PRANEŠIMAS dėl tolesnių veiksmų, susijusių su konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita

14.9.2006 - (2006/2137(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Jan Christian Ehler

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl tolesnių veiksmų, susijusių su konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita

(2006/2137(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita“ (KOM(2004)0083),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Laisvosios profesijos – didesnių reformų galimybė. 2004 m. vasario 9 d. konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita“ (KOM(2005)0405),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 6, 43, 45, 49 ir 81 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 1994 m. sausio 18 d. savo rezoliuciją dėl su notarų veikla susijusios padėties ir tvarkos dvylikoje Bendrijos valstybių narių[1],

– atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 5 d. savo rezoliuciją dėl tam tikrų laisvųjų profesijų atstovų, ypač teisininkų, užmokesčio ir privalomų tarifų skalės, ir dėl ypatingo laisvųjų profesijų atstovų vaidmens ir padėties modernioje visuomenėje[2],

– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. savo rezoliuciją dėl laisvųjų profesijų rinkos reguliavimo ir konkurencijos taisyklių[3],

– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 d. savo rezoliuciją dėl teisinių profesijų ir bendrojo intereso, susijusio su teisinių sistemų veikimu[4],

– atsižvelgdamas į 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvą 77/249/EEB, skirtą padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas[5],

– atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/5/EB, skirtą padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija[6],

– atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2002/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą, nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles[7],

– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo[8],

– atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją, susijusią su Bendrijos konkurencijos teise ir laisve teikti paslaugas, visų pirma su nacionalinėmis nuostatomis dėl minimalių atlyginimų,

–       atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje[9],

– atsižvelgdamas į 2003 m. sausio mėn. Europos Komisijos užsakymu Pažangiųjų tyrimų instituto (angl. IHS) atliktą tyrimą „Ekonominis reguliavimo laisvųjų profesijų srityje poveikis skirtingose valstybėse narėse“,

- atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6‑0272/2006),

A.     kadangi 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje Europos Vadovų Taryba patvirtino reformų programą, kuria siekiama iki 2010 m. paversti ES konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje žinių ekonomika, kuriai būtų būdingas tvarus ekonomikos augimas, vis daugiau ir geresnių darbo vietų, didesnė socialinė sanglauda ir pagarba aplinkai (Lisabonos darbotvarkė),

B.     kadangi 2004 m. lapkričio mėn. W. Koko pranešime buvo pabrėžta visų rinkų liberalizavimo svarba ir būtinybė panaikinti bereikalingą reguliavimą, siekiant stiprinti konkurenciją,

C.     kadangi vertinimo įpusėjus Lisabonos darbotvarkės laikotarpiui ataskaitoje nustatyta, kad darbotvarkę būtina atgaivinti ir orientuoti į augimą bei užimtumą; kadangi valstybės narės buvo įpareigotos pateikti savo nacionalines reformų programas, skirtas skatinti augimą ir užimtumą,

D.     kadangi paslaugų sektoriui, kuris yra svarbiausia ES augimo varomoji jėga, tenka svarbus vaidmuo didinant Europos ekonomikos konkurencingumą,

E.     kadangi laisvosios profesijos, kurios yra svarbus Europos ekonomikos sektorius, turi būti įtrauktos į vykdomas reformas,

F.     kadangi laikantis subsidiarumo principo valstybės narės sprendžia, ar jos nori tiesiogiai nacionalinėmis taisyklėmis reglamentuoti profesijas, ar leisti profesinėms institucijoms taikyti savireguliavimą,

G.     kadangi Komisija jau daugelį metų su valstybėmis narėmis ir profesinėmis organizacijomis palaiko dialogą, kuriuo siekiama panaikinti konkurencines kliūtis, o tai paskatino imtis reguliavimo panaikinimo priemonių ir naujų pastangų vykdyti reformas,

H.     kadangi vadovaujantis subsidiarumo principu valstybėms narėms ir jose esančioms laisvųjų profesijų atstovų profesinėms organizacijoms tenka svarbus vaidmuo vykdant reformas,

I.      kadangi į šį procesą turi būti proporcingai įtrauktos profesinės organizacijos, kitos profesinės institucijos, vartotojų ir naudotojų organizacijos ir visos suinteresuotos šalys,

J.      kadangi nevienodas informacijos kiekis, turimas klientų ir laisvųjų profesijų atstovų, bei tai, kad tam tikros teikiamos paslaugos gali būti laikomos viešosiomis gėrybėmis ir kad laisvųjų profesijų veiklos vykdymas gali būti susijęs su išorės veiksnių poveikiu, pateisina ypatingą reguliavimą,

