PRANEŠIMAS dėl Europos ateities socialinio modelio

13.7.2006 - (2005/2248(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėjas: José Albino Silva Peneda, Proinsias De Rossa

Procedūra : 2005/2248(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0238/2006

Pateikti tekstai :

A6-0238/2006

Debatai :

PV 05/09/2006 - 14
CRE 05/09/2006 - 14

Balsavimas :

PV 06/09/2006 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0340

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos ateities socialinio modelio

(2005/2248(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. spalio 20 d. komunikatą „Europos vertybės globalizuotame pasaulyje” (KOM(2005)0525,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą[1],

– atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,

– atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pozicijos finansinės perspektyvos ir tarpinstitucinio susitarimo atnaujinimo 2007–2013 m. klausimais [2],

– atsižvelgdamas į TDO konvencijas dėl Tarptautinių darbo ir aplinkos standartų,

– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės apsaugos ir įtraukties³,

– atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės mėn. Aukšto lygio grupės pranešimą dėl socialinės politikos ateities išsiplėtusioje Europos Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2006–2010 m. socialinės darbotvarkės (COM(2005)0033),

– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl tvaraus socialinės politikos finansavimo Europos Sąjungoje (SEC(2005)1774),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių „Europos jaunimo reikalų sprendimas – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas“ (COM(2005)0206),

– atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą dėl socialinės padėties Europos Sąjungoje 2004 m. (SEC(2004)0636),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6-0238/2006),

A. kadangi Europos socialinis modelis atspindi bendras vertybes, grindžiamas taikos, socialinio teisingumo, lygybės ir solidarumo išsaugojimu, laisvės ir demokratijos skatinimu bei pagarba žmogaus teisėms,

B. kadangi vienas iš kertinių Europos socialinio modelio akmenų yra socialinė ekonomika, t. y. trečiasis ramstis,

C. kadangi per pastaruosius 60 metų šios bendros Europos socialinio modelio atspindimos vertybės suteikė augančiai Europos Sąjungai galimybę sėkmingai tapti didesnės ekonominės gerovės ir socialinio teisingumo erdve,

D. kadangi, nors valstybių narių socialinės sistemos skiriasi ir jos skirtingai įgyvendina minėtas vertybes, valstybės narės paprastai siekia aktyvia tarpusavio priklausomybe grindžiamos ekonomikos augimo ir socialinio solidarumo pusiausvyros, kuri atsispindi Europos socialiniame modelyje kaip bendros vertybės skirtingose sistemose,

E. kadangi valstybės narės ir ES teikia prioritetą skatinti su Europos socialinių modeliu susijusias vertybes, o tai rodo Lisabonos strategijos, įtvirtinančios socialinę plėtrą kaip vieną iš tvarios plėtros ramsčių, tikslai,

F. kadangi siekiant geriau atremti demografijos pokyčius ir globalizacijos iššūkius ypač svarbu atnaujinti ir plėtoti Europos socialinį modelį bei geriau pritaikyti žmogiškuosius išteklius prie sparčios technologijų evoliucijos, kad būtų pasiekta socialinė integracija, socialinis teisingumas ir panaikintas skurdas,

G. kadangi Europos socialinis modelis turi apimti priemones padidėjusios migracijos bei imigracijos keliamoms problemoms spręsti ir šiomis priemonėmis turi būti kovojama su jų padariniais socialinei sanglaudai,

H. kadangi bet kokia Europos socialinio modelio atnaujinimas neturi susilpninti esminių jo vertybių,

I. kadangi Europos socialinio modelio pagrindas yra vienodas atlygis už vienodą darbą darbo vietoje,

J. kadangi didesnis ekonomikos augimas yra ypač svarbus Europos socialinių standartų tvarumo požiūriu, o socialiniai standartai labai svarbūs tvaraus augimo požiūriu,

K. kadangi socialinės integracijos ir aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame gyvenime bei oraus gyvenimo požiūriu būtinos užtenkamos pajamos,

L. kadangi tinkamo pobūdžio socialinė politika turi būti suvokiama ne kaip išlaidos, o kaip teigiamas ES ekonominio augimo veiksnys, ne tik didinantis produktyvumą bei konkurencingumą, bet ir stiprinantis socialinę sanglaudą, gerinantis gyvenimo lygį ir užtikrinantis pagrindines teises ir lygybę, taigi svarbus veiksnys užtikrinant visuomenės ramybę ir politinį stabilumą, be kurių nebūtų įmanoma ilgalaikė ekonomikos pažanga,

M. kadangi įgyvendinant tokią socialinę politiką reikia atsižvelgti į tai, kad dauguma darbdavių yra mažos ir vidutinės įmonės ir kad jos įdarbina didžiąją dalį darbuotojų,

N. kadangi visuotinės svarbos paslaugos (VSP) ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) Amsterdamo sutartyje pirmą kartą buvo aiškiai pripažintos labai svarbiomis būdo, kuriuo valstybės narės užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą, požiūriu ir sritimis, kurias valstybės narės ir toliau turi teisę pačios apibrėžti ir finansuoti, ir ši pozicija buvo pakartota Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekte, kuriame buvo aiškiau apibrėžtas šios srities Europos pamatinių teisės aktų teisinis pagrindas,

O. kadangi Europos socialinio modelio koncepciją atspindi siūloma Sutartis dėl Konstitucijos Europai, ir ji grindžiama lygybės, solidarumo ir nediskriminavimo principais,

P. kadangi valstybės narės turi laikytis Moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m. (COM(2006)0092) ir Europos lyčių lygybės pakto bei perkelti į nacionalinę teisę visus galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl diskriminavimo draudimo,

Q. kadangi ES savo prekybos būdais gali daryti teigiamą arba neigiamą įtaką daugelio kitų pasaulio dalių ekonomiai, t. y. ir savo vaidmeniu PPO, ir sąlygomis, kurias ji taiko, ir sutartimis, kurias ji sudaro su mažiau išsivysčiusiais regionais bei šalimis,

R. kadangi Europos Sąjungos kolektyvinėmis preferencijomis ir visuotinėmis vertybėmis grindžiamos prekybos politikos ir paramos politikos, kuria siekiama plėtoti švietimą, pagrindinius darbo ir aplinkos standartus bei skaidrumo ir gero valdymo standartus, įgyvendinimas padės didinti ES politinę jėgą tarptautinėse institucijose,

Europos socialinio modelio atnaujinimas

1. pabrėžia būtinybę išsaugoti bei plėtoti su Europos socialiniu modeliu susijusias vertybes – lygybę, solidarumą, asmens teises ir atsakomybę, nediskriminavimą, dalijimąsi gerove ir galimybę visiems piliečiams naudotis aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis – ir jau pasiektus aukštus socialinius standartus;

2. primena, kad tik ekonomine ir socialine sanglauda grindžiama Europos Sąjunga, ginanti bendras savo vertybes, gali būti pajėgi ginti savo interesus;

3. yra įsitikinęs, kad nėra kitų būdų, tik kuo skubiau reformuoti ekonomines ir socialines sistemas, jei jos neatitinka veiksmingumo ir socialiai tvaraus vystymosi kriterijų ir nėra tinkamos demografijos pokyčių, globalizacijos ir IT revoliucijos keliamiems iššūkiams atremti;

4. reiškia stiprų nusivylimą dabartiniu ES augimo lygiu, dėl kurio darosi labai sunku vykdyti struktūrines reformas;

5. supranta ES piliečių susirūpinimą dėl nedarbo (ypač jaunimo), atskirties, skurdo, nesaugumo darbo rinkoje ir galimo socialinės apsaugos sistemų žlugimo;

