PRANEŠIMAS dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m.
19.9.2006 - (2006/2046(INI))
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėja: Elisabeth Jeggle
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m.
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. (COM(2006)0013),
– atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą dėl veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir su juo susijusio poveikio vertinimo (COM(2006)0014 ir (SEK(2006)0065),
– atsižvelgdamas į protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pridėtą prie EB sutarties (Amsterdamo sutartis),
– atsižvelgdamas į 1986 m lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo[1],
– atsižvelgdamas į Bendrijos reglamentavimą dėl žemės ūkyje auginamų gyvulių apsaugos,
– atsižvelgdamas į šiuo metu rengiamą Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (COM(2005)0119),
– atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (COM(2005)0024),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 15 d. Komisijos gaires dėl poveikio įvertinimo (SEC(2005)0791),
– atsižvelgdamas į Komisijai suteiktus įgaliojimus PPO deryboms žemės ūkio srityje, apibrėžtus 2003 m. sausio mėn. Komisijos pasiūlyme dėl dalyvavimo PPO žemės ūkio derybose formos (dokumento numeris 625/02),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą bei į Tarptautinės prekybos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A6-0000/2006),
atkreipia dėmesį į šias konstatuojamąsias dalis:
A. kadangi bet kokie veiksmai, susiję su gyvūnų apsauga ir gerove, turi remtis principu, kad gyvūnai yra gebantys jausti gyvi padarai, į kurių specifines reikmes turi būti atsižvelgta, be to, kadangi gyvūnų apsauga XXI amžiuje yra humaniškumo išraiška bei uždavinys Europos civilizacijai ir kultūrai,
B. kadangi Europa pastaraisiais metais išleido įvairių teisinių aktų dėl gyvūnų apsaugos ir pasiekė vieną aukščiausių gyvūnų apsaugos lygių pasaulyje; kadangi Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad laiko šį procesą būtinu; kadangi aukštas gyvūnų apsaugos lygis Europoje atitinka visuomenės etiškai ir socialiai patikimų produktų poreikį,
C. kadangi gyvūnų apsauga apima daugelį politikos sričių ir daugybę etinių, socialinių, politinių ir ekonominių klausimų; kadangi gyvūnų apsauga negali apsiriboti tik bandomųjų gyvūnų arba žemės ūkio gyvulių apsauga ir gerove, bet turi apimti taip pat ir kitas gyvūnų grupes, t. y. naminius, zoologijos soduose laikomus, cirko ir laukinius gyvūnus,
D. kadangi gyvūnų apsauga, gyvūnų sveikata ir produktų saugumas yra tarpusavyje susiję; kadangi alternatyvūs bandymų metodai ir aukštas gyvūnų apsaugos lygis nuo veisimo iki skerdimo gali turėti teigiamos įtakos produktų saugai ir kokybei,
E. kadangi siekiant užtikrinti tolesnę gyvūnų apsaugos raidą Bendrijoje būtina labiau skatinti mokslinius tyrimus, atsižvelgti į gyvūnų apsaugos aspektą atliekant visus aktualius poveikio vertinimus ir įtraukti visas suinteresuotas šalis į sprendimų priėmimo procesą; kadangi sėkmingos gyvūnų apsaugos strategijos Europoje sąlyga yra skaidrumas ir pritarimas bei esamų nuostatų vienodas taikymas ir kontrolė visais lygmenimis,
F. kadangi įgyvendinant gyvūnų apsaugos strategiją turi būti siekiama užtikrinti, kad padidėjusios gyvūnų apsaugos išlaidos būtų deramai atlyginamos; kadangi ambicinga gyvūnų apsaugos politika be Europos ir pasaulinio dialogo ir be aktyvaus švietimo bei informavimo šalies viduje ir užsienyje apie aukštų gyvūnų apsaugos standartų pranašumus gali būti tik iš dalies sėkminga, jei ją vienašališkai vykdo tiktai Europos Sąjunga,
G. kadangi Europos gyvūnų apsaugos politika būtinai turi būti lydima nuoseklios prekybos politikos, kuri būtų vykdoma atsižvelgiant į faktą, kad, nepaisant ES pastangų, į klausimus dėl gyvūnų apsaugos nebuvo atkreipta dėmesio nei 2004 m. liepos mėn. Pagrindų susitarime, nei jokiuose kituose pagrindiniuose PPO Dohos derybų raundo dokumentuose; kadangi, atsižvelgiant į tai, negalima nustatyti tolesnių gyvūnų gerovės standartų, kurie galėtų turėti neigiamų padarinių gamintojų tarptautiniam konkurencingumui, kol iš esmės nepasikeis pagrindinių ES partnerių PPO pozicija,
H. kadangi vadinamųjų neprekybinio pobūdžio sąlygų, įskaitant gyvūnų apsaugą, pripažinimas nėra Komisijos prioritetas PPO derybose; kadangi atsižvelgiant į tai, negalima tikėtis, kad pripažinimas neprekybinio pobūdžio sąlyga būtų bet kokio galutinio susitarimo dalis, nebent Komisija iš esmės pakeistų savo derybų taktiką,
I. kadangi iškyla grėsmė, kad įgyvendinant veiksmingą strategiją, skirtą ūkiuose auginamų gyvūnų gerovei užtikrinti, vien tik Europos rinkoje, dalis Europos gamintojų gali būti priversti nutraukti savo veiklą,
J. kadangi bet koks nuostatų dėl ūkiuose auginamų gyvulių apsaugos suderinimas Europos Sąjungoje turi būti lydimas atitinkamo importo reguliavimo, siekiant užtikrinti, kad Europos gamintojai nepatektų į nepalankią padėtį pasaulinėje rinkoje,
K. kadangi Europos gyvūnų apsaugos politikos kertinis akmuo yra vadinamojo 3R principo (angl. Reduction, Replacement and Refinement - sumažinimas, pakeitimas ir tobulinimas) įgyvendinimas, kuriuo remiantis turi būti sumažintas bandomojoje, mokslo tiriamojoje ir produktų pripažinimo veikloje naudojamų gyvūnų skaičius,
1. pritaria 2006–2010 m. Bendrijos veiksmų planui dėl gyvūnų apsaugos, pagal kurį Amsterdamo sutarties protokolas dėl gyvūnų apsaugos pirmą kartą įtraukiamas kaip sudėtinė bendros Europos koncepcijos dėl gyvūnų apsaugos skatinimo dalis;
2. išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad Komisija ketina vien tik „stengtis užtikrinti“, kad gyvūnų apsaugai būtų skiriamas itin didelis dėmesys susijusiose politikos srityse;
3. mano, kad būtina nustatyti ES gyvūnų gerovės politikos vertinimo sistemą, atsižvelgiant į teisinius įsipareigojimus pagal protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pridėtą prie Sutarties;
4. mano, kad geresnė gyvūnų apsauga yra ilgalaikis Bendrijos įsipareigojimas, todėl ragina Komisiją laiku informuoti apie pasiektus rezultatus ir jais remiantis pateikti pranešimą apie tolesnę veiksmų plano raidą po 2010 m.;
5. ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgiant į savo kompetencijos ribas toliau plėtoti gyvūnų apsaugą ir kartu atsižvelgti į visų gyvūnų apsaugą ir gerovę; ragina Komisiją siekti, kad visoje Europoje būtų uždrausta kastruoti paršelius be skausmo malšinamųjų vaistų;
6. apgailestauja, kad vykdant Europos gyvūnų gerovės politiką didžiausias dėmesys iki šiol buvo skiriamas beveik vien ūkiuose laikomų gyvūnų gerovei ir apsaugai;
7. pritaria Komisijos pastangoms plėtoti ir tobulinti teisės aktus, skirtus gyvūnų apsaugai, taip pat labiau integruoti gyvūnų apsaugą į visas Bendrijos politikos sritis ir tam panaudoti visas galimas priemones (įstatymų leidybos, švietimo, rėmimo, tyrimų ir kt.), siekiant užtikrinti aukštą gyvūnų apsaugos lygį visose elgesio su gyvūnais srityse;
8. mano, kad kiekvienos iš šių priemonių vaidmuo yra skirtingas, todėl, nustatant šiuos vaidmenis ir išaiškinant juos suinteresuotosioms šalims, labai svarbūs yra politikos tyrimai;
9. pažymi, kad daugelis ES politikos sričių, pvz., tvarus vystymasis, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencija, prekybos ir rinkos standartai, turi įtakos gyvūnų gerovei ir šio poveikio nėra numatyta veiksmų plane, todėl pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės klausimus visose atitinkamose politikos srityse;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant aukštesnius gyvūnų apsaugos ir gerovės standartus, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią atskirų ES regionų padėtį;
11. pabrėžia, kad Komisija užtikrina visų šiuo metu galiojančių ES teisės nuostatų dėl gyvūnų gerovės įgyvendinimą, kad jos ir toliau turi galioti;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į vienodą visų taisyklių taikymą ir kontrolę Europoje remiantis kompleksinio paramos susiejimo taisyklėmis ir, nustačius pažeidimų, ryžtingai veikti, siekiant išsaugoti žmonių pasitikėjimą esamomis taisyklėmis ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją Europos Sąjungoje;
13. mano, kad priimamos gyvulių gerovės gerinimo priemonės turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į socialinį ir ekonominį jų poveikį;
14. ragina Komisiją sistemingai integruoti atitinkamą visų gyvūnų apsaugos priemonių poveikio vertinimą; atliekant bet kokį naujų gyvūnų apsaugos normų poveikio vertinimą turi būti atsižvelgiama į etinių, socialinių ir ekonominių poveikių visumą ir orientuojamasi į naujausią mokslo lygį, praktinį patyrimą ir vystymąsi tarptautiniu lygmeniu; šiuose poveikio vertinimuose turi būti nurodomas teigiamas poveikis ir kreipiamas dėmesys į skirtingų veiksnių, pvz., gyvūnų apsaugos, tvarumo, gyvūnų sveikatos ir produktų kokybės, sąveiką;
