PRANEŠIMAS dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kuriuo pradedama diskusija apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas
23.6.2006 - (2005/2189(INI))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Carmen Fraga Estévez
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kuriuo pradedama diskusija apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kuriuo pradedama diskusija apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas (COM(2005)0275),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) Žuvininkystės komiteto 26-osios sesijos, vykusios 2005. kovo 11 d. Romoje, pranešimą Nr. 780,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, kuriame nustatomas Bendrijos veiksmų planas siekiant integruoti aplinkos apsaugos reikalavimus į bendrąją žuvininkystės politiką COM(2002)0186,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Žuvininkystės produktų rinkos ateitis Europos Sąjungoje: atsakomybė, partnerystė ir konkurencingumas“ COM(1997)0719,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2002 m. gruodžio 20 d. reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojamojo naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos komiteto nuomonę (A6‑0219/2006),
A. kadangi žuvininkystės produktų, kurių ženklinimas patvirtina, kad jie sugauti, užauginti, surinkti arba perdirbti laikantis aplinkos tausojimo reikalavimų, teikimas į rinką gali iš esmės padėti skatinti gamintojus ir vartotojus labiau įsipareigoti siekti tausojamosios žuvininkystės tikslų,
B. tačiau kadangi nėra vieno bendro tarptautiniu mastu pripažinto kriterijaus, pagal kurį būtų galima nustatyti tausiai pagamintų žuvininkystės produktų svarbą,
C. kadangi įgyvendinant ekologinio ženklinimo programą ekologinis požiūris turi būti grindžiamas ilgalaikiais vertinimais,
D. kadangi įgyvendinant ekologinio ženklinimo ir sertifikavimo programą pirmenybę reikia teikti įvairius kriterijus apimančiai sertifikavimo sistemai,
E. kadangi MŽŪO nuo 1998 m. svarsto įvairius ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo klausimus ir 2005 m. gegužės mėn. jos Žuvininkystės komitetas pateikė šių produktų ženklinimo gaires,
F. kadangi Pasaulio prekybos organizacija (PPO) aptarė šį klausimą po savo susitikimo 2001 m. Dohoje, kuriame besivystančios šalys aiškiai išsakė savo nuogąstavimus, kad ekologinis ženklinimas gali tapti labiau išsivysčiusių šalių produktų protekcine priemone,
G. kadangi atliekant ekologinį žuvininkystės produktų ženklinimą bus paprasčiau gauti informaciją apie tam tikrus žvejybos rajonus (kokybiškesni ir patikimesni duomenys),
H. kadangi ekologinių ženklų ir atsirandančių ekologinio ženklinimo kriterijų gausybė skatina nepasitikėjimą ir glumina vartotojus ir tai gali diskredituoti šią priemonę,
I. atsižvelgdamas į neseniai Europos bendrijos sudarytą Susitarimą dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos ir į su juo susijusį ekologinį ženklinimą („Delfinams nepavojingas“),
J. kadangi įrodyta, kad painiojamos ekologinio ir kokybės ženklinimo sąvokos,
K. kadangi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 visa Europos Sąjungos žuvininkystė iš esmės turėtų būti tausojamoji, nes turėtų atitikti Bendrijos standartus,
1. džiaugiasi, kad Komisija paskelbė komunikatą, kuriuo pradedamos diskusijos apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas;
