PRANEŠIMAS dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą
14.9.2006 - (2006/2035(INI))
Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Daniel Varela Suanzes-Carpegna
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės[1], 2001 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl bendros partnerystės ir santykių tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos strategijos[2] ir 2002 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Mercosur[3],
– atsižvelgdamas į keturiuose Europos Sąjungos (ES) bei Lotynų Amerikos ir Karibų šalių (LAK) valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose, iki šiol vykusiuose Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28 ir 29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17 ir 18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28 ir 29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 11, 12 ir 13 d), priimtas deklaracijas,
– atsižvelgdamas į Liuksemburgo deklaraciją, priimtą per Rio grupės ir Europos Sąjungos XII ministrų susitikimą, vykusį Liuksemburge 2005 m. gegužės 27 d.,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos strateginį komunikatą Europos Tarybai ir Europos Parlamentui dėl glaudesnės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės (COM(2005)0636), parengtą laukiant IV ES ir LAK aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Vienoje 2006 m. gegužės 12 ir 13 d.,
– atsižvelgdamas į Vienos deklaraciją, priimtą per IV ES ir LAK aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį Vienoje 2006 m. gegužės 12 ir 13 d.,
– atsižvelgdamas į XVII tarpparlamentinės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos konferencijos, vykusios Limoje 2005 m. birželio 14–16 d., baigiamąjį aktą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ataskaitą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0302/2006),
atsižvelgdamas į susirūpinimą dėl pažangos stokos dabartinėse derybose su Mercosur šalimis (toliau – Mercosur) dėl asociacijos proceso ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos derybose,
B. kadangi ES ir Mercosur yra tvirtai įsitikinę, kad regioninė integracija yra jų šalių ekonominės ir socialinės plėtros pagrindas ir pagrindinė demokratijos stiprinimo, skurdo ir nelygybės mažinimo bei abiejų regionų svarbos pasauliniu lygiu didinimo priemonė,
C. kadangi ES ir Mercosur tvirtai pritaria daugiašalei laisvos ir sąžiningos prekybos sistemai, kuria skatinami mainai ir prisidedama prie ilgalaikės plėtros bei veiksmingo visiems naudingos globalizacijos valdymo,
D. kadangu ES ir Mercosur yra varančiosios PPO Dohos rayo derybų jėgos kadangi jos pritaria įsipareigojimui 2006 m. sėkmingai užbaigti pradėtas Dohos derybas ir pasiekti ambicingų ir subalansuotų rezultatų visose derybų srityse, kuris buvo priimtas Honkonge vykusioje PPO ministrų konferencijoje,
E. kadangi Derybų dėl taisyklių grupė 2006 m. liepos 10 d. priėmė naują PPO skaidrumo priemonę, taikomą visiems regioninės prekybos susitarimams, kad šie galėtų tapti pasaulinės prekybos plėtotės pagrindu,
F. kadangi ES ir Mercosur asociacijos sutarties sudarymas yra labai svarbus siekiant, atsižvelgiant į specialius kultūrinius ir istorinius ryšius, įsipareigoti kartu skatinti ir stiprinti bendras vertybes, pvz., pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją, socialinę ir ekonominę sanglaudą, taiką ir stabilumą, pasitelkus strateginę abiejų regionų – ES ir Lotynų Amerikos – partnerystę,
G. kadangi ekonominių ir prekybinių santykių tarp ES bei Mercosur stiprinimas ir tobulinimas, remiantis asociacijos susitarimu, atitinkančiu PPO daugiašališkumo principus, gali sudaryti sąlygas dviejų vienas kitą papildančių procesų abipusiam stiprinimui,
H. kadangi sėkmingai baigtos Dohos derybos bei ES ir Mercosur laisvosios prekybos zona yra svarbūs veiksniai siekiant iš tikrųjų atverti rinką, pagerinti daugiašalius standartus ir taip stimuliuoti ekonomikos augimą, plėtrą ir užimtumo lygio augimą visame pasaulyje bei veiksmingai prisidėti prie besivystančių šalių integracijos į pasaulio ekonomiką,
I. kadangi ES ir Meksikos, ES ir Čilės sudaryti ir sėkmingai įgyvendinti asociacijos susitarimai rodo regioninių ES ir Lotynų Amerikos santykių, grindžiamų asociacijos susitarimais, kuriuose numatytos laisvosios prekybos zonos, strateginę svarbą ir ekonominę, politinę ir socialinę naudą;
J. kadangi laisvosios prekybos zonos (LPZ) įkūrimo su Mercosur klausimas yra svarbiausias prioritetinis tikslas, atsižvelgiant į tai, kad randasi naujų prekybinių interesų, ypač Azijoje,
K. kadangi ES ir Mercosur tikslai skiriasi nuo derybų dėl Amerikos laisvosios prekybos zonos (FTAA) tikslų tuo, kad siūloma sudaryti pasaulinę strateginę asociaciją, kuri apimtų daugiau nei vien prekybinius aspektus,
L. kadangi artėjantis Venesuelos prisijungimas prie Mercosur reikš esminį pokytį būsimame asociacijos susitarime, ypač energetikos rinkos atžvilgiu,
M. kadangi sudarytas ES ir Mercosur asociacijos susitarimas turi prisidėti prie ekonomikos augimo bei skurdo mažinimo ir taip padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, susijusių su skurdo mažinimu, lygiateisiškumo principais grindžiamu turto perskirstymu, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimu ir socialiai atskirtų grupių socialiniu integravimu, įgyvendinimo,
N. kadangi ES yra pagrindinis Mercosur investuotojas bei prekybos partneris ir į tai, kad nuo 2000 m. subalansuota šių regionų prekybos padėtis palaipsniui peraugo į perviršį, kuris 2004 m. siekė 10 000 milijonų eurų, Mercosur požiūriu,
O. kadangi Mercosur šiuo metu yra ES bendrosios lengvatų sistemos, taikomos mažas pajamas turinčioms šalims, naudos gavėja,
P. kadangi Europos Sąjunga ir Mercosur asociacijos ir platesnio pasaulinio masto valdymo kontekste turėtų susitarti skatinti tarptautinius ir daugiašalius prekybos, socialinės ir aplinkos srities standartus,
Q. kadangi visų PPO valstybių narių, ypač G-20, kuriame dalyvauja Mercosur narės, ir G-90, įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą PPO yra teigiamas ir reikalingas,
