PRANEŠIMAS dėl Europos gamtos ir kultūros, įskaitant architektūrą, paveldo apsaugos kaimo ir salų bendruomenėse

20.7.2006 - (2006/2050(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Nikolaos Sifunakis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos gamtos ir kultūros, įskaitant architektūrą, paveldo apsaugos kaimo ir salų bendruomenėse

(2006/2050(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 151 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO konvenciją dėl pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos,

–   atsižvelgdamas į Granadoje pasirašytą 1985 m. spalio 3 d. Europos Tarybos Konvenciją dėl Europos architektūros paveldo apsaugos,

–   atsižvelgdamas į Valetoje pasirašytą 1972 m. sausio 16 d. Europos Tarybos Konvenciją dėl archeologijos paveldo apsaugos,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje priimtą Europos kraštovaizdžio konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2005 m. spalio 27 d. Fare pasirašytą Pagrindų konvenciją dėl kultūros paveldo vertės visuomenei,

–   atsižvelgdamas į savo 1974 m. gegužės 13 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros paveldo apsaugos[1], 1982 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl Europos architektūros ir archeologijos paveldo apsaugos[2], 1988 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Bendrijos architektūros ir archeologijos paveldo išsaugojimo[3], 1993 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl architektūros paveldo išsaugojimo ir kultūros vertybių apsaugos[4] ir 2001 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Konvencijos dėl pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos taikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse[5],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 508/2000/EB, pagal kurį įkuriama programa „Kultūra 2000“[6],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą 2005 m. spalio 25 d. priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. .../2006/EB, pagal kurį įkuriama programa „Kultūra 2007“ (2007–2013), patvirtinimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6‑0000/2006),

A.  kadangi kultūros paveldas yra svarbi Europos tautų tapatybės ir istorinės raidos dalis,

B.  kadangi „kultūros paveldas“ reiškia ir materialias, ir nematerialias vertybes, o kiekviena nauja karta į šį paveldą įdeda savo kultūros ir kūrybos indėlį,

C.  kadangi kultūros paveldas apima ir architektūros vertybes, ir žmogaus gyvenimo laike, vietoje ir erdvėje būdo paliestą gamtos paveldą,

D.  kadangi vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra puoselėti ir išsaugoti kultūrų įvairovę ir gyvenimo kokybę bei saugoti aplinką,

E.  kadangi daugelio kultūros paveldo elementų išsaugojimas sudaro pagrindą tolesniam socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir taip stiprina aplinkos apsaugą, galimybes įsidarbinti ir Europos integraciją,

F.  kadangi kultūros paveldas yra itin reikšmingas kaimo vietovėse, kurios, nors ir sudaro 90 proc. visos Europos teritorijos, yra palyginti apleistos, jose mažėja gyventojų skaičius ir vyrauja ekonominė stagnacija,

G.  kadangi gebėta puikiai išlaikyti nepakitusį Europos salų, ypač mažiausių iš jų, savitumą, todėl labai svarbu tinkamai remti, apsaugoti ir toliau puoselėti didžiulį jų kultūros paveldą,

H.  kadangi svarbu išsaugoti ir vystyti ne tik įvairius paminklus, bet ir kitus kultūros kūrinių elementus, kurie formuoja tinkamas šiandienos ES gyventojų gyvenimo sąlygas ir sudaro galimybes jas įgyvendinti,

I.   kadangi Europos kultūros paveldo visuma, nepriklausomai nuo jos europinės, nacionalinės arba vietos plotmės, turi Europos piliečiams fundamentalią reikšmę,

1.  ragina Tarybą atvirai pripažinti kultūros paveldo indėlį į Europos plėtrą, turint mintyje Europos tapatybę ir pilietiškumą, tvariąją ekonomikos ir socialinę raidą, kultūrų mainus ir įvairovę;

2.  ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisės aktų veiksmingai ir vienodai įgyvendinti EB sutarties 151 straipsnio 4 dalies nuostatas, susijusias su kultūros klausimais, ir išsamiai išanalizuoti siūlomų teisės aktų poveikį kultūrai ir kultūros paveldui, siekiant užtikrinti, kad juos remiančios priemonės būtų įtrauktos į visas Europos Sąjungos politikos sritis;

