PRANEŠIMAS dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Indija

20.7.2006 - (2006/2034(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Sajjad Karim

Procedūra : 2006/2034(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0256/2006

Pateikti tekstai :

A6-0256/2006

Debatai :

PV 27/09/2006 - 10
CRE 27/09/2006 - 10

Balsavimas :

PV 28/09/2006 - 7.7
CRE 28/09/2006 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0388

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Indija

(2006/2034(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Indijos ir ES veiksmų planą strateginei partnerystei įgyvendinti, ypač į skyrių „Prekybos ir investicijų plėtra“,

– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 18–20 d. Hiderabade įvykusio Indijos ir ES devintojo apskritojo stalo susitikimo išvadas,

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų[1],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos santykių „Strateginė partnerytė“[2],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl patentų, susijusių su farmacinių produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, privalomojo licencijavimo[3],

– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 29 d. priimtą Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) sprendimą dėl su prekyba susijusios intelektinės nuosavybės teisių aspektų susitarimo (TRIPS) ir visuomenės sveikatos,

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose[4],

– atsižvelgdamas į 2004 m. Indijos ir JAV susitarimą „Kitas žingsnis į strateginę partnerystę“ ir į susitarimą „Atominė energetika civiliniams tikslams“, dėl kurio buvo deramasi per 2006 m. kovo 2 d. valstybinį prezidento George’o W. Busho vizitą į Indiją,

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge[5],

– atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 6 d. Naujajame Delyje įvykusį ES ir Indijos aukščiausio lygio susitikimą dėl energetikos,

– atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio mėn. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Pietų Azijos šalimis ir Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (SAARC) vizitą į Naująjį Delį ir Pandžabą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6‑0256/2006),

kadangi ES ir Indija yra didžiausios demokratinės valstybės pasaulyje, o jų konstituciniai įsipareigojimai pliuralizmui ir teisinei valstybei užtikrina prekybinių ir ekonominių santykių pastovumą, suteikdami teisinį užtikrinimą investicijoms ir prisidėdami prie regioninio ir pasaulinio stabilumo;

B. kadangi bendrame veiksmų plane išsamiai nurodoma visapusė veikla, kuri turi būti vykdoma remiantis prekybinės ir ekonominės politikos dialogo ir bendradarbiavimo sistema, bet kadangi jame nenurodomi prioritetai ir galutiniai terminai;

C. kadangi ES yra didžiausias Indijos tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šaltinis: 2004 m. nutekėjo 1 100 mln. eurų, ir kadangi Indijos TUI įplaukos į ES padidėjo nuo 140 mln. eurų 2002 m. iki 600 mln. eurų 2003 m.;

D. kadangi 22,4 proc. Indijos eksporto ir 20,8 proc. importo tenka ES valstybėms narėms ir kadangi prekyba tarp ES ir Indijos išaugo nuo 4 400 mln. iki 33 200 mln. eurų nuo 1980 iki 2004 m. ir apie 16,9 proc. nuo 2003–2004 m.;

E. kadangi yra visiškas disbalansas tarp atitinkamų ES ir Indijos prekybos lygių; kadangi ES sudaro 21 proc. Indijos prekybos, bet Indijos dalis ES prekyboje yra mažesnė kaip 1 proc.; kadangi ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė, bet analogiškame ES sąraše Indija užima tik dešimtą vietą;

F. kadangi per pastarąjį dešimtmetį Indijos ekonomika vidutiniškai augo 6 proc. per metus ir kadangi per kitą dešimtmetį ji gali ir toliau augti 7–8 proc. per metus;

G. kadangi neefektyvus finansų sektorius trukdo Indijai išlaikyti 8 proc. ekonomikos augimą;

H. kadangi dėl savo dydžio, gyventojų skaičiaus ir spartaus ekonomikos augimo per pastaruosius du dešimtmečius Indija yra kylanti stipri regioninė valstybė ir viena iš pasaulio branduolinių valstybių, galinti daryti įtaką pasaulio ekonomikai ir saugumui, ji įgyja didesnę atsakomybę daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, Pasaulinėje prekybos organizacijoje arba Tarptautinės atominės energetikos agentūroje, taip pat regioninėse Azijos organizacijose, ypač SAARC ir ASEAN;

I. kadangi Indijos plėtra užtikrina palankias galimybes, bet kelia ir pagrįstų rūpesčių kai kuriems ES pramonės sektoriams, dėl kurių atsiranda politinio valdymo ir bendradarbiavimo siekiant ekonominio ir komercinio eksporto valdymo ES lygiu poreikis;

J. kadangi, jeigu bus išlaikytas dabartinis 2 proc. gyventojų skaičiaus augimas, 2025 m. Indija turės 1,4 milijardo gyventojų ir mes iššūkį Kinijai – didžiausią gyventojų skaičių pasaulyje turinčiai šaliai;

K. kadangi 2020 m. vidutinis vakarų europiečių amžius bus 45 metai, o vidutinis indų amžius bus 29 metai; kadangi dėl dabartinių demografijos tendencijų ES pajėgumo augimas pradės mažėti apie 2020 m.; kadangi, atvirkščiai, Indijos esminis lyginamasis pranašumas yra daug jaunų, kvalifikuotų, angliškai kalbančių, nebrangių darbuotojų;

L. kadangi sėkmingos Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) padariniai yra labai svarbūs ir ES, ir Indijai ir kadangi toks susitarimas neužkerta kelio dvišaliams PPO+ susitarimams;

M. kadangi Indija yra labai aktyvi antidempingo priemonės naudotoja ir kaip iniciatorė, ir kaip tokios procedūros adresatas ir per paskutinį dešimtmetį inicijavo 412 tyrimų, palyginti su 358 JAV ir 318 ES;

N. kadangi Indija dar neseniai nustatė geografinę informacinę sistemą (GIS), bet jau užregistruota 27 Indijos GIS, o patvirtinimo laukia daugiau kaip 40 paraiškų;

O. kadangi ir ES, ir Indijai svarbus įsipareigojimų dėl intelektinės nuosavybės teisių pagal PPO reikalavimus vykdymas;

P. kadangi daugiau kaip 20 mln. Indijos piliečių gyvena užsienyje, o apytikriai 3 mln. – ES, ir jie kasmet į Indiją perveda vidutiniškai 6 000 mln. JAV dolerių;

Q. kadangi nuo 1945 m. besitęsiantys įtempti santykiai, kurie pasaulyje vos nesukėlė branduolinio karo, tarp dabar jau branduoliniais ginklais apsiginklavusios Indijos ir Pakistano atbaido vidaus investicijas ir asignavimus abiejose šalyse;

R. kadangi visuotinė naftos paklausa nuo 2000 m. išaugo iki 7 milijonų barelių per dieną, o 1 milijonas iš jų tenka Indijai, kurios naftos suvartojimo norma sparčiai didėja; kadangi Indija yra ketvirta pasaulyje pagal etanolio pramonės dydį ir per metus pagamina 462 milijonus galonų etanolio; kadangi 70 proc. Indijoje sunaudojamos energijos importuojama; kadangi jos vis didėjantis ekonomikos augimas priklauso nuo naujų energijos tiekimo kanalų suradimo; kadangi didėjanti pasaulinė naftos paklausa yra galimas ekonominio nestabilumo ir strateginės bei politinės įtampos šaltinis;

S. kadangi Indija bus pirmoji Pietų Azijos šalis, sukursianti strateginius naftos rezervus;

T. kadangi 390 mln. indų priversti pragyventi už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną, o Indijos augimas turėjo nevienodą poveikį visuomenės dalims, paveikdamas tik nedidelę dalį gyventojų;

U. kadangi sparčiausiai augančioje Indijos valstijoje Gudžarate 1993–2003 m. bendrasis vidaus produktas išaugo dvigubai, o vienam gyventojui pagaminamo produkto kiekis padidėjo 73 proc.; kadangi, priešingai, neturtingiausioje valstijoje Bihare per tą patį laikotarpį vienam gyventojui pagaminamo produkto kiekis išaugo tik 22 proc.;

V. kadangi 2006 m. vasario 2 d. iniciatyvos, žinomos kaip Įdarbinimo užtikrinimo schema kaimiškoms vietovėms, įgyvendinimas Anantapuro provincijoje (Andra Pradešas) užtikrins 100 darbo dienų per metus už minimalų atlyginimą viešuose projektuose vienam šeimos, turinčios mažas pajamas, nariui; kadangi šioje programoje pateikiama didžiausios apimties kovos su kaimo skurdu Indijoje schema;

W. kadangi vienintelė Indija gauna daugiausia naudos iš bendrosios lengvatų sistemos (BLS), o 2005 m. jos eksportas į ES siekė 7 700 mln. eurų ir šiam eksportui buvo leidžiama patekti į ES rinką lengvatinėmis sąlygomis arba netaikant muito mokesčių, arba taikant sumažintus muito mokesčius; kadangi tai reiškia, kad beveik pusė Indijos eksporto į ES, kuris vertinamas per 17 000 milijonų eurų, turėjo naudos iš BLS schemos; kadangi muitų tarifai indiškai aprangai sumažėjo apytikriai nuo 12 proc. iki 9,5 proc.;

X. kadangi 2005 m. sausio 1 d. panaikinus kvotas tekstilės gaminiams ir drabužiams labiausiai iš to pasipelnė Kinija ir Indija, kurių eksportas pernai atitinkamai išaugo 42 ir 18 proc.; kadangi, priešingai, daugelio kitų besivystančių šalių tiekėjai patyrė nuostolių, nors ir teigiamai jų 2005 m. antrosios pusės eksportą paveikė ES 2005 m. viduryje perskirstytos kvotos Kinijos eksportui;

Y. kadangi Indija yra viena iš šalių, kuriose daugiausia pasaulyje naudojamas vaikų darbas;

Z. kadangi remiantis Jungtinių Tautų 2006 m. pranešimu apie visuotinę AIDS epidemiją 5,2 mln. Indijos gyventojų infekuoti ŽIV / AIDS virusu; kadangi mažiau kaip 1 proc. suaugusių Indijos žmonių yra laikomi infekuotais, bet kadangi Indija vis dar lenkia Pietų Afriką – šalį, kurioje daugiausia ŽIV / AIDS infekuotų žmonių, tačiau kuri vis dar atsilieka turint omenyje šios ligos įtaką Pietų Azijos subkontinentui; kadangi didelio sergamumo valstybės yra ekonomiškai gyvybingos ir traukia abu infekcijos užkrato pernešėjus: laikinąjį darbą ir krovinių gabenimą sunkvežimiais;

AA. kadangi apie 80 proc. Indijos geografinio ploto esama ciklonų, potvynių, žemės nuošliaužų, sausrų, žemės drebėjimų, taip pat vietinės reikšmės pavojų; kadangi prastų socialinių ekonominių sąlygų ir nelaimių junginys sukūrė skurdo ir pažeidžiamumo užburtą ratą;

BB. kadangi maliarija ir cholera vis dar kelia ypatingą susirūpinimą Indijoje, todėl šiuo klausimu turi būti priimtos specialios politikos kryptys;

