PRANEŠIMAS dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, projekto

3.7.2006 - (10126/1/2006 – C6‑0190/2006 – 2002/0298(CNS)) - *

(Atnaujinta konsultavimosi procedūra)
Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Richard Corbett

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, projekto

(10126/1/2006 – C6‑0190/2006 – 2002/0298(CNS))

(Konsultavimosi procedūra. Atnaujinta konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 202 straipsnio trečią įtrauką,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-36 straipsnį[1],

–   atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10126/1/2006)[2],

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2002)0719)[3] ir į išdalies pakeistą pasiūlymą (KOM(2004)0324)[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 2 d. poziciją[5],

–   dar kartą pasitaręs su Taryba pagal EB sutarties 202 straipsnį (C6-0190/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 55 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0236/2006),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  prašo atsakingą komitetą ištirti, ar būtų tinkama keisti Darbo tvarkos taisykles ir ypač jų 81 straipsnį taip, kad Parlamentui būtų suteikta galimybė naudotis savo teisėmis kaip galima geresnėmis sąlygomis pagal naują reglamentavimo su patikra procedūrą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 310, 2004 12 16, p. 1.
• [2]  Dar nepaskelbta OL.
• [3]  Dar nepaskelbta OL.
• [4]  Dar nepaskelbta OL.
• [5]  OL C 76 E, 2004 3 25, p. 82.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įvadas

Nesunku atsiminti, kad problema atsirado septintajame – aštuntajame dešimtmetyje sukūrus įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo Komisijai sistemą, pagal kurią pastarajai yra pavesta veikti kartu su iš šalių atstovų sudarytu komitetu (pareigūnų lygiu). Išskyrus patariamąją komitetų funkciją, jie galėjo sukliudyti Komisijai priimti sprendimą dėl įgyvendinimo priemonės ir perduoti klausimą spręsti Tarybai.

Parlamentas kritikavo šią tvarką, kad tokią teisę turi tik komitetas, o ne Parlamentas, ir kad nepriimtas sprendimas būdavo grąžinamas tik Tarybai be jokio Parlamento įsikišimo.

1993 m. pagal naują bendro sprendimo procedūrą įstatymų leidžiamoji valdžia buvo paskirta Parlamentui ir Tarybai (beveik) lygiomis sąlygomis. Parlamentas laikėsi nuomonės, kad bendru sprendimu priimami teisės aktai, kai Taryba ir Parlamentas gali drauge suteikti įgaliojimus įgyvendinti priemones, reiškia, kad abi institucijos turėtų nustatyti suteiktų įgaliojimų vykdymo procedūras ir kad jos turėtų turėti lygias teises juos atsiimti arba atšaukti. Tačiau Taryba įrodinėjo, kad EB sutarties 202 straipsnis liko nepakeistas, todėl tik Taryba gali nustatyti įgyvendinimo įgaliojimų sistemą.

Dabar Parlamentas turi galimybę žengti pagrindinį žingsnį į priekį ir derybose su Taryba ir Komisija siekti tokio rezultato, kad Parlamentas galėtų sutrukdyti priimti „kvaziteisėkūros“ įgyvendinimo priemones, kurioms jis prieštarauja. Jei jis taip pasielgtų, Komisija galėtų parengti naują pasiūlymą arba pateikti teisės akto projektą.

2. Kaip buvo prieita iki „paketo“

Tai, dėl ko dabar deramasi – kompromisinis naujos „reguliavimo procedūros su analitine priežiūra“ tekstas ir prie šio teksto pridedami pareiškimų projektai, iš kurių vieną turi parengti trys institucijos drauge, o kitą tik Komisija – yra vėlyvas prieš ketverius metus pradėtos procedūros rezultatas, Komisijai pasiūlius iš dalies keisti Tarybos 1999 m. sprendimą dėl komitologijos[1].

Ta proga Komisija teisingai priminė, kad Sutartyje nėra atskirtas įstatymų leidžiamosios valdžios suteikimas ir vykdomosios valdžios įgyvendinimas ir kad ji Europos Konventui pasiūlė iš dalies pakeisti Sutarties 202 straipsnį, kad būtų sukurta nauja įgaliojimų suteikimo sistema ir įvesta „įstatymų leidžiamosios valdžios suteikimo“ sąvoka.

