PRANEŠIMAS dėl nanomokslų ir nanotechnologijų: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas
22.6.2006 - (2006/2004(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Miloslav Ransdorf
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS
dėl nanomokslų ir nanotechnologijų: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui pateiktą Komisijos komunikatą „Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas“ (KOM(2005)0243),
– atsižvelgdamas į bendrą Karališkosios draugijos ir Karališkosios technikos mokslų akademijos 2004 m. liepos 29 d. pranešimą „Nanomokslas ir nanotechnologijos: galimybės ir abejonės“,
– atsižvelgdamas į pirmininkaujančios šalies Konkurencingumo tarybos 2004 m. rugsėjo 24 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomones[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Teisės reikalų komitetų nuomones (A6-0216/2006),
A. kadangi Komisija priėmė Veiksmų planą dėl neatidėliotino saugios, integruotos ir patikimos nanomokslų ir nanotechnologijų strategijos taikymo,
B. kadangi namomokslai ir nanotechnologijos, kaip daugiadisciplinės sritys, kurios teikia galimybių kurti naujus produktus, medžiagas, rasti naujų jų taikymo būdų ir paslaugų ir todėl didinti našumą bei gerinti gyvenimo kokybę visoje ES, gali būti labai naudingi visuomenei,
C. kadangi Taryba pripažįsta nanotechnologijų svarbą daugelyje sričių ir pabrėžia, kad labai svarbu toliau kaupti šios srities mokslines ir technologijų žinias ir skatinti jas praktiškai taikyti pramonėje,
D. kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad nanotechnologijos gali labai praversti ES siekti Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nustatytų tikslų,
1. džiaugiasi, kad Komisija priėmė Veiksmų planą, kuriame numatoma daug konkrečių ir susijusių veiksmų siekiant, kad nanomokslai ir nanotechnologijos būtų neatidėliojant taikomos prioritetinėse srityse, nustatytose atsižvelgiant į būsimas reikmes;
2. pripažįsta, kad nanomokslai ir nanotechnologijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį, kadangi moksle perversmą darančių technologijų taikymas padeda įgyvendinti ES ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus; pripažįsta, kad nanotechnologijos gali padėti tenkinti piliečių reikmes (visuomenės sveikata, energetika, transportas, tvarusis vystymasis ir kt.), taip pat siekti ES konkurencingumo ir tvaraus vystymosif tikslų;
3. pažymi, kad technologijų platformos, patariamosios ekspertų grupės ir veiksmų planai yra naudingos priemonės, padedančios nanotechnologijų ir nanomokslų srityje kurti bendras suderintas mokslinių tyrimų darbotvarkes bei strategijas, taip pat sukurti naujų darbo vietų ir skatinti ekonomikos augimą;
4. remia siekius ir iniciatyvas, nustatytus minėtajame Komisijos komunikate; džiaugiasi, kad klausimai pranešime ir Veiksmų plane dėstomi aiškiai;
5. tuo pat metu pabrėžia poreikį skirti daugiau valstybės lėšų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai; supranta, jog Europos mokslinių tyrimų srities susiskaidymas reiškia tai, kad nanomokslo tyrimai yra lengvai prieinami ir jų kaina yra santykinai nedidelė, tačiau taip pat supranta, kad reikia numatyti lėšų, skirtų sukurti ir išlaikyti būtinus didelius infrastruktūros objektus, visų pirma švarias patalpas, litografinius procesus ir labai brangias analizės procedūras; atsižvelgdamas į tai, išreiškia susirūpinimą dėl dabartinės Europos valstybių investicijų į nanomokslus ir nanotechnologijas dydžio; rekomenduoja, kad būtų numatoma reikiamų lėšų Veiksmų plane numatytiems ambicingiems siekiams įgyvendinti ir pritaria Komisijos siekiui iš esmės sustiprinti priemones, skirtas moksliniams tyrimams NMT srityje, kuri yra labai svarbi Europos vystimuisi ateityje;
6. mano, kad Europai reikalinga nuosekli pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos infrastruktūros sistema, kuri padėtų ES ir toliau konkuruoti nanomokslų ir nanotechnologijų srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant gerų galimų masto ekonomijos rezultatų ir atsižvelgiant į sąsajas su kitomis sritimis ir į sudėtingą pobūdį, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos infrastruktūrai nanotechnologijų srityje reikalingi tam tikri ištekliai, kurių vietos vyriausybės ir pramonė negali suteikti; tačiau pripažįsta, kad dažnai mažesnės apimties mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos strategijos gali būti lengviau pritaikomos prie kintančių galimybių ir rinkos raidos; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti ir koordinuoti savo mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pastangas šioje srityje; šiuo tikslu rekomenduoja atsižvelgiant į kiekvienos šalies ypatumus kiekvienoje valstybėje narėje sukurti tam tikrą infrastruktūrą ir suburti tam tikrą skaičių mokslininkų, turinčių specialių žinių nanomokslų ir nanotechnologijų srityje, ir ilgainiui tam tikrose šalyse sukurti specializuotus kompetencijos centrus, koordinuojamus ES lygmeniu;
