Pranešimas - A6-0315/2006Pranešimas
A6-0315/2006

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, taisykles bei iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005

    5.10.2006 - (COM(2006)0241– C6‑0235/2006 – 2006/0083(CNS)) - *

    Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
    Pranešėjas: Lutz Goepel

    Procedūra : 2003/0256(COD)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A6-0315/2006

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, taisykles bei iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005

    (COM(2006)0241– C6‑0235/2006 – 2006/0083(CNS))

    (Konsultavimosi procedūra)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0241)[1],

    –   atsižvelgdamas į EB Sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0235/2006),

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0315/2006),

    1.  atmeta Komisijos pasiūlymą;

    2.  ragina Komisiją atšaukti savo pasiūlymą;

    3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

    • [1]               Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

    PAGRINDIMAS

    Įžanga

    Komisijos pasiūlymas dėl savanoriško moduliavimo nustatymo siejamas su 2005 m. gruodžio mėn. Tarybos sprendimu (2005 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvados Nr. 63).

    Pasiūlymas sumažinti finansavimą kaimo plėtrai (apytikriai iki 69 milijardų eurų vietoj 88 milijardų eurų), kuris iš dalies turėtų būti kompensuojamas taikant savanorišką moduliavimą, buvo pateiktas reikalavimu valstybių, ypač Didžiosios Britanijos, pritariančių tam, kad įmokos į ES biudžetą neviršytų 1 proc. BNP. Parlamentas nedelsdamas dėl to pareiškė rimtų abejonių (žr. Deklaraciją Nr. 9 dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, toliau –  TIS).

    Tarybos sprendime taip pat numatyta, kad bendrosioms Europos Sąjungos išlaidoms, įskaitant žemės ūkio išlaidas, turi būti taikoma vadinamoji būklės patikra. Europos Parlamentas turi aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant rezultatus (plg. Deklaraciją Nr. 3 dėl TIS).

    Komisijos pasiūlyme, kuris iš dalies skiriasi nuo Tarybos sprendimo, išdėstyti šie svarbūs aspektai:

    - valstybėms narėms suteikiama galimybė taikant savanorišką moduliavimą sumažinti visas tiesiogines išmokas iki 20 proc. (Taryba taip pat siekė įtraukti rinkos išlaidas),

    - moduliavimas nėra susietas su jokiais apribojimais, išskyrus išimtis, taikomas smulkiems paramos gavėjams, gaunantiems mažesnes nei 5 000 eurų tiesiogines išmokas,

    - lėšos gali būti laisvai naudojamos pagal EŽŪFKP reglamento taisykles; būtina laikytis mažiausių išlaidų krypčiai taisyklių (kitaip, nei Tarybos dokumente),

    - bendras finansavimas nėra privalomai nustatytas,

    - valstybės narės per du mėnesius privalo nustatyti sumažinimo visam paramos laikotarpiui procentą.

    Nebuvo atliktas poveikio vertinimas.

    Valstybės narės labai norėtų, kad ir toliau būtų didinamas lankstumas, t. y. ypač nebūtų taikomos mažiausių išlaidų krypčiai taisyklės, būtų tęsiamas galutinis pranešimo pateikimo terminas, numatyta galimybė derinti metinius moduliavimo procentus paramos laikotarpio metu, būtų stiprinama regionalizacija ir kt.

    Vertinimas

    Parlamentas negali pritarti šiam pasiūlymui, nes:

    - jis kelia pavojų daugelio įmonių gyvavimo pagrindui,

    - jis iškraipo konkurenciją ir, prieštaraudamas Sutarties nuostatoms, diskriminuoja ūkininkus atskirose valstybėse narėse,

    - dėl jo būtų atsisakoma BŽŪP arba ji būtų renacionalizuojama ir atsisakoma bendrosios žemės ūkio politikos solidarumo principo,

    - nepaisoma Bendrijos tikslų kaimo vietovėse,

    - pasiūlymas yra nenuoseklus ir nesuderintas,

    - jis pažeidžia EP dalyvavimo teisę.

    Parlamentas negali pritarti tokiai esminei paradigmų kaitai, nes nebuvo atliktas poveikio vertinimas ir nepateikti pagrindimo skaičiai.

    Pranešėjas atkreipia dėmesį, kad Parlamentas, pateikdamas R. Bögės pranešimą dėl BŽŪP finansavimo problemų sprendimo, pasiūlė privalomą bendrą nacionalinį pirmojo ramsčio išlaidų finansavimą. Taip galėtų būti vykdomi 2002 m. spalio mėn. valstybių ir vyriausybių vadovų pažadai ūkininkams, nekeliant abejonių dėl bendrosios žemės ūkio politikos, t. y. Europos lygiu patvirtintos bendros politikos.