K.     kadangi 2002–2003 m. Komisijos užsakytas kritinis padėties vertinimas laisvųjų profesijų srityje daugiau nebeatspindi esamos reguliavimo padėties atskirose valstybėse narėse ir apsunkina reformų pastangų vertinimą,

L.     kadangi Komisija nenurodė, kokio poveikio naujoms darbo vietoms ir papildomam augimui tikisi, vykstant sistemingai, konkurencijai palankiai laisvųjų profesijų sektoriaus reformai,

M.    kadangi aiškių ir moksliškai pagrįstų tikslų ir kriterijų nustatymas gali padėti įtikinti visus reformos dalyvius, kad vykdyti reformas būtina,

N.     kadangi esminis reformos aspektas turėtų būti siekis užtikrinti platesnę ir lengvesnę prieigą vartotojams ir tuo pat metu – minėtųjų paslaugų kokybę ir veiksmingumą,

O.     kadangi vis dar esama esminių skirtumų tarp to, kiek sugebėta atverti įvairių profesinių kategorijų rinką,

P.     kadangi Direktyvoje 2005/36/EB nustatomos taisyklės, kuriomis vadovaudamosi valstybės narės savo teritorijoje kontroliuoja prieigą prie reguliuojamų profesinių paslaugų arba jų teikimą priklausomai nuo turimų profesinių kvalifikacijų,

1.  pritaria Komisijos, valstybių narių ir laisvųjų profesijų atstovų profesinių organizacijų dialogui, skirtam panaikinti konkurencijos kliūtis, kurios yra nepagrįstos ar trukdo tenkinti visuotinius interesus, taip pat panaikinti vartotojų bei pačių paslaugų teikėjų interesų neatitinkančias taisykles;

2.  ragina visus reformos proceso dalyvius toliau konstruktyviai vykdyti reformą;

3.      mano, kad tradicinė teisė nustatyti taisykles, pagrįstas tradicijų, geografinės ir demografinės padėties ypatumais, turėtų būti apribota ir galiausiai panaikinta; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina rinktis tokias taisykles, kuriomis nebūtų diskriminuojama dėl lyties, etninės kilmės ir tautybės ir būtų kuo mažiau ribojama konkurencija siekiant padėti įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus;

4.      skatina valstybes nares išsamiai išnagrinėti praktinę reformų patirtį, kurią kitos valstybės narės įgijo laisvųjų profesijų srityje, siekiant, kad valstybės narės gautų kuo daugiau naudos, pačios vykdydamos reformas;

5.      ragina Komisiją užtikrinti, kad laisvųjų profesijų sektoriuje būtų deramai laikomasi Sutarties nuostatų dėl konkurencijos ir vidaus rinkos apsaugos;

6.      mano, kad veiksmingas ir skaidrus laisvųjų profesijų atstovų, kurie iš anksto įvertina savo veiksmų pasekmes ir kontroliuoja bei, reikalui esant, koreguoja padarinius, savireguliavimas yra tinkama priemonė siekiant, kad būtų įgyvendinti Lisabonos strategijos reikalavimai; mano, kad valstybės narės turėtų kontroliuoti savireguliavimo mastą šalyje ir neleisti, kad jis pažeistų vartotojų interesus arba trukdytų siekti visuotinių interesų;

7.      ragina valstybes nares užtikrinti laisvųjų profesijų atstovų prieinamumą ir mobilumą, taip pat užtikrinti, kad būtų lengviau pradėti profesinę veiklą po universiteto ir antrosios pakopos studijų;

8.      mano, kad, siekiant stiprinti smulkaus ir vidutinio verslo struktūras bei laisvųjų profesijų gebėjimą kurti naujoves, būtina panaikinti kooperavimosi galimybių apribojimus ir sudaryti sąlygas lengviau įsisteigti įvairias paslaugas teikiantiems teikėjams;

9.      mano, kad svarbu plėtoti etikos normas ir stiprinti vartotojų apsaugą laisvųjų profesijų srityje, ir pritaria tam, kad laisvųjų profesijų atstovai, susitarę su visomis suinteresuotomis šalimis, priimtų elgesio kodeksus;

10.    pritaria tam, kad galima, kiek tai įmanoma, atsisakyti išimčių reklamos srityje ir būtina apriboti tolesnį šių išimčių taikymą, paliekant galioti pagrįstus apribojimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atskira reklamos tvarka turėtų būti taikoma tik tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais ir kad mažinant reguliavimą turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas laisvųjų profesijų atstovams pasinaudojant reklama informuoti vartotojus apie siūlomas paslaugas, savo profesinę kvalifikaciją, specializaciją ir siūlomų paslaugų pobūdį bei kainą;

