Pranešimas - A6-0250/2006Pranešimas
A6-0250/2006

REKOMENDACIJA dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos prisijungimo prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos

18.7.2006 - (07591/2006 – C6‑0138/2006 – 2005/0251(AVC)) - ***

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Diana Wallis

Procedūra : 2005/0251(AVC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0250/2006
Pateikti tekstai :
A6-0250/2006
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos prisijungimo prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos

(7591/2006 – C6‑0138/2006 – 2005/0251(AVC))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (7591/2006),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą pritarti pagal EB sutarties 61 straipsnio c punktą ir 300 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 3 dalies antrąją pastraipą (C6‑0138/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A6‑0250/2006),

1.  pritaria dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Hagos konferencija

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, apimanti 65 valstybes nares, įskaitant visas ES valstybes, yra pasaulinė tarpvyriausybinė organizacija. Ji apima skirtingas teisines tradicijas, kuria ir puoselėja daugiašales teisines priemones, kuriomis reaguojama į pasaulio poreikius.

Vis daugiau Hagos konferencijai nepriklausančių valstybių tampa Hagos konvencijų šalimis. Dėl to konferencijos darbas apima daugiau kaip 120 pasaulio šalių.

Statute nustatyta konferencijos misija yra siekti privatinės tarptautinės teisės taisyklių „pažangaus suvienodinimo“. Vadinasi, rasti tarptautiniu mastu suderintą požiūrį į tokius klausimus, kaip teismų jurisdikcija, taikoma teisė ir sprendimų pripažinimas bei vykdymas įvairiausiose srityse: nuo komercinės teisės ir bankų teisės iki tarptautinių civilinių procesų ir nuo vaikų apsaugos iki santuokos bei asmeninio statuso bylų.

Bėgant metams, konferencija, vykdydama savo misiją, tapo tarptautinio teismų ir administracinio bendradarbiavimo centru privatinės teisės srityje, ypač šeimos ir vaikų apsaugos, civilinio proceso ir komercinės teisės srityse. Iki šiol priimtos 35 konvencijos.

Galutinis organizacijos tikslas – siekti tokio pasaulio, kuriame, nepaisant teisinių sistemų skirtumų, fiziniai asmenys ir įmonės būtų patenkinti dideliu teisiniu aiškumu.

Pirmasis konferencijos posėdis buvo surengtas 1893 m., jo pradininkas – T. M. C. Asser (Nobelio premijos laureatas, 1911 m.). 1955 m., kai įsigaliojo jos statutas, ji tapo nuolatine tarpvyriausybine organizacija.

Apskritai šios organizacijos nariai kas ketverius metus susitinka per plenarinę sesiją (eilinė diplomatinė sesija) aptarti ir priimti konvencijų ir aptarti būsimo darbo. Konvencijas rengia specialios komisijos arba darbo grupės, kurios paprastai susirenka kelis kartus per metus Hagos taikos rūmuose; jų narių skaičių papildo vis naujos valstybės narės. Specialios komisijos taip pat kuriamos, kad prižiūrėtų tai, kaip veikia konvencijos, ir priimtų rekomendacijas, kurios gerintų konvencijų veiksmingumą ir skatintų nuoseklią praktiką bei aiškinimą.

Daugiausia organizaciją finansuoja jos valstybės narės. Jos biudžetą kasmet tvirtina valstybių narių Diplomatinių atstovų taryba. Tam tikriems projektams organizacija taip pat ieško ir gauna finansavimą iš kitų šaltinių.

Siūlomas Bendrijos prisijungimas

Nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo Bendrija turi teisę priimti priemones, susijusias su teismų bendradarbiavimu tarptautinėse civilinėse bylose, tokiu mastu, kokio reikia vidaus rinkai deramai veikti (EB sutarties 65 straipsnis). Pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės perdavė savo išorės kompetenciją Bendrijai. Atsižvelgdama į tai, kad daug Bendrijos priimtų priemonių apima Hagos konferencijos apsvarstytas sritis, Komisija pateikė šį pasiūlymą, skirtą užtikrinti Bendrijos prisijungimą prie konferencijos.

EB prisijungimo prie Hagos konferencijos procedūra jau gerokai pažengusi. Siekiant pakeisti konferencijos statutą turi būti per trumpą laiką gautas 2/3 pasirašiusiųjų šalių pritarimas, kad Bendrijai būtų leista prisijungti.

Tolesnis Parlamento dalyvavimas Hagos konferencijos darbe

Pranešėja ragina Komisiją ir Tarybą patvirtinti, kad Parlamentas dalyvaus tolesniame Hagos konferencijos darbe ir su juo bus konsultuojamasi dėl Hagos konvencijų projektų, ypač susijusių su tomis įstatymų leidybos sritimis, kuriose Parlamentas ir Taryba turi bendrų sprendimų priėmimo įgaliojimus, ir prašo Komisiją pateikti Parlamentui pasiūlymą, kuriame būtų nustatoma formali šio dalyvavimo ir konsultacijų tvarka. Pranešėja ir toliau tvirtina, kad Parlamentas turėtų iki galo ištirti tolesnio bendradarbiavimo su Hagos konferencija būdus, įskaitant vadovavimą formuojant vadinamąjį parlamentinį forumą iš valstybių narių parlamentų narių, kurie stebėtų konferencijos darbą ir teiktų jam reikalingą informaciją.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos prisijungimo prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos

 

Nuorodos

7591/2006 – C6 0138/2006 – 2005/0251(AVC)

Prašymo dėl Parlamento pritarimo data

 

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI
15.5.2006

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON
15.5.2006

LIBE
15.5.2006

 

 

 

Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)
  Sprendimo data

ECON
14.2.2006

LIBE
22.2.2006

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Diana Wallis
30.1.2006

 

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Supaprastinta procedūra – nutarimo data

 

Teisinio pagrindo užginčijimas
  JURI nuomonės pareiškimo data

 

/

 

 

 

Svarstymas komitete

23.2.2006

19.4.2006

13.7.2006

 

 

Priėmimo data

13.7.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Berger, Carlo Casini, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Piia-Noora Kauppi, Katalin Lévai, Hans-Peter Mayer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Gabriele Stauner, Daniel Strož, Diana Wallis, Rainer Wieland, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Hiltrud Breyer, Manuel Medina Ortega, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Michel Rocard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Sharon Bowles, Miroslav Mikolášik

Pateikimo data

18.7.2006

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...