7. atkreipia ypatingą dėmesį į nanomediciną, kaip į perspektyvią su įvairiomis kitomis sritimis susijusią sritį, kurioje naudojamos moksle perversmą darančios technologijos (pvz., molekulinis vizualizavimas (vaizdo gavimas) ir diagnostika), galinčios būti labai naudingos anksti diagnozuojant ir racionaliai bei veiksmingai gydant tokias ligas, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, diabetas ir Alzheimerio bei Parkinsono ligos; ragina Komisiją ir valstybių bei regionų valdžios institucijas šioje srityje didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą ir koordinuoti savo pastangas pasinaudojant Septintojoje pagrindų programoje pasiūlyta Europos technologijų platforma nanomedicinos srityje ir kitomis priemonėmis, įskaitant Septintojoje pagrindų programoje pasiūlytą „žinių regionų“ iniciatyvą, norint šioje srityje pasiekti tam tikrą įdirbį;
8. pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį nanomokslai ir nanotechnologijos turi atlikti plėtojant molekulinę biologiją;
9. yra įsitikinęs tuo, kad daugiadiscipliniais nanomokslais ir nanotechnologijomis turėtų būti siekiama plėtoti vandenilio energetiką, taip pat plėtoti naujas ir veiksmingas vandenilio laikymo priemones ir veiksmingus kuro elementus, bei informacijos perdavimo technologijas, kurių pajėgumas būtų daug didesnis už dabartinį;
10. pabrėžia didelę pažangą, kuri, vadovaujantis principu „nuo bendro prie atskiro“, Europoje pasiekta nanotechnologijų srityje, visų pirma tokiose srityse, kaip susidėvėjimui ir korozijai atsparios dangos ir sluoksniai, taip pat katalizatorių ir fotodiodų, įskaitant vadinamąjį mėlynąjį lazerį, gamyba bei nanomedicina, nanokosmetika ir ligų nanodiagnostika;
11. mano, kad pasiektas bazinių Europos mokslinių tyrimų lygis gali sudaryti sąlygas rasti technologinių priemonių, kurios leis taikyti principą „nuo atskiro prie bendro“, visų pirma nanoelektronikos srityje;
12. mano, kad veiksmus technologijų plėtrai skatinti būtina papildyti strateginėmis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad esamos technologijos patektų į rinką; pabrėžia, kad rinkų ir tarptautinės prekybos standartai gali užtikrinti lygias galimybes ir yra būtini siekiant paskatinti sąžiningą konkurenciją, lyginamuosius rizikos vertinimus ir priežiūros priemones; todėl ragina Komisiją ir Tarybą pašalinti bet kokias kliūtis, kurių randasi dėl standartų stokos ir neaiškių teisės aktų ir kurios kliudo taikyti nanotechnologijas ir įsitvirtinti nanomokslams Europoje, ir tai daryti nesukuriant jokių naujų biurokratinių kliūčių;
13. pabrėžia, kad labai svarbu sukurti vadinamąjį žinių trikampį, kuris būtinas Europos mokslinių tyrimų erdvei; mano, kad siekiant būtinos švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo sričių sąveikos, būtina taikyti įvairialypį žinių perdavimo metodą, taip pat plėtoti įvairių sektorių žmogiškuosius išteklius; todėl skatina valstybes nares kurti strategijas, kurios padėtų geriau perduoti žinias ir išspręsti įgūdžių stokos klausimą, daugiau dėmesio skiriant gamtos mokslų mokymui ir siekiant sudominti daugiau studentų su mokslu susijusiomis daugiadisciplinėmis nanomokslo studijomis; džiaugiasi Komisijos pastangomis remti su moksliniais tyrimais susijusius mokymo tinklus nanotechnologijų srityje ir ragina valstybes nares – ir dirbant atskirai, ir bendradarbiaujant tarpusavyje – kurti daugiadisciplinius tinklus, kurie susietų nanotechnologijas su įvairiomis mokslinių tyrimų sritimis, siekiant plėtoti naujas mišrias technologijas;
14. mano, kad pramonės įmonės, mokslinio tyrimo institutai ir finansinės institucijos turi dirbti kartu, siekdamos užtikrinti, jog nepaprasti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos nanomokslų ir nanotechnologijų srityje pasiekimų rezultatai būtų panaudoti naujiems gaminiams ir procesams kurti; pažymi, kad valstybės narės, dėdamos pastangas savo šalyse sukurti geresnę verslo aplinką nanotechnologijų sektoriaus įmonėms, ypač steigiamoms naujoms įmonėms ir mažosioms ir vidutinėms bei naujoves taikančioms įmonėms, privalo spartinti ir skatinti šį procesą; mano, kad diegiant naujoves intelektinės nuosavybės teisių (INT) apsauga būtina ir siekiant pritraukti pradines investicijas, ir užtikrinant būsimas įplaukas; ragina Komisiją tobulinti intelektinės nuosavybės teisės (INT) apsaugos standartus ir licencijavimo susitarimų modelius;
15. apgailestauja, kad nanomokslų ir nanotechnologijų išradimų patentavimo raida Europoje lėta; ragina ES sukurti nanomokslų ir nanotechnologijų patentavimo stebėsenos sistemą, kurią valdytų Europos patentų biuras;
16. ragina įgyvendinti esminę Europos patentų sistemos reformą siekiant sumažinti patentavimo sąnaudas ir užtikrinti, kad patentai būtų prieinami mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, kad reikia siekti didesnio skaidrumo ir nustatyti aiškias patentų apsaugos srities ribas;
17. yra įsitikinęs, kad Europos galimybės šioje srityje užimti pirmaujamą padėtį ir joje išlikti priklauso nuo jos koordinavimo gebėjimų; pakartoja, kad Bendrijai būtinas vienas pagrindinis koordinavimo centras ir kad labai svarbu vieningai atstovauti ES tarptautinėje arenoje, visų pirma atsižvelgiant į problemas, kurių kyla dėl patentų apsaugos Kinijoje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti veiksmingo šios srities veiklos koordinavimo mechanizmus; ragina Komisiją formuojant politiką atsižvelgti į visą EBPO (pvz., susijusią su apibrėžimais, nomenklatūra ir rizikos valdymu) ir UNESCO (susijusią su etika) veiklą;