2. tačiau apgailestauja, kad Komisija šį komunikatą pateikė vėlai ir tai leido be jokios kontrolės paplisti privačioms ekologinio ženklinimo etiketėms ir atsirasti vartotojų ir gamintojų nepasitikėjimui bei sumaiščiai;
3. taip pat atkreipia dėmesį į tikruosius tikslus, kurių siekiama ženklais, kurie dėl to, kad tvarus vystymasis vartotojui vis svarbesnis, naudojami tiesiog kaip reklama siekiant parduoti daugiau produktų, vartotojui nesuteikiant jokios garantijos, kad gaminant šiuos produktus iš tikrųjų buvo prisidėta prie tvaraus vystymosi;
4. mano, kad šiuo metu naudojamų sistemų gausybė didina dalyko sudėtingumą ir kad rengiant būsimus pasiūlymus nereikėtų teikti komercinių lengvatų rinkoje jau veikiantiems subjektams;
5. supranta, kad komunikatu siekiama vien tik pradėti bendras diskusijas, o ne gilintis į tai, kokiais kriterijais reikia vadovautis siekiant Bendrijos masto ekologinio ženklinimo, tačiau apgailestauja, kad šiuo komunikatu Komisija mažai teprisideda prie diskusijų, kurias ji pati ketina pradėti ir kurios šiuo metu atrodo labai neapibrėžtos ir mažai apgalvotos;
6. apgailestauja, kad komunikate Komisija užsibrėžia nepakankamai aukštus siekius, ir mano, kad pasirinktieji (t. y. nustatyti minimalius savanoriškos ekologinio ženklinimo sistemos reikalavimus) ne visiškai adekvatūs; mano, kad bet kokiam rinkoje naudojamam ženklinimui privalo būti taikoma nepriklausoma kontrolė, kad vartotojas juo visiškai pasitikėtų ir tikėtų;
7. ragina labiau Europos lygiu pripažinti nepramoninę žvejybą; prieš nustatant galimą ekologinio ženklinimo sistemą, ragina konsultuotis su suinteresuotomis šalimis, ypač nepramoninės žvejybos sektoriaus atstovais, ir atsižvelgti į jų pasiūlymus;
8. mano, kad ženklai bus itin naudingi tik tuo atveju, kai bus vienodi ir lengvai suprantami vartotojams, ir pagal juos vartotojai galės rinktis žuvininkystės produktus, pagamintus tausojant žuvininkystės išteklius;
9. taigi ragina Komisiją toliau plėtoti plačiu mastu rengiamas diskusijas, kuriose dalyvautų visos suinteresuotos šalys ir būtų nuodugniai svarstomi spręstini klausimai ir ieškoma jų sprendimų;
10. iš esmės pritaria Komisijos komunikato 4 dalyje minimiems tausojamosios žuvininkystės, darnumo, skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminacijos tikslams; mano, kad sukurti vieną bendrą ES ekologinį ženklą nelengva biurokratiniu požiūriu;
11. yra įsitikinęs, kad patikimų ekologinių ženklų naudojimas būtų veiksminga priemonė kovojant su nelegalia, nereglamentuota ir nekontroliuojama žvejyba, nes ženklinimui reikėtų pateikti itin aiškius dokumentus, kuriuose būtų nurodyta žuvų kilmė, o tai apsunkintų nelegaliai sužvejotų žuvų patekimą į rinką;
12. ragina Komisiją paaiškinti, kaip ji supranta Bendrijos ekologinio ženklo sąvoką, nes komunikate nagrinėjamos 2 („Žuvų ir žuvininkystės produktų ekologinio ženklinimo visoje Bendrijoje sistemos sukūrimas“) ir 3 („Minimalių savanoriškos ekologinio ženklinimo sistemos reikalavimų nustatymas“) pasirinktys kelia painiavą, atsižvelgiant į tarptautinėse organizacijose vykstančius svarstymus apie ekologinio ženklinimo sistemos savininkus;