Tuo pat metu ji pripažino, kad prabėgs pakankamai daug laiko, kol įsigalios bet kokia nauja Sutarties šios srities nuostata, ir kad dabar reikia iš dalies pakeisti Tarybos 1999 m. sprendimą dėl komitologijos, nes jame neatsižvelgiama į tai, kad kai taikoma bendro sprendimo procedūra, teisėkūros funkciją vykdo dvi institucijos – Europos Parlamentas ir Taryba.

Todėl Komisija pasiūlė naują reguliavimo procedūrą, kuri Parlamentui ir Tarybai suteikia teisę nesutikti su komitologijos priemonių projektais, nors apsiribojama „vykdomosiomis priemonėmis, skirtomis plačiai įgyvendinti svarbiausius pagrindinės priemonės aspektus arba priimti tam tikrus kitus jos aspektus“[2]. Ši teisė daugiau nebuvo apribota ir taikoma ne tik tais atvejais, kai Komisija tariamai viršija savo įgyvendinimo įgaliojimus, kaip yra pagal esamos tvarkos Parlamento teisę prižiūrėti. Pasiūlymas buvo pateiktas kaip „pradinė dabartinės sistemos reforma, kaip laikina priemonė laukiant naujos Sutarties naujos įgaliojimų suteikimo sistemos, kiek galima labiau išnaudojant dabartinės Sutarties, kuri neleidžia imtis daugiau veiksmų, suteiktą teisinę taikymo sritį“[3].

Taigi Komisija iš esmės norėjo pasakyti štai ką: kai Komisijai suteikiama „vykdomosios valdžios kompetencija“, ji turėtų turėti lemiamą balsą, net jei Parlamentas ir Taryba prieštarautų. Tai buvo išreikšta tokia formuluote: „Komisija privalo arba atsiimti savo projektą, arba priimti pasiūlytą priemonę, galbūt iš dalies keisdama savo projektą[4]

Iš esmės Parlamentas pritarė pasiūlymui „kaip svarbiam žingsniui į priekį siekiant galbūt galutinio senos komitologijos problemos sprendimo“[5], bet stengėsi atsikratyti žodelio „galbūt“. Komisija atsisakė patenkinti šį prašymą. Dokumentas buvo grąžintas komitetui, tada pranešėjas R. Corbett po įtemptų pokalbių pasiekė, kad pasiūlymas iš esmės būtų patobulintas. Klausimas, ar Komisija galėtų išlaikyti savo priemonių projektus nepaisydama prieštaravimų, tada dar buvo neįmanomas. Iš dalies pakeistame pasiūlyme Komisija sutiko veikti atsižvelgdama į Parlamento ir Tarybos pozicijas bei įsipareigojo „pranešti įstatymų leidėjui, kokių ji ketina imtis veiksmų dėl pastarojo prieštaravimų ir dėl juos sukėlusių priežasčių“[6]. Pasak pranešėjo, „neidealus variantas, bet gali padėti išsiversti tol, kol įsigalios naujoji konstitucija“[7].

Ėjo laikas, o Taryba, turėdama Komisijos pasiūlymą, nedarė jokios pažangos, kol pristatytos įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo Komisijai sąlygos vėl tapo ginčytinos ir Parlamentas tekstuose pradėjo siūlyti vadinamąsias galiojimo laiko išlygas, ypač finansinių rinkų sektoriuje, suteiktus įgaliojimus apribojančias tam tikru laiku[8]. Pirmininkaujanti JK sureagavo ir sukūrė specialią darbo grupę, kad ji išnagrinėtų „horizontalius sprendinius“ ir būtų išvengta kiekvienu atveju kylančių ginčų. Komisija sutiko nesiekti ad hoc sprendimų tam tikruose pasiūlymuose dėl teisės aktų.

Ši situacija sudarė galimybę rasti tikrą tarpinstitucinį požiūrį. Parlamentas 2005 m. lapkričio 10 d. nusprendė pradėti diskusijas tiek dėl politinių, tiek dėl administracinių komitologijos procedūrų aspektų ir nusprendė, kad tiriamąsias diskusijas turėtų tęsti Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas J. Daul ir Konstitucinių reikalų komiteto atstovas R. Corbett[9]. Šis tiriamasis įgaliojimas buvo atnaujintas 2006 m. sausio 19 d. Konstitucinių reikalų komitetui apie diskusijų metu padarytą pažangą ir numatomą jų rezultatą pranešdavo jo pranešėjas kaskart nuo 2006 m. sausio 23 d. posėdžio ir vėliau. Tuo tarpu Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, darė vis didesnį spaudimą deryboms užlaikydamas komitologijos komitetams skirtą finansavimą.