11.    ragina Komisiją išdėstyti, kokio poveikio naujų darbo vietų kūrimui ir papildomam augimui galima tikėtis, vykdant sistemingą konkurencijai palankią šio sektoriaus reformą;

12.    ragina Komisiją atidžiau išnagrinėti skirtumus, susijusius su tuo, kiek kiekvienoje valstybėje narėje atverta įvairių profesinių kategorijų rinka, ir numatomą poveikį visiškai panaikinus nereikalingas konkurencines kliūtis, taip pat numatomą poveikį nedidelius išteklius turintiems arba tik tam tikrus regionus apimantiems laisvųjų profesijų sektoriams;

13.    ragina Komisiją išplėsti savo analizę, susijusią su reguliavimu užtikrinamos apsaugos skirstymu pagal skirtingas vartotojų grupes taip, kad būtų atlikti tikslesni mažų ir vidutinių įmonių tyrimai ir būtų atsižvelgta į tai, jog viešasis sektorius veikia ne kaip vienalytis vartotojas, o yra sudarytas iš daugelio mažų subjektų, kurie nepriklausomai ir skirtingu intensyvumu kuria laisvųjų profesijų paklausą;

14.    atkreipia dėmesį į tai, kad, skirstant reguliavimu užtikrinamą apsaugą pagal atskiras vartotojų grupes, neatsižvelgiama į reguliavimo teisėtumą, nes, besiverčiant laisvosiomis profesijomis, galimas išorės veiksnių poveikis ir tam tikros teikiamos paslaugos gali būti laikomos viešosiomis gėrybėmis;

15.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 44, 1994 2 14, p. 36.
• [2]  OL C 21 E, 2002 1 24, p. 364.
• [3]  OL C 91 E, 2004 4 15, p. 126.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0108.
• [5]  OL L 78, 1977 3 26, p. 17.
• [6]  OL L 77, 1998 3 14, p. 36.
• [7]  OL L 26, 2003 1 31, p. 41.
• [8]  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
• [9]  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

AIŠKINAMOJI DALIS

2000 m. kovo mėn. Lisabonoje Europos Vadovų Taryba patvirtino reformų programą, kuria siekiama iki 2010 m. paversti ES konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje žinių ekonomika. 2004 m. lapkričio mėn. W. Koko pranešime pabrėžta visų rinkų liberalizavimo svarba ir būtinybė panaikinti bereikalingą reguliavimą, siekiant stiprinti konkurenciją. Vertinimo įpusėjus Lisabonos darbotvarkės laikotarpiui ataskaitoje ir Tarybos išvadose nustatyta, kad darbotvarkę būtina atgaivinti ir orientuoti į augimą ir užimtumą. Valstybės narės buvo įpareigotos pateikti savo nacionalines reformų programas, skirtas skatinti augimą ir užimtumą.

Atsižvelgiant į ekonominę laisvųjų profesijų svarbą Europoje, jos turi būti įtrauktos į reformų procesą. Iš 2005 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikato „Laisvosios profesijos – didesnių reformų galimybė“ matyti, kad verslo paslaugų apyvarta 2001 m. buvo daugiau nei 1 281 mlrd. eurų, arba apytiksliai 8 proc. bendros ES apyvartos. Tai sukūrė daugiau kaip 660 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Maždaug trečdalį šios sumos galima priskirti laisvųjų profesijų sektoriui.

Be 2005 m. rugsėjo 5 d. komunikato „Laisvosios profesijos – didesnių reformų galimybė“, Komisija jau 2004 m. parengė komunikatą (2004 m. vasario 9 d. „Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaita“). Šis komunikatas paskelbtas po 2002–2003 m. atlikto kritinio padėties vertinimo, siekiant apžvelgti dabartinę laisvųjų profesijų reguliavimo tvarką (IHS tyrimas). Naujajame 2005 m. komunikate pirmą kartą vertintos visos valstybės narės.

Savo dokumentuose Komisija sutelkė dėmesį į šešias profesijas – teisininkus, notarus, inžinierius, architektus, farmacininkus ir buhalterius (įskaitant su jų profesija glaudžiai susijusius mokesčių konsultantus) ir išsamiai išnagrinėjo penkis pagrindinius konkurenciją ribojančius veiksnius (privalomus įkainius, rekomenduojamus įkainius, reklamos taisykles, pradedant veiklą taikomus reikalavimus ir taisykles, reglamentuojančias įmonių struktūrą ir daugiadisciplinę praktiką).

