PRANEŠIMAS dėl Teminės miesto aplinkos strategijos
29.6.2006 - (2006/2061(INI))
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Gyula Hegyi
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Teminės miesto aplinkos strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl miestų dimensijos ES plėtros sąlygomis[1] ir į 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl tvaraus aplinkos vystymo aspektų[2],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Teminės miesto aplinkos strategijos (KOM(2005)0718),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tikslinės miestų aplinkos strategijos link“ (KOM(2004)0060),
– atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr.1600/2002/EB, nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (6-oji AVP),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6‑0233/2006),
A. kadangi maždaug 80 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, tačiau jų poreikiams ir interesams Europos fonduose, projektuose, iniciatyvose ir strategijose ne visada tinkamai atstovaujama,
B. kadangi Teminės miesto aplinkos strategijos (TMAS) tikslas yra prisidėti prie bendro Europos miestų aplinkos veiksmingumo didinimo, šalinant biurokratines kliūtis ir stiprinant aplinkos apsaugos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumą ir skatinant ilgalaikį aplinkos planavimą vietos lygiu,
C. kadangi viešojo transporto dalis naujosiose valstybėse narėse vis dar yra didesnė nei senosiose narėse, tačiau ji mažėja, todėl turi būti imtasi reikiamų priemonių siekiant sustabdyti viešojo transporto dalies mažėjimą,
D. kadangi 6-ojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje buvo ypač skatinamas poreikis spręsti didėjančio transporto srauto klausimą ir pastebimai atsieti transporto gausėjimą nuo BVP augimo,
E. kadangi turėtų būti atsižvelgta į Europos Sąjungos energetinę priklausomybę miestuose, kur didžiausias energijos vartojimo didėjimas yra transporto sektoriuje, ir kadangi dėl politikos kituose sektoriuose, pavyzdžiui, būsto sektoriuje, ar dėl energijos rūšies šildymui pasirinkimo, paprastai nusprendžiama vietos lygiu,
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Teminės miestų aplinkos strategijos; tačiau mano, kad jo nepakanka, norint pasiekti 6-ojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytus tikslus;
2. ypač pritaria, kad komunikate taip pat įvertinta svarbi miestų, kaip ekonomikos varomosios jėgos, funkcija;
3. sutinka su Komisijos tyrimu, kuriame nurodoma, kad aplinkos problemos miestuose yra labai sudėtingos, nes jų priežastys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, ir patvirtina Komisijos įspėjimą, kad vietinės iniciatyvos siekiant išspęsti tam tikras problemas gali sukelti naujas problemas kitose srityse;
4. apgailestauja, kad, priešingai negu 6-ojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, Komisijos pasiūlyme nėra numatytos teisiškai įpareigojančios priemonės ir galutinės datos, įgyvendinant 6-osios AVP tikslus;
5. taip pat apgailestauja, kad Teminė miestų aplinkos strategija neapibrėžia Europos politikos priemonių miesto ir kaimo arba pagrindinių ir atokiau esančių miestų pusiausvyrai siekti;
6. ragina Komisiją parengti būsimos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje taikymo gaires ir užtikrinti tinkamą šio teisės akto įgyvendinimą;
7. pabrėžia, kad Tvaraus miesto valdymo planas ir Tvaraus miesto transporto planas turėtų būti privalomi pagal Bendrijos įstatymus – kaip buvo siūloma buvusiame Komisijos komunikate (KOM(2004)0060) – kiekvienam konglomeratui, kuriame yra daugiau kaip 100 000 gyventojų; tokiame įstatyme turėtų būti aiškiai nustatytos vietos ir Europos lygiu numatytų veiksmų įgyvendinimo galutinės datos ir įpareigojantys tikslai, atsižvelgiant į tai, kad savanoriškos priemonės anksčiau nebuvo veiksmingos;
8. reikalauja, kad į Komisijos gaires būtų įtraukti bendri pagrindiniai rodikliai, atitinkantys ligšiolinės ES aplinkos politikos (pvz., oro, triukšmo, vandens ir taršos direktyvų, energijos veiksmingumo ir klimato politikos) įsipareigojimus ir tikslus, siekiant sudaryti sąlygas palyginti Europos miestus ir atlikti jų lyginamąją analizę;
9. mano, kad Tvaraus miesto valdymo plane, be kitų, turėtų būti atsižvelgta ir į šiuos dokumentus:
- atliekų tvarkymo planą (Direktyva 75/442/EEB su pakeitimais),
- triukšmo žemėlapius ir veiksmų planus, jei yra (Direktyva 2002/49/EB),
- vietos oro taršos planą arba programą, jei yra (Direktyva 96/62/EB),
- vietos aplinkosaugos planus ir programas, remiantis Direktyva 2001/42/EB;
10. mano, kad Tvaraus miesto valdymo plane turėtų būti numatyti:
a) duomenys ir atitinkama informacija apie:
- 6-ojoje šios rezoliucijos dalyje išvardytas sritis,
- užstatytų zonų ryšį su kaimo vietovėmis ir kaimo aplinka,
- tolesnes demografinės plėtros perspektyvas ir naujų miesto gyvenamųjų rajonų poreikį,
- informacijos perdavimo srautus, judumą, integraciją miestuose ir paslaugų prieinamumą,
- vietoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas,
- miestų struktūrą ir želdynų bei miesto plėtros zonų užimamą dalį,
- vietinį biocidų naudojimą,
- su aplinka susijusius sveikatos klausimus,
- aplinkos, kurioje nebūtų kliūčių neįgaliesiems, pagyvenusiems ir kitiems žmonėms, galimybes,
- kultūrinio palikimo, užstatytų bei ekologiniu požiūriu svarbių vietovių ir joms gresiančio pavojaus vertinimą,
- reikalavimų geriamajam vandeniui miestuose įvertinimą ir vandens valymo ir paruošimo priemonių planavimą;
b) tikslai:
- gerinti padėtį a punkte išvardytose srityse,
- integruoti tvarumą į visas miesto politikos sritis,
- derinti planą su tvaraus miesto transporto planu,
c) praktinės priemonės ir veiksmai siekiant tikslų, kurie apibūdinti b punkte;
11. pabrėžia, kad gyventojai, NVO, verslo organizacijos ir kiti suinteresuoti dalyviai turėtų dalyvauti rengiant tvaraus miesto valdymo planą, kuris turi būti prieinamas visuomenei; be to, mano, kad yra labai svarbus reguliarus atliktos pažangos vertinimas ir tokių vertinimų rezultatų sklaida;
12. ragina Komisiją vykstant 2009 m. konsultacijoms, įpusėjus techninių gairių įgyvendinimo laikotarpiui įvertinti, kaip jos įgyvendinamos. ir remia Komisijos pastangas sukurti teminę vietos valdžios institucijoms skirtą interneto svetainę;