    Kaip teigiama Europos Komisijos narės pranešime dėl privalomojo moduliavimo didinimo po 2008 m., priėmus Tarybos sprendimą diskusijos dėl išlaidų žemės ūkiui struktūros pagal vadinamąją būklės patikrą bus apribotos ir vyks tik moduliavimo klausimais. Viešoji diskusija dėl R. Bögės pranešime pateiktų Parlamento pasiūlymų, atrodo, nevyks.

    Atskirų patobulinimų neužtenka, daug labiau reikia atlikti išsamų galimų alternatyvų, kuriomis remiantis vėliau reikia nustatyti darnias ir tarpusavyje suderintas priemones, tyrimą.

    A) Poveikis bendrajai žemės ūkio rinkai

    Pasiūlytas savanoriško moduliavimo būdas prieštarauja BŽŪP principams, pažeidžia susijusių ūkininkų teises ir kelia pavojų plataus masto žemės apdirbimui Europoje.

    1.  Pasiūlymas pažeidžia draudimą diskriminuoti. BŽŪP remiasi vienodos konkurencijos ir solidarumo idėjomis (EB sutarties 33 ir 34 straipsniai). Pasiūlymas leidžia plačiai taikyti nacionalinį ir regioninį skaidymą, nustatant Bendrijos paramą pajamoms (iki 20 proc.). Šie skirtumai nepagrįsti objektyviomis priežastimis. Reglamente nenumatyti moduliavimo apribojimai (darbo vietos, parama pajamoms už hektarą ir pan.) ir nepateiktas mechanizmas, kuris užkirstų kelią neproporcingam susijusių ūkininkų konkurencinės padėties blogėjimui. Tačiau diferencijavimas Bendrijos žemės ūkio rinkoje, teikiant paramą pajamoms ir jo nesusiejant su objektyviais kriterijais, prieštarauja nuolatinei ETT praktikai. Pažeidimas yra dar akivaizdesnis, nes nebuvo atliktas pasiūlymo poveikio vertinimas.

    2.  Dėl Komisijos pasiūlymo taip pat bus prarandama daug pajamų žemės ūkyje, kadangi nėra poveikio vertinimo rezultatų šiuo klausimu.

    Tiesioginės išmokos nuo 2008 m. gali būti sumažintos net trečdaliu, palyginti su 2003 m. dydžiu (20 proc. savanoriškas ir 5 proc. privalomasis moduliavimas bei 8 proc. sumažinimas įstojus Rumunijai ir Bulgarijai) ir tai turi įvykti nepaisant to, kad, remiantis sprendimu, išmokos turėtų būti užtikrintos nuo 2002 m. iki 2013 m.
    Išmokų mažinimas vyksta sunkių derinimo procesų Europos žemės ūkyje metu (didėjanti konkurencija pasaulinėje rinkoje, svarbi rinkos organizavimo reforma, didėjančios žaliavų kainos ir kt.). Trumpalaikis ir tokio plataus masto mažinimas ne suderins struktūrą, o ją pažeis. Ūkininkams dabar būtinas planavimo saugumas. Jie praranda bet kokį pasitikėjimą politika, kai duotais pažadais vėliau nuolat abejojama.

    B) Kaimo plėtros tikslai ir principai

    1.  Kadangi nukrypstama nuo taisyklių visuose kituose struktūriniuose fonduose, taip pat nukrypstama nuo ankstesnių nuostatų dėl moduliavimo, pasiūlyme nenumatyta jokio bendro finansavimo. Tačiau bendras finansavimas yra svarbi struktūrinės politikos priemonė, užtikrinant, kad Bendrijos lėšos būtų leidžiamos vadovaujantis ūkiškumo ir taupumo principais ir būtų naudojamos tik ten, kur Bendrijos lėšomis iš tiesų kuriama pridėtinė vertė.

    2.  Atsižvelgiant į pastebimas kai kurių valstybių narių patiriamas finansavimo problemas (pvz., Portugalijoje) ir esant privalomam bendram finansavimui, nebūtų užtikrinamas bendras savanoriško moduliavimo priemonės taikymas, nes sprendimas labiau priklausytų nuo nacionalinių biudžetų padėties ir mažiau nuo ūkininkų pajamų arba kaimo vietovių poreikių. Tai dar kartą aiškiai parodo, kad kalbama apie ne visiškai gerai apsvarstytą pasiūlymą, kuris kelia pavojų Bendrijos žemės ūkio politikos darnai ir kurio neišsaugos pavieniai patobulinimai.