15. pripažįsta, kad dėl aukštų gyvūnų apsaugos standartų kyla papildomų išlaidų ūkininkams, ir mano, jog būtinos specialios priemonės, kad būtų užkirstas kelias gamybos perkėlimui į šalis, kuriose standartai žemesni; taigi ragina Komisiją, atliekant bet kokį poveikio vertinimą, atsižvelgti į darbo vietų saugumo aspektą; remiantis atnaujinta Lisabonos dienotvarke, privaloma atlikti tikslią naujų pasiūlymų ir jų poveikio atitinkamų verslo ir mokslo tyrimų bendruomenių padėčiai, atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją, sąnaudų analizę;
16. atkreipia dėmesį į tai, kad tinkami pereinamojo laikotarpio terminai, atsižvelgiant į gyvulių skaičių ir įmonės dydį, ar nereikalingų biurokratinių sąnaudų kontrolės ir dokumentų tvarkymo srityje atsisakymas padeda užtikrinti atsakingų asmenų pritarimą gyvūnų apsaugai; reikia gerai patikrinti galimybes, kurios atsiveria taikant modernias technologijas ir metodus;
17. pabrėžia, kad tarp gyvūnų apsaugos ir gyvūnų sveikatos yra glaudus ryšys; kiek įmanoma, reikia siekti įgyvendinti veiksmų planą taip, kad užtikrinant geresnę gyvūnų apsaugą būtų duodama daugiau naudos gyvūnų sveikatai, o gyvūnų sveikatos politika visada būtų siekiama tobulinti gyvūnų apsaugą, ir kad tokio tobulinimo rezultatus būtų galima konkrečiai įvertinti;
18. ragina Komisiją užtikrinti, kad kovojant su gyvulių epidemijomis būtų labiau atsižvelgiama į gyvūnų apsaugos aspektus; kovojant su infekcinėmis gyvūnų ligomis pirmenybė iš principo turėtų būti teikiama krizių atveju regionų lygmeniu vykdomų skiepų strategijai, o ne didelių sveikų gyvulių bandų naikinimui, nors ir pripažįstant skirtingas kiekvienos valstybės narės pozicijas skiepų klausimu ir jų galimą poveikį prekybai; be to, mano, kad reikia taikyti didesnio masto profilaktinį skiepijimą, kai tai atlikti techniškai įmanoma; ragina Komisiją didinti pastangas, kad būtų atitinkamai pakeistos svarbios Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) sutartys siekiant, kad būtų numatyta mažiau prekybos produktais, pagamintais iš skiepytų gyvūnų, apribojimų;
19. pritaria tam, kad įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką gyvūnų apsaugai būtų skiriama daugiau dėmesio; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad biurokratinės išlaidos jau šiuo metu yra per didelės; be to, apgailestauja, kad kaimo plėtros politikos finansavimo sumažinimas sudarys praktinių kliūčių skiriant finansinę paramą gyvulių augintojams, skirtą tam, kad jie suderintų savo veiklą su Bendrijos gyvūnų gerovės normų reikalavimais; apgailestauja, kad ūkininkai, auginantys naminius paukščius ir kiaules, negauna kompensacijų pagal kompleksines paramos susiejimo priemones už Bendrijos teisės aktų normų dėl gyvūnų gerovės laikymąsi;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai apsvarstyti visų esamų gyvūnų apsaugos priemonių naudojimą kaimo plėtros politikos srityje;
21. atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos taisyklių dėl gyvūnų vežimo (Reglamentas (EB) 1/2005 ir Direktyva 95/29/EB) dažnai nesilaikoma (ypač nuostatų dėl sustojimo pailsinti gyvūnus, jų girdymo ir šėrimo); atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės dažniau ir veiksmingiau tikrintų, kaip įgyvendinamos Europos teisės aktų nuostatos;
22. atkreipia dėmesį į tai, kad vežant gyvūnus privaloma nustatyti ir taikyti moksliškai pagrįstus gyvūnų apsaugos rodiklius (atitinkama technika, laiko ribos, apmokytas personalas) ir nustatant šiuos rodiklius turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių klimato skirtumus ir į skirtingą gyvūnų prisitaikymą prie aplinkos; taigi ragina Komisiją skatinti mokslinius tyrimus, skirtus apibrėžti ir įdiegti objektyvius ir tikslius techninius kriterijus, kurie leistų geriau nustatyti gyvūnų gerovę vežimo metu, kartu siekiant nustatyti integruotas sertifikavimo sistemas, kuriose būtų atsižvelgta į įvairių Europos regionų klimato ir struktūrinių ypatybių poveikį gyvūnams ir transportavimo būdams bei trukmei;
23. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija iki 2010 m. turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų apžvelgiamos vežamiems gyvūnams skiriamo ploto ir ilgiausios kelionės trukmės normas, kartu su atitinkamais teisės aktų pasiūlymais;
24. mano, kad vadinamojo 3R principo ir būsimų gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų krypčių rėmimas yra du atskiri dalykai ir, atsižvelgiant į tai, 4 tikslas turėtų būti suskaidytas į du tikslus;
25. pritaria paskelbtiems mokslo tyrėjų planams gyvūnų apsaugos srityje; atliekant mokslinius tyrimus, greta siekio plėsti bendrą žinių bazę, dėmesys turėtų būti skiriamas tikslui kurti lengvai patikrinamus ir skaidrius gyvūnų apsaugos rodiklius, sertifikavimo ir ženklinimo sistemas ir bandymų su gyvūnais alternatyvas (vadinamasis 3R principas);
26. ragina Komisiją užtikrinti, kad sukurti tinkami ir moksliškai pagrįsti rodikliai būtų kiek įmanoma plačiau įtraukti į galiojančius ir naujus teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, t. y. pirmenybė turėtų būti teikiama siekiui nustatyti uždavinius, o ne priemones;
27. ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje bet koks pakartotinis taisyklių, susijusių su gyvūnų gerove, svarstymas būtų grindžiamas objektyviais rodikliais ir taip būtų išvengta abejotinų sprendimų, kurie turėtų nepagrįstų ekonominių pasekmių gyvulių augintojams;
28. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių visų gyvūnų apsaugos ir gerovės moksliniams tyrimams pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, kad būtų realiai pasiekti veiksmų programos tikslai; primygtinai reikalauja, kad ypatingas dėmesys būtų skirtas moksliniams tyrimams, kurių tikslas būtų sukurti objektyvius gyvūnų gerovės rodiklius, o juos kuriant būtų atsižvelgta į klimato ES įvairovę;
29. ragina Komisiją teikti paramą gyvūnų identifikacijos elektroninių sistemų moksliniams tyrimams ir plėtrai, siekiant sukurti su gyvūnų gerove susijusias ilgalaikių stebėjimų ir kontrolės priemones, kurias būtų galima greitai ir lengvai taikyti gyvūnų vežimo, įskaitant tolimąjį vežimą, metu;
30. ragina Komisiją užtikrinti, kad Šeštosios bendrosios mokslinių tyrimų programos technologijų platformos ir tyrimų darbai, pvz., „PredTox“, kurie itin svarbūs siekiant įgyvendinti veiksmų programos tikslus, galės būti nebiurokratiškai tęsiami taip pat ir pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą;
31. mano, kad būtina visapusiškai atsižvelgti į vadinamąjį 3R principą; pritaria Komisijos pastangoms toliau plėtoti direktyvą 86/609/EEB dėl eksperimentams ir kitiems moksliniams tyrimams skirtų gyvūnų; ragina Komisiją dar šiais metais pateikti atitinkamus įstatymų pasiūlymus; tikisi, kad Komisija išdėstys, kaip gali būti užtikrinamas vienodas nuostatų valdymas ir kontrolė;
32. mano, kad pasiūlyto ES teisės aktų dėl bandymų su gyvūnais persvarstymo metu turi būti užtikrinta, jog bus išplėsta direktyvos 86/609/EEB taikymo sritis, kad ji apimtų fundamentaliesiems moksliniams tyrimams naudojamų gyvūnų apsaugą, taip pat ir švietimo tikslais atliekamiems tyrimams skirtų gyvūnų apsaugą;
33. ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad tarptautiniu mastu, ypač PPO ir Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) lygmeniu, būtų suvienodintos teisės aktų nuostatos dėl gyvūnų apsaugos ir bandymų su gyvūnais reikalavimų registruojant produktus ir būtų pripažinti Europoje patvirtinti gyvūnų apsaugos metodai; mano, kad turi būti paspartintas bandymų nenaudojant gyvūnų metodų kūrimas, įvertinimas ir priėmimas ir kad kiekvienu šio proceso etapu turi būti skiriamas didesnis finansavimas, teikiama pakankama darbuotojų ir administracinė parama, siekiant užtikrinti, kad bandymai su gyvūnais būtų kaip įmanoma greičiau pakeisti kitais bandymų metodais;
34. ragina ES reguliavimo tarnybas pripažinti bandymus ne su gyvūnais, kuriuos jau įteisino Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras (angl. ECVAM);
35. pripažįsta, kad žemo lygio moksliniai tyrimai yra neetiški, kad jų metu švaistomos lėšos ir kad ES turėtų reikalauti, kad visi nauji, apsvarstyti iš naujo arba esami su žmonių ir aplinkos saugumu susiję bandymai turėtų būti visiškai patvirtinti pagal modernius standartus dar prieš tai, kai tokių bandymų bus pradėta reikalauti arba jie bus rekomenduojami ir remiami pagal ES teisės aktus arba Bendrijos strategiją;
36. ragina Komisiją, prieš steigiant papildomą Bendrijos gyvūnų apsaugos įstaigą, pagerinti esamų Bendrijos institucijų, kurios nagrinėja gyvūnų apsaugos klausimus, tarpusavio bendradarbiavimą;