13. ragina Komisiją siūlyti naujuose miestų rajonuose nustatyti žaliųjų želdynų plotą vienam gyventojui ir mano, kad šis tikslas turėtų būti įtrauktas į Tvaraus miesto valdymo planą, kad nebūtų mažinami žalieji plotai miestuose, kurie nevykdo šio tikslo;
Tvarus miestų valdymas
14. ragina valstybes nares savo nacionalinių strategijų metmenyse ir veiksmų programose teikti prioritetą projektų, kuriais įgyvendinami Tvaraus miesto valdymo ir Tvaraus miesto transporto planai, finansavimui bei investicijoms į projektus, kuriais ribojamos plyno lauko investicijos ir skatinamos investicijos į jau sukurtų objektų plėtrą, ir skatinti auginti medžius gatvėse ir skirti daugiau vietos želdiniams;
15. ragina valstybes nares skatinti vietos valdžios institucijas naudoti aplinkos tvarkymo ir audito schemą;
16. ragina miestų valdžios institucijas skelbiant viešųjų pirkimų konkursus metodiškai atsižvelgti į tvarumo kriterijų ir tokį įsipareigojimą įtraukti į Tvaraus miesto valdymo planus;
17. remia organinių atliekų kompostavimą vietoj deginimo, siekiant išvengti vietinės taršos;
18. mano, kad vietos gyventojai, pasitelkdami ir politines, ir technines priemones, turėtų aktyviau dalyvauti priimant vietos sprendimus;
19. mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama šiukšlių, atliekų, gyvūnų išmatų surinkimui ir piešinių ant sienų bei per didelio namų ir automobilių garso aparatūros skleidžiamo triukšmo prevencijai ir šalinimui;
Tvarus miesto transportas
20. pritaria idėjai parengti Tvaraus miesto transporto planus (TMTP), kaip miesto aplinkos gerinimo priemonę, tačiau pabrėžia, kad ši priemonė turi būti lanksčiai naudojama siekiant atsižvelgti į specifinius kiekvienos valstybės ir jos miestų bei regionų, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, poreikius;
21. pabrėžia, kad TMTP gairėse turėtų būti nustatyti konkretūs kiekybiniai uždaviniai, kurie, kaip ir jų įgyvendinimo priežiūra, būtų pateikti rezultatų lentelėje, tai paskatintų valstybes nares keistis pažangiąja patirtimi; pažymi, kad TMTP gairės turi būti pakankamai lanksčios, kad padėtų prisitaikyti prie naujovių;
22. mano, kad ekologiškų susisiekimo priemonių ir technologijų naudojimas yra svarbiausias veiksnys, padedantis siekti švaresnės miestų aplinkos; šiuo požiūriu ypač pabrėžia, kad reikia naudoti biokurą, mišrias automobilių technologijas, dviračius, sunkvežimius ir autobusus, atitinkančius aukščiausius ES ekologiškų transporto priemonių (ETP) standartus[3]; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl ekologiško viešojo transporto naudojimo ir siūlo, kad vietinėms veiksmingo energijos vartojimo įstaigoms turėtų būti paskirta konkreti veiklos sritis, susijusi su miesto transportu;
23. pritaria viešojo transporto plėtrai, naudojant tvarius energijos šaltinius, ir ragina ieškoti geresnės asmeninio ir kolektyvinio transporto naudojimo pusiausvyros mieste;
24. pažymi, kad būtina skatinti labiau naudotis viešuoju ir kolektyviniu transportu miestuose; taip pat mano, kad miesto transporto paslaugos turi būti suderintos su erdvės planavimo reikalavimais (senamiesčio rajonai, priemiesčiai, susisiekimas su oro uostais, stotys, pramoniės rajonai, prekybos zonos ir t.t.) ir su visuomenės poreikiais bei demografiniais pasikeitimais (vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir t.t.);
25. siūlo, kad per 2002–2012 m. individualiomis transporto priemonėmis 5 proc. nukeliautų kilometrų būtų pakeisti tvariais transporto būdais nukeliautais kilometrais, pavyzdžiui, viešuoju transportu ir dviračiais;
26. pabrėžia, kad judumas visiems (taip pat ir tiems, kurie neturi galimybės naudotis asmeniniu automobiliu) — tai socialinis veiksnys į kurį būtina atkreipti dėmesį;
27. kadangi galimybė pasinaudoti bet kokios politikos teikiamais privalumais yra pagrindinis tvarios plėtros aspektas ir kadangi įgyvendinant integruotą miesto politiką būtina užtikrinti šią galimybę, ragina ES institucijas skatinti valstybių narių ir vietines valdžios institucijas keistis pažangiausiąja patirtimi ir ragina Komisiją prižiūrėti, kaip įgyvendinami galiojantys Europos teisės aktai, kuriais užtikrinamos neįgaliųjų galimybės naudotis suteiktomis teisėmis, ypač kaip įgyvendinamos Bendrijos viešųjų pirkimų tvarkos taisyklės, pagal kurias aiškiai nustatyta, jog pirkimai turi būti prieinami visiems;
28. mano, kad tvaraus miesto valdymo planas turi apimti priemones, kuriomis vietos valdžios institucijos siekia:
- skatinti kelionės būdus, nenaudojant motorinių transporto priemonių, pvz., važiavimą dviračiu arba ėjimą pėsčiomis, kuriant platų dviračių takų tinklą ir saugius pėsčiųjų takus bei sankryžas,
- skatinti visuomeninį transportą ir jo infrastruktūros plėtrą, ir skleisti informaciją apie egzistuojančius pažangiosios patirties pavyzdžius, pvz., sukurti integruotą kainodarą ir bilietų pardavimo sistemą ir, plėsti P+R (angl. Park&Ride) sistemą;
- spręsti vis didėjančio individualaus transporto naudojimo klausimus, taikant apribojimus transporto pastatymui ir apmokestinant transporto priemonių naudojimą;
29. primena apie valstybių narių atsakomybę, projektuojant miestus atsižvelgti į labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius, pavyzdžiui, miestų centre arba gyvenamuosiuose rajonuose, mažinti leidžiamą maksimalų greitį arba įrengti pėsčiųjų zonas, siekiant iki 2010 m. sumažinti mirtingumą keliuose 50 proc., kaip tai yra numatyta Europos transporto politikos Baltojoje knygoje;
30. siūlo tvirtinti miestų logistikos planus siekiant sumažinti ir pagerinti prekių gabenimą miestuose, tokiu atveju ypač turėtų būti koordinuojamas tikslus prekių paskirstymas miestuose;
31. primena, kad oro tarša yra pagrindinė sveikatos sutrikimų ES priežastis; todėl pabrėžia, kad miestai, kuriuose oro tarša didelė, turėtų svarstyti galimybes įvesti transporto priemonių naudojimo mokesčius ir steigti švaraus oro zonas;
32. pritaria, kad su tarša būtina kovoti šalinant taršos šaltinį ir imantis naujoviškų priemonių aplinkos problemoms miestuose spręsti; pabrėžia, kad tyrimai parodė, jog netrinkančio krovininio transporto eismo metu smulkiųjų dalelių į orą išmetama iki 38 proc. mažiau nei sutrikusio krovininio transporto eismo metu, todėl būtina skatinti netrinkantį transporto judėjimą;
33. ragina siekti geresnio vietos savivaldos institucijų koordinavimo, siekiant užtikrinti tam tikro lygio darną. Nesuderinta vietos savivaldos institucijų veikla didina transporto išlaidas ir jo srautus, o tai lemia didesnę aplinkos taršą.