    3.  Reikia iš karto atmesti dar vieną lankstumo didinimą, aptariamą Taryboje, pvz., išimtį iš mažiausių išlaidų krypčiai taisyklės, nes priešingu atveju net preliminariai nebūtų įmanoma užtikrinti, kad Europos lėšos būtų naudojamos atsižvelgiant į nustatytus Europos tikslus.

    4.  Kraštutiniu atveju pasiūlymas reikštų, kad sumažėtų kaimo vietovėms skiriamos Bendrijos lėšos. Pirmojo ramsčio, kuris vis dar yra svarbus žemės ūkio kertinis akmuo, išlaidų mažinimas galėtų būti panaudojamas keičiant nacionalinio bendro finansavimo lėšas. Tuomet kartu vertinant pirmąjį bei antrąjį ramsčius ir bendrą finansavimą, kaimo vietovėms būtų skiriama mažiau lėšų nei šiuo metu. Pasiūlymas sukelia tiesiog priešingą poveikį, nei siekiama.

    C) Žemės ūkio politikos renacionalizavimas

    Dėl moduliavimo, sudarančio iki 20 proc., žemės ūkio politika renacionalizuojama. Apie bendrąją žemės ūkio politiką galima kalbėti tik preliminariai. Valstybės narės dažniausiai savo nuožiūra nustato tiek tiesioginių išmokų dydį, tiek šiuo būdu gautų Bendrijos lėšų paskirstymą.

    Valstybės narės vienašališkai priima sprendimą dėl sumažinimo, pirmasis ramstis tampa nacionalinių finansavimo interesų tenkinimo šaltiniu. Nėra nustatyta sąlygų, kurios užkirstų kelią ūkininkų diskriminavimui arba užtikrintų, kad būtų panaikintas esamas skirtingas finansavimas arba būtų įgyvendinama tam tikrų Bendrijos tikslų. Atsižvelgiant į antrojo ramsčio siūlomų priemonių mastą, ypač jei būtų pasinaudojama tolimesniais Tarybos pasiūlymais, būtų beveik neįmanoma užtikrinti darnios Bendrijos žemės ūkio politikos.

    Paradigmų kaita! Bendrijos žemės ūkio politika renacionalizuojama, tačiau lėšų skyrimo klausimai sprendžiami Bendrijos mastu. Tokia plati reforma nėra įmanoma, išsamiai nepasikonsultavus su Parlamentu ir suinteresuotomis šalimis.

    D) Parlamento nepaisymas

    Šiuo pasiūlymu akivaizdžiai nepaisoma Parlemento teisių, todėl jis negali būti priimtas.

    1.  Pagal TIS III priedą išlaidos žemės ūkio plėtrai laikomos neprivalomomis išlaidomis. Vykdydamos savanorišką moduliavimą, valstybės narės gali vienašališkai ir aktyviai neįtraukti Parlamento pagal TIS C punktą ir padidinti išlaidas milijardais eurų, palyginti su TIS I priede numatyta finansine struktūra. Šis plataus masto biudžeto asignavimų pakeitimas neprivalomomis išlaidomis nedalyvaujant Parlamentui akivaizdžiai prieštarauja TIS turiniui ir idėjai.

    2.  Taikant savanorišką moduliavimą, bus iš anksto nulemti vadinamosios biudžeto būklės patikros, numatytos 2008–2009 m., rezultatai, o ja remiantis turi būti parengti pasiūlymai finansavimo laikotarpiui po 2013 metų. Būklės patikra ir visi kiti su ja susiję pasiūlymai parengti pagal Deklaraciją Nr. 3 dėl TIS, tačiau glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu. Turint mintyje esamą pasiūlymą, apie tai negali būti nė kalbos. Tiksliau sakant, pagal EB sutarties 37 straipsnio procedūrą Parlamentas turi pritarti migloto proceso metu Tarybos priimtam plataus masto pasiūlymui.

    3.  Komisija, atsižvelgdama į pasiūlymo mastą, pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros turėtų atlikti poveikio vertinimą ir išklausyti suinteresuotąsias šalis. Šiuo klausimu ji yra įsipareigojusi Parlamentui.

    BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ (26.9.2006)

    pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, taisykles bei iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005
    (COM(2006)0241 – C6‑0235/2006 – 2006/0083(CNS))

    Nuomonės referentas: Herbert Bösch

    TRUMPAS PAGRINDIMAS

    I. Pagrindas ir pasiūlymų turinys

    2005 m. gruodžio 15 ir 16 d. Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba priėmė dokumentą „2005 m. gruodžio 15-16 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba. Pirmininkaujančios valstybės narės išvados“[1], kurio 6 dalyje („Finansinė perspektyva“) nurodoma, kad „Europos Vadovų Taryba pasiekė susitarimą dėl dok. 15915/05 išdėstytos 2007–2013 m. finansinės perspektyvos“[2].

    Šios perspektyvos 2 išlaidų kategorijoje („Gamtinių išteklių apsauga ir valdymas“) valstybės narės susitarė dėl to, kad:

    62. Valstybės narės gali savo nuožiūra perkelti iš šios viršutinės ribos į kaimo plėtros programas papildomas sumas, sudarančias ne daugiau kaip 20 % sumų, sukauptų iš išlaidų, susijusių su rinka, ir tiesioginių išmokų. Europos Vadovų Taryba ragina Tarybą remiantis Komisijos pasiūlymu nustatyti tokį perkėlimą reglamentuojančias sąlygas. Pagal šias priemones perkeliamoms sumoms, skirtoms paremti kaimo plėtros priemones, netaikomos nacionalinės bendro finansavimo ir minimalių išlaidų pagal kryptis taisyklės, nustatytos Kaimo plėtros reglamente.“

    Europos Parlamentas pareiškė, kad kol kas susilaiko pateikti savo poziciją dėl Europos Vadovų Tarybos susitarimo[3] (2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo deklaracija Nr. 9).

    Kadangi Europos Komisija, kuriai Europos Vadovų Taryba pasiūlė pasinaudoti pagal Sutartis numatyta iniciatyvos teise ir pateikti pasiūlymą, ne itin ryžtingai paprieštaravo šiam pasiūlymui, nurodydama keletą priežasčių.[4]

    Vis dėlto Europos Komisija labai greitai ir neatlikus išankstinio poveikio vertinimo pasinaudojo minėtuoju Europos Vadovų Tarybos pasiūlymu ir 2005 m. gegužės 24 d. pateikė pasiūlymą, pagal kurį nustatomos „savanoriško moduliavimo taisyklės“.[5]

    Šiame pasiūlyme numatyta, kad:

    · jis grindžiamas EB sutarties 37 straipsnio nuostatomis (su Europos Parlamentu tik konsultuojamasi);

    · greta išmokų pagal privalomąjį išlaidų moduliavimą, numatytą atsižvelgiant į Bendros žemės ūkio politikos reformą, iki 20 proc. tiesioginių Bendros žemės ūkio politikos išmokų iš pirmojo ramsčio gali būti perkelta kaimo plėtrai (antrasis ramstis);

    · lėšos gali būti naudojamos laisvai, atsižvelgiant į reglamento dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) nuostatas; turi būti laikomasi taisyklių dėl mažiausių išlaidų krypčiai;

    · taikomas toks pat apskaičiavimo pagrindas, kaip ir privalomajam išlaidų moduliavimui, įskaitant specialias priemones, skirtas smulkiems ūkininkams (pirmajai 5 000 eurų sumai, skiriamai smulkiems ūkininkams, taikomas sumažintas procentinis dydis);

    · nustatomos specialios priemonės, skirtos ūkininkams, t. y. papildoma 5 000 eurų dydžio parama;

    · bendras finansavimas nėra privalomas;

    · valstybės narės turi per du mėnesius priimti sprendimą dėl sumažinimo procento visam finansavimo laikotarpiui.

    Pranešėjas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis neprieštarauja pačiam išlaidų moduliavimo principui, pagal kurį numatoma perkelti lėšas iš pirmojo ramsčio („Parama rinkai ir tiesioginės išmokos ūkininkams“) į antrąjį ramstį („Kaimo plėtra“), kadangi tai atitinka Bendrosios žemės ūkio politikos principus. Kaimo plėtra yra pagrindinė priemonė siekiant pertvarkyti žemės ūkio sektorių ir skatinti veiklos kaimo vietovėse įvairovę.