18. pripažįsta, kad svarbi šios atsakingos strategijos dalis – tai socialinių, sveikatos, saugos aspektų integravimas į technologinę nanomokslų ir nanotechnologijų plėtrą; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos pramonės įmones dalyvauti veiksmingame dialoge su visomis suinteresuotomis šalimis siekiant, kad plėtra būtų nukreipta tvaraus vystymosi linkme;
19. reikalauja, kad technologinių pavojų (dėl atliekų ar dėl perdirbimo) poveikio žmogaus sveikatai, vartotojams, darbuotojams ir aplinkai įvertinimas būtų atliekamas visą nanomokslus ir nanotechnologijas taikant sukurtų gaminių gamybos ir naudojimo laikotarpį;
20. rekomenduoja, kad vartojimo produktų sudedamųjų dalių sąrašuose taip pat būtų nurodomos dirbtinės medžiagos, kurių sudėtyje yra nanodalelių;
21. pabrėžia, kad būtina laikytis aukštų etikos principų, ir pritaria planams iš naujo apsvarstyti tam tikrus klausimus, pvz., poveikį žmogaus organizmui nesiekiant gydymo tikslų, taip pat nanomokslų ir nanotechnologijų bei asmens privatumo santykį; tikisi, kad iš naujo svarstoma bus viešai ir kad bus atlikta kruopšti nanomedicinos analizė;
22. pritaria tam, kad būtų įkurtas etikos komitetas, kuris, pateikdamas nepriklausomą mokslinę nuomonę, padėtų geriau informuoti visuomenę apie galimus pavojus ir naudą, susijusius su atradimų nanotechnologijų srityje praktiniu taikymu, ir taip padėtų sukurti visuomenės pasitikėjimą nanotechnologijomis;
23. džiaugiasi, kad dėl šio pasiūlymo buvo konsultuojamasi, ir ragina Komisiją ir toliau gerinti savo darbą siekiant atsižvelgti į vis didėjantį poreikį užtikrinti geresnį reglamentavimą;
24. džiaugiasi Komisijos ketinimu įvairiomis kalbomis parengti įvairaus amžiaus grupėms informaciją, skirtą suteikti daugiau žinių visuomenei apie pažangą ir laukiamą nanomokslų ir nanotechnologijų naudą; skatina Komisiją šį darbą atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis; ragina Komisiją sukurti bendravimo strategiją, skirtą padidinti visuomenės supratimą apie didžiules nanotechnologijų teikiamas galimybes ir išsklaidyti visuomenės nuogąstavimus; mano, kad įgyvendindama šią bendravimo strategiją Komisija taip pat turėtų pasitelkti tokių idėjų, kaip informacinės kelionės (panaudojant „nanomokslų autobusą“) ar apdovanojimas nanotechnologijų srityje;
25. ragina pramonės įmones prisidėti prie bendrų pastangų ir dalyvauti plėtojant nanotechnologijas, atsižvelgiant į tai, kad jos daro gana didelį poveikį ekonomikai, visuomenei, žmonių sveikatai, saugumui bei aplinkai, ir veikti vadovaujantis įmonių socialinės atsakomybės principais; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog įmonės padėtų objektyviai informuoti apie mokslinius atradimus nanomokslų ir nanotechnologijų srityje, taip pat apie tai, kaip šie atradimai bus naudojami, kokį jie kels pavojų visuomenei ir kokią naudą visuomenė turės;
26. primena, kad bet koks nanomokslų ir nanotechnologijų atradimų taikymas ar naudojimas negali prieštarauti sugriežtintiems sveikatos apsaugos, vartotojų apsaugos, darbuotojų apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams, kuriuos nustatė Europos Sąjunga, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina kodifikuoti nanomedžiagas, kadangi tai paskatintų sukurti standartus, kurie savo ruožtu padidintų pastangas siekiant nustatyti bet kokį galimą pavojų; todėl ragina Komisiją šiuo klausimu imtis iniciatyvos;
27. pabrėžia, kad svarbu gaminius sumažinti ir taip prisidėti prie to, kad būtų mažiau atliekų ir geriau panaudojama energija;
28. pabrėžia, kad žinios apie galimą žalingą naujų sintetinių nanodalelių poveikį sveikatai ir aplinkai vis dar ribotos ir todėl nanodalelių, kurios nėra lengvai tirpstančios ar mikroorganizmų suskaidomos, poveikis turi būti ištirtas pagal atsargumo principą anksčiau, negu šios dalelės bus pradėtos naudoti gamyboje ir pateiks į rinką;
29. mano, kad remiantis naujais Bendrijos chemijos produktus reglamentuojančiais teisės aktais (REACH), egzistuojančių medžiagų nanodariniai turi būti laikomi naujomis medžiagomis dėl jų išskirtinių savybių; ypač reikia ištirti, ar minėtų teisės aktų nustatyti gaminių gamybai ir importui taikomi apribojimai gali būti taikomi nanodalelėms;
30. ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti tam, kad nanomokslai ir nanotechnologijos būtų plėtojami naujosiose valstybėse narėse, sudarant joms sąlygas apibrėžti savo mokslinių tyrimų profilius, tačiau tuo pat metu toliau stiprinant svarbiausių Europos centrų pirmaujamą padėtį tam, kad Europai būtų užtikrintas pirmaujamas vaidmuo pasaulyje;
31. pabrėžia, kad labai svarbu tarptautiniu mastu bendradarbiauti nanomokslų ir nanotechnologijų srityje; ragina Komisiją visų pirma toliau stiprinti labai gerus ryšius su Rusijos mokslininkais ir ištirti bendradarbiavimo šioje srityje su JAV, Japonija, Kinija ir Indija galimybes ir ribas; prašo, kad Komisija skatintų tarptautinį bendradarbiavimą siekiant suderinti ES, JAV ir Japonijos nanomokslų ir nanotechnologijų patentų paraiškų registraciją; pabrėžia, kad, laikantis PPO įsipareigojimų, reikėtų siekti aktyvesnio dialogo.