3.  mano, kad kultūros paveldas turėtų būti laikomas nedaloma visuma ir turi būti nustatytos bendros apsaugos priemonės;

4.  pabrėžia, kad kalbant apie tvariąją raidą taip pat turimas mintyje bendras požiūris į kultūros, gamtos ir architektūros aplinką ir miestų, ir kaimų vietovėse, ypatingą dėmesį skiriant Europos kaimo bendruomenių kultūros paveldui;

5.  taip pat pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Europos salų bendruomenių gamtos ir architektūros paveldo apsaugai ir puoselėjimui;

6.  mano, kad imantis veiklos kaimo ir salų bendruomenėse reikia atsižvelgti į šiuos principus:

-    darni gyventojų skaičiaus ir aplinkos pusiausvyra,

-    darnus požiūris į tradicines žemės ūkio vietoves,

-    vietos gyventojų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant politikos kryptis bei jų nuomonių ir centrinės valdžios institucijų priimtų sprendimų derinimas;

-    nuolatinis dialogas su socialinėmis, privačiomis ir savanorių organizacijomis, aktyviai dalyvaujančiomis sprendžiant kultūros paveldo klausimus,

7.  ragina Europos Sąjungą, valstybes nares, vietos valdžios institucijas, taip pat kultūros ir nevyriausybines organizacijas imtis veiksmų siekiant apsaugoti ir atkurti Europos kultūros paveldą, ypač mažų tradicinių bendruomenių, ir didinti visuomenės žinias apie jo svarbą;

8.  mano, kad siekiant puoselėti šį sektorių reikia deramai atsižvelgti į subsidiarumo principą ir šiuos veiksnius:

     -   vykdyti sisteminę kaimo paveldo apžvalgą,

-   kurti teisinę bazę siekiant apsaugoti šį paveldą, įtvirtinti joje paskatas išsaugoti tradicinius pastatus ir bendruomenes bei imtis priemonių, kad nauja statyba atitiktų šalia esančius istorinius pastatus ir vietos architektūrą.

      -   teikti finansinę paramą vietos monumentams atkurti ir tradiciniams ūkininkavimo būdams išsaugoti,

      -   visapusiškai atkurti tradicinius gyvenamuosius būstus ir architektūros formas tinkamai naudojant modernias medžiagas ir integruojant modernius įrenginius į tradicines konstrukcijas taip, kad jie nemenkintų tradicinių konstrukcijų bruožų,

      -   išsaugoti praktinę vietos patirtį ir tradicines profesijas,

9.   ragina valstybes nares, kai reikia, numatyti būtinas paskatas nugriauti arba pakeisti pastatus, nesuderintus su tam tikru bendruomenės ar vietovės, kurioje jie yra, architektūriniu pobūdžiu arba gamtine aplinka bei aplinkiniais pastatais;

10. ragina valstybes nares drauge su Komisija skatinti saugoti savo kultūros paveldą ir jį atkurti pasitelkiant struktūrinius fondus ir esamas iniciatyvas LEADER+, URBAN II ir INTERREG III, kurios kitu finansiniu laikotarpiu (2007–2013 m.) bus įtrauktos į naująsias politinės sanglaudos ir bendros žemės ūkio politikos finansines priemones;

11. ragina valstybes nares turėti mintyje, kad finansinių paskatų strategijos turi apimti centrinių ir vietos institucijų bei kitų vietos įstaigų ir institucijų koordinavimą (nepamirštant, kad daugelis užregistruotų paveldo objektų yra religinio pobūdžio) ir jomis kartu turi būti siekiama apsaugoti ir pagerinti gamtinę ir kultūrinę atitinkamų vietovių aplinką;

12. ragina valstybes nares pasitelkiant Bendrijos finansines priemones, pvz., Regionų vystymosi fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondą ir kt., skatinti ir remti tausiojo alternatyviojo turizmo raidą teikiant pirmenybę mažoms tradicinėms bendruomenėms;