3. „Paketas“

Tokios išskirtinės aplinkybės ir priemonės, pirmininkaujant labai įsipareigojusiai Austrijai, paskatino sudėtingas derybas, kurių rezultatas – birželio 2 d. susitarimas dėl paketo – dabar yra prieš mus.

Taryba birželio 13 d. paprašė Parlamento nuomonės dėl galutinio naujos reguliavimo procedūros su analitine priežiūra kompromisinio teksto[10], kuris bus įtrauktas į esamą sprendimą dėl komitologijos vietoje iš pradžių Komisijos pasiūlytos procedūros. Šis tekstas pakartotinai konsultuojantis buvo perduotas Konstitucinių reikalų komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnio 3 dalį. Tuo pat metu tvirtinimui buvo perduoti su šiuo kompromisiniu tekstu susiję du pareiškimų projektai: vienas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, o kitas tik Komisijos[11], taip pat du Komisijos deklaracijų projektai, neįtraukti į Tarybos „paketą“, kuriuose aptariama kalbų vartojimo tvarka bei galiojančių aktų vienodinimas.

Pirmininkų sueiga, išklausiusi J. Daulą ir R. Corbettą, paprašė Konstitucinių reikalų komitetą, su kuriuo Taryba konsultavosi dar kartą, išnagrinėti derybų rezultatus, kad galėtų per plenarinę sesiją pateikti rekomendaciją.

3.1. Nauja reguliavimo procedūra su analitine priežiūra

Prie šio pranešimo pridedamas naujosios procedūros tekstas.

Kaip iš pradžių pasiūlė Komisija, procedūrą sudaro du atskiri etapai: vadinamasis vykdymo etapas, kai Komisija atitinkamam nacionalinių institucijų atstovų komitetui pateikia savo siūlomas priemones, ir vadinamasis priežiūros etapas, kurio metu projektas bus pateiktas Parlamentui ir Tarybai.

Dabar nustatyta, kad procedūros taikymo sritis apima tuos atvejus, kai pagrindinė priemonė yra priimama bendru sprendimu, ir pagal ją galima „priimti bendras priemones, skirtas iš dalies keisti tos priemonės neesmines nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias iš tų nuostatų arba papildant tą priemonę naujomis neesminėmis nuostatomis[12].

Teisės akto esminės nuostatos priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai ir gali būti iš dalies keičiamos tik taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Taryba pagaliau priėmė sąvoką, kuri jau buvo minėta pirminiame Komisijos pasiūlyme[13] – „vykdomųjų priemonių“, turinčių „teisės aktų galią“ sąvoka, – o dabar ji dažnai įvardijama kaip „kvaziteisėkūros priemonės“.

Kai tik yra šie kriterijai, pagrindiniame akte turi būti renkamasi nauja procedūra. Todėl jie yra privalomi įstatymų leidėjui ir atitinkamai teisiškai vykdomi[14].

Pagrindinis procedūros priežiūros etapo požymis, kuris skiriasi nuo esamų komitologijos procedūrų, yra tai, kad Parlamentui ir Tarybai iš esmės suteikiama vienoda padėtis: yra tik mažas skirtumas, kai komitetas nesutinka su Komisijos numatytomis priemonėmis[15]. Tas skirtumas nėra logiškas, bet iš esmės nereikšmingas.

Nuo pradinio pasiūlymo skiriasi tuo, kad galimi Parlamento ir Tarybos prieštaravimai turi būti pagrįsti ribotu priežasčių skaičiumi[16]. Jų buvimo pagrindas gana neaiškus, bet jos suformuluotos labai abstrakčiai, tad praktiškai nevaržo teisės prieštarauti. Ar tai yra geras „geresnės teisėkūros“ pavyzdys – tai jau kitas klausimas.

Tikras ir beveik revoliucinis naujosios procedūros pasiekimas yra tai, kad buvo atsisakyta dogmos, pagal kurią, laikantis esamos Sutarties, kai „įgyvendinimo įgaliojimai“ yra suteikiami Komisijai, ji juos vykdo nesikišant įstatymų leidėjui, o Sutarties 202 straipsnis neleidžia imtis daugiau veiksmų[17].

Naujoji procedūra yra geras pavyzdys, kai siekiant patobulinti Sąjungos valdymą institucinė sistema vystoma nekeičiant Sutarties. Išmintingai taikoma sistema bus suinteresuotos visos trys institucijos, ji sustiprins demokratinį sprendimų priėmimo pobūdį.