6. mano, kad jei demografijos pokyčiai ir nedarbas neproporcingai veikia tam tikras grupes, Europos Sąjunga turi stengtis užtikrinti, kad visi turėtų vienodas galimybes gauti aukštos kokybės darbą;

7. mano, kad siekiant grąžinti piliečių pasitikėjimą ES projektu, skatinančiu darbo vietų kūrūimą, augimą ir gerovę, labai svarbu atnaujinti ES įsipareigojimus sukurti socialinę Europą;

8. supranta, kad užimtumas bei socialinė politika ir toliau iš esmės priklauso nacionalinei valstybių narių kompetencijai, tačiau pabrėžia, kad, kaip išdėstyta Sutartyse, ES taip pat turi kompetencijų šioje srityje, todėl ES turi sukurti stipresnį ekonominį ir socialinį pagrindą, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į vidaus ekonomines, socialines ir politines aplinkybes, galėtų nacionaliniu lygiu įgyvendinti reikiamas reformas;

9. prašo Komisiją toliau imtis iniciatyvų siekiant visiškai įgyvendinti vidaus rinką, kuri, ją visiškai įgyvendinus, skatintų ekonomikos augimą ir konkurencingumą, bet taip pat prašo atsižvelgti į būtinybę užtikrinti, kad nepablogėtų socialinės, vartotojų ir aplinkos sąlygos;

10. palaiko Komisijos pastangas skatinti Europos įmonių kūrimąsi ir sėkmingą jų, ypač MVĮ, kurios labai prisideda prie ES ekonomikos ir kuriose dirba didžioji privačiojo sektoriaus darbuotojų dalis, veiklą;

11. ragina Komisiją ir Tarybą laikytis pirminio Lisabonos strategijos „lygiakraščio trikampio“ ir sukurti koncepciją, kuria geriau išlaikoma pusiausvyra tarp ekonominio koordinavimo ir užimtumo bei socialinės apsaugos politikos;

12. išreiškia nusivylimą tuo, kad daugelis valstybių narių vėluoja įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, todėl pakartoja raginimą valstybėms narėms visiškai įgyvendinti atnaujintą Lisabonos strategijos planą, kuris yra vienintelis tvarus būdas siekti ekonomikos augimo, didinti konkurencingumą ir kurti daugiau bei geresnių darbo vietų; ragina valstybes nares ypač siekti specifinių užimtumo, visų pirma – moterų, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, vaikų priežiūros ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programų tikslų; mano, kad Lisabonos strategijos tikslai yra minimalūs tikslai, kurie yra būtini, jei valstybės narės ketina imtis reikalingų struktūrinių reformų;

13. rekomenduoja valstybėms narėms gilinti bendradarbiavimą ir keistis pažangiąja patirtimi, remiantis atviru koordinavimo metodu, taip suteikiant veiksmingą politikos formavimo priemonę užimtumo, socialinės apsaugos, socialinės atskirties, lyčių lygybės darbo rinkoje, pensijų srityse; mano, kad atviras koordinavimo metodas turėtų padidinti parlamentų, socialinių partnerių ir atsakingų organizacijų vaidmenį;

14. ragina Komisiją demokratizuoti atvirą koordinavimo metodą, užtikrinant, kad ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai galėtų imtis vaidmens apibrėžiant ir įgyvendinant valstybių narių vyriausybių tikslus;

15. pabrėžia būtinybę rengti viešas kampanijas, skirtas paaiškinti reformų tikslų pagrindą ir dėl jo pasitarti, kuriose aktyviai dalyvautų ES institucijos, nacionalinės vyriausybės, valstybės institucijos, socialiniai partneriai ir NVO;

16. pakartoja savo paramą 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento rezoliucijai dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai[3] ir Komisijos „3D“ (dialogo, debatų ir demokratijos) kampanijai; ragina Komisiją, nepažeidžiant Sutartyje dėl konstitucijos pateiktos socialinės nuostatos, į savo poveikio analizes įtraukti socialinę sferą;

17. ragina Komisiją gerbti socialinę ekonomiką ir parengti komunikatą dėl šio esminio Europos socialinio modelio elemento;

Reformos finansavimas

18. ragina valstybes nares imtis reformų siekiant užtikrinti finansinį nacionalinių socialinių sistemų tvarumą, nepakenkiant įgytoms teisėms, abipusei paramai ir kartų solidarumui, atsižvelgiant į besikeičiančią visuomenę ir darbo rinką, demografinius pokyčius, globalizaciją ir technologines naujoves; nurodo, kad labiausiai pasiturinčios valstybės narės jau įgyvendino šias reformas, išlaikydamos tvarumą ir savo socialinių sistemų veiksmingumą; todėl mano, kad reikėtų atlikti jau įgyvendintų reformų lyginamąją analizę, kartu su reformų, kurios dar tik bus vykdomos, SWOT (stipriųjų ir silpnųjų pusių, galimybių ir grėsmių); pabrėžia kompetencijos skatinimo svarbą, inter alia sujungiant pažangiąją patirtį;

19. žino, kad kai kuriose valstybėse narėse dabartiniai įnašai į socialinę sistemą gali būti nepakankami, kad atitiktų piliečių lūkesčius; mano, kad valstybės narės, išlaikydamos pagarbą solidarumo principui, turi apsvarstyti alternatyvius būdus finansuoti tas sistemas, kurie skatintų dinamiškas reformas, tačiau nedarytų neigiamos įtakos atlyginimams, pvz., pajungiant įmonių kuriamą pridėtinę vertę;

20. ragina geriau koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką siekiant išvengti žalingos mokesčių konkurencijos, užtikrinti tvarų socialinės apsaugos finansavimą ir įgyvendinti užimtumui palankesnę mokesčių politiką; pažymi, kad kapitalo ir vartojimo mokesčių norma per pastaruosius 30 metų išliko stabili, tačiau su darbu susijusi mokesčio norma per tą patį laikotarpį išaugo, rekomenduoja, kad valstybės narės koordinuotai apsvarstytų galimybes tobulinti dabartines Sąjungos mokesčių sistemas, kadangi tokio pobūdžio mokesčių reformos būtų naudingos siekiant nacionalinių socialinių sistemų finansinio tvarumo;

21. pabrėžia poreikį stiprinti finansines perspektyvas ir struktūrinius bei sanglaudos fondus, siekiant atsižvelgti į reikiamą ekonominę ir socialinę sanglaudą , ir ragina valstybes nares naudotis ES fondais, pvz., Europos struktūriniais fondais, veiksmingiau, siekiant bendrai finansuoti valstybių narių reformas; apgailestauja, kad dabartinis susitarimas dėl finansinio pagrindo akivaizdžiai nepakankamas, kad galima būtų veiksmingai finansuoti programas, kuriomis siekiama sanglaudos, švietimo ir mokymo, visą gyvenimą trunkančio mokymo, mobilumo ir socialinio dialogo;

22. pabrėžia, kad visas reformas reikia svarstyti atsižvelgiant į valstybių narių biudžetų lankstumo galimybes, bet teigia, kad reformuotas Stabilumo ir augimo paktas teikia anksčiau neegzistavusias galimybes socialinėms investicijoms;

Bendro intereso paslaugos ir bendro ekonominio intereso paslaugos

23. primena, kad bendro intereso paslaugos (BIP) ir bendro ekonominio intereso paslaugos (BEIP) yra pagrindinis Europos socialinio modelio elementas ir yra svarbios visiems piliečiams vienodai užtikrinant sveikatos apsaugą, švietimą, viešąjį transportą, vandens ir energijos tiekimą; ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą dėl pagrindų direktyvos dėl šių paslaugų; mano, jog ypač svarbu, kad reformuojant mūsų socialines sistemas, BIP ir BEIP būtų teikiama didelė reikšmė ne tik dėl to, kad jos gerina piliečių gyvenimo kokybę, bet ir todėl, kad jos didina verslo pajėgumus dirbti efektyviai ir teikia aukštos kokybės darbo jėgą;