CC. kadangi nuolatinė diskriminacija, būdinga kastų sistemai, reiškia, kad Indija ir toliau neišnaudoja viso savo gyventojų potencialo, nesuteikdama jiems progos realizuoti savo galimybes ir sugebėjimus;

Prekyba

1. pritaria ir Indijos, ir ES pasiryžimui siekti gerų ir didelių Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) rezultatų; ragina Indiją pasinaudoti savo kaip G20 lyderio pozicija siekiant iki 2006 m. pabaigos sudaryti proporcingą susitarimą, palankų ir išsivysčiusioms, ir kylančios ekonomikos, ir besivystančioms šalims; pažymi, kad derybos dėl DPD netrukdo dvišaliams PPO+ susitarimams užbaigti; pažymi, kad pasibaigusio Dohos plėtros etapo rezultatai sumažins projektų, tokių kaip GSP, reikšmę besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, toliau mažindami lengvatas, kuriomis jos mėgaujasi dabar; džiaugiasi, kad ES pasiūlė sudaryti laisvos prekybos sutartį su Indija, remiantis jos sutartimi su Čile, kuri numato abiejų šalių eksportą be muitų, ir ragina aukšto lygio prekybos grupę ištirti su tuo susijusias abipuses galimybes;

2. pabrėžia faktą, kad teigiamiems DPD rezultatams reikia ES ir Indijos paramos; ragina Indiją ir G20 suprasti, kad po Europos pasiūlymo dėl žemės ūkio turi būti protingas G20 pasiūlymas dėl NAMA ir paslaugų;

3. pritaria aukšto lygio prekybos grupės darbui siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir palaipsniui įgyvendinti veiksmų planą, kuriame numatoma vis labiau įtraukti Indiją į svarbiausius bendrus tarptautinius projektus, pvz., ITER ir GALILEO programas; tačiau pažymi, kad nors bendras veiksmų planas ir aprėpia besitęsiantį dialogą daugelyje sričių, jis nepateikia jokių nuorodų, susijusių su prioritetais ir galutiniais terminais; ragina abi šalis parodyti politinę valią, būtiną jų santykiams sutvirtinti, siekiant veiksmingos strateginės partnerystės;

4. išreiškia susirūpinimą, kad, nepaisant vilčių teikiančios statistikos, išlieka keletas nepanaudoto prekybos potencialo sričių abiejose ekonomikose; ragina aukšto lygio prekybos grupes spręsti prekybos ir investicijų klausimus plačios apimties politinio dialogo metu ir ištirti bendradarbiavimo galimybes tokiose srityse kaip migracija, švietimas ir kultūriniai mainai;

5. pažymi, kad dideli Indijos importo tarifai ir, nepaisant pastarojo meto pažangos, netarifinės kliūtys ir toliau kelia tikrą ES pramonės įmonių susirūpinimą; mano, kad tokios protekcionistinės politikos laikymasis po ekonomikos liberalizavimo padidins rinkos iškraipymų ir manipuliacijų skaičių; išreiškia susirūpinimą, kad derybose su PPO dėl tarifų nepasiekta jokios pažangos (nebuvo jokių įpareigojimų dėl tarifų ar įsipareigojimo dėl maksimalių „įpareigojančių“ tarifų, kurie buvo aukšti) ir kad dėl to dėtos Komisijos pastangos pradėti dvišalį dialogą su Indija dėl specifinių iškraipymų buvo nesėkmingos; pažymi, kad prekybos barjerų sumažinimas, siekiant skatinti augimą, užimtumą ir tvarią plėtrą, gali duoti laipsnišką prekybos sąlygų gerėjimą; ragina Indiją fiksuoti savo importo tarifus išlaikant panašų dydį, kuris taikomas DPD, ir toliau dėti pastangas siekiant panaikinti dalį esančių netarifinių kliūčių; ragina aukšto lygio prekybos grupę siekti tarp dvišalių laisvos prekybos sutarčių šalių panaikinti tarifus iš esmės visose prekybos srityse ir šitaip suteikti galimybę esamiems ir potencialiems eksportuotojams plėtoti savo verslą ir plėsti savo eksportuojamų gaminių asortimentą;

6. ragina ES skatinti Indijos tarptautinės prekybos potencialą ir remti jos pastangas pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, visų pirma didinant su prekyba susijusią pagalbą, skirtą spręsti infrastruktūros ir administravimo problemas;

7. mano, kad labai svarbios yra konkurencijos taisyklės ir jų veiksmingas įgyvendinimas, siekiant užtikrinti liberalizacijos ir susijusių reguliavimo reformų naudą ir prisidėti prie ekonomikos plėtros ir gero valdymo; mano, kad veiksminga konkurencijos politika pritraukia užsienio investuotojus, sukurdama skaidrų ir nediskriminuojantį teisinį pagrindą ekonomikos dalyviams ; pažymi, kad nėra vadinamojo vieno visiems tinkančio modelio, kai kalbama apie konkurencijos sąlygas ES sudarytose laisvos prekybos sutartyse per pastarąjį dešimtmetį, kadangi konkurencijos sąlygos skiriasi, priklausomai nuo esamų konkurencijos taisyklių ir jų išsivystymo lygio bei vykdančiųjų institucijų šalyse partnerėse; o dėl konkurencijos sąlygų visose dvišalėse ES ir Indijos sutartyse, aukšto lygio prekybos grupė raginama apsvarstyti tikslo, kurį reikia pasiekti, lygį;

8. pažymi, kad Indija veda antidempingo derybas ir kaip naudotoja, ir kaip proceso subjektas; džiaugiasi gerais ES ir Indijos darbo santykiais šioje srityje ir ragina abi derybų dalyves dirbti kartu siekiant, kad būtų panaikintas piktnaudžiavimas antidempingo priemonėmis ir sustabdytas dempingas;

9. pažymi, kad ES ir Indija GIS apsaugą laiko gamintojams, vartotojams ir vyriausybėms naudinga priemone; tačiau pabrėžia, kad GIS priemonė nėra gerai žinoma Indijoje; ragina Indijos vyriausybę reklamuoti GIS sistemą ir skatinti potencialų GIS pritaikomumą; pažymi, kad, remiantis TRIPS, PPO narės gali laisvai įgyvendinti savo įstatymus, siekdamos daug didesnės apsaugos negu reikalauja pati sutartis; mano, kad dvišalis susitarimas gali pasiūlyti apsaugą GIS Europos Sąjungoje ir Indijoje ir be TRIPS sutarties, šitaip suteikdamas naudingą papildomą priemonę dvišalėms pastangoms sujungti;

10. pabrėžia didžiulę intelektinės nuosavybės Indijoje svarbą, kuri matyti iš didėjančio skaičiaus paraiškų Indijos intelektinės nuosavybės biuruose, ir pabrėžia, kad Indijos pramonė susidūrė su visuotinėmis problemomis ir įgyvendina moksliniais tyrimais pagrįstą plėtrą kaip verslo strategijos sudėtinę dalį; pažymi dabartines Indijos reformas dėl intelektinės nuosavybės teisių režimo, įskaitant 2005 m. Indijos patentų (pataisytą) įstatymą; pabrėžia, kad taip pat buvo dėtos pastangos modernizuoti ir racionalizuoti procedūrinius aspektus, siekiant padaryti sistemą patogesnę vartotojui; taip pat pažymi, kad vykdydama naujas įstatymų leidybos iniciatyvas Indija ėmėsi didžiulių modernizavimo programų dėl visų intelektinės nuosavybės biurų ir įsipareigojo skirti didžiules sumas infrastruktūrai sukurti ir atnaujinti; ragina Indiją užtikrinti, kad šio režimo įgyvendinimas atitiktų Rio de Žaneiro konvenciją dėl biologinės įvairovės ir esamus įsipareigojimus PPO;

11. pažymi, kad ES per pastaruosius 10 metų taip pat sukūrė šiuolaikišką intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą ir suderino daugelį nacionalinių intelektinės nuosavybės sistemų, įgyvendindama Bendrijos intelektinės nuosavybės teises visoje ES; mano, kad dėl didžiausią palankumą turinčios šalies principų ir vietinės tvarkos šie teisės aktai yra naudingi ir ne ES teisės turėtojams, ir ES intelektinės nuosavybės teisės turėtojams; mano, kad įgyvendinimas yra intelektinės nuosavybės apsaugos sudėtinė dalis ir ragina ES ir Indiją susitarti dėl bendrų įgyvendinimo priemonių tam, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir įtikinamos ir nesudarytų kliūčių teisėtai prekybai;

12. mano, kad jeigu pasaulio mastu daugiau kaip viena iš trijų PC programinės įrangos kopijų bus įsigyjama nelegaliai, piratavimas nesiliaus grėsęs programinės įrangos naujovių ateičiai, sukeldamas darbo vietų skaičiaus ir mokesčių įplaukų mažėjimą ir ES, ir Indijoje; pažymi, kad, vyriausybei ėmusis griežtesnių veiksmų dėl programinės įrangos piratų ir visuomenės informavimo kampanijų, Indijoje 2005 m. 2 proc. sumažėjo piratavimo; tačiau pripažįsta, kad dar reikia daug ką nuveikti, siekiant kontroliuoti Indijos įmones, besipelnančias iš nesąžiningos konkurencijos, gamyboje naudojančias piratinę programinę ir techninę kompiuterinę įrangą; ragina Indijos valstybės ir federalines valdžios institucijas ir toliau mažinti piratavimo procentą; pažymi, kad nors ES ir JAV pastangos kovoti su piratavimu pirmiausia nukreiptos į Kiniją ir Rusiją, likusi Azijos dalis taip pat turi tuo užsiimti; mano, kad šiuo atžvilgiu Indija yra suinteresuota dirbti konstruktyviai su ES, remiantis Tarptautinių skaitmeninių ryšių (angl. IDC) 2005 m. atliktais poveikio tyrimais, kuriuose apskaičiuota, kad jeigu Indija sugebės sumažinti dabartinį piratavimą nuo 72 iki 64 proc. iki 2009 m., Indija sukurs 115 000 naujų IT darbo vietų ir papildomi 5 900 milijonai JAV dolerių pateks į jos ekonomiką ir jos mokesčių įplaukas padidins 86 milijonais JAV dolerių;

13. pripažįsta farmacijos pramonės reikšmę Indijos ekonomikai ir visuomenei ir ragina Indijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių standartų naudojant žmones ir gyvus gyvūnus moksliniams eksperimentams, ir kad tokių eksperimentų būtų atliekama minimaliai ir būtų ieškoma alternatyvų;

14. ragina ES ir Indiją Dohos plėtros etapo metu vadovauti ieškant operatyvaus ir ilgalaikio sprendimo dėl TRIPS ir visuomenės sveikatos, siekiant palengvinti būtinųjų vaistų prieinamumą; pritaria Indijos vyriausybės žingsniams dėl intelektinės nuosavybės, ypač susijusiems su vaistais; ragina Indijos vyriausybę greičiau įgyvendinti įstatymus dėl nepatentuotų vaistų eksporto;