3.2 Kartu pridedami pareiškimai

Prie šio pranešimo taip pat pridedami pareiškimų projektai.

Jų nereikia aiškinti, nes jie atspindi gana svarbius derybose aptariamus klausimus: Tarybos norą, kad galiojimo laiko nuostatos ateityje būtų naudojamos tik išimtiniais atvejais (3 punktas), ir Parlamento norą, kad esami įstatymai būtų pataisyti (4 ir 5 punktai).

Kalbant apie Tarybos pageidavimus, aišku, kad naujoji procedūra Parlamentui suteiks pakankamai garantijų, kad jis galės kontroliuoti, kaip naudojami suteikti įgaliojimai. Taigi suteikiant įgaliojimus daugiau nebereikės naudoti galiojimo laiko nuostatų. Tačiau būtų klaidinga visiškai panaikinti įstatymų leidėjo teisę – kurią jam neabejotinai suteikia sutartys – nustatyti laiko ribą, jei susidaro tam tinkamos aplinkybės.

Kalbant apie Parlamento pageidavimą, reikia pasakyti, kad buvo sutarta dėl 25 esamų teisės aktų pirmumo sąrašo. Komisija iki 2007 m. pabaigos patikrins visus kitus teisės aktus ir pateiks pasiūlymų juos taisyti.

Komisijos pareiškimai yra būtini siekiant pagerinti informacijos srautą, ypač finansinių paslaugų teisės aktų srityje. Iš jų taip pat aišku, kad Lamfalussy acquis, atsižvelgiant į specialias teises gauti informaciją finansinių paslaugų srityje, lieka galioti.

Papildomi Komisijos pareiškimai labai svarbūs dėl Parlamentui ir Tarybai skiriamo laiko įgyvendinti savo analitinės priežiūros teisę. Komisija toliau įsipareigoja išnagrinėti visus galiojančius aktus, priimtus taikant bendro sprendimo procedūrą, kad jie būtų priderinti prie naujos procedūros ir iki 2007 m. pabaigos būtų pateikti tinkami pasiūlymai. Tačiau Taryba neįsipareigojo laikytis šios darbotvarkės.

Be šių pareiškimų nebūtų naujosios procedūros ir nebūtų užtikrintas jos praktinis poveikis. Tai pagrindinės šio paketo, kurį pranešėjas rekomenduoja patvirtinti kaip visumą, sudedamosios dalys.

PRIEDAS: Tekstai, kuriuose pateikiamos derybų išvados ("komitologijos paketas")

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA			Briuselis, 2006 m. birželio 9 d. (13.06) (OR. fr)
	Tarpinstitucinė byla: 2002/0298 (CNS)		10126/1/06 REV 1   LIMITE
			INST 89 JUR 243

pranešimas

1) nuo:	2) Pirmininkaujančios valstybės narės
3) kam:	4) „Pirmininkaujančios valstybės narės draugų“ grupei (komitologijos procedūra)
5) Dalykas:	6) Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką

Delegacijoms priede pateikiamas galutinio kompromisinio teksto dėl naujos procedūros projektas, parengtas remiantis 2006 m. birželio 8 d. įvykusio Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio rezultatais.

PRIEDAS

... m. ... ... d. Tarybos sprendimas,

iš dalies keičiantis 1999 birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [18]

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 202 straipsnio trečią įtrauką,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [19],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [20],

kadangi:

(1) 1999 m. birželio 28 d. Taryba priėmė Sprendimą 1999/468/EEB, nustatantį naudojimosi Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką; šiuo sprendimu nustatytas ribotas naudojimosi tokiais įgaliojimais procedūrų skaičius.

(2) Šis sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant įvesti naują naudojimosi tokiais įgaliojimais procedūrą, reguliavimo procedūrą su tikrinimu, pagal kurią teisės aktų leidėjui suteikiama galimybė paprieštarauti priemonių projekto priėmimui, jeigu jis nurodo, kad toks projektas viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus arba yra nesuderinamas su to dokumento tikslu ar turiniu, arba juo nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

(3) Reguliavimo procedūrą su tikrinimu būtina taikyti bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis EB sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas;

(4) Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad Europos Parlamentas būtų geriau informuojamas apie komitetų darbą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, iš dalies keičiamas taip:

1)  Preambulės 5 konstatuojamosios dalies pabaigoje įrašyti: „išskyrus reguliavimo procedūrą su tikrinimu“.