37. pritaria Komisijos pastangoms plėtoti ir tirti gyvūnų apsaugos ženklinimą; tai suteikia galimybę informuoti vartotojus, kad jie galėtų tinkamai pasirinkti perkamus gaminius; turi būti siekiama įtraukti perdirbtus produktus į ženklinimo sistemą;
38. mano, kad vartotojai turėtų būti informuoti ir pasirengę mokėti didesnę kainą už besilaikančiuose aukštesnių gyvūnų gerovės standartų ūkiuose pagamintus produktus ir kad šie produktai turėtų būti atitinkamai paženklinti;
39. mano, kad Tarybai ir Europos Parlamentui 2008 m. numatytoje pateikti galimybės nustatyti privalomą, gyvūnų gerovės standartais pagrįstą paukštienos ir paukštienos produktų ženklinimo sistemą ataskaitoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama jos suderinimui su gyvūnų gerovės standartais, kurie griežtesni už minimalius reikalavimus; laikosi nuomonės, kad ženklinimo programa, pagrįsta griežtesniais reikalavimais negu pagal teisės aktus numatyti minimalūs standartai, padėtų išspręsti pripažintą problemą, kai vartotojai pageidauja įsigyti itin aukštų gyvūnų gerovės standartų laikantis pagamintų produktų, tačiau neturi galimybės atskirti šių produktų parduotuvėse;
40. ragina Komisiją užtikrinti, kad ženklinimas bus skaidrus, lengvai suprantamas ir patikimas; mano, kad visiems Europoje realizuojamiems produktams „ES etiketė“ būtų pakankama garantija, jog laikomasi paprasto ir privalomo gyvūnų apsaugos standarto; kai taikomi už teisės aktuose numatytus minimalius standartus griežtesni gyvūnų gerovės standartai, speciali nuoroda etiketėje suteiktų vartotojams galimybę aiškiau matyti papildomas gamintojo pastangas, padidintų spaudimą prekybos partneriams perimti Europos gyvūnų apsaugos standartus ir taip galėtų vykti Europos gyvūnų apsaugos standartų sklaida visame pasaulyje; pabrėžia privačių prekės ženklų naudojimo svarbą, ypač tuo atveju, kai taikomi aukštesni gyvūnų gerovės standartai;
41. ragina, kad Komisija, remdamasi gamybos standartais, susijusiais su gyvūnų gerove, teiktų finansinę paramą informavimo ir pardavimo skatinimo priemonėms, numatytoms pagal 2005 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1071/2005 ir susijusioms su gyvūninės kilmės produktais; laikosi nuomonės, kad Komisijos veiksmų plane numatytas parengti projektas dėl „Europos kokybės standarto įdiegimo tiems produktams, kurie yra pagaminti naudojant aukštesnius gyvūnų gerovės standartus taikančias gamybos sistemas“ būtų laikomas prioritetu;
42. pritaria pasiūlymui, kad būtų sudarytos sąlygos vartotojams lengviau suvokti pasiūlytas pardavimo skatinimo ir informavimo sistemas, bet kartu pabrėžia, kad reikėtų palengvinti jų taikymą, kuris būtų naudingas visiems maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams;
43. iš esmės remia paskelbtus integruotų ir bendrų gyvūnų apsaugos rodiklių plėtros ir tyrimo planus; mano, kad jie turi būti moksliškai pagrįsti, objektyvūs, išmatuojami ir pakartojami bei prisidėti prie gyvūnų apsaugos standartų skaidrumo didinimo; mano, kad būtina atsižvelgti į gyvūnų sveikatos aspektus; mano, kad integruoti ir bendri rodikliai turi palengvinti kontrolę ir sumažinti biurokratines sąnaudas, taip pat sudaryti sąlygas gauti visų valstybių narių lyginamuosius mokslinius rezultatus;
44. ragina Komisiją pasirūpinti, kas per trejus metus būtų užbaigtas integruotų gyvūnų apsaugos rodiklių kūrimas ir jų mokslinis tyrimas;
45. ragina Komisiją kaip galima greičiau parengti planuojamą informavimo strategiją ir ją nuosekliai įgyvendinti; veiksmų planas bus veiksmingas tik tada, kai visi veikėjai bus pakankamai informuoti apie dabartinio ir būsimo aukšto gyvūnų apsaugos lygio Europoje gyvūnams ir produktams teikiamą naudą;
46. mano, kad aukšto lygio gerovės apsaugos programoms, pagal kurias siekiama gerinti gyvūnų apsaugą, kenkia pigių produktų keliama konkurencija, t. y. produktų, gaminamų iš gyvulių, auginamų pagal neviršijančias teisės aktuose numatytų minimalaus lygio gerovės standartų gerovės apsaugos programas, ir kad dėl to reikalingas teisės aktas, kuriame būtų apibrėžti minimalūs kokybės užtikrinimo standartai;
47. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnių priemonių siekiant informuoti vartotojus; būtina iš naujo apsvarstyti esamas rėmimo priemones, kad būtų galima palengvinti atitinkamų rinkodaros ir informavimo akcijų vykdymą;
48. pritaria nuostatai sukurti gyvūnų apsaugos informacinį forumą; tai turėtų paskatinti keitimąsi nuomonėmis apie aktualią gyvūnų apsaugos raidą, mokslo žinių lygį ir ypač keitimąsi pažangiosios patirties pavyzdžiais;
49. sutinka, kad reikalinga Europos strategija informacijai apie gyvūnų gerovę Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse skleisti, kad ja remiantis visuomenei būtų aiškinami gyvūninės kilmės produktų gamybos sistemų skirtumai, diegiant aukštesnius gyvūnų gerovės standartus patiriamos išlaidos ir šių standartų teikiama nauda; mano, kad ši strategija turėtų būti parengta nepriklausomai, vadovaujant pasiūlytam centrui arba laboratorijai;
50. ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti pakankamai lėšų mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir konsultacijoms, pvz., iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (angl. EAFRD) skiriamų lėšų;
51. mano, kad atsižvelgiant į planuojamą plataus masto patekimo į žemės ūkio rinką liberalizavimą 25 ES šalyse įdiegti nauji aukštesni standartai gali sumažinti Bendrijos produkcijos konkurencingumą, jei šie standartai nebus suderinti PPO lygmeniu;
52. apgailestauja, kad dėl šiuo metu galiojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų kai kurie maisto gamybos elementai iškeldinami už ES ribų ir dėl to primygtinai reikalauja, kad Komisija įvertintų šios tendencijos mastą;
53. ragina Komisiją kompensuoti Bendrijos gamintojų finansinius nuostolius, susijusius su gamybos sąnaudų augimu dėl gyvūnų gerovės priemonių diegimo;
54. pabrėžia, kad aukštesni gyvūnų apsaugos standartai daugeliu atveju sukelia papildomų išlaidų; laisvosios pasaulinės prekybos srityje gyvūnų apsaugos aspektai ligi šiol buvo nepakankamai svarbūs ir tai gali sukelti vadinamąjį gyvūnų apsaugos dempingą bei sunkumų Europos gamintojams Europos ir trečiųjų šalių rinkose; dėl to siūlo parengti ribojamąją patekimo į rinką priemonę, kuri leistų išvengti neigiamo poveikio ES gyvūnų apsaugos standartams, t. y. nustatyti mokesčius ES standartų neatitinkantiems produktams;
55. pritaria visoms Komisijos priemonėms ir iniciatyvoms, kurias taikant tarptautiniu lygmeniu spartinamas susitarimas dėl aukštų gyvūnų apsaugos standartų; mano, kad būtina pirmiausia siekti tolesnio gyvūnų apsaugos standartų tobulinimo, vykdomo Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO), ir jų teisinio pripažinimo PPO lygmeniu; turėtų būti siekiama užtikrinti kiek galima aukštesnį ir vienodesnį gyvūnų apsaugos lygį pasaulyje; ragina, kad Komisija iki to laiko nedidintų konkurencijos iškraipymų, nuo kurių kenčia Europos gamintojai, nustatydama naujus privalomus, išsamius ir bendrus standartus;
56. ragina Komisiją remti aiškų griežtų ES gyvūnų gerovės taisyklių pripažinimą būsimo PPO susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFS) persvarstymo metu ir atitinkamai persvarstant kitus PPO susitarimus;
57. apgailestauja, kad gyvūnų gerovės klausimas neįtrauktas į dabartines PPO derybas; primygtinai reikalauja, kad Komisija apgintų Europos standartus, atsižvelgdama į tai, kad ES gamintojams dėl jų laikymosi atsiranda papildomų išlaidų;
58. primygtinai ragina stiprinti gyvūnų apsaugą PPO lygmeniu; ragina Komisiją Dohos derybų raundo metu dėti visas pastangas, kad gyvūnų apsauga būtų įtraukta į derybų darbotvarkę kaip neprekybinio pobūdžio sąlyga ir gyvūnų apsaugos paramos priemonės įgyvendinant kaimo politiką būtų pripažintos visiškai atitinkančios vadinamosios žaliosios dėžės (angl. green-box) kriterijus;
59. ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad, prieš griežtinant Europos Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos nuostatas, neprekybinio pobūdžio sąlyga būtų pripažinta PPO lygmeniu arba būtų pasiektas papildomas susitarimas dėl gyvūnų apsaugos standartų tarptautiniu mastu;
60. atkreipia dėmesį į tai, kad PPO prekybos taisyklės neriboja gamybos sistemų patvirtinimo, kaip netiesiogiai nurodyta pirminiame komunikato tekste, ir kad dėl to įmanoma ir pageidautina, jog būtų patvirtintos gerokai griežtesnius nei minimalūs gerovės standartus atitinkančios gamybos sistemos;
61. remia Komisijos siekį įteisinti gyvūnų apsaugą dvišalėse prekybos (pvz., su Čile ir Kanada) arba veterinarijos sutartyse, taip papildant daugiašalę strategiją, ir plėtoti keitimąsi gyvūnų apsaugos patirtimi su trečiosiomis valstybėmis;