32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 157, 2005 6 28, p. 22 ir INT/277 - CESE 1237/2005.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
Nanotechnologija – tai dirbtinai sukeliamas arba savaiminis atskirų atomų, molekulių ar molekulių darinių formavimo į struktūras procesas siekiant sukurti medžiagas ir priemones, turinčias naujų arba iš esmės kitokių savybių. Priešdėlis „nano-“ kilęs iš graikiško žodžio „nykštukas“ arba „žemaūgis“. Kalbant technine kalba, nano atitinka milijardinę dalį, taigi nanometras yra viena milijardinė metro dalis. Norint tai pailiustruoti, galima sakyti, kad 1 nanometras yra apie 1/80 000 žmogaus plauko storio, viruso dydis yra maždaug 100 nanometrų, o popieriaus lapo storis yra 100 000 nm.
Tokio miniatiūrinio lygmens komponentai ir struktūros pasižymi naujomis perversmą moksle sukeliančiomis fizinėmis, cheminėmis ir biologinėmis savybėmis. Pavyzdžiui: medžiagos iš anglies nanovamzdelių yra 100 kartų tvirtesnės, bet 6 kartus lengvesnės už plieną; sidabro nanodalelės ant šaldytuvų, oro kondicionierių ir skalbimo mašinų paviršių veikia kaip antibakterinės ir antigrybelinės veikliosios medžiagos; biomedicinos srityje gaminamos sudėtinės kaulų dalys, kurios yra tvirtesnės už nerūdijantį plieną. Kiti nauji produktai, grindžiami nanomokslų pasiekimais, yra antigrafitiniai dažai, ilgai veikiančios baterijos, savaime išsivalanti tekstilė, pažangios paviršiaus dangos medžiagos ir lanksčios vaizdavimo sistemos. Be to, nanotechnologai ieško galimybių išrasti ir taikyti naujus vaistus bei pritaikyti naują saugumo techniką nusikaltimų prevencijai.
Nanotechnologijos suvienija skirtingas technologines disciplinas (mikroelektroniką, mikrosistemų technologiją, chemiją, fiziką ir biotechnologiją) į vieną daugiadisciplinę sritį. Todėl šių technologijų sandūroje galima įvairiais aspektais pažvelgti į esamas technologines kliūtis ir sukurti daug naujų galimybių. Dėl šios priežasties nanotechnologijos yra puiki daug disciplinų apjungianti arena ir atveria naują galimybių bei sprendimų pasaulį visose srityse ir pramonės šakose.
Manoma, kad nanomokslai ir nanotechnologijos darys poveikį beveik kiekvienai pramonės šakai ir todėl bus vienos iš pagrindinių XXI a. technologijų. Jau dabar jų rinkos potencialas, kaip buvo prognozuota, sudaro keletą šimtų milijardų eurų, o JAV Nacionalinis mokslo fondas netgi mano, jog pasaulinė nanotechnologijų rinka per 10–15 metų pasieks vieną trilijoną dolerių[1].
Komisijos komunikatas
2005 m. birželio 7 d. patvirtintas Veiksmų planas yra konkretus nanotechnologijos strategijos, kurią Komisija patvirtino 2004 m., įgyvendinimas[2]. Veiksmų plane apibrėžiama eilė tarp savęs susijusių veiksmų siekiant nedelsiant įgyvendinti saugią, integruotą ir patikimą nanomokslų ir nanotechnologijų strategiją ES lygmeniu.
Komisija planuoja:
· padidinti Septintojoje pagrindų programoje nanotechnologijoms skiriamą finansavimą;
· sukurti pasaulinės klasės konkurencingą mokslinių tyrimų ir kompetencijos centrų infrastruktūrą;
· sukurti palankias sąlygas ES pramonei, kad mokslinių tyrimų rezultatai taptų naudingais produktais ir paslaugomis;
· užtikrinti, kad būtų gerbiami etikos principai ir atsižvelgiama į piliečių interesus ir lūkesčius;
· kuo anksčiau atkreipti dėmesį į pavojus visuomenės sveikatai, saugai ir aplinkai;
· iš naujo įvertinti esamus ES teisės aktus;
· remti atviro mokslinių publikacijų archyvo šioje srityje sukūrimą;
· skatinti įvairių disciplinų mokslininkų ir inžinierių švietimą ir mokymą;
· stiprinti tarptautinį dialogą visiems svarbiais klausimais.