2)  Preambulėje po 7 konstatuojamosios dalies įrašoma nauja 7a konstatuojamoji dalis:

„(7a) Reguliavimo procedūra su tikrinimu turėtų būti taikoma bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto laikantis EB sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatas, inter alia išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas; ši procedūra turėtų sudaryti sąlygas dviem teisės aktų leidimo institucijoms patikrinti tokias priemones prieš jas patvirtinant. Tokio teisės akto esmines nuostatas iš dalies keisti gali tik teisės aktų leidėjas remdamasis Sutartimi.“

3)  10 konstatuojamoji dalis pakeičiama šia konstatuojamąja dalimi:

„(10) Trečias šio sprendimo tikslas yra pagerinti Europos Parlamento informavimą nustatant, kad Komisija turėtų jį reguliariai informuoti apie komitetų posėdžius, kad Komisija turėtų jam perduoti su komitetų veikla susijusius dokumentus ir informuoti kiekvienu atveju, kai Komisija perduoda Tarybai priemones ar pasiūlymus dėl priemonių, kurių reikia imtis; ypatingas dėmesys bus kreipiamas į Europos Parlamento informavimą apie komitetų posėdžius, rengiamus pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas priimtų sprendimą iki nustatyto termino.“

4)  1 straipsnio paskutiniame sakinyje tarp „5“ ir „6“ įrašoma „5a“.

5)  2 straipsnyje:

i)  žodžiai „1. Nepažeidžiant 2 dalies“ įrašomi pirmos pastraipos pradžioje;

ii)  įrašoma tokia 2 dalis:

„2. Kai pagrindiniame dokumente, priimtame laikantis EB sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, numatyta patvirtinti bendro pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines to dokumento nuostatas, inter alia išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas, tokios priemonės patvirtinamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

6)  4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje vietoj „2 dalyje“ įrašomi žodžiai „2 ir 4 dalyse“.

7)  Po 5 straipsnio įrašomas naujas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Reguliavimo procedūra su tikrinimu

1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas Reguliavimo procedūros su tikrinimu komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per laikotarpį, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė priimama Sutarties 205 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimus remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai komitete skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Jei Komisijos numatytos priemonės atitinka komiteto nuomonę, taikoma tokia procedūra:

a)  Komisija nedelsdama pateikia priemonių projektą Tarybai ir Europos Parlamentui tikrinti.

b)  Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma arba Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali paprieštarauti projekto priėmimui Komisijoje remdamiesi tuo, kad Komisijos siūlomas priemonių projektas viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus arba kad projektas yra nesuderinamas su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu, arba jame nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

c)  Jei per tris mėnesius nuo projekto gavimo Europos Parlamentas ar Komisija paprieštarauja priemonių projektui, Komisija jo nepriima. Tokiu atveju Komisija komitetui gali pateikti iš dalies pakeistą priemonių projektą arba pateikti pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo remdamasi Sutartimi.

d)  Jei praėjus šiam laikotarpiui Europos Parlamentas ir Taryba nepaprieštarauja priemonių projektui, Komisija jį priima.

4. Jei Komisijos numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba jei nuomonė nepateikiama, taikoma tokia procedūra:

a)  Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, ir tuo pačiu metu perduoda jį Europos Parlamentui.

b)  Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl šio pasiūlymo per du mėnesius nuo jo gavimo dienos.  

c)  Jei per šį laikotarpį Taryba kvalifikuota balsų dauguma paprieštarauja siūlomoms priemonėms, jos nepatvirtinamos. Tokiu atveju Komisija Tarybai gali pateikti iš dalies pakeistą pasiūlymą arba pateikti pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo remdamasi Sutartimi.

d)  Jei Taryba numato patvirtinti siūlomas priemones, ji nedelsdama pateikia jas Europos Parlamentui. Jei per minėtą dviejų mėnesių laikotarpį Taryba nepriima sprendimo, Komisija nedelsdama pateikia priemones Europos Parlamentui.

e)  Per keturis mėnesius nuo pasiūlymo perdavimo pagal a punktą Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma gali paprieštarauti atitinkamų priemonių patvirtinimui remdamasis tuo, kad siūlomos priemonės viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus arba yra nesuderinamos su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu, arba jomis nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

f)  Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas paprieštarauja siūlomoms priemonėms, jos nepatvirtinamos. Tokiu atveju Komisija komitetui gali pateikti iš dalies pakeistą priemonių projektą arba pateikti pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo remdamasi Sutartimi.

g)  Jei praėjus šiam laikotarpiui Europos Parlamentas nepaprieštarauja siūlomoms priemonėms, jas pagal aplinkybes patvirtina Taryba arba Komisija.