15. pažymi, kad liaudies išmintis vis labiau laikoma vertingu turtu tiek besivystančiose, tiek ir išsivysčiusiose šalyse, 80 proc. pasaulio žmonių, įskaitant 441 etninę bendriją Indijoje, norėdami patenkinti savo kasdienius mitybos ir sveikatos poreikius, priklauso nuo paslaugų ir gaminių, gaunamų atnaujinant liaudies išmintį ir patirtį; pabrėžia daugybę teisinių, politinių ir socialinių sąsajų tarp intelektinės nuosavybės teisės ir biologinės įvairovės išsaugojimo bei genetinių išteklių; ragina ES ir Indiją dirbti kartu, ieškant protingų sprendimų dėl TRIPS suderinimo su Rio de Žaneiro konvencijos dėl biologinės įvairovės tikslais;

16. džiaugiasi Indijos veiksmais siekiant reformuoti savo finansų sektorių liberalizavus palūkanų normas, sumažinus banko reikalaujamą vyriausybės skolos kontrolę ir sumažinus banko įsipareigojimus skolinti prioritetinėms sritims, pavyzdžiui, žemės ūkiui ir smulkiam verslui; mano, kad Indijai labiau integruojantis į pasaulinę finansų sistemą, finansinių reformų poreikis padidėjo; mano, kad finansų sektoriaus liberalizacija siekiant padaryti jį gebantį atsigauti ir po išorinių, ir po vidinių sukrėtimų yra būtina, jei siekiama skatinti indėlių augimą, kreditų kultūros vystymąsi ir privačių bei užsienio jėgų atėjimą; mano, kad techninės ir valdymo patirties perdavimas gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant Indijos finansų rinką ir todėl ragina ES pasiūlyti tokio pobūdžio pagalbą;

17. džiaugiasi Indijos planais nebekontroliuoti rupijos, panaikinant visą likusią kapitalo kontrolę iš dalies konvertuojamai rupijai; mano, kad tai pašalins svarbią Indijos integracijos į pasaulio ekonomiką kliūtį, leidžiant Indijos žmonėms ir verslininkams laisviau investuoti užsienyje ir didelėms įmonėms sudarant galimybes lengviau ir pigiau gauti užsienio paskolas, kurios dabar apribotos iki 500 milijonų JAV dolerių per metus vienai įmonei;

18. ragina Indijos vyriausybę prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, būtinos daugiašalės priemonės siekiant išlaikyti ir stiprinti tarptautinę taiką, saugumą ir stabilumą, ir išreiškia susirūpinimą dėl padidėjusio JAV ir Prancūzijos bei Indijos branduolinio bendradarbiavimo, nesant Indijos sutartinių įsipareigojimų dėl branduolinio saugumo;

19. atkreipia dėmesį į Indijos pripažinimą, kad, norėdama įgyvendinti savo planus, ji turi įvykdyti savo įsipareigojimus Pietų ir Pietryčių Azijoje; džiaugiasi prekybos panaudojimu kaip Indijos ir Pakistano pasitikėjimo didinimo priemone, ypač džiaugiasi svarbia 2006 m. gegužės 2 d. sutartimi, kuria siekiama atgaivinti prekybą ir verslą už kontrolės linijos tarp atskirtų Jamu ir Kašmyro regionų, sukuriant vežimo sunkvežimiais Srinagaro – Muzafarabado maršrutu paslaugas, taip pat antrą tranzito per Kašmyrą autobusų liniją, sujungiančią Punšą Jamu valstijoje ir Kašmyrą su Ravalakotu, esančiu Azad Jamu Kašmyre; džiaugiasi ministro pirmininko Singho 2006 m. gegužės 23 d. pažadu sukurti laisvos prekybos ir laisvo judėjimo aplinką su vadinamosiomis švelniomis sienomis, kad būtų sukurta gera atmosfera Kašmyro gyventojams; ragina Indiją ir Pakistaną toliau mažinti administracines kliūtis, siekiant įgyvendinti su prekyba susijusias pasitikėjimo kūrimo priemones, ir ragina ES pasiūlyti techninę pagalbą, jeigu jos reikės;

20. išreiškia susirūpinimą tuo, kad regioninė prekyba SAARC vis dar žemo lygio; mano, kad yra per daug išimčių dėl Pietų Azijos laisvos prekybos sutarties, kad ji būtų laikoma įprasta laisvos prekybos sutartimi; ragina SAARC nuolat peržiūrėti galimybes plėsti prekybą ir investicijas regione; mano, kad savo santykiuose su Indija ES turi laikytis išskirtinai regioninio požiūrio ir ragina ES sudaryti vadinamąją stebėjimo grupę, panašią į tą, kuri buvo sudaryta ASEAN, kad tirtų būsimų ES ir SAARC santykių galimybes;

21. ragina Indiją, kaip SAARC ir BIMSTEC narę, pasinaudoti savo teigiama įtaka ir padėti palengvinti demokratinių pokyčių įgyvendinimą ir pagarbos žmogaus teisėms sukūrimą Birmoje ir tęsti savo pagalbą taikos procesui Šri Lankoje;

22. pažymi, kad Azijos šalys, tokios kaip Indija ir Kinija, nepaisant ekonomikos augimo, ir toliau yra mažiau atstovaujamos ir nesąžiningai sumenkinamos dvišaliuose organuose, įskaitant Tarptautinį pinigų fondą; ragina ES ir Indiją dirbti kartu, siekiant atkurti pusiausvyrą ir užtikrinti, kad akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, ir svarbesnės vietos būtų paskirstytos pagal atitinkamą svorį tarptautinėje ekonomikoje;

23. džiaugiasi Indijos vyriausybės TUI strategijos reformomis ir Investicijų komisijos pasiekta pažanga; reiškia susirūpinimą dėl to, kad užsienio investuotojai vis dar susiduria su erzinančia biurokratija vietos lygiu ir kitomis netarifinėmis kliūtimis; ragina Indijos valdžios institucijas tęsti kovą su biurokratija ir korupcija; ragina valstybės ir savivaldybių institucijas supaprastinti ir suvienodinti paraiškų teikimo tvarką; taip pat ragina dėti pastangas, kad būtų sukurtas didesnis teisinis skaidrumas;

24. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad užsienio investuotojai vis dar susiduria su vietine biurokratija, kur didžiulė kliūtis yra tvirtinimo tvarka, pagal kurią prašymai, kuriuos galima automatiškai patvirtinti, sudaro minimumą, o tuo tarpu dauguma didelių prašymų yra tvirtinami individualia tvarka; išreiškia susirūpinimą tuo, kad daugelis pareigūnų ir toliau viską sprendžia vietinių interesų naudai; pabrėžia, kad ši tvirtinimo ir leidimų išdavimo tvarka buvo kritikuojama kai kuriuose regionuose, kad ji nesąžininga ir jai trūksta skaidrumo, teisės aktams keičiantis taip nepakenčiamai dažnai, kad sunku susigaudyti tarp reikalavimų; ragina valstybės ir savivaldybių valdžios institucijas supaprastinti ir suvienodinti prašymų teikimo tvarką;

25. atkreipia dėmesį į svarbų užsienyje gyvenančių Indijos piliečių indėlį į Indijos augimą; tačiau pabrėžia, kad užsienyje gyvenančių Indijos piliečių įplaukos sudarė tik 10 proc. Indijos TUI; mano, kad ilgalaikei plėtrai reikalingi ir socialiniai pervedimai, ir finansiniai mokėjimai; ragina Indiją ir toliau kurti schemas, pagal kurias būtų galima prieiti prie užsienyje gyvenančių Indijos piliečių išteklių, jau turint realų dvigubos pilietybės pavyzdį;

ES ir Indijos bendradarbiavimas

26. džiaugiasi tuo, kad 2005 m. rugsėjo 7 d. vykusiame šeštajame Indijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Indija, kaip strateginės partnerės, įsipareigojo plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą, be kitų ir žmogaus teisių klausimais, numatytus bendrame veiksmų plane, kuriame taip pat numatytas vystomasis bendradarbiavimas, aplinkos pusiausvyros išsaugojimas ir ekonominė sanglauda; prašo, kad pagal strateginę partnerystę būtų palaikomas besitęsiantis dialogas žmogaus teisių srityje; taip pat džiaugiasi Indijos nacionalinės žmogaus teisių komisijos atliktu nepriklausomu ir kruopščiu darbu šiuo klausimu;

27. pabrėžia, kad svarbiausias ES ir Indijos strateginės partnerystės aspektas turėtų likti Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) įgyvendinimas ir kova su skurdu; džiaugiasi tuo, kad TPT bus aptariami 2006 m. spalio 13 d. vyksiančiame kitame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime; ragina nedelsiant imtis specialių priemonių siekiant užtikrinti, kad mažumos, pvz., dalitai ir adivasiai bei kitos menkinamos bendruomenės, gentys ir kastos, galėtų pasivyti kitus gyventojus naikinant atsilikimą, atsiradusį siekiant TPT;

28. džiaugiasi tuo, kad, įgyvendinant 2002–2006 m. EB ir Indijos vystomojo bendradarbiavimo programą, pabrėžiami sveikatos apsaugos, švietimo, vandens ir aplinkos klausimai, ir tuo, kad bendrame veiksmų plane įsipareigota plėsti vystomąjį bendradarbiavimą sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose siekiant, kad taip išplėtus vystomąjį bendradarbiavimą būtų papildytos svarbios Indijos socialinio sektoriaus programos, įskaitant ypatingas priemones, kuriomis siekiama efektyviai panaikinti mažiau privilegijuotų visuomenės grupių, ypač moterų diskriminaciją; taip pat ragina stiprinti priemones, kuriomis skatinamas mergaičių lavinimas kaip dalis veiksmų plano, atitinkančio Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT) 2 ir 3;

29. džiaugiasi Komisijos visuomeninėmis konsultacijomis, padedančioms formuoti svarbų, strateginį ES prekybos ir ekonominių santykių su Kinija persvarstymą; mano, kad Indija kelia panašius, nors ir kitos rūšies, iššūkius ES pramonei; ragina Komisiją panašiai persvarstyti ir santykius su Indija, kad būtų užtikrintas politinis, ekonominis ir komercinis šių santykių valdymas ES lygiu;

30. mano, kad ES turi atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ sektorių Indijoje, todėl siūlo paremti MVĮ panaudojant priemones vietiniams į rinką orientuotiems projektams, kuriuos siūlo piliečiai, finansuoti;

31. pabrėžia, kad, įgyvendinant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, su Indija turėtų būti bendradarbiaujama kaip su pradedančia teikti pagalbą šalimi – turėtų būti keičiamasi patirtimi ir bendradarbiaujama įgyvendinant konkrečius projektus besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad pasinaudojus Indijos patirtimi būtų galima padidinti ES vystymosi pagalbos veiksmingumą ir naudą;