Pastangų didinimas
Jūsų pranešėjas remia veiksmų plane nustatytus tikslus ir veiksmus. Nanomokslai ir nanotechnologijos yra sritis su daug žadančiomis ateities perspektyvomis. Sėkmingos šio sektoriaus naujovės suteikia galimybių jas taikyti tenkinti piliečių poreikius ir prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo ir tvaraus vystymosi tikslų.
Kartu jūsų pranešėjas pabrėžia tai, kad reikia atlikti lemiamą investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves (koordinavimo) šuolį. Dėl daug disciplinų apimančios, sudėtingos, daug kainuojančios nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei naujovių infrastruktūrai reikia tam tikro kritinio išteklių dydžio, kurių regioninės, o dažnai ir šalių vyriausybės bei pramonės įmonės nepajėgia suteikti. Tuo pat metu valstybės narės turi užtikrinti, kad šalies mastu būtų taikomos nanotechnologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos strateginės priemonės, kurios teikia galimybių greičiau, negu pagal Europos masto programas, reaguoti į kintančias sąlygas. Šiuo metu ES tyrimai nanomokslų srityje yra pernelyg pavieniai, nėra aiškaus išteklių koordinavimo. Todėl, siekiant reikiamos masto ekonomijos ir siekiant neprarasti reikiamo lankstumo, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla nanomokslų ir nanotechnologijų srityje ir Bendrijos lygmeniu, ir valstybių narių lygmeniu turi būti įtvirtinti ir koordinuojami.
Manoma, kad bendros pasaulinės išlaidos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai nanomokslų ir nanotechnologijų srityje yra maždaug 8 milijardai eurų per metus, iš kurių apie 37 proc. teko JAV, 28 proc. – Japonijai ir 24 proc. – Europai. Valstybės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, 25 valstybes nares turinčioje ES 2004 m. buvo 3 eurai, palyginti su 4,5 euro JAV ir 6 eurais Japonijoje. Privačių investicijų srityje Europa dar labiau atsilieka – privačios investicijos vienam gyventojui yra maždaug 1,5 euro, palyginti su beveik 6 eurais JAV ir daugiau kaip 12 eurų Japonijoje.[3]
Būsimos išlaidos šios padėties iš esmės nepakeis. Septintojoje pagrindų programoje „Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos“ siūloma 4270 milijonų eurų suma 7 metams (tad 610 milijonų eurų per metus). Palyginkime: JAV vyriausybė ketina vien tik 2006 m. išleisti daugiau nei 1 milijardą dolerių moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai nanotechnologijų srityje. Tolesnis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimo mažinimas dar labiau nutolins Europą nuo Lisabonos tikslų.
Jūsų pranešėjo nuomone, pasaulinės klasės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos infrastruktūra ir kompetencijos centrai yra labai svarbūs ES siekiant išlikti konkurencinga šiame daug žadančiame sektoriuje. Bet to nepakanka. Europos pramonė, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos organizacijos, universitetai ir finansų institucijos turi bendradarbiauti ir užtikrinti, kad mokslinių tyrimų žinios būtų panaudotos kuriant rentabilius ir natūraliai saugius produktus ir procesus. Be šio „žinių sukomercinimo“ Europai nepavyks iki galo pasiekti švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių sąveiką, „žinių trikampį“, kuris žūtbūt reikalingas Europos mokslinių tyrimų erdvei. Prastas žinių perdavimas daro neigiamą poveikį ir įmonių skiriamam akademinių tyrimų finansavimui, ir veiklos pradžiai.[4]
Siekiant visiškos švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių sąveikos, reikia spręsti įgūdžių trūkumo ir išmokyto personalo klausimą skiriant daugiau dėmesio gamtos mokslams ir pritraukiant daugiau studentų studijuoti tiksliųjų mokslų ir daug disciplinų apimančius dalykus. Be to, svarbu toliau gerinti verslo aplinką nanotechnologijų bendrovėms stiprinant rizikos kapitalo rinkas ir sukuriant aiškią teisinę jų reglamentavimo bazę bei gerai apsaugant intelektinę nuosavybę.[5]
Standartais nustatomos vienodos žaidimo taisyklės rinkose ir tarptautinėje prekyboje, jie yra būtina sąžiningos konkurencijos, lyginamųjų rizikos įvertinimų bei reguliavimo priemonių sąlyga. Intelektinės nuosavybės teisių apsauga naujovėms yra labai svarbi ir pritraukiant pradines investicijas, ir užtikrinant būsimas pajamas. Siekiant skatinti naujoves, reikalingas reglamentavimo aiškumas. Bet koks nanomokslų ir nanotechnologijų taikymas ir naudojimas, žinoma, turi atitikti esamą aukštą visuomenės sveikatos apsaugos, saugos, vartotojų ir darbuotojų apsaugos bei aplinkosaugos lygį. Tačiau dėl neaiškios toksikologijos bei atsakomybės reglamentavimo bazės be reikalo stabdomas nanotechnologijų įsisavinimas Europoje.