5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais pagrindiniame dokumente gali būti numatyta:

a)  kad šio straipsnio 3 dalies c punkte bei 4 dalies b ir e punktuose nustatytas laikotarpis pratęsiamas dar vienam mėnesiui, kai tai pagrindžiama priemonių sudėtingumu; arba

b)  kad šio straipsnio 3 dalies c punkte bei 4 dalies b ir e punktuose nustatytas laikotarpis sutrumpinamas, kai tai pagrindžiama veiksmingumo sumetimais.

6. Pagrindiniame dokumente gali būti numatyta, jog, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis 3, 4 ir 5 dalyse nurodyto reguliavimo procedūros su tikrinimu termino, taikoma tokia procedūra:

a) Jei Komisijos numatytos priemonės atitinka komiteto nuomonę, Komisija patvirtina priemones, kurios įgyvendinamos nedelsiant. Komisija nedelsdama praneša apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai.

b) Per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma arba Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali paprieštarauti Komisijos patvirtintoms priemonėms remdamiesi tuo, kad priemonės viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus arba yra nesuderinamos su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu, arba jomis nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

c) Europos Parlamentui ar Tarybai paprieštaravus, Komisija priemones panaikina. Tačiau ji gali laikinai taikyti galiojančias priemones, jei tai pateisinama dėl sveikatos apsaugos, saugumo ar aplinkos apsaugos priežasčių. Tokiu atveju ji nedelsdama komitetui pateikia iš dalies pakeistą priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisės akto priėmimo remdamasi Sutartimi. Laikinos priemonės galioja tol, kol jos pakeičiamos galutiniu dokumentu.“

8)  7 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio pabaigoje įrašomas šis tekstas:

„laikydamasi tvarkos, užtikrinančios informacijos perdavimo sistemos skaidrumą bei perduotos informacijos ir skirtingų procedūros etapų nustatymą“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Priimta ..., ... m. ... ... d.

I priedas

Pareiškimas, kuris turi būti priimtas būsimo Europos Parlamento, Tarybos
ir Komisijos trišalio posėdžio metu

1.  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija palankiai vertina tai, kad netrukus bus priimtas Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [21]. Į 1999 m. sprendimą įtraukus naują procedūrą, vadinamą „reguliavimo procedūra atliekant tikrinimą“, teisėkūros institucijoms bus suteikta teisė tikrinti pagal bendro sprendimo procedūrą priimto dokumento įgyvendinimo pusiauįstatymines priemones.

2.  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pabrėžia, kad atsižvelgiant į galiojančią Sutartį šiuo sprendimu numatomas Europos Parlamento pageidavimą tikrinti, kaip įgyvendinami pagal bendro sprendimo procedūrą priimti dokumentai, tenkinantis horizontalus sprendimas.

3.  Nepažeidžiant teisės aktus leidžiančių institucijų prerogatyvų, Europos Parlamentas ir Taryba pripažįsta, kad pagal geros teisėkūros principus įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai turi būti suteikti nenustatant termino. Tačiau, kai per nustatytą laikotarpį būtina pataisyti teisės aktus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija mano, kad nuostata, pagal kurią Komisija turėtų pateikti pasiūlymą patikslinti arba panaikinti nuostatas dėl įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo, sustiprintų teisėkūros institucijų vykdomą kontrolę.

4.  Įsigaliojus šiai naujai procedūrai, ji bus taikoma pagal bendro sprendimo procedūrą priimtuose dokumentuose numatytoms pusiauįstatyminėms priemonėms, įskaitant priemones, numatytas dokumentuose, kurie bus priimti ateityje finansinių paslaugų srityje (Lamfalussy dokumentai). Tačiau, kad ši procedūra būtų taikoma pagal bendro sprendimo procedūrą priimtiems jau galiojantiems dokumentams, jie turi būti pataisyti pagal taikomas procedūras, kad Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje nustatyta reguliavimo procedūra būtų pakeista reguliavimo procedūra atliekant tikrinimą kiekvienu atveju, kai yra numatytos priemonės, priklausančios jos taikymo sričiai.