1. pabrėžia, kad asociacijos sutarties su Mercosur, kuria bus sukurta didžiausia pasaulio tarpregioninė laisvosios prekybos zona, sudarymas yra prioritetinis ES strateginis tikslas ES išorės santykių požiūriu tarptautiniame kontekste, kuriam būdinga padidėjusi tarpusavio priklausomybė, ekonomikos augimas, naujų ekonominių jėgų atsiradimas bei didėjantis pasaulinio masto valstybių sienas peržengiančių iššūkių, kaip antai saugumas, pasaulinis ekonomikos valdymas, aplinkosauga ir skurdo mažinimas, skaičius;
2. primena, kad ES privalo kuo greičiau sudaryti su Mercosur asociacijos susitarimą, kuris būtų galutinis, ambicingas, tinkamas ir pagrįstas trimis pagrindiniais aspektais: politiniu ir instituciniu skyriumi, sustiprinančiu demokratinį dialogą ir politinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimo skyriumi, skatinančiu tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, ir prekybos skyriumi, sukuriančiu pažangią laisvosios prekybos zoną, kuri apims didelę sektorių įvairovę, pradedant abipusiu prekių ir paslaugų prekybos liberalizavimu, baigiant klausimais, susijusiais su investicijomis, viešaisiais pirkimais, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, bendradarbiavimu konkurencijos ir prekybos apsaugos priemonių srityse, prekybos palengvinimu ir privalomu ginčų sprendimo mechanizmu;
3. apgailestauja dėl to, kad aukščiausiojo lygio susitikime Vienoje nebuvo numatyti plautas užmojo įgaliojimai atnaujinti ir užbaigti ES ir Mercosur derybas; todėl pabrėžia poreikį skatinti visa apimantį, veiksmingą bei skaidrų derybų procesą ir reikalauja, kad aukščiausiu lygiu būtų prisiimtas didesnis politinis įsipareigojimas ir duodamas stipresnis postūmis bei kad būtų sudarytas galutinis grafikas, sudarantis sąlygas kuo greičiau užbaigti derybas;
4. mano, kad ES ir Mercosur asociacijos susitarimo sudarymas bus itin stiprus postūmis įkurti Europos, Lotynų Amerikos ir Amerikos bendrosios tarpregioninės partnerystės zoną, kurią sukurti Parlamentas pasiūlė savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje;
5. nurodo, kad prekyba ir derybos dėl išplėstos LPZ, kurios apimtų daugelį svarbiųklausimų, yra ne tik veiksmingas ekonomikos augimo variklis, bet ir efektyvus būdas pasiekti didesnę tarpusavio priklausomybę ir glaudesnį bendradarbiavimą visais lygmenimis;
6. džiaugiasi, kad Komisijos komunikate dėl glaudesnės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės regioninė integracija išlieka pagrindinis prioritetinis paramos Lotynų Amerikos vystymuisi aspektas; siekiant, kad nebūtų pakenkta regioninės integracijos procesams, reikalauja, kad pakeisti dialogo mechanizmai nepakenktų bendrai vizijai, kuri reikalinga siekiant regioninės integracijos, ypač Mercosur;
ES interesai laisvosios prekybos su Mercosur zonoje
7. primena, kad Mercosur yra didelį augimo ir prekybos plėtros potencialą turintis regionas, kuriame gyvena 45 proc. Lotynų Amerikos gyventojų ir kuris yra didžiausia Lotynų Amerikos rinka, sudaranti 45 proc. Lotynų Amerikos BVP; pabrėžia, kad nuo šiol ES ir Mercosur laisvosios prekybos zona, tapsianti didžiausia pasaulyje tarpregionine laisvosios prekybos zona, atvers didžiules prekybos ir ekonominio augimo galimybes ir padidins abiejų rinkų tarptautinį konkurencingumą;
8. pabrėžia, kad pirmaujančios ES kaip pagrindinio Mercosur prekybos ir investavimo partnerio pozicijos būtų stiprinamos ir tarpžemyninė integracija būtų didinama sukuriant ES ir Mercosur LPZ, taigi ragina ją galutinai įsteigti, atsižvelgiant į žemyninę integracijos galimybę, siūlomą Amerikos laisvosios prekybos zonos (FTAA) iniciatyva; atkreipia dėmesį į tai, kad Mercosur plėtra ir atsivėrimas Azijos, Pietų Afrikos arba Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos rinkoms yra bendras geopolitinis abiejų žemynų interesas;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad kitaip nei visoje Lotynų Amerikoje, kur iš JAV importuojama triskart daugiau nei iš ES, Mercosur ES importo kvota yra apie 25 proc., o Jungtinių Amerikos Valstijų – apie 20 proc.;
10. mano, kad ES ir Mercosur laisvosios prekybos zona daug prisidėtų siekiant sustiprinti Mercosur kaip bendrą rinką, muitų sąjungą, pasaulinio integracijos procesą ir pavyzdį kitiems integracijos procesams Lotynų Amerikoje;
Susitarimo nesudarymo nuostoliai
11. pabrėžia, kad ES ir Mercosur laisvosios prekybos zonos sukūrimo poveikio tyrimai, kuriuos atliko Paryžiaus politikos studijų instituto Mercosur centras MEBF (angl. Mercosur EU Business Forum) užsakymu, susitarimo nesudarymo nuostolius įvertino mažiausiai 3,7 milijardų eurų per metus prekybos produktais srityje ir daugiau nei 5 milijardais eurų, jeigu įtraukiamos investicijos ir paslaugos;
Derybos su Mercosur dėl laisvosios prekybos zonos
Principai, svarba ir santykis su Dohos derybomis
12. dar kartą pabrėžia būtinybę pasiekti vieną ir nedalomą prekybos susitarimą, kuris viršytų atitinkamus įsipareigojimus PPO ir kuriame, neišskiriant nė vieno sektoriaus, stengiantis užtikrinti kuo mažesnius apribojimus būtų atsižvelgta į ypatingą tam tikrų produktų jautrumą;
13. apgailestauja dėl to, kad, nepaisant to, jog Parlamentas rekomenduoja atskirti susitarimo su Mercosur derybas nuo PPO Dohos derybų, dėl derybų su Mercosur vėlavimo jų grafikas tapo priklausomas nuo Dohos derybų eigos ir baigties; mano, kad abu procesai nėra nesuderinami, o vienas kitą papildo
14. pabrėžia, kad laisvosios prekybos zona su Mercosur, lygiai kaip ir PPO Dohos derybų pabaiga, neturi būti skirta išimtiniam siekiui baigti derybas dėl žemės ūkio klausimų ir mano, kad derybose būtina aptarti visas sritis ir pažanga turi būti daroma lygiagrečiai visose srityse, siekiant plataus užmojo tikslų, pvz., prekybos, paslaugų teikimo, investicijų, viešųjų pirkimų ir prekybos kliūčių šalinimo srityse;
15. mano, kad ES ir Mercosur, kaip privilegijuoti prekybos partneriai, turėtų glaudžiau bendradarbiauti daugiašalėse prekybos derybose, ypač PPO, nes dažnai turi bendrų interesų, susijusių su tolimesne pasaulinės prekybos liberalizacija;