24. pažymi būtinybę tinkamai spręsti naujų šeimos formų klausimą pagal subsidiarumo principą ir didinti socialinių paslaugų, pvz., prieinamos vaikų priežiūros, specialių poreikių turinčių arba neįgalių žmonių priežiūros ir ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros, sritį; kartu turi būti išlaikytas aukštas konsultacijų lygis, vidutinio ir ilgojo planavimo laikotarpiu dalyvaujant vietiniams socialiniams veikėjams;

Socialinis dialogas

25. primena, kad socialinis dialogas skirtinga forma yra pagrindinis valstybių narių tradicijų elementas, kad bet kuri sėkminga socialinių sistemų reforma turi įtraukti visus suinteresuotus subjektus, ypač socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, ir kviečia atnaujinti socialinį dialogą visais lygiais – tiek nacionaliniu, tiek europiniu ir didesnį vaidmenį suteikti trišaliam dialogui Europos lygmeniu;

26. pripažįsta teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti įmonių socialinė atsakomybė skatinant socialinę sanglaudą, dažniau vertinant įmonių elgesio poveikį kasdieniniam bendruomenių, kuriose jos veikia, gyvenimui ir didinant įmonių atsakomybę suinteresuotiesiems subjektams; siekdamas atsakingo įmonių elgesio rekomenduoja taikyti reikalavimus rengti ataskaitas socialine ir aplinkos temomis bei viešosios politikos priemones, pvz., viešuosius pirkimus;

Žmogiškieji ištekliai

27. reikalauja Komisijos ir valstybių narių bendradarbiauti kuriant konkrečias programas ir iniciatyvas, sutelktas į darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimą ir tvarų žmogiškųjų išteklių vystymą, pvz., nustatant geresnės sveikatos priežiūros tikslus ir standartus, kaip pagrindinį socialinių sistemų modernizavimo elementą;

28. ragina imtis visuotinių diskusijų dėl visų teisės į priimtiną pensiją; pripažįsta grėsmę, kad dėl pensijų reformų, kurios pradėtos daugelyje valstybių narių, padaugės pensininkų, gyvenančių skurde; nurodo skubų poreikį imtis teigiamų veiksmų skatinant pagyvenusio amžiaus darbuotojus ir jiems leidžiant likti darbo rinkoje arba į ją sugrįžti, suteikti tinkamas galimybes ir didesnį lankstumą renkantis pensijų planus; ragina Komisiją stebėti nacionalines pastangas kovoti su demografinių pokyčių poveikiu pensijų tvarumui ir veiksmingiau prižiūrėti nediskriminavimo amžiaus pagrindu priemonių įgyvendinimą;

29. atkreipia dėmesį į moterų padėtį – jų teisė į pensiją neturėtų sumažėti dėl šeimyninės padėties ar darbo pertraukų, atsiradusių dėl motinystės (tėvystės) atostogų arba dėl vaikų priežiūros;

30. pripažįsta vadinamosios lanksčios socialinės apsaugos sistemos privalumus, valstybės narės ją turėtų patvirtinti atsižvelgdamos į vidaus aplinkybes, saugodamos darbuotojų pajėgumą išlaikyti darbo vietą ir rasti naują gerinant profesinius sugebėjimus dalyvaujant mokymuose ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose, ir laiko ją priemone, skirta suderinti darbo ir gyvenimo pusiausvyros bei darbo ir gyvenimo ciklo sąvokas;

31. džiaugiasi Globalizacijos reguliavimo fondo, galinčio papildyti Europos socialinį fondą bei valstybių narių pastangas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant teikti specialią paramą darbą keičiantiems ir naujo darbo ieškantiems darbuotojams, įsteigimu;

32. primena, kad lyčių ir rasių lygybė ir nediskriminavimo religijos, lyties, amžiaus ar negalios pagrindu principas pagal EB sutarties 13 straipsnį turi būti sistemingai įtraukiami į visą socialinę politiką; mano, kad besiformuojanti ES integracijos politika iš tiesų yra aiški socialinės politikos forma, kurią būtina vystyti; tiki, kad visų: moterų, vyrų, mažumų grupių ir imigrantų, tvirto integravimo užtikrinimas būtų naudingas visuomenei ir socialinei sričiai sanglaudos ir pasirengimo darbo vietai prasme;

Socialinė apsauga

33. pabrėžia, kad socialinės apsaugos sistemos turi veiksmingai siekti užkirsti kelią skurdui, socialinei atskirčiai ir su jais kovoti, ypatingą dėmesį skiriant skurdo spąstų šalinimui;

34. mano, kad užimtumas yra lemiamas veiksnys siekiant socialinės integracijos; todėl ragina daryti reformas, kurios nukreiptų valstybės lėšas į užimtumo ir sugrįžimo į darbą didinimą ir suteiktų paskatas dirbti, pašalindamos skurdo spąstus ir kitas socialinės atskirties formas, ir kuo skubiau spręstų nedirbančių moterų ir kai kurių tautinių mažumų, kurių dauguma susiduria su visuomenės ir (arba) struktūrinėmis kliūtimis įsidarbinant, problemą; ragina tirti ir spręsti specialias problemas, su kuriomis susiduria moterys, priklausančios tautinėms mažumoms, ir imigrantės;

35. pripažįsta, kad lanksčios socialinės apsaugos metodas, tinkamų socialinės apsaugos priemonių sukūrimas ir išlaikymas yra būtinos lankstumo sąlygos, nes jos tvirtai apsaugo nuo neteisėto atleidimo iš darbo;

Išorinė dimensija

36. dar kartą patvirtina, kad ES galės apsaugoti savo interesus tarptautiniu lygmeniu tik tuomet, jei pajėgs išsaugoti ekonominę ir socialinę sanglaudą;

37. pripažįsta, kad nepaisant teigiamo poveikio dėl globalizacijos atsiranda ekonominis ir socialinis disbalansas, sąlygojantis gilius Europos piliečių nuogąstavimus, ypač tose valstybėse narėse, kuriose yra aukštas nedarbo lygis, ir tuose regionuose, kuriuos labiausiai paveikė įmonių persikėlimas; ragina valstybes nares kartu vykdyti struktūrines reformas, kurios bus reikalingos, jeigu ES nori išlikti patrauklia pasaulio dalimi, teikiančia aukštos kokybės prekes ir paslaugas;

38. pabrėžia, kad ES turi tvirtai propaguoti savo socialines vertybes – solidarumą ir socialinį teisingumą – visose derybose ir susitarimuose dėl prekybos ir vystymosi;

39. kviečia ES ir valstybes nares imtis politinių veiksmų trečiųjų šalių, kurių ekonominis augimas didelis, atžvilgiu (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) siekiant vystymosi modelio, pagal kurį būtų laikomasi žmogaus teisių, demokratijos, laisvės, darbo ir aplinkosaugos standartų ir socialinio teisingumo; ragina ES padėti rasti pasaulinę ekonominio augimo ir aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų pusiausvyrą;

40. mano, kad siekdamos puoselėti Europos vertybes Komisija ir valstybės narės turi susitarti dėl nuoseklios pozicijos, kurios būtų laikomasi dalyvaujant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir daugiašalių aplinkos apsaugos agentūrų forumuose; mano, kad ypač Tarptautinės darbo organizacijos veikla turi būti glaudžiau siejama su PPO sutartimis ir kad pagrindinių TDO darbo standartų vertinimas turi būti įtrauktas į ES santykių su PPO strategiją ir dvišales derybas; ragina Komisiją dvišaliais susitarimais užtikrinti, kad būtų bent minimaliai laikomasi TDO standartų, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas;

41. džiaugiasi, kad buvo sukurta „BLS+“ (Bendroji lengvatų sistema) programa, kuria skatinama siekti pažangos socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat ragina vadovautis šiuo požiūriu sudarant dvišalius prekybos susitarimus; pažymi, kad Komisija turėtų įdėmiai stebėti šios programos įgyvendinimą, norėdama užtikrinti, jog šie standartai būtų įdiegti;

o o

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL C 310, 2006 12 16, p. 1.
[2] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0010.
³ Tą dieną priimti tekstai, P6-TA(2006)0089.
[3] OL C 247 E, 2005.06.10, p. 88.