13. ragina Komisiją, remiantis esamomis Bendrijos programomis, pvz., Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa, skatinti priemones, skirtas remti amatus ir profesinę veiklą, ypač gresiančią išnykti ir reikiamą tinkamai atkurti ir išsaugoti architektūros paveldą;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokyti profesionalus, kurių specializacija – erdvės naudojimas ir valdymas, architektūra, pastatų atnaujinimas ir remontas bei su jomis susijusi veikla, siekiant išsaugoti kultūros paveldo ypatybes pritaikant jas prie dabarties poreikių; be to, ragina imtis priemonių gerinti amatininkų ir tradicinių medžiagų tiekėjų mokymą ir pasirinkti metodus, kuriuos taikant šios medžiagos būtų ir toliau naudojamos;

15. ragina Komisiją Septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.) pagrindu remti pastangas plėtoti naujas priemones, būdus ir metodus, skirtus saugoti kultūros paveldą;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares neskirti Bendrijos finansavimo tokiems projektams, kuriuos įgyvendinant gali būti padaryta akivaizdi žala vertingoms mūsų kultūros paveldo dalims;

17. ragina Komisiją patvirtinti priemones, didinančias prieinamumą ir skatinančias mažas įmones, tradicinius amatus ir profesijas, vietos tradicijas bei papročius ir nepriklausomai, vykdant didelio masto kampaniją, skatinančias valstybių narių kaimus ir bendruomenes, siekiant tvirtai prisidėti prie vietos ekonomikos vystymosi ir sustabdyti masinį kėlimąsi iš kaimų;

18. ragina Komisiją surengti tarptautines konferencijas ir posėdžius siekiant dalytis ir keistis patirtimi;

19. ragina Komisiją, visų pirma vykdant „Kultūra 2007“ daugiametes programas (2007–2013 m.), suteikti partneriams įvairiose valstybėse narėse galimybes įgyvendinti šias programas siekiant remti visiškai atkurtas tradicines bendruomenes, turinčias mažiau kaip, pavyzdžiui, 1000 gyventojų;

20. mano, kad šios priemonės leis rengti įvairius kultūros renginius, skirtus puoselėti šių bendruomenių kultūros paveldą ir drauge įvykdyti ilgalaikį tikslą, t. y. stiprinti Europos tradicinių bendruomenių bendradarbiavimą, kuris padėtų joms plėtoti savo savitas vietos kultūras, nepamirštant ir Europos aspekto;

21. nori, kad ateityje būtų plėtojamos priemonės, palankios mažoms, tradicinėms bendruomenėms ir panašios į tas, kurių imamasi rengiant kultūros sostines;

22. mano, kad nevyriausybinių organizacijų federacijos „Europa Nostra“ skiriamas „Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas“ yra puikus pavyzdys, kuriuo derėtų sekti ateityje; mano, kad šioje srityje ir platesnėje plotmėje galėtų būti įsteigta nauja kategorija prizų už geriausią visapusišką tradicinės bendruomenės atkūrimą ir taip skatinamos bendruomenės, kurios gebėjo išsaugoti visą ar dalį savo architektūrinio savitumo, dėti daugiau pastangų šioje srityje;

23. džiaugiasi dėl naujausio Tarybos pasiūlymo sudaryti Europos kultūros paveldo sąrašą ir ragina Komisiją tai paremti; laikosi požiūrio, kad šia prasme reikėtų suteikti deramą svarbą kaimo ir salų vietos kultūros paveldui, atsižvelgiant taip pat ir į nematerialius kultūros paveldo aspektus; laikosi požiūrio, kad šalys kandidatės irgi turi būti pakviestos dalyvauti šioje iniciatyvoje;

24. ragina Tarybą ir Komisiją remti Europos kultūros paveldo metų renginius siekiant labiau informuoti ir supažindinti Europos visuomenę su svarba imtis veiksmų, būtinų savo kultūros paveldui puoselėti;

25. ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant Europos kultūros paveldo dienų iniciatyvą, bendradarbiauti su Europos Taryba siekiant toliau puoselėti tradicines bendruomenes ir kaimo bei salų bendruomenių architektūros paveldą, stengiantis labiau informuoti Europos visuomenę apie vietos ir regioninio kultūros identiteto, atsispindinčio, be kitų dalykų, ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose bei paminkluose;

26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos Tarybai.