62. mano, kad visuose galiojančiuose ir būsimuose dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis, susijusiuose su sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis priemonėmis, turėtų būti nustatyti tikslai, kurie padėtų užtikrinti, kad gyvūninės kilmės produktai iš trečiųjų šalių būtų gaminami bent jau laikantis gyvūnų gerovės standartų, panašių į ES standartus, ir kad apie tuos standartus būtų informuoti Europos vartotojai;
63. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant skatinti gyvūninės kilmės produktų importuotojus į Europos Sąjungą iš savo tiekėjų reikalauti laikytis bent jau pagal ES teisės aktus numatytų gyvūnų gerovės standartų;
64. pritaria planuojamam dialogui su besivystančiomis šalimis dėl papildomų rinkos galimybių, kurios joms atsiveria atsižvelgiant į aukštus gyvūnų apsaugos standartus; ragina Komisiją pagal esamas ir naujas prekybos rėmimo programas teikti paramą besivystančioms šalims, kad jos laikytųsi gyvūnų apsaugos standartų;
65. pritaria Komisijos pastangoms, teikiant su prekyba susijusią paramą, padėti besivystančioms šalims padėti taikyti tarptautinius standartus;
66. pritaria Komisijos atliktam darbui vykdant su prekyba susijusios techninės paramos projektus su besivystančiomis šalimis, pvz., padedant jų specialistams dalyvauti posėdžiuose dėl tarptautinių standartų nustatymo ir siunčiant ES techninius specialistus į besivystančias šalis; pažymi, kad trečiųjų šalių atstovai jau gali dalyvauti valstybių narių kompetentingoms institucijoms rengiamuose ES kursuose dėl ES gyvūnų gerovės taisyklių įgyvendinimo, ir mano, jog norint, kad besivystančios šalys galėtų visapusiškai pasinaudoti prekybos galimybėmis, Bendrija turėtų atsižvelgti į poreikį skatinti analizę, mokymą, mokslinius tyrimus ir teikti finansinę paramą pagal dvišales ir daugiašales vystymosi iniciatyvas; tiki, kad gerinant gyvūnų gerovę dažniausia šios šalys gauna tiesioginę finansinę naudą, susijusią su maisto gamyba ir aplinkos apsauga;
67. mano, kad Komisijos sprendimas uždrausti hormonais šertų jaučių mėsos importą yra visiškai pagrįstas moksliniais tyrimais, ir ragina Kanadą ir JAV nedelsiant panaikinti savo nepagrįstas ir su PPO nuostatomis nesuderinamas sankcijas Europos prekėms;
68. džiaugiasi tuo, kad buvo pasiūlyta uždrausti importuoti šunų ir kačių kailius, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą visiškai uždrausti įvežti iš ruonių pagamintus produktus ir iš trečiųjų šalių importuoti žiauriai elgiantis su gyvūnais pagamintus gaminius, pavyzdžiui, kailius, nudirtus dar gyviems gyvūnams, taip pat ūkiuose, kuriuose neatliekama veterinarinės kontrolės, auginamų gyvūnų kailius ir farmacijos produktus, pagamintus iš nykstančių gyvūnų, ir apskritai uždrausti importuoti iš tokių šalių, kuriose žemi gamybos standartai kelia grėsmę aplinkai ir biologinei įvairovei;
69. ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl to, kad laikinas draudimas importuoti į ES pagautus laukinius paukščius dėl etinių, sveikatos ir gyvūnų gerovės priežasčių būtų pakeistas nuolatiniu;
70. yra susirūpinęs dėl to, kad prekyba egzotiniais gyvūnais kelia grėsmę biologinei įvairovei ir gyvūnų gerovei, ir mano, kad kuriant gyvūnų gerovės politiką, skirtą komunikate minimoms tarpvalstybinėms problemoms spręsti, reikėtų atsižvelgti į poveikį biologinei įvairovei;
71. reiškia susirūpinimą dėl kovinių gyvūnų patiriamų kančių; ragina užtikrinti, kad Europos Bendrijoje atitinkamai nacionaliniais arba Bendrijos teisės aktais būtų uždraustos šunų, bulių ir gaidžių kovos ir kad susijusios suinteresuotos šalys negautų jokių valstybės dotacijų šiai veiklai vykdyti;
72. mano, kad kartu su Tarybai ir Europos Parlamentui iki 2010 m. numatyta pateikti genetinių parametrų įtakos broilerinių veislinių vištų ir broilerinių viščiukų gerovei ataskaita turėtų būti pateikti ir atitinkami teisės aktų pasiūlymai;
73. ragina Bulgariją ir Rumuniją jau dabar atsižvelgti į Europos Bendrijos gyvūnų apsaugos tikslus ir įdiegti bei pradėti vykdyti visų galiojančių ES teisės aktų dėl gyvūnų gerovės reikalavimus iki 2007 m. arba bent jau pereinamaisiais laikotarpiais metu, jei tokie laikotarpiai buvo nustatyti stojimo sutartyse;
74. mano, kad prieš naujai valstybei narei prisijungiant prie Europos Sąjungos Komisija turėtų patikrinti, ar tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės reikalavimai, be to, ar tinkamai veikia nacionalinė priežiūros sistema, skirta stebėti, kaip laikomasi minėtųjų Bendrijos reikalavimų;
75. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL L 117, 1987 5 5, p. 31.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
Visos su gyvūnų apsauga ir gerove susijusios politikos (toliau – Gyvūnų gerovės politikos) tikslas – su gyvūnais elgtis pagal atitinkamus jų poreikius. Aktualios gyvūnų gerovės politikos pagrindas galėtų būti vadinamosios penkios laisvės, kurios, be kita ko, apima rūšį atitinkančias laikymo sąlygas, įskaitant pakankamą aprūpinimą pašarais ir geriamuoju vandeniu arba apsaugą nuo skausmo, sužeidimų ir ligų.
Visa apimanti gyvūnų gerovės politika, be žemės ūkyje auginamų gyvulių, negali be dėmesio palikti laukinių žvėrių, naminių gyvūnėlių ir kitų žmogaus laikomų gyvūnų.
Europos Bendrija, valstybės narės ir Europos Taryba per kelis praėjusius metus nuolat plėtė teisės aktų dėl gyvūnų leidybą ir rėmė atitinkamas mokslinių tyrimų iniciatyvas.
Bendrijos lygmeniu buvo sukurtos minimalios bandymų su gyvūnais, veisimo, laikymo, gabenimo ir gyvulių skerdimo normos, taip pat išsamios taisyklės dėl veršelių, kiaulių ir vištų dedeklių. Dėl Komisijos pasiūlymo dėl minimalių mėsinių viščiukų apsaugos reikalavimų (COM(2005)0221), kuriam Europos Parlamentas iš esmės pritarė dar 2006 m. vasario mėn. (A6-0017/2006), Taryba dar nepriėmė sprendimo.
Atsižvelgiant į Amsterdamo sutarties protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pagal kurį Bendrija įpareigota paisyti gyvūnų apsaugos atitinkamose politikos srityse, Europoje susiformavo labai aukštas pasaulyje gyvūnų apsaugos lygis.
Greta valstybės taikomų priemonių, ekonomikos ir mokslinių tyrimų sektoriai taip pat labai išplėtė savo gyvūnų apsaugos iniciatyvas, susijusias su gyvūnų naudojimu mokslo tikslais. Gyvūnų laikymas moksliniams tyrimams per pastaruosius metus gerokai pagerėjo. Be to, mokslinių tyrimų ir ekonomikos sektoriuose sukurta daugybė bandymų su gyvūnais alternatyvų, siekiant įgyvendinti vadinamąjį 3R principą.
Maisto produktų gamyboje ir prekyboje esama skirtingų su gyvūnų apsauga susijusių sertifikavimo ir ženklinimo sistemų, kurios gyvūnų apsaugos lygį iš dalies užtikrina gerokai aukščiau įstatymiškai reikalaujamos minimalios apsaugos.
Nauji būdai ir metodai ar intensyvus gyvulių auginimas nėra savaime peiktini, jie taip pat sukuria naujų gyvūnų apsaugos gerinimo galimybių.
Ekonomikos vystymasis, pakitę būdai ir metodai arba nauji gyvūnų elgesio ir poreikių atradimai nuolat keičia gyvūnų apsaugos politikos aplinką. Prie tokių naujų reikalavimų Bendrijos gyvūnų apsaugos politika turi nuolat taikytis.
Tarptautiniu lygmeniu ryškėja pirmosios pastangos stiprinti gyvūnų apsaugą, pvz., Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) veikloje. Tačiau šių pastangų nepakanka. Iki šiol praktiškai nėra jokių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatų šiuo klausimu. Taip pat iki šiol nebuvo sėkminga tarptautinė diskusija dėl bandymų su gyvūnais išvengimo ar jų sumažinimo taikant produktų registravimo tvarką.
Gyvūnų apsaugai gali prireikti papildomų išlaidų. Bendrijos vartotojai tikisi aukštų gyvūnų apsaugos standartų įgyvendinimo, tačiau dėl žinių ar pasitikėjimo esamų standartų įgyvendinimu stokos jie vis dar pernelyg retai pasirengę susitaikyti su padidėjusiomis išlaidomis.
Veiksmų planas
Remiantis Bendrijos veiksmų planu dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. siekiama sujungti iki šiol po skirtingas Komisijos tarnybas, tarybas ir politikos sritis išsiskaidžiusias Bendrijos veiklas ir jas suskirstyti pagal bendrus kriterijus.
Veiksmų planas suskirstytas į 5 veiklos sritis:
1. Esamų minimalių gyvūnų apsaugos ir gerovės normų tobulinimas.
2. Gyvūnų apsaugos tyrimai ir vadinamojo 3R principo įgyvendinimas.
3. Ženklinimas ir bendri gyvūnų apsaugos rodikliai.
4. Aktyvesnis visuomenės ir gyvūnų laikytojų/prižiūrėtojų dalyvavimas.
5. Tarptautinės iniciatyvos.
Komisija ketina toliau tobulinti esamas minimalias normas ir, remdamasi Europos Tarybos lygmens susitarimais, siūlyti minimalias normas dėl kitų rūšių gyvūnų.
Esamos mokslinių tyrimų iniciatyvos turi būti tęsiamos ir plėtojamos. Glaudžiai bendradarbiaujant su pramone, atsakingomis institucijomis ir Komisija, dar šiais metais turi būti pateiktas veiksmų planas dėl vadinamojo 3R principo įgyvendinimo.
Komisija nori sustiprinti bendrų gyvūnų apsaugos rodiklių kūrimo pastangas. Šie rodikliai Europos gyvūnų apsaugos lygį padarytų skaidresnį, palengvintų kontrolę ir padėtų parengti ES gyvūnų apsaugos etiketę.