2004 m. Komisija užmezgė apibrėžtą dialogą su Europos profesinėmis organizacijomis. Komisija nustatė, kad reformos priimtinumo lygis priklauso nuo to, kiek atskiros profesijos jau buvo atviros ir reguliuojamos. Komisijos nuomone, per pastaruosius penkerius metus didžiausios pažangos pasiekė tos šalys, parengusios struktūrines konkurencijai palankių arba reguliavimo reformų programas. Komisijai vilčių teikia tai, kad daugiau nei trečdalis valstybių narių pranešė apie vykdomą analitinį darbą. Kitose septyniose šalyse reformų procesas prasidėjo labai lėtai.

Šiame komunikate Komisija nurodė, kad visose valstybėse narėse matomas reformų poreikis ir kad tikimasi, jog nacionaliniu lygmeniu nustatytos taisyklės bus panaikintos.

Komisija pabrėžia, kad laisvųjų profesijų srityje ir toliau numatoma reguliavimu užtikrinti ypatingą apsaugą vartotojams. To priežastis – nevienodas informacijos kiekis, galimas išorės veiksnių poveikis ir viešosiomis gėrybėmis vadinama ypatybė, kuri iš dalies būdinga laisvosioms profesijoms.

Komisija taip pat ragina valstybes nares pradėti analitinį darbą esamiems apribojimams peržiūrėti, o reklamos teisės arba nustatytų įkainių srityje mato galimybę artimiausiu metu panaikinti apribojimus.

Kaip ypatingas šio Komisijos komunikato naujoves reikia pažymėti atliktą rinkos analizę ir išvadas, kad būtina nustatyti reguliavimą atsižvelgiant į atskiras vartotojų grupes. Todėl Komisija mano, kad nėra didelio poreikio reguliuoti valdžios institucijų ir didelių įmonių veiklą. Komisija nepateikė savo galutinės pozicijos dėl mažų ir vidutinių įmonių, o paprastų vartotojų atveju Komisija pripažįsta padidintą reguliavimo poreikį.

Komisija paskelbė, kad tęsiant reformas ir toliau norėtų atlikti tarpininko vaidmenį.

Parlamentas įvairiuose sprendimuose pareiškė savo nuomonę dėl laisvųjų profesijų ir naujų taisyklių šioje srityje. Paskutinį kartą sprendimas dėl Europos Parlamento nuomonės dėl teisinių profesijų buvo priimtas 2006 m. kovo 23 d., priimant Europos Parlamento rezoliuciją dėl teisinių profesijų ir bendrojo intereso, susijusio su teisinių sistemų veikimu.

Pastarasis Parlamento pranešimas savo iniciatyva turėtų padėti užtikrinti, kad šiuo metu vykstanti diskusija dėl laisvųjų profesijų įnašo į Lisabonos strategiją taptų dalykiškesnė ir būtų pareikalauta konstruktyviai tęsti reformų procesą. Svarbiausias tikslas – siekti, kad esamų sistemų reformos būtų naudingos ne tik vartotojams, bet ir laisvųjų profesijų atstovams ir kad jie būtų įtraukiami į dialogą. Tačiau Parlamentas savo rezoliucijoje taip pat turi aiškiai pabrėžti, kad tikimasi laisvųjų profesijų įnašo, siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

Rengiant pranešimą konstatuota, kad trūksta ne tik naujausių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas apie ekonominę laisvųjų profesijų svarbą ES, bet ir ekonominių reformų proceso tikslų. Europos masto duomenys grindžiami kelerių metų senumo tyrimų ekstrapoliacija arba vadinamuoju IHS tyrimu. Ekstrapoliacija vargu ar įmanoma dėl pasikeitusių konkurencijos sąlygų, tuo tarpu IHS tyrimas nebe toks reikšmingas, atsižvelgiant į ribotą tirtų valstybių ir profesijų skaičių bei į tai, kad tyrimas atliktas prieš trejus su puse metų. Sunku sukurti reformoms vykdyti būtiną palankią aplinką, nes nėra tikslų (numatomo poveikio augimui ir užimtumui), kurių reikia siekiant, kad sektoriaus reforma būtų tinkamai skatinama, sistemingai vykdoma ir palanki konkurencijai. Komisija teisi, ragindama tokius tikslus nustatyti. Būsimuose Komisijos tyrimuose turėtų būti atsižvelgiama į šią problemą ir rastas jos sprendimo būdas. Turėtų būti įmanoma rasti aiškią pavojų ir galimybių, susijusių su reguliavimo panaikinimu, ypač įkainių sistemų srityje (privalomų įkainių, įkainių sistemų, rinkos kainų), ekonominę pusiausvyrą.