AIŠKINAMOJI DALIS

Kaip toliau kelti ES piliečių gyvenimo lygį išliekant konkurencingiems pasaulio ekonomikoje? Kaip integruoti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką taip, kad būtų pasiektas tvarus vystymasis ir socialinė sanglauda? Kaip užtikrinti, kad visi naudotųsi ekonominio augimo teikiama nauda?

Europos socialinis modelis

Europos socialinis modelis yra visų pirma vertybių klausimas. Kokią Europos socialinę sistemą betyrinėtume, susiduriame su jos pagrindu - bendromis lygybės, nnediskriminavimo ir solidarumo vertybėmis ir perskirstymu, visuotinai prieinamu nemokamu arba pigiu mokslu ir daugeliu kitų viešųjų paslaugų, kurios yra piliečio teisė ir esminis elementas siekiant sukurti sėkmingos modernios ekonomikos ir sąžiningos visuomenės pagrindą. Būtent šiuo aspektu Europos modelis, pvz., skiriasi nuo JAV modelio.

ES turi labai išvystytas socialinės politikos priemones (įskaitant socialinę apsaugą, sveikatos, švietimo ir priežiūros paslaugas), kurios rodo, jog socialinė sanglauda labai vertinama.

Akademikai išskiria 4 modelius (Šiaurės, anglosaksų, žemyninį, Viduržemio jūros regiono), kurie skiriasi (skiriasi apsaugos lygis, erdvė individualioms iniciatyvoms), bet ir turi bendrų bruožų.

Visos 25 valstybės narės turi tas pačias vertybes ir tą patį tikslą – suderinti ekonominius rezultatus ir konkurencingumą su socialiniu teisingumu. Jos tiems patiems tikslams pasiekti naudoja skirtingas priemones. Šie nacionaliniai modeliai yra ilgų ir sudėtingų istorinių procesų rezultatas.

Pranešėjai laikosi nuomonės, kad svarbu pripažinti ir vertybių vienovę, ir valstybių narių sistemų skirtingumą.

Europos socialinio modelio sėkmė

ES yra nuolatinio darbo rezultatas. Dėl jos ribų ir atsakomybės sričių dar galutinai nesusitarta; diskusijos apie jos demokratinį valdymą ir jo plėtojimą tikriausiai tęsis kartų kartas. Nors impulsas sukurti Jungtinę Europą kilo siekiant atimti iš Europos valstybių galimybę kada nors vėl kariauti viena su kita, pagrindinis rūpestis, žinoma, buvo Europos tautų ir kitų pasaulio šalių gerovė.

Nepaisant nesėkmių ir reformos poreikio, svarbu pabrėžti Europos socialinio modelio sėkmę. Visame pasaulyje žinoma, kad šis modelis suteikia aukštą gyvenimo kokybę. ES modelį kitos šalys, regionai (Vidurio Rytai) ir organizacijos (Mercosur, Asean) laiko sėkmės pavyzdžiu.

Nors daugiau kaip 80 milijonų darbingo amžiaus žmonių neturi darbo ir daugiau nei 70 milijonų vyrų, moterų ir vaikų vis dar gyvena skurdo pavojuje, narystė ES smarkiai padidino bendrą valstybių narių klestėjimą ir politinį, socialinį ir ekonominį stabilumą.

Sunkumai

Labiau negu bet kada anksčiau pripažįstama, kad netgi ES sukūrimo ir vystymosi pagrindo sąlygas reikia performuluoti taip, kad jos atspindėtų šiandienos politines, ekonomines ir socialines realijas. Tai ypač svarbu tuomet, kai technologinė revoliucija pertvarko darbą ir jo lemiamus socialinius santykius ir kai laipsniškas Europos gyventojų senėjimas yra kliūtis išlaikyti energingą Europos poziciją pasaulio arenoje.

Demografinės evoliucijos požiūriu Europa dabar patiria niekada anksčiau nepasitaikiusias problemas. 2030 m. ES bus 18 milijonų jaunų žmonių mažiau nei šiandien, 2050 m. bus 60 milijonų gyventojų mažiau nei šiandien.

2005-2030 m. virš 65 m. amžiaus asmenų skaičius išaugs iki 52,3 proc. gyventojų (padidės 40 milijonų), o 15-64 m. amžiaus asmenų grupė sumažės 6,8 proc. (21 milijonu).

Neaktyvių asmenų (jaunų, senų ir kitų priklausomų asmenų) ir darbingo amžiaus asmenų santykis padidės nuo 49 proc. 2005 m. iki 66 proc. 2030 m.

Šią tendenciją kelia du veiksniai.

Pirmasis yra vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimas. Nuo 1960 m. vidutinė gyvenimo trukmė, siekusi 60 metų, pailgėjo 5 metais moterims ir 4 metais vyrams. Dėl to vyresnių nei 80 metų asmenų skaičius iki 2050 m. padidės 180 proc.

Antrasis veiksnys yra mažėjantis gimstamumas. Vaisingumo lygis Europoje pastaraisiais dešimtmečiais labai mažėjo. Minimalus reikalingas išlaikyti esamą gyventojų skaičių gimstamumo lygis yra 2,1 vaiko vienai moteriai, o 2003 m. moterys ES vidutiniškai turėjo 1,48 vaiko.

Šios tendencijos turi didelių pasekmių klestėjimui ir kartų santykiams.

Kiti Europos sistemos sunkumai yra įvairūs globalizacijos ir technologinės revoliucijos aspektai, kurių dėka įmonėms tampa lengviau ir finansiškai patraukliau persikelti į mažų atlyginimų šalis, kurios gali būti mažiau išsivysčiusios darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsaugos požiūriu.

Dėl globalizacijos kai kurių valstybių narių ekonominis augimas buvo stebėtinas, ir tai padėjo mažinti skurdą visame pasaulyje.

Tačiau kai kurios kitos valstybės narės patyrė sunkumų prisitaikydamos prie naujųjų realijų, ir tai pagilino piliečių nežinomybės jausmą, ypač tose valstybėse narėse, kuriose labai didelis nedarbas, ir tose, kuriose nepavyko integruoti migrantų darbuotojų ir jų šeimų.

Reforma

Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių dėl Europos socialinio modelio šiandien daugiausia diskutuojama.

Demografiniai pokyčiai (gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas, didesnė gyvenimo trukmė), technologinės tendencijos, globalizacija, naujų pramonės ekonomikų atsiradimas ir didėjantis valstybės išlaidų poreikis reikalauja skubios socialinių sistemų reformos siekiant užtikrinti, kad jos visuomenėje atliktų produktyvų vaidmenį.

Šios būtinos reformos sritis plati: ji daro poveikį teisės aktams, biudžetui, valstybės administravimui ir pramonės santykiams.

Priešingai negu kai kurie teigia, ES socialinis modelis nėra pagrindinė ES problema. Problema yra didelis abejingumo lygis, pastebimas darant reformas. Kol ES ekonominis augimas yra 1 ar 2 proc., neypatingai daug galima nuveikti, o socialinių išmokų praradimas beveik neišvengiamas.