32. pažymi, kad indai turi abejonių dėl ES, todėl nori daugiau sužinoti apie Sąjungą ir geriau ją suprasti; džiaugiasi Erasmus Mundus 33 mln. eurų stipendijų schema, pagal kurią ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendradarbiavimui mokslo ir technologijų srityse, kur Indijos patirtis gali paskatinti ES veikti, išskiriant informacinę visuomenę, būtent švietimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujoves; džiaugiasi Jean Monnet Europos studijų katedros Delio universitete įkūrimu kaip būtina ES ir Indijos santykių stiprinimo iniciatyva; ragina Komisijos delegaciją ir valstybių narių ambasadas dirbti su Indijos valstybės valdžios institucijomis kuriant tinkamą ES vaidmenį švietimo, kultūros ir mokslo mainų srityse ir teigia, kad kultūriniai mainai padėtų pasiekti konstruktyvų bendradarbiavimą; profesiniai ir verslo mainai taip pat gali būti naudingi ir dėl skirtingų kultūrų supratimo, ir skatinant abipusį keitimąsi informacija; pabrėžia administracinės mokomosios mainų programos – „žmonės žmonėms“, – kuri įgyvendinama su Japonija ir Korėja, sėkmę ir ragina Komisiją išplėsti programą, apimant Indiją, ir suteikiant atitinkamą finansavimą;

33. rekomenduoja Komisijai peržvelgti arba išplėsti specialias ES ir Indijos programas tokiose srityse, kaip aukštasis mokslas ir profesijos mokymasis; taip pat programas, kurios skatintų studentų, dėstytojų ir mokslininkų mainus;

34. pripažįsta, kad Indijos programinės įrangos ir paslaugų pramonė padidėjo tris kartus per pastaruosius penkerius metus ir dabar siekia 20 milijardų eurų; pabrėžia, kad didesnę šio augimo dalį lėmė prekiautojai iš Vakarų, plėtrą nukreipę į Indiją; mano, kad, ES gali pasinaudoti didžiuliu aukštos kvalifikacijos ir gabių darbuotojų iš Indijos judėjimu; ragina prekybos grupę ištirti susitarimą dėl kvalifikuotų darbuotojų judėjimo pagal Mode 4, kad Indijos IT ekspertai galėtų dirbti ES, tapdami kvalifikuotos darbo jėgos šaltiniu ir pateisindami ES investicijas į aukštojo mokslo sistemas; pažymi, kad programinės įrangos įmonės traukia asocijuotas įmones bei paslaugų pramonę ir infrastruktūriniai reikalavimai, kurie jas lydi, gali pakelti regioninę ekonomiką ir suteikti kitų galimybių vietiniams žmonėms;

35. pažymi, kad tarp 2003 ir 2008 m., 200 000 ES darbo vietų gali būti perkeltos į kitas šalis, daugiausia į Indiją; taip pat pabrėžia, kad iki 2010 m. Indijoje užsienio kalbų specialistų paklausa bus 160 000 ir tik 40 000 indų turės reikalingą kvalifikaciją; mano, kad ir esant 30 000 ES emigrantų, jau dirbančių Indijoje, yra puikios galimybės kvalifikuotiems europiečiams, kurie pasiruošę pakeisti gyvenamąją vietą, ir tokia tendencija užtikrintų ES ir Indijos „keitimąsi protais“, o ne „protų nutekėjimą“;

36. siūlo, kad valstybės narės ir Komisija sudarytų galimybes įmonėms ir universitetams naudotis sparčiai augančios Indijos ekonomikos konkrečių sričių, pavyzdžiui, programinės įrangos ir kinematografijos sektorių, vaisiais;

37. atkreipia dėmesį, kad Indijos augimo poveikis pasauliniam energijos poreikiui didina susirūpinimą dėl energijos užtikrinimo; pažymi, kad Indija vis dar išgyvena didžiulį energijos stygių ir yra per daug priklausoma nuo naftos ir anglies, tai yra nuo dviejų brangių ir taršių kuro rūšių; pabrėžia, kad Indijos pastangos užtikrinti dujų tiekimą ir vystyti branduolinę energiją yra du konkretūs rezultatai šiame etape; pabrėžia, kad netgi jei Indija išvystytų branduolinę energiją, ji patenkintų mažiau kaip 5 proc. jai reikalingos elektros energijos ir tik 2 proc. visos jos energijos; mano, kad pastangos vystyti branduolinę energiją būtų žingsnis atgal nuo Gleneagles G8 pasižadėjimų sustabdyti klimato kaitą ir skatinti energijos taupymą; mano, kad jeigu nebus imamasi veiksmų, aplinkos kaita gresia tapti didžiausia Indijos ateities ekonomikos plėtros kliūtis;

38. pažymi, kad ir Indija, ir ES turi senas atsinaujinančios energijos vartojimo skatinimo tradicijas ir tiki, kad atsinaujinanti energija, tokia kaip saulės, vėjo ir biomasės, yra praktiškas energijos šaltinių pasirinkimas, kaip ir didelės investicijos į energijos vartojimo veiksmingumo sritį, o tai gali patenkinti ilgalaikį energijos poreikį; džiaugiasi Indijos pastangomis šiuo atžvilgiu, įskaitant jos biodujų katilus kaimo vietovėse ir saulės baterijas (naudojamas tiekti energiją kaimų gyventojams ir gamybos cechams), ir pastatyti ketvirtą didžiausią pasaulyje vėjo jėgainę; mano, kad kadangi neturtingiausios pasaulio šalys yra neigiamai veikiamos padidėjusio naftos poreikio, kaip rodo neseniai įvykusios riaušės dėl didėjančių naftos kainų Indonezijoje, Indija turi ir toliau remti regioninių atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą visoje Azijoje, kaip tai jau daroma Butane; džiaugiasi Indijos ir ES energijos skydo sukūrimu ir ragina toliau bendradarbiauti energetikos saugumo, rinkos reformų, atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo veiksmingumo srityse; mano, kad Indija ir ES turi ir toliau kurti visuotinę energijos struktūrą įdiegdamos naujoves, vykdydamos ilgalaikės energijos plėtrą, nors ir susidurdamos su klimato kaitos išbandymais;

39. pažymi, kad dėl geografinės įvairovės Indijoje turi būti naftos ir dujų išteklių, bet viešojo sektoriaus vykdomi tyrinėjimai iki šiol nedavė teigiamų rezultatų; tačiau pabrėžia, kad atėjus Europos energetikos įmonėms ši padėtis keičiasi, pavyzdžiui, Britanijos „Cairn Energy“ pranešė, kad ji atrado keletą naftos šaltinių Radžastane 2004 m. (apskaičiuota, kad didžiausiame iš jų yra 500 milijonų barelių išteklių); ragina Indiją skatinti aktyvesnius naftos ir dujų išteklių ieškojimus, kad pritrauktų veiksmingas ir patyrusias Europos tyrimo įmones;

40. pažymi, kad išlaidos biodizelino gamybai Indijoje sudaro apie vieną trečdalį tai pačiai veiklai skiriamų išlaidų Europoje, ir kad Indija neseniai nusprendė plėsti biodizelino valymo programas; pabrėžia, kad Indija plečia etanolio pramonę ir vyriausybė įgyvendino keletą finansinių paskatų, įskaitant pardavimo mokesčių sumažinimą ir akcizo mokesčio sumažinimą etanoliui ir etanolio junginių kurui; mano, kad nevalgomos jatrofos galėtų būti perspektyvi biodegalų rūšis Indijoje, nes jos gali augti pusiau sausose ir sausose dirvose ir reikalauja labai mažai investicijų, todėl ragina ES ir Indiją bendradarbiauti šioje srityje; mano, kad be to, kad sukurs maždaug 17 milijonų naujų darbo vietų ir duos pajamų nusilpusioms kaimo bendruomenėms, tokios programos padės sumažinti Indijos priklausomybę nuo užsienio naftos, bet tik tada, jei jos bus vykdomos nepertraukiamai;

Indijos ekonominė ir socialinė padėtis

41. pažymi, kad tarptautinė prekyba gali būti galingas ekonominio augimo ir skurdo mažinimo variklis, tačiau tai nėra vienintelė stebuklinga išeitis, prekybos reformos tik papildo plėtros politiką; mano, kad siekdama ištraukti žmones iš skurdo gniaužtų ir toliau kilti ekonominio vystymosi laiptais, Indija turi sutelkti dėmesį į verslo aplinkos, kuri didina integraciją į pasaulio ekonomiką platesniu gamybos ir paslaugų mastu, kūrimą;

42. džiaugiasi, kad naujausiame 2002–2007 m. Indijos penkmečio plane, skirtame žmogaus socialinei raidai, labiau pripažįstama išorinės ekonominės aplinkos, prekybos ir investicijų svarba;

43. atkreipia dėmesį į tai, kad pusiausvyros nebuvimą tarp Indijos valstijų blogina su išlaidomis susijusių įgaliojimų perdavimas valstijoms, kurios turi skirtingus politinio vadovavimo ir fiskalinio valdymo standartus; mano, kad skurdo naikinimas priklauso nuo valstybės išteklių perskirstymo kaimo vietovėms ir infrastruktūros vystymosi, siekiant palaikyti gamybos plitimą ir paslaugų sektoriaus veiklą; ragina Indiją užtikrinti darną ir geresnį valdymo liberalizavimą patvirtinant tinkamą papildomą ekonomikos politiką, taip pat mokesčių derinimą, o produktyvumo stiprinimo pastangas nukreipti į neturtingiausias valstijas, sudarant joms sąlygas veiksmingai naudotis lėšomis; pažymi ekonomikos augimo poveikį kai kurių Indijos regionų plėtrai ir ragina Komisiją skatinti Indiją mokytis iš valstybių, kurios suklestėjo Indijos pakilimo metu, perimti geriausią patirtį, siekiant užtikrinti, kad svarbios investicijos būtų nukreiptos į atsiliekančius regionus ir į niekieno neginamas socialines grupes;

44. išreiškia susirūpinimą dėl didėjančios prarajos tarp miesto ir kaimo pajamų; ragina Indijos valdžios institucijas pripažinti žemės ūkio sąstingį kaimo vietovėse ir vystyti programas, siekiant padidinti žemės ūkio produkciją šiose srityse, kad būtų įmanoma adekvačiau kovoti su kaimo skurdu;

45. pastebi, kad nepaisant didelio ir staigaus augimo Indijos infrastruktūra vis tiek iš dalies turi besivystančios tautos požymius, pvz., prasti transporto tinklai ir nuolatiniai energijos nutraukimai; ragina Indiją ir ES ištirti su prekyba susijusios infrastruktūros plėtrą pasinaudojant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės investicijomis, užtikrinant skaidrumą, patikimą kontrolę ir vienodas privataus sektoriaus ir vyriausybės galimybes; taip pat ragina naudotis EIB paskolomis, kurio įgaliojimai – Azijos ir Lotynų Amerikos atveju – telkiami produktyvioms investicijoms; ragina Indiją ir ES sutelkti šitas investicijas į kaimo vietoves, pagerinti vandens tiekimą ir sanitarines sąlygas, gerinti transporto tinklą, ypač visus oro kelius, ir gerinti energetikos tinklo pajėgumų kokybę;