    Vis dėlto Europos Parlamentas mano, kad nepriimtina tai, kokių veiksmų vėl ėmėsi Europos Vadovų Taryba, siekdama išspręsti šį klausimą, ir kaip Europos Komisija pasinaudojo valstybių ir vyriausybių vadovų suteiktu įgaliojimu:[6]

    1. Bendrosios žemės ūkio politikos bendras finansavimas

    Skirtingai nei taisyklėse, taikomose visiems kitiems struktūriniams fondams, ir skirtingai nei pagal ankstesnes nuostatas dėl moduliavimo, šiame pasiūlyme nenumatyta bendro finansavimo. Be to, deklaracijoje Nr. 10, pridėtoje prie 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo, Komisija įsipareigojo dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad toks mechanizmas kiek galima tiksliau atspindėtų pagrindines taisykles, reglamentuojančias kaimo plėtros politiką. Dėl savanoriško, bendrai nefinansuojamo išlaidų moduliavimo kyla didelių problemų, kadangi netaikant bendro finansavimo metodo pažeidžiami ES fondų atsakomybės ir papildomumo principai.

    Be to, Parlamentas R. Böge pranešime (A6-0153/2005) siūlė, kad Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo problemas galima būtų spręsti sukuriant naują bendro finansavimo sistemą ES žemės ūkio politikos srityje.

    2. Finansinis reglamentas

    Taikant išlaidų moduliavimą numatytas vidinis Daugiamečio finansinio plano (DFP) antrosios išlaidų kategorijos lėšų perkėlimas, todėl tai galima pavadinti išlaidų paskirstymu. Vis dėlto Komisijos pasiūlyme nenumatyta išsamių nuostatų dėl to, kaip šios lėšos bus perkeliamos iš 05 03 biudžeto skyriaus („Tiesioginės išmokos“) į 05 04 skyrių („Kaimo plėtros programos“). Europos Parlamentas aiškiai pabrėžia, kad šie asignavimai gali būti perkeliami tik laikantis konkretumo, vieningumo, biudžeto tikslumo ir skaidrumo principų, numatytų pagal Finansinio reglamento nuostatas.

    3. Europos Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų (EB sutarties 272 straipsnis), įgaliojimų nepaisymas

    Taikydamos savanorišką išlaidų moduliavimą valstybės narės gali vienašališkai ir nedalyvaujant Parlamentui keliais milijardais eurų padidinti išlaidas, numatytas pagal Tarpinstitucinio susitarimo I priedo nuostatas. Tokie plačių užmojų biudžeto neprivalomųjų išlaidų pakeitimai be išankstinio biudžeto valdymo institucijos dalyvavimo pažeidžia Tarpinstitucinio susitarimo principus ir nuostatas.

    4. Įtaka apskaičiuojant didžiausią padidėjimo normą

    Privalomųjų išlaidų sumažinimas ir neprivalomųjų išlaidų padidinimas taikant savanorišką išlaidų moduliavimą turės įtakos apskaičiuojant didžiausią padidėjimo normą, todėl į tai reikia atidžiau atsižvelgti.

    5. Neatliktas išankstinis poveikio vertinimas

    Nepriimtina ir neatsakinga tai, kad Komisija, prieš pateikdama savo pasiūlymą, neatliko tinkamo išankstinio poveikio vertinimo, nors tai padaryti būtina pagal 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatas. Be to, Komisija nepateikė išsamios ir aiškios finansinės pažymos.

    Atsižvelgdamas į minėtuosius argumentus, susijusius su Europos Parlamento biudžeto valdymo prerogatyvomis, ir į tai, kad nepateiktas poveikio vertinimas, Parlamentas negali pritarti šiai plačių užmojų iniciatyvai.

    Kaip nurodyta Europos Parlamento deklaracijoje Nr. 9, pridėtoje prie 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo, pranešėjas mano, kad būtų naudinga įvertinti žemės ūkio bendro finansavimo klausimą atsižvelgiant į 2008–2009 m. persvarstymą.

    Atsižvelgdamas į tai,

    ******

    Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą siūlyti atmesti Komisijos pasiūlymą.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, taisykles bei iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005

    Nuorodos

    COM(2006)0241 – C6-0235/2006 – 2006/0083(CNS)

    Atsakingas komitetas

    AGRI

    Nuomonę pateikė
      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    BUDG
    5.9.2006

    Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data

    10.7.2006

    Nuomonės referentas (-ė)
      Paskyrimo data

    Herbert Bösch
    6.9.2006

    Pakeistas nuomonės referentas

     

    Svarstymas komitete

    26.9.2006

     

     

     

     

    Priėmimo data

    26.9.2006

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    18

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Reimer Böge, Herbert Bösch, Vito Bonsignore, Brigitte Douay, Salvador Garriga Polledo, Dariusz Maciej Grabowski, Ingeborg Gräßle, Nathalie Griesbeck, Catherine Guy-Quint, Jutta D. Haug, Anne E. Jensen, Janusz Lewandowski, Jan Mulder, Giovanni Pittella, Kyösti Virrankoski, Ralf Walter

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Albert Jan Maat, Mairead McGuinness

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

     

    Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

    ...