• [1]  OL C 62, 1974 5 30, p. 5.
• [2]  OL C 267, 1982 10 11, p. 25.
• [3]  OL C 309, 1988 12 5, p. 423.
• [4]  OL C 72, 1993 3 15, p. 160.
• [5]  OL C 262, 2001 9 18, p. 48.
• [6]  OL C 63, 2000 3 10, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

1.        Siekiant plačios Europos Sąjungos kultūros paveldo strategijos

Europos Sąjunga bus pasiekusi bendrą europinę tapatybę, kai jos piliečiai įsitikins turį bendrą kultūrą. Todėl būtina, kad Europos Sąjungos politika, kaip bendros istorijos dalis ir įkvėpimo šaltinis, teiktų pirmenybę bendram kultūriniam gamtos ir architektūros paveldui pripažinti ir jo reikšmei būsimoms kartoms.

Kaip nurodyta EB sutarties 2 straipsnyje, kultūros paveldo apsauga ir gerinimas turi būti neatsiejami nuo Europos Sąjungos bendrųjų uždavinių.

Europos Sąjunga taip pat turi patvirtinti platų požiūrį į kultūros paveldą, kad į visas politikos sritis būtų įtrauktos nuostatos jį puoselėti.

EB sutarties 151 straipsnio 4 dalyje teigiama: „Bendrija į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas šios Sutarties nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūros įvairovę“. Taigi iš esmės kultūra turi rūpėti visiems, vienodai siejant ją su įvairia Europos Sąjungos politika. Tai ypač svarbu dėl kultūros paveldo, kurį dėl jo pobūdžio reikia vertinti atsižvelgiant į žemės ūkio, regioninę, aplinkos, mokslinių tyrimų, švietimo ir kitą Europos Sąjungos politiką.

Siekiant globoti ir saugoti kultūros paveldą, svarbiausia sutarties nuostata – visų vienodas rūpinimasis, kad ES institucijos imtųsi veiksmingų veiksmų.

Kai Komisija parengia siūlomą teisės akto projektą, Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas turi geriau apsvarstyti jo reikšmę ir poveikį kultūrai ir kultūros paveldui, kad būtų užtikrintas racionalesnis bendradarbiavimas kultūros ir kultūros paveldo klausimais visiems vienodai vykdant Europos Sąjungos politiką.

2.        Kaimo ir salų bendruomenių kultūros paveldo pripažinimas

Šiuo pranešimu siekiama pabrėžti ypatingą Europos kultūrinio gamtos ir architektūros paveldo pobūdį ir svarbą, atsižvelgiant į įvairią naudą, gaunamą socialine, aplinkosaugine ir ekonomine prasme, taipgi naudą Europos integracijai.

Tiksliau, pranešimu siekiama apibrėžti iššūkius, susijusius su mažiau žinomu kultūros paveldo aspektu, t. y. Europos kaimo ir salų bendruomenių kultūros paveldu, kuriam reikalinga didesnė globa, ypatingą dėmesį skiriant mažoms tradicinėms bendruomenėms.

Beveik 90 proc. išsiplėtusios Europos Sąjungos teritorijos sudaro dirbamoji žemė, kurioje yra vertingų augalijos ir gyvūnijos draustinių ir kultūros vertybių. Vis dėlto didžioji dalis kaimo bendruomenių veiklą reglamentuojančios politikos nepakankamai atsižvelgia ir į jų ypatingą pobūdį, ir į tikruosius poreikius. Spartus miestų augimas turi ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę, socialinę ir kultūrinę reikšmę, darančią poveikį kaimo bendruomenių kultūros paveldui, kuris yra svarbi mūsų kolektyvinės Europos atminties dalis ir kūrybingumo šaltinis.

Remiantis dabartine tendencija, veikla nukreipiama į daugiausia vilčių teikiančius mūsų kultūros paveldo objektus, t. y. gražiausius paminklus, geriausiai saugomus senamiesčius, svarbesnes istorines ir archeologines vietoves. Nors juos būtina nuolat saugoti, panašus dėmesys turi būti skiriamas pagalbai Europos kaimui ir salų teritorijoms, ypač mažoms tradicinėms bendruomenėms.