Tvarus miestų planavimas
34. pažymi, kad Komisija tinkamai nurodė problemas ir susidariusią padėtį šioje srityje; tačiau nepasiūlė jokių veiksmų, kaip iš jos išeiti;
35. pabrėžia pastatų ir daugiaaukščių pastatų planavimo ir projektavimo svarbą nusikalstamumo prevencijai bei viešojo naudojimo zonų, pvz., automobilių stovėjimo aikštelių ir susisiekimo kelių į geležinkelio stotis, svarbą;
36. pabrėžia taip pat socialinę tvaraus miesto planavimo svarbą ir siūlo gerinti gyvenimo kokybę apleistuose miestų rajonuose remiantis integruotu (ypač susijusiu su socialiniu, kultūriniu ir aplinkos aspektais) požiūriu;
37. ragina, kad statant ir plečiant miestus, būtų siekiama atsižvelgti į topografiją ir natūralią žemės struktūrą, kad būtų išsaugotas kiekvienos vietovės savitumas ir būdingi bruožai;
38. siūlo, kad planuojant miestus turi būti laikomasi nuostatos, kad reikia daugiau želdynų, ir kad plečiant miestus ir kuriant naujas gyvenvietes būtų paliekami neužstatyti dideli natūralūs plotai, kad miesto gyventojai galėtų turėti ryšį su gamta;
39. ragina, kad siekiant išsaugoti istorinius centrus arba gamtinius kraštovaizdžius – upes, ežerus ir pelkes – aplink juos būtų kuriami draustiniai, kad būtų atsispirta spaudimui plėsti miestą, nes draustiniuose galimybių ką nors statyti beveik nėra;
40. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tirti įvairių miestų statybos būdų ir socialinės elgsenos bei sąlygų, gerinančių socialinę darną ir sveikatą, ryšius;
41. pabrėžia, kad kai kurie miestų istoriniai kvartalai – vertingos visuotinio paveldo dalys – dešimtmečiais buvo apleisti; rekomenduoja parengti nacionalines, regionines arba vietos paramos programas, skatinančias tinkamą šių miestų dalių atkūrimą, įskaitant architektūrą, atviras teritorijas ir aikštes bei upių krantines, tiltus ir kitus visuomeninės paskirties statinius;
42. laikosi požiūrio, kad sprendžiant miestų klimato kaitos klausimus, pvz., dėl natūralios ventiliacijos trūkumo, esant labai aukštoms temperatūroms ir didelei miestų taršai, planuojant miestus, turėtų būti numatyti miestų klimato moksliniai tyrimai, siekiant išvengti didelių pastatų vėjo tunelio efekto susidarymo; pabrėžia, kad dėl mažėjančių žaliųjų želdynų plotų mažėja natūrali ventiliacija;
43. ragina valstybes nares skatinti ES bendrai finansuojamus projektus, susijusius su centrinio šildymo vystymu ir modernizavimu, ir remti centrinio šildymo statybą ir naudojimą; pabrėžia, kad kilus energetinei krizei, centrinio šildymo atveju yra lengviau pereiti prie kitų energijos šaltinių naudojimo;
44. pabrėžia, kad miestuose turėtų būti taikomi nauji vandens išteklių valdymo būdai, siekiant ilgiau išsaugoti lietaus vandenį, kurį galima būtų panaudoti vasaros sausrų ir karščių laikotarpiais, ir siekiant užkirsti kelią staigiems potvyniams bei sustabdyti gyvenamųjų namų statybą ir kitokią veiklą užtvindomose teritorijose;
45. siūlo nustatyti Bendrijos tausaus vandens išteklių valdymo miestuose skatinimo ir įgyvendinimo gaires siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio; gairėse turėtų būti numatyti reikalavimai, susiję su taupiu vandens naudojimu naujuose pastatuose, vandens išsaugojimu drėgnuoju laikotarpiu ir jo panaudojimu sausrų ir karščių laikotarpiu, vandens naudojimo aušinimo sistemose priežiūra karščių laikotarpiu ir tausiu miestų nuotekų tvarkymu, siekiant sumažinti prarandamo vandens kiekį ar apsisaugoti nuo potvynio pavojų, ar sumažinti dirvožemio perdžiūvimą bei didinti vandens išsaugojimo mastą;
46. mano, kad įgyvendinant Teminę strategiją būtina atsižvelgti ne tik į vandens kiekį, bet ir į vandens kokybę; todėl ragina Komisiją skatinti pažangiosios patirties sklaidą šioje srityje siekiant, kad būtų jungiamasi prie tinklų, kurie jau yra sukurti įgyvendinant pagrindų direktyvą dėl vandens;
Tvari miestų statyba
48. apgailestauja, kad nors tvari miestų statyba komunikate „Tikslinės miestų strategijos link“ buvo nurodyta kaip viena iš keturių pagrindinių veiklos sričių, siūloma strategija nenumato jokių konkrečių veiksmų šioje srityje;
49. pabrėžia suprojektuotų pastatų, tausojančių energiją, didėjančią eksploatavimo svarbą (izoliacija, atsinaujinančios energijos panaudojimas, stogų apželdinimas, pasyvus / aktyvus saulės energijos panaudojimas ir kt.); pritaria atsinaujinančių energijos šaltinių bei esant galimybei vietos energijos šaltinių naudojimui miesto sąlygomis, taip pat vandenį tausojančių pastatų projektams (lietaus vandens talpyklos ir galimybės jį panaudoti, racionalios vandens nuleidimo tualetuose sistemos, vandenį tausojančios skalbyklės ir indaplovės); ir toliau rekomenduoja vykdyti lyginamąją analizę ir ES lygmeniu keistis pažangiąja patirtimi, susijusia su energijos tausojimu, energijos šaltinių naudojimu ir pažanga vykdant tvarias miestų statybas;
Finansavimas, moksliniai tyrimai ir keitimasis pažangiąja patirtimi
50. pabrėžia, kad reikia remti tokias iniciatyvas atitinkamomis ES lėšomis, ypač iš specialių programų ir fondų, pavyzdžiui, CIVITAS[4]; pritaria Komisijos požiūriui, kad miestų aplinkos prioritetams yra galimybių gauti finansinę pagalbą pagal pasiūlytą Aplinkos finansinės priemonės (LIFE+) reglamentą iš Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų ir Mokslinių tyrimų bendrosios programos; tačiau pažymi, kad reikia nurodyti papildomo specialaus finansavimo šaltinius, kurie padėtų siekti miesto aplinkos strategijos tikslų;