13. mano, kad kai bus sukurta ekologinio ženklinimo ir sertifikavimo sistema, Komisija kitus proceso dalyvius turės skatinti ją diegti ir ją paaiškinti; Komisija taip pat turės prižiūrėti, ar įstaigų, kurių kompetencijai priklausys ženklinimas ir sertifikavimas, nustatytos taisyklės visiškai patikimos, kad vartotojai nebūtų klaidinami;
14. ragina Komisiją atsižvelgiant į plačių diskusijų eigą per šešis mėnesius pateikti Tarybai ir Parlamentui komunikatą dėl minimalių reikalavimų ir gairių, kuriuos turi atitikti Bendrijos žuvininkystės produktų ekologinio ženklinimo sistema;
15. taip pat ragina Komisiją, kad, nustatydama ES žuvininkystės produktų ekologinio ženklinimo pagrindus, ji atsižvelgtų į atitinkamus tarptautinius kriterijus, ypač į tuos, kuriuos nustatė MŽŪO, t. y. kad sistema:
a) atitiktų ir MŽŪO elgesio kodekso, ir kitų tarptautinių organizacijų, pvz., JTO ir PPO, rezoliucijų nuostatas;
b) būtų savanoriška ir užtikrintų geresnę aplinkos apsaugą, bet nebūtų suprantama taip, kad neženklintas produktas yra prastesnės kokybės;
c) būtų skaidri visais aspektais, įskaitant organizacinę struktūrą ir finansines nuostatas;
d) būtų nediskriminacinė ir nesudarytų kliūčių prekybai , ypač besivystančių šalių, ir taip pat užtikrintų sąžiningą konkurenciją;
e) būtų plėtojama Komisijos, kuri turėtų nustatyti sistemos veikimo taisykles ir užtikrinti specialių pripažinimo ir sertifikavimo institucijų, užtikrinančių tinkamą proceso eigą, savarankiškumą, taip pat ir etiketėse nurodytų teiginių patikimumą;
f) apimtų tausojamosios žuvininkystės reikalavimus, griežtesnius nei Bendrijos išteklių valdymui keliami reikalavimai ir grindžiamus patikimais moksliniais tyrimais; minėtieji reikalavimai, priklausomai nuo produkto, galėtų būti ir bendro, ir specialaus pobūdžio;
g) užtikrintų, kad ženklai nurodytų teisingą informaciją, t. y., kad produktas būtų nuolat kontroliuojamas, pradedant žvejybos laivu ir baigiant galutiniu vartotoju, ir pagal ženklinimą būtų galima nustatyti, ar paženklintasis produktas atitinka specifikaciją;
h) apimtų patikimą ir nepriklausomą auditą bei patikras;
i) būtinai būtų skelbiama viešai;
j) skatintų etiketėse vartotojui paprastai ir aiškiai nurodyti galutinį produkto vertinimo rezultatą;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Prieš pranešimo projektą pateiktame darbo dokumente buvo nagrinėjami ankstesnės veiklos (I.), ekologinio ženklinimo sistemų apibrėžimo ir svarbos (II.) bei prekybos (III.) klausimai.
Aiškinamojoje dalyje šis nagrinėjimas tęsiamas – iškeliami kiti su ekologiniu žuvininkystės ir akvakultūros produktų ženklinimu susiję dėmesio verti aspektai ir svarstomas pasiūlymas dėl rezoliucijos bei Žuvininkystės komitetui pateiktos jūsų pranešėjos rekomendacijos.
IV. Būtinybė ištirti ekologinio ženklinimo sistemos pagrindus Europos Sąjungoje
Skirtingų reikšmių ekologinių etikečių yra tiek, kad ateityje neišvengsime konfliktų apibrėždami sąvoką „tausojamoji žuvininkystė“. Taigi grėsmė yra rimta, turint omenyje, kad įvairios etiketės, pagrįstos skirtingais kriterijais, tikrai klaidins vartotoją. Taigi bent jau Bendrijos lygiu reikės sutarti dėl bendrųjų tausojimo reikalavimų, kurie bus įtraukti į šiuo tikslu parengtą Bendrijos teisinę bazę.
Sąjunga turi skubiai imtis šio klausimo siekdama sustabdyti skirtingų ekologinių etikečių plitimą ir užtikrinti vienos ar kelių sistemų, pagrįstų tais pačiais pagrindiniais principais ir reikalavimais, sukūrimą. Tam reikės atsižvelgti į šiuos aspektus.