16. mano, kad derybos galės pasistūmėti į priekį tik tada, jei bus remiamasi racionaliu bendru kriterijumi dėl atitinkamų nuolaidų vertės, ir nurodo, kad todėl būtina pripažinti „dalinio abipusiškumo“ ir „ypatingo ir diferencinio traktavimo“ principus, atsižvelgiant į abiejų regionų išsivystymo lygį ir sektorių konkurencingumą, o ne taikant bendras arba absoliutines sąlygas, kurios toli gražu neatitinktų konkrečios kiekvienos rinkos tikrovės;
Žemės ūkis
17. pabrėžia, kad Komisija nurodė, jog Mercosur pateiktas pasiūlymas dėl žemės ūkio yra pats ambicingiausias iš kada nors dvišalėse derybose pateiktų pasiūlymų ir kad ES yra pagrindinis žemės ūkio produkcijos iš Mercosur importuotojas; žemės ūkio produkcijos importas 2005 m. sudarė 45 proc. viso importo iš šio regiono; mano, kad atsižvelgiant į tai, Europos Sąjunga turi teisę tikėtis tokių pačių ambicingų pasiūlymų iš savo partnerių Mercosur;
18. primena, kad dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos 2003 m. ES itin sumažino nacionalines subsidijas, kurios neskatino prekybos, ir prašė kitus prekybos partnerius šiuo klausimu prisiimti konkrečius įsipareigojimus Dohos derybų kontekste;
19. atkreipia dėmesį, kaip į Mercosur požiūriu labai svarbų klausimą, į svarbų Europos Sąjungos Dohos derybose pateiktą pasiūlymą iki 2013 m. atsisakyti savo eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos ir tvirtina, kad ir kitos PPO narės turėtų imtis panašių veiksmų eksporto kreditų, valstybinių prekybos įmonių ir maisto pagalbos srityse; vis dėlto nurodo, kad panaši pažanga dar turi būti padaryta tarptautinės paramos ir rinkos atvėrimo srityse;
20. mano, kad ES lankstumas atsakant į Mercosur pageidavimus atverti savo rinkas jo žemės ūkio produkcijai turi būti suderintas su kituose sektoriuose padaryta pažanga – rinkos atvėrimu ne žemės ūkio produkcijai (NAMA) ir paslaugoms, taip pat kitais žemės ūkio klausimais: susitarimais dėl vynų ir likerių produkcijos, veiksminga geografinių nuorodų apsauga, nepagrįstų priemonių naudojimo prekybos apsaugoje atsisakymu bei sanitarinių, fitosanitarinių ir gyvūnų gerovės standartų taikymu;
21. ragina Komisiją būti budriai mūsų Mercosur partnerių reikalavimų gauti lengvatinę prieigą prie Bendrijos bioetanolio rinkos, pateiktų per ES ir Mercosur dvišales derybas, atžvilgiu;
22. pritaria Komisijos ketinimui prekybos deryboms su etanolį gaminančiomis šalimis taikyti subalansuotą požiūrį ir išlaikyti biodegalų importo į Europos Sąjungą sąlygas, derinti Europos pramonės ir Europos Sąjungos prekybos partnerių interesus, taip pat Bendrijos politikos krypčių tikslus, ypač dėl energetinės priklausomybės nuo užsienio mažinimo;
NAMA (prieiga prie ne žemės ūkio produktų rinkos; angl. non-agricultural market access)
23. reikalauja, kad derybose dėl NAMA būtų pasiekta plataus užmojo ir subalansuotų rezultatų, kurie užtikrintų naujas ir realias galimybes patekti į rinką visose prekybos srityse, parodant reikalingą lankstumą sudarant muitų tarifų panaikinimo grafiką; be to, tuo būdu bus išlaikyta ir plečiama su žuvininkyste susijusi veikla;
24. dėl to atkreipia dėmesį į žuvininkystės pramonei ir jos gaminamiems produktams, pvz., konservuotiems tunams, ES teikiamą reikšmę;
Paslaugos
25. pabrėžia, kad plataus užmojo ir labai išsamus susitarimas atneštų Mercosur ir ES, kurios paslaugų sektorius sudaro didžiąją BVP dalį, didžiulį pelną, kuris turėtų įtakos ir įsipareigojimams liberalizuoti rinkos sektorius, įskaitant „4 metodą“, ir teisiniam aiškumui bei paslaugų teikimo numatomumui;
26. mano, kad dvišalės prekybos santykiai sparčiausiai vystosi paslaugų sektoriuje, kuriame Mercosur narės lėtai, bet užtikrintai atsigauna po ekonominės krizės, kurios ateityje būtų galima išvengti, naudojantis tvariu ekonominiu šių dviejų prekybos blokų bendradarbiavimu;
27. ypač pabrėžia būtinybę siekti realios pažangos iki šiol prisiimtų ir vykdomų liberalizavimo įsipareigojimų požiūriu ir būtinybę turėti aiškią bei stabilią reguliavimo sistemą, taikomą laisvam kapitalo judėjimui ir ypač finansinėms paslaugoms, taip pat veiklai, susijusiai su telekomunikacijomis, jūrų ir oro transportu;
28. atkreipia dėmesį į nuolat augantį turizmo pramonės vaidmenį Mercosur šalių ekonomikai ir pabrėžia turizmo tarp šių dviejų regionų skatinimo svarbą;
Investicijos
29. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos investicijos buvo nukreiptos į paslaugas, turinčias pagrindinę reikšmę Mercosur ekonomikos augimui, ir į ilgalaikę perspektyvą turinčius gamybos sektorius kaip užimtumo ir gerovės didinimo šaltinį;
30. pabrėžia būtinybę derėtis dėl investicijų skyriaus, kuris užtikrintų aiškią ir stabilią reguliavimo sistemą, taikomą užsienio investicijų skatinimui ir apsaugai be tautinio diskriminavimo, ir suteikiančią būtiną teisinį saugumą investicinių susitarimų įgyvendinimui;
31. pabrėžia, kad investicijos turi būti papildytos infrastruktūra, kuri yra ekonominio vystymosi variklis;
32. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sumažinti kliūtis ūkio subjektams ir paskatinti šių regionų prekybos ir investicijų mainus, labai svarbu konsoliduoti ir sustiprinti Mercosur, pirmiausia užbaigiant muitų sąjungos ir bendros rinkos kūrimą, įskaitant bendros užsienio prekybos politikos parengimą ir veiksmingo laisvo importuotų prekių judėjimo užtikrinimą;
33. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant padidinti prekybos srautą, reikia imtis ryžtingų priemonių siekiant toliau derinti apskaitos ir audito standartus;
34. atkreipia dėmesį į tai, kad įsiskolinimo ir kredito klausimas tebėra viena iš pagrindinių kliūčių siekiant viešojo administravimo racionalizavimo ir ekonomikos pažangos Mercosur ir kad tai turėtų tapti esminiu dviejų regionų bendradarbiavimo klausimu;
35. pažymi, kad dažniausiai viena didžiausių kliūčių Europos investicijoms yra finansinis silpnumas, susijęs su Pietų Amerikos valiutų įvairove ir silpnumu ir ypač didelė jų priklausomybė nuo dolerio; ragina plačiau pripažinti eurą ir daugiau naudoti šią valiutą mokant už importuojamas ir eksportuojamas prekes;
Viešieji pirkimai
36. pabrėžia, kad, kadangi nė viena Mercosur narė nėra daugiašalės PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų narė, susitarimas dėl viešųjų pirkimų yra būtina sąlyga pasiekti saugesnę, lengviau numatomą, skaidrią aplinką, kurioje rinkos dalyviai nebūtų diskriminuojami;