51. pritaria Komisijos rekomendacijoms taikyti integruotą miesto aplinkos valdymo metodą ir laikosi nuomonės, kad toks metodas, taikomas vietiniu lygmeniu padedant valstybėms narėms, turėtų būti laikomas vienu iš struktūrinių fondų lėšų ir Europos investicijų banko (EIB) paskolų skyrimo kriterijų;
52. ragina EIB tobulinti skolinimo priemones, kad būtų veiksmingai skatinama tvari miestų plėtra ir kad esamose programose pirmenybė būtų teikiama miestų projektams, pagal kuriuos įgyvendinami Tvaraus miesto valdymo planai, ypač energijos efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir tvaraus miesto transporto infrastruktūros srityse; taip pat ragina EIB užtikrinti, kad jo finansuojamos investicijos neprieštarautų tvaraus miestų valdymo tikslams;
53. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai, susiję su miesto planavimo politika, įskaitant elektros energijos ir dujų tiekimo, šildymo ir oro kondicionavimo bei atliekų apdorojimo aspektus, yra svarbūs, ir ragina Komisiją specialius su šia tema susijusius punktus vėl įtraukti į Septintąją mokslinių tyrimų bendrąją programą;
54. mano, kad svarbu remti nacionalinių centrų tinklus, , pavyzdžiui, Europos miesto žinių tinklą, kuriuose sprendžiami miesto klausimai ir džiaugiasi, kad pasiūlytose 2007–2013 m. sanglaudos politikos gairėse toliau remiama URBACT programa;
55. ragina skatinti miestų valdžios institucijas ES lygiu keistis pažangiąja patirtimi, susijusia su strategijos ir Tvaraus miesto valdymo plano įgyvendinimu; be to, siekiant išvengti klaidų planuojant miestus, siūlo skatinti atvirai ir sąžiningai keistis neigiama patirtimi, tai būtų galima daryti padedant miestų asociacijoms, kurios rengtų valstybės tarnautojams ir išrinktiems atstovams skirtas kampanijas;
56. ragina Komisiją nuodugniau išanalizuoti miesto ir priemiesčio zonų, taip pat apylinkių, santykių svarbą tvariai miestų plėtrai, skatinant visos ES sanglaudą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti tokio pobūdžio tvarią miestų plėtrą;
Geresnė teisėkūra
57. ragina Komisiją ir Tarybą pasirašyti su Europos Parlamentu susitarimą, kuriame būtų išreiškiamas įsipareigojimas įgyvendinti visus šioje rezoliucijoje minimus Bendrijos teisės aktus; įsitikinęs, kad toks susitarimas prisidėtų gerinant atskaitomybę ir geresnę teisėkūrą;
0
0 0
58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2005)0387.
- [2] Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2006)0020.
- [3] Direktyva 2005/55/EB dėl dujinių ir kietųjų dalelių teršalų.
- [4] CIVITAS: Miestas–Gyvybingumas–Tvarumas (angl. CIty–VITAlity–Sustainability), CIVITAS I (2002–2006) ir CIVITAS II (2005–2009) bendras biudžetas yra daugiau kaip 300 mln. eurų.
AIŠKINAMOJI DALIS
Maždaug 80 proc. Europos piliečių gyvena miestuose, tačiau į jų poreikius ir interesus Sąjungos fondai, projektai, iniciatyvos ir strategijos atsižvelgia nepakankamai. Miestų gyventojai pagal ES finansavimo mastą gali būti laikomi antrarūšiais Europos Sąjungos piliečiais. Miestų ir priemiesčių būklės ignoravimas tapo riaušių ir krizių priežastimi kai kuriose valstybėse narėse, tarp jų ir tose, kurios remia dideles žemės ūkio išmokas, o ne nuoseklią miesto ir kaimo regionų finansavimo politiką.
Komisijos komunikatas „Teminės miesto aplinkos strategijos link“ buvo daugiau siekiantis negu galutinis Komisijos pasiūlymas. Jo pagrindinis tikslas – ES lygiu prisidėti kuriant stiprią sistemą, kuri leistų vykdyti pažangiąja patirtimi pagrįstas iniciatyvas vietose, suteikiant vietos valdžios institucijoms sprendimų ir tikslų pasirinkimo laisvę. Šios sistemos esmė yra ta, kad sostinės ir daugiau negu 100 000 gyventojų turintys miestų konglomeratai (t. y. 500 didžiausių miestų 25 valstybėse narėse) priimtų miesto aplinkos valdymo planus, kuriais būtų siekiama tvarios miestų aplinkos vystymo tikslų ir būtų įgyvendinta tinkama aplinkos tvarkymo sistema. Pranešėjas nuoširdžiai tiki, kad šis pagrindinis tikslas atitinka miestų interesus ir neriboja jų teisių pasirinkti reikalingas šioje sistemoje numatytas priemones.
Demokratinio sprendimų miestuose ir didmiesčiuose priėmimo procesui tobulinti būtinos tiek politinės, tiek techninės priemonės. Politiniu lygiu turėtų būti derinama konsultuojamoji (tiesioginė) ir atstovaujamoji demokratija. Būtų naudinga rengti daugiau referendumų įvairiais klausimais atsižvelgiant į klausimo pobūdį miesto ir regiono arba mažo vietos administracinio vieneto lygiu. Vietos institucijos gali klausti savo piliečių nuomonės referendumais, elektroniniu balsavimu arba specialiomis konsultacijomis vietos lygiu. Paslaugos internetu gali suteikti galimybę tinkamai ir laiku surinkti informaciją apie bendruomenei rūpimus klausimus, pvz., aplinkos rodiklius, duomenis apie oro kokybę realiu laiku ir kt. Tačiau nereikėtų pamiršti ir tų gyventojų, kurie neturi galimybės naudotis internetu. Jiems galėtų būti pritaikyti tradiciškesni informavimo būdai.