Pateikiamas pranešimo projektas taip pat paskatins išplėsti Komisijos analizę, atsižvelgiant į skirtingą reguliavimo poreikį įvairioms vartotojų grupėms. Komisija iki šiol negali pateikti jokio mažų ir vidutinių įmonių vertinimo, o 99 proc. ES įmonių yra priskiriamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, todėl per anksti daryti išvadas. Be to, sunkumų gali kelti tai, kad viešasis sektorius laikomas vienalyčiu reiškiniu. Pvz., Vokietijoje 50 proc. viešųjų pirkimų vykdo iš dalies labai nedideli vietos subjektai savivaldybių lygmeniu, kur reguliavimu užtikrinama apsauga negali būti prilyginama reguliavimu užtikrinamai apsaugai ministerijose.

Pranešime turi būti pabrėžiama, kad Parlamentas pripažįsta daugelyje valstybių narių įprastą laisvųjų profesijų savireguliavimą. Tačiau savireguliavimui turi būti keliami skaidrumo, veiksmingumo, poveikio vertinimo ir kontrolės reikalavimai. Valstybės narės, kuriose netaikomas laisvųjų profesijų savireguliavimas, neturėtų būti primygtinai raginamos pakeisti jose veikiančią sistemą.

Atsižvelgdamas į tradicijų (išaugusi vartotojų apsauga), geografinės ir demografinės padėties ypatumus, Parlamentas turėtų pripažinti teisę nustatyti tam tikras taisykles. Kartu pateikiamame pranešime turi būti pabrėžiama, kad šios taisyklės turi būti priskiriamos „išimtims“, todėl jas būtina riboti ir parinkti taip, kad būtų kuo mažiau ribojama konkurencija.

Be to, pranešime valstybės narės turi būti skatinamos naudotis praktine reformų patirtimi, kurią laisvųjų profesijų srityje jau yra sukaupusios kitos valstybės narės. Nevienoda reformų laisvųjų profesijų srityje sparta ES ir dėl to jau sukaupta patirtis gali padėti sumažinti ankstesnį atsilikimą.

Daugelyje valstybių narių vis dar yra griežtų ribojimų reklamos ir daugiadisciplinės praktikos (kooperavimosi galimybių) srityse. Kooperavimosi galimybių ribojimas paprastai teisinamas profesinės etikos normų užtikrinimu. Konkrečiu laisvųjų profesijų kooperavimosi atveju tai negali būti pateisinama priežastis, nes joms visoms galioja profesinės etikos normos. Esama priemonių, mažiau veikiančių konkurenciją ir tinkamų šioms normoms užtikrinti, nei draudimas kooperuotis. Parlamentas turėtų pabrėžti, kad įgyvendinama reforma itin svarbi smulkiojo verslo struktūroms stiprinti. Naikindamos reklamos taisykles, skirtingos valstybės narės jau yra sukaupusios patirties. Parlamentas turėtų pabrėžti, kad tikisi, jog netrukus bus aptariamas reklamos apribojimų mažinimo poveikis. Valstybių narių patirtis mažinant tokius apribojimus rodo, kad kitos valstybės narės turėtų panaikinti daugumą reklamos apribojimų.

Europos Parlamentas įsitikinęs, kad pasiūlytos priemonės padės gaivinti ir spartinti sistemingai vykdomą reformų procesą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tolesni veiksmai, susiję su pranešimu dėl konkurencijos laisvųjų profesijų srityje

Procedūros numeris

2006/2137(INI)

Atsakingasis komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data

ECON 15.6.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas(-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO 15.6.2006

JURI 15.6.2006

Nuomonė nepareikšta   Sprendimo data

IMCO 12.7.2006

JURI 30.1.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data

Jan Christian Ehler 25.10.2005

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

Svarstymas komitete

30.5.2006

20.6.2006

11.9.2006

Priėmimo data

12.9.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+ - 0

28 1 1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Jan Christian Ehler, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Donata Gottardi, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Kurt Joachim Lauk, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Manuel António dos Santos, Margarita Starkevičiūtė, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Harald Ettl, Satu Hassi, Vladimír Maňka, Thomas Mann, Giovanni Pittella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Pateikimo data

14.9.2006

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)