ES gali padėti vykdyti reikiamas reformas toliau integruodama vidaus rinką, sukuriančią ES piliečiams dideles galimybes ir prielaidas ekonominiam augimui ir klestėjimui. Reikia pagyvinti vidaus rinką smarkiai didinant investicijas ir Finansines perpektyvas iki 2013 m., to pakanka siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą visose dvidešimt penkiose valstybėse narėse toliau liberalizuojant rinkas ir laisvą žmonių judėjimą taip, kad nebūtų konkuruojama kainomis, ir užbaigiant kurti transeuropinius tinklus.

Sprendimai

Lisabonos strategija buvo siekiama spręsti išsamių ir integruotų socialinių ir rinkos reformų poreikio klausimą siekiant sukurti Žinių Europą, kuri galėtų susidoroti su šiais sunkumais. Vėliau, 2001 m. gruodžio mėn. Lakeno deklaracijoje taip pat buvo aiškiai pripažinta būtinybė pertvarkyti Europą pagal naują pasaulinę tvarką.

Abiejuose sprendimuose socialinis Europos aspektas laikomas būtinu, kad piliečiai remtų Europos Sąjungos projektą.

Nors Konstituciją ratifikavo 15 valstybių narių, dvi ją referendumu atmetė. Daug buvo diskutuojama apie jos atmetimo priežastis Prancūzijoje ir Olandijoje, bet aišku, kad preambulė, kurioje nustatomi Sąjungos siekiai, I dalis, kurioje nustatomos vertybės ir tikslai, bei II dalyje įtvirtinta Pagrindinių teisių chartija didele dalimi atspindi tai, jog piliečiai tvirtai laiko savo europiečiais.

Šiame pranešimo projekte dėl Europos ateities socialinio modelio pradedama nuo minėtų realijų ir apibrėžiama Europos socialinio modelio koncepcija bei tai, kaip įgyvendinti šią koncepciją ankstyvais 21 amžiaus metais siekiant to, ko mes, europiečiai, norime savo žemynui ir pasauliniam teisingumui.

Pranešėjai pabrėžia, kad šia reforma neturėtų būti atsisakoma Europos modelio pasiekimų, o išlaikomos pagrindinės vertybės užtikrinant Europos modelio tvarumą.

Modelio tvarumas priklauso ir nuo ekonominio augimo ir užimtumo strategijų sėkmės, ir nuo paties modelio reformų. Reformos ir tvarumo pagrindas yra dinamiška, į naujoves orientuota ir verslui palanki aplinka, kurioje išlaikoma darbo ir gyvenimo pusiausvyra ir pripažįstamas žmonių saugumo greitai besikeičiančioje visuomenėje poreikis.

Tvarumo problema kur kas aktualesnė žemyninei ir Viduržemio jūros regiono sistemoms, ir dėl to būtina ieškoti naujų būdų finansuoti socialinio saugumo sistemas, pvz., įmonių sukuriama pridėtine verte.

Turėtume nepamiršti, kad Europos konkurencingumas ir socialinis modelis nėra priešingybės, o priklauso vienas nuo kito. Modernizavimo darbotvarkė turi būti grindžiama principu, kad socialinė politika, jei tinkamai sukurta, yra produktyvus ekonominio augimo ir klestėjimo veiksnys. Todėl valstybės narės turi nuosekliai įgyvendinti Lisabonos strategiją, kuri yra reformos gairės. Reikia skubiai imtis reikiamų veiksmų padaryti Europą konkurencingesnę ir sukurti tikrą žinių visuomenę.

Šiuo atžvilgiu svarbi vadinamosios lanksčios socialinės apsaugos koncepcija: tai yra strategija, skirta sukurti daugiau lankstumo darbo rinkoje, modernizuoti darbo organizavimą ir darbo santykius, kartu nepamirštant darbuotojų saugumo ir socialinės apsaugos, darbo ir gyvenimo pusiausvyros, permokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi. Reikia numatyti, kad būtų atnaujinami pažeidžiamų ir socialiai nuskriaustų grupių, arba esančių darbo rinkoje, arba turinčių sunkumų į ją patekti, įgūdžiai ir joms teikiama pagalba.

Tai atitinka tris pagrindinius Lisabonos strategijos uždavinius užimtumo srityje:

- darbuotojų sugebėjimo prisitaikyti didinimą;

- didesnio žmonių skaičiaus skatinimą įeiti į darbo rinką; ir

- didesnes investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

Europa neturėtų atsisakyti savo ambicingų socialinės politikos priemonių, o visiškai išnaudoti galimą jų poveikį ekonominiams rezultatams ir gyvenimo kokybei.

- didinti socialinės politikos priemonių veiksmingumą,

- pašalinti skurdo spąstus ir kitus dirbti neskatinančius veiksnius,

- investuoti į žmogiškųjų išteklių vystymą (mokymą, profesinį mokymą), tvarumą (sveikatą) ir aktyvinimą (aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis),

- užtikrinti, kad socialinės politikos priemonių finansavimas padėtų didinti užimtumą ir ekonominį augimą, išlaikydamas abipusės paramos ir kartų solidarumo principą.

Patys svarbiausi yra švietimas, sveikata, įgūdžių didinimas, visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir kliūčių patekti į darbo rinką pašalinimas. Siekiant sukurti žiniomis grindžiamą visuomenę, žmogiškųjų pajėgumų vystymas yra ne tik gyvybiškai svarbus, bet ir pagrindinis socialinės integracijos ir visų piliečių gyvenimo kokybės didinimo elementas. Didesnės investicijos į žmogiškuosius pajėgumus ir jų aktyvinimas taip pat didina darbo jėgos kiekį ir kokybę. Tai turi esminę reikšmę ekonominiam augimui, kadangi individualios žinios ir įgūdžiai didina produktyvumą ir visuomenės sugebėjimą vystytis ir prisitaikyti prie naujų technologijų. Šis technologinių pokyčių spartinimas ir skleidimas reikalauja skubiai imtis atnaujinti visų piliečių įgūdžius mokantis visą gyvenimą ir taip didinti žmonių galimybes įveikti pasaulinės konkurencijos, kurią sudaro vis labiau žiniomis grindžiamos ekonomikos valstybės, keliamus sunkumus.

Ne mažiau svarbu, kad šį socialinių sistemų reformų poreikį suprastų ir remtų Europos piliečiai. ES institucijų, valstybių narių ir valstybės institucijų viešomis kampanijomis turėtų būti teikiama informacija ir deramasi dėl pokyčių su profesinėmis sąjungomis ir pilietinės visuomenės atstovais. Europos socialinis modelis ir jo teikiama nauda yra puikus pavyzdys ES piliečiams suvokti, kaip ES turi daryti įtaką jų gyvenimui. ES piliečiams rūpi darbo vietos, augimas, klestėjimas ir socialinis teisingumas.

Europos ateities socialinis modelis turi atsispindėti sistemoje, kuri būtų sintezė to, kas yra geriausia kiekvienoje nacionalinėje sistemoje, paliekant erdvės nacionaliniams prioritetams ir sąlygoms.

Europos Sąjungos vaidmuo ir valstybių narių kompetencija

Socialinės ir užimtumo politikos priemonės yra visų pirma valstybių narių kompetencijos sritis, ir jų atsakomybei šioje srityje turėtų būti teikiamas deramas vaidmuo. Tačiau Europos Sąjungos vaidmuo yra svarbus finansiškai remiant nacionalinės politikos priemones iš struktūrinių fondų, koordinuojant politikos priemones pagal Lisabonos procesą, Integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis bei atvirais socialinės apsaugos ir švietimo koordinavimo metodais. Įgyvendinant Atvirą koordinavimo metodą, turi būti stiprinamas nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento vaidmuo.