Intelektinė nuosavybė
37. reikalauja, kad ES ir Mercosur prekybos susitarimas būtų svarbesnis už susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių, kuris yra susijęs su PPO prekyba (TRIPS+ susitarimas); vis dėlto pareiškia, kad joks TRIPS+ susitarimas neturi užkirsti kelio PPO narėms pagal TRIPS numatytoms visuomenės sveikatos apsaugos priemonėms, nes tai apribotų galimybę besivystančiose šalyse prieinama kaina įsigyti vaistų;
Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės
38. mano, kad įtraukus į susitarimą skyrių dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių būtų galima išvengti, kad jos nebūtų panaudotos kaip netiesioginės protekcionizmo priemonės ir tokiu būdu pagerinti patekimo į atitinkamas rinkas sąlygas;
Kitos prekybos kliūtys
39. atkreipia dėmesį į tai, kad dviejų regionų standartų ir sertifikavimo sistemų suderinimas sudarys geresnes abišalio patekimo į rinkas sąlygas, ypač prekybos pramonės produktais srityje;
40. rekomenduoja, kad plačiau ir glaudžiau bendradarbiautų atitinkamos standartizavimo, akreditavimo, sertifikavimo ir metrologijos įstaigos ir kad ES teiktų specialią techninę paramą, skirtą šios srities pajėgumams Mercosur gerinti ir kiek galima daugiau skatinti skirtingas Mercosur šalis suderinti šiuos techninius aspektus;
Konfliktų sprendimas
41. nurodo, kad susitarime turi būti įtvirtinta ginčų sprendimo priemonė, kuri būtų privaloma sprendžiant konfliktus, iškilusius bet kuriame LPZ regione;
ES ir Mercosur bendradarbiavimas
42. atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol ES yra didžiausias paramos Mercosur teikėjas ir kad ji vienintelė parengė bendradarbiavimo strategiją, skirtą regiono integracijai stiprinti;
43. atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su regioniniu bendradarbiavimu Mercosur valstybės narės gauna naudos iš dvišalio bendradarbiavimo su ES ir yra pagrindinės gavėjos Europos investicijų banko paskolų ir paramos pagal horizontalias bendradarbiavimo programas Lotynų Amerikai: @LIS, ALBAN, AL-INVEST, URB-AL, ALURE ir ALFA;
44. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Mercosur bendradarbiavimo strategija yra paremta bendromis vertybėmis – demokratijos gynimu, pagarba teisinės valstybės principams, pagrindinių teisių ir laisvių apsauga ir dviejų regionų solidarumu; pabrėžia, kad dviejų regionų geostrateginės svarbos ekonominiai ryšiai padės skleisti šias bendrąsias vertybes visame pasaulyje ir skatins daugiašalį bendradarbiavimą kaip vienintelį būdą spręsti saugumo, politinio stabilumo ir ekonomikos plėtros iššūkius, su kuriais susiduria tarptautinė bendrija;
45. mano, kad dabartiniame susitarime dėl bendradarbiavimo politinis dialogas yra sustiprintas konkretesnėmis priemonėmis ir yra pabrėžiama būtinybė gerbti žmogaus teises ir gerą valdymą, bet tvirtina, kad vis dar būtina užtikrinti, kad skyrius apie bendradarbiavimą būtų veiksmingas mažinant skurdą ir būtų susijęs su kitomis ES vystymosi politikos priemonėmis Lotynų Amerikoje; pabrėžia būtinybę išlaikyti prekybos ir vystymosi pusiausvyrą galutiniame susitarime, kad skyriai dėl prekybos neprieštarautų skyriams dėl vystymosi;
46. pabrėžia, kad geras valdymas, žmogaus teisės ir demokratija yra esminės Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendro pareiškimo „Europos konsensusas“[4] dalys ir kad reikalingos tolesnės pastangos norint išspręsti prasto valdymo prekybos ir viešosiose tarnybose problemas;
47. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad į susitarimą būtų įtrauktas standartinis straipsnis dėl žmogaus teisių;
48. ragina Komisiją padidinti naujosios regioninio bendradarbiavimo su Mercosur strategijos finansinius išteklius 2007–2013 m. laikotarpiui, kad būtų galima ryžtingai spręsti daugelį klausimų, pvz., susijusių su Mercosur institucionalizavimu ir jo svarbos didinimu, greitu bei veiksmingu asociacijos susitarimo įgyvendinimu, ypač muitų sąjungos ir bendrosios rinkos sukūrimo požiūriu ir aktyvesniu pilietinės visuomenės dalyvavimu, siekiant padidinti abišalį supratimą ir bendradarbiavimo matomumą;
49. atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip apibrėžta „Europos konsensuse dėl vystymosi“, ES, remdamasi savo patirtimi ir išimtine kompetencija prekybos srityje, duoda didesnės naudos teikdama šalims partnerėms paramą, kad šios įtrauktų prekybą į savo nacionalinę vystymosi strategiją ir remtų regioninį bendradarbiavimą;
50. ragina Komisiją parengti abiejų regionų įmonėms (visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms), jų darbuotojams ir atstovams skirtas veiklos paramos priemones, susijusias su ekonominiais ir socialiniais ES ir Mercosur ryšiais;
51. mano, jog labai svarbu, kad Mercosur gautų naudos iš bendradarbiavimo ir vystomosios paramos, kurią skiriant teikiama pirmenybė kovai su skurdu ir nelygybe, kartu neužmirštant labai svarbaus ekonominio bendradarbiavimo vaidmens siekiant, kad būtų įgyvendinti vystymosi tikslai ir teisingiau paskirstytas turtas, bei padėti Mercosur šalims vystyti konkurencingą ekonomiką ir integruotis į daugiašalę prekybos sistemą;
52. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to asociacijos susitarimo su Mercosur bendradarbiavimo skyriumi ir naujoji vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemone turi skatinamas ir palengvinamas bendradarbiavimas su Mercosur šalimis naudojantis plataus užmojo priemonėmis, skirtomis palengvinti ir paskatinti prekybą ir investicijas, teikti paramą privačiajam sektoriui ir mažoms įmonėms, geriau panaudoti mokslo ir technikos potencialą, tobulinti institucinę ir ekonominę sistema, saugoti aplinką ir užmegzti ryšiams tarp įmonių ir nevyriausybinių organizacijų;
Aplinka
53. atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiaujant su Mercosur turi būti skatinamas pagrindinių tarptautinių aplinkos srities susitarimų, ypač Klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo ir Biologinės įvairovės konvencijos, taikymas;