1. Šiuo metu informacija yra padrika ir jai akivaizdžiai trūksta aiškumo, įskaitant ir tarptautinių instancijų informaciją. Taigi būtina, kad Sąjunga, dalyvaujant visų susijusių sektorių atstovams, rimtai apsvarstytų šį klausimą prieš priimdama galutinį sprendimą. Būtina gerai išsiaiškinti Sąjungos poreikius prieš priimant bet kokį sprendimą, kurio padariniai galėtų būti neigiami.
2. Reikia iškelti klausimą ir išsiaiškinti, ar etikečių įvairovė yra teigiamas reiškinys. Tokia įvairovė, žinoma, suteiktų daugiau lankstumo, tačiau nukentėtų pagrindinė ženklinimo vertė ir galiausiai tai sukeltų vartotojų nepasitikėjimą, kitaip nei pranašumai, kuriuos teiktų vienoda ar ribojanti sistema.
3. Turint omenyje produkto kilmės atsekamumą iki galutinio vartotojo reikia užtikrinti, kad etiketėje pateikta informacija būtų patikima ir patikrinta. Taigi reikia sukurti pagrįstą produkto kilmės nustatymo mechanizmą.
4. Koks būtų palankiausias ekologinio ženklinimo valdymas? Ar tai turėtų būti viešasis, ar privatus valdymas? Viešosios sistemos iš esmės teikia didesnes garantijas nei privačios sistemos, yra a priori mažiau diskriminacinės ir dėl savo struktūros užtikrina aukštesnį teisinio saugumo ir nepriklausomumo lygį. Privačios sistemos turėtų būti pagrįstos minimaliais pagrindiniais reikalavimais, nustatytais Europos Sąjungos ir apibrėžtais Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) direktyvose, remiantis esamomis direktyvomis, ypač Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO).
5. Bet kokios ekologinio ženklinimo sistemos propaguotojas turi pasinaudoti išorinės ir nepriklausomos specializuotos akreditavimo įstaigos paslaugomis, kad pastaroji savo vardu atliktų akreditavimo procedūras sertifikavimo įstaigose.
V. Tausojimo srities reikalavimai
Vienas iš sudėtingiausių diskusijos klausimų yra nustatyti reikalavimus, skirtus užtikrinti žuvų išteklių tausojimą. Tarptautiniu lygiu iki šiol dar nėra sutarta dėl vieno ar kelių rodiklių apibrėžimo šiuo klausimu ir norėtųsi, kad Sąjunga savo ruožtu nustatytų aiškius reikalavimus.
Apie kokias reikalavimų rūšis mes kalbame? Toks yra klausimas. Pirmiausia reikėtų atskirti bendruosius reikalavimus nuo specialių reikalavimų atsižvelgiant į žuvininkystės tipą. Tarp šių pirmųjų reikalavimų reikia išskirti reikalavimus, pagrįstus mokslo analize (iš esmės Bendrijos teisė grindžiama tvariu vystymosi principais, todėl visi žuvininkystės sektoriaus veiksmai turi atitikti šiuos reikalavimus), taip pat reikalavimus, pagrįstus mažesniu poveikiu aplinkai ar ekosistemai (reikės atsižvelgti į selektyvesnius gamybos metodus) ir galiausiai reikalavimus, susijusius su maisto sauga (produktai neturi kenkti sveikatai).
Reikės tiksliai nustatyti šiuos reikalavimus, kadangi remiantis bendraisiais reikalavimais bus kuriami specialūs reikalavimai, susiję su kiekvienu iš žuvininkystės tipų, kuriems bus taikomas ekologinis ženklinimas.
VI. Komisijos pateikto komunikato analizė
Komunikatu, kuriuo pradedama diskusija apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas, jūsų pranešėja yra smarkiai nusivylusi, nes jame trūksta analizės ir turinio, taigi galima spręsti, kad šiam klausimui Komisija skyrė mažai dėmesio.