Išorinė dimensija

ES socialinis modelis visuomet buvo ES taikos variklis ir tuo pačiu pavyzdys pasauliui. Čia ES turi prisiimti įsipareigojimą padėti naujoms kylančios ekonomikos šalims surasti visuotinę ekonominio augimo ir aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų pusiausvyrą.

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (3.5.2006)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Europos ateities socialinio modelio
(2005/2248(INI))

Nuomonės referentė: Emine Bozkurt

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2006 m. kovo 23–24 d. susitikimo išvadas, susijusias su Europos lyčių lygybės paktu,

– atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją ir siekį, kad iki 2010 m. 60% moterų dalyvautų darbo rinkoje, bei į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos ateities atsižvelgiant į lyčių aspektą¹;

– atsižvelgdamas į 2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygių galimybių gaires,

A. kadangi valstybės narės turėtų vadovautis 2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygių galimybių gairėmis,

B. kadangi Europos socialinis modelis atspinti bendrąsias vertybes, grindžiamas lygybės, socialinio teisingumo, solidarumo, laisvės ir demokratijos principais bei pagarba žmogaus teisėms,

C. kadangi šiuo metu Europos Sąjungoje yra 19 mln. bedarbių ir daugiau kaip 65 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos,

1. pabrėžia, kad lyčių lygybės ir kovos su visų formų diskriminacija principai pagal Sutarties 13 straipsnį privalo būti nuolat įtraukiami į visas ES politikos sritis ir į valstybių narių socialinės ir ekonominės politikos kryptis, bei ragina kurti iniciatyvas, pagal kurias šie klausimai būtų nagrinėjami integruotu požiūriu;

2. pabrėžia, kad dėl nepastovių darbo sąlygų ir užimtumo garantijų trūkumo moterys turi labai nedaug galimybių gauti aukštesnes pareigas ir siekti karjeros, kas neigiamai paveikia jų gerovę ir gyvenimo kelio pasirinkimo galimybes;

3. pabrėžia, kad aktyvus ir nuolatinis moterų dalyvavimas darbo rinkoje gali padėti kovoti su sunkumais, atsiradusiais dėl demografinių visuomenės pokyčių bei globalizacijos, ir siekti Lisabonos strategijoje numatytų augimo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad įdarbinimo teisių ir sąlygų pagerinimas visų kategorijų darbuotojams bei ES užimtumo rodiklio padidinimas turėtų teigiamos įtakos moterims ir ekonominei ir socialinei sanglaudai Europos Sąjungoje;

4. pabrėžia poreikį integruoti lyčių aspektą į Europos ateities socialinį modelį ir jo sudedamąsias dalis; pažymi, kad reikėtų naujai pažvelgti į socialines problemas ir kurti naują požiūrį socialinės politikos srityje; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikia veiksmingų socialinės apsaugos sistemų, kurios sudarytų sąlygas kovai su skurdu ir socialine atskirtimi bei palengvintų saugios, lanksčios ir kokybiškos darbo aplinkos kūrimą;

5. pabrėžia būtinybę pertvarkyti pensijų sistemas, kad visiems būtų užtikrintos socialiniu požiūriu teisingesnės ir nepriklausomos teisės į pensiją, kad šeima namuose besirūpinantys moterys ir vyrai bei motinystės ir tėvystės atostogų išėję asmenys nenukentėtų sulaukę pensinio amžiaus ir kad būtų panaikintas skurdas tarp vyresnio amžiaus moterų;

6. pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant pagerinti moterų, įskaitant ir vyresnio amžiaus moteris, įsidarbinimo ir karjeros galimybes bei socialinę moterų integraciją; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu užtikrinti profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumą, be kitų priemonių, suteikiant prieinamas vaikų ir išlaikytinių globos paslaugas už priimtiną kainą, kaip numatyta Barselonoje vykusio Europos Vadovų Susitikimo išvadose, ir keisti tradicines nuostatas dėl vyrų ir moterų pareigų pasiskirstymo šeimoje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant įveikti tebesantį vyrų ir moterų profesinio mokymo, atlyginimų ir užimtumo atotrūkį, ypač moterims siekiant mokslininkės karjeros;

7. ragina valstybes nares geriau išnaudoti atviro koordinavimo metodo suteikiamas galimybes ir telkti pažangiausią patirtį moterų įdarbinimo ir karjeros galimybių srityje, taip pat pabrėžia, kaip svarbu įtraukti atitinkamus socialinius veikėjus plėtojant valstybių narių ir Europos politikos sritis, į kurias integruojamas lyčių aspektas;

8. ragina Komisiją užtikrinti, kad vyktų tolesnės diskusijos dėl Tarybos rekomendacijos 92/441/EEB[1] dėl užtikrintų minimalių pajamų, teikiamų pagal valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, atsižvelgiant į bendrą šią paramą gaunančių asmenų ekonominės ir socialinės integracijos skatinimo politiką;

9. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad moterims tinkamai neatstovaujama socialinių partnerių įstaigose ir struktūrose, nes socialiniai partneriai vaidina esminį vaidmenį skatinant lygias galimybes darbo rinkoje;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio lyčių lygybės rengiant būbsimąsias Europos ir nacionalines užimtumo strategijas ir atsižvelgti į moterų padėtį darbo rinkoje bei moterų gyvenimo realybę;

11. mano, kad lygybės politika yra be galo svarbi siekiant ekonomikos augimo, klestėjimo ir konkurencingumo; todėl džiaugiasi, kad Europos Vadovų Taryba priėmė Europos lyčių lygybės paktą, kuriuo skatinama imtis priemonių valstybėse narėse ir Europos lygmeniu vyrų ir moterų atotrūkiui sumažinti, kovoti su lyčių stereotipais darbo rinkoje, siekti didesnio profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinamumo ir stiprinti valdymą integruojant lyčių aspektą į visas politikos sritis bei patobulinant šio proceso priežiūrą;

12. ragina valstybes nares užbaigti šį procesą iki galo perkeliant su nediskriminavimu susijusius Bendrijos teisės aktus į nacionalinę teisę ir ragina Komisiją atidžiai stebėti Bendrijos teisyno įgyvendinimą bei atlikti tyrimą dėl naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama papildyti dabartinę lyčių lygybės srities teisinę bazę;

13. susirūpinęs pažymi, kad Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Susitikime iškeltas tikslas iki 2010 m. suteikti vaikų priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus bei ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus, yra nepasiekiamas;

14. ragina stojančias šalis ir šalis kandidates laikytis Bendrijos teisės aktų dėl lyčių lygybės, suderinti savo politiką su Moterų ir vyrų lygybės gairėse išdėstytais prioritetais, užtikrinti pagarbą moterų teisėms ir pagerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką bei jų socialinės apsaugos priemones; dėl šios priežasties atkreipia dėmesį į savo 2005 m. birželio 6 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;

15. pabrėžia, kad ypač reikia spręsti problemas, su kuriomis susiduria moterys, priklausančios tautinėms mažumoms, ir imigrantės.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos ateities socialinis modelis
Procedūros numeris	2005/2248(INI)
Atsakingasis komitetas	EMPL
Nuomonę pateikė: Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 19.1.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Emine Bozkurt 23.11.2005
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	21.3.2006		25.4.2006	3.5.2006
Priėmimo data	3.5.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Maria Carlshamre, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, María Esther Herranz García, Lívia Járóka, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Astrid Lulling, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Marie-Line Reynaud, Teresa Riera Madurell, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Katerina Batzeli, Mary Honeyball, Christa Klaß, Heide Rühle, Feleknas Uca, Marta Vincenzi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

[1] OL L 245, 1992 8 26, p. 46.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (19.4.2006)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Europos ateities socialinio modelio
(2005/2248(INI))