Be to, reikia tarptautiniu mastu bendradarbiauti nanomokslų ir nanotechnologijų srityje ir su ekonomiškai išsivysčiusiomis pramoninėmis, ir su mažiau išsivysčiusiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad joms būtų prieinamos žinios, ir kad būtų išvengta nanoatskirties arba žinių diskriminacijos. Ypatingą dėmesį būtina skirti bendradarbiavimui su šalimis, dalyvaujančiomis Europos kaimynystės politikoje ir sudariusiomis bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimus.
Visuomenės interesai
Nanotechnologijos vieną po kitos įveikia technines kliūtis, bet galiausiai jų sėkmė priklausys nuo gebėjimo pritraukti klientų. Dėl tų pačių aspektų, kurie kelia tokį susidomėjimą nanotechnologijomis – nanolygmeniu atrandamos naujos savybės ir galimybė subtiliai ir tiksliai jas modifikuoti – iškyla klausimų apie šių naujų medžiagų sąveiką su aplinka, įskaitant žmogaus organizmą. Plačiajai visuomenei neatsakyti klausimai, susiję su sveikata, sauga ir poveikiu aplinkai gali sumažinti potencialų kapitalą ir neleisti įmonėms pateikti į rinką produktų, pagamintų naudojant nanotechnologijas. Todėl keleri būsimieji metai bus lemiami siekiant parodyti, kad mokslininkai ir pramonininkai rimtai atsižvelgia į šiuos nerimą keliančius klausimus.
Svarbi patikimos nanomokslų ir nanotechnologijų strategijos dalis yra integruoti į nanotechnologijų vystymą ne tik ekonominius ir aplinkos apsaugos elementus, bet ir socialinius, sveikatos ir saugos aspektus. Pramonė turi būti skatinama atsižvelgti į didesnį savo komercinės veiklos, susijusios su nanotechnologijomis, poveikį vadovaujantis į įmonių socialinės atsakomybės nuostatomis ir socialinės atsakomybės standartais, nustatytais ataskaitų rengimui atsižvelgiant į trigubo pragmatiškumo reikalavimą pagal Pasaulinio tvaraus vystymosi ataskaitų rengimo iniciatyvą. Turi būti sukurtas veiksmingas dialogas su visais suinteresuotais subjektais, kuriuo būtų informuojama apie pažangą ir laukiamą naudą ir atsižvelgiama ir į realius, ir numanomus lūkesčius bei interesus..
Reikia parengti įvairioms amžiaus grupėms tinkamą ir įvairiomis kalbomis informacinę medžiagą, skirtą suteikti daugiau žinių apie nanomokslus ir nanotechnologijas, ir toliau deramu lygmeniu plėtoti dialogą su visuomene, ypač per žiniasklaidą.
Tarptautinis lygmuo
Šiuo metu JAV yra pripažinta pasaulio mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos lyderė nanotechnologijų srityje, jos metinės valstybės ir privačios investicijos siekia 3 milijardus JAV dolerių ir sudaro daugiau nei trečdalį šios srities išlaidų pasaulyje. JAV taip pat pirmauja naujų šios srities įmonių, publikacijų ir patentų skaičiumi. Per penkerius metus, nuo 2000 m. pabaigos iki dabar, JAV federalinė vyriausybė į nanotechnologijas investavo daugiau kaip 4 milijardus dolerių, o 2006 m. šis metinis rodiklis bus didesnis kaip 1 milijardas dolerių.
Metinės išlaidos Japonijoje 2003 m. buvo apie 630 milijonų eurų, 73 proc. lėšų skyrė Švietimo ministerija ir 21 proc. – Ūkio, prekybos ir pramonės ministerija. Moksliniai tyrimai daugiausia sutelkti į nanomedžiagas, pvz., nanoanglies medžiagų taikymą energijos, aplinkosaugos, informacinių technologijų ir biomedicinos srityse. Kalbant apie nanotechnologijoms skiriamą rizikos kapitalą, Mitsui nusprendė per ateinančius ketverius metus investuoti beveik 700 milijonų eurų, o Kritinių technologijų fondas nanotechnologijoms ir nanotechnologijų moksliniams tyrimams suteiks apie 30 milijardų eurų.
Kinijos nanotechnologijų pramonė per paskutinius 5–10 metų greitai vystėsi daugiausia dėl centrinės vyriausybės įsikišimo. Nuo dešimto dešimtmečio pabaigos patekusi į prioritetinių technologijų sąrašą nanotechnologija buvo finansuojama valstybės lėšomis pagal šalies mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos planą; dideles investicijas nanotechnologijų projektams, ypač nanomedžiagų srityje, skyrė ir centrinė, ir vietos vyriausybės. Tarp vykdomų projektų yra masinė nanodeimantais padengtų medžiagų, anglies nanovamzdelių ir nanolaidų, jutiklių tinklo sistemų saugumo stebėjimui, nanomedžiagų, skirtų taupyti energiją, ir savaime išsivalančių medžiagų, cheminių ir biologinių jutiklių sistemų ir aplinkos stebėjimo bei ligų diagnozės sistemų gamyba. Pasak Kinijos valdžios institucijų[6], ši šalis yra viena iš pasaulio lyderių registruojant naujas nanotechnologijų įmones, publikacijas ir patentus; nanotechnologijų produktų ir sistemų vidaus rinka vertinama daugiau nei 4,5 milijardo eurų, ir planuojama, kad iki 2015 m. ši suma viršys 120 milijardų eurų. Tačiau ši pramonė vis dar yra ankstyvos vystymosi stadijos ir turi daug sunkumų perkeliant į komercinę sritį mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius.