Plėtra ir aplinka

46. pripažįsta svarbius Indijos vyriausybės pasiekimus kovojant su skurdu, tačiau pažymi, kad vis tiek esama daug socialinės nelygybės, nes apytikriai 30 proc. Indijos gyventojų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, nepaisant tvaraus ekonomikos augimo; ypač susirūpinęs dėl neprivilegijuotų visuomenės sluoksnių, t. y. moterų, vaikų ir nuskriaustų grupių, pavyzdžiui, dalitų ir adivasių (angl. Dalits, Adivasis), vietinių genčių ir tautų, padėties; ragina Komisiją ir Tarybą dirbti kartu su Indijos vyriausybe siekiant pagerinti minėtų grupių padėtį ir ateityje vertinti bendradarbiavimą pagal tai, ar galima aktyviai prisidėti prie lyčių ir kastų diskriminacijos panaikinimo;

47. pabrėžia, kad Indijos vyriausybės dėjo dideles pastangas spręsdamos kastų diskriminacijos problemą; tačiau mano, kad dar daug turi būti padaryta šioje srityje;

48. ragina ES skatinti ir įgyvendinti priemones siekiant užtikrinti mažumų, kurios buvo izoliuotos nuo naujos Indijos ekonomikos ir diskriminuojamos vykdant plėtros programas ir šalinant gamtos katastrofų padarinius, socialinį ir ekonominį vystymąsi, inter alia, skatinant lygias įdarbinimo ES įsisteigusiose privačiose ir investuotojų įmonėse galimybes, taip pat skatinant vystymosi programas, kuriose dalyvautų dalitai, ir naudojant rodiklius, kuriais būtų matuojamas dalitų įtraukimas į naująją ekonomiką;

49. pabrėžia, kad yra svarbu, kad Indijos vyriausybė atsižvelgtų į socialinės sanglaudos, aplinkos ir vartotojų teisių problemas plėtros procese;

50. pritaria ES ir Indijos bendradarbiavimui ekologijos srityje ir džiaugiasi tuo, kad aplinkos politika, kaip viena iš bendradarbiavimo sričių, nurodyta bendrame veiksmų plane; pabrėžia, kad ES ir Indija, kaip svarbiausi veikėjai, turi atlikti pagrindinį vaidmenį siekdamos geresnio visuotinio aplinkos valdymo; ragina, kad aplinkos aspektai būtų ir toliau akcentuojami bendradarbiavimo vystant ekonomiką metu;

51. pabrėžia, kad didėjantis Indijos aplinkos niokojimas darosi vis didesnė problema, kuri turės neįsivaizduojamas ekonomines, socialines ir ekologines pasekmes, visų pirma daugumai Indijos gyventojų, gyvenančių skurdžiai; taip pat pabrėžia, kad labai svarbu šioje srityje spartinti ES ir Indijos bendradarbiavimą;

52. džiaugiasi Indijos pasiryžimu pasiekti Tūkstantmečio plėtros uždavinius; pabrėžia, kad Indijos dešimtajame penkerių metų plane nustatomi Indijos žmogaus socialinės raidos tikslai ir gairės kitiems penkeriems – dešimčiai metų, kurie yra daug ambicingesni, nei tūkstantmečio vystymosi tikslai; tačiau ir toliau abejoja, ar Indija sugebės pasiekti juos iki 2015 m., nes JT tūkstantmečio projekte teigiama, kad vargu ar Indija įvykdys bent 4 iš 8 tūkstantmečio vystymosi tikslų; mano, kad su prekyba susijusi pagalba galėtų padėti Indijai juos pasiekti numatytu laiku; ragina ES bendradarbiauti kuriant Indijos prioritetinio universitetinio išsilavinimo ir kaimo sveikatos programas ir skatinti politiką, kuri palengvintų jaunų žmonių įsiliejimą į darbo aplinką; tiki, kad ES galėtų spręsti su lygiomis galimybėmis susijusius rūpesčius didindama prekybą produktais, kurie suteiktų pragyvenimo šaltinį moterims ir palengvintų prekybą paslaugomis tuose sektoriuose, kuriuose dirba moterys;

53. pažymi, kad ryšiai yra vienas iš tūkstantmečio vystymosi tikslų ir JT Generalinis Sekretorius Kofis Ananas paragino įdiegti ryšį kiekviename besivystančiame pasaulio kaime iki 2015 m., siekiant panaikinti laisvės, gerovės ir galios skirtumus; sveikina tokias iniciatyvas, kaip „Hole-in-the-Wall Internet Education Experiment“, pagal kurias daugiau kaip 150 galingų kompiuterių su klaviatūromis, pelėmis ir interneto kameromis buvo pastatyti 50 vietovių (nuo Delio lūšnų iki Indijos kaimo vietovių); tai leido tūkstančiams prieš tai neraštingų berniukų ir mergaičių įgyti ne tik IT žinių ir pradinio išsilavinimo pagrindus, bet ir išpildė jų svajones; mano, kad tokie projektai, nors ir nepakeičia klasės su mokytoja, gali padėti vaikams, kurie dabar neturi galimybių mokytis įprastu būdu; ragina Indiją dalintis iš suklestėjusios IT srities gauta nauda su 98 proc. kitų gyventojų, kurie nepajuto šio pagerėjimo, ir nukreipti investicijas ir pagalbą į tokius projektus, per metus išleidžiant mažiau negu 2 centus kiekvienam vaikui per dieną;

54. pažymi, kad Indija daugiausia pasinaudojo GSP programa, vidutiniškai 80 proc. įvairiuose sektoriuose, įskaitant gyvūnų produktus (88 proc.), brangakmenius ir papuošalus (85 proc.), transporto įrenginius ir paprastuosius metalus (83 proc.); pabrėžia, kad 40 proc. Indijos drabužių eksporto, kurio vertė yra per 3 000 milijonų eurų, kai bendra eksporto vertė 4 800 milijonų eurų, ir devynios dešimtosios Indijos avalynės eksporto, kuris siekia 600 milijonų eurų, nuo viso 675 milijonų eurų eksporto, turėjo naudos iš GSP programos; pabrėžia, kad šalys su savo nuosavomis tekstilės pramonėmis, tokios kaip Indija, sugebėjo daug labiau pasinaudoti GSP galimybėmis, negu tokios šalys kaip Bangladešas, kurios drabužiams siūti naudoja importuotas medžiagas ir patyrė sunkumų naudodamos GSP programą dėl ES nustatytų kilmės taisyklių; džiaugiasi, kad ES pasirengusi nuolat peržiūrėti šias programas ir taisykles ir ragina ją supaprastinti šias taisykles bei padaryti jas racionalesnes; džiaugiasi pasiūlymu pakeisti tam tikriems produktams taikomas kilmės taisykles vienu bendru kriterijumi, kad atitinkamos šalys galėtų lengviau pasinaudoti programa;

55. išreiškia susirūpinimą, kad 60 proc. visų likusių pasaulyje tigrų gyvena Indijoje, suplanuotas, bet atidėtas tigrų surašymas Indijoje gali parodyti sumažėjusį iki 1 500 tigrų skaičių visoje šalyje; pripažįsta, kad nelegali prekyba gyvūnais yra antroje vietoje po tarptautinės prekybos nelegaliais narkotikais, ir kad prekyba kai kuriomis gyvūnų rūšimis, pavyzdžiui, tigrais, yra tokia didelė, kad jų populiacija smarkiai išnaikinta; reikalauja pagerinti augalų ir gyvūnų pavyzdžių ir augalų ir gyvūnų produktų įvežimo kontrolę taip, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl prekybos nykstančiomis rūšimis (CITES) ir pagerėtų jos vykdymas, siekiant išgelbėti nykstančias rūšis nuo pavojaus; ragina ES siūlyti bendradarbiavimo ir techninę pagalbą Indijai, siekiant padėti jai išlaikyti savo biologinę įvairovę ir kovoti su augalų ir gyvūnų kontrabanda; ragina sutelkti dėmesį į tigrų apsaugos problemą, ypač kovojant su prekyba jų oda, kaulais ir kitomis kūno dalimis, įskaitant bendradarbiavimą su muitinės tarnybomis, kad šis klausimas būtų įtrauktas į kito ES ir Indijos aplinkosaugos forumo darbotvarkę;

56. pažymi, kad prekybos liberalizavimas smulkiuosius ES ir Indijos ūkininkus privertė susidurti su visuotine konkurencija, tuo tarpu vyriausybės subsidijų mažinimas pabrangino ūkininkavimą; išreiškia susirūpinimą, kad Indijos ūkininkai kreipia savo ūkininkavimą į eksportą užuot kūrę vidaus produktą, o tai veda prie prasto maitinimosi neturtingose kaimo vietovėse; skatina Indiją skirti lėšų su prekyba susijusiai infrastruktūrai kaimo vietovėse kurti, siekiant padėti ūkininkams prisitaikyti prie globalizacijos padarinių;

57. ragina ES skatinti tarptautiniuose forumuose didesnę užsienio įmonių, įsteigtų Indijoje, kolektyvinę atsakomybę, tuo pačiu metu ragina sudaryti sutartį su Indijos vyriausybe, pagal kurią būtų įsteigta efektyvi Indijoje veikiančių vietos ir užsienio bendrovių darbuotojų teisių stebėsenos sistema;

58. remia tai, kad ES ir Indijos dialoge investicijų klausimais būtų atsižvelgiama į užsienio investuotojų visuomeninę politinę atsakomybę priimančioje šalyje; taip pat pabrėžia, kad kartu su teisėmis investuotojams suteikiamos pareigos ir investuotojai turi taikyti bent Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus;

59. džiaugiasi Indijos pasiryžimu vykdyti vaikų darbo prevenciją ir prisidėti prie Tarptautinės programos dėl vaikų darbo panaikinimo ir INDUS vaikų darbo projekto; reiškia susirūpinimą dėl didelio vaikų darbo išplitimo Indijoje; ragina Indiją bendradarbiauti su TDO ir ratifikuoti 138 konvenciją „Dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus“ ir 182 konvenciją „Dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo”; ragina Indiją imtis priemonių, siekiant veiksmingai kovoti su visomis šiuolaikinės vergovės formomis, taip pat ir su vaikų ir moterų išnaudojimu tam, kad būtų užtikrinta pagarba pagrindinėms darbuotojų teisėms ir išvengta socialinio dempingo; taip pat priimti TDO „baltojo darbo“ principus; primena įvairių prekybinių susitarimų svarbą, kurie dera su tarptautinėmis konvencijomis dėl žmogaus teisių ir darbo standartų;

60. mano, kad Indija turi kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti likusius ILO susitarimus tam, kad padėtų sustiprinti ilgalaikę plėtrą ir pagerintų pačių vargingiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo kokybę;