Šiuo požiūriu dalis „Ekologinio ženklinimo svarstymas tarptautiniuose forumuose“ yra ypač skurdi: tik trys mažytės pastraipos skirtos apibendrinti MŽŪO (ji nagrinėjo šį klausimą nuo 1998 m.) ir PPO veiklą, pateikta informacija netgi neatnaujinama. MŽŪO ekologinio ženklinimo gairės net nebuvo paminėtos, nors jau iki priimant jos buvo minimos daugelyje darbo dokumentų.
Taip pat reiktų kritiškai vertinti Komisijos metodologiją. Labai gaila, kad siekiant pradėti bendrą diskusiją, atvirą visoms suinteresuotoms šalims (žvejams, žuvininkystės sektoriaus įmonėms, administracijos įstaigoms, vartotojams ir kitiems susijusiems subjektams, pvz., NVO ar kitoms jau esamoms sertifikavimo įstaigoms), aktualiausia komunikato dalis, kurioje išdėstytos ekologinio ženklinimo sistemos apibrėžtys, tikslai ir reikalavimai, kurių reikia laikytis kuriant kontroliuojamas ženklinimo sistemas, pateikta dviejuose prieduose, surašytuose tik viena oficialiąja ES kalba. Taigi dauguma suinteresuotųjų asmenų neturėjo galimybės susipažinti su šia dalimi, kuri yra esminė visai ekologinio ženklinimo sistemai.
Šio komunikato 4 punkte išvardyti tikslai yra labai nekonkretūs, o šio skyriaus turinys stebina, nes atrodo, kad Komisija iš karto atmetė bet kokią galimybę sukurti bendrą ir viešo pobūdžio ekologinį ženklinimą.
Akivaizdu, kad Bendrijos ekologinio ženklo sukūrimas lemtų sudėtingesnes procedūras kompetentingoms institucijoms ir, be abejonės, – didesnes išlaidas. Tačiau nedera pamiršti bendro ženklo privalumų. Toks ženklas, atsižvelgiant į jo pranašumus rinkai, prisidėtų prie didesnio teisinio saugumo kandidatams, norintiems prisijungti prie ekologinio ženklinimo sistemos, sudarytų didesnes patikimumo garantijas vartotojams, neleistų susipainioti etikečių įvairovėje ir visų pirma leistų tiesiogiai susieti sistemą su tikslais, skirtais skatinti tvarią plėtrą. Be to, ji skatintų žvejus ir žvejybos įmones naudoti ekologinį ženklinimą, lemtų didesnę šių įmonių konkurenciją naudojant selektyvesnes žvejybos technikas ir veiksmingiau įtikintų vartotojus perkant ekologiškus produktus prisidėti prie jūrinės aplinkos gerinimo.
Komisija siūlo tris pasirinktis, susijusias su Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos kūrimu: pirmoji – jokių veiksmų; antroji – žuvų ir žuvininkystės produktų ekologinio ženklinimo visoje Bendrijoje sistemos sukūrimas; trečioji – minimalių savanoriškos ekologinio ženklinimo sistemos reikalavimų nustatymas.
Savaime aišku, kad Jūsų pranešėja džiaugiasi, kad pirmoji pasirinktis buvo atmesta, ir būtent dėl Komisijos iškeltų priežasčių. Iš tiesų be nepriklausomo sertifikavimo ir akreditavimo garantijos šių programų patikimumas būtų abejotinas. Be to, tiek Bendrijos rinkos susiskaldymas, tiek etikečių įvairovė kliudytų laisvam prekių judėjimui.
Vis dėlto Komisijos nustatytas skirtumas tarp antrosios ir trečiosios pasirinkčių nėra labai aiškus turint omenyje tai, kad nepaisant tarptautinių, ypač MŽŪO, reikalavimų šioje srityje, įstaiga, įpareigota nustatyti minimalius reikalavimus ekologiniam ženklui gauti, faktiškai tampa sistemos savininkė. Kadangi trečioje pasirinktyje Komisija įpareigojama nustatyti šiuos reikalavimus, ekologinis ženklinimas tampa vieša sistema, kaip ir antrojoje pasirinktyje, nors pastaroji jokiu būdu negarantuoja bendro ženklo buvimo.