5.  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija mano, kad šie dokumentai turėtų būti pataisyti skubos tvarka:

a)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje);

b)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo naujos redakcijos (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje);

directive du Parlement européen et du Conseil relative à la refonte de la directive 2000/12/CE du Parlement européen et du Conseil, du 20 mars 2000, concernant l'accès à l'activité des établissements de crédit et son exercice

c)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo naujos redakcijos (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje);

d)   2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87);

e)   2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1);

f)    2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15);

g)   2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL L 191, 2005 7 22, p. 29);

h)   2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (OL L 79, 2005 3 24, p. 9);

i)    2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1);

j)    2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38);

k)    2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1);

l)    2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64);

m)  2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1);

n)   2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10);

o)   2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, 2003 4 12, p. 16);

p)   2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 37, 2003 2 13, p. 24);

q)   2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 37, 2003 2 13, p. 19);

r)    2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1);

s)    2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1);

t)    2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/107/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo siekiant reguliuoti valdymo įmonių veiklą ir supaprastintus prospektus (OL L 41, 2002 2 13, p. 20);

u)   2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67);

v)   2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1);

w)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1);

x)   2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34);

y)   1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 123, 1998 4 24, p. 1).

Šiuo tikslu Komisija nurodė, kad ji netrukus Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks pasiūlymus dėl pirmiau nurodytų dokumentų keitimo, kad būtų įvesta reguliavimo procedūra atliekant tikrinimą ir atitinkamai panaikintos tų dokumentų nuostatos, kuriose numatytas Komisijai perduotų įgyvendinimo įgaliojimų pasibaigimo terminas. Europos Parlamentas ir Taryba užtikrins, kad šie pasiūlymai būtų kuo greičiau priimti.

6.   Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad pagal tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (2003/C 321/01) teisės aktų įgyvendinimo priemonėms tenka svarbus vaidmuo. Taip pat jie mano, kad bendri tarpinstitucinio susitarimo principai dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių (1999/C 73/01) turėtų visais atvejais būti taikomi bendro pobūdžio priemonėms, priimtoms taikant naują reguliavimo atliekant tikrinimą procedūrą..

II Priedas

Į Tarybos protokolą įrašomos deklaracijos

A.  Komisijos deklaracija (susijusi su 7 straipsnio 3 dalimi)

Siekdama padaryti Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį kaip galima veiksmingesnę, Komisija įsipareigoja imtis tinkamų skaidrumo priemonių, kad būtų užtikrinta, jog Europos Parlamentas tuo pačiu metu bus informuojamas apie komitetams pateiktus įgyvendinimo priemonių projektus. Gerindama registro veiklą, Komisija turėtų sudaryti galimybę Europos Parlamentui iki galo naudotis savo kontrolės galia, ypač:

- aiškiai nurodydama tai pačiai procedūrai priklausančius dokumentus,

- nurodydama procedūros pakopą ir kalendorinį tarpsnį,

- aiškiai atskirdama Parlamento tuo pat metu, kaip ir atsakingo komiteto narių gautą priemonių projektą nuo galutinio, sudaryto, po to, kai buvo pateikta komiteto nuomonė, Parlamentui perduodamo projekto.

Finansinių paslaugų srityje Komisija pagal savo įsipareigojimą prižiūri, kad Parlamentas būtų reguliariai informuojamas apie komitetų darbus. Komisija įsipareigoja:

1.  pasirūpinti, kad komitetų posėdžiams pirmininkaujantis Komisijos pareigūnas ir Parlamento prašymu, ir po kiekvieno posėdžio informuotų Parlamentą apie diskusijas dėl komitetams pateiktų įgyvendinimo priemonių projektų;

2.  žodžiu arba raštu atsakyti į galimus klausimus dėl diskusijų, susijusių su komitetams pateiktais įgyvendinimo priemonių projektais;

3.  siekdama šio tikslo patvirtinti įsipareigojimus, nurodytus 2001 m. spalio 2 d. komisaro F. Bolkesteino laiško Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkei 1–7 punktuose.

Komisijos deklaracijos (neįtrauktos į Tarybos paketą)

Kalbos režimas

Komisija stengsis pagal reglamentavimo procedūrą su patikra kaip galima greičiau parengti savo pasiūlymus visomis oficialiosiomis kalbomis. Bet kokiu atveju Komisija pradės skaičiuoti 5a straipsnio 3c ir 4e dalyse nurodytą laikotarpį tik nuo tos datos, kai įstatymų leidėjas gaus variantą paskutine kalba.