Tačiau šiam vertingam kultūros paveldui nuolat kenkia socialinė ir technologinė pažanga, šiuolaikiniai ūkininkavimo metodai, nevaldomas ekonominis išnaudojimas, nuosavybės plėtra ir žmonių abejingumas.

Siekiant pagerinti visų Europos piliečių gyvenimo kokybę, būtina suprasti augalijos ir gyvūnijos ir ilgalaikio kultūros paveldo kaimo vietovėse valdymo svarbą.

Veiksminga šios srities politika turi remtis tokiais principais:

a)        tvaria gyventojų ir aplinkos pusiausvyra;

b)        kompleksiniu požiūriu į tradicines žemės ūkio vietoves, ribotų sektorinių reikalų viršijimu, įtraukiančiu centrinių institucijų ir vietos gyventojų konsultacijas;

c)        vietos gyventojų dalyvavimu rengiant ir įgyvendinant politiką ir jų nuomonių derinimu su centrinių institucijų priimamais sprendimais.

3.        Kaimo ir salų bendruomenių kultūros paveldo globa ir plėtra

Šiame pranešime išdėstytais pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjunga, valstybės narės, vietos valdžios institucijos ir nevyriausybinės kultūros organizacijos imtųsi konkrečių priemonių Europos kultūrinio gamtos ir architektūros paveldui saugoti ir gerinti, ypač kaimo ir salų teritorijose, mažose tradicinėse bendruomenėse.

Siūloma:

-          nuolat tikrinti kaimo ir salų bendruomenių kultūros paveldą;

-          parengti įstatymų leidybos pagrindų projektą;

-          finansuoti vietos paminklų restauravimo ir tradicinių ūkininkavimo būdų tęsimą;

-          taikyti visapuses priemones tradicinėms bendruomenėms, originalioms architektūrinėms formoms atkurti, atitaisant ankstesnius šiam tikslui prieštaravusius veiksmus;

-          išmokyti erdvės panaudojimo ir vadybos, architektūros, pastatų restauravimo ir kitus susijusiose srityse dirbančius specialistus, kaip tenkinant nūdienos poreikius apsaugoti ypatingą paveldo pobūdį;

-          išmokyti meistrus ir tradicinius medžiagų tiekėjus, teikti jiems paramą ir pritaikyti metodiką, kuri palengvintų antrinį medžiagų panaudojimą.

4.        Europos Sąjungos iniciatyvos

Nepakankamai finansuojant Bendrijos kultūros programas, kultūros paveldo apsaugai turi būti ieškoma papildomų asignavimų iš kitų Bendrijos priemonių.

Todėl daugiau dėmesio turi būti skirta kultūros paveldui, nes jis turi būti visiškai integruotas į Europos Sąjungos politiką ir finansines priemones, taip pat į bendrąją žemės ūkio politiką ir sanglaudą, mokslinių tyrimų, kultūros politiką ir t. t.

a)        bendroji žemės ūkio politika

Kaimo plėtra Bendrijoje tapo antruoju bendrosios žemės ūkio politikos ramsčiu. Aplinkos, kraštovaizdžio ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo priemonės pateiktos tarp Tarybos sprendime dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m.) nurodytų prioritetų.

Bendrijos LEADER+ iniciatyva, kuri būsimuoju finansiniu laikotarpiu (2007–2013 m.) bus įtraukta į Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, daug prisidėjo prie kaimo vietovių kultūros ir architektūros paveldo gerinimo. Panašiai kaimo turizmo plėtra, kuri yra vienas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai uždavinių, gali padėti išsaugoti ir plėsti kaimo ir salų bendruomenes.

Pranešėjas mano, kad valstybės narės ateityje turi geriau panaudoti bendrosios žemės ūkio politikos asignavimus.

b)        sanglaudos politika

Struktūriniai fondai kartu su dabartinėmis URBAN II ir INTERREG III Bendrijos iniciatyvomis, kurios kitą finansinį laikotarpį (2007–2013 m.) bus įtrauktos į naujas sanglaudos politikos finansines priemones, taip pat daug prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir gerinimo.