Vietos valdžios institucijų darbuotojų ir priimančiųjų sprendimus mokymas siekiant gilinti jų tvarumo suvokimą yra itin svarbus siekiant pokyčių vietos politikoje. Ją taip pat būtų galima koordinuoti Europos lygiu, sudarant sąlygas pažangiosios patirties studijoms, aprūpinant vadovėliais ir kuriant europinę mokymo programą. Šiuo požiūriu Komisijos pasiūlymo tikslas yra apibūdintas tinkamai, tačiau jame trūksta nurodytų konkrečių veiksmų ir įgyvendinimo terminų. Kadangi aplinkos apsaugos politikos priemonės apima įvairias politikos sritis, jos turėtų būti pažangiai koordinuojamos pasitelkiant tvaraus miestų valdymo sistemas, siekiant, kad visose politikos srityse sprendimų priėmėjai nuo pat pradžių atsižvelgtų į aplinkos klausimus. Siekiant šio tikslo, reikalingas finansavimas ir koordinavimas Europos mastu.
Transportas
Automobilių greičio ribojimas miesto centre ir kitose gyvenamosiose miestų zonose (arba visame mieste ar miestelyje) sumažina eismo įvykių skaičių (ypač sunkių), taip pat sumažina automobilių išmetamų dujų kiekį ir triukšmą. Turėtų būti nustatytas atitinkamas greitis nuo 30 km/h iki 50 km/h, atsižvelgiant į sąlygas ir vairavimo įpročius. Griežtas greičio ribojimas padeda išsaugoti žmonių gyvybes ir tausoja aplinką, o neribojamas greitis yra tragiškų nelaimių priežastis.
Miestų centruose būtina riboti, o ne didinti, automobilių stovėjimo vietų skaičių. Naujos automobilių stovėjimo aikštelės turėtų būti įrengiamos miestų pakraščiuose šalia metro, priemiesčių traukinių arba nacionalinio geležinkelio stočių.
Nemotorinėms transporto priemonėms turėtų būti teikiama pirmenybė visų kitų transporto priemonių atžvilgiu, viešajam transportui – asmeninių automobilių atžvilgiu, mažiems ir ekologiškesniems automobiliams – kitų transporto priemonių atžvilgiu: tai yra pagrindinė tvarios transporto politikos taisyklė. Pėstiesiems ir dviratininkams reikalingas platus dviračių takų tinklas. Pėstiesiems turėtų būti skirti saugūs takai ir numatytos saugios perėjos. Dviejų lygių sankryžose ne pėsčiųjų, bet automobilių kelias turėtų būti pakeltas aukščiau arba nuleistas žemiau gatvės lygio. Automobilių statymas ant šaligatvių turėtų būti draudžiamas ir baudžiamas skiriant griežtas baudas.
Be brangių požeminių sistemų (metro) yra kitų šiuolaikinių transporto alternatyvų. Visoje Europoje regimas tramvajų renesansas. Atsižvelgiant į vietos sąlygas kai kurios tramvajų bėgių atkarpos gali būti po žeme; miestų pakraščiuose gali veikti greitasis tramvajus. Elektra varomi priemiesčių traukiniai taip pat yra svarbi viešojo miesto transporto tinklo dalis. Tačiau be tinkamo metro beveik neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio miesto.
Naktinis viešasis transportas vaidina itin svarbų vaidmenį šiuolaikinio miesto gyvenime. Jis suteikia galimybę priemiesčių jaunimui dalyvauti miesto gyvenime ir mažina eismo įvykių, kylančių dėl naktinių pasilinksminimų, skaičių.
Transporto priemonių naudojimo mokesčiai taikant elektronines sistemas šiuo metu sėkmingai renkami Londone ir Stokholme, o ateityje bus renkami ir kituose Europos miestuose. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui Budapešte, dėl paktinių priežasčių kur kas pigiau ir lengviau apmokestinti naudojimąsi tiltais, siekiant to paties tikslo, kadangi didžioji dalis automobilių tiltu važiuoja mažiausiai dukart per dieną.
Naujosiose valstybėse narėse, palyginti su senosiomis valstybėmis narėmis, viešajam transportui transporto sistemoje tenkanti dalis yra dar didesnė. Labai svarbu ją išsaugoti, siekiant tobulinti viešojo transporto sistemą bendromis ES, valstybių narių ir vietos valdžios pastangomis.
Kiekviename mieste turėtų būti numatytas planas, kaip mažinti asmeninio automobilio naudojimo poreikį, nustatant aiškius ir galbūt įpareigojančius tikslus. Žinoma, reikalingas efektyvus ir švarus viešasis transportas. ES fondų lėšos viešojo transporto vystymui ir asmeninių automobilių naudojimo mažinimas gali būti susietas tarpusavyje, žinoma, laikantis realių terminų.
Reikalingas integruotų transporto bilietų pardavimo ir kainodaros sistemų įgyvendinimas ne tik miesto ar miestelio viešojo transporto, bet ir priemiesčių geležinkelio sistemoje, taip pat ir atitinkamose nacionalinio geležinkelio atkarpose.
Karščio bangos
Karščio bangos vasaros dienomis ir naktimis daugelį miestų ir miestelių paverčia tikru pragaru. Dėl klimato kaitos ateityje galime tikėtis tik dar didesnių karščių vasarą. Kasmet dėl karščio dešimtys tūkstančių Europos piliečių miršta skausminga ir žeminančia mirtimi. Skubūs priemonių planai kovoti su karščiu yra itin svarbūs visos Europos, galbūt išskyrus kai kurias Šiaurės šalis, miestams ir miesteliams. Pagrindinis būdas išvengti karščio yra labai paprastas: daugiau vandens, žaliųjų želdynų, mažiau automobilių išmetamų dujų emisijų, o atskirais atvejais – oro kondicionavimo sistemų naudojimas. Tačiau apželdinti stogai ir fasadai, grynas vanduo ir gamtinės vėsinimo sistemos yra kur kas pranašesnės už oro kondicionavimo sistemas, darančios neigiamą įtaką tiek žmogaus sveikatai, tiek klimato pokyčiams. Artėja ilgų, karštų vasarų laikotarpis, todėl dabar yra tinkamas laikas formuojant miestų politiką skirti šiam klausimui daugiau dėmesio.
Planuojant miestus būtina vengti juose susidarančių karščio salų ir vėjo kanalų ir atsižvelgti į tinkamos ventiliacijos miestuose poreikį.