61. pabrėžia, kad ES turi primygtinai reikalauti Indijos vyriausybės neatidėliotinai spręsti su darbu susijusias problemas, kurios liečia milijonus žmonių, gyvenančių Indijoje; ragina ratifikuoti 1998 m. Konvenciją dėl teisės organizuoti kolektyvines derybas;

62. pabrėžia tai, kad svarbu, jog besivystantys prekybiniai ryšiai tarp ES ir Indijos neturėtų būti atskirti nuo Indijos žmogaus teisių reformų;

63. pažymi, kad dabartinė Indijos administracija atviriau pripažino ŽIV/AIDS keliamas problemas; mano, kad ŽIV/AIDS plitimas gali sutrukdyti Indijos pažangai; atkreipia dėmesį, kad ligos išplitimas didėja dėl ribotos galimybės gauti sveikatos priežiūrą ir menko sąmoningumo; džiaugiasi, kad ji padidino finansavimą ir programų, nukreiptų ŽIV/AIDS sukeltoms problemoms spręsti, skaičių ir ragina ES padėti Indijai rengti programas didelės rizikos asmenims ir bendruomenėms; todėl džiaugiasi dėl Nacionalinės AIDS kontrolės organizacijos (NAKO) veiklos, kuria siekiama informuoti kaimo ir miesto žmones šioje srityje;

64. mano, kad pastarojo meto stichinės nelaimės, ypač cunamis Indijos vandenyne ir žemės drebėjimas Pietų Azijoje, parodė didesnio kūrybinio bendradarbiavimo poreikį tarp daugybės agentūrų ir organizacijų, kurios atsakingos už gamtos nelaimių prevenciją ir padarinių valdymą; pažymi, kad UNESCO Okeanologijos komisija aktyviai veikė diegdama įspėjimo sistemą cunamio atveju Indijos vandenyne ir jo sušvelninimo sistemas, o Jungtinės Tautos koordinuoja Hyogo veiksmų programą – 10 metų gamtos nelaimių pavojaus mažinimo planą; ragina Indiją, ES ir jos valstybes nares palaikyti šias iniciatyvas taip, kad numačius gamtos nelaimių dažnumą ir stiprumą ir humanitarinių pastangų bei vyriausybinių paramos agentūrų bendrą veikimą, būtų padidintas nuolatinės pagalbos po gamtos nelaimės veiksmingumas;

65. ragina, kad parlamentų vadovų susitikimas būtų organizuojamas kasmet tuo pačiu metu arba prieš pat kasmetinį ES ir Indijos viršūnių susitikimą, kuris paprastai vyksta oficialiai jame nedalyvaujant Europos Parlamentui; mano, kad tokie susitikimai leistų plėtoti ryšius tarp parlamentinių institucijų, pagerintų supratimą apie mūsų skirtumus ir suartintų demokratines sistemas;

66. ragina Komisiją reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie pažangą įgyvendinant bendrąjį Europos Sąjungos ir Indijos veiksmų planą;

o o

67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Indijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

[1] Patvirtinti tekstai, P6_TA(2005)038.
[2] Patvirtinti tekstai, P6_TA(2005)0364.
[3] Patvirtinti tekstai, P6_TA(2005)0454.
[4] Patvirtinti tekstai, P6_TA(2006)0056.
[5] Patvirtinti tekstai,P6_TA(2006)0123.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

ES ir Indija yra didžiausios demokratinės valstybės pasaulyje. Demokratija, pliuralizmas ir teisinė valstybė užtikrina šalių prekybinių ir ekonominių santykių pastovumą ir tęstinumą ir prisideda prie pasaulinio stabilumo.

ES ir Indija turi pagerinti dvišalius ekonominius santykius, bet gyvybiškai svarbiose srityse dėl strateginės partnerystės jų požiūriai skiriasi. Nukrypimai esant skirtingam ekonominiam išsivystymui suprantami, bet, norint gauti tikrą ekonominę naudą, svarbiausius klausimus reikia spręsti.

Prekybos reikalų negalima vertinti atskirai; pranešime kruopščiai tikrinamas Indijos liberalizavimo naudos paskirstymas ir vertinama greito augimo reikšmė.

Indija – tai lyderė, atsirandanti geopolitinės svarbos centre: kryžkelėje tarp klestinčių Tolimųjų Rytų ir energijos šaltinių turtingų Vidurio Rytų ir Centrinės Azijos. Pranešime tiriamas politinis ir strateginis Indijos pragmatizmas, tyrinėjami jos dvišaliai ir daugiašaliai santykiai, vertinama, kokią įtaką jie daro būsimam augimui.

ES ir Indija: į strateginę partnerystę

1980–2005 m. ES ir Indijos prekyba išaugo nuo 4,4 iki 40 bilijonų eurų. ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė: valstybių narių eksportas į Indiją sudaro 22,4 proc., importas – 20,8 proc. Tačiau tarpusavyje susiję prekybos lygiai nesubalansuoti. Nors ES sudaro 21 proc. Indijos prekybos, Indijos dalis ES prekyboje tesiekia mažiau nei 1 proc.; ir nors ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė, analogiškame ES sąraše Indija yra keturiolikta.

Dideli Indijos importo tarifai ir atsisakymas įsipareigoti visiems produktams taikyti didžiausius privalomus tarifus ir toliau kelia susirūpinimą ES pramonei. Dėl preferencijų ir neapmuitinimo schemų atsiranda sudėtingumas ir neskaidrumas, dėl to iškraipoma rinka. Susietos su didelėmis netarifinėmis kliūtimis, pradedant sunkinančiais standartais ir į neigiamus importo sąrašus įtrauktų prekių sertifikavimu, šios kliūtys trukdo optimizuoti dvišalę prekybą.

Nors liberalizavimas turi teigiamą ilgalaikį poveikį, trumpalaikės sąnaudos gali neigiamai paveikti Indijos pramonę. Indija kalba apie „Europos tvirtovę“ ir apie poreikį suderinti su prekyba susijusias sistemas visoje ES.Indija ginčijasi su ES dėl netarifinių kliūčių, pvz., prekybos apsaugos veiksmų, sveikatos standartų ir tautų judėjimo kontrolės, kurios sukuria tokią rinką, į kurią neįmanoma įsiskverbti. Nors kai kurie susirūpinimą keliantys dalykai yra dėl PPO, siekiant sukurti tikrą strateginę partnerystę, šias kliūtis panaikinti būtina.

Prekybos negalima vertinti atskirai; strateginiai interesai atlieka svarbų vaidmenį. Komisijos narys P. Mandelson vadina Indiją „savo pasirinkta šalimi“, bet kursto per didelį ES nerimą dėl Kinijos. Po konfliktų dėl TBT ir Otavos konvencijos, prisidėjusios prie klausimo jautrumo dėl to, kad ES globoja Indiją, Indijos visuomenės informavimo priemonės sukūrė priešišką požiūrį į ES. Su Mittal plieno gamykla susiję reikalai atskleidžia šį požiūrį, o OPA pasiūlymas Indijos visuomenės informavimo priemonėms suteikė puikią progą. Į Komisijos delegacijos ir valstybių narių ambasadų tarpininkavimą privaloma įtraukti indus ir išsklaidyti jų nuogąstavimus.

Bendrasis veiksmų planas turi padidinti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą, o aukšto lygio prekybos grupė tiria priemones dėl dvišalių santykių gerinimo. Ir viena, ir kita skirta sėkmingai užbaigti DPA, bet dvišalių PPO+ susitarimų neatmeta. Abipusės galimybės apima intelektinės nuosavybės teisių režimo ir TUI susitarimų įgyvendinimą. Nors išsamiame veiksmų plane nenustatoma prioritetų ar galutinių terminų, o tik rūpinamasi vykstančiu dialogu. Nė viena šalis nerodo politinės valios, kad būtų sukurta veiksminga strateginė partnerystė. Kortas reikia atskleisti: apibrėžti bendrus siekius ir galutinius terminus.

TUI: kaip įveikti patekimo į rinką kliūtis

Dėl verslo pradėjimo paprastumo Indija yra devyniasdešimtoje vietoje, nors ji trečioji valstybė pasaulyje pagal TUI populiarumą. ES yra didžiausias TUI šaltinis; 2003 m. kapitalo išplaukimas siekė 820 mln. eurų. Nepaisydama to, Indija susirūpinusi dėl mažų TUI įplaukų iš ES, kurios per pastaruosius 15 metų siekė mažiau nei 5 milijardus eurų – 0,2 proc. visų TUI.

Vyriausybės požiūris į TUI pagerėjo; pagaliau ji išklausė investuotojus ir investicijų komisijai skyrė užduotį stengtis dėl TUI, padėti investuotojams atlikti nustatytas procedūras ir teikti su politika susijusias rekomendacijas, kad padėtų įplaukti TUI. Užsienio investuotojams buvo įkurta daug sektorių, bet daug jų, tarp jų – žemės ūkio ir nekilnojamojo turto, lieka uždrausti. Dabartinis Indijos finansinių ir draudimo sektorių suklestėjimas yra atsivėrimo TUI naudos įrodymas. Atskiruose sektoriuose viršutinė TUI riba palaipsniui didinama, nors vyriausybė vis dar linkusi palaikyti vietinius, o nuosavybės ribojimas tebėra taisyklė, o ne išimtis.

Valstybiniu ir savivaldybių lygiu užsienio investuotojai susiduria su žlugdančia biurokratija. Leidžiamas minimalus skaičius paraiškų, kurios turi teisę būti savaime patvirtintos, o dauguma nagrinėjamos po vieną. Nuostatai keičiami nepakenčiamai dažnai, todėl labai sunku suspėti prisitaikyti prie skaidrumo stokojančios sistemos užgaidų.

Indija turi tipinius besivystančioms valstybėms būdingus požymius. PM Singh skaičiavimais, per kitus 5 metus Indijai su prastu transporto tinklu ir nuolat trūkinėjančia elektra reikės 150 milijardų JAV dolerių TUI. Svarbiausios kliūtys atsiranda dėl sudėtingumo keičiant tradicinį valstybinio sektoriaus veiklos pobūdį kuriant infrastruktūrą į tokį, kuris priklauso nuo viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės. Pastarajai reikia skaidrumo ir patikimos reguliavimo aplinkos, ji suvienodina privačių investuotojų ir vyriausybės sąlygas. Šiuos reikalus Indija turi spręsti visiems sudarydama vienodas sąlygas.

Saugumo rizika lieka susirūpinimą keliančiu dalyku. Nepaisant mažėjančios įtampos, sprendimo dėl Kašmyro konflikto nėra, o sektų sukelta įtampa nesiliauja. Dėl dažnų saugumo patikrinimų kelionė į Indiją nepatogi ir atgraso investuotojus. Tačiau politinis stabilumas – vienas iš svarbiausių Indijos pranašumų. Koalicinė politika gali turėti savo suvaržymų, bet, nepaisant pokyčių administracijoje, bendra Indijos ekonominė kryptis per pastaruosius 15 metų nepasikeitė.