Turi būti plėtojamas vartotojų informavimas, gyvūnų laikytojų/prižiūrėtojų švietimas/mokymas ir parengta informavimo strategija.
Gyvūnų apsaugos strategija turi būti papildyta tarptautiniu elementu. Taigi Komisija ir toliau sieks gyvūnų apsaugą įtraukti į daugiašales ir dvišales prekybos ir veterinarijos sutartis.
Atskiros specializuotos Bendrijos gyvūnų apsaugos užduotys turi būti patikėtos Europos gyvūnų apsaugos centrui arba laboratorijai.
Vertinimas
Veiksmų planas yra svarbus tarpinis Bendrijos gyvūnų apsaugos politikos žingsnis. Tolesnei gyvūnų apsaugos pažangai būtina Bendrijos ir valstybių narių uždavinius sujungti su veiksmų planu, kaip pagrindu, ir juos integruoti. Veiksmų planas turi būti tęsiamas ir po 2010 metų, remiantis pasiektų rezultatų įvertinimais.
Parlamentas iš esmės pritaria visoms veiksmų plano nuostatoms. Svarbu pabrėžti tik kelis aspektus:
· Gyvūnų apsauga svarbi visiems. Ne tik Komisija, bet ir valstybės narės, asociacijos, ekonomikos ir mokslinių tyrimų sričių atstovai pagal savo kompetenciją ir galimybes turi prisidėti prie veiksmų plano įgyvendinimo. Gyvūnų apsauga bus veiksminga tik tuomet, jeigu ji apims visus gyvūnus. Negalima gyvūnų apsaugos apriboti vien mokslinių tyrimų ir žemės ūkio sritimis.
· Gyvūnų apsaugos politika gali būti toliau kuriama tik bendradarbiaujant su visomis atsakingomis institucijomis. Taigi būtinas atviras dialogas visais lygmenimis.
· Gyvūnų apsauga yra svarbus Bendrijos tikslas, į kurį reikia atsižvelgti ankstyvame atitinkamų politikos sričių ir priemonių planavimo etape. Suvokdama visą gyvūnų apsaugos reikšmę, Bendrija negali nepaisyti įvairių faktorių sąveikos ir kylančių konfliktų. Pagal Lisabonos strategiją reikia atsižvelgti į poveikį darbo vietoms ir vietos ssąlygas. Biurokratija turi būti apribota iki minimumo ir pagal galimybes užtikrinama pagalba prisitaikyti prie naujų standartų.
· Svarbus dalykas yra neatidėliotina informavimo strategijos plėtra. Gyvūnų apsauga gali būti veiksminga tik tuomet, jeigu visos suinteresuotos šalys ir vartotojai šalyje ir užsienyje yra pakankamai informuoti apie Europos gyvūnų apsaugos lygį ir jo naudą gyvūnams ir produktams.
Reikia atkreipti dėmesį, kad informacijos sklaida būtų proporcinga, kadangi nepagrįstas neatsižvelgimas į tam tikrus gyvūnų laikymo būdus būtų sumenkintų šios veiklos rezultatus.
Geras gyvūnų prižiūrėtojų rengimas ir mokymas visais lygmenimis daugeliu atvejų yra labai svarbus kaip naujos gyvūnų apsaugos techninės priemonės, todėl valstybės narės turėtų į tai ypač atsižvelgti.
· Siekiama nustatyti ženklinimo sistema turi būti skaidri ir lengvai suprantama, nes kitaip informacija nepasieks vartotojo. Pirmenybė, lyginant su labiau diferencijuotomis sistemomis, teikiama nesudėtingai informacijai apie minimalių standartų laikymąsi ant visų Europoje parduodamų produktų, išskyrus ypatingas atvejus, pvz., dėl kiaušinių. Tai kartu palengvintų šių minimalių reikalavimų įgyvendinimą kitose pasaulio šalyse, o labiau pažengusios atskirų gamintojų gyvūnų apsaugos iniciatyvos galėtų būti papildomai pasitelkiamos bet kuriuo metu pagal ypatingas kokybės programas. Kiek įmanoma, į šią sistemą turi būti įtraukti ir perdirbti produktai.
· Užtikrindamos suderintą esamų normų ir standartų taikymą ir griežtą kontrolę, taip pat ir bandymų su gyvūnais srityje, Komisija ir valstybės narės privalo užkirsti kelią tam, kad piktnaudžiaujant vėl būtų sugriautas pasitikėjimas Europos pasiektu apsaugos lygmeniu.
· Tik pakankamas finansinis mokslinių tyrimų aprūpinimas visose srityse užtikrina veiksmų plano sėkmę. Žinios apie gyvūnų elgesį ir poreikius yra labai menkos. Ženklinimas ir gyvūnų apsaugos standartai taip pat bandymų su gyvūnais alternatyvos turi būti toliau tobulinami.
· Svarbu plėtoti, kiek tai būtina, esamus tyrimų planus ir technologijų platformas bei stiprinti tyrimus tose srityse, kurios yra labai svarbios veiksmų plano įgyvendinimui. Šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą pakeisti Septintąja bendrąja programa reikia kiek įmanoma nebiurokratiškai, kad nebūtų pakenkta vykdomoms tyrimų iniciatyvoms, kurios yra būtinos įgyvendinant šį veiksmų planą. Pavyzdys gali būti ,,PredTox“ projektas, kurį bendrai vykdo akademinės įstaigos ir pramonės įmonės. Šio projketo tikslas – tobulinti alternatyvių bandymų metodų prognozavimo galimybes, rinkti atitinkamus duomenis ir rengti duomenų bazes.
Taip pat būtina Direktyvą 86/609/EEB priderinti prie naujausių mokslinių atradimų lygio ir toliau tęsti bandymų su gyvūnais reglamentavimo Bendrijoje vienodinimą.
· Europos gyvūnų apsaugos politika gali būti sėkminga tik tuomet, kai ji bus vykdoma tarptautiniu mastu. Europos gamintojų padėtis konkurencinėje kovoje negali būti nepalankesnė palyginti su gamintojais iš regionų, kuriuose taikomi žemesni gyvūnų apsaugos standartai.
Tačiau pritarimas gyvūnų apsaugai pasauliniu lygmeniu dar nėra toks aiškus. Reikia gerokai stiprinti Komisijos iniciatyvas labiau atsižvelgti į gyvūnų apsaugą vykdant PGSO ir ypač PPO politiką. Nuo to laiko, kai buvo priimtas 2002 m. Komisijos komunikatas (COM (2002) 626, galutinis) ,,Gyvūnų apsaugos įstatymų leidyba, susijusi su trečiųjų šalių žemės ūkyje auginamais gyvuliais, ir poveikis ES“, padėtis beveik nepasikeitė. Turi būti siekiama, kad gyvūnų apsauga būtų pripažinta neprekybinio pobūdžio sąlyga (angl. non-trade-concern), o parama gyvūnų apsaugai būtų besąlygiškai priskirta vadinamosios žaliosios dėžės (angl. green-box) kategorijai.
Siekiant esmineės bandymų su gyvūnais pažangos būtina užtikrinti, kad ir tarptautiniu lygmeniu prekybos leidimų produktams išdavimas būtų siejamas su bandymų su gyvūnais alternatyvomis.
Kuo skubiau reikia uždrausti šunų ir kačių kailių, taip pat ruonių produktų įvežimą į Bendriją. Komisija vėl paskelbė apie šį ketinimą, bet iki šiol nieko nebuvo nuveikta.
· Pasiūlymas dėl naujos Bendrijos gyvūnų apsaugos institucijos sukūrimo šiuo metu dar pernelyg ankstyvas. Europos maisto saugos tarnyba (EMST), Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT), Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras (EAMPC) ir technologijų platformos jau ir dabar atlieka didelę dalį pranešime minėtų galimų naujos institucijos uždavinių. Užuot kūrus naują instituciją, geriau reikėtų siekti sujungti į tinklą esamas institucijas.
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (20.6.2006)
pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui
dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m.