- [1] Roco, C. ir Sims Bainbridge, W. (red.), Societal implications of nanoscience and nanotechnology, Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation), 2001.
- [2] Kelias į Europos nanotechnologijos strategiją (KOM(2004)338).
- [3] Kai kurie duomenys apie nanotechnologijų mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą Europoje ir už jos ribų, Europos Komisijos darbo dokumentas, 2005 m. gruodžio mėn.
- [4] It's ours to lose: An analysis of EU Nanotechnology funding and the sixth Framework Programme, Europos nanoverslo asociacija, 2002 m.
- [5] 2005 m. Europos nanoverslo apklausa, Europos nanoverslo asociacija, 2005 m.
- [6] Pekino 2005 m. pranešimas apie nanotechnologijų vystymąsi iki 2010–2015 m.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (30.5.2006)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl nanomokslų ir nanotechnologijų: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas
(2006/2004(INI))
Nuomonės referentas: Philippe Busquin
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingąjį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad nanomokslų ir nanotechnologijų raida (NMT) gali paskatinti pažangą daugelyje politikos sričių, kurios tiesiogiai susijusios su piliečiais (visuomenės sveikata, energetika, transportas, tvarus vystymasis ir kt.);
2. pritaria Komisijos siekiui iš esmės sustiprinti priemones, skirtas moksliniams tyrimams NMT srityje, kuri yra labai svarbi Europos vystymuisi ateityje;
3. pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas visapusiškam suinteresuotųjų asmenų dialogui NMT klausimais ir suinteresuotųjų asmenų bei visuomenės dialogui;
4. pabrėžia, kad būtinos plačių užmojų ir darnios informavimo kampanijos, kuriomis būtų siekiama geriau supažindinti visuomenę, ir kad ji galėtų geriau suprasti su NMT susijusius iššūkius ir poveikį;
5. pritaria etikos komiteto sukūrimui, kuris, pateikdamas nepriklausomą mokslinę nuomonę, padėtų geriau informuoti visuomenę apie galimus pavojus ir naudą, susijusius su atradimų nanotechnologijų srityje praktiniu taikymu, ir taip padėtų sukurti visuomenės pasitikėjimą nanotechnologijomis;
6. pabrėžia, kad svarbu, jog įmonės jaustų socialinę atsakomybę ir padėtų objektyviai informuoti apie mokslinius atradimus NMT srityje, taip pat apie tai, kaip šie atradimai bus naudojami, kokį jie kels pavojų visuomenei ir kokią naudą visuomenė turės;
7. primena, kad bet koks NMT atradimų taikymas ar naudojimas negali prieštarauti griežtiems sveikatos apsaugos, vartotojų apsaugos, darbuotojų apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams, kuriuos nustatė Europos Sąjunga, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina kodifikuoti nanomedžiagas, kadangi tai paskatintų sukurti standartus, kurie savo ruožtu padidintų pastangas siekiant nustatyti bet kokį galimą pavojų; todėl ragina Komisiją šiuo klausimu imtis iniciatyvos;
8. pabrėžia, kad žinios apie galimą žalingą naujų sintetinių nanodalelių poveikį sveikatai ir aplinkai vis dar yra ribotos ir todėl nanodalelių, kurios nėra lengvai tirpstančios ar mikroorganizmų suardomos, poveikis turi būti ištirtas pagal atsargumo principą anksčiau, negu šios dalelės bus pradėtos naudoti gamyboje ir pateks į rinką;
9. reikalauja, kad technologinių pavojų (dėl atliekų ar dėl perdirbimo) poveikio žmogaus sveikatai, vartotojams, darbuotojams ir aplinkai įvertinimas būtų atliekamas visą NMT gaminių gyvavimo laikotarpį;
10. mano, kad remiantis naujais Europos chemijos produktus reglamentuojančiais teisės aktais (REACH), egzistuojančių medžiagų nanodariniai turi būti laikomi naujomis medžiagomis dėl jų išskirtinių savybių; ypač reikia ištirti, ar minėtų teisės aktų nustatyti gaminių gamybai ir importui taikomi apribojimai gali būti taikomi nanodalelėms;į;
11. pabrėžia, kad svarbu gaminius sumažinti ir taip prisidėti prie prie to, kad būtų mažiau atliekų ir geriau naudojama energija;
12. remia Komisijos siekį, atsižvelgiant į šių perspektyvių ateities technologijų plėtrą, spręsti problemas pradiniame etape;
13. pritaria, kad Komisija veiktų ir kalbėtų vienu balsu tarptautinėje arenoje, siekdama užtikrinti darnią diskusiją NMT klausimais.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas | |||||
Nuorodos |
||||||
Atsakingas komitetas |
ITRE | |||||
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
ENVI | |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
| |||||
Pranešėjas(-ai) |
Philippe Busquin | |||||
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
| |||||
Svarstymas komitete |
3.5.2006 |
30.5.2006 |
|
|
| |
Priėmimo data |
30.5.2006 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
41 5 2 | ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Marie-Noëlle Lienemann, Caroline Lucas, Jules Maaten, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Jonas Sjöstedt, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Dariusz Maciej Grabowski, Jiří Maštálka, Miroslav Mikolášik, Ria Oomen-Ruijten, Alojz Peterle, Bart Staes | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... | |||||