Žali miestai ir miesteliai
Miesto centras turi tapti patrauklia gyventi vieta . Tam miestų centruose būtini didesni žalieji plotai. Net keletas dešimčių kvadratinių metrų želdinių, jau nekalbant apie didesnius parkus ir netoliese esančius sodus, gali gerokai pakeisti miesto centrą. Kiti svarbūs žalieji miesto plotai, kuriais gali naudotis žmonės, yra didieji miestų parkai, miestų teritorijose esantys miškai, ežerai ir kiti želdynai. Miestų teritorijose gyvena daugybė gyvūnų rūšių, galima teigti, kad biologinė miestų įvairovė šiandien netgi didėja. Gyvūnai – iki tam tikros ribos – prisitaiko prie miesto sąlygų. Daugeliui miestuose gyvenančių vaikų tai yra vieninteliai matomi gyvūnai. Žaismingi informaciniai plakatai, gamtoje vykstančios mokytojų ir gyvūnų specialistų vedamos biologijos pamokos gali padėti formuoti sąmoningesnes aplinkos apsaugos klausimais ateities kartas.
Lauke (gamtoje) vykstantys renginiai yra viena svarbiausių sudėtinių miesto gyvenimo dalių. Jie yra tradicinio Pietų Europos gyvenimo būdo dalis ir vis labiau populiarėja Vakarų ir Vidurio Europoje. Uždari parkai ir sodai gali išvalyti orą, tačiau jie netenkina miestų gyventojų tikrųjų poreikių. Nuo pavasario iki rudens miesto gyvenimo kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo lauke vykstančių miesto renginių pasiūlos. Po atviru dangumi vykstančio koncerto žiūrovai gali geriau įvertinti neigiamą oro taršos ir automobilių poveikį aplinkai. Lauke vykstančios viešos peržiūros ir kiti viešieji renginiai yra nemokama pramoga jaunimui, pensininkams ir turistams. Vasaros metu prie vandens telkinių miesto teritorijoje veikiantys paplūdimiai (kaip antai Paryžiuje, Briuselyje arba pastaraisiais metais Budapešte) yra taip pat naudingi projektai, teikiantys pramogą šimtams tūkstančių miesto gyventojų. Miestai vasarą turėtų būti malonūs ir spalvingi, o ne tapti kalėjimu negalintiems palikti miesto ir išvykti ilgų atostogų.
Upių, senų uostų ir prieplaukų atgaivinimas atveria miestų gyvenimui naujas erdves, vandens telkinių naudojimas padeda pagyvinti aplinką.
Ekonomiškas vandens naudojimas ir valymas, apimantis lietaus vandens atsargų laikymą ir naudojimą, vandens taupymas racionaliai naudojant jį tualetuose yra taip pat labai svarbios tvaraus vystymosi sudėtinės dalys.
Plėtimasis ir priemiesčių klausimai
Tiek senosiose, tiek naujosiose valstybėse narėse dešimtys milijonų žmonių gyvena masinės statybos gyvenamųjų namų rajonuose. Daugelyje vakarų valstybių jie yra tapę getais tikrąja šio žodžio prasme tiek etninės sudėties, tiek socialiniu požiūriu. Siekiant atgaivinti šiuos priemiesčius, būtina vykdyti sudėtingas socialines, kultūrines ir aplinkos programas. Reikalingos geros mokyklos ir profesinis mokymas, darbas pagal ilgalaikes sutartis, įvairių kultūrų (tiek vietos, tiek kilmės šalies) pažinimas, geras viešasis transportas, jungiantis su miesto centru ir darbo vietomis (mokyklomis). Vidurio Europoje didžioji dalis šių rajonų dar netapo getais, dauguma juose gyvenančių žmonių priklauso žemesniajam viduriniajam sluoksniui. Šiuo atveju susirūpinimą kelia fizinė namų būklė. ES 10 valstybių gyvenamųjų rajonų remontas ir atnaujinimas būtų reikšmingas žingsnis išsaugant socialinę taiką ir gerinant gyvenimą miestuose.
Gyvybingas miesto centras – tai ne tik prekybos ir administracinių įstaigų vieta. Miesto centras be miesto gyventojų yra negyvas, o gyvybinga centrinė miesto dalis yra svarbiausia vieta, be kurios visas miestas prarastų svarbą, nepaisant jį sudarančių skirtingų rajonų įvairovės. Seni pastatai turėtų būti renovuoti ir pagerinti, suteikiant juose būstą gyventojams, tarp jų jaunoms šeimoms, turinčioms vaikų. Turėtų būti atsižvelgiama į tradicinę centrinės dalies struktūrą ir joje esančias architektūrines vertybes. Tačiau istoriniai ir kitokie paminklai neturėtų paralyžiuoti miesto centro plėtros. Turi būti siekiama racionalaus kompromiso išsaugant architektūrinį paveldą ir atgaivinant miesto centrą. Reikalingi nauji pastatai, kartais paslėpti už seno fasado, nedarant radikalių pakeitimų. Be naujų mokyklų ir vaikų darželių, reikalingos viešosios bibliotekos, nedideli viešieji miesto parkai ir kitokie visuomeninės paskirties objektai.
Pranešėjas taip pat suvokia demografinius sunkumus, su kuriais susiduria mūsų visuomenė, tačiau šis pranešimas neapima visko. Kadangi didžioji mūsų gyventojų dalis gyvena miestuose, tvarią demografinę miestų ateitį lemia gyvenimo ir aplinkos sąlygos.