(2006/2046(INI0)
Nuomonės referentė: Caroline Lucas
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. primena, kad ES pripažįsta, jog svarbu gerinti gyvūnų gerovės apsaugą ir pagarbą jiems kaip jautrioms būtybėms, kuri numatyta Amsterdamo sutartyje, ir mano, kad Komisija vykdydama prekybos politiką turėtų paremti šią europietišką vertybę;
2. ragina visas Europos institucijas gyvūnų gerovę pripažinti didžiausia Europos vertybe, siekiant užtikrinti, kad svarbiausios laisvės nebūtų naudojamos priešintis ar kitaip trukdyti priimti įstatymus, draudžiančius žiaurų elgesį su gyvūnais;
3. pritaria Komisijos įsipareigojimui skatinti griežtus gyvūnų gerovės standartus ES ir tarptautiniu mastu, įskaitant veiklą, susijusią su besivystančiomis šalimis, siekiant išnaudoti gyvūnų gerove pagrįstų gamybos sistemų suteikiamas prekybos galimybes, ir yra įsitikinęs, kad šis tikslas turi papildyti kitus prioritetus derybose su PPO;
4. pritaria Komisijos atliktam darbui, vykdant su prekyba susijusios techninės paramos (TRTA) projektus su besivystančiomis šalimis, pvz., padedant jų specialistams dalyvauti posėdžiuose dėl tarptautinių standartų nustatymo ir siunčiant ES techninius specialistus į besivystančias šalis; pažymi, kad trečiųjų šalių atstovai jau gali dalyvauti valstybių narių kompetentingoms institucijoms rengiamuose ES kursuose dėl ES gyvūnų gerovės taisyklių įgyvendinimo, ir mano, jog norint, kad besivystančios šalys galėtų pasinaudoti prekybos galimybėmis, Bendrija turėtų atsižvelgti į pageidavimus atlikti analizę, mokymą, mokslinius tyrimus ir teikti finansinę paramą pagal dvišales ir daugiašales vystymosi iniciatyvas; tiki, kad gerinant gyvūnų gerovę dažniausia šios šalys gauna tiesioginę finansinę naudą, susijusią su maisto gamyba ir aplinkos apsauga;
5. ragina Komisiją prieš priimant naujas nares į Europos Sąjungą nustatyti, ar tinkamai perkelti Europos gyvūnų gerovės standartai, ir ištirti, ar šalyje atliekami patikrinimai dėl Europos Sąjungos gyvūnų gerovės teisės aktų; mano, kad, siekdama šiai užduočiai paruošti norinčias įstoti valstybes, Europos Sąjunga turi pasirūpinti finansavimu dėl pasirengimo plėtrai ir finansuoti mokymą, informavimą ir patikrinimus dėl ES gyvūnų gerovės teisės aktų perkėlimo;
6. mano, kad Komisijos sprendimas uždrausti hormonais šertų jaučių mėsos importą yra visiškai pagrįstas moksliniais tyrimais, ir ragina Kanadą ir JAV nedelsiant panaikinti savo nepagrįstas su PPO nuostatomis nesuderinamas sankcijas Europos prekėms;
7. pripažįsta, kad aukštesni gerovės standartai papildomai kainuoja ūkininkams ir kitiems naudojantiems ar gaminantiems gyvūninės kilmės produkciją, ir mano, kad, siekiant užkirsti kelią tokios pramonės perkėlimui į žemesnius standartus turinčius regionus, reikia rūpestingai įvertinti visas iniciatyvas, susijusias su nepateisintu konkurencingumo praradimu, kai ji nederinama su būtinu kompensavimu;
8. mano, kad Europos gyvūnų gerovės standartai turi būti nustatyti remiantis tvirtu moksliniu pagrindu ir poveikio įvertinimu, aprėpiančiu ne tik socialinius ir ekonominius aspektus, bet tokius dalykus kaip visuomenės sveikata, gyvūnų sveikata ir aplinka;
9. teigia, kad išmokos ūkininkams priklauso nuo sąlyginių kriterijų, tarp jų nuo griežtesnių gyvūnų gerovės standartų; atsižvelgiant į tai, kad šios išmokos neiškraipo prekybos ir yra įtrauktos į šalies vidaus paramos priemonių kategoriją („Žaliąją dėžę“), prašo Komisijos derybose su PPO pabrėžti griežtus gyvūnų gerovės priemonių standartus;
10. mano, kad maistas ir kiti gyvūninės kilmės gaminiai, pagaminti laikantis griežtų gerovės standartų, skiriasi nuo kitų gaminių, ir todėl įsitikinęs, kad pagal PPO taisykles tokiam importui leidžiama taikyti skirtingas nuostatas ir sąlygas, kitaip, nei šių standartų neatitinkantiems gaminiams, įskaitant, jei reikia, importo draudimus; ragina Komisiją pateikti panašaus pobūdžio pasiūlymus;
11. ragina Komisiją remti aiškų griežtų ES gyvūnų gerovės taisyklių pripažinimą būsimo PPO susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFS) persvarstymo metu ir atitinkamai kitų PPO susitarimų persvarstymo metu;
12. pritaria faktui, kad ES pradėjo gyvūnų gerovės aspektą įtraukti į dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis (pvz., Čile ir Kanada); mano, kad visuose galiojančiuose ir būsimuose dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis, susijusiuose su sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, turėtų būti nustatyti tikslai, kurie padėtų užtikrinti, kad gyvūninės kilmės produktai iš trečiųjų šalių būtų gaminami bent jau laikantis gyvūnų gerovės standartų, panašių į ES standartus, ir kad apie tuos standartus būtų informuoti Europos vartotojai;
13. atkreipia dėmesį, kad 2005 m. Komisijos Eurobarometro apklausos rezultatus dėl klientų požiūrio į gyvūnų gerovę, kuriais remiantis nurodoma, kad Europos vartotojai vis daugiau dėmesio kreipia į maisto ir kitų produktų atsekamumą ir kokybę; dauguma vartotojų laikosi nuomonės, kad importuojami maisto produktai turi būti gaminami laikantis gyvūnų gerovės sąlygų, kurios turi būti bent tokios griežtos, kaip taikomos Europoje, ir daugiau nei pusė Europos vartotojų pasirengę pirkti brangesnius maisto produktus, kuriuos gaminant atsižvelgiama į gyvūnų gerovę; tačiau atkreipia dėmesį, kad, klientų nuomone, šie produktai galėtų būti lengviau atpažįstami, ir nori aiškesnio maisto ženklinimo, kuriame būtų nurodyti gyvūnų gerovės standartai, ir todėl mano, kad informacijos reikalavimai, įskaitant privalomą gaminių ženklinimą etiketėmis, turėtų vienodai galioti Bendrijoje ir už jos ribų pagamintiems produktams; todėl ragina Komisiją stengtis, kad į PPO susitarimus dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemoniųEuropos alternatyvių metodų patvirtinimo centrą ir dėl techninių prekybos kliūčių būtų įtraukti minimalūs Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) standartai;
14. mano, kad informuojant vartotojus nereikėtų apsiriboti vien tik ženklinimu etiketėmis ir kad kartu turėtų būti pasitelkta platesnė informavimo ir švietimo strategija siekiant skatinti aukštų gerovės standartų laikantis pagamintų produktų rinką;
15. pritaria sprendimui panaikinti kompensacijas už gyvų galvijų eksportą skerdimui ir pažymi, kad tolesnė prekyba gyvais galvijais gali kelti gerovės problemų ir didina ligų riziką, kai vežėjai neturi tinkamos kvalifikacijos; todėl ragina Komisiją sukurti mokymo sistemas suinteresuotiems veikėjams ir pateikti pasiūlymą, kaip galima būtų gerinti jų žinias, didinti sąmoningumą dėl gyvūnų gerovės ir palengvinti esamų įstatymų įgyvendinimą;
16. pažymi, kad dėl tuo metu buvusios mokslinių duomenų stokos į naują reglamentą dėl gyvūnų vežimo nebuvo įtraukti paukščių transportavimo standartai; tačiau pažymi, kad Europos maisto saugos tarnyba greitai pateiks rekomendacijas dėl paukščių, žuvų ir kitų rūšių gyvūnų vežimo ir nurodys, kur dabartinius įstatymus reikia pagerinti, ir todėl ragina Komisiją kuo skubiau atsižvelgti į šias rekomendacijas;
17. pripažįsta bandymų su gyvūnais pakeitimo, sumažinimo ir tobulinimo principo svarbą ir siūlo, kad Komisija išplėstų šio principo taikymą trečiosioms šalims, skatindama įteisinti alternatyvius bandymų ne su gyvūnais metodus, derinti informacijos reikalavimus, kad nereikėtų iš naujo tikrinti importuotų ar eksportuotų produktų ir išplėsti bendrą susitarimų dėl duomenų pripažinimą pasitelkiant dvišalius susitarimus ir galiojančias EBPO taisykles;
18. pritaria paplitusiam visuomenės susirūpinimui dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kurį lemia prekyba laukinių ir veisiamų gyvūnų kailiais; ragina uždrausti prekių iš ruonių odos, kačių ar šunų kailių ir laukinių gyvūnų kailių gamybą ir importą ir ragina griežčiau laikytis galiojančių importo draudimų;
19. pripažįsta, kad pasaulyje nuolat kyla gyvūnų ligų protrūkiai ir kad tarptautinė prekyba gyvūnais ir gyvūnų produktais gali padėti jiems plisti; atkreipia dėmesį į būdingus sunkumus, susijusius su reguliariu skiepijimu ir skiepų įrašų darymu, kai tranzitu gabenama daug vienoje vietoje esančių gyvulių; mano, ypač atsižvelgdamas į paukščių gripo viruso paplitimą, kad prekyba laukiniais paukščiais kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, biologinei įvairovei bei gyvūnų gerovei, ir laikinas draudimas turėtų tapti nuolatinis pagal PPO nuostatas; kartu ragina valstybes nares koordinuoti ir gerinti pasienio kontrolę siekiant sustabdyti neteisėtą laukinių paukščių importą;
20. pripažįsta, kad apytikriais skaičiavimais neteisėtos prekybos laukinių gyvūnų rūšimis vertė yra antroje vietoje po tarptautinės prekybos narkotikais ir kad kai kurių rūšių gyvūnų išnaudojimas ir prekyba jomis tokia didelė, kad jų populiacija labai senka; reikalauja gerinti laukinių gyvūnų ir laukinių gyvūnų produktų importo stebėseną, kad būtų laikomasi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES), ir reikalauja sugriežtinti jos vykdymą siekiant apsaugoti gyvūnus nuo išnykimo grėsmės; mano, kad ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant tarptautinę prekybą laukiniais gyvūnais, bet turi labiau atsižvelgti į paplitusį visuomenės pasipriešinimą prekybos dramblio kaulais atnaujinimui visoje Europoje ir nuolatinę Europos Parlamento paramą siekiant užtikrinti visišką dramblių apsaugą pagal CITES;
21. pritaria Austrijos vyriausybės sprendimui pasekti ilgamečiu Danijos pavyzdžiu ir uždrausti naudoti laukinius gyvūnus cirkuose tikintis, kad tai padės sumažinti prekybą egzotiškais gyvūnais;
22. pažymi, kad pastaraisiais metais palaipsniui susikaupė informacijos apie žuvų jautrumą ir kad bendroji žvejybos politika apima Europos strategiją dėl tvariosios akvakultūros plėtros, pabrėždama poreikį pagerinti akvakultūros ūkiuose auginamų žuvų gerovę; pritaria Europos Tarybos rekomendacijoms dėl elgesio su akvakultūros ūkiuose auginamomis žuvimis ir laukia, kada Pasaulinėje gyvūnų sveikatos organizacijoje (PGSO) išleis gaires dėl ūkiuose auginamų žuvų gerovės; išreiškia susirūpinimą dėl tarptautinės prekybos dekoratyvinėmis žuvimis poveikio, nes gali būti sunaikinti populiarių rūšių žuvų ištekliai ir pakenkta jautriai koralų rifų terpei, nes žuvims gaudyti taikomas neatrankinis metodas naudojant natrio cianidą, ir padidinti žuvų mirtingumą, susijusį su netinkamu transportavimu ir prasta ūkininkavimo praktika visoje tiekimo grandinėje; mano, kad tinkamai valdoma akvariumų pramonė gali padėti užtikrinti ilgalaikę koralų rifų apsaugą ir tvarų naudojimą, todėl ragina Komisiją apsvarstyti veiksmus, kaip sumažinti šias problemas;
23. mano, kad Komisija Pasaulinėjė gyvūnų sveikatos organizacijoje (PGSO) turėtų siekti užtikrinti galimybę parengti gyvūnų gerovės gaires;
24. ragina Komisiją nustatyti minimalius visoje Europoje taikomus gyvūnų gerovės standartus ir pasiūlyti priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad šių standartų ateityje bus laikomasi;
25. ragina Komisiją pasiūlyti priemones, leidžiančias nustatyti didesnius mokesčius ar rinkliavas, siekiant mažinti pernelyg ilgos trukmės gyvų gyvūnų transportavimą, arba aktyviai skatinti tokias rinkliavas.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Gyvūnų apsauga ir gerovė 2006–2010 m.