Be to, sistemos valdymas gali priklausyti tiek viešiesiems, tiek privatiems subjektams nepriklausomai nuo to, ar sistemos savininkas yra viešasis ar privatus. Taigi galėtų būti skirtingos ekologinės etiketės, reglamentuojamos tos pačios teisės sistemos, kaip ir, atrodytų, norėjo Komisija.
Taigi svarbiausia yra nustatyti minėtus minimalius reikalavimus, sukurti ekologinio ženklinimo sistemos priežiūros sistemą ir kartu užtikrinti apsaugos grandinės skaidrumą ir laikymąsi. Ir, atsižvelgiant į tai, ar šie reikalavimai bus daugiau ar mažiau varžantys, sukurta reglamentavimo sistema bus daugiau ar mažiau skaidri, nepriklausoma, patikima ir nediskriminacinė.
26.4.2006
APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETONUOMONĖ
pateikta Žuvininkystės komitetui
dėl diskusijų apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas pradžios
Nuomonės referentė: Frédérique Ries
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. dėkoja Komisijai už jos komunikatą ir pripažįsta, kad sunku įdiegti ženklinimo sistemą, kuri būtų ir veiksminga, ir pernelyg neribotų įmonių, ir pabrėžia, kad naudojant ekologinį ženklinimą vartotojui būtina suteikti pagrįsto pasirinkimo galimybes, kurios padėtų išsaugoti žuvų išteklius;
2. mano, kad ši sistema papildytų teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti žuvininkystės išteklius, o ši apsauga ir toliau turėtų būti pagrindinis bendrosios žuvininkystės politikos tikslas;
3. mano, kad atsižvelgiant į tai, kad daugelio žuvų ištekliai ES vandenyse ir visame pasaulyje yra per daug eksploatuojami ir išeikvoti, ir siekiant bet kokios ekologinio ženklinimo sistemos patikimumo ir efektyvumo privaloma įtvirtinti principą, kad ekologinis kai kurių žuvų išteklių ženklinimas paprasčiausiai nėra įmanomas ir kad žuvų vartojimas privalo mažėti tol, kol atsikurs tų žuvų ištekliai;
4. apgailestauja, kad valstybės narės netinkamai laikosi dabartinių žuvų produktų ženklinimo taisyklių, kurios nustatytos 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo 4 straipsnyje[2] ir netinkamai jas įgyvendina;
5. apgailestauja, kad nėra atlikta išsamaus tyrimo, kuris padėtų tiksliau įvertinti tokių priemonių padarinius žuvininkystės sektoriui ir jūrų ekosistemai;
6. apgailestauja, kad Komisijos komunikate trūksta siekių, ir mano, kad pasirinktas variantas (t. y. nustatyti minimalius savanoriškos ekologinio ženklinimo sistemos reikalavimus) ne visiškai atitinka atitinkamus tikslus; mano, kad bet koks ženklinimas, kuris naudojamas prekyvietėse, privalo būti nepriklausomai tikrinamas, kad vartotojams būtų visiškai patikimas ir tikėtinas;
7. ragina labiau Europos lygiu pripažinti nepramoninę žvejybą; prieš nustatant galimą ekologinio ženklinimo sistemą, ragina konsultuotis su suinteresuotomis šalimis, ypač nepramoninės žvejybos sektoriaus atstovais, ir atsižvelgti į jų pasiūlymus;
8. taigi ragina įdiegti bendrą ekologinio ženklinimo sistemos sukūrimo ir pažymėjimų išdavimo procedūrą, kuri būtų ir ambicinga, ir lanksti įmonėms ir leistų laiku skatinti tausiuosius žuvininkystės išteklių gamybos ir naudojimo metodus, numatant, kad ženklinimas nustato griežtus reikalavimus dėl:
– šalutinio žvejybos laimikio mažinimo;
– sugautų žuvų kiekio, reglamentuojamo pagal „maksimaliai išlaikančio ekologinę pusiausvyrą laimikio“ principą;