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (24.4.2006)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl Teminės miesto aplinkos strategijos
(KOM(2005)718 – 2006/2061(INI))
Nuomonės referentas: Seán Ó Neachtain
PASIŪLYMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
Atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Teminės miesto aplinkos strategijos (KOM(2005)0718),
1. pritaria idėjai parengti tvaraus miesto transporto planus (TMTP), kaip miesto aplinkos gerinimo priemonę, tačiau pabrėžia, kad ši priemonė turi būti lanksčiai naudojama siekiant atsižvelgti į specifinius kiekvienos valstybės ir jos miestų ir regionų, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, poreikius;
2. pabrėžia, kad TMTP gairėse turėtų būti nustatyti konkretūs kiekybiniai uždaviniai, kurie, kaip ir jų įgyvendinimo priežiūra, būtų pateikti rezultatų lentelėje, tai paskatintų valstybes nares dalytis pažangiąja patirtimi; pažymi, kad TMTP gairės turi būti pakankamai lanksčios, kad padėtų prisitaikyti prie naujovių;
3. mano, kad ekologiškų susisiekimo priemonių ir technologijų naudojimas yra svarbiausias veiksnys, padedantis siekti švaresnės miestų aplinkos; šiuo požiūriu ypač pabrėžia, kad reikia naudoti biokurą, mišrias automobilių technologijas, dviračius, sunkvežimius ir autobusus, atitinkančius aukščiausius ES ekologiškų transporto priemonių (ETP) standartus[1]; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl ekologiško viešojo transporto naudojimo ir siūlo, kad vietinėms veiksmingo energijos vartojimo įstaigoms turėtų būti paskirta konkreti veiklos sritis, susijusi su miesto transportu;
4. kadangi galimybė pasinaudoti bet kokios politikos teikiamais privalumais yra pagrindinis tvarios plėtros aspektas ir, kadangi įgyvendinant integruotą miesto politiką būtina užtikrinti šią galimybę, ragina ES institucijas skatinti valstybių narių ir vietines valdžios institucijas keistis pažangiąja patirtimi ir ragina Komisiją prižiūrėti, kaip įgyvendinami galiojantys Europos teisės aktai, kuriais užtikrinamos žmonių su negalia galimybės naudotis suteiktomis teisėmis, ir ypač kaip įgyvendinamos Bendrijos viešųjų pirkimų tvarkos taisyklės, pagal kurias aiškiai nustatyta, jog pirkimai turi būti prieinami visiems;
5. pritaria viešojo transporto plėtrai, naudojant tvarius energijos šaltinius, ir ragina ieškoti geresnės asmeninio ir kolektyvinio transporto naudojimo pusiausvyros mieste;
6. pabrėžia, kad reikia remti tokias iniciatyvas atitinkamomis ES lėšomis, ypač iš specialių programų ir fondų, pavyzdžiui, CIVITAS[2]; pritaria Komisijos požiūriui, kad miestų aplinkos prioritetams yra galimybių gauti finansinę pagalbą pagal pasiūlytą Aplinkos finansinės priemonės (LIFE+) reglamentą iš Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų ir Mokslinių tyrimų bendrosios programos; tačiau pažymi, kad reikia nurodyti papildomo specialaus finansavimo šaltinius, kurie padėtų siekti miesto aplinkos strategijos tikslų;
7. su susidomėjimu pažymi, kad judumui, gyvenimo kokybei, aplinkos apsaugai ir susisiekimo būdų pusiausvyrai siekti buvo naudingi eksperimentai, pavyzdžiui, vykdyti Londone ar Stoholme;
8. pažymi būtinybę skatinti labiau naudotis viešuoju ir kolektyviniu transportu miestuose; taip pat mano, kad miesto transporto paslaugos turi būti suderintos su erdvės planavimo reikalavimais (senamiesčio rajonai, priemiesčiai, susisiekimas su oro uostais, stotys, pramoniniai rajonai, prekybos zonos, ir t.t.) ir su visuomenės poreikiais bei demografiniais pasikeitimais (vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, ir t.t.);
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Teminė miesto aplinkos strategija |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ENVI |
||||||
|
Nuomonę pateikė: |
TRAN |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės rengėjas: |
Seán Ó Neachtain |
||||||
|
Pakeista(s) nuomonės rengėjas(-a) |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
21.3.2006 |
18.4.2006 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
19.4.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
41 0 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrete Auken, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Michael Cramer, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Armando Dionisi, Saïd El Khadraoui, Emanuel Jardim Fernandes, Roland Gewalt, Luis de Grandes Pascual, Mathieu Grosch, Ewa Hedkvist Petersen, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Erik Meijer, Robert Navarro, Janusz Onyszkiewicz, Willi Piecyk, Luís Queiró, Reinhard Rack, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Ulrich Stockmann, Gary Titley, Marta Vincenzi, Corien Wortmann-Kool, Roberts Zīle |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Den Dover, Nathalie Griesbeck, Elisabeth Jeggle, Anne E. Jensen, Kathy Sinnott, Dominique Vlasto, Jan Marinus Wiersma |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
||||||
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (1.6.2006)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl Teminės miesto aplinkos strategijos
(2006/2061(INI))
Nuomonės referentė: Gisela Kallenbach
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pritaria Komisijos rekomendacijai taikyti integruotą miesto aplinkos valdymo metodą ir laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms padedant vietiniu lygmeniu taikomas toks metodas turėtų būti laikomas vienu iš struktūrinių fondų lėšų ir Europos investicijų banko paskolų skyrimo kriterijų;
2. mano, kad įgyvendinant tvaraus miesto transporto projektą viešąjį transportą reikėtų remti ES lėšomis, skirtomis viešojo transporto infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, jungtims tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir miesto centro sistemoms plėsti, ekologinėms transporto priemonėms remti, dviračių takams įrengti;
3. ragina Komisiją supaprastinti vietos valdžios įstaigų pranešimų dėl šiuo metu galiojančių ES aplinkos teisės normų pateikimo procedūrą nustatant vieną integruotą pranešimo formą ir taip sumažinti biurokratinę naštą;
4. mano, kad į technines gaires Komisija būtinai turėtų įtraukti rodiklių sąrašą, parengtą pagal galiojančiose ES aplinkos teisės normose nustatytus įsipareigojimus ir tikslus; be to, mano kad integruotuose aplinkos planuose turi būti nurodyti tinkami tikslai;
5. ragina valstybes nares įgyvendinant miestų plėtros programas nustatyti priemones, padedančias sumažinti žemės naudojimą, ir ypač saugoti žaliąsias miesto zonas, pvz., miesto parkus ir rezervatus;
6. džiaugiasi Komisijos ketinimu skatinti pažangiosios patirties mainus ES lygiu ir siūlo sąžiningai ir atvirai dalytis neigiama patirtimi, siekiant ateityje išvengti klaidų miesto plėtros srityje, tai daryti būtų galima rengiant valstybės tarnautojams ir atstovams skirtas kampanijas (šiuos renginius galėtų rengti miestų asociacijos), ir remia pastangas, kurias deda Komisija, siekdama sukurti teminę vietos valdžios institucijoms skirtą interneto svetainę;
7. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai, susiję su urbanistine politika, įskaitant elektros energijos ir dujų tiekimo, šildymo ir oro kondicionavimo bei atliekų apdorojimo aspektus, yra svarbūs, ir ragina Komisiją specialius su šia tema susijusius punktus vėl įtraukti į Septintąją mokslinių tyrimų bendrąją programą;
8. mano, kad itin svarbu remti nacionalinių centrų, kuriuose sprendžiami miesto klausimai, pavyzdžiui, Europos miesto žinių, tinklus, ir džiaugiasi, kad pasiūlytose 2007–2013 m. sanglaudos politikos gairėse toliau remiama programa URBACT;
9. ragina Komisiją nuodugniau išanalizuoti miesto ir priemiesčio zonų, taip pat apylinkių, santykių svarbą tvariai miestų plėtrai, skatinant visos ES sanglaudą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvarią miestų plėtrą;
10. ragina Komisiją apsvarstyti, koks vaidmuo tenka piliečiams įgyvendinant integruotus miesto plėtros planus;
11. ragina Komisiją vykstant 2009 m. konsultacijoms, įpusėjus techninių gairių įgyvendinimo laikotarpiui, įvertinti, kaip jos įgyvendinamos.