|
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingasis komitetas |
AGRI |
||||||
|
Nuomonė pateikta |
INTA |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo per plenarinį posėdį data |
No |
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Caroline Lucas |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
21.3.2006 |
30.5.2006 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
19.6.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 2 1 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Francisco Assis, Jean-Pierre Audy, Enrique Barón Crespo, Béla Glattfelder, Jacky Henin, Syed Kamall, Sajjad Karim, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Erika Mann, David Martin, Javier Moreno Sánchez, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Zbigniew Zaleski |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Panagiotis Beglitis, Bastiaan Belder, Saïd El Khadraoui, Antolín Sánchez Presedo |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Marie Panayotopoulos-Cassiotou |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (14.7.2006)
pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui
dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m.
(2006/2046(INI))
Nuomonės referentas: Jonas Sjöstedt
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. (KOM (2006) 0013),
1. džiaugiasi Komisijos veiksmų planu dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės; mano, kad su daugeliu gyvūnų ES elgiamasi netinkamai ir nusižengiant ES nuostatoms, taip pat pabrėžia, kad augimo ir užimtumo klausimai negali būti vieninteliai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama rengiant poveikio vertinimo ataskaitas; pabrėžia, kad su gyvūnais ES turi būti elgiamasi tinkamai ir jiems turi būti užtikrinama galimybė natūraliai elgtis; taip pat pabrėžia, kad spręsdama šį klausimą Komisija yra teisiškai įpareigota vadovautis EB sutarties 37 straipsnio, 95 straipsnio 1 ir 3 dalių, 174 ir 175 straipsnių nuostatomis ir Amsterdamo sutarties protokolu dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės;
2. mano, kad Komisija turėtų pasiūlyti teisiškai įpareigojančias priemones, ypač susijusias su šiais siūlomais pranešimais:
- direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos įgyvendinimo ataskaitą (2006);
- sprendimo 2000/50/EB dėl ūkių, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, tikrinimo pakeitimą (2006);
- ūkinės paskirties veršelių apsaugos ataskaitą (2008);
- ūkinės paskirties kiaulių apsaugos ataskaitą (2009);
- genetinių parametrų įtakos broilerinių veislinių vištų ir broilerinių viščiukų gerovei ataskaitą (2010);
3. atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgdama į naujausius ligų protrūkius, Komisija turėtų kuo skubiau iš naujo apsvarstyti Bendrijos teisės aktus dėl gyvūnų apsaugos jų skerdimo arba užmušimo metu, įskaitant užmušimą ligų kontrolės tikslais (nors tai numatyta atlikti tik 2007 m.), ir vėliausiai iki 2010 m. pateikti teisės aktų dėl gyvūnams skiriamos vietos ir ilgiausios kelionės trukmės juos vežant (Tarybos reglamentas (EB) Nr.1/2005, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 411/1998) įgyvendinimo ataskaitą;
4. apgailestauja, kad Komisijos veiksmų plane nenumatyta jokių iniciatyvų dėl cirko gyvūnų ir zoologijos soduose laikomų gyvūnų apsaugos;
5. taip pat apgailestauja, kad Komisijos veiksmų plane nenumatyta jokių iniciatyvų dėl kailių gavybai auginamų gyvūnų laikymo sąlygų Europos Sąjungoje ir dėl reikalavimų į Europos Sąjungą importuojamiems kailių gaminiams;
6. mano, kad ES gyvūnų apsaugos srities taisyklės turėtų būti minimalios, kad valstybės narės galėtų toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes nacionalines taisykles;
7. pabrėžia, kad turėtų būti sudarytas bendras prioritetinių veiksmų, susijusių su įvairių rūšių gyvūnais ir probleminiais klausimais, sąrašas ir parengti pasiūlymai dėl teisės aktų; į šį sąrašą turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos melžiamoms karvėms, suaugusiems buliams ir jaučiams, vandens ūkio gyvūnams, penimomis kiaulėmis ir kalakutams;
8. mano, kad turi būti sukurta tokia bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kad būtų galima išvengti mėsos produkcijos pertekliaus; yra įsitikinęs, kad gera gyvūnų sveikata – tai akivaizdi aukštos kokybės produkcijos sąlyga; atsižvelgdamas į tai, ragina taikant kompleksines priemones, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003 dėl tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką, vadovautis visomis atitinkamomis direktyvomis dėl gyvūnų gerovės; primena, kad vartotojams ir gamintojams skirtos šviečiamosios priemonės, mokesčių sistemos ir su moksliniais tyrimais susijusios priemonės itin svarbios siekiant aktyviau užtikrinti gyvūnų gerovę;
9. pritaria ketinimui geriau panaudoti transporto priemonių palydovines navigacijos sistemas siekiant apsaugoti gyvūnus jų vežimo metu ir stebėti jų vežimo sąlygas realiu laiku; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad priimant Tarybos reglamentą (EB) 1/2005 valstybės narės pasirinko poziciją nekeisti gabenimo laiko ir vietos reikalavimų, nors tai būtų labai naudinga siekiant užtikrinti geresnę apsaugą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad veiksmų plane turėtų būti teikiama pirmenybė atitinkamoms šios srities praktinėms iniciatyvoms;
10. pabrėžia, kad ne vėliau kaip iki 2010 m. ES turi būti nustatyta laiko, per kurį gyvūnai turi būti nuvežami į skerdyklą arba toliau penėti, riba, ir ji neturi viršyti 8 val.; be to, ragina pradėti taikyti draudimą transportuoti jaunesnius kaip 12 savaičių amžiaus veršelius;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad ES taisyklių dėl gyvūnų vežimo (Reglamentas (EB) 1/2005 ir Direktyva 95/29/EB) dažnai nesilaikoma (ypač nuostatų dėl sustojimo pailsinti gyvūnus, jų girdymo ir šėrimo); atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės dažniau ir veiksmingiau tikrintų, kaip įgyvendinamos ES taisyklės;
12. mano, jog reikia užsibrėžti tikslą, kad iki 2016 m. visos vištos dedeklės būtų auginamos ganykliniuose ūkiuose;
13. mano, kad reikia iš naujo apsvarstyti kiaulių apsaugos taisykles ir kad valstybės narės turėtų aktyviau įgyvendinti galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos draudžiama naudoti prietaisus kiaulėms paršavedėms ir kiaulaitėms pririšti;
14. mano, kad turėtų būti uždrausta kastruoti kiaulių patinus be skausmo malšinamųjų vaistų;
15. mano, kad paršavedės kiaulės visu jų gyvenimo laikotarpiu turėtų būti laikomos tokiomis sąlygomis, kad jos galėtų laisvai judėti;
16. mano, kad turėtų būti nustatytas veiksmingas draudimas kirsti gyvūnams uodegas;
17. mano, kad turėtų būti užtikrinta galimybė šerti gyvūnus rupiaisiais pašarais;
18. mano, kad reikia iš naujo apsvarstyti taisykles dėl mėsai auginamų viščiukų ir nustatyti didžiausią leistiną viščiukų laikymo tankumą – 25 kg/m2;
19. mano, kad svarbiausia apriboti tokią ūkininkavimo veiklą, kuri ypač kenkia gyvūnų gerovei, pavyzdžiui, priverstinis žąsų ir ančių šėrimas siekiant gaminti žąsų ar ančių kepenų paštetą (pranc. foie gras); ragina įgyvendinti pagal 1999 m. Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nuostatas pateiktas rekomendacijas, kaip apsaugoti antis ir žąsis;
20. džiaugiasi tuo, kad buvo pasiūlyta uždrausti importuoti šunų ir kačių kailius, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą visiškai uždrausti iš trečiųjų šalių importuoti žiauriai elgiantis su gyvūnais pagamintus gaminius, pavyzdžiui, kailius, nudirtus dar gyviems gyvūnams, taip pat ūkiuose, kuriuose neatliekama veterinarinės kontrolės, auginamų gyvūnų kailius ir farmacijos produktus, pagamintus iš nykstančių gyvūnų, ir apskritai uždrausti importuoti iš tokių šalių, kuriose žemi gamybos standartai kelia grėsmę aplinkai ir biologinei įvairovei;
21. mano, kad tai, jog Parlamentas 2005 m. gruodžio 13 d. atmetė Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, nustatančios humaniško tam tikrų gyvūnų rūšių gaudymo spąstais standartus (COM(2004)0532, K. Scheelės pranešimas A6-0304/2005), nėra pagrindas atidėti naujo pasiūlymo pateikimo datą iki 2009 m.; taigi ragina Komisiją pateikti naują teisėkūros pasiūlymą;
22. ragina ES imtis veiksmų skatinant PPO sistemoje pripažinti išlygą dėl gyvūnų gerovės kaip neprekybinio pobūdžio sąlygą;
23. susirūpinęs dėl to, kad prekyba egzotiniais gyvūnais kelia grėsmę biologinei įvairovei ir gyvūnų gerovei, ir mano, kad kuriant gyvūnų gerovės politiką, skirtą spręsti komunikate minimas tarpvalstybines problemas, reikėtų atsižvelgti į poveikį biologinei įvairovei;
24. pažymi, kad prekyba laukiniais gyvūnais dažnai vyksta nepriimtinomis sąlygomis, dėl kurių miršta tūkstančiai paukščių; mano, kad tai kelia grėsmė žmonių ir gyvūnų sveikatai bei biologinei įvairovei, todėl laikinas draudimas importuoti laukinius paukščius į Europos Sąjungą turėtų tapti nuolatiniu;
25. mano, kad ES informavimo kampanijos turėtų būti skiriamos visiems dalyviams – nuo gamintojų iki vartotojų – derinant informavimo strategiją su kiekvienos suinteresuotos grupės poreikiais;