– veiksmingo vykdymo ir veiksmingos priežiūros, kovojant su nelegalia veikla;
9. mano, kad tokia procedūra turėtų būti parengtas Europos lygmeniu bendradarbiaujant su šio sektoriaus subjektais ir užtikrinant, kad būtų laikomasi kai kurių pagrindinių reikalavimų, pvz., skaidrumo, prieinamumo, galimybės nebrangiai įsigyti ir patikimumo,
10. siūlo pritarti jau esamų nacionalinių ir kitų žuvininkystės produktų ženklinimo naudojimui, pažymint inter alia ypatingus žuvų sugavimo metodų požymius, pvz., nekenksmingumą delfinams ar produkto kokybę;
11. mano, kad ženklas bus visiškai veiksmingas tik tuo atveju, jei jis bus visiems bendras ir lengvai suprantamas vartotojams, ir pagal jį vartotojai rinksis produktus, tausojančius žuvininkystės išteklius,
12. ragina siekti, kad šio ženklo kriterijai nebūtų tiesiogiai susiję su Europos žuvininkystės valdymo priemonėmis ir kad jie visiškai atitiktų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Atsakingo žuvininkystės vykdymo kodekso normas, kad būtų užtikrinta galimybė naudoti ženklą, ir reikalauja, kad ekologinio ženklinimo, sukurto ES, reikalavimai nebūtų diskriminaciniai ne Europos žuvininkystės, ypač besivystančiųjų šalių, atžvilgiu;
13. rekomenduoja įsitraukti į sistemą savanoriškai ir siūlo numatyti paskatas, kurios padėtų įmonėms, ypač MVĮ, ir nepramoniniu būdu žvejojantiems žvejams lengviau įsitraukti į sistemą,
14. pripažįsta, kad sistemą reikia valdyti centralizuotai ir nesudaryti nereikalingų administracinių apribojimų norint, kad ji būtų veiksminga, prieinama ir patikima, ir siūlo Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą įtraukti į šio ženklo suteikimo, kontrolės ir valdymo veiklą, tačiau pripažįsta, kad šiuo atveju reikės gerokai išplėsti jos įgaliojimus ir labai padidinti jos finansinius ir kitokius išteklius.
TRUMPAS PAGRINDIMAS
1997 m. gruodžio mėn. Komisija pirmą kartą ėmėsi svarstyti nediskriminacines savanoriškas ekologinio ženklinimo sistemas. 2002 m. ji priėmė Bendrijos veiksmų planą, pagal kurį aplinkos apsaugos reikalavimai įtraukiami į bendrąją žuvininkystės politiką, ir pareiškė, jog ketina pradėti diskusijas apie ekologinį žuvininkystės produktų ženklinimą. 2005 m. birželio 29 d. Europos Komisija pateikė komunikatą, kuriuo pradedamos diskusijos apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas.
Kaip numatyta pagal paskutinę bendrosios žuvininkystės politikos reformą, būtina aptarti ekologinio ženklinimo sistemų įvedimo klausimą siekiant žuvininkystės sektoriuje tinkamiau atsižvelgti į aplinkos apsaugos aspektus. Be to, šiame sektoriuje neseniai atsiradus įvairių vienodais ekologiniais ženklais paženklintų produktų kyla klausimų, susijusių su konkurencingumu, prekyba su užsienio šalimis ir vartotojų apsauga.
Komisija be kita ko siekia skatinti tausojamąją žvejybą ir tinkamą jūros ekosistemos apsaugos lygį, darnų požiūrį į ekologinio ženklinimo sistemas ir skaidrų objektyvios informacijos teikimą vartotojams.
Komisija svarsto tris pasirinktis:
1. nesiimti jokių veiksmų ir suteikti laisvę nustatyti rinkos ekologinio ženklinimo sistemą valdžios institucijoms nesikišant ir nekontroliuojant;
2. sukurti vieną bendrą Bendrijos žuvų ir žuvininkystės produktų ekologinio ženklinimo sistemą;
3. nustatyti minimalius savanoriškos ekologinio ženklinimo sistemos reikalavimus.