PAGRINDIMAS
Miesto zonose gyvena apie 80 procentų Europos gyventojų. Tai neišvengiamai daro didelę įtaką aplinkai. Pateikdama Teminę miesto aplinkos strategiją Europos Komisija siekia pagerinti Europos miestų aplinką. Ši strategija yra viena iš septynių Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje numatytų strategijų, kuri į vieną integruotą metodą turėtų sujungti keletą atskirų planų.
Miestai yra augimo ir užimtumo varikliai[1]. Šioje srityje miestai konkuruoja tarpusavyje pritraukdami investicijas ir sudarydami patrauklias gyvenimo sąlygas. Nesustabdomas žemės naudojimas – 120 ha per dieną – ES nesuderinamas su tvaria plėtra. Miestuose vis sparčiau mažėja žemės, skirtos gamtosauginėms balansuojamosioms ir kompensacinėms priemonėms įgyvendinti. Taigi struktūrinių fondų lėšos pirmiausia galėtų būti panaudojamos dirbamai ir dirvonuojančiai žemei įsisavinti. Į šį svarbų aplinkai aspektą ypač būtina atsižvelgti rengiant atskirų šalių orientacinius planus ir veiksmų programas. Skiriant struktūrinių fondų lėšas pirmenybė turėtų būti teikiama integruotam aplinkos valdymo vietos lygmeniu metodui, įskaitant ir tvarios miesto transporto plėtros planą.
Siekiant įvertinti Teminės strategijos sėkmę būtina, kad Komisija į technines gaires įtrauktų tinkamų pagrindinių rodiklių sąrašą. Rodikliai ir vertinimo sistemos reikalingos ES mastu lyginant problemas ir rezultatus. Jie taip pat padeda nustatyti bendrąją būsimų išlaidų, planų ir raidos tendenciją. Aktyvus visuomenės dalyvavimas parengimo ir vertinimo procese leidžia apibrėžti Europos politikos galimybes, tikslą ir turinį.
Tik gaila, kad Komisija nepakankamai pabrėžia visuomeninių partnerių vaidmenį sėkmingai įgyvendinant integruotą aplinkos valdymo vietos lygmeniu metodą. Politikos tikslų įgyvendinimas yra sėkmingas, kai jie rengiami ir įgyvendinami kartu su suinteresuotais gyventojais. Tuomet geriau suvokiami suderinti tikslai ir priemonės.
Strategijoje Komisija taip pat neatsižvelgia į miestų ir priemiesčio zonų sąveikos svarbą. Šiam ryšiui būdingas simbiozinis aspektas: geras susisiekimas su priemiesčio zonomis viešuoju transportu sumažina individualaus transporto srautus mieste. Žaliųjų zonų sukūrimas mieste gali sumažinti kėlimąsi į priemiesčio zonas. Netoli miesto esančios poilsio teritorijos pagerina viso regiono gyvenimo kokybę. Siekiant sumažinti reguliariai važinėjančiųjų srautus, miesto ir priemiesčio zonose būtina kurti heterogenines struktūras, kuriose būtų parduotuvių, butų ir būtų sudarytos galimybės dirbti.
Iš esmės gaila, kad Komisijos baigiamajame dokumente nebeliko daugelio tinkamų pirmajame komunikate pateiktų rekomendacijų[2]. Tačiau sveikintina, kad įgyvendinant šios strategijos tikslus nebus priimtas naujas teisės aktas. Vietos viešojo administravimo institucijoms būdingas ne tikslų stygius, bet nepakankamas esamų įsipareigojimų įgyvendinimas. Taigi vietos valdžios institucijoms taikant integruotą ataskaitų pateikimo metodą ir jas supaprastinant, strategija prisidės prie biurokratijos mažinimo.
Sveikintinas patirties mainų tinklo kūrimo skatinimas. Būtina ne vien tik didinti pažangiosios patirties duomenų bankų skaičių, bet pirmiausia būtina atsižvelgti į praktinį bendravimą. Be to, dalijimasis neigiama patirtimi gali padėti išvengti klaidų.
Ypatingas vaidmuo tenka miesto aplinkos tinklų sukūrimui. Tai turėtų būti remiama vykdant naują sanglaudos politiką. URBACT, nacionalinių centrų bandomojo tinklo patirties įvertinimas gali būti Europos patirties mainų miestų plėtros srityje pagrindų programos pagrindas.
Miestų raida, miestų aplinkos politika glaudžiai susijusi su socialinėmis, ekonominėmis, teritorinėmis ir demografinėmis problemomis. Būtina ieškoti naujoviškų sprendimų. Dėl to su tuo susijusius mokslinius tyrimus būtina vėl įtraukti į Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą[3].
2009 m. numatytas įvertinimas įpusėjus įgyvendinimo laikotarpiui prisidės ne tik prie miestų aplinkos sąlygų gerinimo, bet ir padės įvertinti šiam tikslui skirtų finansinių išteklių panaudojimo efektyvumą ir padaryti atitinkamas išvadas.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Teminė miesto aplinkos strategija
|
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ENVI |
||||||
|
Nuomonę pateikė: |
REGI |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – Paskelbimo per plenarinį posėdį data |
- |
||||||
|
Nuomonės referentas |
Gisela Kallenbach |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
- |
||||||
|
Svarstymas komitete |
25.4.2006 |
|
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
30.5.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
28 1 1 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Jana Bobošíková, Graham Booth, Hanna Foltyn-Kubicka, Gerardo Galeote Quecedo, Eugenijus Gentvilas, Zita Gurmai, Marian Harkin, Konstantinos Hatzidakis, Alain Hutchinson, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Markus Pieper, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Margie Sudre |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jan Březina, Den Dover, Mojca Drčar Murko, Emanuel Jardim Fernandes, Nikolaos Vakalis |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
- |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Teminė miesto aplinkos strategija |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ENVI |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
TRAN |
REGI |
ITRE |
|
|
|||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
ITRE |
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Gyula Hegyi |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
22.2.2006 |
3.5.2006 |
|
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
21.6.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
33 4 13 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Johannes Blokland, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Gyula Hegyi, Mary Honeyball, Dan Jørgensen, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Peter Liese, Marios Matsakis, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Dimitrios Papadimoulis, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Margrete Auken, María del Pilar Ayuso González, Bairbre de Brún, Christofer Fjellner, Milan Gaľa, Genowefa Grabowska, Ambroise Guellec, Erna Hennicot-Schoepges, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Miroslav Mikolášik, Renate Sommer, Andres Tarand |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Sepp Kusstatscher |
|||||||||||
|
Pateikimo data |
29.6.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
|||||||||||