Nuomonės referentas: Giulietto Chiesa

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina Komisiją užtikrinti, kad jos vykdoma prekybos politika skatintų ir saugotų europines vertybes pagal Sutarties dėl Konstitucijos Europai, kuri dar neįsigaliojo, I-3 straipsnį, visų pirma susijusias su itin konkurencinga socialine rinkos ekonomika, orientuota į visišką užimtumą ir socialinę pažangą, laisvą ir teisingą konkurenciją, aukšto lygio aplinkos apsaugą ir jos kokybės pagerinimą, tvarią plėtrą, mokslinę ir techninę pažangą, kovą su socialine atskirtimi ir diskriminacija, darbuotojų teises ir platesne prasme į socialinių partnerių vaidmenį, vyrų ir moterų lygybę, vaikų teisių apsaugą, viešųjų paslaugų patobulinimą, daugiafunkcinį žemės ūkį ir kultūros įvairovę;

2. pritaria globalizacijai ir pažymi, kad ji prisidėjo prie beprecedenčio ekonomikos augimo per pastaruosius 30 metų tiek Europoje, tiek visame pasaulyje; taip pat primena, kad globalizacija davė didžiulę naudą Europos įmonėms, ir ypač Europos vartotojams;

3. mano, kad siekiant puoselėti Europos vertybes Komisija ir valstybės narės turi susitarti dėl nuoseklios pozicijos, kurios būtų laikomasi dalyvaujant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir daugiašalių aplinkos apsaugos agentūrų forumuose, o taip pat ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bei dvišalėse prekybos derybose, kad būtų laikomasi šių forumų nustatytų politinių prioritetų;

4. mano, kad ypač Tarptautinės darbo organizacijos veikla turi būti glaudžiau siejama su PPO sutartimis ir kad pagrindinių TDO darbo standartų vertinimas turi būti įtrauktas į ES santykių su PPO strategiją ir dvišales derybas;

5. pritaria pasiūlymui įsteigti Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondą, skirtą neigiamam liberalizavimo poveikiui sumažinti ir ekonominiam prisitaikymui palengvinti, moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skatinti bei Lisabonos strategijai įgyvendinti;ragina parengti naują finansavimo iniciatyvą, pagal kurią europiniu lygiu būtų skatinami moksliniai ir techniniai tyrimai, turintys naujo, aukštos kokybės užimtumo Europoje perspektyvą;

6. pažymi, kad reikia investicijų į mokslinius tyrimus ir naujas technologijas, siekiant užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymą ir taip patenkinti globalizacijos lemiamą poreikį didinti konkurencingumą bei siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir kovoti su nedarbu ir socialine atskirtimi;

7. mano, kad besivystančioms šalims reikia paramos gero valdymo ir demokratijos skatinimo srityse jei norima, kad jos pasinaudotų daugiašalių ar regioninių prekybos derybų rezultatais;

8. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti laisvą rinką Europos prekėms ir paslaugoms, nekenkiant trečiųjų šalių vystymuisi ir atsižvelgiant į jų pajėgumą spręsti su esama įgūdžių ir patirties stoka susijusias problemas;

9. džiaugiasi, kad buvo sukurta GSP+ sistema, kuria skatinama siekti pažangos socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat ragina vadovautis šiuo požiūriu sudarant dvišalius prekybos susitarimus; pažymi, kad Komisija turėtų įdėmiai stebėti šios sistemos įgyvendinimą, norint užtikrinti, jog šie standartai būtų įdiegti;

10. mano, kad įgyvendinant Europos kolektyvinėmis lengvatomis ir visuotinai pripažintomis vertybėmis grindžiamą prekybos politiką ir paramos politiką, kuria skatinamas švietimas, pagrindiniai darbo ir aplinkos apsaugos standartai ir skaidrumo bei gero valdymo standartai, padidėtų politinė Europos Sąjungos svarba tarptautinėse institucijose;

11. pripažįsta, kad nors dėl prekybos liberalizavimo Europos piliečiams gali atsirasti naujų galimybių, jie vis labiau nuogąstauja dėl prekybos liberalizavimo poveikio darbo vietoms ir gyvenimo sąlygoms Europoje, ir ragina Komisiją visas prekybos derybas grįsti tvarios plėtros strategija, kurią suformulavo Europos Vadovų Taryba Lisabonoje ir Giotenburge; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją siekti padidinti prekybos derybų skaidrumą, laiku informuoti Europos Parlamentą ir pateikti nepriklausomų ataskaitų, kuriose būtų įvertinta siūlomų naujų prekybos susitarimų ekonominė nauda, toliau tęsiant ir prailginant Tvarumo poveikio analizę (angl. Sustainability Impact Analyses (SIAs)), kurios stebėseną atlieka Europos Parlamentas;

12. teigiamai vertina iniciatyvas, įskaitant gaminių ženklinimą, kuriomis skatina teikti informaciją vartotojams apie aplinkosauginius bei socialinius standartus, kurių buvo laikomasi gaminant šias prekes; pabrėžia, kad šios iniciatyvos neturėtų skatinti protekcionizmo Europos Sąjungoje augimo; pabrėžia, kad Europos įmonės turėtų būti įpareigojamos užtikrinti pagrindines darbo teises visiems savo gamybos tinklų darbuotojams, įskaitant užsakomąsias paslaugas;

13. socialinės apsaugos sistemų atžvilgiu ragina atlikti privalomo išėjimo į pensiją padėties Europos Sąjungoje tyrimą, siekiant užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tikri, jog laikas, praleistas dirbant ne savo valstybėje narėje, bus deramai pripažintas;

14. mano, kad parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį informuodami visuomenę ir perteikdami jos nuogąstavimus prekybos derybų dalyviams, tačiau Komisija privalo operatyviai pateikti visapusišką informaciją derybų metu;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos ateities socialinis modelis
Procedūros numeris	2005/2248(INI)
Atsakingasis komitetas	EMPL
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 16.1.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data	Nėra
Nuomonės referentas(-ė) Paskyrimo data	Giulietto Chiesa 23.11.2005
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	21.2.2006	21.3.2006	19.4.2006
Priėmimo data	19.4.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: 23 –: 0 0: 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Daniel Caspary, Françoise Castex, Giulietto Chiesa, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Jacky Henin, Syed Kamall, Helmuth Markov, David Martin, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Bogusław Rogalski, Robert Sturdy, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Panagiotis Beglitis, Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Elisa Ferreira, Robert Goebbels, Filip Andrzej Kaczmarek, Jörg Leichtfried, Mauro Zani
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (2.6.2006)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Europos ateities socialinio modelio
2005/2248(INI)

Nuomonės referentas: Miloslav Ransdorf

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad Europos socialinis modelis atspindi bendras vertybes, paremtas taikos, socialinio teisingumo, solidarumo, laisvės ir demokratijos išsaugojimu bei pagarba žmogaus teisėms,

2. mano, kad socialiniai standartai yra būtini siekiant nenutrūkstamo augimo ir kad reikia suderinti aukštus socialinius ir aplinkos standartus su bendrąja rinka;

3. mano, kad vienas iš esminių Europos socialinio modelio elementų yra socialinė ekonomika arba trečiasis ramstis, kurį sudaro kooperatyvai, savitarpio organizacijos, asociacijos ir fondai, dėl savo istorinio vaidmens tapę struktūrine paties modelio dalimi ir ateities plėtros, tvarumo ir efektyvumo veiksniu;

4. pripažįsta, kad visa apimantis Europos socialinis modelis yra būtina didesnės integracijos, nenutrūstamo ir darnaus ekonomikos augimo ir visų mūsų žemyno gyventojų geresnės gyvenimo kokybės sąlyga, mano, kad toks modelis, atitinkantis aukščiausius tarptautinius standartus, suteiks lankstumo, reikalingo siekiant sustiprinti Europos vaidmenį pasaulyje;