26. mano, kad būtina sukurti Europos strategiją, kad vartotojams būtų teikiama informacija apie gyvūnų gerovę ES ir trečiosiose valstybėse ir būtų paaiškinti gyvūnų kilmės produktų gamybos skirtumai bei aukštų gyvūnų gerovės standartų privalumai ir susijusios išlaidos; pabrėžia, kad ši strategija galėtų būti įgyvendinta vadovaujant Europos centrui arba Komisijos siūlomai laboratorijai;
27. ragina atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms suteikti galimybę ES ir pasaulio mastu dalyvauti konsultacinėje bei teisės aktų rengimo veikloje ir mokomosiose programose;
28. mano, kad Komisijos veiksmų plano 5 veiksmas, pagal kurį skatinamos informavimo iniciatyvos ir švietimas gyvūnų gerovės klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su gyvūnų laikymu, gabenimu ir skerdimu, turėtų būti skirtas Pietryčių Azijos ir Viduržemio jūros regiono šalių gamintojams;
29. atsižvelgia į sunkumus, su kuriais gali susidurti besivystančios valstybės, skatindamos gyvūnų gerovę užtikrinančią gamybą, ir ragina Komisiją remti tokias iniciatyvas organizuojant mokymus, atliekant mokslinius tyrimus ir teikiant tinkamą finansinę paramą;
30. pažymi, kad daugelis ES politikos sričių, pvz., tvarus vystymasis, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencija, prekybos ir rinkos standartai, turi įtakos gyvūnų gerovei ir šis poveikis nėra numatytas Veiksmų plane, todėl pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės klausimus visose atitinkamose politikos srityse;
31. mano, kad sprendžiant tarpvalstybines problemas gyvūnų gerovės srityje reikia atsižvelgti į laukinės faunos išsaugojimą;
32. džiaugiasi tuo, kad atliekant bandymus su gyvūnais taikomas vadinamasis 3R principas (angl. Reduction, Replacement and Refinement - sumažinimas, pakeitimas ir tobulinimas); mano, kad bandymai su gyvūnais leistini tik tada, kai nėra kitų alternatyvių metodų; mano, kad vadinamojo 3R principo ir gyvūnų gerovės tyrimų rėmimas yra du atskiri dalykai ir, atsižvelgiant į tai, 4 tikslas turėtų būti suskaidytas į du tikslus; pabrėžia, kad reikia nustatyti taisykles, kurios užtikrintų visuomenei galimybę sužinoti apie visus su gyvūnais atliekamus bandymus;
33. ragina Komisiją užtikrinti, kad Direktyva 86/609/EEB dėl bandymų su gyvūnais būtų veiksmingiau įgyvendinama, ir reikalauti, kad šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalis būtų visapusiškai taikoma ir kad vadinamasis 3R principas (sumažinimas, pakeitimas ir tobulinimas) būtų taikomas visur, kur tik įmanoma; mano, kad nauji ir esami teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama bandymų su gyvūnais, turi būti nepriklausomų ekspertų nuodugniai įvertinti moksliniu požiūriu, siekiant užtikrinti, kad su gyvūnais susijusių duomenų būtų reikalaujama minimaliai;
34. mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad pramonės įsipareigojimai, pagal kuriuos siekiama pakeisti bandymus su gyvūnais ir dėl kurių buvo susitarta remiantis vadinamuoju 3R principu, būtų tvarūs ir įgyvendinami reikiamu laiku; pabrėžia, kad gyvūnų gerovės organizacijų atstovai turėtų turėti galimybę iš naujo išnagrinėti partnerystės veiksmų programą;
35. mano, kad Direktyvos 86/609/EEB (direktyva dėl bandymų su gyvūnais) taikymo sritis turėtų apimti ir gyvūnų, naudojamų atliekant pagrindinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, tam tikrų bestuburių gyvūnų rūšių, gyvūnų, naudojamų mokslinio švietimo tikslais, ir žinduolių embrionų įpusėjus pusei nėštumo laikotarpio apsaugą;
36. mano, kad turėtų būti paspartinta bandymų ne su gyvūnais metodų raida, įteisinimas ir pripažinimas, kiekvienu etapu aprūpinant lėšomis, darbuotojais ir administracine parama, siekiant užtikrinti, kad bandymai su gyvūnais būtų kaip įmanoma greičiau pakeisti kitais metodais;
37. ragina ES reguliavimo tarnybas nedelsiant pripažinti bandymus ne su gyvūnais, kuriuos jau įteisino Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras (angl. ECVAM);
38. ragina Komisiją įgalioti Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centrą (angl. ECVAM) arba kitus nepriklausomus ekspertus persvarstyti visus esamus teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama atlikti bandymus su gyvūnais, siekiant nustatyti, kaip būtų galima keistis duomenimis, vengti pasikartojančių bandymų ir sumažinti eksperimentų poreikį;
39. ragina Komisiją tobulinti nuostatas dėl dalijimosi bandymų su stuburiniais gyvūnais duomenimis, įskaitant dalijimąsi duomenimis apie nepublikuotus arba neigiamus šių bandymų rezultatus, ir nuostatas dėl siekio vengti pasikartojančių bandymų su gyvūnais ir taikyti šias nuostatas visose srityse, susijusiose su minėtais bandymais, bei teisės aktuose, pagal kuriuos reikalaujama atlikti bandymus su gyvūnais;
40. ragina Komisiją užtikrinti, kad pramonės įsipareigojimai siekiant pakeisti bandymus su gyvūnais, sutarti pagal Europos partnerystę dėl bandymų su gyvūnais alternatyvų skatinimo (angl. European Partnership to Promote Alternative Approaches to Animal Testing), būtų veiksmingi, skaidrūs ir kad pramonės atstovai ir Europos alternatyvių metodų įteisinimo centras juos įgyvendintų tinkamu laiku;
41. pripažįsta, kad žemo lygio moksliniai tyrimai yra neetiški, kad jų metu švaistomos lėšos ir kad ES turėtų reikalauti, kad visi nauji, apsvarstyti iš naujo arba esami su žmonių ir aplinkos saugumu susiję bandymai turėtų būti visiškai įteisinti pagal modernius standartus dar prieš tai, kai tokių bandymų bus pradėta reikalauti, jie būtų rekomenduojami ir remiami pagal ES teisės aktus arba Bendrijos strategiją;
42. mano, kad turi būti galimybė naudotis nacionaline ženklinimo sistema;
43. mano, kad reikėtų įdiegti savanorišką produktų, pagamintų laikantis aukštesnių nei minimalūs reikalavimų dėl gyvūnų gerovės, ženklinimo sistemą;
44. mano, kad veršiukų šėrimo taisyklės turėtų būti sugriežtintos; pagal jas turėtų būti reikalaujama, kad pašare būtų skaidulų, taigi mano, kad veršiukams turėtų būti duodama rupaus pašaro;
45. pabrėžia, kad iki 2008 m. pabaigos būtina persvarstyti veiksmų planą įpusėjus jo įgyvendinimo laikotarpiui ir įvertinti, kaip Bendrijai pavyko laikytis savo įsipareigojimų;
46. mano, kad šis veiksmų planas yra tik pirmasis nuolatinio proceso, kuriuo siekiama vertinti, planuoti ir įgyvendinti gyvūnų gerovei skirtas priemones, etapas; taigi prašo, kad Komisija, remdamasi veiksmų plane numatytais tikslais, nuolat apsvarstytų pasiektą pažangą ir iki 2011 m. parengtų naują veiksmų planą, pagrįstą persvarstymo rezultatais.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Gyvūnų apsauga ir gerovė 2006–2010 m. |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
AGRI |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
ENVI |
||||||
|
Išplėstinis bendradarbiavimas - paskelbimo per plenarinį posėdį data |
|
||||||
|
Nuomonės pranešėjas(ja) |
Jonas Sjöstedt |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas: |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
20.6.2006 |
12.7.2006 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
13.7.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: |
49 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Alessandro Foglietta, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Péter Olajos, Adriana Poli Bortone, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Jonas Sjöstedt, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai(-ės) |
Bairbre de Brún, Jutta D. Haug, Karin Jöns, Caroline Lucas, Justas Vincas Paleckis, Amalia Sartori, Renate Sommer, Bart Staes, Glenis Willmott |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
Jens-Peter Bonde |
||||||
|
Pastabos (teikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendrijos veiksmų planas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
AGRI |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) |
INTA |
ENVI |
|
|
|
|||||||
|
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os) |
-- |
-- |
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
-- |
-- |
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas(-ai/os) |
Elisabeth Jeggle 26.1.2006 |
|
||||||||||
|
Pakeistas(-i/-os) pranešėjas(-ai/-os) |
-- |
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
25.4.2006 |
30.5.2006 |
22.6.2006 |
12.9.2006 |
|
|||||||
|
Priėmimo data |
12.9.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
37 -- -- |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marie-Hélène Aubert, Peter Baco, Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Carmen Fraga Estévez, Duarte Freitas, Jean-Claude Fruteau, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Stéphane Le Foll, Kartika Tamara Liotard, Albert Jan Maat, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Czesław Adam Siekierski, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Kyösti Virrankoski, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (-ės) |
Bernadette Bourzai, Jan Mulder, Zdzisław Zbigniew Podkański, Armando Veneto |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis) |
-- |
|||||||||||
|
Pateikimo data |
19.9.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (teikiamos tik viena kalba) |
-- |
|||||||||||