiančiai Europą, Lotynų Ameriką ir Karibų jūros regioną“, yra svarbus ir žadantis sėkmę.
Bet tuo galės pasinaudoti tik nedaug Karibų jūros regiono jaunimo. Kadangi 60 proc. regiono gyventojų yra jaunesni nei 30 metų, vystymosi kooperacija turėtų būti daug labiau orientuota į šią kartą ir daugumai jaunų žmonių suteikti galimybę. Kitaip nuolatinio skurdo ir perspektyvų neturėjimo nulemtas nusivylimas gali pakenkti socialinei sanglaudai. Artimiausiu laiku nebus įmanoma didžiajai šio jaunimo daliai užtikrinti universitetinio išsilavinimo. Todėl būtina, įgyvendinant ekonomines vystymosi strategijas, sukurti ribotos kvalifikacijos asmenims darbo ir įsiliejimo į darbo rinką sąlygas.
Deja, Komisijos strategijoje neišskirta jaunimo nedarbo tema.
Tvarus turizmas
Komisija pagrįstai konstatuoja, kad regiono kraštovaizdžio grožis yra vienas didžiausių jo turtų ir svarbi tvaraus turizmo plėtros sąlyga. Dėl to neturi nukentėti aplinka. Vien tik su stambių išorės investuotojų ir viešbučių tinklų vykdoma viešbučių statyba ir eksploatacija susijusi turizmo sritis, kai gaunamas pelnas išgabenamas iš šalies, negali būti laikoma tvaria. Vietiniai gyventojai paverčiami patarnautojais.
Todėl Europos investicinio banko ir kitų struktūrų parama turėtų būti labiau nukreipta į nacionalinės gastronomijos ir turizmo šakos plėtrą.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
ES ir Karibų jūros regiono partnerystė siekiant augimo, stabilumo ir vystymosi | |||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||
|
Atsakingasis komitetas |
DEVE | |||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
INTA |
|
|
|
| |||||
|
Nuomonė nepareikšta |
INTA |
|
|
|
| |||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| |||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Gabriele Zimmer |
| ||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai) |
|
| ||||||||
|
Svarstymas komitete |
29.5.2006 |
|
|
|
| |||||
|
Priėmimo data |
30.5.2006 | |||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
25 1 0 | ||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrete Auken, Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Thierry Cornillet, Michael Gahler, Hélène Goudin, Glenys Kinnock, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, José Javier Pomés Ruiz, Horst Posdorf, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Mauro Zani | |||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Milan Gaľa, Ana Maria Gomes, Alain Hutchinson, Linda McAvan, Manolis Mavrommatis, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Zbigniew Zaleski, Gabriele Zimmer | |||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
María Isabel Salinas García | |||||||||
|
Pateikimo data |
15.6.2006 | |||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
| |||||||||