54. tvirtai pritaria tam, kad siekiant užtikrinti aplinkos išsaugojimą Pietų Amerikos bendrosios rinkos šalyse, ypač kreipiant dėmesį į Amazonės miškus, reikalingas ir bendradarbiavimas, ir ekonominės priemonės; pabrėžia, kad ES bendradarbiavimas su šiuo regionu turi būti vykdomas atsižvelgiant į tvaraus žemės ūkio plėtrą Pietų Amerikos bendrosios rinkos šalyse, ir kad turėtų būti skatinama sąžininga prekyba ir ekologiškų produktų gamyba, pvz., nustatant tam tikrą ES sąžiningos prekybos tarifą ir (arba) tarifą ekologiškiems žemės ūkio produktams;
Energetika
55. mano, kad ES ir Mercosur asociacijos susitarimo dalyje, susijusioje su bendradarbiavimu, turi būti išdėstytos glaudesnio regioninio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje gairės, ypač atsižvelgiant į būsimą Venesuelos prisijungimą, siekiant skatinti saugų ir efektyvų energijos naudojimą bei padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą;
Informacijos ir ryšių technologijos
56. rekomenduoja, sutikdamas su Komisijos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direkto pasiūlymu, kad turėtų būti suintensyvintas bendradarbiavimas su Mercosur informacijos ir ryšių technologijos srityje, kuri turi didelį potencialą stiprinant abiejų regionų konkurencingumą ir socialinę sanglaudą;
Kitos bendradarbiavimo sritys
57. pabrėžia esminių darbo standartų ir tinkamų darbo vietų svarbą Mercosur vystymuisi; todėl tvirtina, kad į susitarimą turi būti įtraukta speciali darbotvarkė dėl tinkamų darbo vietų, atitinkančių Mercosur valstybių narių poreikius, ir ES įsipareigojimas suteikti būtiną pagalbą šiai darbotvarkei įgyvendinti;
58. mano, kad susitarime turėtų būti numatytas ne tik kovos su narkotikais represinis aspektas, bet ir pagalbos teikimas ūkininkams, kad jie galėtų imtis naujos alternatyvios gamybos;
59. supranta, kad atsižvelgiant į nelegalią migraciją turi būti numatyti ne tik readmisijos susitarimai, bet svarbu atkreipti dėmesį ir į tarptautinės bendruomenės neseniai iškeltą mintį apie migracijos ir vystymosi sąryšį;
60. mano, kad įsigaliojus susitarimui taip pat turėtų būti skatinamas trišalis ir dvišalis regionų bendradarbiavimas, ypač su Karibų jūros regiono šalimis, ir politika, kuria Mercosur šalyse būtų siekiama sudaryti „pietų ir pietų“ susitarimus;
61. primena, kad priėmęs pirmiau minėtą 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją Parlamentas ragino įsteigti abiejų regionų solidarumo fondą ir kad savo raginimą jis kartojo keletą kartų, paskutinį – savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje;
62. mano, kad toks fondas būtų naudinga dvišalio regionų bendradarbiavimo, kuris duotų naudos ir ES bei Mercosur šalių ryšiams, priemonė, padėtų konkrečiai įgyvendinti ES įsipareigojimą padidinti ir geriau valdyti išorės bendradarbiavimo paramą bei kovoti su skurdu; jį pasitelkus ES bendradarbiavimo priemones būtų galima sutelkti į esminius klausimus, pvz., socialinę sanglaudą ir regioninę integraciją.
Parlamento vaidmuo
63. ragina Mercosur sėkmingai baigti pasirengimą būsimo Mercosur parlamento, kurį sudarytų skirtingų nacionalinių parlamentų atstovai, sudarymui; mano, kad tarpparlamentinės delegacijos, kurią sudarytų Mercosur parlamento ir Europos Parlamento nariai, įsteigimas galėtų paskatinti aktyvesnį Europos Parlamento dalyvavimą vedant šias derybas; be to, pabrėžia, kad ši delegacija galėtų sustiprinti ES ir Mercosur ryšius ir paskatintų integracijos procesą užtikrinant būtiną pilietinės visuomenės, kuriai atstovautų, inter alia, abiejų regionų socialiniai partneriai, ūkio subjektai ir socialiniai veikėjai, dalyvavimą, o tai suteiktų šiam procesui didesnį teisėtumą;
64. mano, kad visos Europos institucijos privalo suvienyti savo pastangas norint pasiekti patenkinamų rezultatų derybose su Mercosur, todėl prašo Tarybos ir Komisijos su juo pasitarti ir jį tinkamai bei tiksliai informuoti apie ES strategiją derybose su Mercosur, taip pat prašo Komisijos, kad kiekvieno derybų etapo pabaigoje ar po kiekvieno susitikimo aukšto rango derybininkas, laikydamasis visų galiojančių konfidencialumo reikalavimų, atsiųstų Parlamentui rezultatų komentarą;
65. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei laikinai Mercosur pirmininkaujančiai šaliai.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0155.
- [2] OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569.
- [3] OL C 273 E, 2003 11 14, p. 293.
- [4] OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
Užbaigti jau daugelį metų trunkančias, mėnesiais pristabdomas asociacijos susitarimo su Mercosur, sukursiančio didžiausią pasaulyje tarpregioninę laisvosios prekybos zoną, derybas yra pagrindinis šio keturių dalių projekto tikslas.
Pirmojoje dalyje nagrinėjamos asociacijos susitarimo būtinumo priežastys ir ypatingas dėmesys skiriamas ES interesams laisvosios prekybos su Mercosur zonoje (LPZ), taip pat dabartinei derybų situacijai ir jos santykiui su Dohos derybomis. Antrojoje dalyje nagrinėjamos sudėtinės derybų dėl prekybos dalys, o trečiojoje – būsimojo susitarimo bendradarbiavimo aspektai, tiksliau – ekonominis bendradarbiavimas. Nors būsimojo asociacijos susitarimo bendradarbiavimo skyrius jau beveik baigtas, bendradarbiavimo tema ir toliau lieka itin aktuali, nes šiuo metu aptariamos naujos bendradarbiavimo finansavimo priemonės ir Komisija baigia parengti naujus strategijos dokumentus dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis 2007–2013 m. laikotarpiui. Paskutinėje ketvirtojoje dalyje aptariamas Parlamento vaidmuo derybų dėl susitarimo procese.
Derybų dėl asociacijos susitarimo istorija – aplinkybės
Kalbant apie vykstančių derybų su Mercosur vertinimą, pirmiausia, be grynai komercinių akcentų, reikėtų pabrėžti strateginę asociacijos su Mercosur svarbą išoriniams ES santykiams tarptautiniu lygiu, kurie pasižymi išaugusia tarpusavio priklausomybe, atsirandančiomis naujomis ekonominėmis jėgomis ir vis gausėjančiais pasaulinio masto iššūkiais, peržengiančiais valstybių sienas, pvz., saugumas, pasaulinis ekonomikos valdymas, aplinkosauga ir skurdo mažinimas.
Be šių bendrų iššūkių, ES ir Mercosur savo ruožtu yra tvirtai įsitikinę, kad regioninė integracija yra jų tautų ekonominio ir socialinio vystymosi pagrindas, taip pat pagrindinė demokratijos stiprinimo, skurdo mažinimo ir abiejų valstybių politinio svorio pasaulyje didinimo priemonė.