Šiandien užsienyje gyvena daugiau kaip 20 mln. Indijos piliečių, 3 mln. gyvena ES. Indijos emigrantai įneša svarbų indėlį į šalies verslo procesų perkėlimo pramonę. Tačiau užsienyje gyvenantys indai nepakankamai investuoja; jų įplaukos tesiekia 10 proc. Indijos TUI. Kaip nurodo PM Singh: jei indai „padeda Amerikai tapti konkurencingesnei, kodėl negali padėti Indijai?“ Indijos ilgalaikei plėtrai reikia socialinių ir finansinių pervedimų. Vyriausybė įkūrė komitetą, turintį kurti schemas, kaip pritraukti užsienyje gyvenančių indų išteklius; dviguba pilietybė – realus pasiūlymas.

Verslo procesų perkėlimas (BPO): darbo vietų perkėlimas į Indiją

Indija pritraukia 44 proc. dalį visame pasaulyje pardavinėjamų IT paslaugų ir verslo procesų perkėlimo (BPO). Indija yra pirmaujanti Europos įmonių perkėlimo vieta; 66 proc. įmonių dirba su Indijoje įsikūrusiais pardavėjais. Verslo procesų perkėlimo sutartys su Indija sudaromos jau ne paprastoms programavimo užduotims ir skambinimo centrų paslaugoms, bet vis dažniau perkeliami visi verslo procesai ir konsultavimo darbai.

Dėl dabartinių demografinių tendencijų iki 2020 m. potencialus ES augimas turi mažėti. Kitaip nei ES, svarbiausias konkurencinis Indijos pranašumas – daug jaunų, kvalifikuotų, kalbančių angliškai ir nedidelius atlyginimus gaunančių darbuotojų. Jie apytikriai uždirba 8 000 JAV dolerių, o bendradarbiai vokiečiai gauna 70 000 JAV dolerių. Klientai nepriima sprendimų atsižvelgdami vien į apmokėjimą, bet net įskaičiavę papildomas tinkamai darbo vietai sukurti reikalingas išlaidas dėl darbo užmokesčio skirtumo gali sutaupyti 40 proc.

2003–2008 m. bus perkelta 200 000 ES darbo vietų, daugiausia į Indiją, nors, anot EBPO, verslo procesų perkėlimas „gali paveikti“ tik 20 proc. 15 pirmųjų valstybių narių darbo vietų. Indijos inžinierių pasiūla negali patenkinti paklausos. Indijoje milijonas studentų mokosi inžinierius rengiančiuose koledžuose, bet per metus Indijos technologijos institutus baigia tik 3 000 studentų. Iš jų tik keletas atitinka griežtus daugiašalių įmonių (DĮ) reikalavimus. Iki 2010 m. reikės 160 000 užsienių kalbų specialistų, o tik 40 000 indų turės reikiamą kvalifikaciją. 30 000 ES emigrantų jau dirba Indijoje, kur yra akivaizdžių galimybių persikelti pasirengusiems kvalifikuotiems europiečiams.

33 mln. eurų Erasmus Mundus stipendijų schema ir Jean Monnet Europos studijų katedra Delio universitete yra labai svarbios stiprinant ES ir Indijos santykius. Bangalore 95 proc. DĮ vadovauja užsienyje išsilavinimą ir patirties įgiję indai. ES turi leisti studijas baigusiems indams pasilikti ir dirbti. Tai pateisins ES aukštojo mokslo sistemų investicijas, kaip Singapūrui nusprendus į savo mokyklas pritraukti gabių kinų studentų, pasakė švietimo ministras P. Shanmugharatanam: „ar po dešimties metų norėtumėte, kad šie studentai konkuruotų kartu su jumis ar prieš jus?“

Energetika: prekybos politikos varomoji jėga

Indijos augimo poveikis pasauliniam energijos poreikiui yra fenomenalus. Per pastaruosius trejus metus dvigubai padidėjusios kainos ir maža naftos rinka atnaujino susitelkimą į energetiką. Kai energiją gali tiekti vis mažiau valstybių, tinkama energetikos saugumo strategija reikalauja integruoto ir novatoriško požiūrio.

Svarbiausias Indijos ateities augimo veiksnys yra gebėjimas patenkinti laipsniškai didėjančius energijos poreikius. Indija patiria skaudžius trūkumus ir yra per daug priklausoma nuo benzino ir anglies. Užsienio politikos varomoji jėga yra energetinis saugumas, o Indija, skubėdama pasinaudoti likusia nafta, moka gudrauti su pasaulio partneriais. Kol laukiama, kad kongresas patvirtintų JAV Atominės energetikos susitarimą, Indija su Turkmėnija ir Iranu atitinkamai derasi dėl 3,5 ir 7 bilijonų JAV dolerių vertės dujotiekio.

Indija – turtinga naftos ir dujų, bet valstybinio sektoriaus vadovaujamas žvalgymas atliekamas neišradingai. Šią padėtį pakeitė vakarietiškų bendrovių atėjimas: 2004 m. Didžiosios Britanijos bendrovė Cairn Energy pranešė keliose vietose Radžastane radusi naftos su 500 mln. barelių išgautinų rezervų didžiausiame telkinyje. Indija privalo skatinti galingas naftos ir dujų paieškas ES įmonėms suteikdama didelę paskatą.

Atsinaujinantys šaltiniai galėtų patenkinti Indijos ilgalaikius energijos poreikius ir padidinti energijos gavybos pajėgumą. Jautriai reaguodama į aplinkos apsaugą kartu su praktine technologine patirtimi, ES gali pasiūlyti sprendimus pasidalydama patirtimi dėl atsinaujinančių šaltinių ir veiksmingų pasirinkimo galimybių, iš kurių abi yra geresnės už atominės energetikos pasirinkimą. Mes turime kartu apibrėžti pasaulinės energetikos architektūrą plėtodami naujovišką ir tvarią energetiką, laikydamiesi klimato kaitos gairių.

Indija: XXI a. geopolitinės traukos centras?

Indija, pereidama nuo besivystančios iki išsivysčiusios valstybės, turi imtis pasaulinės atsakomybės. Prekybą su pietų šalimis pradėjusios Indijos eksportas į Afriką per pastaruosius 4 metus padidėjo 39 proc., o dvišalė prekyba dešimtajame dešimtmetyje padidėjo penkis kartus: nuo 1,3 iki 6,9 milijardo JAV dolerių. Be to, Indija prisiėmė vadovaujamą, o gal net šiek tiek gynybišką vaidmenį, skatindama PPO besivystančioms valstybėms patvirtinti specialų diferencinį režimą ir privalo atlikti teigiamą vaidmenį DPA aukštindama prekybos atvirumo naudą ir pasiryždama atverti savo likusius apsaugotus sektorius.

Indija sudarė dvišales laisvosios prekybos sutartis Azijoje, o Šri Lankos ir Singapūro CECA dirba puikiai. Kol atsiras svarbių vienašalio liberalizavimo rezultatų, daugiašališkumas yra optimalaus augimo šaltinis. Indijos ir Pakistano santykiai įklampino regiono ekonominį bendradarbiavimą dėl SAARC. Dabar prekyba yra pasitikėjimo stiprinimo priemonė, nors regionų prekyba vis dar nedidelė ir tesudaro 4,7 proc. visos prekybos. „Atsigręžk į Rytus“ politika buvo sėkminga, sudaryta Indijos ir ASEAN laisvosios prekybos sutartis (FTA) dėl naftotiekio, o prekyba su Rytų Azija 2004 m. sudarė 20 proc. visos prekybos. Kai 2006 m. liepos mėn. įsigalios Pietų Azijos laisvosios prekybos sutartis, bus galima tikėtis vamzdyno išplėtimo regione, nors rezultatai būtų didesni, jei nebūtų tiek daug išimčių ir jei sutartis būtų panaši į tikrą FTA.

Kinija vis dar yra geriau integruota į Rytų Aziją nei Indija, nors prekybos būdas su ASEAN, kaip sąsaja tarp jų, tiesioginei prekybai plečiantis, turės pasikeisti. Dauguma Indiją ir Kiniją laiko tarpusavyje besivaržančiomis valstybėmis. Nedaug kas žino, kad pernai Indijos ir Kinijos prekyba siekė 1 milijardą JAV dolerių per mėnesį. Jų ekonominės struktūros yra ne konkurencingos, o viena kitą papildančios, nors paradigmos „Kinija – gamykla, o Indija – gamybinis biuras“ nereikėtų perdėti; nes abi valstybės turi pajėgumus, kad į jas būtų perkeliami verslo procesai ir abi gali tapti gamybiniais centrais. Tačiau ES dėmesys buvo sutelktas į Kiniją, pastebimai per mažai vertinant Indijos potencialą. Nors akivaizdžiai siekiama geriausių perspektyvų, svarbiausias vaidmuo nustatant ES investicijas regione turi būti troškimas išplėsti verslą per Azijos gigantus.

Pasakojimas apie dvi Indijas

Ekonomikai plečiantis, sparčiai didėja Indijos profesionalų atlyginimai. Netrukus 3,8 mln. namų ūkių turės 130 tūkst. svarų sterlingų metinių pajamų, ir jos paskatins išlaidų bangą. Tačiau nauda pasiskirsčiusi nevienodai. IT suklestėjimas nepaveikė net 2 proc. gyventojų. Skurdas išlieka didelis: 390 mln. turi pragyventi už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną ir beveik 40 proc. gyventojų neraštingi.

Nepaisant sparčios paslaugų sektoriaus plėtros, vyrauja žemės ūkis, kuriame dirba 65 proc. gyventojų. Liberalizavimas privers ūkininkus patirti pasaulinę konkurenciją: teks sumažinti kainas, o dėl mažesnių išmokų ūkininkavimas taps brangesnis. Ūkininkai, užuot tiekę produktus vidaus rinkai, siekia sudaryti eksporto susitarimus ir dėl šios priežasties kaimo vietovėse žmonės prastai maitinasi. Įmonių darbo vietos yra miestuose, todėl vyksta didelė migracija, o miesto skurdas ir lūšnos atspindi „kreivą“ vystymosi procesą. Siekiant pakeisti šią tendenciją, turi būti stiprinamas žemės ūkis ir infrastruktūra, kad kaimo vietovėse didėtų gyventojų pajamos.

Pietinių ir vakarinių valstijų augimas aplenkia šiaurę ir rytus. Sparčiausiai augančioje valstijoje Gudžurate 1993–2003 m. BLS išaugo dvigubai, o vienam gyventojui pagaminamų produktų kiekis padidėjo 73 proc., nors neturtingiausioje valstijoje Bihare vienam gyventojui pagaminami produktai padidėjo tik 22 proc. Decentralizavimas didina pusiausvyros nebuvimą. Tai greitina turtingesnių valstijų vystymąsi, bet priešinga yra teisinga skurdesnėms valstijoms. Viskas priklauso nuo vyriausybės darbo kokybės, kuri akivaizdi gerinant socialinius Radžastano ir Keralos indeksus, vyriausybė turi stiprią politinę valdžią ir moka išmintingai investuoti. Siekdama užtikrinti darną, centrinė vyriausybė turi patvirtinti pagrįstą, papildomą ir visose valstijose taikomą politiką. Ištekliai turi būti nukreipti į atsiliekančius regionus ir skirti per mažai atstovaujamoms socialinėms grupėms. Pajėgumų stiprinimo pastangos turi būti sutelktos į neturtingiausias valstybes, kad joms būtų sudarytos sąlygos veiksmingai naudotis ištekliais.