Išlyginimas

Komisija įsipareigoja imtis nagrinėti visus galiojančius pagal bendrą sprendimą priimtus aktus, siekdama juos pritaikyti, jei reikia, prie naujosios reguliavimo procedūros su patikra. Komisija, remdamasi savo iniciatyvos teise, bet kokiu atveju iki 2007 m. pabaigos pateiks tinkamų pasiūlymų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, projektas
Nuorodos	10126/1/2006 – C6‑0190/2006 – 2002/0298(CNS)
Parlamento pozicijos data – P numeris	2.9.2003 P5_TA(2003)0352
Tarybos paprašyta suteikti pakartotinę konsultaciją (data)
Pakartotinės konsultacijos su EP data	13.6.2006
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFCO 20.6.2006
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	Visi 20.6.2006
Nuomonė nepareikšta   Sprendimo priėmimo data	AFET 21.6.2006		DEVE 30.5.2006		INTA 11.7.2006		BUDG 21.6.2006		CONT 20.6.2006
	ECON 22.6.2006		EMPL 27.6.2006		ENVI 30.6.2006		ITRE 30.6.2006		IMCO 20.6.2006
	TRAN 30.6.2006		REGI 21.6.2006		AGRI 21.6.2006		PECH 28.6.2006		CULT 30.6.2006
	JURI 21.6.2006		LIBE 19.6.2006		FEMM 29.6.2006		PETI 19.6.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Richard Corbett 17.2.2003
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)
Supaprastinta procedūra – nutarimo data  Sprendimo priėmimo data
Teisinio pagrindo užginčijimas   JURI nuomonės pareiškimo data
Numatytų lėšų keitimas   BUDG nuomonės pareiškimo data
Parliament to consult European Economic and Social Committee – date decided in plenary
Parlamentas pasikonsultuos su Regionų komitetu – per plenarinį posėdį paskirta data
Svarstymas komitete	22.6.2006			3.7.2006
Priėmimo data	3.7.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	10 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jens-Peter Bonde, Richard Corbett, Panayiotis Demetriou, Bronisław Geremek, Ignasi Guardans Cambó, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Marie-Line Reynaud, Johannes Voggenhuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jules Maaten, Alexander Radwan
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data	3.7.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

• [1]  Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, KOM 719, 2002 12 11.
• [2]  Pasiūlytos naujos procedūros 2a straipsnio b pastraipa.
• [3]  Aiškinamosios dalies 2 psl.
• [4]  Komisijos pasiūlyto 5a straipsnio 5 dalis; paryškinta autoriaus.
• [5]  Pranešėjo Richardo Corbetto aiškinamoji dalis, esanti atsakingojo komiteto pranešime, 2003 m. balandžio 29 d., dok. A5-0128/2003.
• [6]  Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 5a straipsnio 5 dalis, KOM(2004)324, 2004 04 22.
• [7]  Diskusijos per plenarinę sesiją dėl Antrojo pranešimo (A5-0266/2003), 2003 m. rugsėjo 2 d.
• [8]  Problemų dėl komitologijos, kaip ir kitų, iškilo su šiais pranešimais: H. Nassauerio dėl trečiosios direktyvos dėl pinigų plovimo, M. Cashmano dėl reglamento „Išorės ir vidaus sienos: Taisyklių, reguliuojančių asmenų judėjimą per sienas, kodeksas“, J. Doorno Metinių ir konsoliduotojų finansinių ataskaitų įstatymais numatytas auditas bei A. Radwano Investicinių įmonių ir kredito institucijų kapitalo pakankamumas.
• [9]  Pirmininkų sueigos sprendimas.
• [10]  Generalinio sekretoriaus / vyriausiojo įgaliotinio raštas SGS6/06990.
• [11]  2006 m. birželio 6 d. dok. 10125/06.
• [12]  2 straipsnio 2 dalis (nauja).
• [13]  Aiškinamosios dalies 3 psl.
• [14]  Nauja 2 straipsnio 2 dalis skamba „priimami pagal“ vietoj dabartinio 2 straipsnio „turėtų būti priimami naudojant“.
• [15]  5a straipsnio 4 dalies b ir d punktai
• [16]  5a straipsnio 3 dalies b punktas ir 4 dalies e punktas.
• [17]  Žr. Komisijos ankstesnę poziciją, nurodytą 3 išnašoje.
• [18]             OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
• [19]             OL L [...], [...], [...].
• [20]             OL L [...], [...], [...].
• [21]             OL L 184, 1999 7 17, p. 23.