Atsižvelgus į tarp abiejų regionų egzistuojančius gilius kultūrinius ir istorinius santykius ir į strateginį šių santykių potencialą, pirmojo ES ir Mercosur aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvavo ES ir Mercosur valstybių ir vyriausybių vadovai, vykusiame 1999 m. birželio mėn. Rio de Žaneire, kilo idėja pradėti derybas dėl ES ir Mercosur asociacijos susitarimo, į kurį būtų įtraukta ir ES ir Mercosur laisvosios prekybos zona. Šis ES ir Mercosur asociacijos susitarimas yra neišvengimas, norint siekti pažangos kartu pasižadėjus stiprinti tarpregioninę ES ir Lotynų Amerikos strategiją, kurią pasiūlė Parlamentas ir kurios idėja buvo priimta įvairiuose ES ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimuose.
Iki tol institucinius ES ir Mercosur santykiai buvo reglamentuojami tarpregioniniu bendradarbiavimo pagrindų susitarimu, pasirašytu 1995 m. gruodžio mėn. Šiuo susitarimu buvo siūloma palaipsniui abipusiškai liberalizuoti įvairius prekybinius mainus, o tai paskatino abi šalis planuoti asociacijos susitarimo kontekste sukurti laisvosios prekybos zoną (LPZ).
Nuo atitinkamo leidimo pradėti derybas priėmimo 1999 m. birželio mėn. įvyko 16 derybų etapų. Po daugelio metų derybų, kai jau atrodė, kad 2004 m. rugsėjo mėn. jos bus baigtos, šalims nepavyko priimti susitarimo ir derybos užstrigo „techniniu lygiu“.
Neseniai per Pasaulio ekonomikos forumą Davose (2005 m. sausio mėn.) Brazilijos prezidentas ir Europos Komisijos Pirmininkas pareiškė pageidavimą užbaigti asociacijos susitarimo derybas iki Dohos derybų baigties. Tačiau konkrečių veiksmų šiam pageidavimui įgyvendinti nebuvo imtasi. ES ir Mercosur ministrų sutikime, vykusiame ES ir LAK aukščiausiojo lygio susitikimo metu 2006 m. gegužės 12–13 d. Vienoje, rodos, buvo patvirtinta idėja užbaigti derybas dėl prekybos su Mercosur iki Dohos derybų baigties. Atsižvelgdamas į tai, kad derybos užtruko ir kad reikėjo skubiai rasti tinkamas ir abipusiškai priimtinas gaires kebliems susitarimo klausimams spręsti, pranešėjas pabrėžia didesnio politinio įsipareigojimo ir stipresnio postūmio aukščiausiu lygiu būtinybę, taip pat būtinybę aptarti ir nustatyti derybų grafiką, kad būtų galima kuo greičiau užbaigti derybas.
ES interesai laisvosios prekybos su Mercosur zonoje
Prieš pradėdamas kalbėti apie dabartinę derybų dėl prekybos susitarimo su Mercosur padėtį, pranešėjas pabrėžia, kokie, be strateginių užsienio politikos elementų, yra pagrindiniai ES interesai LPZ ir kokiais principais turi būti remiamasi derybose.
LPZ su Mercosur, didžiausia Lotynų Amerikos rinka su 45 proc. BVP, leistų susidaryti didžiausiai pasaulyje tarpregioninei laisvosios prekybos zonai ir sukurtų plačias prekybos ir ekonominio augimo galimybes abiem šalims, tai sykiu pagerintų tarptautinį abiejų rinkų konkurencingumą. Be to, ši LPZ sustiprintų ES kaip pagrindinio Mercosur investicijų ir prekybos partnerio pozicijas, atsižvelgiant į FTAA iniciatyvą dėl prekybos liberalizavimo Amerikos žemyne ir Mercosur plėtros bei atsivėtimo Azijos rinkoms galimybę. Kitaip nei visoje Lotynų Amerikoje, kur iš JAV importuojama triskart daugiau nei iš ES, ES užimama Mercosur rinkos dalis, kurią reikia sustiprinti ir išplėsti, sudaro maždaug 25 proc., o JAV užima 20 proc. rinkos. Todėl pranešėjas, remdamasis asociacijos susitarimų su Meksika ir Čile patirtimi, pabrėžia, jog LPZ yra esminė priemonė norint sustiprinti ES pozicijas Lotynų Amerikoje ir išvengti Mercosur atsigręžimo į kitas rinkas.
Laisvosios prekybos zonos sukūrimo poveikio tyrimai, kuriuos atliko Paryžiaus politikos studijų instituto Mercosur centras MEBF (angl. Mercosur EU Business Forum) užsakymu, susitarimo nesudarymo nuostolius įvertino mažiausiai 3,7 milijardų eurų per metus prekybos produktais srityje ir daugiau negu 5 milijardais eurų, jeigu įtraukiamos investicijos ir paslaugos.
Derybos su Mercosur dėl laisvosios prekybos zonos
Itin ambicingas ir atviras prekybinis susitarimas su Mercosur turi viršyti atitinkamus abiejų šalių įsipareigojimus PPO. Neišskiriant nė vieno sektoriaus ir užtikrinant kuo mažesnius apribojimus, jame turi būti atsižvelgta į ypatingą tam tikrų produktų jautrumą.
Nepaisant Parlamento rekomendacijų atskirti susitarimo su Mercosur derybas nuo PPO Dohos derybų, dėl derybų su Mercosur vėlavimo derybų grafikas tapo priklausomas nuo Dohos derybų eigos ir baigties. Kita vertus, reikia pabrėžti, kad derybos dėl ES ir Mercosur laisvosios prekybos zonos ir Dohos derybų baigtis vienas kitą ne paneigia, o papildo.
Pranešėjas pabrėžia, kad norint, jog derybos būtų atnaujintos ir vyktų sėkmingai, jos turi būti atnaujintos aukščiausiu lygiu, kaip tai buvo 2004 m., įtraukiant 2004 m. gegužės mėn. žodžiu aptartus patobulinimus, o ne remiantis lūkesčių nepateisinančiais tų pačių metų rugsėjo mėn. pasiūlymais. Sykiu tam, kad būtų pasiekta teigiamų rezultatų, derybos su Mercosur neturi būti sutelktos tik į žemės ūkio klausimus; būtina aptarti visas sritis ir derybos dėl jų turi progresuoti kartu.
Aptarus visus principus bei ES ir Mercosur susitarimo reikšmę Dohos deryboms ir santykį su jomis, pranešėjas aptaria pagrindinius derybų skyrius ir pateikia specifines rekomendacijas susitarimui šios srityse pasiekti: ypatingas ir diferencinis traktavimas; žemės ūkis, NAMA; paslaugos; investicijos; viešieji pirkimai; intelektinė nuosavybė; sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kitos kliūtys prekybai ir ginčų sprendimo mechanizmai.
Kalbant apie žemės ūkio skyrių, kuris yra esminis siekiant derybų sėkmės, Mercosur pareiškus pageidavimą pagerinti savo prieigą prie Europos rinkos, pranešėjas mano, kad būtina priminti svarbius ES prisiimtus įsipareigojimus dėl BŽŪP reformos Dohos derybų atžvilgiu. Remdamasis susitarimais Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), pranešėjas siūlo ES patenkinti Mercosur prašymus liberalizuoti prekybą žemės ūkio produkcija, siekiant daug didesnio ir veiksmingesnio Mercosur žemės ūkio produkcijos patekimo į Europos rinką, bei pažangos derybose dėl kitų skyrių – NAMA, paslaugų ir kitų žemės ūkio klausimų, pvz., susitarimų dėl vyno ir likerio bei veiksmingos geografinių nuorodų apsaugos.