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (31.5.2006)
teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl nanomokslų ir nanotechnologijų: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas
(2006/2004(INI))
Nuomonės referentė: Piia-Noora Kauppi
PASIŪLYMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingąjį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pakeitimus:
1. pritaria Komisijos komunikatui ir pabrėžia, kad reikia naujo požiūrio į mokslinius tyrimus ir nanomokslų ir nanotechnologijų srities vystymą;
2. pabrėžia nanomokslų ir nanotechnologijų svarbą įgyvendinant Lisabonos strategiją ir pažymi, kad nanomokslai ir nanotechnologijos gali praversti siekiant ES konkurencingumo ir tvaraus vystymosi tikslų;
3. pabrėžia, kad reikia siekti, jog visuomenė daugiau žinotų apie nanomokslus ir nanotechnologijas ir ypatingą dėmesį skirti mokinių švietimui siekiant skatinti mokslininkų profesijos populiarumą Europos Sąjungoje;
4. džiaugiasi, kad dėl šio pasiūlymo buvo konsultuojamasi, ir ragina Komisiją ir toliau gerinti savo darbą atsižvelgiant į tai, kad didėja poreikis užtikrinti geresnį reglamentavimą;
5. pabrėžia, kad būtina laikytis aukštų etikos principų, ir pritaria planams iš naujo apsvarstyti tam tikrus klausimus, pvz., poveikį žmogaus organizmui nesiekiant gydymo tikslų, taip pat nanomokslų ir nanotechnologijų bei asmens privatumo santykį; tikisi, kad iš naujo svarstoma bus viešai ir kad bus atlikta kruopšti nanomedicinos analizė;
6. pritaria Komisijos nuomonei, kad intelektinės nuosavybės teisės (INT) nanomokslų ir nanotechnologijų srityje yra nepaprastai svarbios diegiant naujoves, siekiant pritraukti pradines investicijas ir užtikrinti būsimas pajamas; ragina Komisiją tobulinti intelektinės nuosavybės teisės (INT) apsaugos standartus ir licencijavimo susitarimų modelius;
7. apgailestauja, kad nanomokslų ir nanotechnologijų išradimų patentavimo raida Europoje lėta; ragina ES sukurti nanomokslų ir nanotechnologijų patentavimo stebėsenos sistemą, kurią valdytų Europos patentų biuras;
8. ragina įgyvendinti esminę Europos patentų sistemos reformą siekiant sumažinti patentavimo sąnaudas ir užtikrinti, kad patentai būtų prieinami mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, kad reikia siekti didesnio skaidrumo ir nustatyti aiškias patentų apsaugos srities ribas;
9. prašo Komisiją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant suderinti ES, JAV ir Japonijos nanomokslų ir nanotechnologijų patentų paraiškų registraciją; pabrėžia, kad, laikantis PPO įsipareigojimų, reikėtų siekti aktyvesnio dialogo.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas | |||||
Procedūros numeris |
||||||
Atsakingasis komitetas |
ITRE | |||||
Nuomonę pateikė: |
JURI 19.1.2006 | |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas - Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
| |||||
Nuomonės referentė |
Piia-Noora Kauppi | |||||
Pakeistas nuomonės referentas |
| |||||
Svarstymas komitete |
21.3.2006 |
19.4.2006 |
|
|
| |
Priėmimo data |
30.5.2006 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 2 0 | ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Maria Berger, Rosa Díez González, Monica Frassoni, Piia-Noora Kauppi, Kurt Lechner, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Gabriele Stauner, Diana Wallis, Rainer Wieland, Nicola Zingaretti, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Alexander Alvaro, Hiltrud Breyer, Brian Crowley, Janelly Fourtou, Manuel Medina Ortega, Michel Rocard | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... | |||||
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas | ||||||||||
Procedūros numeris |
|||||||||||
Atsakingasis komitetas |
ITRE | ||||||||||
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
ENVI |
IMCO |
JURI |
|
| ||||||
Nuomonė nepareikšta |
IMCO |
|
|
|
| ||||||
Glaudesnis bendradarbiavimas |
Nėra |
|
|
|
| ||||||
Pranešėjas(-ai) |
Miloslav Ransdorf |
| |||||||||
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||
Svarstymas komitete |
20.2.2006 |
20.3.2006 |
18.4.2006 |
20.6.2006 |
| ||||||
Priėmimo data |
20.6.2006 | ||||||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
40 2 0 | |||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Šarūnas Birutis, Jan Březina, Renato Brunetta, Jerzy Buzek, Joan Calabuig Rull, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Anne Laperrouze, Vincenzo Lavarra, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Umberto Pirilli, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras Roca, Dominique Vlasto | ||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
María del Pilar Ayuso González, Peter Liese, Vittorio Prodi, John Purvis, Esko Seppänen | ||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
| ||||||||||
Pateikimo data |
22.6.2006 | ||||||||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
| ||||||||||