Indija pasiryžusi įvykdyti Tūkstantmečio plėtros tikslus ir stiprina socialinių paslaugų teikimą. Tačiau lieka rimtą susirūpinimą keliančių dalykų, pvz., didelis vaikų darbo paplitimas ir ŽIV/AIDS. ES bendradarbiavimas švietimo ir kaimo sveikatos srityje teikia išteklius prioritetinėms programoms. Indija privalo labiau integruotis į pasaulio ekonomiką vis daugiau gamindama ir teikdama paslaugų. ES gali spręsti lygių galimybių klausimus sparčiau tiekdama gaminius, kurie užtikrina moterų pragyvenimą ir palengvina prekybą paslaugomis tuose sektoriuose, kuriuose dirba moterys.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (31.5.2006)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES ir Indijos ekonominių ir prekybinių santykių
(2006/2034(INI))

Nuomonės referentas: Filip Andrzej Kaczmarek

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. džiaugiasi tuo, kad 2005 m. rugsėjo 7 d. vykusiame šeštajame Indijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Indija, kaip strateginės partnerės, įsipareigojo plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą, be kitų ir žmogaus teisių klausimais, numatytus bendrame veiksmų plane, kuriame taip pat numatytas vystomasis bendradarbiavimas; prašo, kad pagal strateginę partnerystę būtų palaikomas besitęsiantis dialogas žmogaus teisių srityje; taip pat džiaugiasi Indijos nacionalinės žmogaus teisių komisijos atliktu nepriklausomu ir kruopščiu darbu šiuo klausimu;

2. džiaugiasi tuo, kad naujausiame 2002–2007 m. Indijos penkmečio plane, skirtame žmogaus socialinei raidai, labiau pripažįstama išorinės ekonominės aplinkos, prekybos ir investicijų svarba;

3. pripažįsta svarbius Indijos vyriausybės pasiekimus kovojant su skurdu, tačiau pažymi, kad nepaisant tvaraus ekonomikos augimo socialinė nelygybė egzistuoja, nes apytikriai 30 % Indijos gyventojų (daugiau kaip 400 mln. žmonių) vis dar gyvena žemiau skurdo ribos; ypač susirūpinęs dėl neprivilegijuotų visuomenės sluoksnių, t. y. moterų, vaikų ir nuskriaustų grupių, pavyzdžiui, dalitų ir adivasių (angl. Dalits, Adivasis), vietinių genčių ir tautų, padėties; ragina Komisiją ir Tarybą dirbti kartu su Indijos vyriausybe siekiant pagerinti minėtų grupių padėtį ir ateityje vertinti bendradarbiavimą pagal tai, ar galima aktyviai prisidėti prie lyčių ir kastų diskriminacijos panaikinimo;

4. pažymi ekonomikos augimo poveikį kai kurių Indijos regionų plėtrai ir ragina Komisiją remti pagrindinių šio poveikio modelių, taip pat nacionalinės ir subnacionalinės politikos, lemiančios šio augimo rezultatus, tyrimus, leisiančius palengvinti tarpregioninį mokymąsi ir keitimąsi pažangiąja patirtimi;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad, bendradarbiaujant ekonomikos ir prekybos srityse, turėtų būti ne tik pabrėžiama tvari ekonomikos plėtra, bet ir siekiama gerinti skurdžių Indijos gyventojų gyvenimo sąlygas;

6. pabrėžia, kad svarbiausias ES ir Indijos strateginės partnerystės aspektas turėtų likti tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimas ir kova su skurdu; džiaugiasi tuo, kad TVT bus aptariami 2006 m. spalio 13 d. vyksiančiame kitame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime; ragina nedelsiant imtis specialių priemonių siekiant užtikrinti, kad mažumos, pvz., dalitai ir adivasiai bei kitos menkinamos bendruomenės, gentys ir kastos, galėtų pasivyti kitus gyventojus naikinant atsilikimą, atsižvelgiant į siektinus TVT;

7. ragina ES skatinti Indijos tarptautinės prekybos potencialą ir remti jos pastangas pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, visų pirma didinant su prekyba susijusią pagalbą, skirtą spręsti infrastruktūros ir administravimo problemas, ir siekiant, kad 2006 m. pabaigoje PPO Dohos derybų raundo baigtis būtų palanki vystymuisi, šiuo tikslu pasinaudoti savo vyraujančia pozicija G20 grupėje norint užtikrinti pusiausvyrą sudarant susitarimą tarp išsivysčiusių šalių, besivystančių ir sparčiai besivystančių šalių;

8. remia tai, kad ES ir Indijos dialoge investicijų klausimais būtų atsižvelgiama į užsienio investuotojų visuomeninę politinę atsakomybę priimančioje šalyje; taip pat pabrėžia, kad kartu su teisėmis investuotojams suteikiamos pareigos ir investuotojai turi taikyti bent Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus;

9. mano, kad ES turi atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ sektorių Indijoje, todėl siūlo paremti MVĮ šiuo tikslu įtraukiant priemones vietiniams į rinką orientuotiems projektams, kuriuos siūlo piliečiai, finansuoti į visas ES ir Indijos vystymosi ir bendradarbiavimo programas;

10. džiaugiasi tuo, kad įgyvendinant 2002–2006 m. EB ir Indijos vystomojo bendradarbiavimo programą pabrėžiami sveikatos apsaugos, švietimo, vandens ir aplinkos klausimai, ir tuo, kad bendrame veiksmų plane įsipareigota plėsti vystomąjį bendradarbiavimą sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose siekiant, kad taip išplėtus vystomąjį bendradarbiavimą būtų papildytos svarbios Indijos socialinio sektoriaus programos, įskaitant ypatingas priemones, kuriomis siekiama veiksmingai panaikinti mažiau privilegijuotų visuomenės grupių, ypač moterų diskriminaciją; taip pat ragina stiprinti priemones, kuriomis skatinamas mergaičių lavinimas kaip dalis veiksmų plano, atitinkančio 2 ir 3 tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

11. džiaugiasi tuo, kad aplinkos politika, kaip viena iš bendradarbiavimo sričių, nurodyta bendrame veiksmų plane; vis dėlto ragina bendradarbiaujant vystymo tikslais ir toliau pabrėžti aplinkos aspektus;

12. pabrėžia, kad didėjantis Indijos aplinkos niokojimas darosi vis didesnė problema, kuri turės neįsivaizduojamas ekonomines, socialines ir ekologines pasekmes, visų pirma daugumai Indijos gyventojų, gyvenančių skurdžiai; taip pat pabrėžia, kad labai svarbu šioje srityje spartinti ES ir Indijos bendradarbiavimą;

13. ragina vykstant ES ir Indijos bendradarbiavimui užimtumo ir socialinės politikos srityje, spręsti moterų diskriminacijos darbe, priverstinio darbo ir vaikų darbo problemas turint mintyje tai, kad Indijoje dirbančių vaikų skaičius yra vienas iš didžiausių pasaulyje, taip pat ragina ES skatinti Indiją ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti, konvenciją Nr. C 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir konvenciją Nr. C 98 dėl susivienijimų laisvės ir kolektyvinių derybų teisės, kurių ratifikavimas parodytų, kad imamasi aiškių priemonių vaikų darbui panaikinti galutinai;

14. ragina ES skatinti ir įgyvendinti priemones siekiant užtikrinti mažumų, kurios buvo izoliuotos nuo naujos Indijos ekonomikos ir diskriminuojamos vykdant plėtros programas ir šalinant gamtos katastrofų padarinius, socialinį ir ekonominį vystymąsi, inter alia, skatinant lygias įdarbinimo ES įsisteigusiose privačiose ir investuotojų įmonėse galimybes, taip pat skatinant vystymosi programas, kuriose dalyvautų dalitai, ir naudojant rodiklius, kuriais būtų matuojamas dalitų įtraukimas į naująją ekonomiką;

15. pabrėžia, kad ES turėtų daryti spaudimą, kad Indijos vyriausybė skubiai spręstų problemą, susijusią su baudžiava, įtraukiančia milijonus žmonių Indijoje;

16. pabrėžia, kad, įgyvendinant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, su Indija turėtų būti bendradarbiaujama kaip su pradedančia teikti pagalbą šalimi – turėtų būti keičiamasi patirtimi ir bendradarbiaujama įgyvendinant konkrečius projektus besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad pasinaudojus Indijos patirtimi būtų galima padidinti ES vystymosi pagalbos veiksmingumą ir naudą;

17. ragina ES skatinti tarptautiniuose forumuose didesnę užsienio įmonių, įsteigtų Indijoje, kolektyvinę atsakomybę, kartu ragina sudaryti sutartį su Indijos vyriausybe, pagal kurią būtų įsteigta veiksminga Indijoje veikiančių vietos ir užsienio bendrovių darbuotojų teisių stebėsenos sistema.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	ES ir Indijos ekonominiai ir prekybiniai santykiai
Nuorodos	2006/2034(INI)
Atsakingasis komitetas	INTA
Nuomonė pareikšta Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 16.2.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas Paskyrimo data	Filip Andrzej Kaczmarek 25.1.2006
Svarstymas komitete	30.5.2006		25.4.2006
Priėmimo data	30.5.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Danutė Budreikaitė, Michael Gahler, Hélène Goudin, Filip Andrzej Kaczmarek, Glenys Kinnock, Ģirts Valdis Kristovskis, Maria Martens, José Javier Pomés Ruiz, Horst Posdorf, Frithjof Schmidt, Margrietus van den Berg, Mauro Zani
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Marie-Hélène Aubert, John Bowis, Manolis Mavrommatis, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Sajjad Karim, Francisco José Millán Mon, Ralf Walter

PROCEDŪRA

Pavadinimas	ES ir Indijos ekonominiai ir prekybiniai santykiai
Procedūros numeris	2006/2034(INI)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 16.2.2006
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 16.2.2006
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data	Sajjad Karim 11.10.2005
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)
Svarstymas komitete	21.3.2006		19.6.2006
Priėmimo data	12.7.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ - 0	26 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Francisco Assis, Jean-Pierre Audy, Enrique Barón Crespo, Daniel Caspary, Giulietto Chiesa, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Jacky Henin, Syed Kamall, Sajjad Karim, Alain Lipietz, Helmuth Markov, Javier Moreno Sánchez, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Bogusław Rogalski, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Johan Van Hecke, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Elisa Ferreira, Eugenijus Maldeikis, Antolín Sánchez Presedo, Mauro Zani
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Anne Ferreira, Sarah Ludford
Pateikimo data	20.7.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Teisinė informacija - Privatumo politika