Tačiau struktūrinių fondų panaudojimas kultūros paveldo programoms finansuoti skirtingose valstybėse narėse labai nevienodas. Pvz., Graikija ir Portugalija pagal Bendrijos paramos sistemą pradėjo konkrečias kultūrinės veiklos programas, o kitos valstybės tokio susidomėjimo neparodė.

Todėl reikia skatinti valstybes nares naudoti struktūrinius fondus savo kultūros paveldo paramai.

c)        programa „Kultūra 2007“ (2007–2013 m.)

Programos „Kultūra 2000“, kuri iki šiol svariai rėmė kultūros paveldo programas, finansavimas ir apimtis ribota, o papildomų asignavimų pastatus ar paminklus siekiančioms restauruoti programoms nebuvo numatyta.

Todėl būtų gerai ištirti kitas naujos programos „Kultūra 2007“ (2007-2013 m.) galimybes.

Atsižvelgiant į tai, kad partnerių tinklams valstybėse narėse suteikta galimybė pagal „Kultūros“ programą teikti daugiametes programas, reikia apsvarstyti, pvz., penkių ar daugiau visiškai atkurtų tradicinių bendruomenių su mažiau nei tūkstančiu gyventojų, esančių įvairiose valstybėse narėse, tinklo sukūrimą.

Šiuo atveju galima imtis priemonių sukurti jų kultūros paveldą atsižvelgiant į didėjantį tradicinių Europos bendruomenių bendradarbiavimą, sudarant joms sąlygas kartu su Europos dimensijomis plėtoti savo ypatingas vietines formas.

5. Bendradarbiavimas su Europos Taryba

Vykdydama savo gausias iniciatyvas, kurių dauguma įgyvendinamos bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, Europos Taryba atlieka svarbų vaidmenį saugant Europos kultūros paveldą.

Pavyzdys – Europos paveldo diena, kai galima aplankyti tas vietas ir paminklus, kurie paprastai visus metus neprieinami. Dėl to būtų galima paspartinti tradicinių bendruomenių, kaimo ir salų vietovių architektūros paveldo gerinimo iniciatyvas, kad Europos visuomenė daugiau žinotų apie vietinių paminklų vertę.

Labai svarbu, kad ES ir valstybės narės atsižvelgtų į daugelį Europos Tarybos konvencijų, susijusių su Europos kultūros, archeologijos ir architektūros paveldo saugojimu ir, remdamosi EB sutarties 151 straipsnio 3 dalimi, sustiprintų savo bendradarbiavimą su šia institucija.

6. Kiti veiksmai

Galiausiai Europos kultūros paveldas gali būti gerinamas kitomis iniciatyvomis, pvz.:

a) organizuojant Europos kultūros paveldo metus ir papildomomis priemonėmis, kurios Europos visuomenei leistų daugiau sužinoti apie Europos kultūros paveldo svarbą;

b) siejant su EUROPA NOSTRA „Europos Sąjungos kultūros paveldo prizu“, galima įvesti naują apdovanojimų grupę už geriausią bendrą tradicinės bendruomenės atkūrimą, suteikiant svarbią paskatą įsitraukti bendruomenes, kurios išsaugojo visas ar dalį savo tradicinių raiškos formų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos gamtos ir kultūros, įskaitant architektūrą, paveldo apsaugos kaimo ir salų bendruomenėse
Nuorodos	(2006/2050(INI))
Teisinis pagrindas	45 straipsnis
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CULT 16.3.2006
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 16.3.2006
Nuomonė nepareikšta   Nutarimo data	REGI 20.4.2006
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Nikolaos Sifunakis 3.10.2005
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	20.3.2006		29.5.2006	13.7.2006
Priėmimo data	13.7.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26   1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Badia I Cutchet, Ivo Belet, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Věra Flasarová, Hanna Foltyn-Kubicka, Milan Gaľa, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Pál Schmitt, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Erna Hennicot-Schoepges, Nina Škottová
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data	20.7.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	Dalyvavo 2 PPE frakcijos pakaitiniai nariai, tačiau per galutinį balsavimą buvo atsižvelgta tik į 1 balsą.