Kalbėdamas apie kitas prekybos skyriaus dalis, pranešėjas pabrėžia būtinybę pasiekti itin plataus užmojo ir išsamų susitarimą, viršijantį įsipareigojimus, prisiimtus PPO, galintį patenkinti pagrindinius abiejų šalių interesus (žemės ūkis ir „4 metodas“ Mercosur; NAMA, investicijos ir finansinės paslaugos, telekomunikacijos ir jūrų transportas – ES), pademonstruojant reikalingą lankstumą, pvz., sudarant nevienodą abiem šalims įgyvendinimo grafiką.
Be to, pranešėjas mano, kad su intelektine nuosavybe ir su viešaisiais pirkimais susiję klausimai suteiktų susitarimui didžiulę pridėtinę vertę, ypač kai kalbama apie sritis, kuriose liberalizavimas ir dvišalis bendradarbiavimas gali padėti peržengti daugiašalės erdvės ribas.
Be šių svarbių dvišalių derybų klausimų, reikia pabrėžti, kad nuoseklus Mercosur stiprinimas ir vystymas sudarant muitų sąjungą ir plėtojant bendrąją rinką, o tai reikštų laisvą ir efektyvų importuotų prekių judėjimą, yra esminiai veiksniai, leidžiantys pašalinti kliūtis ir pagyvinti prekybinius bei investicinius mainus tarp abiejų regionų.
ES ir Mercosur laisvosios prekybos zonai turėtų būti suteiktas ginčų sprendimo mechanizmas, kuris leistų išvengti nereikalingo kreipimosi į PPO, tai užtikrintų teisinį aiškumą visose šio susitarimo taikymo srityse
ES ir Mercosur bendradarbiavimas
Dalyje, skirtoje ES ir Mercosur bendradarbiavimui, pranešėjas prašo Komisijos padidinti naujosios regioninio bendradarbiavimo su Mercosur strategijos finansinius išteklius 2007–2013 m. laikotarpiui, kad ji būtų galima ryžtingai duoti atkirtį numatomiems iššūkiams, ypač Mercosur institucionalizavimo ir jo svarbos didinimo požiūriu, ir kad galėtų imtis greito ir veiksmingo būsimo asociacijos susitarimo įgyvendinimo bei skirti ypatingą dėmesį galutiniam muitų sąjungos ir bendrosios rinkos sukūrimui.
Atsižvelgdamas į neaiškumą ir painiavą, susijusią su ES finansinių bendradarbiavimo 2007–2013 m. laikotarpiu priemonių reforma, pranešėjas mano, jog itin svarbu patikslinti, kad bendradarbiavimo su Mercosur strategija būtų sutelkta į kovą su skurdu ir nelygybe, kartu neužmirštant pagrindinės ekonominio bendradarbiavimo funkcijos; visi šie veiksmai skirti vystymosi uždaviniams įgyvendinti ir padėti Mercosur šalims vystyti konkurencingą ekonomiką bei veiksmingai integruotis į daugiašalę prekybos sistemą.
Be to, pranešėjas pabrėžia, kad asociacijos susitarimo su Mercosur bendradarbiavimo dalis ir naujoji plėtros bendradarbiavimo finansavimo priemonė šiuo atžvilgiu privalo skatinti ir palengvinti bendradarbiavimą su Mercosur naudojant drąsias priemones ekonominio bendradarbiavimo, energetikos, mokslinių tyrimų ir technologijų srityse.
Parlamento vaidmuo
Paskutinėje dalyje pažymimas svarbus derybose dėl prekybos ir derybose su Mercosur demokratiškai išrinktų parlamento narių vaidmuo. Taryba ir Komisija kviečiamos tartis su Parlamentu ir jį tinkamai bei tiksliai informuoti, t. y. patikėti aukšto rango derybininkui užduotį pasibaigus kiekvienam derybų etapui ar susitikimui pateikti Parlamentui dokumentą, kuriame, laikantis galiojančių konfidencialumo taisyklių, komentuojami derybų rezultatai.
Vystymosi komiteto NUOMONĖ (31.5.2006)
pateikta Tarptautinės prekybos komitetui
dėl ES ir MERCOSUR šalių ekonominių ir prekybinių santykių svarstant galimybę sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą
(2006/2035(INI))
Nuomonės referentas: Filip Andrzej Kaczmarek
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. teigiamai vertina tai, kad derybos dėl ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimo buvo atsietos nuo PPO Dohos derybų, kaip savo 2001 m. kovo 1 d.[1] pasiūlyme dėl rekomendacijos dėl derybų mandato tarpregioniniam asociacijos susitarimui su MERCOSUR šalimis ragino Parlamentas ir kam pritarė pirmininkas J. Barroso ir prezidentas L. Lula 2005 m. sausio mėn. Davose;
2. mano, kad dabartiniame susitarime dėl bendradarbiavimo politinis dialogas yra sustiprintas konkretesnėmis priemonėmis ir yra pabrėžiama būtinybė gerbti žmogaus teises ir gerą valdymą, bet tvirtina, kad vis dar būtina užtikrinti, kad skyrius apie bendradarbiavimą būtų veiksmingas, siekiant sumažinti skurdą, ir būtų susijęs su kitomis ES plėtros politikos priemonėmis Lotynų Amerikoje; pabrėžia būtinybę išlaikyti prekybos ir plėtros pusiausvyrą galutiniame susitarime, kad skyriai apie prekybą neprieštarautų skyriams apie plėtrą;
3. pastebi, kad pagal asociacijos susitarimą parlamentai įtraukiami į institucijų struktūrą, ir todėl ragina įsteigti parlamentinį asociacijos komitetą, kurį sudarytų Europos Parlamento nariai ir MERCOSUR šalių parlamentų nariai;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad MERCOSUR šalys plėtros požiūriu gana sėkmingai skatino tarpregioninę plėtrą, tačiau kitose plėtros srityse sekėsi prasčiau: MERCOSUR šalių ekonomika jau yra iš dalies atvira ir liberalizuota pagal Vašingtono susitarimą, kurio jos griežtai laikėsi; pažymi, kad MERCOSUR šalių tikslas buvo pagreitinti ekonominį augimą ir siekti socialinio teisingumo ir kad liberalizacija turėjo paskatinti eksportą, o šis – ekonominį augimą, kuris savo ruožtu turėtų sumažinti skurdą, tačiau šiiuo antru etapu yra tam tikrų trūkumų skurdo mažinimo srityje;
5. pabrėžia, kad geras valdymas, žmogaus teisės ir demokratija yra esminės Tarybos ir valstybių narių valdžios atstovų, posėdžiavusių Taryboje, Europos Parlamente ir Europos Sąjungos plėtros politikos komisijoje, bendro pareiškimo dalys („Bendras Europos susitarimas“[2]) ir kad reikalingos tolesnės pastangos norint išspręsti prasto valdymo komercinėse ir viešosiose tarnybose problemas (dažniausia tai korupcijos ir neveiksmingumo problemos), todėl ragina ES atkreipti dėmesį į institucijų ir įstatymų trūkumą;
6. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad į susitarimą būtų įtrauktas standartinis punktas apie žmogaus teises;
7. džiaugiasi, kad visuotinis solidarumas buvo pripažintas pagrindiniu įvairių ES politikos krypčių principu, taip pat tuo, kad šis visuotinis solidarumas įkvėps ES veiksmams plėtros ir humanitarinės pagalbos srityse; tiki, kad solidarumo iškėlimas į pasaulinį lygmenį padės užtikrinti pasaulinę taiką ir stabilumą;