Komunikate Komisija aiškiai palaiko trečiąją pasirinktį.
Tačiau pranešėja nerimauja, kad šios pasirinkties veiksmų nepakaks Komisijos nustatytiems dideliems užmojams įgyvendinti.
Minimalių savanoriškos ekologinio ženklinimo sistemos reikalavimų nustatymas reiškia, kad bus reguliuojama tik dabartinė padėtis ir užkirstas kelias klaidinančiam ženklinimui ir nebus skatinamas vartotojų ir gamintojų supratimas. Be to, atsiradus ženklų gausybei sumenkės ženklinimo prasmė.
Tai – kelios iš priežasčių, dėl kurių pranešėja pritaria minčiai, kad reikia sukurti vieną bendrą Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemą. Atsižvelgdama į komunikate nustatytus tikslus ir įtraukdama visas susijusias šalis Komisija turėtų nustatyti skaidrią, prieinamą ir patikimą ekologinio ženklinimo sistemą.
Komisija turi užtikrinti, kad šis ženklinimas nekliudytų prekybos. Taigi šis ženklinimas turi būti apibrėžtas griežtai laikantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos priimtų tarptautinių ekologinio ženklinimo sistemų gairių ir Tausojamosios žuvininkystės elgesio kodekso[3].
Kad nereikėtų kurti dar vienos institucijos, pranešėja siūlo į šio ženklinimo administravimo procesą įtraukti Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą.
Nustatant ženklinimo sistemą būtina, kad vartotojui būtų aiškiai išaiškinta ženklo reikšmė, kad jo taikymas būtų kuo veiksmingesnis. Galiausiai ekologinis produktų ženklinimas turi aiškiai padėti saugoti ir gausinti žuvų išteklius.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Diskusijos apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas pradžia | |||||
Nuorodos |
||||||
Atsakingas komitetas |
PECH | |||||
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
ENVI | |||||
Glaudesnis bendradarbiavimas |
0.0.0000 | |||||
Pranešėjas(-ai) |
Frédérique Ries | |||||
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
| |||||
Svarstymas komitete |
21.3.2005 |
25.4.2005 |
|
|
| |
Priėmimo data |
25.4.2005 | |||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
Už: Prieš: Susilaikė: |
30 1 0 | ||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Johannes Blokland, John Bowis, Hiltrud Breyer, Dorette Corbey, Chris Davies, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jillian Evans, Matthias Groote, Gyula Hegyi, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Urszula Krupa, Riitta Myller, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Carl Schlyter, Richard Seeber, Jonas Sjöstedt, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Anja Weisgerber ir Åsa Westlund. | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Dariusz Maciej Grabowski, Vasco Graça Moura, Miroslav Mikolášik, Claude Turmes ir Glenis Willmott. | |||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
| |||||
Pastabos |
... | |||||
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Diskusijos apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas pradžia | ||||||||||
Procedūros numeris |
|||||||||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
PECH | ||||||||||
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
ENVI |
|
|
|
| ||||||
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
| ||||||
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
| ||||||
Pranešėjas(-ai) |
Carmen Draga Estévez |
| |||||||||
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
| |||||||||
Svarstymas komitete |
3.10.2005 |
23.2.2006 |
18.4.2006 |
|
| ||||||
Priėmimo data |
21.6.2006 | ||||||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: 22 −: 1 0: |
| |||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
James Hugh Allister, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, Luis Manuel Capoulas Santos, David Casa, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Alfred Gomolka, Pedro Guerreiro, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Bernard Poignant, Dirk Sterckx, Struan Stevenson, Margie Sudre | ||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai) |
Duarte Freitas, Francesco Musotto, James Nicholson | ||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Danutė Budreikaitė | ||||||||||
Pateikimo data |
23.6.2006 | ||||||||||
Pastabos (pateikiamos vienintele kalba) |
… | ||||||||||