5. pripažįsta, kad pagrindinėms piliečių teisėms, kuriomis bus paremtas suderintas Europos ateities socialinis modelis, turėtų būti priskirta teisė į darbą ir pakankamą laisvalaikį, teisė į gerovės apsaugą, pagrįstą pašalpų, pensijų ir išmokų bei užtikrinamos visuotinės galimybės laisvai naudotis viešosiomis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūra ir švietimu, sistema;

6. pakartoja, kad būtina kuo skubiau spręsti nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties problemas; todėl ragina imtis priemonių, tam panaudojant Europos socialinį fondą;

7. laikosi nuomonės, kad mažėjantis gimstamumas Europoje kelia grėsmę Europos ekonomikos augimo perspektyvai;

8. primena žinių visuomenės ir modernizavimo, aptartų Lisabonos strategijoje, svarbą atsižvelgiant į didesnę pridedamąją vertę ir didinant užimtumo lygį;

9. ragina Komisiją, laikantis Sutarties 136 et seq. straipsnio, paremti valstybių narių socialinę politiką, sutelkiant dėmesį į tarpvalstybinio pobūdžio klausimus;

10. yra labai susirūpinęs, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros didėjimas bei informacijos ir komunikacijos technologijų gausėjimas nėra aiškus ir reikšmingas, todėl neįgyvendinus teisės aktų bus neįmanoma siekti Lisabonos strategijos tikslų;

11. pabrėžia, kad dėl uždarbio lygio mažinimo ES galėtų įvykti įplaukų perskirstymas, todėl sumažėtų bendra vartotojų paklausa, o tai sukurtų neigiamą aplinką investicijoms, gamybai ir konkurencingumui;

12. yra įsitikinęs, kad būtina skatinti ir remti asmenų įsitraukimą į visuomenę, ypač galimybę naudotis normaliomis gyvenimo ir darbo sąlygomis, švietimu ir mokymu, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį;

13. pabrėžia, kad socialinė politika nereiškia, jog būtina nepajudinamai įtvirtinti dabar galiojančias taisykles arba pradėti taikyti naujas; priešingai, mes privalome laikytis principo, kad dabartinės kartos gerovės negalima siekti skolų, kurias turės mokėti kita karta, kaina ir kad ekonominė, socialinė , užimtumo ir švietimo politika turi būti neatsiejamos nuo naujų darbo vietų kūrimo;

14. laikosi nuomonės, kad laisvalaikio teikiama nauda, t. y. dėl laisvalaikio užsiėmimų atsiradę kokybiškesni, įvairių žinių sukaupę žmogiškieji ištekliai, turi būti perkeliama į ekonomiką, t. y. skatinti motyvaciją ir didinti produktyvumą, kuris sudarytų sąlygas gauti didesnius atlyginimus ir pagerinti gyvenimo lygį;

15. ragina valstybes nares daugiau investuoti į švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymą ir vaikų priežiūrą, skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, veiksmingesnį energijos naudojimą, biurokratijos mažinimą ir geresnę teisėkūrą, kurti palankesnes ir dinamiškesnes verslo sąlygas ir darbo vietas, ypač MVĮ;

16. ragina Komisiją ir Tarybą puoselėti socialinės politikos darbotvarkę, skirtą visuomenei, orientuotai į įtraukimą ir sanglaudą, vystyti, numatyti stabilios plėtros ir pagarbos darbuotojų teisėms priemones; skatinti kurti visuomenę, besiremiančią lyčių lygybe ir kovojančią su įvairiomis diskriminacijos formomis; siekti, kad paskirstant turtą didėtų ir kiekvieno asmens gerovė, numatant viešąsias ir visuotinės gerovės sistemas ir užtikrinant visuotinę galimybę gauti aukštos kokybės viešąsias paslaugas; puoselėti socialinę politiką, į kurią būtų įtrauktos visos visuomenės grupės; skatinti visų siekiamą demokratiją, kuri būtų laikoma sudėtine įvairių socialinės ir užimtumo politikos sričių dalimi;

17. perspėja, kad socialinė nedermė ir nestabilumas gali pakenkti ekonomikos augimui;

18. reikalauja plėtoti bendrąją socialinę atsakomybę, siekiant užtikrinti įmonių atskaitomybę suinteresuotiems subjektams, socialinių ir aplinkos pranešimų reikalavimus, tarptautinių standartų ir principų įgyvendinimą bei nepriklausomą tikrinimą ir priežiūrą; rekomenduoja naudoti viešosios politikos priemones, pvz., viešuosius pirkimus, kad būtų skatinamas atsakingas elgesys;

19. pabrėžia, kad Europoje būtinas socialinis dialogas ir partnerystė, ir mano, kad ekonomikos augimas turi būti lydimas socialinio teisingumo, to siekiant turi dėti pastangas vyriausybės, parlamentai, darbdaviai ir darbuotojai;

20. kviečia imtis visuotinių diskusijų dėl visų žmonių teisės į priimtiną, tačiau pajėgumus atitinkančią pensiją, kuri leistų vyresnio amžiaus žmonėms nenuskursti ir naudotis normaliomis gyvenimo sąlygomis;

21. mano, kad ES skirtas vaidmuo puoselėti aplinkos ir socialiniu požiūriu darnų augimą, įskaitant augimą už Europos ribų; pabrėžia būtinybę ES daryti politinį ir ekonominį spaudimą šalims, nesilaikančioms pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant socialines ir darbo teises, principo;

22. pabrėžia, kad ES turėtų aktyviau gintis nuo šalių, kuriose konkurencingumo kūrimo strategija formuojama nesilaikant pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant socialines ir darbo teises, socialinio dempingo.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos ateities socialinis modelis
Procedūros numeris	2005/2248(INI)
Atsakingas komitetas	EMPL
Nuomonę pateikė Paskelbimo per plenarinį posėdį data	ITRE 15.12.2005
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	Nėra
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Miloslav Ransdorf 26.1.2006
Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	20.2.2006		18.4.2006	30.5.2006
Priėmimo data	30.5.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 18 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Březina, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Joan Calabuig Rull, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Adam Gierek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Vincenzo Lavarra, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Umberto Pirilli, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras Roca
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę (-ęs) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ivo Belet, Edit Herczog, Toine Manders, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Vittorio Prodi, John Purvis
Posėdyje per galutinį balsavimą, dalyvavę (-ęs) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Maria Badia I Cutchet, Giovanni Berlinguer, Marco Cappato, Guntars Krasts, Kathy Sinnott
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos ateities socialinis modelis
Procedūros numeris	2005/2248(INI)
Atsakingasis komitetas Paskelbimo per plenarinį posėdį data	EMPL 15.12.2005
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 19.1.2006			INTA 16.2.2006		ITRE 15.12.2005
Nuomonė nepareikšta Sprendimo priėmimo data
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjai: Paskyrimo data	José Albino Silva Peneda & Proinsias De Rossa 23.1.2006
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	21.3.2006		20.4.2006		3.5.2006
Priėmimo data	22.6.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ - 0	36 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Andersson, Emine Bozkurt, Iles Braghetto, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Harald Ettl, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Jan Jerzy Kułakowski, Sepp Kusstatscher, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Jan Tadeusz Masiel, Ana Mato Adrover, Maria Matsouka, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Őry, Pier Antonio Panzeri, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mihael Brejc, Françoise Castex, Dieter-Lebrecht Koch, Magda Kósáné Kovács, Lasse Lehtinen, Marianne Mikko, Leopold Józef Rutowicz, Patrizia Toia
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Małgorzata Handzlik
Pateikimo data	13.7.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Teisinė informacija - Privatumo politika