8. pabrėžia, kad pagal dabartinį susitarimą ES bendradarbiavimas sustiprina MERCOSUR šalių institucionalizaciją, ir mano, kad tai turėtų būti skatinama ir stiprinama;
9. pritaria politiniam dialogui kaip priemonei ginčams tarp MERCOSUR šalių narių spręsti;
10. pabrėžia, kad ES bendradarbiavimas (ypač švietimo srityje) turėtų labiau prisidėti prie MERCOSUR šalių socialinio vystymosi ir tokiu būdu užtikrinti nelygybės mažinimą: keturios MERCOSUR šalys kelia savo ekonomikos lygį, tačiau reikėtų sustiprinti jų socialinį vystymąsi, kadangi dėl jų ekonominių pasiekimų akivaizdžiai nelygybė nesumažėjo, o skurdas vis dar lieka neišspręsta problema, nes regiono pajamų pasiskirstymas vis dar yra vienas iš netolygiausių, be to, buvo sumažintos lėšos švietimui ir socialinei sričiai;
11. mano, kad ES bendradarbiavimas turėtų paremti smulkiuosius gamintojus ir mažas bei vidutines įmones apskritai, ir skatina investuoti į mažas įmones, kadangi Europos rinkų atidarymas atneš daugiau naudos didiesiems gamintojams, kurie pajėgūs laikytis Europos sanitarinių ir fitosanitarinių (SPS) normų;
12. pabrėžia, kad būtina skatinti investicijas į infrastruktūrą, kuri yra ekonominio vystymosi variklis;
13. tvirtai pritaria tam, kad siekiant garantuoti aplinkos išsaugojimą Pietų Amerikos bendrosios rinkos šalyse, ypač kreipiant dėmesį į Amazonės miškus, reikalingas ir bendradarbiavimas, ir ekonominės priemonės; pabrėžia, kad darnaus žemės ūkio plėtra Pietų Amerikos bendrosios rinkos šalyse turėtų rūpėti siekiant Europos bendradarbiavimo ir kad turėtų būti skatinama sąžininga prekyba ir ekologiškų produktų gamyba, tarkime, nustatant tam tikrą ES sąžiningos prekybos tarifą ir (arba) tarifą ekologiškiems žemės ūkio produktams;
14. pabrėžia, kad turizmas yra ir svarbiausia veikla pasaulyje, ir yra ekonominio vystymosi svertas; ragina Komisiją skirti dėmesį tvarios turizmo plėtros projektams MERCOSUR šalyse, iš kurių naudos galėtų turėti kuo daugiau gyventojų;
15. mano, kad susitarime turėtų būti numatytas ne tik kovos su narkotikais represinis aspektas, bet ir pagalbos teikimas ūkininkams, kad jie galėtų imtis naujos alternatyvios gamybos;
16. supranta, kad atsižvelgiant į nelegalią migraciją turi būti numatyti ne tik readmisijos susitarimai, bet svarbu atkreipti dėmesį ir į tarptautinės bendruomenės neseniai iškeltą mintį apie migracijos ir plėtros sąryšį;
17. mano, kad įsigaliojus susitarimui taip pat turėtų būti skatinamas trišalis ir regionų bendradarbiavimas – daugiausia su Karibų jūros baseino šalimis – ir MERCOSUR šalių „pietų ir pietų“ susitarimo politika;
18. primena, kad Regionų solidarumo fondas buvo įsteigtas Parlamento reikalavimu priėmus 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl globalios partnerystės ir bendros Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių strategijos[3] ir kad šis reikalavimas buvo pakartotas dar keletą kartų, paskutinį kartą – Užsienio reikalų komiteto 2006 m. kovo 13 d. pranešime dėl glaudesnio Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimo[4];
19. mano, kad toks fondas, inter alia:
- būtų naudingas regionų bendradarbiavimui, taip pat ir ES ir MERCOSUR šalių santykiams;
- padėtų konkrečiai įgyvendinti ES įsipareigojimą stiprinti ir geriau tvarkyti išorės bendradarbiavimo pagalbą, ir kuris taip pat yra laikomas kovos su skurdu priemone;
- sutelktų ES bendradarbiavimą į esmines socialinės sanglaudos ir regioninės integracijos problemas.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
ES ir MERCOSUR šalių ekonominiai ir prekybiniai santykiai svarstant galimybę sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingasis komitetas |
INTA |
||||||
|
Nuomonę pateikė: |
DEVE |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė): |
Filip Andrzej Kaczmarek |
||||||
|
Ankstesnis (-ė) nuomonės referentas (-ė): |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
24.4.2006 |
|
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
30.5.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
18 1 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrietus van den Berg, Danutë Budreikaitë, Michael Gahler, Hélène Goudin, Filip Andrzej Kaczmarek, Glenys Kinnock, Ìirts Valdis Kristovskis, Maria Martens, José Javier Pomés Ruiz, Horst Posdorf, Frithjof Schmidt, Mauro Zani |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Marie-Hélène Aubert, John Bowis, Manolis Mavrommatis, Zbigniew Zaleski |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Sajjad Karim, Francisco José Millán Mon, Ralf Walter |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
- [1] OL C 277, 2001 10 1, p. 21.
- [2] OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
- [3] OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569.
- [4] A6-0047/2006.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
ES ir MERCOSUR šalių ekonominiai ir prekybiniai santykiai svarstant galimybę sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
INTA 16.2.2006 |
|||||||||||
|
Nuomonę pateikė |
DEVE |
|
|
|
|
|||||||
|
Nuomonės (-ių) nepateikė |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Rapporteur(s) |
Daniel Varela Suanzes-Carpegna |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
21.3.2006 |
11.7.2006 |
|
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
12.9.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: −: 0: |
23 4 1 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Kader Arif, Jean-Pierre Audy, Jean-Louis Bourlanges, Daniel Caspary, Françoise Castex, Béla Glattfelder, Luis de Grandes Pascual, Jacky Henin, Luis Herrero-Tejedor, Filip Andrzej Kaczmarek, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Bogusław Rogalski, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Johan Van Hecke, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Zbigniew Zaleski |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Panagiotis Beglitis, Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Eugenijus Maldeikis, Antolín Sánchez Presedo, Mauro Zani |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (178 straipsnio 2 dalis) |
|
|||||||||||
|
Pateikimo data |
21.9.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
|||||||||||