    • [1]  Dokumentas paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos tinklavietėje: http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/87642.pdf
    • [2]  http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressdata/en/misc/87677.pdf
    • [3]  „Europos Parlamentas pažymi 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl savanoriškos moduliacijos iš išlaidų, skirtų rinkos reguliavimo priemonėms, ir tiesioginių Bendros žemės ūkio politikos išmokų Kaimo plėtrai neviršijant 20 proc. bei išlaidų, skirtų rinkos reguliavimo priemonėms. Kai šios moduliacijos modalumai bus nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, Europos Parlamentas įvertins šių nuostatų įgyvendinimo galimybes atsižvelgiant į ES principus, kaip antai konkurencijos taisykles ir kt.; šiuo metu Europos Parlamentas neskelbia savo pozicijos dėl procedūros rezultatų. Jis mano, kad būtų naudinga įvertinti žemės ūkio bendro finansavimo klausimą atsižvelgiant į 2008–2009 m. peržiūrą.“
    • [4]  „Komisija pažymi 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų 62 punktą, pagal kurį numatoma, kad valstybės narės gali perkelti papildomas sumas iš išlaidų, skirtų rinkos reguliavimo priemonėms, ir tiesioginių Bendros žemės ūkio politikos išmokų Kaimo plėtrai, neviršydamos 20 proc. sumų, kurios susikaupia iš išlaidų, skirtų rinkos reguliavimo priemonėms, bei tiesioginių išmokų.
      Nustatydama šio pakeitimo detales atitinkamuose teisės aktuose, Komisija dės pastangas, kad savanoriškas pakeitimas būtų įmanomas, tuo pačiu metu dėdama visas pastangas užtikrinti, kad toks mechanizmas kiek galima tiksliau atspindėtų pagrindines taisykles, reglamentuojančias kaimo plėtros politiką.“
    • [5]  COM(2006)0241.
    • [6]  Europos Parlamentas apie savo susilaikymą pateikti poziciją pareiškė rezoliucijoje dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo ir deklaracijoje Nr. 9 dėl savanoriškos moduliacijos, P6_TA-PROV(2006)0210.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, nustatančio tiesioginių išmokų savanoriško moduliavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, taisykles bei iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005

    Nuorodos - procedūros numeris

    COM(2006)0241 – C6-0235/2006 – 2006/0083(CNS)

    Konsultavimosi su Parlamentu data

    10.7.2006

    Atsakingas komitetas
      Paskelbimo per plenarinį posėdį data

    AGRI
    5.9.2006

    Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
      Paskelbimo per plenarinį posėdį data

    BUDG
    5.9.2006

     


     

     

    Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

      Sprendimo data

    REGI
    21.6.2006

    CONT
    20.6.2006

     

     

     

    Glaudesnis bendradarbiavimas
      Paskelbimo per plenarinį posėdį data

    -

     

     

     

     

    Pranešėjas (-ai)
      Paskyrimo data

    Lutz Goepel
    30.5.2006

     

    Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

    -

     

    Supaprastinta procedūra – nutarimo data

    -

    Teisinio pagrindo užginčijimas

      JURI nuomonės pareiškimo data

    -

    /

    -

    Lėšų skyrimo pakeitimas
      BUDG nuomonės pareiškimo data

    -

    /

    -

    Svarstymas komitete

    12.7.2006

    11.9.2006

    3.10.2006

     

     

    Priėmimo data

    3.10.2006

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    32

    3

    -

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Katerina Batzeli, Sergio Berlato, Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Joseph Daul, Albert Deß, Duarte Freitas, Jean-Claude Fruteau, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Albert Jan Maat, Diamanto Manolakou, Mairead McGuinness, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Csaba Sándor Tabajdi, Kyösti Virrankoski, Brian Simpson, Andrzej Tomasz Zapałowski

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai(-ės)

    Pilar Ayuso, Bernadette Bourzai, Ilda Figueiredo, Wiesław Stefan Kuc, James Nicholson, Markus Pieper, Zdzisław Zbigniew Podkański,

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

    Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk

    Pateikimo data

    5.10.2006

    Pastabos (teikiamos tik viena kalba)

    ...